LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO (AMORTIZACIJOS) SKAIČIAVIMO IR JO REMONTO DARBŲ APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO
1998 m. liepos 30 d. Nr. 955
Vilnius
1. Patvirtinti Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarką (pridedama).
Ši tvarka taikoma tik finansinėje apskaitoje, išskyrus biudžetinių įstaigų finansinę apskaitą.
2. Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 456 „Dėl biudžetinių įstaigų materialinių vertybių nurašymo ir realizavimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 35-884; 1998, Nr. 8-175) 3 punktą šia antrąja pastraipa:
3. Įpareigoti Ūkio ministeriją kartu su Finansų ministerija iki 1999 m. liepos 1 d. parengti ilgalaikio turto (materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 678 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo“ (Žin., 1993, Nr. 44-895);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 93 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 678 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 13-212);
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 678 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, N. 10-248);
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 456 „Dėl biudžetinių įstaigų materialinių vertybių nurašymo ir realizavimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 35-884) 2 punktą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 955
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarka
1. Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas juridiniams ir neturintiems juridinio asmens teisių asmenims (toliau vadinama – įmonė) nuosavybės (patikėjimo) teise priklausantis bei pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomas turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir išsaugodamas savo natūrinę formą nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Ši vertė turi būti įrašyta į metinės finansinės atskaitomybės paaiškinamąjį raštą (kaip informacija apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkymą).
2. Ilgalaikį nematerialųjį turtą sudaro teisės į išradimus (patentai), licencijos, įmonių ženklai, informacijos apdorojimo programos ir techninė dokumentacija, kitas neturintis materialios substancijos turtas, ilgiau kaip vienerius metus teikiantis įmonei ekonominę naudą.
3. Ilgalaikis turtas finansinėje apskaitoje turi būti įvertintas faktine to turto įsigijimo verte, o jeigu įmonė ilgalaikį turtą pasigamina pati, – jo pasigaminimo verte, laikantis šių nuostatų:
3.1. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė turi būti nustatoma prie pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą pinigų sumos pridedant muitą, akcizą, kitus mokesčius (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), susijusius su šio turto įsigijimu, atsivežimo bei šio turto parengimo naudoti išlaidas (instaliavimo, bandymo, derinimo ir panašias), padarytas iki jo naudojimo pradžios. Į nekilnojamojo turto įsigijimo vertę įskaitomas turto registravimo mokestis ir remonto sąnaudos, patirtos iki jo naudojimo pradžios;
3.2. ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo vertė turi būti nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojančiųjų gaminių, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesioginio darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, padarytas gaminantis šį turtą iki jo naudojimo pradžios;
3.3. akcininkų (savininkų) investuoto ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro akcininkų susirinkimo (savininkų) patvirtinta vertė ir šio turto parengimo naudoti išlaidos iki jo naudojimo pradžios;
3.4. dovanoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė nustatoma pagal dovanojimo sutartyje nurodytą vertę (jeigu vertė sutartyje nenurodyta, – ne didesnę už dovanojimo metu galiojančias rinkos kainas) ir šio turto parengimo naudoti išlaidas iki jo naudojimo pradžios;
3.5. ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pradžia turi būti įforminta įmonės vadovo (savininko) patvirtintu turto perdavimo naudoti aktu;
3.6. pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė lygi išperkamosios nuomos sutartyje nurodytai vertei, išskyrus už šį turtą mokėtinas palūkanas;
4. Ilgalaikiam turtui pirkti, išperkamosios nuomos būdu įsigyti arba jam gaminti skirtų skolintų sumų palūkanos, susikaupusios per laikotarpį nuo to turto įsigijimo arba gamybos pradžios iki jo naudojimo pradžios, finansinėje apskaitoje kapitalizuojamos kaip formavimo savikaina, o atidavus tą turtą naudoti pridedamos prie jo įsigijimo vertės ir amortizuojamos per to turto naudojimo laikotarpį. Kitais laikotarpiais susikaupusios palūkanos priskiriamos atitinkamų laikotarpių finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms.
5. Ribotą laiką įmonės veikloje naudojamo nuosavo (patikėjimo teise) arba pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomo ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) vertė turi būti nudėvima (įskaitoma į sąnaudas) per to turto naudingo tarnavimo laikotarpį, tačiau jeigu visiškai nudėvėtas turtas ir toliau naudojamas įmonės veikloje, jo likutinė vertė apskaitos registruose ir atskaitomybėje negali būti mažesnė už 1 litą.
6. Naudojamo pagal nuomos (panaudos) sutartį ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą apskaičiuoja ir įrašo į savo finansinę atskaitomybę to turto nuomotojas (savininkas).
7. Finansinėje apskaitoje ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonės nusistato pačios, atsižvelgdamos į planuojamą turto naudingo tarnavimo laikotarpį bei Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos patvirtintus ilgalaikio turto (materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius bei maksimalius ekonominius normatyvus.
8. Nustatant ilgalaikio turto metinę nusidėvėjimo normą, būtina atsižvelgti ir į:
8.1. planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo eksploatavimo laikotarpį;
9. Žemės, bibliotekų fondų, meno kūrinių, muziejų eksponatų, į kultūros vertybių registrą įtraukto materialiojo turto, pagal išperkamosios nuomos sutartį atiduoto turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
10. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti (3.5 punkte nustatyta tvarka) ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio pirmosios dienos po jo nurašymo arba pardavimo ir kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į produkcijos (darbų, paslaugų) savikainą.
11. Ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama nuo kito mėnesio 1 dienos po jo įsigijimo ir nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo arba pardavimo.
13. Kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto objekto nusidėvėjimo per visą jo naudojimo laikotarpį suma apskaičiuojama iš jo įsigijimo vertės atėmus numatomą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę nustato pati įmonė, tačiau objekto likvidacinė vertė turi būti ne mažesnė už 1 litą ir neturi viršyti 10 procentų jo įsigijimo vertės.
14. Nusistatyta ilgalaikio materialiojo turto metinė nusidėvėjimo norma, naudingo tarnavimo laikotarpis bei likvidacinė vertė gali būti tikslinami kartą per trejus metus. Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kurį buvo patikslinta nusidėvėjimo skaičiavimo norma, naudingo tarnavimo laikotarpis arba likvidacinė vertė, turi būti nudėvėta per likusį (patikslintą) turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
15. Nematerialiojo turto amortizacijos norma apskaičiuojama atsižvelgiant į planuojamą to turto naudojimo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip dešimt metų, neviršijant nustatytųjų maksimalių ekonominių normatyvų.
16. Taikomi šie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:
17. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
| N= |
V1 – V2 |
, kur |
| T |
N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
T – naudojimo laikas metais.
18. Produkcijos metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma priklauso nuo tam tikru ilgalaikio materialiojo turto objektu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekio.
Taikant šį metodą, nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
| N = |
V1 – V2 x P |
, kur |
| Pmax |
N – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms);
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis;
Pmax – maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis.
19. Metų skaičiaus metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo vertės, tačiau pirmaisiais turto naudojimo metais į produkcijos, darbų (paslaugų) savikainą įskaitoma didžiausia nusidėvėjimo suma, antraisiais – mažesnė negu pirmaisiais, o trečiaisiais ir dar vėlesniais metais – tolygiai mažėjanti nusidėvėjimo suma priklausomai nuo pasirinkto turto naudojimo laiko.
Taikant metų skaičiaus metodą, nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal formulę:
| N = |
(V1 – V2) x (T-i+1) x 2 |
, kur |
| T x (T+1) |
N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
T – naudojimo laikas metais;
i – metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur i£T.
20. Taikant dvigubą – mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą.
Taikant šį metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
| N = L x n; n = |
100 procentų |
x 2, kur |
| T |
N – metinė nusidėvėjimo suma;
L –ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė;
n – nusidėvėjimo procentas;
T – naudojimo laikas metais.
Pirmaisiais turto naudojimo metais:
N1 = L1 x n,
kur L1 = V1,
kur V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė;
antraisiais turto naudojimo metais:
N2 = L2 x n, kur L2 = L1 – N1,
trečiaisiais turto naudojimo metais:
N3 = L3 x n, kur L3 = L2 – N2,
ketvirtaisiais ir einančiais po jų ir dar kitų „i“ -tųjų metų (išskyrus paskutinius turto naudojimo metus):
Ni = Li x n, kur Li = Li-1 – Ni-1,
paskutiniaisiais turto naudojimo metais:
Np = Lp-1 – V2, kur V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė.
21. Ilgalaikio materialiojo turto pasyviajai daliai (pastatams, statiniams ir kitkam) pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai netaikomi.
22. Įmonės nusidėvėjimo skaičiavimo metodus gali keisti, bet tik vieną kartą per visą ilgalaikio turto eksploatavimo laiką ir tik iš pagreitintojo į tiesiogiai proporcingą.
23. Ilgalaikio nematerialiojo turto likvidacinė vertė nenustatoma ir amortizacija skaičiuojama tik tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu.
24. Ilgalaikio materialiojo turto, kurio nusidėvėjimas skaičiuojamas, objektas įmonės nuožiūra gali būti grupė identiškų vienarūšių turto vienetų, atskiras turto vienetas arba turto vieneto sudėtinė dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi nuo to turto, kurio sudėtinė dalis ji yra, naudingo tarnavimo trukmės ir jeigu įmanoma įvertinti šios dalies įsigijimo arba pasigaminimo vertę.
25. Atliekant nuosavo arba pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomo ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo (rekonstravimo) darbus, kurie pagerina turto naudingąsias savybes (pailgina naudingo tarnavimo laikotarpį, pagerina našumą, naudingumą, produkcijos kokybę ir panašiai), šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė. Ilgalaikio materialiojo turto remonto darbai laikomi pertvarkymu (rekonstravimu), jeigu jų vertė viršija 50 procentų to turto įsigijimo vertės iki jo rekonstravimo.
Jeigu ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo (rekonstravimo) darbai pailgina šio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, finansinėje apskaitoje turi būti patikslintas turto nusidėvėjimo skaičiavimas taip, kad šio turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kurį pasikeitė turto naudingo tarnavimo laikas, būtų nudėvėta per įmonės iš naujo įvertintą naudingo tarnavimo laikotarpį. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo (rekonstravimo) darbai nepailgina to turto tarnavimo laikotarpio, o tik pagerina jo naudingumą, finansinėje apskaitoje turi būti padidinta nusidėvėjimo suma, nekeičiant jo naudingo tarnavimo laikotarpio.
26. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto remonto ir atnaujinimo darbų negalima priskirti to turto pertvarkymui (rekonstravimui), bet šie darbai keleriems metams pagerina turto naudingąsias savybes ir jų vertė neviršija 50 procentų ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertės iki remonto, atliktų darbų verte mažinama to turto nusidėvėjimo suma. Šiuo atveju finansinėje apskaitoje turi būti patikslintas suremontuoto turto naudingo tarnavimo laikotarpis ir nusidėvėjimo suma.
27. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto remonto darbai pagerina turto naudingąsias savybes ir šios remonto sąnaudos ateityje duos pajamų, remonto darbų vertė priskiriama būsimųjų laikotarpių sąnaudoms, kurios į ataskaitinio laikotarpio patirtas sąnaudas įskaitomos tolygiai įmonės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip per penkerius metus.
28. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto remonto darbai keleriems metams nepagerina turto naudingųjų savybių (ir šios remonto sąnaudos ateityje neduos pajamų), remonto darbų vertė įskaitoma į sąnaudas iš karto tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jie atliekami.
29. Atliktų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo (rekonstravimo) ir remonto darbų, kurių pagal nuomos arba panaudos sutartį nuomotojas nekompensuoja ir kurie pagerina turto naudingąsias savybes ir ateityje duos pajamų, vertė nuomininko finansinėje apskaitoje registruojama kaip būsimųjų laikotarpių sąnaudos, kurios ataskaitinių laikotarpių sąnaudomis pripažįstamos per visą nuomos laiką. Išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo ilgalaikio materialiojo turto atliktų remonto darbų, kurie ateityje neduos pajamų, vertė priskiriama ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms.
30. Jeigu nuomos arba panaudos sutartyje nustatyta, kad už atliktus ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo (rekonstravimo) arba remonto darbus mokės turto nuomotojas, nuomininkas atliktas pertvarkymo (remonto) paslaugas įformina kaip pardavimą. Tokiais atvejais nuomotojas didina savo ilgalaikio materialiojo turto vertę, jeigu buvo atliktas rekonstravimas, arba mažina to turto nusidėvėjimo sumą, jeigu remonto darbai keleriems metams pagerina turto naudingąsias savybes. Atliktus ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo (rekonstravimo) arba remonto darbus nuomininkas įrašo į kitos veiklos pajamas.
31. Jeigu nuomos sutartyje yra nustatyta, kad ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo (rekonstravimo) arba remonto darbais bus atsiskaitoma už to turto nuomą, pagal nuomininko išrašytą sąskaitą faktūrą šie darbai nuomotojo finansinėje apskaitoje įrašomi į sukauptų pajamų sąskaitą ir atitinkamai padidinama išnuomoto turto likutinė vertė, o nuomininko apskaitoje – kaip kitos veiklos pajamos ir gautinos sumos. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais atsiskaitant už ilgalaikio turto nuomą, nuomininko apskaitoje mažės gautina už pertvarkymą (rekonstravimą) arba remontą suma, o nuomotojo apskaitoje mažės sukauptų pajamų suma, ir nuomininko apskaitoje bus atitinkamai įrašomos nuomos sąnaudos, o nuomotojo apskaitoje – nuomos pajamos.
32. Pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomo ilgalaikio materialiojo turto remonto ir atnaujinimo darbai apskaitomi ir įskaitomi į sąnaudas kaip nuosavo ilgalaikio materialiojo turto.
33. Jeigu įmonė keitė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus arba nusidėvėjimo normas, į metinės finansinės atskaitomybės paaiškinamąjį raštą (kaip informaciją apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkymą) ji įrašo nusidėvėjimo skaičiavimo metodų bei nusidėvėjimo normų pakeitimų priežastis ir šių pakeitimų įtaką ataskaitinio laikotarpio finansiniams rodikliams.