LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 96:2000 „VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIAI. HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“

 

2000 m. liepos 26 d. Nr. 430

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 01 27 įsakymu Nr. 48 patvirtintu „Perspektyviniu įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir kitų darbų darbo planu“ ir siekdamas, kad teikiami rinkai vaikų tekstilės gaminiai nekeltų pavojaus vaikų saugai,

1. Tvirtinu:

1.1. Lietuvos higienos normą HN 96:2000 „Vaikų tekstilės gaminiai. Higienos normos ir taisyklės“ (pridedama).

1.2. Lietuvos higienos normos HN 96:2000 įdiegimo priemonių planą (pridedama).

2. Nustatau HN 96:2000 įsigaliojimo datą – 2000 09 01.

3. Nuo 2000 09 01 laikau netekusiu galios normatyvinį dokumentą San T ir N Nr. 42-125-4390-90 „Cheminio pluošto naudojimo vaikiškų drabužių ir avalynės gamybai pagal jų higieninius rodiklius sanitarinės taisyklės ir normos“.

4. įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V. Kriauzai.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS Ministras                                                 Raimundas Alekna

 

Lietuvis higienos norma HN 96:2000

 

VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIAI. Higienos normos ir taisyklės

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma taikoma vaikų tekstilės gaminiams: drabužiams, kojinėms, pėdkelnėms, galvos apdangalams, pirštinėms, patalynei ir kt. Ji reglamentuoja cheminių pluoštų kiekius gaminiuose, pagrindinius jų higienos rodiklius ir higienos kontrolę.

2. Ši higienos norma privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems, parduodantiems ir įvežantiems į Lietuvos Respubliką vaikų tekstilės gaminius, bei įstaigoms, vykdančioms jų higieninę ekspertizę ir rinkos kontrolę.

 

II. NUORODOS

 

3. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673).

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 674 „Dėl dviračių, vaikiškų viršutinių drabužių, mokyklinių kuprinių ir portfelių su šviesą atspindinčiais elementais gamybos“ (Žin., 1995, Nr. 41-1015).

3.3. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto ir Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos 1995 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 30/180 „Dėl ne maisto prekių higieninio įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 104-2342).

3.4. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 32-1024).

3.5. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 440 „Dėl tekstilės pavadinimų techninio reglamento ir tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 10-246).

3.6. LST EN ISO 9237:1997 Tekstilės medžiagos. Medžiagų laidumo orui nustatymas.

3.7. LST 1175-91 Lovos baltiniai. Bendrosios techninės sąlygos.

3.8. LST EN ISO 105-E01:1998 Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E01 dalis. Nusidažymo atsparumas vandeniui.

3.9. LST EN ISO 105-E04:1998 Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E04 dalis. Nusidažymo atsparumas prakaitui.

3.10. LST EN ISO 105-X12:1998 Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. X12 dalis. Nusidažymo atsparumas trinčiai.

3.11. LST ISO 3071:1997 Tekstilės medžiagos. Vandens ištraukos pH nustatymas.

3.12. LST EN ISO 14184-1:1999 Tekstilės medžiagos. Formaldehido nustatymas. 1-oji dalis. Laisvasis ir hidrolizuotas formaldehidas (ekstrahavimo vandeniu metodas).

3.13. LST ISO 2076:2000 Tekstilė. Cheminiai pluoštai. Bendrieji pavadinimai.

3.14. LST ISO 6938:2000 Tekstilė. Gamtiniai pluoštai. Bendrieji pavadinimai ir apibrėžimai.

3.15. LST ISO 1833:1996 Tekstilės medžiagos. Dviejų komponentų pluoštų mišiniai. Kiekybinis cheminis tyrimas.

3.16. LST ISO 5088:1996 Tekstilės medžiagos. Trijų komponentų pluoštų mišiniai. Kiekybinis cheminis tyrimas.

3.17. LST ISO 3638:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Vaikų drabužiai.

3.18. LST ISO 3636:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Viršutiniai vyrų ir berniukų drabužiai.

3.19. LST ISO 3637:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Viršutiniai moterų ir mergaičių drabužiai.

3.20. LST ISO 4415:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Apatiniai ir naktiniai vyrų bei berniukų drabužiai ir marškiniai.

3.21. LST ISO 4416:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Apatiniai ir naktiniai moterų bei mergaičių drabužiai, korsetiniai gaminiai ir marškiniai.

3.22. LST ISO 7070:1994. Drabužių dydžių žymėjimas. Kojinių gaminiai.

3.23. LST ISO 4418:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Pirštinės.

 

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

4. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:

4.1. gamtinis pluoštas

Pluoštas, susidarantis gamtoje. Pagal kilmę pluoštai skirstomi į gyvūninius, augalinius ir mineralinius [3.14].

4.2. cheminis pluoštas

Bendras dirbtinio ir sintetinio pluošto pavadinimas. Pluoštas, gautas gamybos procese [3.13].

4.3. dirbtinis pluoštas

Pluoštas iš chemiškai apdorotų gamtinių stambiamolekulių junginių (viskozė, modalinis, acetatinis, triacetatinis ir kt.).

4.4. sintetinis pluoštas

Pluoštas iš sintetinių polimerų (poliesterinis, poliamidinis, akrilinis, elastano ir kt.).

4.5. apretas

Apdailos medžiaga, kuria įmirkomas (impregnuojamas) ar padengiamas audinys, trikotažinė medžiaga ar verpalai, kad įgytų reikiamų savybių (standumo, neglamžumo, blizgesio, atsparumo vandens prasiskverbimui ir kt.).

4.6. trikotažas

Medžiaga, numegzta jungiant siūlus kilpomis tam tikru pynimu.

4.7. audinys

medžiaga, išausta iš vienų su kitais susipinančių išilginių ir skersinių siūlų.

4.8. tekstilė

Verpimo ir audimo pramonės gaminiai, verpalai ir audiniai, trikotažas.

4.9. lovos baltiniai

Antklodžių ir pagalvių užvalkalai, paklodės.

4.10. baltininiai gaminiai

Apatiniai drabužiai, lovos baltiniai.

4.11. proginiai drabužiai

Drabužiai, skirti trumpalaikiam dėvėjimui (krikšto rūbai ir kt.).

4.12. vilnonis audinys

Audinys, kuriame vilnos pluošto yra ne mažiau kaip 70 %.

4.13. pusvilnonis audinys

Audinys, kuriame vilnos pluošto yra ne mažiau kaip 20 %.

4.14. higroskopiškumas

Tekstilės medžiagos savybė sugerti drėgmę.

4.15. laidumas orui

Tekstilės medžiagos savybė praleisti orą.

4.16. migravimas

Cheminių medžiagų išsiskyrimas iš gaminio (medžiagos) į aplinką.

4.17. gaminys

Bet koks pateikiamas į rinką tekstilės gaminys, skirtas vaikui.

4.18. saugus gaminys

Bet koks gaminys, kurio vartojimas įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nesukelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį, įvertinant vartotojų kategoriją – vaikus [3.1].

4.19. gamintojas

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

1) pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas jį savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu;

2) veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo prašymu bei pateikdamas savo pavadinimą pateikia į rinką gaminį arba, jei gamintojo atstovo nėra, – gaminį importuoja;

3) gaminį saugo ir (arba) pakuoja ir nurodo save esant šio gaminio gamintoju;

4) kaip gaminio teikimo ar paslaugos teikimo proceso dalyvis gali daryti poveikį gaminio saugai [3.1].

4.20. pardavėjas

Asmuo, Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir realizuojantis gaminius [3.1].

4.21. pirmasis drabužių sluoksnis

Drabužiai, tiesiogiai susiliečiantys su oda.

4.22. antrasis drabužių sluoksnis

Drabužiai, iš dalies susiliečiantys su oda.

4.23. trečiasis drabužių sluoksnis

Drabužiai, nesiliečiantys su oda, pamušalas.

4.24. kūdikiai

Vaikai iki 1 metų amžiaus (iki 44 dydžio drabužiai).

4.25. lopšelinis amžius

Nuo 1 m. iki 3 m. (44 – 56 dydžių drabužiai).

4.26. ikimokyklinis amžius

Nuo 3 m. iki 7 m. (57 – 60 dydžių drabužiai).

4.27. mokyklinis amžius

Nuo 7 m. iki 18 m. (nuo 61 dydžio drabužiai).

4.28. drabužio dydis

Krūtinės apimtis cm.

 

IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 

CV

viskozė

CA

acetatinis

CTA

triacetatinis

PAN

akrilinis

PES- poliesterinis

 

 

PA

poliamidinis

PP

polipropileninis

EL

elastanas

CLY

liocelis

CUP

vario amoniakinis

ALG

alginatinis

Pluoštų pavadinimai ir santrumpos pateikti pagal LST ISO 2076 [3.13].

 

V. Reikalavimai kūdikių gaminiams

 

5. Kūdikių pirmojo sluoksnio drabužiai (marškinėliai, šliaužtinukai, kepurytės) bei kiti gaminiai (vystyklai, paklodėlės, antklodžių ir pagalvių užvalkalai) turi būti siuvami tik iš gamtinių pluoštų audinių.

6. Kūdikių pirmojo sluoksnio drabužių priekinėje, užpakalinėje ir antkaklinėje dalyse neturi būti iškilusių spaudžių, sagų, užtrauktukų galvučių.

 

VI. LEIDŽIAMI CHEMINIŲ PLUOŠTŲ KIEKIAI VAIKŲ GAMINIŲ AUDINIUOSE

 

7. Neribojama naudoti visų rūšių gamtinius, viskozės ir jos įvairių modifikacijų pluoštus deriniuose su vilna suknelių, kostiumų ir paltų audiniuose.

8. Visų amžiaus grupių vaikų kostiumų ir paltų audiniuose sintetinio pluošto neturi būti daugiau kaip 70 %.

9. Neleidžiama naudoti audinių iš sintetinio pluošto vaikų drabužiams iki 64 dydžio, išskyrus proginius drabužius.

10. Siuvant didesnes kaip 64 dydžio sukneles iš vilnonių audinių ir pusvilnonių su sintetiniu pluoštu, reikia vadovautis šios higienos normos B.1 lentelėje nustatytais higroskopiškumo, laidumo orui rodikliais.

11. Draudžiama siūti vaikų drabužius iš acetatinio ar triacetatinio pluošto su akriliniu, poliamidiniu ar poliesteriniu pluoštais audinių.

12. Draudžiama naudoti apretus, išskyrus krakmolą, ir impregnuoti audinius, iš kurių siuvami kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų baltiniai.

13. Vaikų drabužiams nuo 64 dydžio gali būti naudojami šilti sintetiniai įdėklai (putlus, klijuotas ir sudygsniuotas) ir dirbtinis kailis.

14. Lovos baltinių audiniai turi būti iš gamtinio pluošto [3.7].

15. Vaikų antklodžių, pagalvių vidiniam sluoksniui (užpildui) gali būti naudojamas poliesterinis pluoštas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis.

16. Leidžiami cheminiai pluoštai vaikų gaminių audiniuose pateikti A.1 lentelėje.

17. gamtinių ir dirbtinių iš viskozės ir jos įvairių modifikacijų pluoštų ir jų derinių naudojimas neribojamas visuose vaikų gaminių audiniuose.

 

VII. LEIDŽIAMI CHEMINIŲ PLUOŠTŲ KIEKIAI

TRIKOTAŽE VAIKŲ GAMINIAMS

 

18. Vaikų trikotažo gaminiams gali būti naudojamas trikotažas iš gamtinių, dirbtinių, sintetinių pluoštų ir jų derinių pagal A.2 ir A.3 lentelėse pateiktus reikalavimus.

19. gamtinių ir dirbtinių iš viskozės ir jos įvairių modifikacijų pluoštų ir jų derinių naudojimas neribojamas visuose vaikų drabužiuose.

20. Sintetinių ir dirbtinių (acetatinio, triacetatinio) pluoštų naudojimas ribojamas priklausomai nuo gaminio paskirties, rūšies ir dydžio. Didžiausias leidžiamas cheminio pluošto kiekis dviejų skirtingų rūšių pluoštų (gamtinių ir cheminių) trikotaže (medžiagoje, gaminyje) nurodytas A.2 lentelėje.

21. Mezgant trikotažą iš trijų ar daugiau rūšių pluoštų (pvz.: gamtinio, sintetinio, sintetinio arba gamtinio, dirbtinio, sintetinio), kiekvieno cheminio pluošto turi būti ne daugiau kaip nurodyta A.2 lentelėje, o visų cheminių pluoštų kiekis turi neviršyti vienos didžiausios jų dalies.

22. Trikotaže leidžiama naudoti įvairius cheminių pluoštų derinius bet kokiu santykiu, jeigu kiekvienos iš jų masės dalis A.2 lentelėje nurodyta 100 %.

23. Nustatant sintetinio pluošto dalį gaminyje, neatsižvelgiama į apdailos detales iš sintetinio pluošto (pvz.: priekaklio antsiuvus, antriešius ir kt.) bei sintetinius siuvimo siūlus.

24. Siuvant vaikų drabužius būtina laikytis tokių reikalavimų:

24.1. lopšelinio amžiaus vaikų pirmojo sluoksnio drabužiams draudžiama naudoti apdailą iš sintetinių pluoštų bei sintetinius siuvimo siūlus, išskyrus poliesterinius siūlus;

24.2. lopšelinio, ikimokyklinio amžiaus vaikų apatines kelnaites draudžiama siūti sintetiniais siūlais, išskyrus poliesterinius siūlus;

24.3. leidžiama siūti sintetiniais siuvimo siūlais apdailos siūles, nesiliečiančias su kūnu;

24.4. lopšelinio amžiaus vaikų pirmojo sluoksnio drabužiams galima naudoti margintas medžiagas, aplikacijas, siuvinėti sintetiniais siūlais;

24.5. 56-64 dydžių apatinės kelnaitės, trumpikės ir maudymosi kostiumai iš medžiagų su cheminiu pluoštu, taip pat 68-76 dydžių apatinės kelnaitės iš pusvilnonių verpalų turi būti su medvilniniu arba medvilnės ir viskozės audinio vidiniu įsiuvu.

 

VIII. PAGRINDINIAI VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ HIGIENOS

RODIKLIAI IR JŲ NUSTATYMO METODAI

 

25. Kontrolės institucijos bei vaikų tekstilės gaminių gamintojai, rengdami normatyvinius dokumentus ir gamindami šias medžiagas (gaminius), turi vadovautis B priedE nurodytais higienos rodikliais.

26. Higienos rodiklių nustatymo metodai:

26.1. laidumo orui nustatymo metodas pagal LST EN ISO 9237 [3.6];

26.2. tekstilės medžiagų higroskopiškumas ir paviršiaus lyginamoji elektrinė varža nustatomi pagal nustatyta tvarka patvirtintas metodikas [C.4; C.5].

27. Cheminių medžiagų migracijos rodikliai ir jų nustatymo metodai:

27.1. pH vertės nustatymas pagal LST ISO 3071 [3.11];

27.2. formaldehido kiekio nustatymas ekstrahavimo vandeniu metodu pagal LST EN ISO 14184-1 [3.12].

28. Apretų ir kitų apdailos medžiagų cheminių medžiagų kiekiai nustatomi pagal nustatyta tvarka patvirtintas metodikas [C.7].

29. Pluošto sudėčiai nustatyti naudotis: LST ISO 1833 [3.15], LST ISO 5088 [3.16], [3.5].

30. Nusidažymo atsparumo nustatymo metodai:

30.1. prakaitui – LST EN ISO 105-E04 [3.9];

30.2. trinčiai – LST EN ISO 105-X12 [3.10];

30.3. vandeniui – LST EN ISO 105-E01 [3.8].

 

IX. VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ GAMYBOS HIGIENOS KONTROLĖ

 

31. Vaikų tekstilės gaminiai turi būti gaminami pagal įmonės patvirtintą normatyvinį dokumentą, reglamentuojantį gamybos sąlygas, medžiagas (pluoštą), naudojamas jų gamybai, saugos rodiklius, tikrinimo būdus, ženklinimą, pakavimą, laikymo ir gabenimo sąlygas, gamintojo garantijas dėl gaminių saugos ir atitikimo normatyvinio dokumento reikalavimus.

32. Gamintojas iki gaminio pateikimo rinkai turi pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai įstaigai įvertinti gaminio saugos reikalavimų atitiktį [3.3]. Įgaliota įstaiga, esant reikalui, gali reikalauti iš gamintojo pateikti visus reikiamus normatyvinius dokumentus.

33. Įgaliota įstaiga nustato, kokius gaminio tyrimus būtina atlikti (jei gamintojas pats jų nepateikia), ir organizuoja jų atlikimą. Išvados dėl gaminio saugos reikalavimų atitikties, remiantis tyrimų duomenimis, pateikiamos higieninės ekspertizės protokole.

34. Vaikų tekstilės gaminiams, pagamintiems Lietuvoje ar atvežtiems iš užsienio, jei jie atitinka higienos ir saugos reikalavimus, nustatyta tvarka išduodamas „Ne maisto prekės higieninis pažymėjimas“. Higieninis pažymėjimas išduodamas tik naujiems gaminiams.

 

X. VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ HIGIENOS KONTROLĖ RINKOJE

 

35. Vaikų tekstilės gaminiai turi būti teikiami rinkai tik esant jų nekenksmingumą sveikatai patvirtinantiems ne maisto prekės higieniniams pažymėjimams.

36. Gaminiai turi būti paženklinti Lietuvoje nustatyta tvarka, pateikti gaminio priežiūros simboliai. Viršutiniai drabužiai – striukės, paltai turi būti pagaminti ir teikiami rinkai tik su atšvaitais [3.2; 3.17; 3.18; 3.19; 3.20; 3.21; 3.22; 3.23].

37. Už Lietuvos Respublikoje pagamintų vaikų tekstilės gaminių ženklinimą bei priežiūros simbolių pateikimą yra atsakingas gamintojas, o už importuotų gaminių – importuotojas [3.4].

38. Draudžiama parduoti neženklintus vaikų tekstilės gaminius. Už šio reikalavimo nevykdymą atsako pardavėjas.

39. Kontrolės institucijos, vykdančios ne maisto prekių kontrolę, nustačiusios, kad rinkai buvo pateikti gaminiai, neatitinkantys šios normos ir kitų teisės aktų reikalavimų, nutraukia arba sustabdo jų pardavimą Lietuvoje ir taiko ekonomines sankcijas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka [3.1].

______________

 

 

A PRIEDAS (privalomasis)

 

LEIDŽIAMI CHEMINIŲ PLUOŠTŲ KIEKIAI VAIKŲ GAMINIUOSE

 

A.1 lentelė. Leidžiami cheminių pluoštų kiekiai vaikų gaminių audiniuose

 

Drabužių

sluoksnis

Drabužio pavadinimas

Dydis (krūtinės

apimtis, cm)

Didžiausias leidžiamas cheminio pluošto kiekis, proc.

sintetinio pluošto

dirbtinio pluošto

 

 

 

 

PES

PAN

PA

CA, CTA

 

 

 

 

 

 

 

Pirmasis

naktiniai marškiniai, pižamos,

nuo 56 iki 64

0

0

0

0

 

marškiniai, marškinėliai, kelnės

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 64

20

20

20

20

 

 

 

 

 

 

 

 

sportiniai marškiniai

Nuo 64

0

0

100

0

 

 

 

 

 

 

 

 

atskirų dalių ir ištisinis mergaičių maudymosi

Iki 60

0

0

0

0

 

kostiumėliai, glaudės

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 64

50

50

50

0

 

 

 

 

 

 

 

Antrasis

Vasarinės suknelės

iki 64

0

0

0

50

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 64

40

30

0

70

 

 

 

 

 

 

 

 

Palaidinukės, marškiniai, palaidinės,

iki 64

20

0

20

50

 

kombinezonai (be pamušalo), liemenės,

 

 

 

 

 

 

švarkai, žaketai, kelnės, sijonai, šortai,

Nuo 64

40

30

30

70

 

kostiumai, sportiniai kostiumai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Trečiasis

Pamušalas (striukių, paltų, lietpalčių,

Iki 64

0

0

0

0

 

kombinezonų, kostiumų)

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 64

50

0

50

0

 

A.2 lentelė. leidžiami cheminių pluoštų kiekiai vaikų trikotaže

 

Drabužių

sluoksnis

Drabužio pavadinimas

Dydis (krūtinės

apimtis, cm)

Didžiausias leidžiamas cheminio pluošto kiekis, proc.

 

 

 

 

 

sintetinio pluošto

dirbtinio pluošto

 

 

 

 

 

PAN

PES, PA, PP

EL

CA

CTA

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirmasis

kelnaitės, trumpikės

Iki 68

0

40

0

100

100

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 68 iki 80

60

40

0

100

100

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naktiniai marškiniai

Nuo 84

20

40

0

50

0

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maudymosi kostiumėliai

nuo 60 iki 80

60

100

5

100

100

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 84

60

100

10

100

100

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sportiniai drabužiai

Nuo 56 iki 80

20

40

5

70

70

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 84

20

40

10

70

70

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitų pavadinimų drabužiai,

Nuo 56 iki 64

0

40

0

50

0

 

išskyrus kelnaites ir trumpikes

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 64 iki 80

20

40

0

50

0

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 84

20

50

0

100

0

 

 

 

 

 

 

 

 

Antrasis

Vasarinės suknelės, palaidinės, marškiniai

44, 48

20

20

0

50

50

Ir

 

 

 

 

 

 

 

trečiasis

 

52, 56

40

40**)

0

50*)

50*)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 56 iki 80

40

40**)

0

70

70

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 84

40

70

10

100

100

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sportiniai drabužiai: šortai, kelnės

56

60

40

0

100

100

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 56 iki 80

60

40***)

5

100

100

 

 

 

 

****)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti sportiniai drabužiai

Nuo 48 iki 56

60

40

 

50

50

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 60 iki 80

60

40***)

5

70

70

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 84

80

100

10

100

100

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitų pavadinimų drabužiai

44, 48

60

40

0

50

50

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

52, 56

100*)

40

0

70*)

70*)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 56 iki 80

100*)

40****)

5

70

70

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

84

100

70

0

70

70

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 84

100

100

10

70

70

 

*) leidžiama naudoti antrajam drabužių sluoksniui CA, CTA pluoštus (70 – 80 %) su PA pluoštu (30 – 20 %) išeiginėms suknelėms 56 dydžio ir PAN pluoštus suknelėms nuo 56 dydžio trumpalaikiam nešiojimui (4 – 5 val.).

**) leidžiama naudoti antrajam drabužių sluoksniui PES pluoštą su gamtiniu pluoštu santykiu 50:50 marškiniams nuo 56 dydžio, santykiu 70:30 – vasarinėms suknelėms nuo 56 dydžio.

***) leidžiama naudoti antrajam drabužių sluoksniui PES ir PA pluoštus (70 – 100 %) – sportiniams drabužiams nuo 60 dydžio.

****) leidžiama naudoti antrajam drabužių sluoksniui sintetinį pluoštą (50 – 60 %) su mišriu pluoštu, kurių sudėtyje būtų vilna (50 – 40 %), drabužiams nuo 56 dydžio.

1 PASTABA. Leidžiama naudoti pluoštus pirmajam drabužių sluoksniui:

PA (iki 40 %) su CA pluoštu gaminiams nuo 84 dydžio;

PA (100 %) sportiniams marškinėliams nuo 64 dydžio ir sportinėms kelnaitėms nuo 60 dydžio;

PES pluoštą (iki 20 %) su medvilnės pluoštu gaminiams nuo 52 dydžio.

2 PASTABA. Leidžiama iki 100 % naudoti cheminį pluoštą nuo 52 dydžio šiems gaminiams: liemenėms, sijonams, sarafanams, šortams, kelnėms, džemperiams.

 

A.3 lentelė. Leidžiami cheminių pluoštų kiekiai vaikų kojinėse, pirštinėse ir galvos apdangaluose

 

Gaminio pavadinimas

Dydis

Didžiausias leidžiamas cheminio pluošto kiekis, proc.

 

 

 

 

PES

PAN

PA

EL

 

 

 

 

 

 

kojinaitės,

12, 13

0

0

20

0

kojinės,

 

 

 

 

 

pėdkelnės,

14, 15

0

0

40

0

puskojinės,

 

 

 

 

 

pėdutės

16 – 18

40

60

50

5

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 20

40

60

100

5

 

 

 

 

 

 

Pirštinės,

iki 14

0

0

0

0

pirštinaitės,

 

 

 

 

 

pirštuotos pirštinės, siūtos kumštinės*)

Nuo 14

40

100

60

3

 

 

 

 

 

 

Galvos apdangalai: kepurytės, išskyrus kepurytes

Visi dydžiai

40

100

60

3

kūdikiams, kepurės, skaros, šalikai

 

 

 

 

 

 

*) Siūtų dvisluoksnių pirštinių viršutiniam sluoksniui gali būti naudojamas 100 % sintetinis pluoštas.

1 PASTABA. Pusvilnę tekstilę (60 %) leidžiama naudoti su medvilne (40 %) kojinėms ir puskojinėms nuo 12 dydžio mūvėti šaltuoju metų periodu.

2 PASTABA. Pėdkelnės gali būti mezgamos iš tekstūruotų PA siūlų.

3 PASTABA. Kojinių, puskojinių, kojinaičių, pėdkelnių dydžiai nurodyti pagal pėdos ilgį, centimetrais.

______________

 

B PRIEDAS (privalomasis)

 

VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ HIGIENOS RODIKLIAI

 

B.1 lentelė. vaikų tekstilės gaminių iš audinių su įvairiais cheminių pluoštų kiekiais higienos rodikliai

 

Drabužių

sluoksnis

Drabužio pavadinimas

Higroskopiškumas, proc.

Laidumas orui, mm/s

Paviršiaus lyginamoji elektrinė varža, omais

 

 

 

 

 

 

 

optimalus*)

leidžiamas**)

optimalus

leidžiamas

optimalus

leidžiamas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirmasis

Naktiniai marškiniai, pižamos,

13 – 18

Ne mažiau

100***)

Ne mažiau

1010-1012

ne daugiau

 

 

marškiniai, marškinėliai,

 

kaip 9

 

kaip 100

 

kaip 1013

 

 

kelnės, sportiniai marškiniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antrasis

Vasariniai drabužiai: suknelės,

13 – 18

Ne mažiau

250*)

ne mažiau

1010-1012

ne daugiau

 

 

palaidinukės, marškiniai

 

kaip 9

 

kaip 150**)

 

kaip 1013

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pavasario-rudens-žiemos

13 – 18

ne mažiau

100

Ne mažiau

1010-1012

ne daugiau

 

 

drabužiai: vilnonės suknelės

 

kaip 9

 

kaip 100

 

kaip 1013

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kombinezonai, palaidinės,

13 – 18

Ne mažiau

100

Ne mažiau

1010-1012

ne daugiau

 

 

kelnės, švarkai, kostiumai

 

kaip 9

 

kaip 100

 

kaip 1013

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Trečiasis

Pamušalas (striukių, paltų,

-

-

-

-

1010-1012

ne daugiau

 

 

lietpalčių, kombinezonų,

 

 

 

 

 

kaip 1013

 

 

kostiumų)

 

 

 

 

 

 

 

 

*) optimalūs rodikliai, nustatyti drabužiams, pasiūtiems iš gamtinio pluošto tekstilės (lino, medvilnės, šilko) ir dirbtinio – viskozės.

**) leidžiami rodikliai, nustatyti drabužiams, pasiūtiems iš įvairių cheminių pluoštų tekstilės.

***) laidumas orui, ne mažesnis kaip 100 mm/s, nustatytas tik šiltiems apatiniams drabužiams (iš flanelės, bajaus).

 

B.2 lentelė. Vaikų pirmojo sluoksnio trikotažo gaminių ir trikotažo medžiagų higienos rodikliai

 

Drabužių pavadinimas

Amžiaus grupė

Higroskopiškumas, proc.

Laidumas orui, mm/s

Paviršiaus lyginamoji elektrinė varža, omais

 

 

 

 

 

 

optimalus

leidžiamas

optimalus

leidžiamas, ne mažiau kaip

Optimali

leidžiama ne daugiau kaip

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kelnaitės, kelnės

 

13 – 18

Ne mažiau kaip 9

300

150

1010 – 1012

1013

 

Lopšelinis

 

 

 

 

 

 

Kitų pavadinimų drabužiai

 

13 – 18

Ne mažiau kaip 9

300

150

1010 – 1012

1013

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kelnaitės, kelnės

 

13 – 18

Ne mažiau kaip 9

300

150

1010 – 1012

1013

 

 

 

 

 

 

 

 

Maudymosi kostiumėliai

Ikimokyklinis ir

2 – 7

Ne daugiau kaip 7

400

200

-

-

 

mokyklinis

 

 

 

 

 

 

Sportiniai drabužiai

 

13 – 18

Ne mažiau kaip 9

300

150

1010 – 1012

1013

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitų pavadinimų drabužiai

 

13 – 18

Ne mažiau kaip 9

300

150

1010 – 1012

1013

 

B.3 lentelė. Cheminių medžiagų migravimo iš vaikų tekstilės gaminių leidžiamos normos

 

Rodiklio pavadinimas

Leidžiama norma

kūdikių gaminiams

 

 

vaikų gaminiams

I, II sluoksnio

III sluoksnio

 

 

 

 

1. Vandenilio jonų rodiklio – pH vertė

4,0 – 7,5

4,0 – 7,5

-

 

 

 

 

2. Formaldehido kiekis nustatant ekstra-

20

75

300

havimo metodu, ne daugiau kaip, mg/kg

 

 

 

 

 

 

 

3. Nusidažymo atsparumas,

 

 

 

ne mažiau kaip, balai:

 

 

 

vandeniui

-

3

3

prakaitui

4

3

3

sausai trinčiai

4

4

4

šlapiai trinčiai

3

3

3

______________

 

 

C priedas (informacinis)

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

C.1. Eko-tex (Öko-tex) standartas 100:1997. Bendrieji ir specialūs reikalavimai.

C.2. Drabužių ir avalynės iš polimerinių medžiagų higieninis įvertinimas. Metodiniai nurodymai Nr. 1353-76 (rus.).

LST EN 20105 – A 03:1997 Tekstilės medžiagos. Nudažymo atsparumo nustatymas. A 03 dalis. Pilkoji skalė spalvos uždažymui įvertinti.

Tarptautinis standartas ISO 2076:1999 (E) Tekstilė – Dirbtinis pluoštas – Bendrieji pavadinimai.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 96/74/EC 1996 12 16 „Tekstilės pavadinimai“.

C.3. Gost 17037 – 85 Siuviniai ir trikotažo gaminiai. Terminai ir apibrėžimai.

C.4. GOST 3816 – 81 Tekstilės medžiagos. Higroskopinių ir hidrofobinių savybių nustatymo metodai (rus. k.).

C.5. GOST 19616 – 74 Audiniai ir trikotažo medžiagos. Paviršiaus lyginamosios elektrinės varžos nustatymo metodas (rus. k.).

C. 6. GOST 28000 – 88 Vilnoniai ir pusvilnoniai audiniai drabužiams.

C.7. GOST 25617 – 83 Lininiai, puslininiai, medvilniniai ir mišrūs audiniai ir gaminiai. Cheminiai bandymai.

C.8. Matukonis A., Palaima J., Vitkauskas A. Tekstilės medžiagotyra – V., Mokslas, 1989.

______________