LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TEISININKO KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIO DOKUMENTO, IŠDUOTO EUROPOS SĄJUNGOS, EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBĖSE AR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOJE, PRIPAŽINIMO, KAI ASMUO SIEKIA BŪTI PRIPAŽINTAS LIETUVOS ADVOKATU, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2005 m. balandžio 12 d. Nr. 1R-111
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632) 70 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl Aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje nuostatų ir tam tikros struktūros kursų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 75-2581) 4.1 punktu,
tvirtinu Teisininko kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, išduoto Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimo, kai asmuo siekia būti pripažintas Lietuvos advokatu, tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-111
TEISININKO KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIO DOKUMENTO, IŠDUOTO EUROPOS SĄJUNGOS, EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBĖSE AR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOJE, PRIPAŽINIMO, KAI ASMUO SIEKIA BŪTI PRIPAŽINTAS LIETUVOS ADVOKATU, TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisininko kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, išduoto Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimo, kai asmuo siekia būti pripažintas Lietuvos advokatu, tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato Europos Sąjungos valstybės narės, Europos Ekonominės Erdvės valstybės ar Šveicarijos konfederacijos teisininko, teikiančio nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybės ar Šveicarijos konfederacijos kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos Ekonominės Erdvės valstybėje ar Šveicarijos konfederacijoje įgyto profesinę kvalifikaciją įrodančio diplomo pripažinimo tvarką, įgyvendinant 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos, 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/5/EB, skirtą pradėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika ne toje valstybėje narėje, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, ir Tarybos direktyvą 77/249/EEB dėl galimybės sudaryti teisininkams sąlygas veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas.
2. Pagrindinės šiame apraše vartojamos sąvokos:
Valstybė narė – kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos Ekonominės Erdvės valstybė, arba Šveicarijos konfederacija;
Kvalifikacinis egzaminas – šio aprašo nustatyta tvarka sudarytos komisijos vykdomas pareiškėjo profesinių žinių patikrinimas, siekiant įvertinti pareiškėjo tinkamumą užsiimti Lietuvos advokato profesine veikla Lietuvos Respublikoje;
Pareiškėjas – valstybės narės pilietis, kuris yra įgijęs atitinkamą profesinį išsilavinimą ir baigęs praktinį mokymą, jeigu toks yra reikalaujamas toje valstybėje narėje, suteikiantį jam teisę verstis Europos Sąjungos valstybės narės teisininko praktika, ir kuris teikia nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybės ar Šveicarijos konfederacijos kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, siekiantis būti pripažintas Lietuvos advokatu ir įrašytas į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą.
3. Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (Žin., 2004, Nr. 50-1632) ir Aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2004, Nr. 75-2581).
II. PARAIŠKOS PRIPAŽINTI TEISININKO KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANTĮ DOKUMENTĄ, IŠDUOTĄ VALSTYBĖJE NARĖJE, PATEIKIMAS TEISINGUMO MINISTERIJAI
4. Pareiškėjas turi teisę bet kuriuo metu pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai paraišką, užpildytą pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-71 „Dėl paraiškos dėl profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, siekiant dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje, pripažinimo formos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1251) patvirtintą paraiškos formą, pripažinti jo profesinę kvalifikaciją. Prie paraiškos turi būti pridėti šie dokumentai (pateikiami dokumentų originalai arba jų notarine tvarka patvirtintos kopijos. Jei pateikiami originalai, Teisingumo ministerija patvirtina jų kopijas, o originalus grąžina pareiškėjui.):
4.2. valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kuriuo pareiškėjui suteiktas teisininko profesinis vardas;
4.3. teisės magistro diplomas arba įgytą teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) įrodantis diplomas;
4.6. kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų trečiojoje šalyje, pripažinimo valstybėje narėje dokumentai;
4.8. sveikatos pažyma, liudijanti, kad pareiškėjas neturi sveikatos sutrikimų, galinčių trukdyti tinkamai atlikti advokato pareigas, išduota arba Lietuvos Respublikos, arba valstybės narės sveikatos priežiūros įstaigos;
5. Jeigu pareiškėjas didžiąją dalį profesinio išsilavinimo ir praktinio mokymo įgijo ne valstybės narės teritorijoje, kvalifikacinį egzaminą jis turi teisę laikyti tik tuo atveju, jeigu vertėsi efektyvia ir reguliaria Europos Sąjungos valstybės narės teisininko praktika ne mažiau kaip trejus metus ir yra šias aplinkybes patvirtinantis atitinkamas dokumentas, išduotas tos valstybės narės, kuri pripažino jo įgytą išsilavinimą ir praktiką.
6. Šio aprašo 4.1–4.9 ir 5 punktuose nurodyti dokumentai Teisingumo ministerijai turi būti pateikti lietuvių kalba. Trečiosiose valstybėse išduoti dokumentai, pateikiami Teisingumo ministerijai, turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus. Jei teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas asmens, išvertusio dokumentus, parašu. Dokumentai, nurodyti šio aprašo 4.7 ir 4.8 punktuose, turi būti pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų išdavimo dienos.
Tuo atveju, jeigu pareiškėjo kilmės valstybėje narėje kompetentinga institucija neišduoda dokumento, nurodyto šio aprašo 4.7 punkte, pareiškėjas gali pats pateikti atitinkamą pareiškimą, patvirtintą jo kilmės valstybės narės notaro arba atitinkamos kompetentingos institucijos.
Tais atvejais, kai kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, kompetentingos institucijos neišduoda šio punkto pirmojoje pastraipoje minėtų dokumentų, tokiems dokumentams prilygsta pareiškimas davus priesaiką arba atitinkamo asmens oficialus pareiškimas valstybėse, kuriose nėra nuostatos dėl pareiškimo davus priesaiką, kilmės valstybės narės ar valstybės narės, iš kurios jis yra atvykęs, kompetentingo teismo ar administracijos pareigūno arba prireikus – notaro ar kompetentingos profesinės organizacijos atstovo akivaizdoje; tokia institucija ar notaras išduoda pažymėjimą, patvirtinantį pareiškimo davus priesaiką ar oficialaus pareiškimo tikrumą.
7. Teisingumo ministerija, gavusi paraišką pripažinti diplomą, privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos dokumentus išnagrinėti ir informuoti pareiškėją, ar pateikti visi reikiami dokumentai. Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, Teisingumo ministerija apie tai praneša pareiškėjui ir nurodo, kokių dokumentų trūksta.
Tuo atveju, jeigu Teisingumo ministerija nusprendžia, jog jai būtina kitos institucijos išvada dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų (šio aprašo 29 punktas), šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyto termino skaičiavimas sustabdomas ir vėl pradedamas toliau skaičiuoti nuo išvados gavimo.
8. Teisingumo ministerija, nusprendusi, kad pareiškėjas pristatė visus reikiamus dokumentus, privalo paskirti kvalifikacinio egzamino datą ir apie tai raštu informuoti pareiškėją.
Jeigu Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, nusprendžia, kad pareiškėjas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, arba jeigu pareiškėjas negali pateikti papildomų dokumentų, Teisingumo ministerijai pareikalavus šio aprašo 7 punkte nustatyta tvarka, apie atsisakymą leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą pareiškėjas turi būti informuotas per penkias darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo. Sprendime turi būti nurodytos atsisakymo leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą priežastys.
III. KVALIFIKACINIO EGZAMINO ORGANIZAVIMO IR APMOKĖJIMO TVARKA
9. Kvalifikacinį egzaminą organizuoja Teisingumo ministerija ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, jeigu yra pareiškėjų.
10. Kvalifikacinio egzamino data turi būti paskirta atsižvelgiant į paraiškos padavimo datą, pareiškėjų skaičių ir į terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento pripažinimo (šio aprašo 28 punktas).
11. Kartu su pranešimu apie numatomą kvalifikacinio egzamino laikymo datą ir vietą Teisingumo ministerija pareiškėjui išsiunčia kvalifikacinio egzamino programą. Kvalifikacinio egzamino programa taip pat skelbiama Teisingumo ministerijos internetinėje svetainėje.
Kvalifikacinio egzamino programą tvirtina Teisingumo ministerija, suderinusi su Lietuvos advokatūra. Kvalifikacinio egzamino programa turi būti parengta atsižvelgiant į tai, kad kvalifikacinio egzamino metu siekiama patikrinti pareiškėjo sugebėjimą teikti teisines paslaugas Lietuvos advokato vardu.
12. Kvalifikacinio egzamino laikymas yra mokamas. Pareiškėjas ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki kvalifikacinio egzamino laikymo dienos turi į Teisingumo ministerijos specialiąją sąskaitą (sąskaitos Nr. LT 267044060000269484, AB Vilniaus bankas) sumokėti 400 litų ir pateikti Teisingumo ministerijai dokumentą, įrodantį, kad ši suma yra sumokėta.
70 procentų šios sumos skiriama kvalifikacinių egzaminų komisijos narių, kurie nėra valstybės tarnautojai, dalyvavusių egzaminų komisijos posėdyje, darbui apmokėti. Kita 30 procentų sumos dalis skiriama Teisingumo ministerijai jos išlaidoms, susijusioms su kvalifikacinių egzaminų komisijos bylų, korespondencijos ir kitų reikalų tvarkymu, apmokėti.
13. Neišlaikius kvalifikacinio egzamino arba neatvykus į kvalifikacinį egzaminą be svarbių priežasčių, sumokėtas mokestis už kvalifikacinio egzamino laikymą negrąžinamas.
14. Sumokėto mokesčio už kvalifikacinio egzamino laikymą mokėti pakartotinai nereikia, kai asmuo, kviestas į kvalifikacinio egzamino komisijos posėdį, neatvyko laikyti kvalifikacinio egzamino dėl priežasčių, kurias Teisingumo ministerija pripažino svarbiomis.
IV. KVALIFIKACINIO EGZAMINO LAIKYMO IR VERTINIMO TVARKA
16. Kvalifikacinį egzaminą priima kvalifikacinio egzamino komisija, sudaryta iš penkių narių. Tris kvalifikacinio egzamino komisijos narius trejiems metams skiria teisingumo ministras, o likusius tam pačiam laikui skiria Lietuvos advokatūra. Kvalifikacinio egzamino komisijos nariai turi būti nepriklausomi vykdydami savo pareigas. Vieną iš kvalifikacinio egzamino komisijos narių teisingumo ministras skiria komisijos pirmininku. Kvalifikacinio egzamino komisijos nariai paeiliui eina kvalifikacinio egzamino komisijos sekretoriaus pareigas. Kvalifikacinio egzamino komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip trys komisijos nariai.
17. Pareiškėjas, negalintis atvykti į kvalifikacinį egzaminą dėl svarbių priežasčių, apie tai praneša Teisingumo ministerijai iki kvalifikacinio egzamino pradžios ir pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą. Teisingumo ministerijai pripažinus, kad neatvykimo priežastis yra svarbi, kvalifikacinio egzamino laikymas perkeliamas į kitą kvalifikacinio egzamino komisijos posėdį. Kito kvalifikacinio egzamino komisijos posėdžio laikas turi būti nustatytas taip, kad nebūtų pažeistas šio aprašo 25 punkte nurodytas terminas.
18. Kvalifikacinis egzaminas susideda iš civilinės teisės ir civilinio proceso teisės, baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės, administracinės teisės, šeimos teisės, darbo teisės, konstitucinės teisės, finansų teisės, tarptautinės viešosios teisės ir Europos Sąjungos teisės, bankroto bylų nagrinėjimo ypatumų, bylų, kylančių iš turto įkeitimo bei hipotekos teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumų ir advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų žinių patikrinimo.
19. Kvalifikacinio egzamino užduotis parengia Teisingumo ministerija. Rengiant šias užduotis turi būti įvertinta tai, kad pareiškėjas yra savo srities specialistas ir pakankamai kvalifikuotas teikti teisines paslaugas toje valstybėje narėje, kurioje jam buvo suteiktas profesinis teisininko vardas.
20. Kvalifikacinis egzaminas susideda iš dviejų dalių: testo raštu ir egzamino žodžiu. Testą raštu sudaro 50 klausimų su trimis galimais atsakymais, o egzaminą žodžiu – du teoriniai klausimai ir vienas praktinis klausimas. Testas ir egzaminas žodžiu turi apimti šio aprašo 18 punkte nurodytus dalykus.
21. Kvalifikacinis egzaminas laikomas lietuvių kalba. Egzaminas žodžiu laikomas po testo raštu. Egzaminą žodžiu turi teisę laikyti tik tas pareiškėjas, kuris teigiamai išlaikė testą raštu.
22. Pareiškėjo žinios vertinamos uždarame kvalifikacinio egzamino komisijos posėdyje. Kiekvieną kvalifikacinio egzamino dalį vertina kiekvienas komisijos narys atskirai dešimties balų sistema. Testas ir egzaminas žodžiu yra išlaikyti teigiamai, jeigu pareiškėjas iš kiekvieno jų surinko po 7 ir daugiau balų. Dėl kvalifikacinio egzamino rezultatų kvalifikacinio egzamino komisija priima nutarimą paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra komisijos pirmininko balsas.
23. Kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą pasirašo posėdyje dalyvavę kvalifikacinio egzamino komisijos nariai.
24. Kvalifikacinio egzamino rezultatai paskelbiami iš karto pasibaigus kvalifikacinio egzamino komisijos posėdžiui.
V. SPRENDIMO PRIPAŽINTI TEISININKO KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANTĮ DOKUMENTĄ, IŠDUOTĄ VALSTYBĖJE NARĖJE, PRIĖMIMAS
6. Kvalifikacinio egzamino komisija privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduoti kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą Teisingumo ministerijai.
27. Sprendimą dėl teisininko kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, išduoto valstybėje narėje, pripažinimo priima Teisingumo ministerija, vadovaudamasi kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimu.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Teisingumo ministerija per visą teisininko kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo procedūrą gali konsultuotis su kitomis institucijomis dėl pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų įvertinimo.
30. Šio aprašo 8 punkto antrojoje pastraipoje ir 27 punkte nurodytas sprendimas ar jo nebuvimas gali būti apskųstas koordinuojančiai institucijai Aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 535, nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.