LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PAREIGINĖS INSTRUKCIJOS TVIRTINIMO
1999 m. gegužės 11 d. Nr. 629
Vilnius
PATVIRTINTA
l. e. Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro pareigas
1999 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 629
MOKYKLOS PSICHOLOGO PAREIGINĖ INSTRUKCIJA
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklos psichologo pareiginė instrukcija reglamentuoja mokyklos psichologo profesinę veiklą. Ši instrukcija gali būti keičiama Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos psichologų sąjungos ar Mokyklos psichologų kvalifikacijos komisijos iniciatyva.
2. Terminu „mokyklos psichologas“ įvardijamas specialistas, aptarnaujantis švietimo, vaikų globos įstaigų bendruomenes. Mokyklos psichologu gali dirbti specialistas, turintis ne mažesnį kaip psichologijos magistro laipsnį arba jam prilygstantį studijų kvalifikacinį laipsnį patvirtinantį diplomą. Šis specialistas pirmus metus dirba kuruojamas psichologo metodininko arba psichologo eksperto. Kuruojami turi dirbti ir neatestuoti psichologai. Specialistai, turintys psichologijos bakalauro laipsnį ar psichologijos mokytojo kvalifikaciją, gali dirbti psichologu asistentu tik psichologo metodininko arba psichologo eksperto kuruojami.
MOKYKLOS PSICHOLOGO PAGRINDINĖS DARBO KRYPTYS IR TURINYS
4. Mokyklos psichologo pagrindinis uždavinys – rūpintis vaikų psichine sveikata ir reikalingų psichologinių ugdymo sąlygų sudarymu.
5. Mokyklos psichologo veikla yra kompleksinė, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su švietimo, vaikų globos įstaigomis ir šeimomis ir apima šias kryptis:
5.1. Konsultavimo: tai pagrindinė mokyklos psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti vaiko, tėvų (ar teisėtų vaiko atstovų), pedagogų problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Mokyklos psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko ugdymo proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su tėvais (ar teisėtais vaiko atstovais), pedagogais, švietimo, vaikų globos įstaigų vadovais ir kitais su vaiko ugdymu susijusiais asmenimis.
5.2. Psichologinio įvertinimo: tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie vaiko psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas (žr. 3 priedą).
5.3. Profesinio kuravimo: tai mokyklos psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
5.4. Tyrimo: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
6. Mokyklos psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos:
6.1. Psichologo asistento darbo turinys: savarankiškai psichologiškai šviečia tėvus (ar teisėtus vaiko atstovus), pedagogus, konsultuoja neviršydamas savo kompetencijos (pagal turimus kvalifikacinius pažymėjimus), veda psichologijos pamokas.
6.2. Psichologo darbo turinys: savarankiškai psichologiškai įvertina vaiką, konsultuoja vaikus, tėvus (ar teisėtus vaiko atstovus), pedagogus, atlieka psichologinius tyrimus, organizuoja psichologinį švietimą (veda psichologijos pamokas).
6.3. Vyresniojo psichologo darbo turinys:
psichologiškai įvertina vaiką;
dirba su sutrikimų (mokymosi negalių) turinčiais ir problemiškais (mokymosi motyvacijos, elgesio, emocinių, bendravimo problemų turinčiais) vaikais individualiai arba grupėse;
konsultuoja tėvus (ar teisėtus vaiko atstovus), pedagogus;
psichologiškai šviečia tėvus (ar teisėtus vaiko atstovus), pedagogus;
spręsdamas vaikų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais), dirba įstaigos specialiojo ugdymo komisijoje.
Be to, esant poreikiui, vyresnysis psichologas:
ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir pradinėje mokykloje veda bendravimo ir socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus vaikų grupėms; atlieka psichologinius tyrimus;
pagrindinėje mokykloje ir vidurinėje (gimnazijoje) veda bendravimo ir socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus vaikų grupėms; konsultuoja lytinio švietimo ir narkomanijos klausimais dėl tolesnio mokymosi ir profesijos pasirinkimo; atlieka psichologinius tyrimus.
6.4. Psichologo metodininko darbo turinys:
psichologiškai įvertina vaiką ir nustato jo sutrikimus;
dirba su sutrikimus (mokymosi negalias) turinčiais ir problemiškais (mokymosi motyvacijos, elgesio, emocinių, bendravimo problemų turinčiais) vaikais individualiai ir grupėse;
dirba specialiojo ugdymo komisijoje, bendradarbiauja su kitais specialistais sprendžiant vaikų problemas;
konsultuoja tėvus (ar teisėtus vaikų atstovus) ir pedagogus;
veda užsiėmimus tėvams (ar teisėtiems vaikų atstovams), pedagogams;
atlieka profesinį kuravimą;
psichologiškai šviečia tėvus (ar teisėtus vaiko atstovus) ir pedagogus.
Be to, esant poreikiui psichologas metodininkas:
ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir pradinėje mokykloje koreguoja vaikų grupių (klasių) tarpasmeninius santykius; atlieka psichologinius tyrimus;
pagrindinėje mokykloje ir vidurinėje (gimnazijoje) konsultuoja lytinio švietimo ir priklausomybių prevencijos, tolesnio mokymosi ir profesijos pasirinkimo gabumų ir kūrybiškumo klausimais; koreguoja klasių tarpasmeninius santykius; atlieka psichologinius tyrimus.
6.5. Psichologo eksperto darbo turinys:
psichologiškai įvertina vaiką ir nustato sutrikimus;
dirba su sutrikimus (mokymosi negalias) turinčiais ir problemiškais (mokymosi motyvacijos, elgesio, emocinių, bendravimo problemų turinčiais) vaikais individualiai ir grupėse;
konsultuoja tėvus (ar teisėtus vaiko atstovus) ir pedagogus;
veda užsiėmimus tėvams (ar teisėtiems vaiko atstovams) ir pedagogams;
dirba su ugdymo įstaigos bendruomene;
atlieka profesinį kuravimą, veda kvalifikacinius seminarus psichologams;
psichologiškai šviečia tėvus (ar teisėtus vaiko atstovus) ir pedagogus;
atlieka psichologinius tyrimus.
Be to, esant poreikiui, psichologas ekspertas:
ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir pradinėje mokykloje tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja vaikų grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones, leidinius, vadovėlius; dalyvauja ekspertų komisijų darbe;
pagrindinėje mokykloje ir vidurinėje mokykloje(gimnazijoje) konsultuoja tolesnio mokymosi ir profesijos pasirinkimo, lytinio švietimo ir priklausomybių prevencijos, gabumų ir kūrybiškumo klausimais; tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja klasių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones, leidinius, vadovėlius; dalyvauja ekspertų komisijų darbe.
TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
7. Mokyklos psichologas turi teisę:
7.1. Susipažinti su švietimo ir vaikų globos įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie vaikus ir jų grupes.
7.4. Kilus konfliktui tarp švietimo ar vaikų globos įstaigos darbuotojų, tėvų (ar teisėtų vaiko atstovų) ir psichologo, kreiptis pagalbos į pedagogines psichologines tarnybas ar Pedagoginį-psichologinį centrą.
7.5. Gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš pedagoginių psichologinių tarnybų ar Pedagoginio-psichologinio centro.
7.6. Dalyvauti įvairiuose mokslo ir studijų institucijų vykdomuose tyrimų projektuose arba pagal kompetenciją jiems vadovauti.
8. Mokyklos psichologas privalo:
8.1. Konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius.
8.3. Laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigų vadovus.
8.4. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu.
8.7. Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas dėl vaikų ugdymo tėvams (ar teisėtiems vaiko atstovams), pedagogams, švietimo ir vaikų globos įstaigų vadovams.
8.8. Įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol vaikas yra šioje švietimo ar vaikų globos įstaigoje, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas.
8.9. Tvarkyti darbo dokumentaciją (individualių konsultacijų žurnalą, vaikų bylas, planuoti darbą metams /mėnesiui/ savaitei). Kuratorius pildo profesinio kuravimo žurnalą, kurį saugo kuruojamasis.
9. Mokyklos psichologas atsako:
9.1. Už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją.
9.2. Už kreipimąsi pagalbos į pedagogines psichologines tarnybas ar Pedagoginį-psichologinį centrą, kai iškyla konfliktas tarp psichologo ir kliento, tarp psichologo ir mokyklos bendruomenės, tarp psichologo ir vadovo ir pan.
MOKYKLOS PSICHOLOGO DARBO ORGANIZAVIMAS
10. Mokyklos psichologas aptarnauja vieną arba keletą švietimo ir vaikų globos įstaigų, bet ne daugiau kaip 2000 vaikų.
11. Darbo priemonėmis mokyklos psichologus aprūpina švietimo ar vaikų globos įstaiga, kurios vaikus psichologas aptarnauja.
12. Mokyklos psichologo darbo laikas per savaitę paskirstomas taip:
50% (20 val.) psichologiniam konsultavimui, įvertinimui, tyrimui;
30% (12 val.) duomenims ir dokumentams tvarkyti, rekomendacijoms rengti, konsultacijoms, paskaitoms, susirinkimams, posėdžiams pasiruošti ir pan;
20% (8val.) profesiniam kuravimui, konsultavimuisi su kolegomis.
13. Psichologo atliekamų darbų vidutinė trukmė:
13.1. Individualaus konsultavimo:
13.3. Psichologinio įvertinimo:
14. Mokyklos psichologas, vadovaudamasis paraiškomis, planuoja konsultacijų laiką. Jis (20 val.) turi būti suderintas su švietimo ir vaikų globos įstaigos taryba, patvirtintas įstaigos vadovo ir iškabintas informacinėje lentoje arba ant kabineto durų.
15. Atsižvelgęs į įstaigos bendruomenės poreikius, mokyklos psichologas numato darbo kryptis mokslo metams. Rekomenduojamos šios praktinio darbo kryptys:
15.2. Priešmokyklinio ugdymo grupėje, klasėje – pasirengimo mokyklai įvertinimas, darbas su vaikais, turinčiais elgesio, emocinių, bendravimo problemų.
15.4. 2-ojoje klasėje – darbas su vaikais, turinčiais mokymosi sunkumų, mokymosi negalių, elgesio, emocinių, bendravimo problemų.
15.7. 5-ojoje klasėje – vaikų adaptacijos dalykinėje sistemoje, drausmės problemos, darbas su vaikais, turinčiais mokymosi, elgesio, emocinių, bendravimo problemų.
15.9. 7-ojoje klasėje – lytinio brendimo, priklausomybių (rūkymas), brandumo problemos, paauglių krizės.
15.10. 8-ojoje klasėje – ankstyvasis profiliavimas (gimnazijos pasirinkimas), tolesnio mokymosi, individualumo, identiškumo, santykių problemos.
15.11. 9-ojoje klasėje – santykių, kūrybiškumo, gabių vaikų savęs atskleidimo, adaptacijos gimnazijoje problemos.
15.13. 11-ojoje klasėje – individualumo, identiškumo, brandumo, priklausomybių (narkomanijos) problemos, emocinės krizės.
16. Atskirus darbus mokyklos psichologas gali atlikti padedamas pedagoginių psichologinių tarnybų. Darbo planas gali būti tvirtinamas mokyklos tarybos.
17. Vaikams, tėvams (ar teisėtiems vaiko atstovams), pedagogams konsultuoti švietimo ar vaikų globos įstaigoje turi būti įkurtas atskiras gerai izoliuotas psichologo kabinetas.