LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ

1992 m. balandžio 30 d. Nr. 314

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 29 d. nutarimą I-824 „Dėl valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo terminų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacines kategorijas (pridedama).

2. Patvirtinti Valstybinės kalbos mokymo programą (pridedama).

Ši programa turi sudaryti sąlygas Lietuvos kitakalbiams išmokti lietuvių kalbos ir ją vartoti.

3. Įpareigoti Kultūros ir švietimo ministeriją:

3.1. iki 1992 m. balandžio 30 d. sudaryti ir patvirtinti Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos, jos regioninių pakomisių personalinę sudėtį;

3.2. iki 1992 m. gegužės 30 d. sudaryti tipinę testų kalbos mokėjimui įvertinti sistemą ir pateikti ją tvirtinti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai;

3.3. iki 1992 m. balandžio 30 d. parengti ir patvirtinti valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo formą, šio pažymėjimo išdavimo ir apskaitos nuostatus.

Pažymėjimai išduodami asmenims, kurių žinios atitinka valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų reikalavimus;

3.4. pertvarkyti Lietuvių kalbos mokymo centro struktūrą, įpareigoti jį, vykdant valstybinės kalbos mokymo programos užduotis, mokyti suaugusius kitakalbius lietuvių kalbos;

3.5. skirti lėšų darbuotojų, atsakingų už kitakalbių mokymą Rytų Lietuvos (Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Ignalinos) rajonuose ir Klaipėdos mieste, darbui apmokėti;

3.6. sudaryti Valstybinės kalbos mokymo programos koordinavimo grupę iš Kultūros ir švietimo ministerijos, Socialinės apsaugos ministerijos, Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės regioninių problemų komisijos, Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Ignalinos rajonų ir Klaipėdos miesto savivaldybių atstovų.

4. Įpareigoti ministerijas, departamentus, kitas valstybines tarnybas, miestų (rajonų) valdybas, įmones, įstaigas ir organizacijas organizuoti lietuvių kalbos nemokantiems jų darbuotojams šios kalbos mokymo kursus ir rekomenduoti padengti mokymo bei testavimo išlaidas.

5. Įpareigoti įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus, sudarant sutartis su priimamais naujais darbuotojais, laikytis šiuo nutarimu patvirtintų valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų reikalavimų.

6. Nustatyti, kad tuose Lietuvos Respublikos miestuose, gyvenvietėse ir apylinkėse, kur gyvena daugiausia kitakalbiai, vadovaujantiesiems ir gyventojus aptarnaujantiems darbuotojams iki 1995 m. sausio 1 d. taikomi minimalūs valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai (I–oji valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinė kategorija).

Lietuvos Respublikos

Ministras Pirmininkas G. Vagnorius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 314

VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. I–oji kategorija – gebėjimas suprasti valstybinę kalbą ir susikalbėti nedidelės kvalifikacijos reikalingo darbo klausimais, pildyti paprasčiausius tipinius dokumentus.

2. II–oji kategorija – gebėjimas raštu ir žodžiu aptarnauti interesantus, tvarkyti darbo dokumentaciją valstybine kalba.

3. III–oji kategorija – gebėjimas atlikti valdymo funkcijas ir tvarkyti raštvedybą valstybine kalba.

KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ TURINYS

4. I–oji kategorija – valstybinės kalbos supratimas, ribotas sakytinės ir minimalus rašytinės valstybinės kalbos mokėjimas.

Darbuotojas turi suprasti sakytinę kalbą ir rašytinį tekstą maždaug iš 800 žodžių susidedančio bazinio žodyno, gebėti naudotis pareigų terminijos minimumu. Reikalaujama mokėti pildyti paprasčiausius tipinius dokumentus (užsakymų lapus, kitus blankus).

5. II–oji kategorija – patenkinamas sakytinės ir ribotas rašytinės valstybinės kalbos mokėjimas.

Darbuotojas privalo suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir gebėti bendrauti valstybine kalba maždaug iš 1500 žodžių susidedančio bazinio žodyno bei pareigų terminijos. Reikalaujama mokėti parengti tipinius savo specialybės dokumentus ir juos pildyti.

6. III–oji kategorija – laisvas sakytinės ir rašytinės valstybinės kalbos mokėjimas. Darbuotojas privalo gebėti bendrauti raštu ir žodžiu maždaug iš 2500 žodžių susidedančio bazinio žodyno ir pareigų terminijos. Reikalaujama gebėti kalbėti ir rašyti lietuviškai įvairiomis temomis.

KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ TAIKYMAS

7. I–oji kategorija taikoma aptarnavimo, gamybos ir kitų sričių darbuotojams, kuriems darbo reikalais tenka nuolat bendrauti su visuomene, pildyti paprasčiausius tipinius dokumentus (eiliniai valdybų, kontorų, pašto, banko, policijos ir kiti tarnautojai, žemesnysis medicinos personalas, pardavėjai, padavėjai ir pan.).

8. II–oji kategorija taikoma vidurinės grandies vadovaujančiajam personalui ir didesnės kvalifikacijos reikalingų įvairių sričių darbuotojams (vidurinis medicinos personalas, nelietuviškų kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojai, vidurinės grandies specialistai ir kt.).

9. III–oji kategorija taikoma Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo organų, ministerijų, departamentų, kitų valstybinių tarnybų, miestų (rajonų) savivaldybių, įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovams, kitiems vadovaujantiesiems darbuotojams.

10. Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinės kategorijos taikomos asmenims, pageidaujantiems užimti nurodytojo profilio pareigas.

11. Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinės kategorijos netaikomos darbuotojams, baigusiems lietuviškas mokyklas, taip pat nelietuviškas vidurines bendrojo lavinimo arba joms prilygstančias mokyklas po 1991 metų ir vėliau.

KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ SUTEIKIMO TVARKA

12. Tikrinti, kaip asmenys moka valstybinę kalbą, suteikti jiems kvalifikacines kategorijas ir tvarkyti išduodamų valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimų apskaitą turi teisę tik Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisija ar jos regioninės pakomisės. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinti kategorijų testai ir atsakymai į juos yra pagrindas suteikti kurią nors kvalifikacinę kategoriją. Konstatuodama valstybinės kalbos mokėjimą ir nustatydama atitinkamą kvalifikacinę kategoriją, Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisija ar jos regioninė pakomisė įteikia asmeniui valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 314

VALSTYBINĖS KALBOS MOKYMO PROGRAMA

1. Parengti ir išleisti šias mokymo priemones suaugusiems kitakalbiams:

Mokymo priemonės pavadinimas	Išleidimo metai
Vadovėliai (V. Čekmono ir I. Čekmonienės, D. Konstantinovos, O. Pigagienės, R. Žemaičio)	1992–1993
Lietuvių kalbos įvadinio, pradinio ir sisteminio mokymo programos	1992
Lietuvių kalbos žodyno minimumas (lietuvių-rusų-lenkų kalbomis)	1991
Dainynėlis-audiokasetė „Dainuokime lietuviškai“	1992
Vaizdinės priemonės lietuvių kalbos gramatikai ir šnekamajai kalbai	1993
Mokomieji rusų-lietuvių, lietuvių-rusų kalbų žodynai (kartotinis leidimas)	1992–1993
Mokomasis lietuvių kalbos žodynas	1993

2. Organizuoti šiuos metodinių ir mokymo priemonių kūrimo konkursus:

2.1. naujo vadovėlio, skirto suaugusiems kitakalbiams Lietuvos gyventojams, konkursą (paskelbti 1992 metų II ketvirtyje, rezultatai – 1992 metų pabaigoje);

2.2. naujų mokymo programų kūrimo konkursą (paskelbti 1992 metų II ketvirtyje, rezultatai – 1992 metų IV ketvirčio pradžioje);

2.3. dėstančių kursuose mokytojų rengimo programų konkursą (paskelbti 1992 metų balandžio mėnesį, rezultatai – 1992 metų rugsėjo–spalio mėnesiais).

3. Sukurti eksperimentinį testų variantą (galutiniai rezultatai – 1992 metų gegužės mėnesio pabaigoje).

4. Ministerijose, departamentuose, kitose valstybinėse tarnybose, miestų ir rajonų savivaldybėse iki 1992 m. gegužės 30 d. patikslinti įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovaujančiųjų ir gyventojus aptarnaujančių darbuotojų pareigas, kurioms bus taikomos valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinės kategorijos.

5. Nuolat tirti mokytojų, nelietuviškose mokyklose dėstančių lietuvių kalbą, kvalifikacijos lygį. Remiantis tyrimų rezultatais, Lietuvos mokytojų kvalifikacijos institute organizuoti pedagogų perkvalifikavimo grupes.

6. Aukštosiose mokyklose, pedagoginio profilio specialybėse, skirti vietų abiturientams iš Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonų bei Sniečkaus gyvenvietės. Šių regionų abiturientų siuntimą mokytis pedagoginio profilio specialybių laikyti valstybiniu užsakymu.

7. Išleisti šias mokymo priemones nelietuviškoms mokykloms:

Mokymo priemonės pavadinimas	Išleidimo metai
Lietuvių kalba 10 klasei	1991
Lietuvių kalba 7 klasei	1991
Lietuvių kalba 9 klasei	1992
Lietuvių kalba 5 klasei	1992
Lietuvių kalba 6 klasei	1992
Lietuvių kalba 8 klasei	1992
Lietuvių kalba 11-12 klasėms	1993
Lietuvių kalbos dalomieji pratimai 4-5 klasėms	1992
Lietuvių kalbos dalomieji pratimai 6-7 klasėms	1992
Lietuvių kalbos dalomieji pratimai 8-9 klasėms	1993
Tekstų rinkinys lietuvių kalbos mokymui 10-12 klasėse	1991
Užklasinio skaitymo chrestomatija	1993
Diktantai 6-9 klasėms	1992
Diktantai 10-12 klasėms	1993
Lietuvių kalbos mokymo priemonės (plokštelės, lentelė kalbos mokymui)	1991-1993
Lietuviškų-rusiškų, lietuviškų-lenkiškų pasikalbėjimų žodynėliai	1991-1993
Lietuvių-rusų-lenkų paveikslėlių žodynėlis I-IV klasėms	1992

8. Vykdyti šias priemones mokytojų ir vadovėlių autorių darbui palengvinti:

8.1. sudaryti lietuvių literatūros programą rusiškų ir lenkiškų mokyklų X-XII klasėms, kaip pasirenkamąjį dalyką įvesti lietuvių literatūros kurso dėstymą lietuvių kalba – 1991–1992 metais;

8.2. įvesti rusiškų ir lenkiškų mokyklų X–XII klasėse 1–2 dalykų dėstymą lietuvių kalba – 1992–1993 metais;

8.3. vadovėlių autoriams skirti iki vienerių metų apmokamų atostogų vadovėliams rengti – 1991–1995 metais;

8.4. per lietuvių kalbos pamokas visose Lietuvos mokyklose suskirstyti klases (kuriose yra po 20 ir daugiau mokinių) grupėmis – 1991–1995 metais.

9. Visose nelietuviškose mokyklose lietuvių kalbą pradėti dėstyti nuo III klasės, III–XII klasėse lietuvių kalbos dėstymui skirti po 4 savaitines pamokas.

______________