LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS MINISTRO 2003 M. VASARIO 12 D. ĮSAKYMO NR. 76 „DĖL LIETUVOS MIŠKOTVARKOS TAISYKLIŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2005 m. rugsėjo 28 d. Nr. D1-472

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.40 punktu,

Pakeičiu Lietuvos miškotvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76 „Dėl Lietuvos miškotvarkos taisyklių tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 27-1102):

1. Išdėstau Lietuvos miškotvarkos taisyklių (toliau – Taisyklių) 4 punktą taip:

4. Miškotvarkos projektų samprata

Miškotvarkos projektas – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Miškotvarkos projektas turi užtikrinti miško išteklių ir miško žemių nepertraukiamą daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines ir dvasines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes. Skiriami dviejų tipų miškotvarkos projektai:

miškų tvarkymo schemos – rengiamos miško valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriamos bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti, atsižvelgiant į perspektyvinius regiono plėtros poreikius;

vidinės miškotvarkos projektai – rengiami miško valdytojų bei privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti, atsižvelgiant į bendruosius regiono miškų tvarkymo schemos reikalavimus.“.

2. Išdėstau Taisyklių 9 punktą taip:

9. Miškų tvarkymo schemos tikslas

Miškų tvarkymo schemos tikslas yra regiono miškų ūkio ir infrastruktūros plėtros gamtosauginių, ekonominių ir socialinių aspektų darna ne trumpesniam kaip 20 metų strateginiam laikotarpiui.“.

3. Išdėstau Taisyklių 10 punktą taip:

10. Miškų tvarkymo schemos uždaviniai

Miškų tvarkymo schemos uždaviniai yra:

1) nustatyti miškų ūkio plėtros kryptis;

2) įvertinti miškų ploto didinimo galimybes;

3) įvertinti miško žemių pavertimo kitomis naudmenomis poreikius ir galimybes;

4) įvertinti esamą miškų priskyrimą miškų grupei, pateikti siūlymus jam tobulinti;

5) įvertinti esamą ūkinį ir administracinį miškų suskirstymą ir pateikti siūlymus jam tobulinti;

6) nustatyti miškų inventorizacijos ir miško ūkinių priemonių projektavimo ypatumus;

7) įvertinti miško išteklių kokybę charakterizuojančių rodiklių dinamiką.“.

4. Išdėstau Taisyklių 14.2.7 punktą taip:

14.2.7. Miško išteklių kokybės gerinimas

Pateikiamos priemonės miško išteklių kokybei gerinti, jei pagal miško išteklių kokybę charakterizuojančius rodiklius jų būklė yra gerintina.“.

5. Išdėstau Taisyklių 14.3 punktą taip:

14.3. Kartografinė medžiaga

Pagrindinis miškų tvarkymo schemos kartografinės medžiagos dokumentas yra žemėlapis M 1:50000. Jo pagrindas yra Miškų informacinės sistemos duomenų bazių, kosminio vaizdo žemėlapio (M1:50000) ir miško sklypų (M1:10000) geografiniai bei taksaciniai duomenys. Plane turi būti georeferenciniai duomenys apie magistralinius, krašto, vietinės reikšmės ir pagerintos dangos miško kelius, geležinkelius, vandenis (upės, ežerai, tvenkiniai), miestus, miestelius, kitus kadastro vietovių centrus, savivaldybių teritorijų ir kadastro vietovių ribas.

Plane sutartiniais ženklais pažymima:

miško masyvai (kontūrai, kvartalinės linijos ir kvartalų numeriai), suskirstyti pagal miškų nuosavybę;

valstybinės reikšmės miško valdų ribos, valdytojų pavadinimai;

saugomų teritorijų ribos ir pavadinimai, funkcinių ir tvarkymo zonų ribos bei jų pavadinimai, buferinių apsaugos zonų ribos;

vertingi gamtos ir kultūros paveldo objektai;

Raudonosios knygos gyvūnų, augalų ir grybų rūšių bei augalų bendrijų radvietės, Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kertinės miško buveinės;

miškų grupės ir pogrupiai (miško sklypo lygmenyje);

žemės ūkiui netinkamos žemės (našumo balai £ 27), menkavertės žemės (našumo balai 28–31) bei jose suprojektuoti ir įteisinti sklypai miškui įveisti;

išžvalgyti (nenaudojami), naudojami, išnaudoti (nerekultivuoti) naudingųjų iškasenų telkiniai arba palikti renatūralizacijai karjerai ir durpynai;

teritorijos, kuriose būtų galima miško žemę paversti kitomis naudmenomis.“.

6. Išdėstau Taisyklių 17.4 punktą taip:

17.4. Darbų ir jų kontrolės metodikų rengimas ir tvirtinimas

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos rengia ir tvirtina: medynų taksacinių rodiklių nustatymo normatyviniu ar užsakovo pageidaujamu tikslumu metodikas, sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) skyrimo metodikas, techninių treniruočių metodikas, duomenų rinkimo miškų inventorizacijos metu instrukciją, tyrinėjimų metodikas, duomenų bazių formavimo ir atnaujinimo metodikas, informacinių technologijų panaudojimo metodikas.

Aplinkos ministerija tvirtina miškų inventorizacijos tikslumo, ūkinių priemonių projektavimo ir jų kokybės vertinimo normatyvus bei vieningą miškotvarkos darbų kontrolės metodiką.“.

7. Išdėstau Taisyklių 18 punktą taip:

18. Tikslas ir uždaviniai

Inventorizacijos tikslas yra įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius.

Inventorizacijos uždaviniai:

nustatyti sklypų ribas;

aprašyti (įtaksuoti) visus sklypus nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus;

parengti duomenis apie valdos miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbias teritorijas, esančias miško žemėje, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Inventorizacijos duomenys (atributiniai ir grafiniai) sudaro Miško informacinės sistemos pagrindą.“.

8. Išdėstau Taisyklių 30 punktą taip:

30. Sklypo lygmenyje projektuojamas miško naudojimas, miško atkūrimas ir kitoks žemių bei medynų pagerinimas“.

9. Išdėstau Taisyklių 30.1 punktą taip:

30.1. Medynų žemės sklypuose projektuojamas daugiatikslis miško naudojimas

Daugiatikslis miško naudojimas apima medieną, maisto produktus (vaisius, uogas, grybus, riešutus), rekreaciją, vaistinius augalus, retų augalų ir gyvūnų buveines, anglies kaupimą, socialines, kultūrines ir apsaugines miško funkcijas, kitus miško produktus ir paslaugas.“.

10. Išdėstau Taisyklių 30.1.8 punktą taip:

30.1.8. Biologinės įvairovės apsauga ir gausinimas

Rezervatinės apyrubės yra projektuojamos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas rekomendacijas ir normatyvus:

medynuose bei neapaugusiuose mišku sklypuose ar jų dalyse, kur yra išskirtos kertinės buveinės, retų ar nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių radvietės;

natūraliuose ir artimuose natūraliems pelkiniuose III–IV miško grupių medynuose.

Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, esančiose miško žemėje, gamtotvarkinės priemonės projektuojamos atsižvelgiant į Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335) išdėstytus reikalavimus, pritaikant juos pagal konkrečios vietovės sąlygas.

Kitos priemonės biologinės įvairovės apsaugai bei gausinimui atskiruose sklypuose yra projektuojamos, vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis, Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, Lietuvos Respublikos biologinės įvairovės išsaugojimo strategija ir veiksmų planu bei tokiais reikalavimais ir normatyvais:

projektuojant plynus, ugdymo ar sanitarinius kirtimus, numatoma kirtavietėse bei medynuose palikti pavienius stuobrius, senus, uoksinius, drevėtus medžius (7–10 vnt./ha), retų medžių ar krūmų rūšių biologines grupes, neliestas medžių juostas ar grupes prie pelkių ar upelių;

projektuojant miško atkūrimą ar įveisimą, ne ūkinės prioritetinės funkcinės paskirties miškuose pirmenybė teikiama savaiminiam žėlimui, intensyvesniam želdinių mišrinimui bei entomofiliniams ir ornitofiliniams želdiniams miško–lauko sandūroje;

projektuojant specialias priemones, numatoma: apsaugos zonos gamtos paminklams, biotechniniai kirtimai ir želdiniai, pašarų aikštelės ir slėpimosi vietos medžiojamajai faunai, dirbtinės lizdavietės, inkilai paukščiams ir kamanėms, skruzdėlynų aptvėrimas, plynumų valymas, kūdrų ir tvenkinėlių įrengimas, priešgaisrinės priemonės, karjerų, durpynų renatūralizacija ar rekultivacija.“.

11. Išdėstau Taisyklių 32.11 punktą taip:

32.11. Biologinės įvairovės apsauga ir gausinimas

Biologinės įvairovės apsauga ir gausinimas valdos lygmenyje yra užtikrinama, priskiriant miškus grupėms, pogrupėms bei įvairioms saugomoms teritorijoms (draustiniams, valstybiniams parkams, rezervatams, Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms), kurių gamtinių išteklių naudojimo tvarka yra numatyta įstatymais, kitais normatyviniais aktais, bei apibendrinant šios krypties projektinius sprendimus sklypų lygmenyje.“.

12. Išdėstau Taisyklių 37 punktą taip:

37. Vidinės miškotvarkos projekto turinys

Vidinės miškotvarkos projekto turinys valstybinei valdai: aiškinamasis raštas, taksoraštis, suvestinės miško inventorizacijos duomenų lentelės, ūkinių priemonių projektavimo bei plotų apskaitos žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga.

Vidinės miškotvarkos projekto turinys privačiai valdai: aiškinamasis raštas, taksoraštis, suvestinės miško inventorizacijos duomenų lentelės, miško kirtimų norma, ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai, ūkinės veiklos apribojimai, valdos miško žemės ir ūkinių priemonių planai (M1:5000 arba M1:10000). Pateikiama miškų bazinio žemėlapio (M1:10000) kopija su teritorijos situacija 300–500 m spinduliu apie valdą.

Vidinės miškotvarkos projektuose yra projektuojamos papildomos gamtotvarkinės priemonės Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, jeigu esamas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas neužtikrina esančių saugomų natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės.“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS