LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL NAUDOJIMOSI VIETINE BENDROJO NAUDOJIMO SISTEMA TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2010 m. liepos 10 d. Nr. 1-202
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626; 2009, Nr. 91-3913) 14 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ (Žin., 2009, Nr. 126-5432), t v i r t i n u
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-202
NAUDOJIMOSI VIETINE BENDROJO NAUDOJIMO SISTEMA TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato naudojimosi vietine bendrojo naudojimo dujų sistema tvarką ir atsiskaitymo sąlygas, kuriomis turi vadovautis vietinių bendrojo naudojimo dujų sistemų savininkai ir dujų įmonės.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626), kitų teisės aktų nuostatomis.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Vietinė bendrojo naudojimo sistema – asmeniui (asmenims) nuosavybės teise priklausanti arba jo (jų) valdoma ribotoje teritorijoje įrengta gamtinių dujų skirstymo sistemos dalis, kuria dujos tiekiamos ne mažiau kaip dviem vartotojams.
Savininkas – asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) nuosavybės teise priklauso sistema.
4. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme bei kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
5. Vietinės bendrojo naudojimo sistemos (toliau – sistema) operatorius atsako už teisės pasinaudoti sistema suteikimą, naujų vartotojų prijungimą ir sistemos eksploatavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis bei užtikrina, kad ji atitiktų teisės aktų nustatytus saugumo, gamtinių dujų sistemų suderinamumo ir kitus privalomus reikalavimus.
6. Tuo atveju, kai sistemos savininkas dar nėra įgijęs licencijos arba dar nėra sudaręs dujų skirstymo paslaugų teikimo sutarties, už sistemos būklę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako sistemos savininkas.
II. SKIRSTYMO VEIKLA IR SISTEMŲ EKSPLOATAVIMAS
8. Savininkas, siekiantis verstis dujų skirstymo veikla, privalo teisės aktų nustatyta tvarka gauti atitinkamą licenciją ir vykdyti veiklą vadovaudamasis Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisyklėmis (Žin., 2007, Nr. 132-5379).
9. Savininkas, kuris nesiverčia dujų skirstymo veikla, gali teisės aktų nustatyta tvarka parduoti sistemą dujų įmonei, turinčiai skirstymo licenciją toje teritorijoje, kurioje yra sistema ir prie kurios skirstymo sistemos yra prijungta jo sistema, arba privalo su minėta įmone sudaryti dujų skirstymo paslaugų teikimo sutartį.
10. Skirstymo licenciją turinti dujų įmonė turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka išpirkti sistemą arba, gavusi savininko prašymą, privalo sudaryti su savininku dujų skirstymo paslaugų teikimo sutartį. Sutartis turi atitikti šių taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Sudarytų sutarčių kopijos turi būti pateikiamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija).
11. Pagal sudarytas sutartis skirstymo licenciją turinti dujų įmonė teisės aktų nustatyta tvarka vykdo skirstymo veiklą sistemose, kurios prijungtos prie dujų įmonės valdomos skirstymo sistemos.
12. Dujų skirstymo paslaugų teikimo sutartį rengia dujų skirstymo licenciją turinti įmonė. Sutarties sąlygos turi būti objektyvios ir nediskriminacinės. Į sutartis įtraukiamos šalių aptartos sąlygos, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymui ir kitiems teisės aktams.
13. Skirstymo sistemos operatorius privalo atlyginti sistemos savininkui Taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka.
14. Dujų skirstymo paslaugų teikimo sutartyje turi būti nurodoma: sutarties šalių duomenys ir rekvizitai, šalių santykių reglamentavimas, šalių įsipareigojimai, atsakomybė, atlyginimo sistemos savininkui dydis ir atsiskaitymo tvarka, besąlyginis sistemos savininko leidimas teisės aktų nustatyta tvarka suteikti teisę naudotis sistema ir leisti prijungti naujus vartotojus, sutarties terminas, pakeitimo bei nutraukimo sąlygos, ginčų nagrinėjimo tvarka.
15. Jei sistemos priežiūros bei eksploatacinio remonto sąnaudos padidina sistemos vertę ir pagal teisės aktus laikytinos investicijomis, šias investicijas privalo apmokėti sistemos savininkas. Sistemos savininkas (savininkai) privalo leisti sistemos operatoriui netrukdomai vykdyti skirstymo veiklą, prijungti kitų vartotojų sistemas, užtikrinti saugią bei efektyvią sistemos veiklą.
III. SISTEMOS KAINŲ REGULIAVIMAS, KAI SKIRSTYMO VEIKLA UŽSIIMA SAVININKAS
17. Sistemos savininkams, kuriems Komisija vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis yra išdavusi skirstymo licenciją, gamtinių dujų skirstymo kaina (pasinaudojimo sistema kaina) reguliuojama vadovaujantis Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika.
18. Skirstymo licenciją turintis sistemos savininkas kiekvienais metais konkrečias skirstymo kainas apskaičiuoja pagal dujų skirstymo kainų nustatymo metodiką. Metodiką parengia ir kartu su kainų skaičiavimais Komisijai patvirtinti pateikia skirstymo veiklą vykdantis sistemos savininkas. Skirstymo kainos neturi viršyti Komisijos nustatytos skirstymo kainos viršutinės ribos.
19. Komisija, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos apskaičiuotos nesilaikant kainų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, arba kad jos diskriminuoja sistemos naudotojus ir (ar) yra klaidingos, pateikia sistemos savininkui nurodymus dėl konkrečių kainų skaičiavimo. Sistemos savininkas kainas privalo pakoreguoti. Jei sistemos savininkas nevykdo Komisijos reikalavimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas.
20. Sistemos savininkas gali pradėti taikyti dujų skirstymo kainas tada, kai jis įgis skirstymo licenciją ir nustatyta tvarka suderins su Komisija dujų skirstymo kainas, arba gali reikalauti atlyginimo už pasinaudojimą jam priklausančia sistema, kai sudarys su sistemos operatoriumi dujų skirstymo paslaugų teikimo sutartį.
IV. SISTEMOS KAINŲ REGULIAVIMAS, KAI SUDAROMA DUJŲ SKIRSTYMO PASLAUGŲ TEIKIMO SUTARTIS
21. Sistemos operatoriaus sistemos savininkui mokamas mokestis susideda iš sistemos nusidėvėjimo sąnaudų ir normatyvinio pelno, kurie apskaičiuojami įvertinus sistemos statybos (įsigijimo) vertę, bei nekilnojamojo turto mokesčio sąnaudų. Mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Gamtinių dujų įstatyme, Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarime Nr. 1276 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 123-5287) bei Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikoje nustatytais principais. Skirstymo sistemos operatorius savo lėšomis privalo atlikti sistemos priežiūrą bei eksploatacinio remonto darbus, kiek tai reikalinga saugiam dujų skirstymui užtikrinti.
22. Sistemos operatoriaus sistemos savininkui mokamas mokestis pagal dujų skirstymo paslaugų teikimo sutartį bei patiriamos sąnaudos vykdant sistemos operatoriaus funkcijas įtraukiami į sistemos operatoriaus gamtinių dujų skirstymo veiklos reguliuojamas sąnaudas, nustatant arba koreguojant dujų skirstymo kainų viršutines ribas.
V. NAUJŲ VARTOTOJŲ PRIJUNGIMAS
23. Nauji vartotojai prijungiami vadovaujantis Naujų gamtinių dujų sistemų naujoje dujofikuojamoje teritorijoje įrengimo ir naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų taisyklėmis (Žin., 2008, Nr. 75-2972).
VI. ATSISKAITYMO TVARKA
25. Buitiniai vartotojai už suvartotas dujas ir už suteiktas skirstymo ir tiekimo paslaugas moka tiekimo įmonei. Tiekimo įmonė atsiskaito su skirstymo įmonėmis už dujų skirstymo paslaugas.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Sistemos savininkas negali trukdyti sistemos operatoriui eksploatuoti sistemą, prijungti naujus vartotojus, suteikti teisę pasinaudoti sistema.
29. Ginčai dėl sistemų išpirkimo ar eksploatavimo, dėl pasinaudojimo sistema ir (ar) naujų vartotojų prijungimo prie sistemų sprendžiami šalių tarpusavio susitarimu. Nepavykus ginčų išspręsti šalių tarpusavio susitarimu, skundus teisės aktų nustatyta išankstinio skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja: