LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ANTSTOLIŲ (ANTSTOLIŲ PADĖJĖJŲ) DRAUSMĖS BYLŲ IŠKĖLIMO IR NAGRINĖJIMO TAISYKLIŲ IR ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2006 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1R-295
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 13 straipsnio 6 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi:
1. Tvirtinu pridedamus:
Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisykles.
Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus.
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 53 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme, patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295
ANTSTOLIŲ (ANTSTOLIŲ PADĖJĖJŲ) DRAUSMĖS BYLŲ IŠKĖLIMO IR NAGRINĖJIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo bei nagrinėjimo tvarką.
2. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylos iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu (Žin., 2002, Nr. 53-2042), Antstolių garbės teismo veiklos nuostatais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
II. DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMAS
3. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti iškelta už Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme, Antstolių profesinės etikos kodekse ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą.
4. Teisingumo ministras antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą iškelia priimdamas įsakymą dėl drausmės bylos iškėlimo.
5. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą iškelia priimdamas nutarimą dėl drausmės bylos iškėlimo.
6. Subjektas, turintis teisę iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą, prieš ją iškeldamas, privalo antstoliui (antstolio padėjėjui) pasiūlyti per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.
7. Sprendime iškelti drausmės bylą nurodoma:
7.3. antstolio (antstolio padėjėjo), kuriam iškelta drausmės byla, vardas, pavardė, antstolio (antstolių) kontoros, kurioje jis dirba, pavadinimas;
8. Prie sprendimo iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą pridedami visi sprendžiant bylos iškėlimo klausimą surinkti dokumentai ar jų nuorašai (kopijos).
9. Teisingumo ministro įsakymas ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimas iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą turi būti siunčiamas antstoliui (antstolio padėjėjui), kuriam iškelta drausmės byla. Priimtas sprendimas ir visa sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą surinkta medžiaga per 3 darbo dienas perduodami Antstolių garbės teismui.
III. PASIRENGIMAS NAGRINĖTI DRAUSMĖS BYLĄ
10. Gautą sprendimą iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą Antstolių garbės teismo (toliau – garbės teismas) sekretorius užregistruoja Sprendimų iškelti drausmės bylą registracijos žurnale. Registracijos žurnale nurodoma:
10.3. antstolio (antstolio padėjėjo), kuriam iškelta drausmės byla, vardas, pavardė ir antstolio (antstolių) kontoros pavadinimas;
11. Gautą ir užregistruotą sprendimą iškelti drausmės bylą sekretorius perduoda Antstolių garbės teismo pirmininkui.
12. Garbės teismo pirmininkas apie gautą sprendimą iškelti drausmės bylą informuoja garbės teismo narius, pranešdamas apie parengiamojo o posėdžio datą, laiką ir vietą. Parengiamasis garbės teismo posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo iškelti drausmės bylą gavimo dienos.
Kai drausmės byla iškelta antstoliui, kurio įgaliojimai sustabdyti, atlikus antstolio darbo organizavimo patikrinimą, parengiamasis garbės teismo posėdis neorganizuojamas. Antstolių garbės teismo pirmininko sprendimu iš karto skiriamas garbės teismo posėdis, kuriame bus iš esmės nagrinėjama antstolio drausmės byla.
13. Parengiamajame garbės teismo posėdyje garbės teismo nariai susipažįsta su sprendimu iškelti drausmės bylą bei visa pateikta medžiaga. Parengiamajame posėdyje priimamas nutarimas dėl garbės teismo posėdžio, kuriame bus nagrinėjama drausmės byla, datos, laiko ir vietos, dėl papildomų dokumentų, duomenų surinkimo ar kitų asmenų kvietimo dalyvauti šiame posėdyje, jei tai yra reikalinga siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti drausmės bylą.
14. Antstolio (antstolio padėjėjo) drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 45 dienas nuo jos iškėlimo dienos, išskyrus Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nustatytas išimtis. Garbės teismo motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęstas iki 30 dienų, jeigu reikalingos papildomos ekspertų ar specialistų išvados.
15. Apie garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą informuojamas subjektas, iškėlęs drausmės bylą, Lietuvos antstolių rūmai, antstolis (antstolio padėjėjas), kurio drausmės byla bus nagrinėjama. Antstoliui (antstolio padėjėjui) taip pat pasiūloma iki teismo posėdžio dienos, o nesant galimybių – garbės teismo posėdyje pateikti paaiškinimus ar turimus dokumentus, susijusius su iškelta drausmės byla.
16. Antstoliui (antstolio padėjėjui), kurio drausmės byla nagrinėjama, garbės teismo pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai, susiję su nagrinėjama drausmės byla, įteikiami pasirašytinai arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiami registruotu laišku antstolio (antstolių) kontoros adresu, o esant rašytiniam prašymui – kitu, prašyme nurodytu, adresu.
IV. DRAUSMĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS
17. Garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, privalo dalyvauti antstolis (antstolio padėjėjas), kuriam iškelta drausmės byla, subjekto, iškėlusio drausmės bylą, atstovas. Garbės teismo posėdžiuose kartu su antstoliu (antstolio padėjėju) gali dalyvauti jo atstovas (gynėjas). Jei antstolis (antstolio padėjėjas) negali dalyvauti garbės teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių ir pateikia šių priežasčių buvimą patvirtinančius dokumentus, garbės teismo posėdis atidedamas. Jei garbės teismas nepripažįsta antstolio (antstolio padėjėjo) neatvykimo į garbės teismo posėdį priežasčių svarbiomis arba antstolis (antstolio padėjėjas) nepateikia neatvykimo priežasčių buvimą patvirtinančių dokumentų, drausmės byla gali būti nagrinėjam antstoliui (antstolio padėjėjui) nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai garbės teismas nusprendžia, jog drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant antstoliui (antstolio padėjėjui).
18. Garbės teismui nutarus, į posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys, kurie gali pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą. Kitų asmenų neatvykimas į garbės teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą, išskyrus atvejus, kai garbės teismas nusprendžia, jog šių asmenų dalyvavimas yra būtinas.
19. Antstolis (antstolio padėjėjas), kuriam iškelta drausmės byla, ir drausmės bylą iškėlusio subjekto atstovas, dalyvaudami garbės teismo posėdžiuose, turi teisę reikšti nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus, pasisakyti visais nagrinėjamos drausmės bylos klausimais, duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu, prašyti papildomai surinkti įrodymus, užduoti klausimus drausmės bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims, prieštarauti šių asmenų prašymams ir paaiškinimams.
20. Antstolio (antstolio padėjėjo), kuriam iškelta drausmės byla, ir drausmės bylą iškėlusio subjekto atstovo garbės teismo nariui ar šio teismo sekretoriui pareikštas nušalinimas išsprendžiamas garbės teismo posėdyje Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų nustatyta tvarka. Nušalinimas garbės teismo nariui ar šio teismo sekretoriui gali būti pareikštas iki garbės teismo uždaro pasitarimo, kuriame priimamas sprendimas, pradžios.
21. Garbės teismas, išspręsdamas dalyvaujančių asmenų prašymus, išklauso visų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę.
22. Garbės teismo posėdis pradedamas pirmininkaujančiojo pranešimu apie drausmės bylą, kuri bus nagrinėjama. Posėdyje dalyvaujantiems asmenims pristatoma garbės teismo sudėtis ir sekretorius, išaiškinama teisė pareikšti nušalinimus ir kitos teisės, pasiūloma pateikti papildomus dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla.
23. Pirmininkaujantysis informuoja apie sprendimą iškelti antstoliui (antstolio padėjėju) drausmės bylą ir surinktus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius antstolio (antstolio padėjėjo) kaltę dėl antstolio pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, ir suteikia antstoliui (antstolio padėjėjui), kurio drausmės byla nagrinėjama, išsakyti savo poziciją, pateikti reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus.
24. Garbės teismo posėdis, kuriame nagrinėjama drausmės byla, protokoluojamas. Protokole nurodoma:
V. ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO SPRENDIMAI
26. Išklausęs posėdyje dalyvaujančius asmenis, garbės teismas sprendimą priima uždarame pasitarime. Pasitarime dalyvauja tik garbės teismo nariai.
27. Garbės teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas tą pačią dieną, kai buvo išnagrinėta drausmės byla. Garbės teismas, atsižvelgdamas į išnagrinėtos drausmės bylos sudėtingumą ir apimtį, gali nuspręsti tą pačią dieną paskelbti tik įžanginę ir rezoliucinę sprendimo dalis, tokiu atveju visas sprendimas pagal šių taisyklių 28 punkto reikalavimus turi būti surašytas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
28. Garbės teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Įžanginėje dalyje nurodoma: garbės teismo pavadinimas, posėdyje dalyvavę garbės teismo nariai, sekretorius, bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, antstolio (antstolio padėjėjo), kurio drausmės byla išnagrinėta, vardas, pavardė, antstolio (antstolių) kontoros, kurioje jis dirba, pavadinimas, drausmės bylą iškėlęs subjektas, drausmės bylos iškėlimo data, kiti posėdyje dalyvavę asmenys. Aprašomojoje dalyje nurodomos posėdyje ištirtos ir nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ir paneigiančios antstolio (antstolio padėjėjo) neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Motyvuojamoje dalyje išdėstomi garbės teismo motyvai, kodėl nustatyti antstolio (antstolio padėjėjo) veiksmai ar neveikimas yra neteisėti, kokių teisės aktų nuostatos pažeistos (nepažeistos) veiksmais ar neveikimu. Rezoliucinėje dalyje nurodoma galutinė garbės teismo išvada.
29. Priimdamas sprendimą, garbės teismas įvertina antstolio (antstolio padėjėjo) kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes bei į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas ir drausmės bylų svarstymus.
30. Antstolių garbės teismo sprendimo nuorašai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo surašymo dienos įteikiami pasirašytinai arba išsiunčiami registruotu laišku Teisingumo ministerijai, Lietuvos antstolių rūmams ir antstoliui (antstolio padėjėjui), kurio drausmės byla buvo nagrinėjama. Antstoliui (antstolio padėjėjui) Antstolių garbės teismo sprendimas siunčiamas antstolio (antstolių) kontoros, kurioje jis dirba, adresu, o esant rašytiniam prašymui – kitu, prašyme nurodytu, adresu.
31. Garbės teismo sprendimas ir visa drausmės bylos medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo surašymo dienos perduodami Teisingumo ministerijai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295
ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO VEIKLOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja Antstolių garbės teismo darbo organizavimą nagrinėjant antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas ir sprendžiant antstolių ginčus, susijusius su profesine veikla.
2. Antstoliams (antstolių padėjėjams) iškeltas drausmės bylas Antstolių garbės teismas nagrinėja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu (Žin., 2002, Nr. 53-2042), Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėmis, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais.
3. Antstolių garbės teismas, nagrinėdamas antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas, vadovaujasi nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvaus ir visapusiško drausmės bylos aplinkybių ištyrimo, operatyvumo principais.
4. Antstolių garbės teismo nariai skiriami Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka.
5. Antstolių garbės teismo nariai išsirenka šio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, kuris organizuoja Antstolių garbės teismo darbą.
6. Antstolių garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia:
8. Antstolių garbės teismo veiklą užtikrina Lietuvos antstolių rūmai, kurie paskiria Antstolių garbės teismo sekretorių, aptarnaujantį Antstolių garbės teismą. Antstolių garbės teismo sekretorius nėra šio teismo narys.
II. ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS NAGRINĖJANT DRAUSMĖS BYLAS
11. Antstolių garbės teismo posėdžių datą, laiką bei vietą nustato ir jiems pirmininkauja šio teismo pirmininkas, o jo nesant ar jam nusišalinus – pirmininko pavaduotojas arba kitas Antstolių garbės teismo narių balsų dauguma išrinktas šio teismo narys.
12. Antstolių garbės teismo posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip trys šio teismo nariai.
13. Antstolių garbės teismo pirmininkas ar kitas narys, jei jį su antstoliu (antstolio padėjėju), kuriam iškelta drausmės byla, sieja artimi giminystės, šeimos ar svainystės ryšiai (antstolio (antstolio padėjėjo) tėvai, broliai ar seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai, ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ar vaikai), ar yra kitų aplinkybių, kurios gali kelti abejonių jo nešališkumu, privalo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo. Nenusišalinęs nuo drausmės bylos nagrinėjimo Antstolių garbės teismo narys gali būti nušalintas Antstolių garbės teismo narių sprendimu. Šios taisyklės taip pat taikomos ir Antstolių garbės teismo sekretoriui. Nusišalinus Antstolių garbės teismo sekretoriui ar jį nušalinus, posėdžio protokolą posėdžio pirmininko pavedimu rašo vienas iš Antstolių garbės teismo narių.
14. Antstolių garbės teismo sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.
16. Antstolių garbės teismo posėdžio protokolą, sprendimus pasirašo visi posėdyje dalyvavę teismo nariai ir sekretorius. Kitus Antstolių garbės teismo siunčiamus pranešimus pasirašo Antstolių garbės teismo pirmininkas ir sekretorius.
III. ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS SPRENDŽIANT ANTSTOLIŲ GINČUS, SUSIJUSIUS SU PROFESINE VEIKLA
18. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui pavedus Antstolių garbės teismas tarpininkauja sprendžiant antstolių tarpusavio ginčus, susijusius su profesine veikla. Antstolių garbės teismas tarpininkauja sprendžiant šiuos ginčus tik rašytiniu visų ginče dalyvaujančių antstolių sutikimu.
19. Antstolių garbės teismas tarpininkauja sprendžiant antstolių ginčus, susijusius su profesine veikla, vadovaujantis Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo arba visų ginče dalyvaujančių antstolių patvirtintomis taisyklėmis.
20. Antstolių garbės teismas tarpininkauja sprendžiant antstolių ginčus, susijusius su profesine veikla, Antstolių garbės teismo posėdyje.
21. Antstolių garbės teismui tarpininkaujant sprendžiant antstolių ginčus, susijusius su profesine veikla, mutatis mutandis taikomos šių nuostatų II skyriaus nuostatos.
22. Antstolių garbės teismo sprendimus, priimtus tarpininkaujant sprendžiant antstolių ginčus, susijusius su profesine veikla, pasirašo visų ginče dalyvaujantys antstoliai, teismo pirmininkas, o jo nesant ar jam nusišalinus – pirmininko pavaduotojas arba kitas Antstolių garbės teismo narių išrinktas šio teismo narys.