LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

N U T A R I M A S

DĖL TEISINĖS SISTEMOS REFORMOS METMENŲ IR JŲ ĮGYVENDINIMO

 

1993 m. gruodžio 14 d. Nr. I-331

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1. Pritarti Teisinės sistemos reformos metmenims (pridedami).

2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1994 m. kovo 10 d. pateikti Seimui konkrečią Teisinės sistemos reformos įgyvendinimo programą, kurioje turi būti numatyta:

1) teisinės sistemos reformos vykdymo etapai ir konkretūs terminai;

2) įstatymų ir kitų norminių aktų, kuriuos būtina parengti ir priimti įgyvendinant teisinės sistemos reformą, sąrašas, taip pat tų įstatymų bei kitų norminių aktų priėmimo eiliškumas;

3) kaip sukurti teisinės sistemos reformai įgyvendinti būtiną materialinę techninę bazę, teisininkų rengimo, perkvalifikavimo ir jų kvalifikacijos kėlimo programa;

4) kitos organizacinės priemonės, būtinos teisinės sistemos reformai įgyvendinti.

3. Teisinės sistemos reformą įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

4. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________


Lietuvos Respublikos Seimo

1993 m. gruodžio 14 d.

nutarimo Nr. I-331

priedėlis

 

TEISINĖS SISTEMOS REFORMOS

METMENYS

 

Įvadinės pastabos. Integruojantis į Europos valstybių bendriją, dabartinė Lietuvos Respublikoje funkcionuojanti teisinė sistema neatitinka Europos šalių teisės standartų, iš dalies – ir valdžių pasidalijimo principų bei besikuriančios rinkos ekonomikos dėsnių. Reformuojant Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, reikėtų vadovautis šiomis pagrindinėmis nuostatomis: teisingumo, žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų maksimalaus garantavimo, demokratijos plėtojimo teisinės valdžios veikloje, tikslaus teisės institucijų funkcijų atskyrimo ir kitomis.

Teisinės sistemos reforma turi būti įgyvendinama evoliuciniu keliu, laipsniškai. Reikėtų skirti du šios reformos etapus. Pirmuoju – pereinamuoju – etapu parengiama reformos teisinė bazė (materialinės teisės, proceso kodeksai ir kiti įstatymai), ruošiami specialistai, komplektuojami kadrai, sukuriama būtina finansinė ūkinė bei materialinė bazė. Antruoju etapu visiškai pradeda funkcionuoti pertvarkytos teisinės ir sukurtos kitos naujos institucijos.

Teismų sistema. Pirmuoju etapu apylinkių teismai ir Aukščiausiasis Teismas dabartines savo funkcijas vykdo tol, kol bus įsteigti apygardų teismai ir Apeliacinis teismas. Po to funkcijos perskirstomos, o Aukščiausiasis Teismas reorganizuojamas.

Antruoju etapu pradeda funkcionuoti visa Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatyta teismų su aiškiai apibrėžtomis ir paskirstytomis funkcijomis sistema: apylinkių teismai, apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Reorganizavus Aukščiausiąjį Teismą, pagrindine jo funkcija tampa nagrinėti teismines bylas kasacine instancija. Į Aukščiausiąjį Teismą įeinantis Lietuvos teisėjų senatas nagrinėja teismų praktiką ir teikia rekomendacijas teismams dėl įstatymų taikymo.

Apylinkių teismų teisėjai pirmą kartą skiriami penkeriems metams. Po to jie skiriami iki 65 metų amžiaus. Kitų Lietuvos Respublikos teismų teisėjai iš karto skiriami iki 65 metų amžiaus. Teisėjai atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnyje nurodytais atvejais.

Teisingumo ministerija garantuoja ne tik apylinkių teismų, bet ir apygardų teismų, Apeliacinio teismo organizacinę veiklą. Teisingumo ministerija parenka kandidatus į visų teismų, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, teisėjus, rūpinasi jų parengimu. Ji kontroliuoja ir revizuoja šių teismų darbą, išskyrus teisingumo vykdymą, laikydamasi teismų veiklos bei teisėjų ir teismų nepriklausomumo principų, jiems vykdant teisingumą.

Įsteigiama speciali teisėjų institucija – Teisėjų taryba, kuri pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo dirbti kitur ar atleidimo iš pareigų. Apylinkių teismai pradeda nagrinėti piliečių ir organizacijų skundus dėl savivaldybių tarybų ir jų vykdomųjų organų aktų ar veiksmų, pažeidžiančių piliečių ar organizacijų teises.

Teismuose, kurie yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, vienam ar keliems teisėjams reikiamais atvejais pavedamas ikiteisminis tyrimas. Tik ikiteisminio tyrimo teisėjas duoda leidimą suimti asmenį, įeiti į butą ar kitą gyvenamąją patalpą, atlikti kratą ar kitus procesinius veiksmus, susijusius su prievartos priemonių taikymu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas įstatymų nustatytais atvejais taip pat atlieka įrodymų garantavimo funkciją. Būtinais atvejais jis protokoluoja ar kitaip fiksuoja parodymus bei įvertina kitus įrodymus. Tik ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę prisaikdinti asmenį, duodantį parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atlieka apylinkių teismų teisėjai, o bylų, kuriose vykdė šias funkcijas, jie nenagrinėja.

Pertvarkomas civilinių ir šeimos santykių reguliavimas. Tam:

1) sukuriama civilinės, komercinės ir šeimos teisės sistemos koncepcija;

2) parengiami civilinius, komercinius ir šeimos santykius reguliuojantys susisteminti aktai (kodeksai);

3) pasirašomos tarptautinės civilinius santykius reguliuojančios konvencijos;

4) pasirašomos tarptautinio komercinio arbitražo konvencijos ir priimami atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai;

5) parengiami atskirų transporto rūšių, krovinių, keleivių ir bagažo gabenimą reguliuojantys kodeksai;

6) parengiami tarptautinius komercinius santykius reguliuojantys įstatymai;

7) parengiami bankų, biržų veiklą, vertybinių popierių ir atsiskaitymų operacijas reguliuojantys įstatymai;

8) parengiamas žemės pirkimo ir pardavimo įstatymas bei organizuojama hipotekos sistema.

Iš pagrindų pertvarkomas nuosavybės teisinių santykių reguliavimas, pagrindinė reikšmė teikiama nuosavybės teisių subjektų lygiateisiškumui, jų teisių apsaugai ir ūkinės veiklos laisvei garantuoti bei ūkinės veiklos iniciatyvai skatinti.

Valstybinis arbitražas pirmuoju teisinės sistemos reformos etapu pertvarkomas į ūkinį teismą, priimant laikinąjį ūkinio teismo įstatymą. Ūkinis teismas, kaip pirmoji instancija, nagrinėja tame įstatyme numatytus visų ūkio subjektų ūkinius ginčus. Kol pradės funkcionuoti visi Konstitucijoje numatyti teismai, kasaciniai ir priežiūriniai skundai dėl ūkinio teismo sprendimų gali būti paduodami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Antruoju teisinės sistemos reformos etapu, pradėjus funkcionuoti visai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytai teismų sistemai, ūkinio teismo funkcijos perduodamos apygardų teismams.

Policija, kaip teisėtvarką garantuojanti instancija, įgyvendina Policijos įstatyme numatytas funkcijas: saugo visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, piliečių teises, laisves ir turtą, atlieka nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidžia ir tiria kriminalinius bei ekonominius nusikaltimus ir kita. Visa Lietuvos Respublikos policija yra centralizuota. Policiją sudaro respublikinės policijos ir savivaldybių policijos įstaigos. Respublikinė policija veikia apskrityse (kraštuose), apimdama apygardos teismui priskirtą teritoriją. Steigti savivaldybių policiją yra valsčių savivaldybių kompetencija ir tai įgyvendinama sutarties su valstybinėmis institucijomis pagrindu.

Valsčiuose teisėtvarką garantuoja savivaldybių policija, kurios pareigūnams suteikiamos atitinkamos procesinės teisės ir galimybė naudoti operatyvines priemones. Savivaldybių policija darosi savarankiškesnė. Ji tiesiogiai rūpinasi ir atsako už žmogaus teisių ir laisvių apsaugą savo teritorijoje, teikia gyventojams informaciją ir kitas paslaugas, kurias patogiausia gauti iš policijos, vykdo savivaldybės bei apylinkės teismų pavedimus.

Nusikaltimus policija tiria, atlikdama kvotą. Kvota tampa pagrindine, o antruoju reformos etapu – vienintele ikiteisminio tyrimo forma, todėl tardytojo pareigos ir parengtinio tardymo padaliniai vidaus reikalų sistemoje likviduojami.

Policija, naudodama procesines ir operatyvines priemones, atlieka kvotą, procesiškai vadovaujama prokuroro: policija atsako už nusikaltimo atskleidimą ir nusikaltėlių paiešką; prokuroras, kaip procesinis kvotos vadovas, atsako už medžiagos parengimą kaltinimui iškelti ir bylai perduoti į teismą. Atliekant kvotą, dėl įrodymų garantavimo įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo teisėją.

Teisingumo ministerijos kompetencija ir veiklos sritis išplečiamos. Kartu su dabartinėmis funkcijomis jai perduodama laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų priežiūra, o priėmus Bausmių vykdymo kodeksą – laisvės atėmimo įstaigos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Teisingumo ministrui suteikiama teisė teikti kasacinius teikimus kasacinei instancijai dėl įsiteisėjusių sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų persvarstymo.

Prokuratūra pertvarkoma laipsniškai, atsižvelgiant į įstatymų parengimą, taip pat teismų, Seimo kontrolierių, valstybės kontrolės ir kitų institucijų realų pasirengimą perimti dalį dabartinių prokuratūros funkcijų. Prokuratūra atlieka galiojančiuose įstatymuose numatytas funkcijas, kol Seimas nepriims sprendimų dėl šių funkcijų nutraukimo ar jų perdavimo kitoms valstybės institucijoms.

Lietuvos Respublikos prokuratūra yra teisinė institucija, kurios pagrindinė funkcija yra baudžiamasis persekiojimas. Šios institucijos struktūra tokia:

1) Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo;

2) Prokuratūra prie Lietuvos apeliacinio teismo;

3) apygardų ir apylinkių prokuratūros prie atitinkamų teismų.

Prokurorai, vykdydami savo įgaliojimus, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkės teismų prokurorus skiria ir atleidžia generalinis prokuroras. Generalinio prokuroro įgaliojimų laikas neapibrėžiamas. Jis atleidžiamas iš pareigų šiais atvejais:

1) kai sulaukia pensinio amžiaus;

2) kai įsiteisėja jį apkaltinantis teismo nuosprendis;

3) kai savo poelgiu pažemino prokuroro vardą.

Kiti prokurorai iš pareigų atleidžiami Prokuratūros įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, prokuroras yra tokia pat šalis kaip ir gynėjas. Pagrindinės prokuroro funkcijos yra palaikyti baudžiamosiose bylose valstybinį kaltinimą, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir kontroliuoti kvotos organų veiklą. Civilinį ieškinį prokuroras gali pareikšti, jei tai susiję su baudžiamuoju persekiojimu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Prokuroras, vykdydamas baudžiamąjį persekiojimą, turi teisę pats atlikti kvotą bet kokioje byloje. Kvotai tapus pagrindine, o vėliau – ir vienintele ikiteisminio tyrimo forma, prokuratūroje tardytojo pareigos ir parengtinio tardymo teritoriniai padaliniai pamažu likviduojami. Prie generalinio prokuroro sudaroma tardytojų, kurie atliks parengtinį tardymą bylose dėl itin pavojingų nusikaltimų, grupė. Tardytojai turi prokurorų procesinius įgaliojimus. Kiti tardytojai, jeigu jie pageidauja, gali tapti prokurorais. Nenorintieji dirbti prokurorais, jeigu jiems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, gali išeiti į pensiją; jiems mokama visa senatvės pensija. Prokuratūros pareigūnams, kurie vykdė bendrąją priežiūrą, sudaroma galimybė tapti prokurorais ar apylinkių, apygardų teismų arba Apeliacinio teismo teisėjais, Vyriausybės atstovais, Seimo kontrolieriais, taip pat dirbti kitokį teisinį darbą nurodytose institucijose. Asmenys, kurie nenori pereiti dirbti į kitą jiems siūlomą darbą ir kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, gali išeiti į pensiją; jiems mokama visa senatvės pensija.

Prokuratūros veiklą reglamentuoja ir prokurorų statusą nustato Prokuratūros įstatymas, o prokurorų įgaliojimus, kai jie atlieka konkrečias funkcijas, nustato proceso įstatymai. Prokuratūra finansuojama iš valstybės biudžeto ir turi atskirą išlaidų sąmatą.

Išplečiamos Valstybės kontrolės departamento funkcijos. Departamentas tikrina valstybės ir savivaldybių turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo teisėtumą, valstybės biudžeto vykdymą, tikrina, ar teisingai nustatoma valstybei priklausančių privatizuojamų ir perduodamų objektų bei žemės vertė, kontroliuoja valstybinėse institucijose gautas labdaros lėšas bei turtą, taip pat atlieka kitas funkcijas, garantuojančias teisėtą valstybės turto naudojimą. Departamento pareigūnams suteikiamos kvotėjo teisės, kai jie atlieka procesinius veiksmus (su kai kuriais apribojimais). Be to, šie pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu, kai nustatomi valstybės turto neteisėto naudojimo, valdymo, neteisėto perleidimo kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims faktai.

Daugiau įgaliojimų suteikiama Finansų ministerijos Mokesčių inspekcijai. Ji pertvarkoma į Mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos. Be dabartinių funkcijų, Mokesčių inspekcija tikrina akcinėse, bendro ir privataus kapitalo įmonėse finansinės informacijos duomenų tikrumą, įvykdytų ūkinių finansinių ir komercinių operacijų teisėtumą ir kita. Tokiems tikrinimams daryti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įsteigiamas revizijų skyrius, kuris daro revizijas ir pagal teismų bei teisėsaugos įstaigų pavedimus. Mokesčių inspekcijų pareigūnams suteikiamos kvotėjo teisės, kai jie atlieka procesinius veiksmus (su kai kuriais apribojimais).

Steigiama Seimo kontrolierių institucija. Seimo kontrolieriai nagrinėja piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Seimo kontrolierių veiklą reglamentuoja Seimo kontrolierių įstatymas.

Advokatūra. Kad būtų pagerintas teisinės pagalbos teikimas ir garantuota efektyvesnė teisinė gynyba, keičiama Advokatūros įstatyme nustatyta asmenų įrašymo į advokatų sąrašą tvarka. Visiems asmenims, atitinkantiems pakeistame Advokatūros įstatyme nustatytus reikalavimus ir norintiems tapti advokatais, sudaromos galimybės laikyti advokato egzaminus. Padidinama Teisingumo ministerijos įtaka ir atsakomybė darant sprendimus dėl asmenų įrašymo į advokatų sąrašą.

______________