LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MEDŽIŲ GRUPIŲ IR PAVIENIŲ MEDŽIŲ, KURIE PRISKIRIAMI AUGALŲ NACIONALINIAMS GENETINIAMS IŠTEKLIAMS, NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 10 d. Nr. 632
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 73 „Dėl Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-272) 1.4 punktą,
Tvirtinu Medžių grupių ir pavienių medžių, kurie priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 632
medžių grupių ir pavienių medžių, kurie priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Šie nuostatai reglamentuoja medžių grupių ir pavienių medžių, kurie priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (toliau – Medžių grupės ir pavieniai medžiai), atrinkimą, priežiūrą, apsaugą ir apskaitą.
2. Medžių grupių ir pavienių medžių paskirtis – ilgalaikės genetinės medžiagos išsaugojimas ir jos panaudojimas selekcijos, dekoratyviniams, rekreaciniams, urbanistiniams, ekologiniams ir kitiems tikslams.
3. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
3.1. medžių grupė – kartu augančių 3 ir daugiau medžių bendrija, užimanti ne didesnį kaip 3 arų žemės plotą;
3.2. pavienis medis – pusę genetinės brandos amžiaus pasiekęs medis, augantis per du savo aukščius nuo artimiausio medžio ar medyno;
3.3. kitos šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo (Žin., 2001, Nr. 90-3144) 2 straipsnyje.
II. MEDŽIŲ GRUPIŲ IR PAVIENIŲ medžių atranka
4. Medžių grupes ir pavienius medžius, vadovaudamiesi Nurodymais medžių grupes ir pavienius medžius priskirti augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (priedas), atrenka atitinkamų augalų grupių Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai (toliau – Koordinaciniai centrai) ir pateikia Medžių grupių ir pavienių medžių sąrašą (toliau – Sąrašas) svarstymui Nuolatinei augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijai (toliau – Komisija).
5. Komisija, iš pateikto Sąrašo, atrenka Medžių grupes ir pavienius medžius ir pateikia juos tvirtinti aplinkos ministrui.
6. Medžių grupes ir pavienius medžius priskirti augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams per Koordinacinius centrus gali siūlyti mokslo ir mokymo įstaigos, botanikos sodai, kitos institucijos bei įstaigos, savininkai ir valdytojai, visuomeninės organizacijos.
III. MEDŽIŲ GRUPIŲ IR PAVIENIŲ medžių PRIEŽIŪRA ir apsAUGa
8. Medžių grupes ir pavienius medžius prižiūri ir saugo jų savininkai, valstybinės žemės naudotojai ar privačios žemės savininkai.
9. Medžių grupės ir pavieniai medžiai turi būti saugomi nuo negatyvių veiksnių, mažinančių medžių gyvybingumą arba sukeliančių jiems pavojų.
10. Medžių grupės ir pavieniai medžiai, jiems pradėjus džiūti, taip pat esantys saugomų teritorijų konservacinės apsaugos prioriteto teritorijose, perkeliami į lauko kolekcijas, o genetinė reprodukcinė medžiaga – į Augalų genų banko saugyklą. Perkėlimo darbus organizuoja atitinkami Koordinaciniai centrai.
11. Aplink Medžių grupes ir pavienius medžius draudžiama tankinti dirvožemį, 25 m atstumu nuo medžio statyti palapines, įrengti laužavietes, poilsio bei mašinų statymo aikšteles, įrengti rekreacinius takus, ganyti gyvulius.
IV. medžių grupių IR pavienių medžių ŽYMĖJIMAS, DOKUMENTAI IR APSKAITA
13. Atrinktos medžių grupės ir pavieniai medžiai įregistruojami Augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinėje duomenų bazėje jos nuostatų nustatyta tvarka.
14. Medžių grupės ir pavienio medžio dokumentai yra pasas ir schematinis vietovės brėžinys. Medžių grupių ir pavienių medžių pasus sudaro atitinkami Koordinaciniai centrai. Pasai ir schematinis vietovės brėžinys parengiami 2 egzemplioriais. Vienas paso ir schematinio brėžinio egzempliorius saugomas Koordinaciniame centre, kitas perduodamas 8 punkte nurodytiems asmenims.
15. Medžių grupės ir pavieniai medžiai inventorizuojami kas 10 metų. Inventorizacijos darbus atlieka atitinkami Koordinaciniai centrai. Be planinės inventorizacijos, medžių grupių ir pavienių medžių būklė tikrinama pasireiškus klimato anomalijoms ir neigiamiems antropogeniniams veiksniams.
V. MEDŽIŲ GRUPIŲ IR PAVIENIŲ MEDŽIŲ, PRISKIRTŲ AUGALŲ NACIONALINIAMS GENETINIAMS IŠTEKLIAMS, STATUSO PANAIKINIMAS
17. Medžių grupių ir pavienių medžių, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, statusas gali būti panaikinamas, jei dėl stichinių nelaimių (gaisrų, audrų, kenkėjų ir kt.) ar dėl natūralaus sunykimo jie neatlieka augalų nacionalinių genetinių išteklių paskirties.
Medžių grupių ir pavienių medžių, kurie
priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams
ištekliams, nuostatų priedas
NURODYMAI Medžių grupEs ir pavieniUS medžiUs PRISKIRTI augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams
1. Atrenkami medžiai, priskirtini augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, vertinami pagal adaptyvumo, ekologinius, estetinius ir genetinius požymius bei išplitimo mastus.
2. Adaptyvumas vertinamas pagal tokius rodiklius kaip: plastiškumas, lajų defoliacijos laipsnis, pažeidimų žymės (šalčio, pakenkimų, taršos), prieaugis (aukščio ir lajos), žydėjimo ir derėjimo laipsnis, natūralaus žėlimo (plitimo) pajėgumas.
3. Ekologinė reikšmė įvertinama pagal deguonies išskyrimo ir angliarūgšties sugėrimo dydį, toleranciją įvairiems supančios aplinkos veiksniams (klimatui ir dirvožemiui, oro ir žemės taršai) bei aplinkinei augalijai.
4. Estetiniams požymiams priskiriama medžių forma, lapų gausa ir spalva, žiedai ir vaisiai (spalva, dydis, gausa, žydėjimo laikas), kamieno forma, spalva, žievės tekstūra, vegetacijos pradžia ir pabaiga, augimo sparta ir medžio dydis (storis ir aukštis).
5. Genetiniams požymiams priskiriama požymių ir savybių paveldėjimas, požymių savitumas, lyties tipas, kryžminimasis su kitomis rūšimis, ontogenezės ypatumai, atsparumas ligoms ir kenkėjams ir kilmė (pradinė ir tęstinė – natūraliai atsiradęs ar dirbtinai pasodintas). Introducentams nustatoma, kuri generacija konkrečiai šiose sąlygose auga.
6. Retumas nustatomas aptikimo dažnumu, išplitimo pobūdžiu (grupėse ir pavienis), atviro kraštovaizdžio ir miesto ar parko sąlygomis).
7. Medžių amžius, priskiriant augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, turi būti ne mažesnis kaip pusė gamtinės brandos amžiaus ir ne didesnis kaip 4/5 minėtos brandos amžiaus.
8. Požymiai vertinami vienoda 5 balų sistema apskaičiuojant kiekvienam medžiui balų svertinį vidurkį, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3. Galima taikyti ir kai kurių požymių prioritetinį principą. Tai nustato atitinkamos augalų grupės genetinių išteklių koordinacinis centras.