LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 440
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.2 punktu,
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 440
ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
2. Veiklą Žemaitijos nacionaliniame parke reglamentuoja Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Vandens, Teritorijų planavimo, Statybos, Turizmo bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Žemaitijos nacionalinio parko nuostatai, statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Žemaitijos nacionaliniame parke, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo; Žemaitijos nacionalinio planavimo schema, jo dalių specialieji ar detalieji planai, taip pat bendrieji planai.
3. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms), esantiems Žemaitijos nacionaliniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai.
4. Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai) ir jų teritorijos tvarkomi remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, Laukinės augalijos įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų nuostatais pagal šių objektų gamtotvarkos projektus.
ii. Šiame reglamente vartojamos sąvokos
5. Apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
6. Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).
7. Buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.
8. Elingas – jachtoms laikyti skirtas statinys be patalpų, skirtų apgyvendinimui, maitinimui ar pramogoms, įrengtas ant vandens telkinio kranto ar vandens telkinio akvatorijoje, konstrukcijos dalimis susijęs su krantu.
9. Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki 20 a. vidurio.
10. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.
11. Lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, paplūdimiai bei kiti visuomenės reikmėms skirti objektai.
12. Mažasis pramoginis laivas – laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 15 m, neatsižvelgiant į varomąją priemonę, skirtas pramogų ir laisvalaikio reikmėms.
13. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – tvoros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), informaciniai ženklai bei riboženkliai, laiptai, lieptai ir kt.
14. Pažintinis takas – ne platesnis kaip 4 m takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirginiam turizmui, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.
15. Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
16. Rekreaciniai įrenginiai – miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir pan.
17. Rekreaciniai pastatai – ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai).
18. Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.
19. Tradicinė regiono architektūra – etnografinei sričiai būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra, susiformavusi iki profesionaliosios architektūros atsiradimo.
20. Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti, susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu.
III. NACIONALINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS
22. Žemaitijos nacionalinio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
22.1. konservacinio prioriteto (Plokštinės, Rukundžių gamtiniai rezervatai, Bukantės kultūrinis draustinis, Grigaičių, Babrungo, Stirbaičių, Jazdauskiškių, Šarnelės, Mikytų, Beržoro, Pūčkorių, Paburgės, Šeirės, Liepijos kraštovaizdžio, Ertenio, Paparčių, Užpelkių, Pakastuvos, Siberijos telmologiniai, Paplatelės botaninis-zoologinis, Pailgio botaninis, Gardų, Medsėdžių, Mergupio geomorfologiniai, Laumalenkos, Šilinės hidrografiniai, Šventorkalnio archeologinis, Žemaičių Kalvarijos, Platelių urbanistiniai draustiniai);
23. Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus.
IV. REIKALAVIMAI veiklai visose NACIONALInio PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE reglamentuoti
25. Bet kokia veikla Žemaitijos nacionaliniame parke, susijusi su teritorijų tvarkymu (grunto kasimas, įvairios statybos, tvorų tvėrimas ir pan.), gamtos išteklių naudojimu ar kita ūkine veikla, turi būti derinama su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
26. Statiniai Žemaitijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus siekiant:
26.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
26.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
26.3. išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: formas, spalvas ir dydžius, formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą;
27. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik nacionalinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose.
28. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, taip pat laikantis 26 punkte išdėstytų reikalavimų. Kitose vietose ne miško paskirties žemėje pastatai gali būti projektuojami ir tuo atveju, kai buvusiose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt.
29. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais.
30. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).
31. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis.
32. Žemaitijos nacionalinio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirgų turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos ir kt., išsaugant natūralią gamtinę aplinką.
33. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančiose namų valdose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai laikantis statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
33.1. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su vienu gyvenamuoju namu, priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamąsias zonas;
33.2. nauji gyvenamieji namai statomi ne aukštesni kaip 8 m (išskyrus ekologinės apsaugos prioriteto zonas). Pastatų aukštis iki karnizo – 3,5 m, iki kraigo – 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
33.3. gyvenamųjų namų dydis: plotis 6,5–8 m, ilgis 12–18 m. Priklausinių dydis: plotis 6–9 m, ilgis iki 25 m;
33.5. pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos (medis, akmuo, tinkas, kt., stogo dangai – čerpės, nendrės, gontai, skiedros);
34. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
34.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir formos;
34.3. neleidžiama užtverti rekreacinių teritorijų – paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių – ir privažiavimų bei priėjimų prie jų, pažintinių takų ir kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Žemaitijos nacionalinio parko lankymą;
34.4. neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius;
34.5. vandens telkinių, išskyrus esančių rezervatuose, pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne platesni kaip 1,5 m pločio ir ne didesni kaip 30 m² ploto;
34.6. prie Žemaitijos nacionalinio parko vandens telkinių, išskyrus esančių rezervatuose ir draustiniuose, gali būti įrengiami elingai;
34.7. valtys Žemaitijos nacionalinio parko ežeruose laikomos (pagal Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos patvirtintas valčių laikymo taisykles) valčių laikymo vietose;
34.8. reklamos skydai ir jų pastatymas derinami su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, užrašai reklamos skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine kalba. Kitomis kalbomis reklama gali būti skelbiama tik suderinus su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija;
35. Buvusių žemės ūkio įmonių pastatus ir buvusius karinės paskirties statinius, ypač esančius draustiniuose, ekologinės apsaugos bei rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų, regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama griauti arba perstatyti į atitinkančius nacionalinio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės poreikiams.
36. Draudžiama statyti statinius ar įrenginius Žemaitijos nacionalinio parko vandens telkiniuose po vandeniu, išskyrus esančių hidroįrenginių remontą, atliekamą suderinus su Aplinkos ministerija.
37. Nardyti Žemaitijos nacionalinio parko ežeruose galima tik gavus leidimą (užsiregistravus) Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje. Teikti nardymo paslaugas Žemaitijos nacionalinio parko ežeruose galima tik pagal suderintą programą ir nardyti tik tam skirtose vietose, kurias nustato Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
38. Platelių, Beržoro, Ilgio ežerų salų ir pusiasalių lankymą reglamentuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos patvirtintos taisyklės.
39. Medžioklių organizatoriai privalo derinti medžioklių tvarką ypač svarbiose parko gamtos ir rekreacinėse teritorijose (pagal Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos patvirtintas schemas) su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (pvz., telmologiniai draustiniai, gamtinius rezervatus supančios teritorijos, paežerės, turistinės trasos ir maršrutai, gamtos takai ir kt.).
V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Konservacinio prioriteto funkcinėsE zonosE (rezervatUOSE ir draustiniUOSE) REGLAMENTUOTI
40. Žemaitijos nacionalinio parko Plokštinės ir Rukundžių rezervatuose statyba ir kita veikla draudžiama, išskyrus reikalingas rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti.
41. Rengiant planavimo dokumentus etnografiniu požiūriu vertingų miestelių (gyvenviečių) bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą, architektūrą teritorijose, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, vertingų gamtos ar kultūros elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems.
42. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) gali būti įrengiamos vietose, nustatytose Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), draustinių tvarkymo planuose bei kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.
43. Žemaitijos nacionalinio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai:
43.1. Žemaitijos nacionaliniame parke esamose ir buvusiose sodybose, kitos paskirties žemėje projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo arba apžvalgos bokštą;
44. Draustiniuose esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.
45. Kultūriniuose (etnokultūriniuose ir architektūriniuose) draustiniuose neleidžiama įrengti saulės energijos akumuliavimo įrenginių pastatų stoguose ir prie išorinių sienų.
46. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti taikant priemones, atitinkančias draustinio steigimo tikslus (įveisiant miškus, įrengiant vandens telkinius, atkuriant pievų/pelkių bendrijas), biologinės įvairovės apsaugos bei gausinimo reikalavimus.
47. Draudžiama ardyti bebrų užtvankas draustinių teritorijose be raštiško Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gamtos skyriaus leidimo.
48. Visi miško kirtimai (pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai) parko draustiniuose draudžiami paukščių perėjimo metu (nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d.).
VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI EKOLOGINĖS APSAUGOS prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
49. Ekologinės apsaugos prioriteto funkcinėse zonose draudžiama įrengti kūdras, vandens telkinius potvynių metu užliejamose teritorijose ir natūraliose pievose.
50. Esamose sodybose neartinant užstatymo linijos prie paviršinio vandens telkinio galima rekonstruoti esamus pastatus ar statyti naujus vietoj buvusiųjų, ne aukštesnius kaip 7,5 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo.
VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI rekreacinio prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
52. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama poilsio ir turizmo infrastruktūra. Jose negalima mažinti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo.
53. Rekreacinio prioriteto zonose išskiramos ekstensyvaus ir intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijos:
53.1. ekstensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose galimi tik rekreaciniai įrenginiai, skirti trumpalaikiam (be nakvynės) poilsiui ir pažintiniam turizmui;
54. Rekreaciniams pastatams, įrenginiams taikomi šie reikalavimai:
54.1. projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 8 m rekreaciniai pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia įrengti apžvalgos bokštą;
55. Teritorijose ir objektuose, skirtuose visuomenės poreikiams (rekreacijai), būtinas tos teritorijos ar objekto ribų ženklinimas, informacija apie teritorijos ar objekto savininką ir prižiūrintį fizinį ar juridinį asmenį ir priklausomai nuo teritorijos ar objekto pobūdžio gali būti statomi (pagal suderintus projektus) mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, įrengiama rekreacinė įranga.
56. Rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės.
57. Turistinių trasų tinklas kuriamas taip, kad būtų sudarytos galimybės pasiekti visus svarbiausius lankomus Žemaitijos nacionalinio parko objektus, prioritetą teikiant ekologiškai švarioms transporto priemonėms (dviračiams, bemotorėms vandens priemonėms, keliavimui pėsčiomis).
58. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai. Žemaitijos nacionalinio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų tvarkymo veiklos sąlygos:
59. Vandens telkiniai ar jų dalys naudojamos rekreacijai ir kuriama rekreacinė infrastruktūra pagal parengtus projektus.
60. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti pritaikant visuomenės poreikiams (įrengiant vandens telkinius, sodinant miškus, kt.).
61. Žemaitijos nacionalinio parko rekreacinio prioriteto, gyvenamosiose ir ūkinio prioriteto zonose, tam tikslui skirtose vietose, numatytose specialiuosiuose planuose, gali būti įrengiami laikini statiniai, lengvai išardomi ir kilnojami sezoniniai statiniai (paviljonai, palapinės) įvairiems renginiams organizuoti, vasaros teatrai, estrados, atviros šokių aikštelės.
VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
62. Gyvenviečių plėtra diferencijuojama pagal Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) nustatytą jų reglamento tipą, paruoštus gyvenviečių plėtros projektus. Gyvenamieji namai statomi esamose ir buvusiose sodybose, rekonstruojant esamas sodybas ir pastatus.
63. Esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti apžvalgos ar kitos paskirties bokštą.
64. Visuose miesteliuose (gyvenvietėse) gali būti įrengiami šiuolaikinį technikos lygį atitinkantys inžineriniai tinklai, gerinama kelių, gatvių, aikščių bei kiemų paviršiaus danga. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį miestelio (gyvenvietės) vaizdą bei esamą kraštovaizdžio pobūdį.
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI ūkinio prioriteto funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
65. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose esančiose sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius.
X. SKATINAMA VEIKLA
67. Žemaitijos nacionaliniame parke skatinama:
67.2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;
67.3. miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose. Želdinių juostomis ar grupėmis rekomenduojama skaidyti plačius numelioruotus intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp ūkininkų sklypų;
67.5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;
67.6. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant sudominti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Žemaitijos nacionalinio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;
67.7. specialių apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;
67.8. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant (nurodyti kam, pvz., autoturizmui, dviračių, pėsčiųjų, vandens ir žirgų turizmui, žiemos sezono metu pažintinius takus bei bei jų įrangą panaudojant slidžių turizmui, kt.);
67.9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, kitose teritorijų planavimo dokumentuose (planavimo schemose, specialiuosiuose planuose) nustatytose vietose;
67.12. etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose, patalpų Žemaitijos nacionalinio parko lankytojams apgyvendinti nuoma;