LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIEŽIOS MĖSOS TRICHINELIOZĖS TYRIMO VETERINARIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMOTC „DĖL ŠVIEŽIOS MĖSOS TRICHINELIOZĖS TYRIMO VETERINARIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“
2000 m. spalio 13 d. Nr. 272
Vilnius
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2000 10 13 įsakymu Nr. 272
ŠVIEŽIOS MĖSOS TRICHINELIOZĖS TYRIMO VETERINARIJOS TAISYKLĖS
Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisyklės (toliau – taisyklės) paruoštos remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639; 2000, Nr. 61-1804) 2 straipsnio 3 punktu ir 6 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 punktais ir įgyvendina Europos Sąjungos direktyvų 72/462 EEB, 77/96 EEB, 84/319 EEB ir 94/59 EB reikalavimus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šių taisyklių tikslas – užtikrinti žmonių maistui skirtos naminių ir laukinių gyvūnų šviežios mėsos efektyvų ir sistemingą trichineliozės tyrimą, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą.
2. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai:
mėsa – visos kiaulių, nutrijų, arklių, šernų, meškų ir kitų mėsėdžių ar visaėdžių gyvūnų, kurie natūraliai gali būti užsikrėtę trichinelioze, kūno dalys, tinkamos žmonių maistui;
šviežia mėsa – mėsa, kuri nebuvo specialiai apdorota jokiu kitu būdu, išskyrus šaltį;
trichineliozės tyrimas – šviežios mėsos tyrimas, siekiant nustatyti, ar joje yra trichinelių lervų;
veterinarijos gydytojas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) paskirtas arba įgaliotas veterinarijos gydytojas;
skerdena – visas paskersto ar sumedžioto gyvūno kūnas, nuleidus kraują, be vidurių ir vidaus organų, galvos, galūnių žemiau kulno ir riešo sąnarių, uodegos ir tešmens;
skerdenos atliekos – visos kitos kūno dalys, kurios nepriskiriamos skerdenai, net jeigu jos natūraliai prisijungusios prie skerdenos;
vidaus organai – krūtinės, pilvo ir dubens ertmės organai, taip pat trachėja ir stemplė;
įmonės atsakingas asmuo – įmonės savininkas ar jo įgaliotas asmuo, teisiškai atsakingas už įmonės veiklą.
3. Šios taisyklės taikomos:
3.1. šviežiai mėsai, kurios sudėtyje yra skeleto skersaruožių raumenų ir kuri turi būti ištirta dėl trichineliozės;
II. ĮMONĖS ATSAKINGO ASMENS PAREIGOS
5. Įmonės atsakingas asmuo privalo:
5.2. valstybiniams veterinarijos gydytojams suteikti trichineliozės tyrimui atlikti reikalingas patalpas, darbo įrangą, įrankius bei medžiagas, apsauginę aprangą ir priemones bei sudaryti kitas sąlygas, nurodytas taisyklių 50–55 punktuose;
5.3. užtikrinti įmonės personalui, atliekančiam trichineliozės tyrimus, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas darbo sąlygas;
III. VETERINARIJOS GYDYTOJO PAREIGOS
6. Veterinarijos gydytojas, atliekantis trichineliozės tyrimus, privalo:
6.3. kontroliuoti, kad personalas, dirbantis su šviežia mėsa, būtų pasitikrinęs sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir turėtų medicinines pažymas, leidžiančias dirbti su mėsa;
8. Veterinarijos gydytojas, atliekantis trichineliozės tyrimą, atsako už tinkamą mėginių ištyrimą ir tyrimo rezultatų tikslumą.
9. Tuo atveju, kai mėginius tyrimui pristato pats gyvūno ar sumedžioto gyvūno savininkas, už mėginių paėmimą atsako savininkas.
11. Pagalbinis personalas privalo būti apmokytas ir turėti VMVT išduotą leidimą padėti veterinarijos gydytojui.
IV. ŠVIEŽIOS MĖSOS TYRIMAS
15. Trichineliozės tyrimus atlikti leidžiama tik tose skerdyklose ir įmonėse, kurias VMVT oficialiai pripažino atitinkančias taisyklių V–IX skyrių reikalavimus. Suteikiant leidimą atlikti trichineliozės tyrimus, būtina atsižvelgti į tai, ar:
15.1. skerdykloje ar įmonėje yra trichineliozės tyrimui atlikti būtinos patalpos, įranga ir instrumentai;
16. Savo reikmėms (ne parduoti ir ne skerdyklose) paskerstų naminių gyvūnų bei savo reikmėms (ne parduoti) sumedžiotų šernų ar kitų trichineliozei jautrių medžiojamų laukinių gyvūnų šviežia mėsa turi būti ištirta dėl trichineliozės atestuoto veterinarijos gydytojo. Mėginius trichineliozės tyrimui paimti ir veterinarijos gydytojui pristatyti gali pats gyvūno savininkas arba mėginiams paimti gali būti iškviestas veterinarijos gydytojas. Mėginiai trichineliozės tyrimui turi būti pristatyti iš karto po skerdimo ar žvėrienos sutvarkymo, bet ne vėliau kaip per vieną dieną po gyvūno paskerdimo ar sumedžiojimo.
17. Skerdyklose paskerstų gyvūnų skerdena dėl trichineliozės tiriama prieš padalijant ją į puseles ar gabalus.
18. Neištyrus skerdenos dėl trichineliozės draudžiamas bet koks tolimesnis skerdenos, vidaus organų ar skerdenos atliekų perdirbimas, išskyrus pačios skerdenos sutvarkymą ir atšaldymą.
20. Kiaulienos tyrimas dėl trichineliozės turi būti atliekamas vienu iš taisyklių V–VII skyriuose nurodytų metodų. Rekomenduojama tyrimą atlikti vienu iš virškinimo metodų.
23. Kitų gyvūnų, nenurodytų taisyklių 20–22 punktuose, mėginiai trichineliozės tyrimui imami iš diafragmos arba liežuvio raumenų, ir tyrimas atliekamas vienu iš taisyklių V-VII skyriuose nurodytų metodų.
24. Tyrimo metu suradus nors vieną trichinelių lervą, privaloma imtis priemonių, kad trichinelių lervomis užkrėsto gyvūno skerdena, vidaus organai ar atliekos iki sunaikinimo būtų laikomi atskirai nuo sveikos mėsos graužikams neprieinamose patalpose ar induose. Virškinimo tirpalas turi būti nukenksminamas – užverdamas.
25. Jeigu tyrimo metu surandama nors viena trichinelių lerva, visa to gyvūno skerdena, vidaus organai ar skerdenos atliekos sunaikinamos laikantis VMVT nurodymų.
26. Mėsa ženklinama tik atlikus trichineliozės tyrimą ir neradus joje trichinelių lervų; ženklinama pagal taisyklių IX skyriuje nustatytus reikalavimus.
27. Tuo atveju, kai skerdena ar šviežia mėsa ženklinama dažais, naudojami iš mėlynojo metileno pagaminti dažai. Kitos priemonės ženklinti dažais gali būti naudojamos tik VMVT leidus.
28. Mėginiai, kurių trichineliozės tyrimo rezultatai buvo:
28.1. neigiami, po tyrimo 60 dienų turi būti laikomi šaldiklyje ar šaldytuvo šaldymo kameroje. Po 60 dienų neigiami mėginiai pašalinami bendrąja mėsos atliekų šalinimo tvarka;
28.3. teigiami mėginiai laikomi kitokios spalvos pakuotėje (maišelyje) nei neigiami mėginiai. Pakuotė turi būti pažymėtas dviem būdais:
28.3.1. ant pakuotės užrašyta „Teigiamas trichineliozės mėginys“ ir nurodyta, kokio gyvūno (identifikacijos numeris, jeigu turi), iš kokios vietovės, iš kokios kūno vietos paimtas ir kokiu metodu tirtas mėginys,
29. Jeigu paskerstas gyvūnas yra iš trichineliozės židinio, tai, tiriant jo mėginius kompresoriniu metodu, papildomai reikia tirti dar po vieną kompresorių. Abejotinais atvejais mėginius tirti virškinimo metodu, padidinus tiriamą mėginio kiekį, arba raumenų iškarpos turi būti dažomos, kaip nurodyta taisyklių XII skyriuje.
V. TYRIMAS KOMPRESORINIU METODU
30. Tiriant mėginius kompresoriniu metodu, turi būti naudojama ši įranga ir medžiagos:
30.2. kompresorius, susidedantis iš dviejų stiklo plokštelių, kurių viena padalyta į 28 lygius plotelius;
31. Jeigu skerdena nepadalyta į gabalus, iš kiekvienos diafragmos kojelės raumeninės dalies ties perėjimu į sausgyslinę dalį imamas ne mažiau kaip vienas apie 10 g (ne mažesnis kaip lazdyno riešuto dydžio) svorio mėginys.
32. Jeigu yra tik viena diafragmos kojelė, iš jos raumeninės dalies ties perėjimu į sausgyslinę dalį turi būti paimtas vienas maždaug 20 g svorio mėginys.
33. Kai nėra nė vienos diafragmos kojelės, reikia paimti du apie 10 g svorio mėginius iš diafragmos šonkaulinės arba krūtinkaulinės dalies, liežuvio arba kramtomųjų raumenų.
34. Kai turima skerdena arba mėsos gabalai, iš kiekvieno gabalo skirtingų vietų imami trys apie 10 g svorio raumenų mėginiai, turintys kuo mažiau riebalų. Mėginius reikia paimti kuo arčiau sausgyslių ar kaulų.
35. Tyrimo eiga:
35.1. jeigu mėginys paimtas iš diafragmos kojelių, iš kiekvieno paimto mėginio, kaip nurodyta taisyklių 31–34 punktuose, iškerpama po 14 avižos grūdo dydžio iškarpų – iš viso 28, t. y. užpildomas vienas kompresorius;
35.2. jeigu mėginys paimtas iš vienos diafragmos kojelės, 28 iškarpos iškerpamos iš to paties mėginio skirtingų vietų, geriausia iš raumeninės dalies perėjimo į sausgyslinę dalį;
35.3. iškarpos išdėliojamos į kompresoriaus laukelius po vieną ir suspaudžiamos taip, kad per iškarpas galima būtų aiškiai skaityti spausdintas raides. Jei tiriamoji mėsa yra sausa ir kieta ir dėl to iškarpas kompresoriuje sunku gerai suspausti ir ištirti, iškarpas prieš suspaudžiant būtina 10 – 20 minučių palaikyti tirpale, kurį sudaro viena dalis kalio hidroksido ir maždaug dvi dalys vandens;
35.4. jeigu mėginys paimtas iš diafragmos šonkaulinės arba krūtinkaulinės dalies, liežuvio arba kramtomųjų raumenų, iš kiekvieno mėginio iškerpamos 28 avižos grūdo dydžio iškarpos, kad iš viso susidarytų 56 iškarpos, t. y. užpildomi du kompresoriai po 28 iškarpas;
35.5. jeigu mėginys paimtas iš skerdenos ar mėsos gabalų, iš kiekvieno mėginio, paimto pagal taisyklių 31–34 punktų reikalavimus, iškerpama po 28 iškarpas, kad iš viso susidarytų 84 iškarpos, t. y. užpildomi trys kompresoriai po 28 iškarpas;
35.6. tiriant trichinoskopu, kiekviena iškarpa turi būti peržiūrima lėtai ir atidžiai. Jeigu tyrimo metu iškarpose surandamos įtartinos vietos, kurių prigimties negalima nustatyti net didžiausiu trichinoskopo padidinimu, tokios vietos turi būti ištirtos mikroskopu;
35.7. tiriant trichinoskopu, kiekviena iškarpa turi būti peržiūrima lėtai ir atidžiai, padidinus 30–40 kartų;
35.8. jeigu tyrimo rezultatas abejotinas, reikia paimti papildomus mėginius ir juos ištirti. Jeigu būtina, papildomi mėginiai turi būti tiriami mikroskopu, padidinančiu daugiau kartų negu prieš tai naudota, kol bus nustatyta tiksli diagnozė. Vieno kompresoriaus tyrimas trichinoskopu turi tęstis mažiausiai šešias minutes;
35.9. į nustatytą trichineliozės tyrimui laiką neįtraukiamas laikas, per kurį paimamas mėginys, iškerpamos iškarpos ir paruošiamas tyrimui kompresorius;
35.10. rekomenduojama, kad per vieną darbo dieną veterinarijos gydytojas ištirtų ne daugiau kaip 840 iškarpų (30 kompresorių po 28 iškarpas), tačiau išimties atvejais leidžiama ištirti iki 1036 iškarpų (37 kompresorius);
35.11. suradus trichinelių lervų:
35.11.1. visi smulkūs instrumentai (peiliai, žirklutės ir t. t.) sudedami į pakankamai didelį indą, užpilami verdančiu vandeniu ir laikomi keletą minučių,
35.11.2. visi paviršiai, kurių negalima nukenksminti verdančiu vandeniu (stalai, mikroskopai ir t. t.), dezinfekuojami dezinfekantu, kuriame yra ne mažiau kaip 70 % alkoholio,
VI. MĖGINIŲ TYRIMAS VIRŠKINIMO APARATU (LERVŲ IŠSKYRIMAS SEDIMENTACIJOS METODU)
36. Tiriant mėginius virškinimo aparatu, turi būti naudojama ši įranga ir medžiagos:
36.2. padėklai ar dėžutės, padalytos į 50 kvadratų (skyrių); kiekviename kvadrate turi tilpti 2 g mėginys;
36.7. sietas (skylučių dydis 177 (m) mikrometrų), kurio išorės skersmuo 11 cm, pagamintas iš nerūdijančio plieno;
36.19. atliekant tyrimą trichinoskopu, naudojamas trichinelių lervų skaičiavimo indas, susidedantis iš 3 mm storio 5 akrilo plokštelių, kurį galima apibūdinti taip:
36.20. atliekant tyrimą stereomikroskopu, naudojamos:
36.20.1. 9 cm skersmens Petri lėkštelės, kurių išorinis dugno paviršius aštriu įrankiu padalytas į 10 x 10 mm tyrimo plotelius,
36.20.3. pepsinas 1:10 000 NF (US National Formulary), atitinkantis 1:12500 BP (British Pharmacopea) arba 2000 FIP (Federation internationale de pharmacie),
36.20.4. 10 l talpos indai, naudojami virškinimo tirpalui ir panaudotiems įrangos ir įrankių dezinfekavimo tirpalams (pvz., formalinui) surinkti,
37. Jeigu skerdena yra nepadalyta į puseles ar dalis, tyrimui imamas ne mažesnis kaip 2 g mėginys iš diafragmos kojelės raumeninės dalies ties perėjimu į sausgyslinę dalį.
38. Jeigu diafragmos kojelių nėra, reikia paimti 2 g dydžio mėginį iš diafragmos šonkaulinės ar krūtinkaulinės dalies, liežuvio ar kramtomųjų raumenų.
39. Jeigu skerdena padalyta į gabalus, iš kiekvieno gabalo, kuo arčiau kaulų ir sausgyslių, imamas apie 10 g dydžio skeleto raumenų mėginys, turintis kuo mažiau riebalų. Šiuo atveju tyrimui virškinama 5 g mėginio nuo kiekvieno gabalo.
40. Bendro 100 mėginių tyrimo virškinimo metodu eiga:
40.1. virškinimo aparate „Lab-blender 3.500 Thermo“ nustatoma + 40–41oC temperatūra, ir į jį įdedami vienas į kitą įdėti du polietileniniai maišeliai;
40.2. į vidinį maišelį:
40.2.3. sudedama šimtas 1 g sveriančių individualių mėginių (+25-30oC temperatūros, paimtų pagal taisyklių 37-39 punktų reikalavimus),
40.4. maišeliai išimami iš virškinimo aparato, ir vidinio maišelio turinys filtruojamas per sietą į 3 litrų talpos indą;
40.5. vidinis maišelis išplaunamas 100 ml vandens kiekiu, kuris taip pat perfiltruojamas į tą patį indą;
41. Bendro mėginio, susidedančio iš mažiau nei 100 individualių mėginių, tyrimo virškinimo metodu, eiga:
41.1. virškinimo aparate „Lab-blender 3.500 Thermo“ nustatoma + 40–41oC temperatūra, ir į jį įdedami vienas į kitą įdėti du polietileniniai maišeliai;
41.2. virškinimo tirpalas paruošiamas taip:
41.3. į vidinį maišelį pilamas virškinimo tirpalas ir dedami 1 g svorio mėginiai santykiu 15 ml virškinimo tirpalo vienam gramui mėginio, pvz., 30 mėginių x 15 ml= 450 ml;
41.4. į išorinį maišelį pripilama apie + 41oC temperatūros vandens, kad bendras vandens ir virškinimo tirpalo kiekis abiejuose maišeliuose sudarytų 1,5 litro;
41.6. vidinis maišelis išimamas iš virškinimo aparato, ir jo turinys filtruojamas per sietą į 3 litrų talpos indą;
42. Lervų sedimentacijos tyrimo eiga:
42.1. į 3 litrų talpos indą, kuriame yra perfiltruotas virškinimo tirpalas, įdedama 300-400 g ledo gabalėlių arba susmulkinto ledo, kol bendras tirpalo kiekis bus 2 litrai. Tirpalą reikia maišyti, kol ledas ištirps. Jei virškinama mažiau nei 100 mėginių (taisyklių 41 punktas), ledo kiekis atitinkamai sumažinamas;
42.2. atšaldytas virškinimo tirpalas perpilamas į 2 l konusinį sedimentatorių, prie kurio pritvirtintas vibratorius;
42.4. po 30 min. į 100 ml matavimo cilindrą iš sedimentatoriaus nuleidžiama 60 ml skysčio (sedimentatorius po naudojimo išplaunamas detergento tirpalu);
42.5. 60 ml mėginys paliekamas ne mažiau kaip 10 min. nusistovėti, po to nusiurbiamas paviršinis skystis, bet paliekama 15 ml skysčio tyrimui. Nusiurbti galima vienkartiniu švirkštu su žarnele. Žarnelės ilgis turi būti toks, kad 15 ml skysčio liktų matavimo cilindre, kai švirkšto stūmoklis ištrauktas ir švirkštas atremtas į cilindro briauną;
42.6. likę 15 ml skysčio supilami į trichinelių lervų skaičiavimo indą arba į dvi Petri lėkšteles ir tiriama trichinoskopu arba stereomikroskopu. Cilindras praplaunamas nedideliu kiekiu vandens, kuris supilamas į Petri lėkštelę ir tiriamas. Tyrimas turi būti atliktas iš karto, kai tik baigtas virškinimas (tyrimo negalima atidėti kitai dienai);
42.7. jeigu po sedimentacijos nupilti 60 ml tirpalo yra per daug drumsti ar nebuvo ištirti per 30 min. nuo jo paruošimo, tirpalas paruošiamas taip:
42.7.2. po to 45 ml paviršinio skysčio nusiurbiama, o likę 15 ml skysčio atskiedžiami vandentiekio vandeniu iki 45 ml,
42.8. jeigu bendro mėginio tyrimo rezultatas yra teigiamas arba abejotinas:
42.8.1. iš kiekvienos tiriamo gyvūno skerdenos imami papildomi 20 g mėginiai, kaip nurodyta taisyklių 37–39 punktuose,
VII. MĖGINIŲ TYRIMAS VIRŠKINIMO METODU, NAUDOJANT MAGNETINĘ MAIŠYKLĘ
43. Tiriant mėginius virškinimo metodu, naudojant magnetinę maišyklę, turi būti naudojama ši įranga ir medžiagos:
43.2. padėklai ar dėžutės, padalytos į 50 kvadratų (skyrių), kad kiekviename kvadrate tilptų 2 g mėginys;
43.8. sietas (skylučių dydis 1778 mikrometrų), kurio išorės skersmuo 11 cm, pagamintas iš nerūdijančio plieno;
43.13. atliekant tyrimą trichinoskopu, naudojamas trichinelių lervų skaičiavimo indas, pagamintas iš 3 mm storio 5 akrilo plokštelių, kurį galima apibūdinti taip:
43.14. atliekant tyrimą stereomikroskopu, naudojamos 9 cm diametro Petri lėkštelės, kurių išorinis dugno paviršius aštriu įrankiu padalytas į 10 x 10 mm tyrimo plotelius;
43.17. pepsinas 1:10 000 NF (US National Formulary), kurį atitinka pepsinas 1:12 500 BP (British Pharmacopea) arba pepsinas 2000 FIP (Federation internationale de pharmacie);
43.19. 10 l talpos indai, naudojami virškinimo tirpalui ir panaudotiems įrankių ir įrangos dezinfekavimo tirpalams (pvz., formalinui) surinkti;
44. Jeigu skerdena yra nepadalyta, imamas ne mažesnis kaip 2 g mėginys iš diafragmos kojelės raumeninės dalies ties perėjimu į sausgyslinę dalį.
45. Jeigu diafragmos kojelių nėra, reikia paimti tokio pat dydžio mėginį iš diafragmos šonkaulinės ar krūtinkaulinės dalies, liežuvio ar kramtomųjų raumenų.
46. Kai skerdena padalyta į gabalus, iš kiekvieno gabalo, kuo arčiau kaulų ir sausgyslių, imamas ne mažesnis kaip 10 g skeleto raumenų mėginys, turintis kuo mažiau riebalų. Šiuo atveju virškinama 5 g mėginio nuo kiekvieno gabalo.
47. Bendro 100 mėginių tyrimo virškinimo metodu eiga:
47.1. virškinimo tirpalas paruošiamas taip: į 2 l pašildyto iki + 46–48oC temperatūros vandentiekio vandens, sumaišyto su 25 %16 ml druskos rūgšties tirpalu, įdedama 10 g pepsino;
47.2. šimtas ne mažesnių kaip 1 g svorio individualių mėginių, paimtų, kaip nurodyta taisyklių 44–46 punktuose, susmulkinami mikseriu užpylus nedideliu kiekiu virškinimo tirpalo; smulkinama 3–4 kartus po 1 sekundę, prireikus smulkinimo laikas gali būti pailgintas;
47.3. susmulkinti mėginiai dedami į 3 litrų talpos indą ir supilamas virškinimo tirpalas; mikserio peilis nuplaunamas virškinimo tirpalu, kad atliptų prie peilio prilipę mėginių likučiai;
47.4. į indą su virškinimo tirpalu ir mėginiais dedamas magnetinis strypukas, ir indas uždengiamas aliuminio folija;
47.5. indas dedamas ant pašildytos maišyklės, pradedamas virškinimas. Virškinimo metu magnetinė maišyklė turi palaikyti + 44–46oC temperatūrą. Virškinimo metu tirpalas turi suktis nesitaškydamas tokiu greičiu, kad susidarytų pakankamai gilus sūkurys;
47.6. po 30 min., pasibaigus virškinimui, maišyklė išjungiama, o virškinimo tirpalas per sietą supilamas į konusinį sedimentatorių;
47.8. praėjus 30 min. 40 ml tirpalo greit nuleidžiama į matavimo cilindrą ar centrifuginį mėgintuvėlį;
47.9. 40 ml mėginys paliekamas 10 min. nusistovėti, po to 30 ml paviršinio sluoksnio nusiurbiama – paliekama 10 ml;
47.11. matavimo cilindras arba centrifuginis mėgintuvėlis išplaunami 10 ml vandens kiekiu, kuris supilamas į trichinelių lervų skaičiavimo indą arba į Petri lėkštelę tyrimui trichinoskopu arba stereomikroskopu;
47.12. tyrimas turi būti atliktas iš karto, kai tik baigtas virškinimas (tyrimo negalima atidėti kitai dienai);
47.13. jei galutinis mėginys nebuvo ištirtas per 30 min. nuo jo paruošimo, jis (40 ml mėginys):
47.13.2. 30 ml paviršinio skysčio nusiurbiama, o likę 10 ml papildomi vandentiekio vandeniu iki 40 ml, paliekama nusistovėti 10 min.,
48. Bendro mėginio, susidedančio iš mažiau nei 100 individualių mėginių, ir bendro mėginio, susidedančio iš daugiau nei 100 individualių mėginių, tyrimo virškinimo metodu eiga:
48.1. prie bendro mėginio galima pridėti iki 15 papildomų individualių 1 g mėginių ir kartu ištirti, kaip nurodyta taisyklių 47 punkte;
49. Jeigu bendro mėginio tyrimo rezultatas yra teigiamas ar abejotinas, tai:
49.1. papildomi 20 g mėginiai imami iš kiekvienos skerdenos, kaip nurodyta taisyklių 44–46 punktuose;
49.2. padaromas 5 skerdenų bendras 100 g mėginys ir tiriamas, kaip nurodyta taisyklių 47 punkte. Taip ištiriama 20 grupių po 5 skerdenas kiekvienoje;
VIII. REIKALAVIMAI SKERDYKLŲ IR ĮMONIŲ LABORATORIJOMS,
ATLIEKANČIOMS TRICHINELIOZĖS TYRIMUS
50. Tyrimo laboratorijos įrengiamos prie skerdyklų (skerdyklos teritorijoje) ir turi atitikti šiame skyriuje nurodytus minimalius reikalavimus.
51. Trichineliozės tyrimo laboratorijose turi būti:
51.1. rakinama patalpa mėginiams paruošti ir tirti:
51.1.1. patalpos sienos turi būti lygios, padengtos plaunama šviesia danga ar nudažytos iki 2 m aukščio,
51.1.3. tinkamai įrengta darbo vieta mėginiams tirti, kurią galima užtemdyti, jei tiriama trichinoskopu,
51.1.4. tinkamai įrengta ventiliacinė įranga, jei būtina – oro kondicionavimo įranga, leidžianti patalpoje palaikyti ne aukštesnę kaip + 25oC temperatūrą šiltu metų laiku ir ne žemesnę kaip +18oC temperatūrą šaltu metų laiku,
51.1.5. tinkamas dirbtinis ar natūralus patalpų apšvietimas, nekeičiantis spalvų; tiesioginių saulės spindulių būtina išvengti,
51.2. patalpa tyrimo priemonėms (konteineriams, kompresoriams, peiliams, žirklėms) plauti ir dezinfekuoti, kurioje turi būti:
51.3. taisyklių 51.2 punkto reikalavimai netaikomi, kai laboratorijose yra įrengta didelė tinkama darbui kriauklė;
51.4. persirengimo, poilsio kambariai, prausyklos ir tualetai. Prausyklose turi būti:
51.4.3. vandeniui nepralaidūs ir korozijai atsparūs indai su hermetiškai uždaromais dangčiais virškinimo tirpalui po ištyrimo surinkti,
53. Patalpos, įranga ir instrumentai visuomet turi būti švarūs. Keletą kartų per dieną ir pabaigus darbą įranga ir instrumentai turi būti plaunami ir dezinfekuojami.
54. Darbuotojai turi būti apsirengę švariais darbo drabužiais, keletą kartų darbo metu ir po kiekvienos pertraukos plauti rankas.
55. Į trichineliozės tyrimo laboratorijas draudžiama įvesti gyvūnų ar kitokiu būdu leisti jiems ten patekti.
56. Atliekant bet kokius darbus turi būti naudojamas tik geriamasis vandentiekio vanduo, atitinkantis Lietuvos higienos normoje HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926) nustatytus reikalavimus.
57. Pagalbinio personalo sveikata turi būti nuolatos tikrinama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
58. Mėginiai tyrimui turi būti paimti iš karto po skerdimo ir nedelsiant ištirti skerdyklos trichineliozės tyrimo laboratorijoje. Paimtus tyrimui mėginius draudžiama išgabenti iš skerdyklos, kurioje gyvūnai buvo paskersti, teritorijos.
59. Trichinoskopai, naudojami trchineliozei tirti, turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
59.2. turi būti intensyvus šviesos šaltinis:
59.2.1. net ir visai neužtemdytoje patalpoje apšvietimo stiprumas turi būti pakankamas tiksliam tyrimui atlikti,
59.3. turi būti pakankamas padidinimas:
59.4. turi būti objektyvų keitimo mechanizmas: pakeitus padidinimą, turi išlikti pakankamas apšvietimas;
59.5. ryškumui gerinti tiriant neaiškius mėginius turi būti įrengta diafragma, kuria būtų lengva naudotis (pvz., diafragmos reguliavimo rankenėlė galėtų būti įrengta ant trichinoskopo stalelio);
59.6. tikslus ir greitas ryškumo nustatymas ryškumo reguliatoriumi ir diafragmos reguliavimo rankenėle;
59.8. automatinis blokavimo mechanizmas turi užtikrinti kompresoriaus judėjimą tik viena kryptimi, išvengiant atsitiktinio kompresoriaus judėjimo;
IX. IŠTIRTOS ŠVIEŽIOS MĖSOS ŽENKLINIMAS
60. Ištirta šviežia mėsa turi būti paženklinta pagal Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 4-30 „Dėl Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių (Žin., 1999, Nr. 16-438) reikalavimus.
X. ARKLIENOS TYRIMAS
61. Arklienos tyrimas turi būti atliktas vienu iš virškinimo metodų, nurodytų taisyklių VI–VII skyriuose, tačiau:
61.1. ne mažesni kaip 10 g svorio mėginiai imami iš liežuvio arba kramtomųjų raumenų. Jei šių raumenų nėra, imami tokio pat dydžio mėginiai iš diafragmos kojelių ties raumeninės dalies perėjimu į sausgyslinę dalį. Paimti mėginiai turi būti be riebalų ir aplinkinių audinių;
XI. ŠERNIENOS TYRIMAS
62. Šerniena turi būti ištirta vienu iš taisyklių V–VII skyriuose nurodytų metodų, tačiau:
XII. RAUMENŲ IŠKARPŲ DAŽYMAS
63. Raumenų iškarpų dažymas:
63.1. iškarpų dažymas 0,2% mėlynojo metileno vandeniniu tirpalu:
63.1.1. iškarpos dedamos į Petri lėkštelę ant metalinio ar plastmasinio sietelio arba ant plono kaprono audinio,
63.1.2. į Petri lėkštelę ant iškarpų užpilama 0,2% mėlynojo metileno vandeninio tirpalo ir dažoma 15 min.,
63.1.4. dažų pertekliui susigėrus į popierių, iškarpos su sieteliu dedamos į kitą Petri lėkštelę ir užpilamos 1,5% acto rūgšties tirpalu, laikomos 3 min.,
63.2. iškarpų dažymas 7–8% mėlynojo metileno ir 80% acto rūgšties tirpalu:
63.2.1. iškarpos dedamos ant laikrodžio stiklelio ar į porceliano lėkštelę, ant jų užlašinama po 2-3 lašus 7-8% mėlynojo metileno ir 80% acto rūgšties tirpalo,
63.2.2. po 1–2 min. nusidažiusios iškarpos plaunamos karštu vandeniu, kol nutekantis vanduo pasidaro skaidrus,
XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
64. Šių taisyklių įgyvendinimas turi būti pradėtas nedelsiant. Taisyklių įgyvendinimui skiriamas pereinamasis laikotarpis. Pirmiausiai turi būti šalinami tie trūkumai, kurie tiesiogiai sąlygoja neištirtos ar trichinelių lervomis užkrėstos šviežios mėsos tiekimą į rinką.
65. Įmonės, eksportuojančios gyvūninius produktus į Europos Sąjungą, privalo vykdyti visus taisyklių reikalavimus nuo jų įsigaliojimo.
67. Įmonės, siekiančios gauti veterinarinio patvirtinimo numerį, privalės atitikti šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus.
68. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, nurodytos taisyklių 64–66 punktuose, netrukdo skerdykloms ar įmonėms savanoriškai, t. y. anksčiau nei per nustatytą laiką, įvykdyti šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus.
69. Pereinamuoju laikotarpiu, kol šios taisyklės bus įgyvendinamos, galios dabartiniai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyti reikalavimai šviežios mėsos trichineliozės tyrimui.
70. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įmonei, nevykdančiai pereinamojo laikotarpio nuostatų, atšauks leidimą skersti ir atlikti veterinarinę sanitarinę ekspertizę toms gyvūnų rūšims, kurių šviežia mėsa turi būti ištirta dėl trichineliozės, kaip nurodyta šiose taisyklėse.