LIETUVOS BANKO VALDYBOS

N U T A R I M A S

DĖL STATISTINIŲ ATASKAITŲ FORMŲ PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 11 d. Nr. 125

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos banko valdybos 2003 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 106 patvirtinta Ataskaitinių statistinių duomenų, reikalingų sudarant Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą ir tarptautinių investicijų balansą, pateikimo Lietuvos bankui tvarka (Žin., 2003, Nr. 103-4632) ir atsižvelgdama į naujas Europos centrinio banko ir Europos Bendrijų Statistikos biuro (Eurostat) metodines šios srities rekomendacijas, Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti šių statistinių ataskaitų formas ir jų pildymo paaiškinimus:

1.1. Ketvirtinės statistinės atskaitomybės formą B-09-01 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ ir jos pildymo paaiškinimus (pridedama);

1.2. Mėnesinės statistinės atskaitomybės formą B-09-02 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ ir jos pildymo paaiškinimus (pridedama);

1.3. Mėnesinės statistinės atskaitomybės formą B-09-04 „Įmonės ir nerezidentų finansinės-komercinės veiklos ataskaita“ ir jos pildymo paaiškinimus (pridedama);

1.4. Mėnesinės statistinės atskaitomybės formą B-09-05 „Įplaukų, gautų iš nerezidentų už Lietuvos Respublikoje privatizuotus objektus, ataskaita“ (pridedama);

1.5. Mėnesinės statistinės atskaitomybės formą B-09-06 „Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvai ataskaita“ (pridedama);

1.6. Mėnesinės statistinės atskaitomybės formą B-09-07 „Lietuvos įmokų (įnašų) į Europos Sąjungos biudžetą ataskaita“ (pridedama);

1.7. Mėnesinės statistinės atskaitomybės formą B-09-08 „Nerezidentams išplatintų skolos vertybinių popierių ir nerezidentų gaunamų paskolų ataskaita“ ir jos pildymo paaiškinimus (pridedama).

2. Ataskaitos, išvardytos šio nutarimo 1.2–1.7 papunkčiuose, Lietuvos bankui pradedamos teikti nuo 2004 m. vasario, pateikiant 2004 m. sausio duomenis, o 1.1 papunktyje minima ataskaita – 2004 m. balandį, pateikiant sausio–kovo mėn. duomenis.

3. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos banko valdybos 2000 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 94 „Dėl statistinių ataskaitų mokėjimų balansui sudaryti formų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 58-1751) 1.1, 1.2, 1.4 papunkčius bei 2 ir 3 punktus.

VALDYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS

L. E. VALDYBOS PIRMININKO PAREIGAS                                          ARVYDAS KREGŽDĖ

Forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos

2003 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 125

____________________________________________________________________________

(banko pavadinimas)

Lietuvos banko

Pinigų politikos departamento

Mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistikos skyriui

20__ m. ___ KETV. ATASKAITA MOKĖJIMŲ BALANSUI SUDARYTI

B-09-01 KETVIRTINĖ

________________________________

(pildymo data)

Banko kodas	Pateikiama	per 25 d. ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus
Adresas	Pateikia	bankai
	Garantuojame banko duomenų konfidencialumą
	Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais

			Eilutės kodas	Iš viso	Iš jų pagal šalis
A			B	1	2	3	4	5
A. Paslaugos
A.1. Banko suteiktos paslaugos nerezidentams
Finansinės paslaugos			1000
Kitos paslaugos (detalizuoti nurodant paslaugos kodą)			1100
			1110
			1120
			1130
A.2. Bankui suteiktos nerezidentų paslaugos
Finansinės paslaugos			1200
Kitos paslaugos (detalizuoti nurodant paslaugos kodą)			1300
			1310
			1320
			1330
B. Nerezidentų darbo užmokestis
Nerezidentų darbo užmokestis			1400
Iš jo pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos			1410
C. Tiesioginės investicijos
C.1. Banko tiesioginės investicijos užsienyje
Banko turima nerezidentų nuosavo kapitalo dalis (1/10 ar daugiau balsavimo teisių)
Laikotarpio pradžios likutis			1510
Per laikotarpį	Įsigyta		1520
	Parduota		1530
	Reinvesticijos		1540
	Kiti pokyčiai – iš viso		1550
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	1551		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	1552		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	1553		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			1560
Kitas užsienio turtas
Laikotarpio pradžios likutis			1810
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		1840
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	1841		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	1842		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	1843		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			1850
Kiti banko įsipareigojimai
Laikotarpio pradžios likutis			2010
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		2040
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	2041		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	2042		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	2043		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			2050
C.2. Užsienio tiesioginės investicijos banke
Nerezidentų turima banko nuosavo kapitalo dalis (1/10 ar daugiau balsavimo teisių)
Laikotarpio pradžios likutis			2210
Per laikotarpį	Įsigyta		2220
	Parduota		2230
	Reinvesticijos		2240
	Kiti pokyčiai – iš viso		2250
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	2251		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	2252		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	2253		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			2260
Kiti banko įsipareigojimai
Laikotarpio pradžios likutis			2510
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		2540
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	2541		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	2542		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	2543		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			2550
Kitas užsienio turtas
Laikotarpio pradžios likutis			2710
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		2740
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	2741		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	2742		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	2743		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			2750
D. Kitas užsienio turtas ir įsipareigojimai
D.1. Užsienio turtas
Investicijų portfelis
Banko turimos nerezidentų akcijos (mažiau kaip 1/10 balsavimo teisių)
Laikotarpio pradžios likutis			2910
Per laikotarpį	Įsigyta		2920
	Parduota		2930
	Kiti pokyčiai – iš viso		2940
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	2941		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	2942		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	2943		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			2950
Banko turimi nerezidentų ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai
Laikotarpio pradžios likutis			3010
Per laikotarpį	Įsigyta		3020
	Parduota		3030
	Kiti pokyčiai – iš viso		3040
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3041		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3042		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3043		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3050
Banko turimi nerezidentų trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai
Laikotarpio pradžios likutis			3110
Per laikotarpį	Įsigyta		3120
	Parduota		3130
	Kiti pokyčiai – iš viso		3140
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3141		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3142		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3143		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3150
Išvestinės finansinės priemonės
Laikotarpio pradžios likutis			3210
Per laikotarpį	Grynasis sandoris		3220
	Kiti pokyčiai – iš viso		3230
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3231		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3232		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3233		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3240
Kitos investicijos
Indėliai ir korespondentinės sąskaitos užsienio bankuose (įskaitant grynuosius pinigus kasoje)
Laikotarpio pradžios likutis			3310
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		3320
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3321		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3322		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3323		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3330
Ilgalaikės paskolos, suteiktos nerezidentams
Laikotarpio pradžios likutis			3410
Per laikotarpį	Suteikta		3420
	Grąžinta		3430
	Kiti pokyčiai – iš viso		3440
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3441		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3442		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3443		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3450
Trumpalaikės paskolos, suteiktos nerezidentams
Laikotarpio pradžios likutis			3510
Per laikotarpį	Suteikta		3520
	Grąžinta		3530
	Kiti pokyčiai – iš viso		3540
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3541		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3542		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3543		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3550
Įsiskolinimai bankui už prekes ir paslaugas
Laikotarpio pradžios likutis			3610
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		3620
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3621		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3622		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3623		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3630
Kitas užsienio turtas
Laikotarpio pradžios likutis			3710
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		3720
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3721		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3722		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3723		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3730
D.2. Įsipareigojimai
Investicijų portfelis
Nerezidentų turimos banko akcijos (mažiau kaip 1/10 balsavimo teisių)
Laikotarpio pradžios likutis			3810
Per laikotarpį	Įsigyta		3820
	Parduota		3830
	Kiti pokyčiai – iš viso		3840
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3841		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3842		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3843		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3850
Nerezidentų turimi banko ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai
Laikotarpio pradžios likutis			3910
Per laikotarpį	Įsigyta		3920
	Parduota		3930
	Kiti pokyčiai – iš viso		3940
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3941		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3942		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3943		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3950
Nerezidentų turimi banko trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai
Laikotarpio pradžios likutis			4010
Per laikotarpį	Įsigyta		4020
	Parduota		4030
	Kiti pokyčiai – iš viso		4040
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	4041		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	4042		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	4043		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			4050
Išvestinės finansinės priemonės
Laikotarpio pradžios likutis			4110
Per laikotarpį	Grynasis sandoris		4120
	Kiti pokyčiai – iš viso		4130
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	4131		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	4132		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	4133		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			4140
Kitos investicijos
Nerezidentų indėliai ir korespondentinės sąskaitos banke
Laikotarpio pradžios likutis			4210
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		4220
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	4221		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	4222		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	4223		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			4230
Nerezidentų suteiktos ilgalaikės paskolos
Laikotarpio pradžios likutis			4310
Per laikotarpį	Įsigyta		4320
	Parduota		4330
	Kiti pokyčiai – iš viso		4340
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	4341		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	4342		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	4343		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			4350
Nerezidentų suteiktos trumpalaikės paskolos
Laikotarpio pradžios likutis			4410
Per laikotarpį	Įsigyta		4420
	Parduota		4430
	Kiti pokyčiai – iš viso		4440
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	4441		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	4442		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	4443		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			4450
Banko įsiskolinimai už prekes ir paslaugas
Laikotarpio pradžios likutis			4510
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		4520
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	4521		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	4522		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	4523		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			4530
Kiti įsipareigojimai
Laikotarpio pradžios likutis			4610
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		4620
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	4621		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	4622		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	4623		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			4630
E. Investicijų pajamos ir išlaidos
E.1. Investicijų pajamos
Gautini tiesioginių investicijų dividendai			4710
Gautinos kitos tiesioginių investicijų pajamos			4720
Gautini investicijų portfelio dividendai			4730
Palūkanos, sukauptos už ilgalaikius skolos vertybinius popierius			4740
Palūkanos, sukauptos už trumpalaikius skolos vertybinius popierius			4750
Išvestinių finansinių priemonių pajamos			4760
Palūkanos, sukauptos už indėlius ir korespondentines sąskaitas			4770
Palūkanos, sukauptos už paskolas			4780
Gautinos kitos kitų investicijų pajamos			4790
E.2. Investicijų išlaidos
Mokėtini tiesioginių investicijų dividendai			4810
Mokėtinos kitos tiesioginių investicijų pajamos			4820
Mokėtini investicijų portfelio dividendai			4830
Palūkanos, sukauptos už ilgalaikius skolos vertybinius popierius			4840
Palūkanos, sukauptos už trumpalaikius skolos vertybinius popierius			4850
Išvestinių finansinių priemonių pajamos			4860
Palūkanos, sukauptos už indėlius ir korespondentines sąskaitas			4870
Palūkanos, sukauptos už paskolas			4880
Patirtinos kitos kitų investicijų išlaidos			4890
F. Neatlygintini ir kapitalo pervedimai
F.1. Einamieji pervedimai
Gautinos įvairios rinkliavos, mokesčiai, įnašai, subsidijos ir kiti neatlygintini pervedimai			4910
Mokėtinos įvairios rinkliavos, mokesčiai, įnašai, subsidijos ir kiti neatlygintini pervedimai			4920
F.2. Kapitalo pervedimai
Nurašytos banko skolos (abipusiu susitarimu), investiciniai projektai			5010
Nurašytos nerezidentų skolos (abipusiu susitarimu), investiciniai projektai			5020

________________________________________________________________________________

          (vadovo pareigų pavadinimas)                                       (parašas)                                          (vardas, pavardė)

_________________________________________

(ataskaitą sudariusiojo vardas, pavardė, telefonas)

KETVIRTINĖS ATASKAITOS FORMOS B-09-01 „ATASKAITA MOKĖJIMŲ BALANSUI SUDARYTI“ PILDYMO PAAIŠKINIMAI

Ketvirčio ataskaitos formą pildo visi Lietuvos Respublikos komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai. Ataskaita pateikiama ataskaitų perdavimo sistema (APS) nurodytais terminais Lietuvos banko Pinigų politikos departamento Mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistikos skyriui. Konkrečių ataskaitų duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik skaičiuojant suvestinius duomenis.

Atitinkamo laikotarpio ataskaitą prašome pateikti nuo 2004 m.

Mokėjimų balansas. Tai statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonominių operacijų su kitomis šalimis vertę.

Rezidentai. Juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir fiziniai asmenys, nuolat arba laikinai, bet ilgiau nei vienerius metus gyvenantys Lietuvoje, ne tik užsiimantys ūkine, gamybine ar kuria kita įstatymų nedraudžiama ekonomine veikla, bet ir turintys ekonominių interesų Lietuvos teritorijoje. Įmonės ar fiziniai asmenys, kurių nuolatinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija, bet kurie veikia už jos ribų (išvyksta dirbti į užsienį trumpiau nei vienerius metus), taip pat Lietuvos ambasados, konsulatai, studentai, nepaisant jų buvimo užsienyje laiko, yra laikomi Lietuvos rezidentais.

Nerezidentai. Tai juridiniai ir fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys bei veikiantys kitose šalyse arba gyvenantys ir veikiantys Lietuvoje trumpiau nei vienerius metus. Užsienio ambasados ir konsulatai, studentai užsieniečiai laikomi nerezidentais, nepaisant jų buvimo Lietuvoje laiko.

Ataskaitoje parodomi atitinkamų rodiklių laikotarpio pradžios ir pabaigos likučiai, per laikotarpį įvykę sandoriai ir kiti pokyčiai. Rodiklio „Kiti pokyčiai“ bendroji suma turi būti paskirstyta smulkiau pagal koregavimo rūšį, t. y. įvertinant valiutos santykį, perkainojimą ir kitokį koregavimą. Rodiklis „Kiti pokyčiai“ gali būti su teigiamu ar neigiamu ženklu.

Koregavimas dėl perkainojimo. Vertybinių popierių perkainojimas reikalingas tam, kad iš srautų būtų pašalinami vertės pokyčiai, atsiradę per ataskaitinį laikotarpį laikant vertybinius popierius. Koregavimas neskaičiuojamas tų vertybinių popierių, kuriuos bankas nupirko ir (arba) pardavė per ataskaitinį laikotarpį. Paskolų koregavimas dėl visiško ar dalinio paskolų nurašymo apima tik faktiškus nurašymus, o ne padarytus atidėjimus. Tokie nurašymai pripažįstami tuo metu, kai paskola buvo parduota arba perduota trečiajai šaliai.

Koregavimas dėl valiutos santykio. Apima visus likučių pokyčius, kurie atsiranda dėl valiutos santykio svyravimų poveikio turtui ir įsipareigojimams, denominuotiems užsienio valiuta. Skaičiavimams naudojamas oficialus ataskaitinio ketvirčio paskutinės dienos valiutos santykis.

Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas. Perklasifikavimas ir koregavimas dėl statistinės aprėpties, struktūros pokyčių, priešingos šalies sektoriaus klasifikavimo pokyčių, taip pat turto ir įsipareigojimų klasifikavimo pokyčiai, klaidų ir (ar) netikslumų atitaisymai.

Turimų ir išleistų vertybinių popierių sandorio vertė yra ekvivalentiška įsigytų (parduotų) vertybinių popierių rinkos verčių sumai. Sukauptos palūkanos įtraukiamos ne į sandorį, o į kategoriją „Koregavimas dėl perkainojimo“.

Paskolų arba indėlių sandorio vertė yra ta suma, kurią bankas suteikia kaip paskolą arba gauna kaip indėlį, išskyrus visus mokesčius. Sandorio vertė neapima už paskolas gautinų (mokėtinų) arba už indėlius mokėtinų (gautinų) sukauptų palūkanų, kurios dar nebuvo gautos arba sumokėtos.

A. Paslaugos

Ataskaitoje parodomos paslaugos, suteiktos nerezidentams, ir nerezidentų paslaugos, suteiktos Jūsų bankui. Paslaugos yra grupuojamos, remiantis Mokėjimų balanso paslaugų klasifikatoriumi. Ataskaitoje paslaugos skirstomos ne tik pagal šalis, bet ir pagal paslaugų rūšis, nurodant atitinkamą suteiktos ar gautos paslaugos kodą (galioja ankstesni paslaugų kodai).

A dalies eilutėje „Kitos paslaugos“ turi būti nurodyta ne tik kitų paslaugų bendroji suma, bet šios paslaugos turi būti išskaidomos nurodant mokėjimų balanso paslaugos rūšį ir kodą. Skaidant netaikomas sumos kriterijus.

Finansinės paslaugos. Tai finansinio tarpininkavimo ir pagalbinės finansinio tarpininkavimo paslaugos, išskyrus draudimo ir pensijų fondų paslaugas. Ši paslaugų rūšis apima komisinius ir kitus mokesčius, susijusius su akredityvais, akceptais, piniginiu tarpininkavimu, finansine išperkamąja nuoma (finansiniu lizingu), mokėjimų kortelėmis, kredito linijų paieška ir užsienio valiutos keitimo operacijomis. Šioms paslaugoms galima priskirti rinkų administravimo paslaugas (finansų, akcijų ir prekių biržų tvarkyba, administravimo paslaugos vertybinių popierių ar prekių savininkams, tarpininkams, agentams, atstovams, finansiniai pranešimai ir kitos niekur nepriskirtos rinkos administravimo paslaugos), paslaugas, susijusias su vertybiniais popieriais (vertybinių popierių rinkos maklerių, emisijų išleidimo, registravimo, išpirkimo paslaugos), tarpininkavimo gauti paskolas, konsultavimo finansų klausimais paslaugas.

Transporto paslaugos. Tai keleivių ir krovinių gabenimas bei su juo susijusios papildomos ir pagalbinės paslaugos (krovinių tvarkymas, saugojimas ir sandėliavimas, gabenimo dokumentų parengimas, sąskaitų peržiūra ir įvairios kitos paslaugos, teikiamos jūrų ir oro uostuose bei kituose terminaluose) ir transporto priemonių su vairuotoju (įgula) nuoma. Transporto paslaugos skirstomos pagal transporto rūšis (jūrų, oro, geležinkelių, kelių, vamzdynų) ir paskirtį (keleivių, krovinių ir kitą).

Ryšių paslaugos. Ši paslaugų rūšis skirstoma į pašto ir pasiuntinių bei telekomunikacijų (nuotolinių ryšių) paslaugas. Pašto ir pasiuntinių paslaugos apima laikraščių ir periodinių leidinių, laiškų, brošiūrų, lankstinukų ir panašių spaudinių, siuntinių ir paketų persiuntimo paštu paslaugas, pašto dėžučių paslaugas, daugialypes pasiuntinių paslaugas (laiškų, krovinių ir paketų surinkimas, gabenimas ir pristatymas). Telekomunikacijų (nuotolinių ryšių) paslaugos apima garso, vaizdo, duomenų ar kitos informacijos perdavimą telefonu, teleksu, telegrafu, kabeliniu ir palydoviniu ryšiu, elektroniniu paštu, faksu ir kitu ryšiu bei verslo tinklo paslaugas, telekonferencijas ir pagalbines paslaugas.

Kompiuterinės ir informacinės paslaugos. Ši paslaugų rūšis skirstoma į kompiuterines ir informacines paslaugas. Kompiuterinės paslaugos – tai konsultacijos techninės įrangos klausimais, programinės įrangos diegimo paslaugos, duomenų apdorojimo ir pateikimo lentelėje, duomenų įvesties paslaugos, įstaigos, buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugos. Informacinės paslaugos – tai paslaugos, susijusios su duomenų bazėmis (duomenų bazių plėtros, saugojimo paslaugos, duomenų pateikimas nustatyta tvarka, suteikiant tiesioginės prieigos prie duomenų bazės teises (automatizuotas valdymas)), naujienų agentūrų paslaugos (žodinių, rašytinių ar vaizdinių naujienų teikimas žiniasklaidai bei nepriklausomų žurnalistų ir fotoreporterių teikiamos paslaugos) bei laikraščių ir periodinių leidinių prenumerata.

Apskaitos, audito, buhalterijos ir mokesčių konsultacijų paslaugos. Tai finansinio audito, apskaitos peržiūros (metinių ir tarpinių ataskaitų bei kitos apskaitos informacijos peržiūra), finansinių ataskaitų sudarymo pagal kliento pateiktą informaciją ir kitos apskaitos paslaugos (atestacija, turto įvertinimas, formalių ataskaitų parengimas), buhalterinės paslaugos (įrašų klasifikavimas ir surašymas į buhalterines knygas), mokesčių konsultacijų paslaugos (finansinių ataskaitų ir dokumentų tvarkymas bei saugojimas, atsižvelgiant į Mokesčių inspekcijos reikalavimus, pagalba įmonėms planuojant bei kontroliuojant mokesčius, bendrovių ir privačių asmenų konsultavimas siekiant sumažinti mokesčius).

B. Nerezidentų darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai

Tai apskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (jei sudarytos draudimo sutartys, taip pat ir atskaitymai socialiniam draudimui) asmenims, dirbusiems trumpiau nei vienerius metus.

C. Tiesioginės investicijos

Tiesiogines investicijas užsienyje reikia išskaidyti pagal šalis ir veiklos rūšis, o tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvos bankus – tik pagal šalis. Rodikliai skirstomi pagal šalis ir veiklos rūšis, remiantis prieš tai buvusiais valstybių ir tarptautinių organizacijų bei veiklų kodais.

Tiesioginė užsienio investicija. Tai investicija, kurios pagrindu kuriami ilgalaikiai investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės santykiai ir interesai. Tiesioginės investicijos – tai investicijos, tenkančios vienam investuotojui (juridiniam ar fiziniam asmeniui) arba susijusių investuotojų grupei, suteikiančios 10 ir daugiau procentų balsų nuosavo akcinio kapitalo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijose 10 procentų balsavimo teisių pripažįstama kaip žemutinė riba, iki kurios tiesioginis investuotojas turi galimybę daryti įtaką tiesioginio investavimo įmonės valdymui.

Kai turimos galvoje kredito įstaigos, tiesiogines užsienio investicijas sudaro nuosavas akcinis kapitalas (įregistruotas), reinvesticijos ir kitas banko turtas.

Reinvesticijos. Tai tiesioginiam investuotojui priklausantis pelnas (nuostolis), nepaskirstytas dividendų forma, bet likęs įmonėje. Reinvesticijos parodomos tą ataskaitinį laikotarpį, kai buvo gautas atitinkamas pelnas (patirtas nuostolis). Jeigu ankstesnio laikotarpio ataskaitoje buvo parodytos reinvesticijos, o ataskaitiniame laikotarpyje buvo nutarta paskirstyti dividendus, ataskaitinio laikotarpio ataskaitoje būtina nurodyti reinvesticijas su neigiamu ženklu ir mokėtinus dividendus.

Kitas užsienio turtas. Tai privilegijuotosios akcijos, akcijų priedai, atsargos, nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ir pan., suteikiantys teises į turtą įmonės likvidavimo atveju.

Apmokėtas, bet neįregistruotas kapitalas. Turtinių ir neturtinių teisių akcininkui nesuteikiantis kapitalas. Jis negali būti priskirtas tiesioginėms investicijoms, traktuojamas kaip kitos banko investicijos ir parodomas ataskaitos D dalyje „Kitos investicijos“. Tačiau jei nerezidentas investuotojas, jau turintis 10 ir daugiau procentų balsavimo teisių, pareiškia norą įsigyti naujos emisijos akcijų (kurios nėra įregistruotos) ir lėšas įmoka (t. y. sumoka už akcijas), tokiu atveju neįregistruoto kapitalo dalis turi būti parodyta kaip „Kiti banko įsipareigojimai“ (C.2. dalis). Jei nerezidentas investuotojas, turintis mažiau nei 10 procentų banko akcijų (t. y. turintis investicijų portfelį), be jau turimų, papildomai nori įsigyti tokį kiekį akcijų, kad susidarytų 10 arba daugiau procentų, tiesioginėse investicijose parodoma tik papildomai įsigytų akcijų vertė. Šiuo atveju parodoma pasikeitusi investuotojo padėtis, kai jo turėtas investicijų portfelis pereina į tiesiogines investicijas.

Akcijos apima realiąją bendrovių kapitalo nuosavybę, išreikštą vertybiniais popieriais, kuriuos galima laikyti perleidžiamaisiais. Kotiruojamosios akcijos yra tos akcijos, kurių kainos nustatomos pripažintoje vertybinių popierių biržoje ar kitos formos antrinėje rinkoje, o nekotiruojamosios akcijos – kurių kainos minėtose biržose ar rinkose nenustatomos. Įsigytų ar perleistų akcijų sandorio vertė yra ekvivalentiška įsigytų (parduotų) vertybinių popierių rinkos verčių sumai. Kiekvieno sandorio vertė yra ta vertė, už kurią įsigyjamas turtas ar jo atsisakoma ir (arba) kuria prisiimami ar apmokami įsipareigojimai.

Ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje parodoma turimų kotiruojamųjų akcijų rinkos vertė, o nekotiruojamųjų akcijų – balansinė vertė.

Tiesioginio investavimo banko indėliai jo filialuose ar susietame (dukteriniame) banke užsienyje bei kiti finansiniai srautai, taip pat indėliai, gauti iš šių struktūrų, turi būti klasifikuojami kaip „Kitos investicijos“, o ne „Tiesioginės užsienio investicijos“. Vertybiniai skolos popieriai ir paskolos tiesioginėms investicijoms nepriskiriami ir turi būti parodomi ataskaitos D dalyje – atitinkamai „Investicijų portfelis“ ir „Kitos investicijos“.

Investicijos į tarptautines finansines organizacijas tiesioginėms investicijoms nepriskiriamos.

Apskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai bei kitos prievolės, susijusios su investicijomis į investavimo įmonės nuosavą kapitalą parodomi pozicijoje „Kitas užsienio turtas/kiti banko įsipareigojimai“ (C.1. ir C.2.).

D. Kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai

„Kitas užsienio turtas“ (D.1.) ir „Kiti įsipareigojimai“ (D. 2.) turi būti išskaidyti pagal šalis.

Investicijų portfelis. Tai užsienio investicija, sudaranti mažiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir nesuteikianti didelių galių priimant įmonės valdymo sprendimus. Investicijų portfelį sudaro: įsigyti nuosavybės vertybiniai popieriai (akcijos, patvirtinančios jų savininkų dalyvavimą valdant įmonės kapitalą, suteikiančios mažiau kaip 1/10 balsavimo teisių) ir rinkos ir investiciniai vertybiniai popieriai (obligacijos, vekseliai, skolos įsipareigojimai, indėlių sertifikatai ir pan.), kurie patvirtina emitento skolą ir kurie po tam tikro laikotarpio bus išpirkti.

Į aptariamą ataskaitą įtraukiant investicijas į vertybinius popierius, reikia vadovautis Investicijų į vertybinius popierius apskaitos kredito įstaigose bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos banko valdybos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 253).

Išvestinių finansinių priemonių sandoriai. Tai finansinės priemonės, susijusios su kitu konkrečiu rodikliu ar preke (turtu), kurios naudojamos finansų rinkose prekiaujant finansine rizika (palūkanų normos, valiutos kurso, kredito, prekių kainų rizika ir pan.). Išvestinio valiutos sandorio tikslas – sumažinti abiejų sandorį sudariusių šalių riziką, keičiantis valiutos keitimo kursui rinkoje. Išvestinės finansinės priemonės į apskaitą įtraukiamos tada, kai yra sukuriamos, parduodamos arba kai įvykdomi jose numatyti veiksmai. Į apskaitą įtraukiama pirkimo (pardavimo) sandorių rinkos vertė.

Skirtumas tarp keičiamos valiutos vertės turi būti parodomas kaip išvestinės finansinės priemonės operacija. Teigiama rinkos vertė įrašoma kaip aktyvas, o neigiama – kaip pasyvas. Jei gaunamos valiutos vertė viršija sumokėtos valiutos vertę, sumažėjimas parodomas kaip išvestinės finansinės priemonės aktyvas (kreditas). Jei gaunamos valiutos vertė mažesnė už sumokėtos valiutos vertę, sumažėjimas parodomas kaip išvestinės finansinės priemonės įsipareigojimas (debetas).

Išankstinis palūkanų normos sandoris. Sudaromas siekiant apsidrausti nuo galimų nuostolių pasikeitus palūkanų normai. Mokėjimų balanse parodomi atsiskaitymo dieną atliekami mokėjimai, t. y. skirtumas tarp šiuo sandoriu sutartos palūkanų normos ir tuo momentu rinkoje esančios palūkanų normos. Jei rinkos palūkanų norma didesnė už numatytą sandoryje, tuomet sandorio pardavėjas išmoka pirkėjui kompensaciją. Priešingu atveju pirkėjas išmoka kompensaciją pardavėjui. Minėtas skirtumas parodomas ataskaitos E dalyje kaip gautos palūkanų pajamos. Dalyje „Išvestinės finansinės priemonės“ jokie įrašai nedaromi, nes sandorio objektas yra tik pajamos iš finansinio turto, o pats turtas yra sąlyginis. Palūkanų normos mokėjimų srautai, susiję su apsikeitimo sandoriais (swap), parodomi ataskaitos E dalyje (grynoji vertė), o pagrindinių mokėjimų srautai parodomi ataskaitos D dalyje „Išvestinės finansinės priemonės“. Apsikeitimo sandorio atveju visi mokėjimai trečiajai šaliai už dalyvavimą organizuojant šiuos sandorius bei komisiniai mokesčiai turi būti parodyti ataskaitos A dalyje „Finansinės paslaugos“.

Ateities sandoriai (futures). Į apskaitą įtraukiami taip pat kaip ir pasirinkimo sandoriai. Ne biržos ateities sandoriai nėra tokie dažni ir jie parodomi straipsniuose „Kitos investicijos“ arba „Kitas turtas/kiti įsipareigojimai“.

Labiausiai paplitę valiutos, palūkanų normos, prekių ir akcijų pasirinkimo sandoriai. Šios rūšies pirkimo ar pardavimo sandorių į apskaitą įtraukiama rinkos kaina. Pasirinkimo sandorio sudarymo momentu rinkos kaina bus lygi sumokėtai premijai, ir ši vertė keisis keičiantis bazinei kainai bei artėjant atsiskaitymo terminui. Premiją (pasirinkimo sandorio įsigijimo mokestis) sudaro finansinio aktyvo įsigijimo kaina ir mokestis už aptarnavimo paslaugas. Tačiau beveik neįmanoma išskirti sutarties administravimo išlaidų. Tuo atveju, kai šias išlaidas įmanoma išskirti, jas reikia parodyti kaip finansines paslaugas. Pasirinkimo sandorio galiojimo laikotarpiu pasirinkimo sandorio pardavėjas turi įsipareigojimą (ataskaitos D.2 dalyje straipsniai „Išvestinės finansinės priemonės“ ir „Nerezidentų indėliai ir korespondentinės sąskaitos banke“), o pasirinkimo sandorio pirkėjas įsigyja išvestinį finansinį aktyvą. Indėlių ir korespondentinių sąskaitų padidėjimo (sumažėjimo), susijusio su finansinių išvestinių priemonių operacijomis, ataskaitoje papildomai rodyti nereikia, nes ataskaitos dalyje „Kitos investicijos“ jau parodytas indėlių ir korespondentinių sąskaitų likučių pokytis. Šios rūšies sandorio vertė gali būti ir nulinė, jei pirkėjui bus nenaudinga jį vykdyti. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pradžioje sandorio likutis turėjo vertę, bet sandoris neįvyksta, tai eilutėje „Kiti pokyčiai, koregavimas dėl perkainojimo“ parodoma turėto pasirinkimo sandorio suma su minuso ženklu, todėl ir laikotarpio pabaigos likutis yra lygus nuliui. Sudarant pasirinkimo sandorį tiek pirkėjas, tiek ir pardavėjas turi parodyti išvestinių finansinių priemonių operaciją ir nurodyti visą premijos sumą ataskaitos straipsnio „Kitos investicijos“ eilutėje „Kiti įsipareigojimai (kitas turtas)“.

Bankų sektoriaus „Kitos investicijos“. Tai visos kitos finansinės operacijos, kurios neįtraukiamos į tiesiogines investicijas ir investicijų portfelį. Jas sudaro įsiskolinimas už prekes ir paslaugas, paskolos, grynieji pinigai ir indėliai, taip pat kitas turtas ir įsipareigojimai.

Įsiskolinimas už prekes ir paslaugas. Tai finansiniai reikalavimai ir įsipareigojimai, atsirandantys tuomet, kai prekių ar paslaugų srauto momentas nesutampa su faktišku jų apmokėjimo momentu.

Paskolos. Visos banko nerezidentui suteiktos paskolos ir iš nerezidentų gautos paskolos (išskyrus paskolas, gautas valstybės vardu ir su valstybės garantija). Paskoloms taip pat priskiriama išperkamoji nuoma, atpirkimo sandoriai ir sąskaitos perviršiai (overdraftai).

Išperkamoji nuoma. Tai būdas išperkamosios nuomos gavėjui padengti išlaidas, susijusias su prekių įsigijimu. Straipsnyje „Kitos investicijos“ reikia parodyti pagrindinį skolos išmokėjimą, o pajamų ir išlaidų dalyje – mokėtinas ar gautinas išperkamosios nuomos palūkanas.

Atpirkimo sandoriai (repo). Pagal ekonominę prasmę priskiriami sugrąžintoms paskoloms. Šiuo atveju vertybinių popierių pirkėjas sutarties galiojimo laikotarpiui suteikia pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, garantuotą šiais vertybiniais popieriais, o vėliau, juos išpirkdamas, gauna pajamų nuo fiksuotos kainos. Dažniausiai vertybinių popierių savininkas nesikeičia ir pirkėjas neturi teisės jų parduoti.

Grynieji pinigai ir indėliai. Grynieji pinigai užsienio valiuta ir kelionės čekiai, laikomi banko kasoje (rodomi tik ataskaitos dalyje „Finansinis turtas“), indėliai iki pareikalavimo bei korespondentinių sąskaitų likučiai užsienio bankuose.

Terminuotieji indėliai mokėjimų balanse priskiriami paskoloms. Straipsnis „Kitas turtas ar kiti įsipareigojimai“ apima operacijas, neįtrauktas į prieš tai minėtus straipsnius. Kitą turtą sudaro nerezidentų negrąžintos ir nepratęstos paskolos, laiku negauti dividendai (investicijų portfelio) ir palūkanos, o kitus įsipareigojimus sudaro laiku negrąžintos paskolos nerezidentams, neišmokėti dividendai (investicijų portfelio) ir pan. Bankų apmokėtas, bet neįregistruotas kapitalas, vadovaujantis Komercinių bankų ir Akcinių bendrovių įstatymais, turtinių ir neturtinių teisių akcininkui nesuteikia, taigi šis kapitalas traktuojamas kaip kitos investicijos ir ataskaitoje parodomas straipsnyje „Kiti įsipareigojimai“. Šį straipsnį sudaro kreditinis arba debetinis įsiskolinimas (tai įvairios gautinos ir mokėtinos sąskaitos).

E. Investicijų pajamos ir išlaidos

Skaičiuojant per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pajamas ir padarytas išlaidas reikia vadovautis duomenų kaupimo principu, t. y. pajamas ar išlaidas priskirti tam laikotarpiui, per kurį jos uždirbamos (patiriamos), neatsižvelgiant į tai, kada gauti (sumokėti) pinigai. Dividendai priskiriami tam laikotarpiui, kai paskelbiama, kad jie bus išmokami.

Šioje ataskaitos dalyje parodomi tiesioginių investicijų ir investicijų portfelio (už akcijas, neturinčias sprendžiamojo balso teisės valdant įmonę) gautini ir mokėtini dividendai, investicijų portfelio bei kitų investicijų sukauptos pajamos ir išlaidos. Taip pat prašome išskirti palūkanas už ilgalaikius ir trumpalaikius skolos vertybinius popierius bei išvestinių finansinių priemonių (palūkanų normos sandorių) pajamas, indėlių, paskolų palūkanas bei kitų investicijų pajamas.

Dividendai registruojami tada, kai paskelbiama apie jų išmokėjimą, o ne kai faktiškai išmokama. Reinvestuotasis pelnas, tenkantis užsienio investuotojui, ar iš užsienio investicijų gautas, bet nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) į šią dalį neįtraukiamas.

F. Einamieji pervedimai

Gautiniems ir mokėtiniems einamiesiems pervedimams priskiriami mokesčiai (nesusiję su turto perdavimu), rinkliavos, baudos, įnašai į labdaros organizacijas, subsidijos ir kiti einamieji pervedimai.

G. Neatlygintini kapitalo pervedimai

Šioje dalyje parodomi neatlygintini pervedimai, skirti ilgalaikėms investicijoms (investiciniai projektai, technologiniai įrengimai, nurašytos skolos). Pervedimai mokėjimų balanse registruojami tada, kai turimų išteklių nuosavybės teisės iš vieno savininko pereina kitam.

Nurašytos skolos. Tai tik abipusiu susitarimu nurašytos pretenzijos (įsipareigojimai), įskaitant ir tiesiogines investicijas. Vienašališku sprendimu nurašytos skolos nenurodomos.

Kai abejojama, kuriai daliai priskirti nurašytas skolas, rekomenduojama jas parodyti kaip einamuosius pervedimus.

Ataskaitos rodiklių laikotarpio pradžios likučiai turėtų sutapti su praėjusio laikotarpio pabaigos likučiais (jei rodiklių reikšmės nesutampa, būtina patvirtinti, kad duomenys patikslinti).

______________

Forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos

2003 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 125

____________________________________________________________________________

(banko pavadinimas)

Lietuvos banko

Pinigų politikos departamento

Mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistikos skyriui

20__ m. _________ MĖN. ATASKAITA MOKĖJIMŲ BALANSUI SUDARYTI

B-09-02 MĖNESINĖ

________________________________

(pildymo data)

Banko kodas	Pateikiama	per 15 d. ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus
Adresas	Pateikia	bankai
	Garantuojame duomenų konfidencialumą
	Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais

	Eilutės kodas	Laikotarpio srautas
A	1	2
A. Paslaugos
1. Banko suteiktos paslaugos nerezidentams	100
2. Bankui suteiktos nerezidentų paslaugos	110
B. Nerezidentų darbo užmokestis ir susiję mokesčiai
1. Nerezidentų darbo užmokestis	200
2. Pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai	210
C. Tiesioginės investicijos
1. Banko tiesioginės investicijos užsienyje	300
1.1. Akcinis kapitalas	310
1.2. Reinvesticijos	320
1.3. Kitas kapitalas	330
2. Užsienio tiesioginės investicijos banke	340
2.1. Akcinis kapitalas	350
2.2. Reinvesticijos	360
2.3. Kitas kapitalas	370
D. Investicijų portfelis
1. Užsienio turtas	400
1.1. Nuosavybės vertybiniai popieriai	410
1.2. Skolos vertybiniai popieriai	420
1.2.1. Ilgalaikiai (obligacijos ir vekseliai)	430
1.2.2. Trumpalaikiai (pinigų rinkos priemonės)	440
2. Įsipareigojimai	450
2.1. Nuosavybės vertybiniai popieriai	460
2.2. Skolos vertybiniai popieriai	470
2.2.1. Ilgalaikiai (obligacijos ir vekseliai)	480
2.2.2. Trumpalaikiai (pinigų rinkos priemonės)	490
E. Išvestinės finansinės priemonės
1. Užsienio turtas	500
2. Įsipareigojimai	510
F. Kitos investicijos
1. Užsienio turtas	600
1.1. Ilgalaikis	610
1.2. Trumpalaikis	620
2. Įsipareigojimai	630
2.1. Ilgalaikiai	640
2.2. Trumpalaikiai	650
G. Investicijų pajamos ir išlaidos
1. Investicijų pajamos	700
1.1. Tiesioginių investicijų	710
1.2. Investicijų portfelio	720
1.3. Kitų investicijų	730
2. Investicijų išlaidos	740
2.1. Tiesioginių investicijų	750
2.2. Investicijų portfelio	760
2.3. Kitų investicijų	770
G. Investicijų pajamos ir išlaidos
1. Nurašytos banko skolos	800
2. Nurašytos nerezidentų skolos	810

________________________________________________________________________________

          (vadovo pareigų pavadinimas)                                       (parašas)                                          (vardas, pavardė)

_________________________________________

(ataskaitą sudariusiojo vardas, pavardė, telefonas)

______________

MĖNESINĖS ATASKAITOS FORMOS B-09-02 „ATASKAITA MOKĖJIMŲ BALANSUI SUDARYTI“ PILDYMO PAAIŠKINIMAI

Ši ataskaita sudaroma vadovaujantis ketvirtinės ataskaitos B-09-01 sudarymo nurodymais.

Mėnesio ataskaitos formą pildo visi Lietuvos Respublikos komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai. Ataskaita pateikiama ataskaitų perdavimo sistema (APS) nurodytais terminais Lietuvos banko Pinigų politikos departamento Mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistikos skyriui. Konkrečių ataskaitų duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik skaičiuojant suvestinius duomenis.

Atitinkamo laikotarpio ataskaita pateikiama nuo 2004 m. sausio.

Ataskaitoje reikia išskirti tiesioginių investicijų bei investicijų portfelio sudėtinių dalių mėnesio srautus.

Išvestinių finansinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą rinkos vertę, įtraukiamos į užsienio turto dalį, o turinčios neigiamą rinkos vertę – į įsipareigojimus.

Kitų investicijų užsienio turtui (įsipareigojimams) priskiriami indėliai, korespondentinės sąskaitos, paskolos, įsiskolinimas už prekes ir paslaugas bei kitas turtas (kiti įsipareigojimai). „Kitos investicijos“ klasifikuojamos pagal trukmę: trumpalaikės (iki 1metų) ir ilgalaikės.

Šioje ataskaitoje „Investicijų pajamos ir išlaidos“ apima tiesioginių investicijų, investicijų portfelio ir kitų investicijų pajamas ir išlaidas.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad kai kurių rodiklių ataskaitinio laikotarpio srautas gali būti ir neigiamas, t. y. su minuso ženklu (pvz., jei per ataskaitinį laikotarpį grąžintų paskolų daugiau negu gautų paskolų, jei patirtas nuostolis viršija investicijas ir pan.).

______________

Forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos

2003 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 125

____________________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

Lietuvos banko

Pinigų politikos departamento

Mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistikos skyriui

ĮMONĖS IR NEREZIDENTŲ FINANSINĖS-KOMERCINĖS VEIKLOS
20__ M. ___________ MĖN. ATASKAITA

B-09-04 MĖNESINĖ

________________________________

(pildymo data)

Įmonės kodas	Pateikiama	per 15 d. ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus
Adresas	Pateikia	atrinktos įmonės
	Garantuojame duomenų konfidencialumą
	Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais

	Eilutės kodas	Mėnesio pradžioje	Suteikta/Įsigyta	Grąžinta/Parduota	Kiti pokyčiai	Mėnesio pabaigoje
A. Finansiniai reikalavimai nerezidentams
Paskolos, suteiktos nerezidentams	100
Nerezidentų įsiskolinimas už prekes ir paslaugas	110		X	X
Įmonės piniginės lėšos užsienio bankuose	120		X	X
Kiti finansiniai reikalavimai	130		X	X
Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai	131
Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai	132
B. Finansiniai įsipareigojimai nerezidentams
Nerezidentų suteiktos paskolos	140
Įsiskolinimai nerezidentams už prekes ir paslaugas	150		X	X
Kiti finansiniai įsipareigojimai	160		X	X
					Eilutės kodas	Per mėnesį
C. Investicijų pajamos ir sąnaudos
Mokėtini dividendai					170
Palūkanos, sukauptos už nerezidentų suteiktas paskolas					180
Palūkanos, sukauptos už pinigines lėšas užsienio bankuose					190
Gautinos kitų skolos vertybinių popierių palūkanos					200
				Paslaugos kodas	Suteiktos	Gautos
D. Įmonės suteiktos paslaugos nerezidentams ir nerezidentų suteiktos paslaugos įmonei (nurodyti paslaugos kodą)

________________________________________________________________________________

          (vadovo pareigų pavadinimas)                                       (parašas)                                          (vardas, pavardė)

_________________________________________

(ataskaitą sudariusiojo vardas, pavardė, telefonas)

Mėnesinės ataskaitos formos B-09-04 „Įmonės IR NEREZIDENTŲ finansinės-komercinės veiklos ataskaita“ pildymo paaiškinimai

Šios ataskaitos duomenys bus panaudoti sudarant mėnesinį Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.

Mokėjimų balansas. Tai statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonominių operacijų su kitomis šalimis vertę.

Rezidentai. Juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir fiziniai asmenys, nuolat arba laikinai, bet ilgiau nei vienerius metus gyvenantys Lietuvoje, ne tik užsiimantys ūkine, gamybine ar kuria kita įstatymų nedraudžiama ekonomine veikla, bet ir turintys ekonominių interesų Lietuvos teritorijoje. Įmonės ar fiziniai asmenys, kurių nuolatinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija, bet kurie veikia už jos ribų (išvyksta dirbti į užsienį trumpiau nei vienerius metus), taip pat Lietuvos ambasados, konsulatai, studentai, nepaisant jų buvimo užsienyje laiko, yra laikomi Lietuvos rezidentais.

Nerezidentai. Tai juridiniai ir fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys bei veikiantys kitose šalyse arba gyvenantys ir veikiantys Lietuvoje trumpiau nei vienerius metus. Užsienio ambasados ir konsulatai, studentai užsieniečiai laikomi nerezidentais, nepaisant jų buvimo Lietuvoje laiko.

A. Finansiniai reikalavimai nerezidentams

Paskolos, suteiktos nerezidentams. Tai įmonės visų rūšių paskolos, suteiktos nerezidentams. Ilgalaikės paskolos – tai paskolos, suteiktos ilgesniam nei vieneri metai laikotarpiui. Ataskaitoje parodoma per ataskaitinį mėnesį suteiktų ir grąžintų paskolų suma.

Nerezidentų įsiskolinimas už prekes ir paslaugas. Tai finansiniai reikalavimai, atsiradę, kai prekių pateikimo ir paslaugų suteikimo laikas nesutampa su apmokėjimu už jas (neatsižvelgiant į tai, ar buvo sudarytos atitinkamos sutartys). Ataskaitoje parodomi mėnesio pradžios ir pabaigos likučiai.

Įmonės indėliai užsienio bankuose. Tai piniginės lėšos, laikomos įmonės sąskaitose, esančiose užsienio bankuose. Ataskaitoje parodomi sąskaitų mėnesio pradžios ir pabaigos likučiai.

Kiti finansiniai reikalavimai nerezidentams. Tai nerezidentų laiku negrąžintos paskolos (jeigu jos nepratęstos), neišmokėti dividendai, palūkanos, nesumokėti mokesčiai, gyvybės draudimas, darbo užmokestis ir pan.

B. Finansiniai įsipareigojimai nerezidentams

Nerezidentų suteiktos paskolos. Tai paskolos, gautos iš užsienio firmų, bankų ir piliečių, išskyrus valstybės vardu ir su valstybės garantija gautas paskolas. Ilgalaikės paskolos – tai paskolos, gautos ilgesniam nei vieneri metai laikotarpiui. Ataskaitoje parodoma per ataskaitinį mėnesį gautų ir grąžintų paskolų suma.

Įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas. Tai finansiniai įsipareigojimai, atsiradę, kai prekių pateikimo ir paslaugų suteikimo laikas nesutampa su apmokėjimu už jas (neatsižvelgiant į tai, ar buvo sudarytos atitinkamos sutartys). Ataskaitoje parodomi mėnesio pradžios ir pabaigos likučiai.

Kiti finansiniai įsipareigojimai. Tai laiku negrąžintos paskolos nerezidentams (jeigu jos nepratęstos), neišmokėti dividendai, palūkanos, nesumokėti mokesčiai, gyvybės draudimas, darbo užmokestis ir pan.

C. Investicijų pajamos ir sąnaudos

Ataskaitinį mėnesį gautinos ir mokėtinos (t. y. priklausančios gauti ar mokėti) pajamos ir sąnaudos: dividendai už akcijas, palūkanos už skolos vertybinius popierius, palūkanos už paskolas, palūkanos už indėlius užsienio bankuose.

D. Įmonės suteiktos paslaugos nerezidentams ir nerezidentų suteiktos paslaugos įmonei

Įvairių rūšių paslaugos, kurių apibūdinimas ir atitinkami kodai pateikti paslaugų klasifikatoriuje (pridedamas). Ataskaitoje nurodomas suteiktos ir (ar) gautos paslaugos kodas, pavadinimas ir vertė litais.

______________

Forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos

2003 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 125

____________________________________________________________________________

(struktūrinio padalinio pavadinimas)

Lietuvos banko

Pinigų politikos departamento

Mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistikos skyriui

ĮPLAUKŲ, GAUTŲ IŠ NEREZIDENTŲ UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PRIVATIZUOTUS OBJEKTUS, 20__ M. ___________ MĖN. ATASKAITA

B-09-05 MĖNESINĖ

________________________________

(pildymo data)

Įstaigos kodas	8	8	6	0	1	6	5	Pateikiama	per 25 d. ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus
Adresas								Pateikia	Lietuvos Respublikos finansų ministerija
								Garantuojame duomenų konfidencialumą
								Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais

Privatizuoto objekto pavadinimas	Pirkėjas (subjekto pavadinimas, valstybė), iš kurio gautos įplaukos	Faktinė įplaukų suma		Iš viso
		Užsienio valiuta	Nacionaline valiuta

________________________________________________________________________________

          (vadovo pareigų pavadinimas)                                       (parašas)                                          (vardas, pavardė)

_________________________________________

(ataskaitą sudariusiojo vardas, pavardė, telefonas)

______________

Forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos

2003 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 125

____________________________________________________________________________

(struktūrinio padalinio pavadinimas)

Lietuvos banko

Pinigų politikos departamento

Mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistikos skyriui

EUROPOS SĄJUNGOS FINANSINĖS PARAMOS LIETUVAI 200_ M. ___________ MĖN. ATASKAITA

B-09-06 MĖNESINĖ

________________________________

(pildymo data)

Įstaigos kodas	8	8	6	0	1	6	5	Pateikiama	per 25 d. ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus
Adresas								Pateikia	Lietuvos Respublikos finansų ministerija
								Garantuojame duomenų konfidencialumą
								Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais

Programos pavadinimas	Likutis mėnesio pradžioje	Per ataskaitinį laikotarpį pervestos lėšos	Iš jų						Mėnesio pabaigos likutis
			Skirtos nerezidentų darbo užmokesčiui (bruto)	Iš jų	Skirtos rezidentų darbo užmokesčiui (bruto)	Iš jų	Kitos lėšos, skirtos einamiesiems pervedimams	Lėšos, skirtos kapitalo pervedimams
				Priskaičiuotas socialinio draudimo ir pajamų mokestis		Priskaičiuotas socialinio draudimo ir pajamų mokestis

________________________________________________________________________________

          (vadovo pareigų pavadinimas)                                       (parašas)                                          (vardas, pavardė)

_________________________________________

(ataskaitą sudariusiojo vardas, pavardė, telefonas)

MĖNESINĖS ATASKAITOS FORMOS B-09-06 „Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvai ataskaita“ PILDYMO PAAIŠKINIMAI

Šios ataskaitos duomenys bus panaudoti sudarant Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.

Mokėjimų balansas. Tai statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonominių operacijų su kitomis šalimis vertę.

Rezidentai. Juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir fiziniai asmenys, nuolat arba laikinai, bet ilgiau nei vienerius metus gyvenantys Lietuvoje, ne tik užsiimantys ūkine, gamybine ar kuria kita įstatymų nedraudžiama ekonomine veikla, bet ir turintys ekonominių interesų Lietuvos teritorijoje. Įmonės ar fiziniai asmenys, kurių nuolatinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija, bet kurie veikia už jos ribų (išvyksta dirbti į užsienį trumpiau nei vienerius metus), taip pat Lietuvos ambasados, konsulatai, studentai, nepaisant jų buvimo užsienyje laiko, yra laikomi Lietuvos rezidentais.

Nerezidentai. Tai juridiniai ir fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys bei veikiantys kitose šalyse arba gyvenantys ir veikiantys Lietuvoje trumpiau nei vienerius metus. Užsienio ambasados ir konsulatai, studentai užsieniečiai laikomi nerezidentais, nepaisant jų buvimo Lietuvoje laiko.

Neatlygintini pervedimai (transferai). Tai ekonominė operacija, kurios metu nerezidentas perduoda rezidentui prekes, paslaugas ar finansinius aktyvus, mainais negaudamas jokio ekvivalento. Mokėjimų balanse atskiriami einamieji ir kapitalo pervedimai.

Einamieji pervedimai. Tai paveldėtas turtas, dovanos, humanitarinė ir techninė pagalba. Finansinis pervedimas yra vadinamas kapitalo pervedimu, kai šios lėšos skiriamos pagrindiniam kapitalui (įrenginiams, technologijoms, statiniams) įsigyti.

______________

Forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos

2003 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 125

____________________________________________________________________________

(struktūrinio padalinio pavadinimas)

Lietuvos banko

Pinigų politikos departamento

Mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistikos skyriui

LIETUVOS ĮMOKŲ (ĮNAŠŲ) Į EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETĄ

20__ M. ___________ MĖN. ATASKAITA

B-09-07 MĖNESINĖ

________________________________

(pildymo data)

Įstaigos kodas	8	8	6	0	1	6	5	Pateikiama	per 25 d. ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus
Adresas								Pateikia	Lietuvos Respublikos finansų ministerija
								Garantuojame duomenų konfidencialumą
								Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais

Įmokos (įnašo) pavadinimas	Eilutės kodas	Sumokėta	Gauta
A	B	1	2
1. Tradiciniai nuosavi ištekliai	1000
1.1. Muitai	1010
1.2. Cukraus mokestis	1020
1.3. Žemės ūkio rinkliavos	1030
2. PVM bazės nuosavi ištekliai	1040
3. Bendrųjų nacionalinių pajamų nuosavi ištekliai	1050
4. Kitos įmokos	1060

________________________________________________________________________________

          (vadovo pareigų pavadinimas)                                       (parašas)                                          (vardas, pavardė)

_________________________________________

(ataskaitą sudariusiojo vardas, pavardė, telefonas)

______________

Forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos

2003 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 125

____________________________________________________________________________

(struktūrinio padalinio pavadinimas)

Lietuvos banko

Pinigų politikos departamento

Mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistikos skyriui

NEREZIDENTAMS IŠPLATINTŲ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠ NEREZIDENTŲ GAUNAMŲ PASKOLŲ

20__ M. ___________ MĖN. ATASKAITA

B-09-08 MĖNESINĖ

________________________________

(pildymo data)

Įstaigos kodas	8	8	6	0	1	6	5	Pateikiama	per 25 d. ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus
Adresas								Pateikia	Lietuvos Respublikos finansų ministerija
								Garantuojame duomenų konfidencialumą
								Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais

A. SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Rodiklio pavadinimas			Eilutės kodas	Iš viso	Iš jų pagal šalis
A			B	1	2	3	4	5
Išplatinti ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai
Laikotarpio pradžios likutis			1000
Per laikotarpį	Išplatinta		1010
	Išpirkta		1020
	Kiti pokyčiai – iš viso		1030
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	1031		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	1032		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	1033		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			1040
Išplatinti trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai
Laikotarpio pradžios likutis			1050
Per laikotarpį	Išplatinta		1060
	Išpirkta		1070
	Kiti pokyčiai – iš viso		1080
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	1081		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	1082		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	1083		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			1090

B. PASKOLOS

Rodiklio pavadinimas			Eilutės kodas	Iš viso	Iš jų pagal šalis
A			B	1	2	3	4	5
1. Paskolos valstybės vardu
TVF suteiktos paskolos
Laikotarpio pradžios likutis			2000
Per laikotarpį	Gauta		2010
	Grąžinta		2020
	Kiti pokyčiai – iš viso		2030
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	2031		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	2032		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	2033		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			2040
Kitos ilgalaikės paskolos
Laikotarpio pradžios likutis			2050
Per laikotarpį	Gauta		2060
	Grąžinta		2070
	Kiti pokyčiai – iš viso		2080
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	2081		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	2082		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	2083		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			2090
Trumpalaikės paskolos
Laikotarpio pradžios likutis			2100
Per laikotarpį	Gauta		2110
	Grąžinta		2120
	Kiti pokyčiai – iš viso		2130
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	2131		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	2132		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	2133		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			2140
2. Paskolos su valstybės garantija
Ilgalaikės paskolos
Laikotarpio pradžios likutis			2150
Per laikotarpį	Gauta		2160
	Grąžinta		2170
	Kiti pokyčiai – iš viso		2180
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	2181		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	2182		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	2183		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			2190
Trumpalaikės paskolos
Laikotarpio pradžios likutis			2200
Per laikotarpį	Gauta		2210
	Grąžinta		2220
	Kiti pokyčiai – iš viso		2230
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	2231		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	2232		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	2233		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			2240

C. PINIGINĖS LĖŠOS UŽSIENIO BANKUOSE

Rodiklio pavadinimas			Eilutės kodas	Iš viso	Iš jų pagal šalis
A			B	1	2	3	4	5
Laikotarpio pradžios likutis			3000
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		3010
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	3011		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	3012		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	3013		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			3020

D. KITI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Rodiklio pavadinimas			Eilutės kodas	Iš viso	Iš jų pagal šalis
A			B	1	2	3	4	5
Laikotarpio pradžios likutis			4000
Per laikotarpį	Kiti pokyčiai – iš viso		4010
	Iš jų	Koregavimas dėl valiutos santykio	4011		X	X	X	X
		Koregavimas dėl perkainojimo	4012		X	X	X	X
		Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas	4013		X	X	X	X
Laikotarpio pabaigos likutis			4020

E. INVESTICIJŲ PAJAMOS IR SĄNAUDOS

Rodiklio pavadinimas	Eilutės kodas	Iš viso	Iš jų pagal šalis
A	B	1	2	3	4	5
1. Investicijų pajamos
Palūkanos, sukauptos už pinigines lėšas užsienio bankuose	5000
2. Investicijų sąnaudos
Palūkanos, sukauptos už ilgalaikius skolos vertybinius popierius	5010
Palūkanos, sukauptos už trumpalaikius skolos vertybinius popierius	5020
Palūkanos, sukauptos už TVF paskolas	5030
Palūkanos, sukauptos už paskolas, gautas valstybės vardu (išskyrus TVF paskolas)	5040
Palūkanos, sukauptos už paskolas, gautas su valstybės garantija	5050

________________________________________________________________________________

          (vadovo pareigų pavadinimas)                                       (parašas)                                          (vardas, pavardė)

_________________________________________

(ataskaitą sudariusiojo vardas, pavardė, telefonas)

MĖNESINĖS ATASKAITOS FORMOS B-09-08 „NEREZIDENTAMS IŠPLATINTŲ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠ NEREZIDENTŲ GAUNAMŲ PASKOLŲ ATASKAITA“ PILDYMO PAAIŠKINIMAI

Šios ataskaitos duomenys bus panaudoti sudarant Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.

Mokėjimų balansas. Tai statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonominių operacijų su kitomis šalimis vertę.

Rezidentai. Juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir fiziniai asmenys, nuolat arba laikinai, bet ilgiau nei vienerius metus gyvenantys Lietuvoje, ne tik užsiimantys ūkine, gamybine ar kuria kita įstatymų nedraudžiama ekonomine veikla, bet ir turintys ekonominių interesų Lietuvos teritorijoje. Įmonės ar fiziniai asmenys, kurių nuolatinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija, bet kurie veikia už jos ribų (išvyksta dirbti į užsienį trumpiau nei vienerius metus), taip pat Lietuvos ambasados, konsulatai, studentai, nepaisant jų buvimo užsienyje laiko, yra laikomi Lietuvos rezidentais.

Nerezidentai. Tai juridiniai ir fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys bei veikiantys kitose šalyse arba gyvenantys ir veikiantys Lietuvoje trumpiau nei vienerius metus. Užsienio ambasados ir konsulatai, studentai užsieniečiai laikomi nerezidentais, nepaisant jų buvimo Lietuvoje laiko.

Ataskaitos rodiklių laikotarpio pradžios likučiai turėtų sutapti su praėjusio laikotarpio pabaigos likučiais (jei rodiklių reikšmės nesutampa, prašome patvirtinti, kad duomenys patikslinti).

Šioje ataskaitos parodomi laikotarpio pradžios ir pabaigos likučiai, finansiniai sandoriai įvykę per laikotarpį, koregavimas dėl perkainojimo, koregavimas dėl valiutos santykio, perklasifikavimas ir kitoks koregavimas.

Kiekvieno sandorio vertė yra ta vertė, už kurią įsigyjamas turtas ar jo atsisakoma ir (arba) kuria prisiimami ar apmokami įsipareigojimai.

Kiti pokyčiai. Tai įvairūs koregavimai.

Koregavimas dėl perkainojimo. Vertybinių popierių, kitų finansinių priemonių perkainojimas dėl kainos reikalingas tam, kad iš srautų būtų pašalinami vertės pokyčiai, atsiradę per ataskaitinį laikotarpį laikant vertybinius popierius. Koregavimas neskaičiuojamas tų vertybinių popierių, kuriuos įmonė nupirko ir (arba) pardavė per ataskaitinį laikotarpį.

Koregavimas dėl valiutos santykio. Apima visus likučių pokyčius, kurie atsiranda dėl valiutos santykio svyravimų poveikio turtui ir įsipareigojimams, denominuotiems užsienio valiuta. Skaičiuojant naudojamas oficialus ataskaitinio ketvirčio paskutinės dienos valiutos santykis.

Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas. Tai perklasifikavimas ir koregavimas dėl statistinės aprėpties, struktūros pokyčių, priešingos šalies sektoriaus klasifikavimo pokyčių, taip pat turto ir įsipareigojimų klasifikavimo pokyčiai, klaidų ir (ar) netikslumų atitaisymai.

A. Skolos vertybiniai popieriai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai. Tai valstybės skoliniai įsipareigojimai (LR valstybės iždo vekseliai, LR Vyriausybės obligacijos ir LR Vyriausybės taupymo lakštai), patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas teises ir pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas.

Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai. Tai vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu neviršija vienerių metų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos. Tai vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė ilgesnė nei vieneri metai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai. Tai ne aukciono būdu išleidžiami vertybiniai popieriai, kurie pirminėje apyvartoje parduodami tik fiziniams asmenims.

Vertybinių popierių apyvarta. Tai vertybinių popierių siūlymas, išleidimas ir perleidimas investuotojų nuosavybėn.

Vertybinių popierių išpirkimas. Skolinio įsipareigojimo įvykdymas prieš terminą arba jam pasibaigus, kai emitentas grąžina investuotojams tiesiogiai arba per investuotojų įgaliotus tarpininkus ar emitento įgaliotus asmenis lėšas už vertybinius popierius.

Ataskaitoje nurodomas vertybinių popierių laikotarpio pradžios likutis, apyvarta (išplatinimas bei išpirkimas), pokyčiai, turėję įtakos vertybinių popierių laikotarpio pabaigos likučiui, ir laikotarpio pabaigos likutis.

Daugelis šios ataskaitos rodiklių turi būti išskaidomi pagal šalis. Būtina laikytis principo, kad priskiriame kiekvieną finansinio reikalavimo (įsipareigojimo) turėtoją tai šaliai, kurioje jis reziduoja, o ne tai šaliai, iš kurios buvo gauti (pervesti) pinigai.

B. Paskolos

Paskolos valstybės vardu. Piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, gautos iš vidaus arba užsienio kreditorių (tarp jų ir iš Tarptautinio valiutos fondo) pagal paskolos sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kurių grąžinimą garantuoja Lietuvos Respublikos valstybė ir kartu įsipareigoja grąžinti visą skolą.

Paskolos su valstybės garantija. Piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, gautos Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens arba įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, iš vidaus arba užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kurių sąlygų įvykdymą garantuoja valstybė.

Paskolos, suteiktos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, traktuojamos kaip ilgalaikės, o vieneriems ar trumpesniam laikotarpiui – trumpalaikės.

Ataskaitoje parodoma tik nerezidentams suteiktų garantijų paskolų laikotarpio pradžios likutis, per ataskaitinį laikotarpį suteiktų ir grąžintų paskolų suma bei kiti pokyčiai, lėmę užsienio paskolų dydį laikotarpio pabaigoje.

Paskolos sutarties pakeitimas abiejų šalių susitarimu, kuris nebuvo aptartas toje sutartyje, laikomas nauja sutartimi. Šiuo atveju ataskaitoje nurodoma, kad ankstesnė paskola yra grąžinta ir suteikta nauja paskola. Pakeitus sutartį, ši finansinė priemonė klasifikuojama pagal naują trukmę, valiutą ir pan. remiantis naujos sutarties sąlygomis.

C. Piniginės lėšos užsienio bankuose

Vyriausybės piniginės lėšos laikomos užsienio bankuose bet kokio tipo sąskaitose. Ataskaitoje parodomi ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos sąskaitų likučiai bei pokyčių dėl koregavimų sumos.

D. Kiti finansiniai įsipareigojimai

Tai laiku negrąžintos paskolos (jei jos nepratęstos), laiku negautos (neišmokėtos) palūkanos, baudos, netesybos ir pan.

E. Investicijų pajamos ir sąnaudos

Šioje ataskaitos dalyje nurodomos investicijų pajamos ir sąnaudos: duomenys apie gautinas ir mokėtinas (tai yra priklausančias gauti ar mokėti) palūkanas už pinigines lėšas užsienio bankuose, ilgalaikius ir trumpalaikius skolos vertybinius popierius bei paskolas. Skaičiuojant šiuos rodiklius, būtina taikyti apskaitos duomenų kaupimo principą, t. y. gautinų (mokėtinų) palūkanų sumos turi būti priskiriamos tam laikotarpiui, kai jos uždirbamos ar patiriamos, neatsižvelgiant į tai, kada faktiškai sumokamos (gaunamos). Neišmokėtos sumos turi būti parodytos ataskaitos D dalyje „Kiti finansiniai įsipareigojimai“.

Ataskaitoje duomenys pateikiami tūkstančiais litų ir apskaičiuoti pagal sandorio metu galiojusį valiutos ir lito santykį, o duomenys apie laikotarpio pradžios ir pabaigos likučius apskaičiuojami pagal tos dienos kursą, kurios likutis nurodomas.

Visi ataskaitoje pateikiami duomenys turi būti paskirstyti pagal kreditoriaus ar investuotojo šalį.

______________