LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ČEPKELIŲ, KAMANŲ, VIEŠVILĖS IR ŽUVINTO VALSTYBINIŲ REZERVATŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1999 m. lapkričio 8 d. Nr. 1238
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1238
Čepkelių valstybinio rezervato nuostatai
I. Bendrosios nuostatos
1. Čepkelių valstybinis rezervatas (toliau vadinama – rezervatas) įsteigtas unikaliai bei didžiausiai šalyje aukštapelkei, supamai žemyninių kopų, su reliktiniais ežerokšniais, jai būdinga ir reta augalija bei gyvūnija išsaugoti.
2. Rezervatas pagal saugomų kompleksų ypatumus priskiriamas gamtiniams rezervatams. Rezervato plotas – 11212 hektarų.
3. Rezervatas turi apsaugos zoną, kurios paskirtis – sumažinti neigiamą ūkinės veiklos įtaką rezervato teritorijai, išsaugoti šios teritorijos regimąją aplinką. Apsaugos zonos plotas – 1572 hektarai.
4. Rezervato teritorijos apsaugos tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
II. Rezervato UŽDAVINIAI
6. Rezervato uždaviniai yra:
6.1. išsaugoti Čepkelių raistą – didžiausią šalies aukštapelkę su reliktiniais ežerokšniais ir salomis, žemyninių kopų likučiais bei apypelkio miškus Pietryčių (Dainavos) smėlėtosios lygumos pakraštyje, Katros, Ūlos ir Grūdos upių vandenskyroje, taip pat būdingą ir retą augaliją (čia greta viena kitos aptinkamas stepei ir tundrai būdingas augalų bendrijas) bei gyvūniją, ypač – gausiausią šalyje gervių populiaciją;
6.4. tirti ir stebėti rezervato teritoriją, kaupti informaciją apie jos gamtinės aplinkos komponentų būklę ir pokyčius;
III. Rezervato apsauga
7. Rezervato teritorija saugoma ir tvarkoma pagal Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas) patvirtintą rezervato tvarkymo planą. Rezervato teritorijoje galima vykdyti šią veiklą:
7.2. atkurti gamtos kompleksus bei objektus, pažeistus dėl ūkinės ar kitokios veiklos, vykdyti retų augalų ir gyvūnų rūšių bei bendrijų apsaugos priemones;
7.3. vykdyti sanitarines priemones epizootijų ir masinių miško kenkėjų plitimo atvejais, taip pat būtinus priešgaisrinės profilaktikos darbus, įrengti ir mineralizuoti priešgaisrines juostas, prižiūrėti esamus kelius ir kvartalines linijas, gesinti gaisrus;
7.4. eksponuoti, pritaikyti lankymui gamtos kompleksus bei objektus, įrengti pažintinius takus mokomaisiais tikslais;
9. Rezervato lankymo tvarką nustato departamentas, nemokamus leidimus fiziniams ir juridiniams asmenims išduoda rezervato direkcija. Asmenims (išskyrus rezervato direkcijos darbuotojus) be direkcijos leidimo draudžiama būti rezervato teritorijoje, išskyrus Katros kaimą ir kelią, vedantį į jį.
10. Rezervato apsaugos zonos apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Gamtinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 1153 „Dėl Gamtinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 72-1698).
IV. rezervato valdymas ir veiklos organizavimas
11. Rezervatą valdo biudžetinė įstaiga – rezervato direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo departamentas. Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja rezervato direktorius, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų departamento direktorius įstatymų nustatyta tvarka.
14. Rezervato teritorijos priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija ir kitos valstybės institucijos.
15. Tyrimus ir stebėjimus rezervate vykdo direkcijos darbuotojai pagal departamento tvirtinamą rezervato tyrimų programą. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys tyrimus ir stebėjimus turi suderinti su direkcija ir jai pateikti vieną ataskaitos egzempliorių.
V. Rezervato veiklos ekonominiai pagrindai
17. Rezervato funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
18. Rezervato finansiniai ištekliai naudojami:
VI. Fizinių bei juridinių asmenų PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
19. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, šiuose nuostatuose bei kituose teisės aktuose ir rezervato tvarkymo plane.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1238
Kamanų valstybinio rezervato nuostatai
I. Bendrosios nuostatos
1. Kamanų valstybinis rezervatas (toliau vadinama – rezervatas) įsteigtas didžiausiai ir vertingiausiai Šiaurės Lietuvos molingųjų lygumų pelkinei ir mišrių miškų ekosistemai su jai būdinga ir reta augalija bei gyvūnija išsaugoti.
2. Rezervatas pagal saugomų kompleksų ypatumus priskiriamas gamtiniams rezervatams. Rezervato plotas – 3935 hektarai.
3. Rezervatas turi apsaugos zoną, kurios paskirtis – sumažinti neigiamą ūkinės veiklos įtaką rezervato teritorijai, išsaugoti šios teritorijos regimąją aplinką. Apsaugos zonos plotas – 2530 hektarų.
4. Rezervato teritorijos apsaugos tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
II. Rezervato UŽDAVINIAI
6. Rezervato uždaviniai yra:
6.1. išsaugoti Kamanų pelkę – didžiausią Šiaurės Lietuvoje pelkinį kompleksą su vidaus sausmėmis (salomis ir pusiasaliais), klampynių supamomis pelkių akimis ir ežerokšniais bei pelkę supantį Didmiškio mišką Ventos vidurupio žemumoje, taip pat būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją;
6.4. tirti ir stebėti rezervato teritoriją, kaupti informaciją apie jos gamtinės aplinkos komponentų būklę ir pokyčius;
III. Rezervato apsauga
7. Rezervato teritorija saugoma ir tvarkoma pagal Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas) patvirtintą rezervato tvarkymo planą. Rezervato teritorijoje galima vykdyti šią veiklą:
7.2. atkurti gamtos kompleksus bei objektus, pažeistus dėl ūkinės ar kitokios veiklos, vykdyti retų augalų ir gyvūnų rūšių bei bendrijų apsaugos priemones;
7.3. vykdyti sanitarines priemones epizootijų ir masinių miško kenkėjų plitimo atvejais, taip pat būtinus priešgaisrinės profilaktikos darbus, įrengti ir mineralizuoti priešgaisrines juostas, prižiūrėti esamus kelius ir kvartalines linijas, gesinti gaisrus;
7.4. eksponuoti, pritaikyti lankymui gamtos kompleksus bei objektus, įrengti pažintinius takus mokomaisiais tikslais;
9. Rezervato lankymo tvarką nustato departamentas, nemokamus leidimus fiziniams ir juridiniams asmenims išduoda rezervato direkcija. Asmenims (išskyrus rezervato direkcijos darbuotojus) be direkcijos leidimo draudžiama būti rezervato teritorijoje.
10. Rezervato apsaugos zonos apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Gamtinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 1153 „Dėl Gamtinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 72-1698).
IV. rezervato valdymas ir veiklos organizavimas
11. Rezervatą valdo biudžetinė įstaiga – rezervato direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo departamentas. Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja rezervato direktorius, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų departamento direktorius įstatymų nustatyta tvarka.
14. Rezervato teritorijos priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija ir kitos valstybės institucijos.
15. Tyrimus ir stebėjimus rezervate vykdo direkcijos darbuotojai pagal departamento tvirtinamą rezervato tyrimų programą. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys tyrimus ir stebėjimus turi suderinti su direkcija ir jai pateikti vieną ataskaitos egzempliorių.
V. Rezervato veiklos ekonominiai pagrindai
17. Rezervato funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
18. Rezervato finansiniai ištekliai naudojami:
VI. Fizinių bei juridinių asmenų PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
19. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, šiuose nuostatuose bei kituose teisės aktuose ir rezervato tvarkymo plane.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1238
Viešvilės valstybinio rezervato nuostatai
I. Bendrosios nuostatos
1. Viešvilės valstybinis rezervatas (toliau vadinama – rezervatas) įsteigtas vertingai gamtiniu požiūriu Viešvilės upės baseino ekosistemai išsaugoti.
2. Rezervatas pagal saugomų kompleksų ypatumus priskiriamas gamtiniams rezervatams. Rezervato plotas – 3216 hektarų.
3. Rezervatas turi apsaugos zoną, kurios paskirtis – sumažinti neigiamą ūkinės veiklos įtaką rezervato teritorijai, išsaugoti šios teritorijos regimąją aplinką. Apsaugos zonos plotas – 2459 hektarai.
4. Rezervato teritorijos apsaugos tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
II. Rezervato UŽDAVINIAI
6. Rezervato uždaviniai yra:
6.1. išsaugoti natūralią Viešvilės baseino su Artosios, Gličio pelkėmis ir jas supančiais Karšuvos girios miškais ekosistemą Karšuvos žemumoje, taip pat tik jai būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją, ypač – margųjų upėtakių nerštavietes Viešvilės upėje;
6.2. išsaugoti rezervato teritorijos ekosistemos stabilumą, sudaryti sąlygas natūraliai Karšuvos smėlingosios lygumos miškų ir pelkių bendrijų raidai;
6.4. tirti ir stebėti rezervato teritoriją, kaupti informaciją apie jos gamtinės aplinkos komponentų būklę ir pokyčius;
III. Rezervato apsauga
7. Rezervato teritorija saugoma ir tvarkoma pagal Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas) patvirtintą rezervato tvarkymo planą. Rezervato teritorijoje galima vykdyti šią veiklą:
7.2. atkurti gamtos kompleksus bei objektus, pažeistus dėl ūkinės ar kitokios veiklos, vykdyti retų augalų ir gyvūnų rūšių bei bendrijų apsaugos priemones;
7.3. vykdyti sanitarines priemones epizootijų ir masinių miško kenkėjų plitimo atvejais, taip pat būtinus priešgaisrinės profilaktikos darbus, įrengti ir mineralizuoti priešgaisrines juostas, prižiūrėti esamus kelius ir kvartalines linijas, gesinti gaisrus;
7.4. eksponuoti, pritaikyti lankymui gamtos kompleksus bei objektus, įrengti pažintinius takus mokomaisiais tikslais;
9. Rezervato lankymo tvarką nustato departamentas, nemokamus leidimus fiziniams ir juridiniams asmenims išduoda rezervato direkcija. Asmenims (išskyrus rezervato direkcijos darbuotojus) be direkcijos leidimo draudžiama būti rezervato teritorijoje, išskyrus Viešvilės upę kertantį kelią.
10. Rezervato apsaugos zonos apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Gamtinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 1153 „Dėl Gamtinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 72-1698).
IV. REZERVATO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
11. Rezervatą valdo biudžetinė įstaiga – rezervato direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo departamentas. Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja rezervato direktorius, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų departamento direktorius įstatymų nustatyta tvarka.
14. Rezervato teritorijos priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija ir kitos valstybės institucijos.
15. Tyrimus ir stebėjimus rezervate vykdo direkcijos darbuotojai pagal departamento tvirtinamą rezervato tyrimų programą. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys tyrimus ir stebėjimus turi suderinti su direkcija ir jai pateikti vieną ataskaitos egzempliorių.
V. Rezervato veiklos ekonominiai pagrindai
17. Rezervato funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
18. Rezervato finansiniai ištekliai naudojami:
VI. Fizinių bei juridinių asmenų PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
19. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, šiuose nuostatuose bei kituose teisės aktuose ir rezervato tvarkymo plane.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1238
Žuvinto valstybinio rezervato nuostatai
I. Bendrosios nuostatos
1. Žuvinto valstybinis rezervatas (toliau vadinama – rezervatas) įsteigtas labai vertingai gamtiniu požiūriu Žuvinto ežero ir pelkės ekosistemai su jai būdinga ir reta augalija bei gyvūnija išsaugoti.
2. Rezervatas pagal saugomų kompleksų ypatumus priskiriamas gamtiniams rezervatams. Rezervato plotas – 5442 hektarai.
3. Rezervato teritorijos apsaugos tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
II. Rezervato UŽDAVINIAI
5. Rezervato uždaviniai yra:
5.1. išsaugoti Žuvinto pelkės ir Žuvinto ežero kompleksą, turintį ilgą mokslinių stebėjimų bei tyrimų istoriją, taip pat tik jam būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją, ypač – vandens ir pelkių paukščių perėjimo vietas, svarbią paukščių maitinimosi ir poilsio vietą rudens ir pavasario migracijų metu;
5.4. tirti ir stebėti rezervato teritoriją, kaupti informaciją apie jos gamtinės aplinkos komponentų būklę ir pokyčius;
III. Rezervato apsauga
6. Rezervato teritorija saugoma ir tvarkoma pagal Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas) patvirtintą rezervato tvarkymo planą. Rezervato teritorijoje galima vykdyti šią veiklą:
6.2. atkurti gamtos kompleksus bei objektus, pažeistus dėl ūkinės ar kitokios veiklos, vykdyti retų augalų ir gyvūnų rūšių bei bendrijų apsaugos priemones;
6.3. vykdyti sanitarines priemones epizootijų ir masinių miško kenkėjų plitimo atvejais, taip pat būtinus priešgaisrinės profilaktikos darbus, įrengti ir mineralizuoti priešgaisrines juostas, prižiūrėti esamus kelius ir kvartalines linijas, gesinti gaisrus;
6.4. eksponuoti, pritaikyti lankymui gamtos kompleksus bei objektus, įrengti pažintinius takus mokomaisiais tikslais;
IV. rezervato valdymas ir veiklos organizavimas
9. Rezervatą valdo biudžetinė įstaiga – rezervato direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo departamentas. Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
11. Direkcijai vadovauja rezervato direktorius, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų departamento direktorius įstatymų nustatyta tvarka.
12. Rezervato teritorijos priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija ir kitos valstybės institucijos.
13. Tyrimus ir stebėjimus rezervate vykdo direkcijos darbuotojai pagal departamento tvirtinamą rezervato tyrimų programą. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys tyrimus ir stebėjimus turi suderinti su direkcija ir jai pateikti vieną ataskaitos egzempliorių.
V. Rezervato veiklos ekonominiai pagrindai
15. Rezervato funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
16. Rezervato finansiniai ištekliai naudojami:
VI. Fizinių bei juridinių asmenų PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
17. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, šiuose nuostatuose bei kituose teisės aktuose ir rezervato tvarkymo plane.