LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ (IŠSKYRUS ANGLIAVANDENILIUS) IŠTEKLIŲ IR ŽEMĖS GELMIŲ ERTMIŲ NAUDOJIMO PROJEKTŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2005 m. rugsėjo 5 d. Nr. 1-107
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 72-2607) 2 punktą ir vadovaudamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 2002, Nr. 81-3494), 8.2 ir 13.5 punktais,
1. Tvirtinu Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos
ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d.
įsakymu Nr. 1-107
Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių NAUDOJIMO PROJEKTŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS
1. Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų (toliau – Naudojimo projektas) rengimo, papildymo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.
2. Taisyklės taikomos rengiant Naudojimo projektus nemetalinėms naudingosioms iškasenoms ir vertingiesiems mineralams (toliau – ištekliai), kuriuos numatoma išgauti atvirais kasiniais nuo žemės paviršiaus (karjerais) arba vandens. Rengiant Naudojimo projektus žemės gelmių ertmėms Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek šių Naudojimo projektų rengimo reikalavimų nereglamentuoja kiti teisės aktai.
3. Taisyklių reikalavimai privalomi juridiniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartį, turintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius [7.16], rengiantiems Naudojimo projektus, valstybės institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms šiame procese, arba pagal kompetenciją vykdančioms žemės gelmių išteklių naudojimo ir apsaugos kontrolę bei monitoringą.
4. Naudojimo projekte numatyti sprendiniai turi neprieštarauti naudingųjų iškasenų telkinio išsidėstymo vietos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendiniams.
II. NUORODOS
6. Taisyklėse pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
6.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);
6.5. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105);
6.6. Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymą (Žin., 1991, Nr. 11-274);
6.11. Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652);
6.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 49 „Dėl įgalinimų suteikimo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriui“;
6.13. Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 166 (Žin., 1996, Nr. 115-2680);
6.14. Metodinius nurodymus išnaudotiems karjerams, durpynams ir kitaip pažeistai žemei naudoti, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 147 (Žin., 1999, Nr. 47-1504);
6.15. Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Žin., 2002, Nr. 16-607; 2005, Nr. 72-2607);
6.16. Žemės gelmių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676);
6.17. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Žin., 1999, Nr. 83-2471; 2004, Nr. 152-5545);
6.18. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (Žin., 2004, Nr. 149-5420);
6.19. Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją, patvirtintą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 39 (Žin., 1999, Nr. 81-2407);
6.20. Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 (Žin., 2003, Nr. 17-769);
6.21. Minimalius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus išgaunant naudingąsias iškasenas, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro ir aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 141/173 (Žin., 1998, Nr. 82-2310);
6.22. Techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.11.02:2000 „Sutartiniai topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai“, patvirtintą Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 (Žin., 2000, Nr. 52-1518);
6.23. Statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701 (Žin., 2004, Nr. 50-1675);
6.24. Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7 (Žin., 1998, Nr. 8-190; 2000, Nr. 9-224);
6.25. Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448);
6.26. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 2002, Nr. 81-3494).
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
7. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
7.1. bergždas – netinkamos kokybės naudingojo sluoksnio arba kitos litologinės sudėties ir/ar genezės uolienos intarpai, lęšių arba tarpsluoksnių pavidalu slūgsantys naudingajame sluoksnyje, kuriuos kasybos metu būtina pašalinti iš naudingosios iškasenos kasavietės;
7.3. dirvožemio sąvarta – karjero viduje arba už jo ribų atskirai nuo likusios dangos grunto laikinam arba nuolatiniam saugojimui supiltas dirvožemis, nuimtas nuo kasybos darbais numatomo pažeisti žemės ploto;
7.4. grunto sąvarta – pasirinktoje vietoje karjero viduje arba už jo ribų laikinai (iki 3 metų laikotarpiui) sukauptos karjero dangos nuogulos arba naudingųjų iškasenų perdirbimo (plovimo, sijojimo, trupinimo) atliekos;
7.5. įvažiavimo tranšėja – techninius reikalavimus atitinkantis kelias per karjero pakopas, jungiantis atitinkamos pakopos darbo horizontą su karjero išorinių kelių tinklu;
7.7. kasavietė – kasybos pakopos vieta, kurioje kasamos naudingosios iškasenos, jas dengiančios nuogulos arba bergždas;
7.8. kasybos atliekų įrenginys – pasirinktoje vietoje už karjero ribų kaupiamos nuolatiniam saugojimui (ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui) kasybos atliekos, t. y. karjero dangos nuogulos (išskyrus dirvožemį), bergždas arba naudingųjų iškasenų perdirbimo (plovimo, sijojimo, trupinimo) atliekos. Kasybos atliekų įrenginiai apima bet kokias dambas ar kitas konstrukcijas, reikalingas išsaugoti, sulaikyti, izoliuoti arba kitaip sutvirtinti tokius įrenginius, taip pat sąvartas, nusodinimo baseinus, bet neapsiriboja jais, išskyrus iškastas ertmes, į kurias, išgavus naudingąsias iškasenas, atliekos grąžinamos rekultivavimo ir/ar sutvirtinimo (stabilumo) tikslais;
7.9. kasybos darbų sistema – kasybos mašinų darbo aikštelių, kasybos pakopų, laikinų naudingosios iškasenos kaupų, grunto ir dirvožemio sąvartų, kasybos atliekų įrenginių, grunto transportavimo kelių bei kitų kasybos elementų išdėstymas karjere, jų dinamika laiko ir erdvės atžvilgiu bei valdymas kasybos procese;
7.10. kasybos mechanizmo darbo aikštelė – ribotų matmenų plotas karjere, būtinas kasybos mechanizmo funkcijoms atlikti, nepažeidžiant darbo saugos reikalavimų;
7.11. kasybos pakopa – laipto pavidalo naudingojo sluoksnio (gavybos pakopa) ar dangos uolienų (dangos pakopa) klodo dalis karjero sienelėje arba dugne;
7.12. kasybos pakopos polinkio kampas – maksimalus leistinas kampas tarp kasybos šlaito paviršiaus ir jo horizontalios projekcijos žemės paviršiuje, užtikrinantis saugų kasybos mechanizmo darbą kasavietėje Naudojimo projekte numatytomis sąlygomis;
7.13. Naudojimo projektas – vadovaujantis šiomis taisyklėmis parengtas normatyvinis dokumentas, kuriame yra numatyti racionalaus ir taupaus naudingųjų iškasenų išgavimo, žemės rekultivavimo ir būtinų kitų aplinkos elementų atkūrimo be reikšmingo poveikio aplinkai, žmonių sveikatai ir saugumui būdai ir priemonės, taip pat žemės gelmių išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo, kai laikinai nutraukiamas jų naudojimas, priemonės;
7.14. prarėžos tranšėja – atviras trapecinio skerspjūvio kasinys naudingojo sluoksnio klode skirtas pradiniams darbams atlikti ir kasimo bei transporto priemonėms išdėstyti;
7.15. stabilaus šlaito polinkio kampas – atitinkamos genezės bei litologinės sudėties dangos uolienų ar naudingojo sluoksnio, sudarančio kasybos pakopą, natūralaus byrėjimo šlaito kampas, nustatytas vadovaujantis žinynais arba tiesioginiais tyrimais;
IV. NAUDOJIMO PROJEKTO RENGIMO SĄLYGOS
9. Naudojimo projektas rengiamas tik tiems ištekliams ir žemės gelmių ertmėms, kurie yra ištirti ir aprobuoti teisės aktų nustatyta tvarka [6.1, 6.26].
10. Prieš pradedant telkinio (telkinio dalies) išteklių Naudojimo projekto rengimo darbus turi būti atliktos procedūros, numatytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme [6.5] bei vadovaujantis Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklėmis [6.17] ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis [6.18] nustatytos telkinio išteklių gavybai reikalingo žemės sklypo ribos.
11. Naudojimo projekto rengimą inicijuoja juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį ir turinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą [6.15] (toliau – Projekto užsakovas), siekiant įvykdyti telkinio išteklių naudojimo sutarties sąlygų arba kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemės gelmių išteklių naudojimą, reikalavimus.
12. Projektinių sprendimų priėmimo pagrindas yra Projekto užsakovo patvirtinta užduotis (1 priedas).
13. Naudojimo projektą gali rengti juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą atlikti naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgybą [6.25] (toliau – Projekto rengėjas).
v. Naudojimo projekto STRUKTŪRA
15. Naudojimo projektą sudaro:
15.1. aiškinamasis tekstas, kuriame pateikiamos bendros žinios apie telkinio geografinę padėtį ir jo geologinę sandarą, aprašomi projektuojamos kasybos darbų sistemos ir karjero rekultivavimo darbų sprendiniai, apibūdinami planuojami naudoti mechanizmai, analizuojamos planuojamos ūkinės veiklos ekonominės sąlygos bei klasifikuojami telkinio ištekliai pagal jų ekonominę vertę;
15.2. aiškinamojo teksto priedai – dokumentų, patvirtinančių naudingųjų iškasenų telkinio ir numatomo įrengti karjero teisinį pagrindą, pagrindžiančių projektuojamo ploto ribas bei sąlygojančių projekto sprendinių priėmimą, kopijos;
15.3. grafiniai priedai – tai pasirinkto mastelio planai, pjūviai bei schemos, kuriuose grafine išraiška pateikiami duomenys apie Naudojimo projekto aiškinamajame tekste aprašytus technologinius procesus ir priimtus sprendinius;
vI. Naudojimo projekto TURINYS
16. Privalomos šios Naudojimo projekto aiškinamojo teksto sudedamosios dalys:
17. Įvade glaustai pateikiama informacija apie Projekto užsakovą, Projekto rengėją, žemės savininkus ar naudotojus, juridinį pagrindą, kuris suteikia teisę naudoti telkinio išteklius, duomenys apie aprobuotus telkinio geologinius išteklius, buvusius telkinio išteklių naudotojus (jeigu yra tokia informacija), dabartinę telkinio ir jame esančių išteklių būklę, projektuojamus kasybos, žaliavos pirminio perdirbimo bei karjero rekultivavimo būdus, naudotus pradinės informacijos šaltinius ir normatyvinius dokumentus, kuriais remiantis atlikti skaičiavimai bei priimti projektiniai sprendiniai.
18. Geologinėje dalyje pateikiama telkinio detalios geologinės žvalgybos duomenų santrauka, kurioje akcentuojami konkretūs atliktų tyrimo darbų, reikalingų kasybos darbų sistemos bei karjero rekultivavimo būdui pagrįsti, rezultatai. Geologinė dalis susideda iš šių skyrių:
18.1. Bendros žinios apie telkinį. Pateikiama telkinio geografinė ir administracinė padėtis, fizinis-geografinis ir geomorfologinis rajonas, aprašomas reljefas, projektuojamo ploto ir jo artimosios apylinkės hidrografija, žemėnaudos struktūra, ploto panaudojimo ypatumai ir pan. Skyrius iliustruojamas smulkaus ir stambaus mastelio žemėlapiais, kuriuose nurodoma telkinio išsidėstymo vieta.
18.2. Telkinio geologinė sandara ir hidrogeologinės sąlygos. Glaustai aprašomas stratigrafinis-litologinis uolienų pjūvis, dangos, naudingojo klodo ir aslos storiai bei mechaninė sudėtis, akcentuojami ypatingi požymiai, nurodomas požeminių vandenų horizontų slūgsojimo gylis ir jų pagrindiniai hidrodinaminiai parametrai. Jeigu rengiamas Naudojimo projektas apima tik naudingųjų iškasenų telkinio dalį, papildomai pateikiami aukščiau minėtų duomenų ypatumai, būdingi tai telkinio daliai. Skyrius gali būti iliustruotas lentelėmis, grafikais, atskirų telkinio parametrų (dangos, naudingojo klodo storių, jų paviršių pobūdžio, požeminio vandens lygio ir kt.) planais.
Jeigu kasybos technologinėje schemoje numatomas vandens lygio žeminimas, telkinio hidrogeologinės sąlygos pateikiamos atskiru skyriumi (apibūdinami numatomo drenuoti vandeningojo horizonto hidrodinaminiai parametrai, mitybos ir iškrovos sritys, pateikiami išsamūs vandens pritekėjimo į būsimą karjerą skaičiavimai).
Jeigu po naudinguoju sluoksniu slūgso spūdinis vanduo, pateikiamas apsauginio sluoksnio, apsaugančio kasavietę nuo spūdinių vandenų prasiveržimo, storio apskaičiavimas.
18.3. Naudingosios iškasenos kokybės charakteristika. Nurodomi normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo vertinama naudingosios iškasenos kokybė, aprašomi apibendrinti kokybės rodikliai visame telkinyje ir/arba projektuojamame telkinio plote pagal atskiras gavybos pakopas (atveju, kai jose naudingosios iškasenos kokybė ženkliai skiriasi), klodų tipus, žaliavos panaudojimo sritis ir kt. (priklausomai nuo numatomų išteklių naudojimo sąlygų). Skyrius iliustruojamas lentelėmis, grafikais, kokybės rodiklių planais.
18.4. Išžvalgyti naudingosios iškasenos ištekliai. Pateikiama informacija apie naudingosios iškasenos geologinius išteklius telkinyje bei suteikto kasybos sklypo plote, nurodoma jų ištirtumo kategorija, išteklių identifikavimo kodas. Prieš pradedant anksčiau naudoto ir/ar apleisto telkinio Naudojimo projekto rengimo darbus, pagal atnaujinto markšeiderinio plano duomenis turi būti patikslintas (perskaičiuotas) likusių išteklių kiekis ir įvertintas jo atitikimas nurodytam Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje.
Tuo atveju, kai perskaičiuotas naudingosios iškasenos išteklių kiekis skirtame telkinyje ar jo dalyje skiriasi nuo nurodyto Žemės gelmių registre ne daugiau kaip 10 %, šiame skyriuje pateikiami skaičiavimo rezultatai. Remiantis šiais rezultatais Žemės gelmių registro tvarkytojas išteklių skirtumą įrašo arba išbraukia iš Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalies.
Kai minėtas skirtumas viršija 10 %, markšeiderinio plano arba, esant reikalui, ir tiesioginio žemės gelmių tyrimo pagrindu rengiama papildomos žvalgybos ataskaita. Šiuo atveju Naudojimo projekto rengimas sustabdomas ir atnaujinamas tik po to, kai Lietuvos geologijos tarnyba Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos siūlymu priima sprendimą įrašyti į Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalį perskaičiuotus telkinio išteklius.
19. Kasybos dalyje nagrinėjami naudingojo sluoksnio slūgsojimo sąlygų ypatumai bei jo išgavimo būdo ir priemonių parinkimo principai. Naudojimo projekto kasybos dalį sudaro šie pagrindiniai skyriai:
19.1. Kasybos sąlygos. Geologinės dalies duomenų pagrindu apibūdinami ir analizuojami telkinio paviršiaus, infrastruktūros ir kiti ypatumai, galintys daryti įtaką projektiniams sprendiniams, kaip antai: reljefas, užstatymas, esami keliai, numatomų kasti dangos, naudingojo sluoksnio ir aslos nuogulų medžiaginė sudėtis, jų fizinis bei cheminis stabilumas (pavojingumo potencialas), dirvožemio ir dangos grunto sąvartos, esami kasybos atliekų įrenginiai, žaliavos ir gatavos produkcijos sandėliai, veikianti drenažo bei elektros tiekimo sistema ir kt. Skyriuje nagrinėjamos galinčios daryti įtaką projektinių sprendinių priėmimui suinteresuotų valstybės ir vietos savivaldos įstaigų bei institucijų pastabos, pareikštos rengiant, derinant žemės sklypo žemėtvarkos projektą bei atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir glaustai pateikiama, kaip į jas atsižvelgta. Aprašomos naudingojo sluoksnio slūgsojimo sąlygos planuojamų kasybos darbų požiūriu: dangos ir naudingojo sluoksnio storiai, reikalingas gavybos pakopų skaičius, asloje paliekamo apsauginio sluoksnio storis, apvandeninto naudingojo sluoksnio išgavimo būdas, durpyno maitinimo vandeniu ir nusausinimo sąlygos, telkinio išteklių naudojimo eiliškumas ir kiti kasybos eigą, taupų išteklių naudojimą ir atliekų mažinimą sąlygojantys faktoriai. Visi techniniai Naudojimo projekto sprendiniai, nagrinėjami kituose kasybos dalies skyriuose, yra tiesiogiai ar netiesiogiai susieti su šiame skyriuje pateikta informacija.
19.2. Išgaunamieji telkinio ištekliai. Apskaičiuojami naudingosios iškasenos nuostoliai masyve (paliekami ištekliai šlaituose, bermose, asloje, neparankiuose gavybai plotuose, apsauginėse juostose ir kt.) bei atskirti nuo masyvo nuostoliai (ištekliai, nukasami su dangos ar bergždo sluoksniais bei prarandami transportuojant naudingąją iškaseną). Pagrindžiami nuostolių išskyrimo atskirose projektuojamo telkinio dalyse motyvai, paaiškinama skaičiavimo metodika, pateikiami tipiniai skaičiavimo modeliai bei skaičiavimo formulės. Apskaičiuojamas išgaunamųjų išteklių kiekis tūrio arba masės matais bei procentais nuo aprobuoto jų kiekio.
19.3. Projektinis karjero našumas ir darbo režimas. Pagal techninės užduoties sąlygas apskaičiuojamas vidutinis pamainos našumas gavybos ir nuodangos darbuose bei bendra karjero egzistavimo trukmė. Analizuojamas galimas vidutinio pamainos našumo kitimas per metus arba per visą karjero egzistavimo laikotarpį. Durpynuose apskaičiuojama metinė durpių sąranka, galimas išgauti metinis produkcijos kiekis, sezoninis nufrezuojamo sluoksnio storis.
19.4. Karjero mechanizmai. Apibūdinami karjero kasybos ir transporto mechanizmų parinkimo kriterijai, nurodomos šių mechanizmų markės, pagrindiniai techniniai parametrai bei jų eksploatacinės savybės. Apskaičiuojamas naudojamų karjere mechanizmų eksploatacinis pamainos našumas gavybos, nuodangos ir rekultivavimo darbuose. Analizuojamas kasybos ir transporto mechanizmų užimtumas arba poreikis pagal kasybos darbų sistemoje aprašytas technologines operacijas, įskaitant žaliavos bei dangos transportavimui reikalingų priemonių skaičių. Mechanizmų našumo apskaičiavimas pateikiamas nurodant skaičiavimo metodiką, panaudotas formules, jas sudarančių simbolių paaiškinimus bei šių formulių publikavimo šaltinius.
19.5. Kapitaliniai karjero įrengimo darbai. Aprašoma planuojamų veiksmų ir darbų visuma, kuriuos būtina atlikti pradinėje telkinio įsisavinimo stadijoje, kurie užtikrins racionalias bei saugias žaliavos gavybos sąlygas per visą telkinio išteklių naudojimo laikotarpį. Pagrindiniai kapitaliniai darbai yra: žaliavos transportavimo kelio statyba, karjero elektrifikavimas, karjero atidengimas (medžių, krūmų, augalinio sluoksnio, dangos nuogulų pašalinimas, laikinų dirvožemio ir grunto sąvartų bei kasybos atliekų įrenginių vietos parinkimas ir jų formavimas, įvažiavimo ir prarėžos tranšėjų vietų parinkimas bei jų iškasimas, vandens surinkimo baseino (zumpfo), vandens nuskaidrinimo baseino ar kitokios sausinimo sistemos įrengimas, laikinų karjero kelių, pralaidų įrengimas, pelkės sausinimo tinklo statyba arba rekonstrukcija.
Naudojimo projekte turi būti pateikiami sprendimai ir pagrindiniai duomenys apie tuos kapitalinius darbus, kurie atliekami pagal atskirus projektus (kelių, elektros linijų, griovių trasų įrengimo vietos ir kt.).
Priklausomai nuo pasirinkto gavybos būdo ir priemonių, naudingosios iškasenos rūšies bei slūgsojimo sąlygų, ne visi aukščiau išvardyti kapitaliniai darbai yra būtini, taip pat gali būti numatomi ir kitokio pobūdžio darbai, kurių neatlikus nebus galima eksploatuoti naudingosios iškasenos. Projekte apskaičiuojamos kapitalinių darbų apimtys, jų atlikimo trukmė, naudojami mechanizmai, reikalingas medžiagų asortimentas ir kiekis.
Rengiant naudojamo ar apleisto telkinio su išlikusia buvusių kasybos darbų infrastruktūra Naudojimo projektą, Projekto rengėjo nuožiūra gali būti rengiamas kapitalinių karjero įrengimo darbų skyrius, arba duomenys apie anksčiau atliktus kapitalinius telkinio įsisavinimo darbus pateikiami kituose Naudojimo projekto skyriuose.
19.6. Kasybos darbų sistema. Skyriuje pateikiami kasybos darbų sistemos elementai, geriausiai atitinkantys planuojamos išgauti žaliavos rūšį bei pasirinktą gavybos būdą. Karjeruose pagrindiniai kasybos darbų sistemos elementai yra šie: dangos ir kasybos pakopų skaičius, jų aukščiai, pakopų šlaitų darbo ir stabilūs kampai, bermos, kasavietės tipas, ekskavatoriaus ar kito kasybos mechanizmo užeigos plotis bei darbo aikštelės plotis, darbų baro ilgio ir vietos kaita laike bei erdvėje, žaliavos išgabenimo iš kasavietės ir jos perdirbimo bei produkcijos sandėliavimo karjere (jeigu tai numatoma) būdas ir priemonės. Pagrindinių kasybos darbų sistemos elementų reikšmės nustatomos vadovaujantis technologinio projektavimo normomis, kasybos mechanizmų techniniais parametrais bei projektuojamu metiniu karjero našumu. Kasybos sistemos elementų optimalių projektinių reikšmių parinkimas, įvertinant geriausius prieinamus gamybos būdus, privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas karjere, maksimaliai išnaudoti kasybos mašinų ir mechanizmų technines eksploatavimo savybes, minimaliai neigiamai veikti aplinką.
19.7. Kalendorinis kasybos darbų planas. Remiantis techninėje užduotyje nurodytu projektuojamu karjero našumu (durpynuose pagal galimą metinį sąrankos dydį) (1 priedas), projektuojamas karjero nuodangos ir gavybos darbų vykdymo eiliškumas kasybos sklype. Pirmiesiems penkeriems nuodangos ir kasybos darbų metams atliekami kasmetiniai darbų kiekių apskaičiavimai, kitiems15 metų – penkmečių darbų apimtys, likęs išteklių naudojimo laikotarpis į atskirus etapus neskirstomas. Skaičiavimų rezultatai pateikiami lentelėse, papildomai nurodant planuojamo laikotarpio nuodangos ir gavybos darbų baro ilgį bei numatomą jo pasislinkimo per planuojamą laikotarpį atstumą.
Durpyno Naudojimo projekte analizuojamas gavybos laukų plotų išsidėstymo pokytis laike, įvertinant klodų tipų ir durpių rūšių išplitimo laukų pokyčius.
19.8. Atliekų tvarkymo planas. Kasybos atliekas sudaro dangos gruntai bei pirminio žaliavos perdirbimo atliekos, kurias numatoma kaupti ir saugoti kasybos atliekų įrenginiuose ilgiau kaip 3 metus. Atliekų tvarkymo planas rengiamas siekiant užkirsti kelią arba iki minimumo sumažinti kasybos atliekų kiekį ir jų žalingumą jas kaupiant ir sandėliuojant bei siekiant atliekų utilizavimą, panaudojant jas pakartotiniam perdirbimui arba karjero rekultivavimui, jeigu tai yra leistina aplinkosauginiu požiūriu. Skyriuje analizuojami kasybos atliekų susidarymo šaltiniai, atliekų kiekis bei sudėtis, kasybos atliekų ar jų įrenginių tvarkymo bei atliekų utilizavimo techniniai sprendiniai.
Įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, skyrius turės būti rengiamas vadovaujantis teisės aktais, į kuriuos bus perkeltos šios direktyvos nuostatos.
19.9. Karjero vidaus keliai. Atskirai aprašomi reikalavimai projektuojamo karjero pastoviems (kurie bus naudojami ilgiau kaip 3 metus) ir laikiniems vidaus keliams (plotis, polinkio kampai, posūkio spinduliai, kelkraščiai, apsauginiai pylimėliai ir grioviai, dangų konstrukcija), pritaikant juos konkrečioms projektavimo sąlygoms (kelio pagrindo grunto tipas, projektuojamas eismo intensyvumas, panaudojamų autotransporto priemonių markės ir kt.). Numatomos vidaus kelių tiesimo, priežiūros ir remonto priemonės, šių darbų periodiškumas ir darbo bei medžiagų sąnaudos.
19.10. Karjero nusausinimas. Šis skyrius rengiamas tuo atveju, jeigu naudingųjų iškasenų gavyba karjere bus tiesiogiai susijusi su požeminių vandenų horizontų statinio arba pjezometrinio lygio pažeminimu. Projektuojama siurblinių, vandens surinkimo zumpfų, atvirų vandens nuvedimo į zumpfus griovių, vandens sėsdintuvų, skirtų savaiminiam apsivalymui nuo kietų nešmenų, išdėstymo schema pradiniame telkinio įsisavinimo etape bei galimi šios schemos pokyčiai per visą karjero egzistavimo laikotarpį. Atsižvelgiant į apskaičiuotą vandens pritekėjimo į kasavietę kiekį bei suderinus su Projekto užsakovu, parenkami vandens išpumpavimo siurbliai, analizuojamas jų apkrovimas įprastomis ir ekstremaliomis darbo sąlygomis, numatomas rezervinių siurblių įrengimas, saugant karjerą nuo užtvindymo. Planuojant nusausinti kasavietę savitaka, pateikiami sausinimo griovių skersiniai ir išilginiai profiliai bei drenuojamo vandens priimtuvų charakteristikos.
19.11. Karjero elektrifikavimas. Skyrius rengiamas, jeigu karjere bus naudojama elektros energija. Nagrinėjami: projektinis elektros energijos poreikis, jo kitimas laike (paroje, metuose ir kt.), elektros tiekimo schemos ypatumai bei elektros priimtuvų charakteristikos, pagrindiniai darbo saugos reikalavimai, dirbant su elektra varomais įrengimais. Jeigu karjero elektrifikavimo klausimai sprendžiami atskirame projekte, tuomet šiame skyriuje nurodomi tik pagrindiniai elektros energijos vartotojai ir principinė elektros energijos tiekimo schema.
19.12. Karjero paruošimas žiemai. Tuo atveju, kai karjeras veiks visus metus, numatomos priemonės, medžiagos ir technologijos, skirtos apsaugoti naudingąjį sluoksnį nuo įšalimo, taip pat sudaryti saugias darbo žiemos metu sąlygas. Sezoninių gavybos darbų atveju turi būti numatytos priemonės, kurios, laikinai nutraukus gamybą, užtikrintų kasybos šlaitų stabilumą, naudingojo sluoksnio apsaugą nuo neteisėto naudojimo bei nuo kokybės rodiklių ir kasybos sąlygų pablogėjimo.
19.13. Kasybos darbų sauga. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo [6.8] bei minimalių saugos ir sveikatos darbe reikalavimų išgaunant naudingąsias iškasenas [6.21] nuostatas pateikiami bendrieji darbų saugos reikalavimai kasybos įmonėms bei specifiniai reikalavimai pagal planuojamų darbų ir karjere naudojamų mechanizmų pobūdį. Skyriuje turi būti pateikti didžiausi leistini projektuojamo karjero kasaviečių, kasybos šlaitų, grunto sąvartų ir kasybos atliekų įrenginių parametrai, kurie užtikrina konkrečių karjero kasybos ir transporto mechanizmų bei juos aptarnaujančių darbuotojų saugaus darbo sąlygas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas darbo saugos reikalavimams, naudojant ekskavatorius – draglainus grunto pakrovimui į transporto priemones, atliekant darbus karjere elektra varomais mechanizmais, išpurenant naudingojo sluoksnio masyvą sprogdinimu ir kt.
Durpynuose nustatomos pavojingumo grupės dėl durpių polinkio savaime užsidegti, priešgaisrinių juostų pločiai, kelmų sandėliavimo vietos ir jų priešgaisrinės apsaugos juostos, numatomos priemonės, kaip išvengti savaiminio durpių užsidegimo šūsnyse, parenkamos vietos priešgaisriniams vandens baseinams iškasti, šių darbų apimtys ir atlikimo terminai bei kitos priešgaisrinės saugos priemonės.
20. Rekultivavimo dalyje pateikiama išsami kasybos darbais paveikto ploto charakteristika bei nagrinėjami kasybos metu pažeistų žemių rekultivavimo būdai ir priemonės.
20.1. Rekultivuojamo ploto charakteristika. Pateikiama esama ir projektuojama viso kasybos darbais numatyto pažeisti telkinio kasybos ir žemės sklypo ploto paviršiaus charakteristika (gavybos, dangos, žaliavos perdirbimo ir kt. darbų zonos, grunto sąvartos, kasybos atliekų įrenginiai, privažiavimo keliai, sausinimo sistemos). Analizuojami išeksploatuoto ploto ir baigtinių karjero šlaitų parametrai, dugno reljefas, dugną ir šlaitus sudarančių gruntų pobūdis, projektinis likusio naudingojo sluoksnio kiekis.
Įvertinama durpyno drenažo sistema, apleisti ir jau atsistatančios pelkinės augalijos užimti plotai, ežero atabradai, augmenija, išlikusios nerštavietės ir kiti besiformuojančios biologinės įvairovės elementai.
Pagal susidariusią situaciją bei vadovaujantis Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodika [6.13], Metodiniais nurodymais išnaudotiems karjerams, durpynams ir kitaip pažeistai žemei naudoti [6.14] ir Projekto užsakovo nurodytomis karjero rekultivavimo sąlygomis pagrindžiamas racionaliausias pažeisto ploto rekultivavimo būdas. Nurodomas rekultivuojamo ploto pasiskirstymas žemės naudojimo (tikslinės paskirties) požiūriu prieš kasybos darbų pradžią ir užbaigus Naudojimo projekte numatytus rekultivavimo darbus.
20.2. Rekultivavimo darbų technologija. Atskirai aprašomi techninio ir biologinio rekultivavimo darbų etapai: šlaitų lėkštinimas, karjero dugno užpylimas ir jo lyginimas, baseino krantų formavimas, žaliavos išvežimo kelio trasos panaudojimas, kasybos atliekų įrenginių likvidavimas arba jų rekultivavimas supylimo vietoje, augalinio sluoksnio paskleidimas, ploto drenažo sistemos sureguliavimas ir kt. Pateikiami rekultivuojamų šlaitų ir kitų karjero bei aplink jį rekultivuojamų plotų parametrai, numatomo panaudoti mineralinio grunto ir dirvožemio kiekis bei darbų apimtys. Aprašomi rekultivavimo darbų atlikimo būdai ir priemonės, pagrindžiamas papildomai reikalingų medžiagų asortimentas, apskaičiuojamas jų poreikis. Aprašoma visų atliktų skaičiavimų metodika, nurodant taikytas formules, simbolius, dimensijas ir kt. Apibūdinami rekultivavimo darbuose naudojami mechanizmai, pateikiamas jų darbo laiko sąnaudų skaičiavimas.
Durpyno Naudojimo projekte įvertinamas drenažinis nuotėkis ir jo sezoninė kaita, patvankos vietų parinkimas, drenažinio nuotėkio ir baseino lygio reguliavimo sistemų pagrindimas.
Išskiriami apželdinimo ar medžių sodinimo plotai, pasiūloma žolynų ir medžių sodinukų sudėtis.
Projektuojant karjero šlaitų lėkštinimą, kasybos atliekų įrenginių rekultivavimą, rekultivuojamos teritorijos drenažo sistemos įrengimą ir kitus sudėtingesnius darbus, turi būti sudaromos ir pateikiamos projekto grafiniuose prieduose šių darbų atlikimo technologinės schemos.
20.3. Rekultivavimo darbų terminai. Išskiriami darbų atlikimo etapai arba vadovaujantis kalendoriniu gavybos darbų planu sudaromas kalendorinis karjero rekultivavimo grafikas. Analizuojamas rekultivavimo darbų pasiskirstymo tolygumas per visą karjero egzistavimo laikotarpį. Pateikiamos darbų apimčių pagal atskiras pagrindinių darbų rūšis bei pagal jų atlikimo etapus apskaičiavimo lentelės. Nurodomos galimos rekultivuoto ploto tolesnio panaudojimo perspektyvos.
21. Aplinkos apsaugos dalis rengiama vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.05:2004 [6.23], kurio 1 priede nurodyta privaloma šios dalies sudėtis bei atskirų jos skyrių parengimo reikalavimai.
Rengiant Naudojimo projekto aplinkos apsaugos dalį, turi būti įvertinami tie aplinkos komponentai, kuriems darys poveikį planuojama ūkinė veikla, bei pateikiami motyvai, kodėl nebuvo vertinamas ūkinės veiklos karjere poveikis kitiems aplinkos komponentams. Jeigu planuojama ūkinė veikla gali turėti įtakos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, turi būti pateikiamas šios įtakos vertinimas.
22. Ekonominės analizės dalis. Šioje Naudojimo projekto dalyje atliekamas detalus arba parengtinis telkinio išteklių naudojimo galimybių tyrimas bei pagrindžiamas jų priskyrimas atitinkamai ekonominės vertės kategorijai, nurodytai kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijoje [6.19].
22.1. Vadovaujantis kasybos ir rekultivavimo dalių duomenimis, yra pateikiamas vidurkinių metinių grunto kasimo ir perkėlimo darbų kiekių, jų atlikimui reikalingo darbo laiko ir sunaudojamų pagrindinių eksploatacinių medžiagų kiekio apskaičiavimas. Skaičiavimuose turi būti atskirai išskiriama darbų apimčių, darbo laiko ir medžiagų sąnaudų dalis, tenkanti karjero rekultivavimui.
22.2. Vadovaujantis Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis [6.24], sudaromos karjero įrengimo kapitalinių darbų, jo atidengimo, naudingosios iškasenos gavybos bei karjero rekultivavimo darbų sąmatos. Atskirai išskiriama sąlyginė 1 ha telkinio rekultivavimo darbų kaina. Sąmatos sudaromos:
22.2.1. visais atvejais, kai planuojama metinė gavyba viršija 100 000 kub. m bei išgaunamųjų išteklių kiekis telkinyje viršija 2 000 000 kub. m, o durpynuose – metinė gavyba viršija 200 000 kub. m;
22.3. Atveju, kai pagal 22.2 punkto nuostatą sudaromos sąmatos, Naudojimo projekte privaloma pateikti suvestinės sąmatos duomenis ir jų analizę.
22.4. Atveju, kai neatliekami 22.2 punkte nurodyti ekonominiai skaičiavimai, išteklių ekonominė vertė pagrindžiama remiantis analogija su panašiomis sąlygomis jau eksploatuojamais telkiniais ar skaičiavimais naudojant katalogus, kad telkinio išteklių naudojimas ekonominiu požiūriu bus naudingas.
22.5. Remiantis 22.3 ir 22.4 punktuose nurodytais duomenimis, telkinio ištekliams suteikiama atitinkama kategorija bei koreguojamas jų identifikavimo kodas [6.19].
23. Aiškinamojo teksto priedai – tai dokumentų, nurodančių Naudojimo projekto rengimo juridinį pagrindą bei pagrindžiančių projektinių sprendinių priėmimo teisėtumą, kopijos, patvirtintos Projekto rengėjo antspaudu ir jo atsakingo asmens parašu.
23.1. Aiškinamojo teksto priedų kopijos pateikiamos Naudojimo projekte po aiškinamojo teksto dalies.
23.2. Prieduose privalo būti pateikta techninė projektavimo užduotis, telkinio išteklių aprobavimo (patvirtinimo) protokolo, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, telkinio išteklių naudojimo sutarties kopijos, skirto kasybos sklypo planas bei nustatyta tvarka parengti žemės sklypo formavimo dokumentai (suderintas projektuojamo ploto detalusis ar specialusis planas, apskrities viršininko įsakymas dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, žemės nuomos sutartis, pažyma apie išnuomoto arba nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo planas ir kt.).
23.3. Jeigu prieš rengiant Naudojimo projektą buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, prieduose pateikiamas atsakingos institucijos motyvuotas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių išnuomotame žemės plote.
23.4. Pateikiamas 1:10 000 ÷ 1:50 000 mastelio projektinis rekultivuoto ploto planas, iliustruojantis rekultivuoto ploto santykį su aplinkinių žemių masyvais bei karjero aplinkinės zonos inžineriniais ir gamtiniais objektais – keliais, vandens telkiniais, melioracijos įrenginiais ir kt.
23.5. Turi būti pateikta visa aktuali susirašinėjimų su valstybės įstaigomis ir institucijomis, vykusių derinant telkinio išteklių naudojimo sąlygas ir turėjusių įtakos priimant konkrečius sprendinius, medžiaga.
23.6. Jeigu kasybos darbuose numatyta panaudoti mašinas ir mechanizmus, kurių techniniai parametrai nėra publikuoti viešai prieinamos bei Naudojimo projekte išvardytos metodinės literatūros šaltiniuose, aiškinamojo teksto prieduose turi būti pateiktos šių mechanizmų techninių pasų ar kitokių oficialių aprašų su nurodytomis pagrindinėmis techninėmis charakteristikomis kopijos.
24. Grafiniai priedai – tai pasirinkto mastelio planai, schemos bei pjūviai, grafiniu būdu iliustruojantys projekto aiškinamajame tekste pateiktus duomenis ir priimtus sprendinius. Bendruoju atveju parengiami šie grafiniai priedai:
24.1. Telkinio markšeiderinis planas, sudarytas vadovaujantis Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių [6.20] 9, 10, 19, 20.1–20.6 punktų nuostatomis.
24.2. Geologiniai-litologiniai pjūviai, sudaryti vadovaujantis 1993–1995 metais parengtomis Kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijomis (3 priedas).
24.3. Naudingojo sluoksnio kraigo, pado, storių, dangos sluoksnio storių, požeminio vandens lygio ir kiti planai, kuriuose izolinijomis, pravedamomis tarp plane išdėstytų atskirų sluoksnių parametrų nustatymo taškų (gręžinių, šurfų, nuovalų ir pan.), iliustruojamos naudingojo sluoksnio slūgsojimo ir jo kasybos sąlygos.
24.4. Išteklių apskaičiavimo planas, sudarytas Taisyklių 18.4 punkto antrojoje pastraipoje nurodytu atveju, vadovaujantis Kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijomis (3 priedas).
24.5. Nuostolių apskaičiavimo planas iliustruoja kasybos dalies skyrių „Išgaunamieji telkinio ištekliai“. Plane išskiriami telkinio plotai, kuriuose naudingosios iškasenos gavyba neplanuojama, nes negali būti vykdoma dėl gamtinių techninių, ekonominių ar kitokių priežasčių. Brėžinys papildomas projektuojamo karjero išorinių šlaitų, kuriuose skaičiuojami naudingosios iškasenos nuostoliai, pjūviais, nurodant šių šlaitų parametrus.
24.6. Karjero įrengimo kapitalinių darbų planas – tai paruošiamųjų karjero įrengimo darbų, užtikrinančių saugų ir racionalų telkinio išteklių naudojimą, visuma: bendras projektuojamų darbų ir įrenginių išdėstymo planas, projektuojamų privažiavimo kelių, drenažo sistemos įrenginių, įvažiavimo bei prarėžos tranšėjų, dirvožemio ir grunto sąvartų, kitų projektuojamų statinių bei kasinių išilginiai ir skersiniai profiliai, nurodant jų projektinius parametrus bei pagrindinių darbų apimtis ir medžiagų kiekius.
24.7. Kasybos darbų sistemos planas – atitinkamo aiškinamojo teksto skyriaus sprendinių pavaizdavimas plane ir pjūvyje schematiškai pateikiant projektuojamą kasaviečių, privažiavimo kelių, grunto sąvartų, kasybos atliekų įrenginių išdėstymą išnuomoto žemės sklypo plote, pagrindinius kasaviečių parametrus, jų išsidėstymą viena kitos ir karjero išorinių kontūrų atžvilgiu, pagrindinių kasybos ir transporto mechanizmų išsidėstymą kasavietėse. Vadovaujantis šiame brėžinyje pateiktais techniniais sprendiniais, sudaromi numatomų panaudoti kasybos mechanizmų kasaviečių pasai, kuriuose nurodyti parametrai privalo atitikti kasybos mechanizmų technines charakteristikas ir darbų saugos reikalavimus.
24.8. Nuodangos darbų kalendorinis planas – pateikiami nuimamo dirvožemio bei mineralinės dangos pakopų storiai, atitinkamo laikotarpio darbų plotas ir nuimamas grunto kiekis, darbų vykdymo kryptis, dirvožemio ir grunto transportavimo keliai, laikinų sąvartų supylimo ir kasybos atliekų įrenginių statybos vietos, jų parametrai bei formavimo kalendorinis planas ir kt.
24.9. Kasybos darbų kalendorinis planas – nurodomas projektinis kasybos pakopos aukštis, planuojamas išorinis gavybos ploto kontūras, atitinkamo laikotarpio kasybos darbų plotas ir išgaunamo naudingojo sluoksnio tūris, darbų baro pasislinkimo kryptys, naudingojo sluoksnio transportavimo keliai ir kt. Tuo atveju, kai naudingojo sluoksnio gavybą planuojama vykdyti keliomis pakopomis, sudaromas atskirai kiekvienos pakopos kalendorinis kasybos darbų planas.
Nuodangos ir kasybos darbų kalendoriniuose planuose pateikiamos išskirtų laikotarpių plotų ir darbų kiekių apskaičiavimo lentelės.
24.10. Karjero planas po „n“ metų eksploatavimo – parodoma projektuojama karjero (išskyrus durpynus) būklė, praėjus „n“ metų po karjero įrengimo. Skaičius „n“ parenkamas Projekto rengėjo nuožiūra, priklausomai nuo konkrečių kasybos sąlygų bei projektuojamo karjero našumo ir gylio. Jeigu kasybos sąlygos nesudėtingos (viena dangos ir viena gavybos pakopa), šiame plane pateikiama karjero būklė, praėjus 3 ÷ 5 metams nuo projekto įgyvendinimo pradžios. Esant sudėtingoms naudingojo sluoksnio gavybos sąlygoms, laikotarpis, per kurį karjeras pasieks projektinį gylį, gali sudaryti 15 ir daugiau metų. Jeigu Naudojimo projekte numatyta, kad karjero projektinis gylis nebus pasiektas per 15 metų, šiame grafiniame priede pateikiama karjero būklė, praėjus 15 metų nuo eksploatavimo darbų pradžios.
Planas sudaromas vadovaujantis Taisyklių 24.1 punkto nuostata. Jame pateikiami visi karjero būklės pavaizdavimo laikotarpiu numatomi kapitalinių darbų objektai, karjero kasaviečių šlaitai, grunto sąvartos, kasybos atliekų įrenginiai, vidaus keliai, karjero nusausinimo sistema ir kt.
24.11. Karjero rekultivavimo darbų kalendorinis planas. Pateikiami karjero rekultivavimo etapai, rekultivuojamų plotų kalendorinis pasiskirstymas, iškastos ertmės (karjero šlaitų ir dugno) rekultivavimo darbų sprendiniai, vyraujančios grunto, sukaupto kasybos atliekų įrenginiuose bei iškastoje ertmėje arba slūgsančio natūralioje būklėje karjero šlaituose ir dugne, perkėlimo kryptys bei jo perkėlimo eiliškumas ir būdai. Plane prie gręžinių pateikiamas projektinis likusio naudingojo sluoksnio storis, rekultivavimo metu supilto (nukasto) sluoksnio storis bei išeksploatuoto ir rekultivuoto paviršiaus altitudės. Planas papildomas karjero šlaitų lėkštinimo, drenažo įrenginių atstatymo arba naujų įrenginių (griovių, pralaidų, greitviečių ir kt.) statybos, esant reikalui – kasybos atliekų įrenginių ir atskirų karjero dugno elementų formavimo brėžiniais, schemomis, profiliais.
Projekto rengėjo nuožiūra esant specifinėms karjero rekultivavimo sąlygoms (didelės žemės darbų apimtys, sudėtingas rekultivuojamo ploto reljefas ir pan.) rekultivavimo darbų planas gali būti papildytas grunto kasimo ir perkėlimo darbų kartogramomis, šių darbų apimčių apskaičiavimo vertikaliais pjūviais ir kt.
24.12. Rekultivuoto ploto geologiniai pjūviai sudaromi siekiant pavaizduoti reljefą ir geologinę sandarą, užbaigus karjero rekultivavimo darbus. Informacinėje skalėje, esančioje po pjūviais, papildomai nurodomas rekultivuojant supilto (nukasto) grunto sluoksnio storis bei projektinis rekultivuoto paviršiaus nuolydis. Pjūvių linijų išdėstymas plane turėtų atitikti telkinio geologinę dalį iliustruojančių geologinių-litologinių pjūvių linijų išdėstymą. Siekiant išryškinti projekto sprendinių pagrįstumą, gali būti pravedami papildomi pjūviai per charakteringus rekultivuojamo ploto taškus.
24.13. Rekultivuoto telkinio planas. Naudojant standartinius topografinius ženklus [6.22] (esant reikalui gali būti panaudoti specifiniai ženklai, kurių reikšmė paaiškinama plano sutartiniuose ženkluose), pateikiamas projektinis rekultivuoto ploto vaizdas kasybos ir žemės sklypų ribose. Rekultivuoto ploto paviršiaus reljefas vaizduojamas izolinijomis, geologinė informacija (išteklių apskaičiavimo kontūrai, gręžinių vietos, geologinė informacija prie gręžinių, geologinių pjūvių linijos ir kt.) nepateikiama.
VII. NAUDOJIMO PROJEKTO DERINIMAS IR TVIRTINIMAS
26. Parengtas bei Projekto rengėjo pasirašytas Naudojimo projektas turi būti suderintas su:
26.3. vietos savivaldos vykdomąja institucija. Atveju, kai projektuojamo telkinio paviršių arba jo dalį užima drenuotų žemių masyvai bei kai projekte yra numatyta drenažo įrenginių statyba ar esamų įrenginių rekonstrukcija, – ši institucija derina ir Naudojimo projekto klausimus, susijusius su melioracija;
26.4. apskrities viršininku (suderinus su rajono žemėtvarkos skyriumi, apskrities žemės tvarkymo departamentu);
27. Esant specifinėms telkinio išsidėstymo vietos sąlygoms (pasienio zona, ežero dugnas, saugoma teritorija ir pan.) Naudojimo projektas papildomai derinamas su atitinkama valstybės institucija, reguliuojančia ūkinę veiklą toje teritorijoje.
28. Derinančių institucijų sąrašas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į naujai išleidžiamų teisės aktų reikalavimus.
29. Kiekviena iš minėtų institucijų ar įstaigų vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 28 straipsnyje nurodytu terminu išnagrinėja jos kompetencijai priskirtinus Naudojimo projekto sprendinius ir derina Naudojimo projektą arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti.
30. Suderinimai žymimi bei derinančių institucijų pastabos surašomos atskirame lape (2 priedas), kuris įsegamas Naudojimo projekto pradžioje (prieš aiškinamąjį tekstą). Tuo atveju, kai derinanti institucija savo išvadas dėl naudojimo projekto derinimo pateikia atskiru raštu, šis raštas pridedamas prie tvirtinti teikiamo Naudojimo projekto, o suderinimų lape Projekto rengėjas žymi atitinkamos institucijos derinimo rašto datą ir numerį.
31. Suderintas Naudojimo projektas pateikiamas tvirtinti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos [6.12, 6.26], kuri per 20 darbo dienų išnagrinėja Naudojimo projektą ir priima sprendimą dėl tvirtinimo arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos projekto rengėjas privalo pašalinti.
32. Projekto rengėjas turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo [6.10] nustatyta tvarka apskųsti Naudojimo projektą nagrinėjusių įstaigų, institucijų ir pareigūnų sprendimus arba jų veiksmus.
33. Vienas patvirtintas Naudojimo projekto egzempliorius saugomas Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fonde. Projekto užsakovas rašytiniu prašymu gali apriboti projekte panaudotų jo lėšomis gautų geologiniu duomenų apie žemės gelmes naudojimą. Apribojimo terminas negali viršyti 5 metų nuo šių duomenų gavimo Lietuvos geologijos tarnyboje dienos [6.1].
34. Patvirtinto Naudojimo projekto galiojimo terminas nepriklausomai nuo telkinio išteklių naudotojų kaitos siejamas su karjero rekultivavimo darbų pabaiga, išskyrus Taisyklių VIII skyriuje numatytus atvejus. Keičiantis telkinio išteklių naudotojui, Naudojimo projektas abipusiu susitarimu tarp ūkio subjektų gali būti perduotas kitam juridiniam asmeniui ar jų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį ir turinčiai nustatyta tvarka išduotą leidimą [6.15] naudoti atitinkamo telkinio išteklius.
VIII. Naudojimo projekto papildymO RENGIMAS
36. Naudojimo projektas turi būti papildytas tuo atveju, kai numatomi keisti:
36.1. bent vienas iš pagrindinių kasybos darbų sistemos elementų (karjero atidengimo būdas, kasaviečių, pakopų, karjero vidaus kelių, kasybos atliekų įrenginių, dangos grunto bei augalinio sluoksnio sąvartų ir kt. parametrai ir/ar išdėstymas bei šių kasybos darbų sistemos elementų tarpusavio sąryšis);
36.2. išskirto kasybos arba išnuomoto žemės sklypo plotas ir/arba ribos (kai ploto pokytis viršija projektinį: telkiniuose, kurių bendras plotas mažesnis kaip 5 ha – 20 %, kai telkinių plotas viršija 5 ha – 10 %);
37. Naudojimo projektas taip pat gali būti papildomas dėl pasikeitusių teisės aktų, reglamentuojančių žemės gelmių išteklių naudojimą, atitinkamų nuostatų ar telkinio išteklių naudojimo sutarties sąlygų.
38. Visais atvejais (nepakitus kasybos darbų sistemai, išgaunamo naudingojo sluoksnio kiekiui ir kt.) praėjus 20 metų nuo Naudojimo projekto sudarymo, jis turi būti papildomas iš naujo sudarytais kalendoriniais nuodangos ir gavybos darbų planais.
38.1. Naudojimo projekto papildymą sudaro trumpas aiškinamasis tekstas, kuriame nurodoma papildymo priežastis bei aprašomi pakeitimai, atliekami atitinkamoje Naudojimo projekto dalyje. Pakeitimai iliustruojami brėžiniais, sudarytais pagal šių Taisyklių reikalavimus. Esant reikalui, pateikiamos dokumentų, kuriais vadovaujantis buvo atlikti pakeitimai, kopijos. Tuo atveju, kai anksčiau parengtame Naudojimo projekte nebuvo rengta ekonominė dalis, papildyme pateikiami duomenys, nurodyti Taisyklių 22.3 arba 22.4, arba 22.5 punktuose.
39. Naudojimo projekto papildymas turi būti suderintas su:
39.2. valstybine darbo inspekcija, jeigu keičiama kasybos darbų sistema, naudingosios iškasenos išteklių išgavimo būdas arba priemonės;
40. Tuo atveju, kai Naudojimo projekto papildymas rengiamas dėl priežasčių, nurodytų šių Taisyklių 36.4 ir 37 punktuose, papildymą derina tik Projekto užsakovas.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42. Juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes [6.15], gali naudoti naudingąsias iškasenas ir ertmes tik turėdami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą Naudojimo projektą [6.1].
43. Atsakomybė už naudingųjų iškasenų gavybą be Naudojimo projekto yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Naudingųjų iškasenų (išskyrus
angliavandenilius) ir žemės gelmių ertmių
naudojimo projektų rengimo taisyklių
1 priedas
……………………rajono………………telkinio……………. išteklių
naudojimo projekto rengimo techninė užduotis
1. Projekto užsakovas ............................................................................................................................
2. Telkinio (telkinio dalies) ištekliai .......................................................................................................
(išteklių aprobavimo (patvirtinimo) data ir vieta, protokolo Nr., išteklių panaudojimo sritis, likusių išteklių kiekis)
................................................................................................................................................................
3. Kasybos sklypas ................................................................................................................................
(plotas, skyrimo data, leidimo naudoti telkinio išteklius Nr.)
4. Žemės sklypas ....................................................................................................................................
(plotas, nuomos sutarties Nr., sudarymo data)
5. Projektinis karjero našumas ...............................................................................................................
6. Karjero darbo režimas:
(sezoniškumas, darbo pamainų skaičius per parą)
gavybos darbai ...........................................................................................................................
nuodangos darbai .......................................................................................................................
rekultivavimo darbai ..................................................................................................................
7. Pagrindiniai technologiniai procesai ..................................................................................................
(žaliavos išgavimo būdas, transportavimo atstumas ir keliai, kasybos atliekų tvarkymas ir pan.)
................................................................................................................................................................
8. Pagrindinės kasybos ir transporto mašinos bei mechanizmai:
(pavadinimas, markė, turimas kiekis, numatoma panaudojimo sritis)
ekskavatorius .............................................................................................................................
buldozeris ir t.t ...........................................................................................................................
9. Karjero rekultivavimo sąlygos ...........................................................................................................
10. Specifiniai reikalavimai ....................................................................................................................
(kurie nurodyti įstaigų ir institucijų, derinusių žemės sklypo formavimo bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus)
................................................................................................................................................................
11. Kitos sąlygos ...................................................................................................................................
(papildomi nurodymai, pageidavimai ir pan., kuriuos pateikia projekto užsakovas)
................................................................................................................................................................
12. Projekto rengėjas .............................................................................................................................
13. Projekto parengimo data ..................................................................................................................
Projekto rengėjas Projekto užsakovas
-------------------- ------------------ ---------------- -------------------
(pareigos) (parašas) (v., pavardė) (pareigos) (parašas) (v., pavardė)
A. V. A. V.
______________
Naudingųjų iškasenų (išskyrus
angliavandenilius) ir žemės gelmių ertmių
naudojimo projektų rengimo taisyklių
2 priedas
(projekto užsakovas) (telkinio ir naudingosios iškasenos pavadinimas)IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO PROJEKTO SUDERINIMŲ LAPAS
SUDERINTA (derinančių institucijų sąrašas gali keistis, žr. Taisyklių 28 punktą):
3. Vietos savivaldos vykdomoji institucija. Atveju, kai projektuojamo telkinio paviršių arba jo dalį užima drenuotų žemių masyvai bei kai projekte yra numatyta drenažo įrenginių statyba ar esamų įrenginių rekonstrukcija – ši institucija derina ir Naudojimo projekto klausimus, susijusius su melioracija.
Naudingųjų iškasenų (išskyrus
angliavandenilius) ir žemės gelmių ertmių
naudojimo projektų rengimo taisyklių
3 priedas
Rekomenduojama metodinė literatūra
1. Žvyro ir smėlio telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijos, VIK 1993-12-07 posėdyje (protokolas Nr. 16(41)) rekomenduotos naudoti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems žvyro ir smėlio telkinių paiešką ir žvalgybą. – Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fondas.
2. Molio telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijos, VIK 1994-10-27 posėdyje (protokolas Nr. 7(50)) rekomenduotos naudoti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems molio telkinių paiešką ir žvalgybą. – Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fondas.
3. Durpės telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijos, VIK 1993-12-20 posėdyje (protokolas Nr. 17(42)) rekomenduotos naudoti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems durpės telkinių tyrimus. – Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fondas.
4. Karbonatinių uolienų telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijos, VIK 1995-01-19 posėdyje (protokolas Nr. 1(51)) rekomenduotos naudoti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems karbonatinių uolienų telkinių paiešką ir žvalgybą. – Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fondas.
5. Projekto užsakovo parengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai.
6. Žemės kasimo mašinų saugos standartai:
9. UAB „Sistela“ parengti ir patikslinti normatyvų rinkiniai pagal 2004 m. liepos mėn. rinkos kainų lygį (su šiais normatyvais galima susipažinti Aplinkos ministerijoje ir UAB „Sistela“ (Žalgirio g. 88, Vilnius)):
10. Nerūdinių statybinių medžiagų įmonių technologinio projektavimo normos. – Leningradas: „Stroiizdat“, 1977 (rusų k.).
11. Malyševa N. A., Sirenko V. N. Nerūdinių statybinių medžiagų telkinių eksploatavimo technologija. – Maskva: „Nedra“, 1986 (rusų k.).
12. Dektiariov A. P. ir kt. Žemės darbų kompleksinis mechanizavimas. – Maskva: „Stroiizdat“, 1987 (rusų k.).
16. Tipiniai projektiniai sprendiniai 409-023-43. Kasybos darbų sistemos elementai nerūdinių statybinių medžiagų pramonės karjeruose. – Leningradas: „Gipronerūd“, 1978 (rusų k.).