STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL METINIO PERIODIŠKUMO DARBO APMOKĖJIMO STATISTINĖS ATASKAITOS PATVIRTINIMO

 

2003 m. gruodžio 3 d. Nr. DĮ-205

Vilnius

 

 

Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas ir vadovaudamasis 12 straipsnio 2 dalimi:

1. Tvirtinu metinio periodiškumo darbo apmokėjimo statistinę ataskaitą DA-03 ir paaiškinimus jai pildyti (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 216 „Dėl darbo apmokėjimo statistinių ataskaitų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 122-5489) 1.1 punktą.

 

 

 

GENERALINIO DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS,

L. E. GENERALINIO

DIREKTORIAUS PAREIGAS                                                              JONAS MARKELEVIČIUS

 

Forma patvirtinta Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2003 m. gruodžio 3 d. įsakymu

Nr. DĮ-205

 

________________________________________________________________________________

(Įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas)

Statistikos departamento prie LRV

Darbo statistikos skyriui1

Gedimino pr. 29, 2746V Vilnius

Teritorinei statistikos įstaigai2

 

DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITA DA–03 METINĖ cccc m.

________________________ Nr. _________

                                                                                                                                          (Užpildymo data)

 

Įmonės kodas registre

 

 

 

 

 

 

 

 

Adresas

Pateikiama: iki kovo 10 d.

 

Pateikia:

1 Statistikos departamento Darbo statistikos skyriui – valstybinės valdžios ir valdymo institucijos;

2 teritorinei statistikos įstaigai – visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)

 

 

 

 

 

 

Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

 

Vietovės kodas

 

 

 

 

Garantuojamas duomenų konfidencialumas

Nuosavybės formos kodas

 

 

 

 

 

Įmonės rūšies kodas

 

 

 

Ataskaitos forma skelbiama interneto svetainėje http://www.std.lt

 

 

I. Darbuotojų skaičius ir darbo laikas

 

Eil. Nr.

Ekonominės veiklos rūšis

Veiklos kodas (EVRK)

Vidutinis darbuotojų skaičius

(dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje)

iš jų:

 

Vidutinis darbuotojų, finansuojamų iš biudžetų ir valstybės pinigų fondų, skaičius (dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje)

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius (dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje)

Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius

iš jų

Įmonės kapitalo dalis, priklausanti valstybei ar savivaldybei, %

Nustatyta darbo savaitės (mėnesio) trukmė*

 

dirbančių ne visą darbo dieną arba savaitę (mažiau negu 1 etatu)

dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje

faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius

iš valstybės

iš savivaldybių

valandomis

įrašyti 1, 2 arba 3

 

A

B

C

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

* Dešimtoje skiltyje nurodykite nustatytą darbo savaitės (mėnesio) trukmę valandomis ir vienuoliktoje skiltyje atitinkamai pažymėkite: 1 – penkių darbo dienų savaitė; 2 – šešių darbo dienų savaitė; 3 – suminė darbo laiko apskaita

 

II. Darbuotojų darbo apmokėjimas

Tūkst. litų, dešimtosios tikslumu

Eil.
Nr.

Ekonominės veiklos rūšis

Veiklos kodas (EVRK)

Bruto darbo užmokesčio lėšos

iš jų

Bruto darbo užmokesčio lėšos ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantiems darbuotojams(nurodytiems I skyriaus 2 skl.)

Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, dirbantiems ne pagrindinėje darbovietėje (nurodytiems I skyriaus 3 skl.)

Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš biudžetų ir valstybės pinigų fondų

Bruto materialinių pašalpų suma iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų

 

sudariusiems autorines sutartis, įsigijusiems verslo liudijimą; delspinigiai

išeitinės išmokos ir kompensacijos

premijos (reguliarios ir vienkartinės)

iš jų

 

premijos iš pelno

iš valstybės

iš savivaldybių

 

A

B

C

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jei rodiklių nukrypimas, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesnis, prašome nurodyti priežastis.......................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

 

 

Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas _____________________________________________________________

                                                                                                                    (Parašas)                                                                                 (Vardas ir pavardė)

 

_____________________________________________________________________________________________

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė)                                                             (Telefonas)                                                             (Faksas)                                                                                                                                                    (El. paštas)

______________

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2003 m. gruodžio 3 d. įsakymu

Nr. DĮ-205

 

INFORMACIJA DĖL METINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO

(ataskaita DA–03 metinė)

 

TEISINIS PAGRINDAS

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299).

TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS

Tai – ištisinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones.

Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams.

Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai kalendoriniai metai.

DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis.

Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.

DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis.

Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis.

Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557) 1732 ir 17317 straipsniai.

 

PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI DA–03 METINĖ PILDYTI

 

Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 13 straipsnį, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą ir dirbantis pagal darbo sutartis už atlyginimą.

Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis (iš jų sudarę darbo sutartis tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms) ir gaunantys darbo užmokestį. Be to, sąlygiškai priskiriami valstybės pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos ir kt. tarnybose), teisėjai, prokurorai; valstybės politikai; valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos, ir pan.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis; asmenys, įsigiję verslo liudijimą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai ar įmonės valdymo organų (pvz., valdybos, tarybos ir pan.) nariai, apmokami tik iš pelno.

 

1 skiltis. VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

 

Įskaitomi pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbantys darbuotojai, sudarę darbo sutartis. Be to, įskaitomi pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos ir kt. tarnybose), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, ir pan.

Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ne nuo metų pradžios ir pan.

 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje skiltyje nurodomas pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai dirba 0,5 etatu ir 2 darbuotojai 0,75 etatu, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus.

 

Vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas dviem būdais:

1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas sudedant ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5–6 dienos, likusioms – pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

2. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal formulę:

,

kur:

       – vidutinis darbuotojų skaičius

Dgr0  – ikiataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

Ds      – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius

Dv     – ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius

M

Dl      – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius

Dgr1  – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

 

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, įskaitomi į vidutinį darbuotojų skaičių, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5–6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius.

 

Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių dalijama iš 12 ir tuo atveju, jei įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.

 

Įmonė, įstaiga ar organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkių skaičiavimo būdų.

 

2 skiltis. VIDUTINIS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

 

Darbuotojui, susitarus su darbdaviu, gali būti nustatoma ne visa darbo diena arba ne visa darbo savaitė. Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai – tai asmenys savo noru dirbę trumpiau, t. y. pusę dienos, tris ketvirtadalius ir pan.) negu teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatyta darbo laiko trukmė.

Šioje skiltyje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną arba savaitę, skaičius.

Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir vėlesni jo pakeitimai.

Vidutinis ne visą darbo dieną ar savaitę dirbančių darbuotojų skaičius skaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką.

Jei darbuotojai dirba teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatytą sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

 

3 skiltis. VIDUTINIS NE PAGRINDINĖJE DARBOVIETĖJE DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

 

Iš 1 skiltyje nurodyto darbuotojų skaičiaus išskirkite ne pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų skaičių. Atkreipkite dėmesį, kad šioje skiltyje pateikiamas ne pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius.

 

4 ir 5 skiltys. VIDUTINIS DARBUOTOJŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETŲ IR VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ, SKAIČIUS

 

Šias skiltis pildo biudžetinės įstaigos ir organizacijos, taip pat įmonės, gaunančios darbo užmokesčio lėšas iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų.

 

Atkreipkite dėmesį, kad šiose skiltyse nurodomas pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, skaičius.

 

Į šias skiltis įskaičiuojami darbuotojai finansuojami iš nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir iš valstybės pinigų fondų.

Darbuotojai, finansuojami iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei sveikatos draudimo fondo biudžeto, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto.

Darbuotojai, finansuojami iš valstybės pinigų fondų (pvz., privatizavimo fondo ir kt.), atsižvelgiant į finansavimo šaltinį, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų.

Darbuotojai, įdarbinti tarpininkaujant Lietuvos darbo biržai pagal viešųjų darbų programą ir finansuojami tik iš Užimtumo fondo lėšų, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto. Jei minėti darbuotojai finansuojami iš valstybės ir iš savivaldybės biudžetų, jie nurodomi ir 4 ir 5 skiltyse.

 

6 skiltis. VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

 

Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbančių visą mėnesį visą darbo dieną, suma.

Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbantys darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, ir kt. tarnybose), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos ir pan.

Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro dviejų rodiklių suma:

·      vidutinis visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius;

·      ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną, – tai asmenys, dirbantys teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsniu, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.

Darbuotojai, kurie dirba teisės aktų nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį, – tai priimti į darbą ar atleisti iš darbo po ataskaitinio mėnesio pirmos dienos, sirgę daugiau negu dvi kalendorines dienas (sirgę vieną arba dvi dienas – įtraukiami) ar dėl kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį darbuotojai.

 

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę, – tai asmenys, kurie susitarę su darbdaviu, dirba trumpiau (pusę dienos, tris ketvirtadalius darbo trukmės ir pan.) negu teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo laiko trukmė.

Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir vėlesni jo pakeitimai.

 

Atkreipkite dėmesį, kad dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui.

 

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normali ar suminė).

 

1.       Normali darbo laiko apskaita – tai teisės aktų nustatyta darbo laiko trukmė per savaitę, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

Įmonėse, kuriose taikoma normali darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:

·        sumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;

·        gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmonių darbo dienų skaičius;

·        gautas sąlyginis žmonių darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

2.       Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu:

·        susumuojamos darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną ar savaitę, apmokėtos valandos per mėnesį;

·        gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.

 

Biudžetinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose taikoma teisės aktų nustatyta 40 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią etato dalį jie dirba. Darbuotojai, dirbantys 0,25, 0,50 ar 0,75 etatu ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną paprastuoju būdu, tai yra sudedant etatų dalis.

Pvz., du darbuotojai dirba 0,25, keturi – 0,50 ir du – 0,75 etatu.

 

Skaičiuojama taip:   2 ´ 0,25 + 4 ´ 0,50 + 2 ´ 0,75 = 4

 

Taigi perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius lygus 4.

 

Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis:

0,25 etato = 2 valandos

0,50 etato = 4 valandos

0,75 etato = 6 valandos

Kai etato dalys išreiškiamos valandomis, susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.

 

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitiniais metais apskaičiuojamas sudedant kiekvieno ataskaitinių metų mėnesio bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš 12.

Skaičiuodami vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių atkreipkite dėmesį į tai, kad:

·     dalijama iš 12 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų,

·     neperskaičiuojami darbuotojai, dirbę visą mėnesį visą darbo dieną daugiau negu vienu etatu.

 

7 skiltis. FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

 

Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 111-3574); darbdavio apmokėtos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės; atostogų laikas ir pan. Į faktiškai apmokėtą laiką neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Ataskaitos 7 skiltyje nurodomas darbuotojų, įskaitytų į ataskaitos 6 skiltį, faktiškai apmokėtų valandų skaičius per metus.

 

8 skiltis. FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

 

Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų normalios darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma.

Normali darbo laiko trukmė – teisės aktų nustatyta darbo laiko trukmė (per savaitę, per mėnesį).

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija nustatytą darbo laiko trukmę, už kurį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).

Į faktiškai dirbtą laiką įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui; atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai; paruošiami ir valomi instrumentai; rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo arba kolektyvinę sutartis numatoma už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal ir pan.

Minėtoje skiltyje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 6 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai dirbtų valandų suma per metus. Nedirbtos, bet apmokėtos valandos čia neįskaitomos.

 

9 skiltis. įmonės kapitalo dalIS, priklausanTI valstybei ar savivaldybei (procentais).

 

Valstybei gali atstovauti valstybės ir savivaldybių institucijos. Čia nurodoma valstybei ir savivaldybių institucijoms priklausanti įmonės, įstaigos ir organizacijos kapitalo dalis procentais. Minėto rodiklio reikšmė turi sutapti su įmonės pagrindinių finansinių rodiklių statistinės ataskaitos F–01 201, 202, 203 ar 204 eilutėse pateiktomis reikšmėmis, išreikštomis procentais.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, neturinčios valstybės ar savivaldybių kapitalo, šio rodiklio nenurodo.

 

10 ir 11 skiltys. NUSTATYTA DARBO SAVAITĖS (MĖNESIO) TRUKMĖ

 

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsniu, darbuotojo darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar ataskaitinį laikotarpį nustatomi pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainos) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 str.). Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Tam tikrų kategorijų (gydymo, vaikų auklėjimo įstaigų ir kt.) darbuotojams darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

 

Vidutinę darbo mėnesio trukmę pildo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo laiko trukmė per ataskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Ataskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota teisės aktų nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarką nustato Vyriausybė.

 

Atkreipkite dėmesį, kad ataskaitos 10 skiltyje nurodoma ir atitinkamai pažymima įmonėje daugumos darbuotojų darbo savaitės (mėnesio) trukmė.

Nurodykite nustatytą daugumos darbuotojų darbo laiko trukmę valandomis ir 11 skiltyje pažymėkite tik vieną atsakymą: penkių darbo dienų savaitė, šešių darbo dienų savaitė, suminė darbo laiko apskaita.

Jeigu įmonės dėl finansinių ar kitų priežasčių dirba sutrumpintą darbo savaitę (3 ar 4 darbo dienas), nurodykite ne faktiškai dirbtą trukmę, o nustatytą savaitės darbo trukmę.

 

II. DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS

 

1 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS

 

Tai visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, statutiniais pagrindais, valstybės politikams, valstybės tarnautojams, asmenims, sudariusiems autorines sutartis, įsigijusiems verslo liudijimą, per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas ir vienetinius įkainius; padidintas darbo užmokestis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; reguliarūs ir nereguliariai mokami priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ar mėnesinių algų (pvz., priedai už tarnybos stažą, už laipsnį ir kt.; priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių atlikimą viršijant nustatytą darbo krūvį ir pan.); reguliarios ir nereguliarios premijos, mokamos pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą; tantjemos; vienkartinės piniginės išmokos; skirtos darbuotojams skatinti; anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais; darbo užmokestis už laiką, kai darbuotojas teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais nedirbo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (darbo užmokestis už atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų; papildomas atostogų dienas ir pan.); laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras; išeitinės išmokos; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; autorinis atlyginimas; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; išmokos asmenims, įsigijusiems verslo liudijimą; kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, nustatytos teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse.

 

Į darbo užmokesčio lėšų sumą neįskaitoma: dividendai; materialinės pašalpos; dotacijos darbuotojų maitinimui; kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.); negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai; pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.); dovanos; kitos panašios išmokos.

 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį, statistiniams tikslams skaičiuojamas tokiu būdu. Iš bruto darbo užmokesčio lėšų sumos atimamas asmenų, sudariusių autorines sutartis, autorinis atlyginimas; asmenų, įsigijusių verslo liudijimą, pajamos, taip pat delspinigių, išeitinių išmokų, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos bei įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio lėšų sumos. Gauta suma dalijama iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos I skyriaus 6 skl.) ir iš 12.

 

Atkreipkite dėmesį, kad į darbo užmokesčio lėšas įskaitomos lėšos už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo kalendorines dienas, kurias moka darbdavys iš savo lėšų. Čia neįskaitomos laikinojo nedarbingumo pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

 

2 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS ASMENIMS, SUDARIUSIEMS AUTORINES SUTARTIS, ĮSIGIJUSIEMS VERSLO LIUDIJIMĄ; DELSPINIGIAI

 

Nurodoma darbuotojams, sudariusiems autorines sutartis, įsigijusiems verslo liudijimą, apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus. Čia taip pat įskaitomos per metus apskaičiuotos delspinigių sumos.

Literatūrinis (kūrybinis) honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir panašių organizacijų darbuotojams, mokamas darbo sutarties pagrindu, į šią skiltį neįskaitomas. Minėtiems darbuotojams apskaičiuotos literatūrinio (kūrybinio) honoraro sumos įtraukiamos tik į bruto darbo užmokesčio lėšų sumą (II skyriaus 1 skiltį).

Visi įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis ir fiziniams asmenims, įsigijusiems verslo liudijimą. Darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal minėtas sutartis, nurodomas ataskaitos II skyriaus 1 ir 2 skiltyje.

 

Atkreipkite dėmesį, kad į šią skiltį taip pat įskaitomos įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių, kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė, darbo užmokesčio sumos.

 

3 skiltis. IŠEITINĖS IŠMOKOS IR KOMPENSACIJOS

 

Tai darbdavio atleistiems darbuotojams mokamos išeitinės išmokos, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Išeitinės išmokos ir kompensacijos mokamos remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo santykių nutraukimo sąlygas.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą.

 

4 skiltis. PREMIJOS

 

Nurodoma reguliarių ir nereguliarių premijų, apskaičiuotų ataskaitiniais metais, suma (už ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus).

Į ją įskaitomos tik už ikiataskaitinių metų darbo rezultatus apskaičiuotos metinės premijos. Ankstesnių metų priskaitymai čia neįskaitomi.

 

5 skiltis. PREMIJOS IŠ PELNO

 

Iš visos apskaičiuotos premijų sumos, nurodytos 4 skiltyje, išskiriamos premijos iš pelno, apskaičiuotos per ataskaitinius metus. Šį rodiklį nurodo pelno siekiančios ir kitos turinčios pelno įmonės. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos premijų iš pelno neturi, todėl šios skilties nepildo.

 

6 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANTIEMS DARBUOTOJAMS

 

Tai darbuotojams, dirbantiems pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną arba savaitę (nurodytiems ataskaitos I skyriaus 2 skiltyje), apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų suma per metus.

 

7 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBANTIEMS NE PAGRINDINĖJE DARBOVIETĖJE

 

Nurodoma darbuotojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje (kurie įskaityti į I skyriaus 1, 2 ir 6 skiltis), bruto darbo užmokesčio lėšų suma.

 

8 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO

 

Čia nurodoma pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbantiems darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto (nurodytiems I skyriaus 4 skiltyje), apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų suma. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai ataskaitos I skyriaus 1 ir 4 skiltyse darbuotojų skaičius sutampa. Tuomet turi sutapti ir II skyriaus 1 ir 8 skiltyse nurodyta darbo užmokesčio lėšų suma (jeigu nėra priskaitymų asmenims, sudariusiems autorines sutartis, įsigijusiems verslo liudijimą, bei neišmokėtos delspinigių, išeitinių išmokų ir kompensacijų sumos).

Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš ūkiskaitiniu būdu uždirbtų lėšų, tai darbuotojų skaičius I skyriaus 1 skiltyje yra didesnis už 4 skiltyje nurodytą darbuotojų skaičių. Analogiška kontrolė būdinga ir ataskaitos II skyriui.

 

9 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ

 

Čia nurodomos apskaičiuotos darbo užmokesčio lėšos pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbantiems darbuotojams, finansuojamiems iš savivaldybių biudžetų (nurodytiems I skyriaus 5 skiltyje).

Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, tai darbuotojų skaičius ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma turėtų būti nurodoma atitinkamose ataskaitos skiltyse (I skyriaus 4 ir 5 skiltyse bei II skyriaus 8 ir 9 skiltyse).

 

10 skiltis. BRUTO MATERIALINIŲ PAŠALPŲ SUMA IŠ ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS LĖŠŲ

 

Materialinė parama – darbuotojams mokamos piniginės išmokos, tiesiogiai nesusijusios su darbo santykiais. Tai sutuoktuvių, laidojimo pašalpos ir kitos teisės aktuose ir kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka darbdavio mokamos išmokos.

Šioje skiltyje nurodoma apskaičiuota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų materialinių pašalpų suma visiems darbuotojams, mokama iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų per ataskaitinius metus.

Materialinės pašalpos į ataskaitos II skyriaus 1 skiltį neįskaitomos.

 

 

Darbo statistikos skyrius

Telefonai pasiteirauti: (8~5) 236 48 30; (8~5) 236 48 40; (8~5) 236 48 47; (8~5) 236 48 48; (8~5) 236 48 50; (8~5) 236 48 53.

______________