LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮMONIŲ BANKROTO
ĮSTATYMAS

I SKIRSNIS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius keliant ir nagrinėjant įmonių bankroto bylas bei atliekant bankroto procedūras.

Įstatymas taikomas visiems ūkiniams subjektams, kurių veiklą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Bankų ir kitų kredito įstaigų, draudimo organizacijų, žemės ūkio įmonių bankroto bylų kėlimo ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių veiklą reguliuojantys norminiai aktai.

Įstatymas netaikomas specifinės paskirties valstybinėms įmonėms, biudžetinėms, visuomeninėms organizacijoms ir ne pelno organizacijoms (įmonėms).

2 straipsnis. Įmonės bankroto procedūra

Įmonės bankroto procedūra – tai įmonės administratoriaus paskyrimas, taikos sutarties tarp kreditorių ir skolininko sudarymas, įmonės reorganizavimas ar sanavimas siekiant išvengti jos bankroto, taip pat bankrutavusių įmonių likvidavimas. Įmonės bankroto procedūra gali būti taikoma teismine ir neteismine tvarka.

Apie bankroto bylos iškėlimą, jos eigą ir įmonėje atliekamą bankroto procedūrą turi būti pažymima įmonių rejestre.

3 straipsnis. Įmonės bankroto bylos iškėlimo sąlygos

Įmonės bankroto bylą teismas iškelia pagal:

1) kreditorių pareiškimus dėl įmonės nemokumo. Pareiškimai gali būti pateikti pasibaigus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, taip pat kreditorių ir įmonės sutartyse, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti finansinius įsipareigojimus, jei sutartyse terminas nenustatytas, nurodant, kad skolininkas neturi pakankamai turto savo prievolėms įvykdyti;

2) kreditorių pareiškimus dėl pernelyg didelio įmonės įsiskolinimo. Šie pareiškimai gali būti pateikti, kai turinčios juridinio asmens teises įmonės nuosavybe esantis turtas nepadengia jos įsiskolinimų (balanse apskaityto turto vertė yra mažesnė už skolintą kapitalą);

3) kreditorių pareiškimus dėl įmonės netinkamo disponavimo savo turtu (turto dovanojimas, pardavimas mažesnėmis kainomis ar kitoks eikvojimas) arba kitų veiksmų, dėl kurių kreditoriai turi pagrindo manyti, kad iš skolininko turto nebus patenkinti jų reikalavimai;

4) įmonės savininko (savininkų) arba jos valdymo organo, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl įmonės reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas, pareiškimą, jeigu įmonė yra nemoki ar realiai (įrodomai) laukiama jos nemokumo, arba jos turimo turto nepakanka esamiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti.

Prie pareiškimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pridedami dokumentai, įrodantys šio pareiškimo pagrįstumą.

4 straipsnis. Neteisminės bankroto procedūros taikymas

Skolininkas ar kreditoriai gali nesikreipti į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, jeigu skolininkas viešai pasiskelbia apie nesugebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus ir raštu apie tai praneša kiekvienam kreditoriui.

Pranešime turi būti nurodyta: įmonės pavadinimas ir kiti rekvizitai, pirmojo kreditorių susirinkimo data ir vieta.

Sprendimą dėl neteisminės bankroto procedūros taikymo gali priimti kreditorių susirinkimas, susitaręs su skolininku, jeigu šiam sprendimui vienbalsiai pritaria visi kreditoriai.

Bankroto procedūros taikymas neteismine tvarka nustatomas šalims susitarus. Kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka ir sąlygos nustatomos pagal šiame įstatyme nustatytą teisminę bankroto bylų nagrinėjimo tvarką ir sąlygas.

Jeigu šalys nesusitaria dėl bankroto procedūros taikymo arba jei kreditorių susirinkimas, remdamasis šiame įstatyme nustatyta tvarka, negali priimti sprendimo dėl reikalavimų patenkinimo sąlygų ir tvarkos, šis klausimas perduodamas nagrinėti teismui.

Bankroto neteisminę procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas.

5 straipsnis. Tyčinis bankrotas

Tyčinis bankrotas – teismo sprendimu nustatyta įmonės veika, kuria siekiama išvengti visiško ar dalinio atsiskaitymo su kreditoriais.

Teismas, nustatęs tyčinį įmonės bankrotą, turi išnagrinėti šios įmonės per paskutinius 12 mėnesių iki bylos iškėlimo dienos sudarytus sandorius ir nustatyti jų teisėtumą. Turtas, perleistas pagal teismo pripažintus negaliojančiais sandorius, turi būti nukreiptas kreditorių reikalavimams patenkinti.

Nustačius tyčinį įmonės bankrotą, kreditoriai, kuriems skolų grąžinimo terminai dar nesuėjo, turi teisę reikalauti grąžinti skolas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įmonių tyčinis bankrotas gali būti nustatomas teismo iniciatyva pagal kreditorių susirinkimo arba atskirų kreditorių pareiškimus.

Tyčinio įmonių bankroto atveju kreditorių reikalavimai tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakomybę už veikas, kurios buvo tyčinio įmonių bankroto priežastis, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas tyčinis bankrotas, gali būti apskųstas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

II SKIRSNIS

ĮMONIŲ BANKROTO BYLŲ TEISMINIS NAGRINĖJIMAS

6 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas teisme

Įmonės bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, teismas.

Teismas turi teisę atsisakyti kelti bankroto bylą, jeigu kreipėsi tik vienas kreditorius arba jeigu suminiai kreditorių reikalavimai yra nedideli palyginti su turimu įstatiniu kapitalu. Šiuo atveju turtinės skolininko ir kreditorių pretenzijos sprendžiamos bendra turtinių ginčų sprendimo tvarka.

Teismas, priėmęs skolininko ar kreditorių pareiškimus ir preliminariai nustatęs ieškininių reikalavimų įmonės bankroto bylai iškelti pagrįstumą, per 7 dienas priima nutartį ją iškelti ir privalo:

1) raštu įspėti skolininką, jog jis privalo nedelsdamas pranešti apie įmonės buveinės pakeitimą;

2) pranešti apie iškeltą bylą žinomiems kreditoriams, finansų ir kredito įstaigoms, aptarnaujančioms šią įmonę, bankrutuojančios valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės steigėjui, įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbti nurodant:

teismą, kuriame bus nagrinėjama bankroto byla, ir bylos numerį,

bankrutuojančios įmonės rekvizitus,

pirmojo kreditorių susirinkimo datą ir vietą,

terminus, iki kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;

3) paskirti įmonės administratorių. Jeigu teismas turi duomenų, kad įmonės turtas yra eikvojamas ar atliekami kiti veiksmai, pažeidžiantys kreditorių teises, laikinasis administratorius teismo nutartimi gali būti paskirtas iki įmonės bankroto bylos iškėlimo;

4) įspėti įmonę apie uždraudimą administracijos iniciatyva nutraukti darbo santykius su įmonės dirbančiaisiais;

5) sustabdyti kitų, iškeltų šiai įmonei šiame teisme, bylų nagrinėjimą ir pranešti kitiems teismams, kuriuose yra šios įmonės bylų, apie bankroto bylos iškėlimą, kad būtų sustabdytos kitos šiai įmonei iškeltos bylos;

6) užklausti už sanavimą atsakingą organą dėl galimybės taikyti įmonei sanavimo priemones. Jei byla iškelta valstybinei ar valstybinei akcinei įmonei, teismas turi užklausti apie tai ir šios įmonės steigėją. Sanuojantis organas ir steigėjas privalo atsakyti į užklausimą per vieną mėnesį nuo užklausimo gavimo dienos.

Teismo nutartis iškelti bankroto bylą gali būti apskųsta Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutraukus įmonės bankroto bylą dėl taikos sutarties, reorganizavimo ar sanavimo, apie tai pranešama šią įmonę aptarnaujančioms finansų ir kredito įstaigoms, valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės steigėjui, įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbiama.

Teismui iškėlus įmonės bankroto bylą:

įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei įmonės bankroto byla yra nutraukiama dėl šiame įstatyme numatytų priežasčių, tai įmonės valdymo organai turi teisę toliau vykdyti savo funkcijas;

uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne ginčo tvarka, taip pat be atskiro teismo leidimo uždraudžiama dalinti ar kitaip skirstyti įmonės turtą, išskyrus einamuosius mokėjimus, reikalingus įmonės veiklos procesui bylos nagrinėjimo metu palaikyti.

7 straipsnis. Įmonės administratorius

Administratorius – tai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiui skiriamas įmonės valdytojas.

Administratoriumi negali būti paskirtas skolininko atstovas (įmonės savininkas (savininkai), jos valdybos narys, administracijos vadovas).

Administratorius įmonės bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu turi šias teises ir pareigas:

1) atstovauja įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir ūkinėje veikloje;

2) valdo ir disponuoja įmonės turtu, vadovauja įmonės einamajai komercinei-ūkinei veiklai;

3) peržiūri visus įmonės sandorius, sudarytus per paskutinius 12 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo arba įmonės viešo pasiskelbimo bankrutuojančia, ir pareiškia ieškinius dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu jais buvo padaryta žala įmonei;

4) sudaro kreditorių reikalavimų sąrašą, pateikia jį tvirtinti teismui, ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus;

5) priima ir atleidžia darbuotojus;

6) ima naujus kreditus, nuomoja arba parduoda dalį įmonės turto;

7) sprendžia apie įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nesuėjo, tolesnį vykdymą ar vykdymo nutraukimą.

8 straipsnis. Administratoriaus sprendimų tvirtinimas ir jo atsakomybė

Visus administratoriaus sprendimus, didinančius įmonės įsiskolinimą, taip pat susijusius su įmonės turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi patvirtinti kreditorių susirinkimas arba, susirinkimui pavedus, šio susirinkimo pirmininkas, išskyrus atvejus, kai šie sprendimai būtini įmonės veiklai garantuoti. Šie sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja.

Administratorius atlygina nuostolius, kurie gauti vykdant nepatvirtintus, šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus sprendimus.

9 straipsnis. Kreditorių teisės, teismui iškėlus įmonės bankroto bylą

Teismui iškėlus įmonės bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai nuo bylos iškėlimo dienos, pareikšti administratoriui savo finansinius reikalavimus ir nurodyti prievolės įvykdymo garantijas.

Teismas turi teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti kreditorių ieškinius, kurie buvo pateikti pažeidus dėl svarbių priežasčių šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą.

III SKIRSNIS

KREDITORIŲ SUSIRINKIMAS

10 straipsnis. Kreditorių susirinkimo darbo tvarka

Kreditorius, pateikusius skolininkui reikalavimus šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka, administratorius įtraukia į kreditorių sąrašą. Šį sąrašą tvirtina kreditorių susirinkimas, o kai įmonė pripažįstama bankrutuojančia teismine tvarka – teismas.

Visi kreditoriai turi lygias teises nepriklausomai nuo jų registracijos vietos, užsienio kapitalo buvimo, nuosavybės formos ir pilietybės.

Kreditorių susirinkimo pirmininką skiria teismas.

Kreditorių susirinkimo posėdžiuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios įmonės savininkas arba jo atstovas, teismo paskirtas įmonės administratorius ir valstybinių bei valstybinių akcinių įmonių steigėjo atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai (jų atstovai).

Teisę sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą turi teismas arba pasiskelbusios apie nesugebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės savininkas (savininkai) ar valdymo organas, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl įmonės reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas. Pirmasis kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo:

1) bylos iškėlimo dėl įmonės bankroto dienos, kai byla iškeliama teisme;

2) viešo įmonės pasiskelbimo bankrutavusia dienos.

Kitus kreditorių susirinkimo posėdžius turi teisę sušaukti teismas, kreditorių susirinkimo pirmininkas. Prašyti sušaukti susirinkimą turi teisę grupė kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų kreditorių pateiktų reikalavimų sumos.

Kreditorių susirinkimo dalyviams turi būti raštu pranešama apie šaukiamus kreditorių susirinkimo posėdžius ne vėliau kaip likus 10 dienų iki šių posėdžių pradžios.

11 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka

Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kada už jį atviru balsavimu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių pateiktų reikalavimų sumos, neįskaitant reikalavimų tų kreditorių, kurie nedalyvavo susirinkime be svarbių priežasčių.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta sprendimų priėmimo tvarka galioja sprendžiant visus klausimus, išskyrus šiame įstatyme specialiai numatytus atvejus.

Kreditorių susirinkimo sprendimas privalomas visiems kreditoriams. Kreditorių susirinkimas apie savo priimtus sprendimus privalo per 5 dienas raštu informuoti visus žinomus kreditorius, o jeigu byla iškelta teisme – ir teismą.

Jeigu kreditoriai, gavę pranešimą, antrą kartą be svarbių priežasčių neatvyko į susirinkimą, teismas palieka bankroto bylą nenagrinėtą.

12 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės

Iškėlus bankroto bylą, kreditorių susirinkimas turi teisę:

1) prašyti teismą pakeisti jau paskirtą įmonės administratorių;

2) reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, suinteresuotų asmenų prašymu ją gali tvirtinti teismas;

3) leisti administratoriui sudaryti su įmonės turto pardavimu ar kitokiu perdavimu susijusius sandorius, kuriems sudaryti šiame įstatyme nustatytais atvejais reikalingas kreditorių susirinkimo sutikimas;

4) nustatyti administratoriui atlyginimą. Teismas įmonės administratoriui gali padidinti kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą;

5) sudaryti su skolininku taikos sutartį;

6) siūlyti reorganizuoti įmonę ar ją sanuoti;

7) reikalauti įmonę likviduoti.

13 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas kreditoriams atsisakius ieškinių

Bet kuris kreditorius turi teisę atsisakyti savo ieškinių. Bankroto byla, kreditoriui atsisakius ieškinių, toje dalyje yra nutraukiama.

Byla dėl įmonės bankroto nutraukiama, kai visi kreditoriai atsisako savo ieškinių. Teismas bylos nenutraukia, jeigu tai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia kieno nors teises bei teisėtus interesus.

IV SKIRSNIS

TAIKOS SUTARTIS

14 straipsnis. Kreditorių teisės sudarant taikos sutartį

Kreditorius arba jų grupė su skolininku gali sudaryti taikos sutartį.

Sudarytoje taikos sutartyje turi būti nurodytas įmonės balansas ir skolų sąrašas, šalių sulygtos sutarties sąlygos dėl skolų atsisakymo, sumažinimo ar mokėjimo atidėjimo, taip pat šalių prievolių vykdymo terminai bei tvarka.

15 straipsnis. Taikos sutarties sudarymo laikas

Taikos sutartis tarp skolininko ir kreditorių gali būti sudaryta bet kurioje bylos dėl įmonės bankroto nagrinėjimo stadijoje.

16 straipsnis. Taikos sutarties priėmimo ir tvirtinimo tvarka

Taikos sutartis laikoma sudaryta, kai kreditorių susirinkime jai pritaria visi kreditoriai, kurių reikalavimų negarantuoja įkeitimas.

Taikos sutartis negali būti sudaryta, jeigu teismas nustato tyčinį bankrotą.

Kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, jeigu jis mano, kad sudarant sutartį buvo pažeisti įstatymų reikalavimai arba pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Taikos sutartis įsigalioja teismui ją patvirtinus.Jeigu sutartis sudaryta tuo metu, kai bankroto procedūrai buvo taikoma neteisminė tvarka, ją taip pat turi patvirtinti teismas.

17 straipsnis. Taikos sutarties pripažinimas negaliojančia

Taikos sutartis teismine tvarka gali būti pripažinta negaliojančia jeigu ją sudarant buvo pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai.

Taikos sutartį pripažinus negaliojančia, atstatomos visos įmonės finansinės prievolės, galiojusios iki taikos sutarties sudarymo.

18 straipsnis. Įmonės bankroto bylos nutraukimas šalims sudarius taikos sutartį

Teismui patvirtinus taikos sutartį, byla dėl įmonės bankroto nutraukiama.

V SKIRSNIS

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

19 straipsnis. Įmonės reorganizavimo sąlygos

Įmonės reorganizavimas – tai kreditorių, administratoriaus, įmonės savininko (savininkų) ar jo įgalioto atstovo vykdomas šios įmonės struktūros pertvarkymas skaidant arba perduodant visą ar dalį įmonės turto kitiems ūkiniams subjektams, jos veiklos pobūdžio pakeitimas siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus.

Kreditorių susirinkimo arba įmonės teikimu teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, jeigu yra galimybė pasiekti vieną iš šių tikslų:

1) atstatyti įmonės mokumą;

2) realizuoti dalį įmonės turto, kad būtų galima visiškai apmokėti kreditoriams skolas nenutraukiant ūkinės veiklos.

Už sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimą turi balsuoti atviru balsavimu ne mažiau kaip du trečdaliai kreditorių pagal pateiktų ieškinių reikalavimų sumą.

20 straipsnis. Įmonės reorganizavimo projektas

Įmonės reorganizavimo projektą gali rengti kreditoriai, administratorius, skolininkas.

Įmonės reorganizavimo projektas turi būti parengtas ir pateiktas teismui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl bankroto procedūrų taikymo priėmimo dienos.

Įmonės reorganizavimo trukmę nustato kreditorių susirinkimas.

Įmonės reorganizavimo projekte turi būti numatyta:

1) reorganizavimo objektas, tikslai ir terminai;

2) įmonės reorganizavimą vykdančio administratoriaus pareigos ir teisės, neviršijant šio įstatymo 7 straipsnyje numatytų įgaliojimų;

3) kreditorių susirinkimo teisės;

4) įmonei suteikiamos teisės;

5) administratoriaus atsiskaitymo kreditorių susirinkimui tvarka.

Įmonės reorganizavimo projektas įsigalioja nuo jo patvirtinimo teisme dienos.

Teismui patvirtinus reorganizavimo projektą, kreditorių susirinkimas ir įmonė turi tik tame projekte numatytas teises. Projekto galiojimo laikotarpiu bankroto bylos nagrinėjimas teisme sustabdomas.

21 straipsnis. Įmonės reorganizavimo nutraukimas ir baigimas

Įmonės reorganizavimas baigiamas, kai yra pasiekti reorganizavimo projekte numatyti tikslai, ir byla dėl įmonės bankroto nutraukiama.

Įmonės ar jos veiklos reorganizavimas teismo nutartimi gali būti nutraukiamas, jeigu:

1) kreditorių susirinkimas nusprendžia, kad reorganizavimo tikslai nebus pasiekti;

2) įmonė atlieka veiksmus, kurie pažeidžia ar gali pažeisti askirų kreditorių interesus.

Teismui nutraukus įmonės reorganizavimą, atstatomos kreditorių pirminės pretenzijos ir atnaujinamas bankroto bylos nagrinėjimas.

VI SKIRSNIS

ĮMONĖS SANAVIMAS

22 straipsnis. Bankrutuojančios įmonės sanavimas

Įmonės sanavimas – tai su valstybės ar trečiųjų asmenų finansine garantija įmonei taikomos administracinės, ekonominės ir finansinės priemonės siekiant išvengti jos bankrutavimo.

Įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu nesudarius ar teismui nepatvirtinus taikos sutarties arba įmonės ar jos veiklos reorganizavimo projekto, įmonei gali būti taikomas sanavimas.

Teismas, numatęs galimybę taikyti įmonei sanavimo priemones, gali viešai skelbti konkursą dėl juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimo šios įmonės sanavimo procese.

Įmonę sanuoja valstybinis sanavimo organas arba sanavimo konkursą pagal pateiktą projektą laimėjusieji fiziniai ar juridiniai asmenys.

Pareiškimai dėl įmonės sanavimo gali būti pateikiami teismui ne vėliau kaip per 2 mėnesius po sanavimo konkurso paskelbimo.

Pareiškimuose dėl įmonės sanavimo turi būti nurodomi juridiniai ir fiziniai asmenys, pageidaujantys sanuoti, pagrindiniai duomenys apie juos, esamų ekonominių ryšių su įmone pobūdis, taip pat sanavimo priemonių pobūdis, tikslai, trukmė, kreditorių reikalavimų tenkinimo laikas.

23 straipsnis. Įmonės sanavimo sąlygos

Įmonės sanavimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 18 mėnesių. Sanuojančių asmenų teikimu teismas gali pratęsti šį terminą, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Teismo nutarties dėl sanavimo priėmimo diena laikoma sanavimo pradžia.

Praėjus 12 mėnesių nuo sanavimo pradžios, kreditorių suminiai reikalavimai turi būti patenkinti ne mažiau kaip trečdaliu.

Sanavimo metu kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami ta pačia tvarka, kokia numatyta įmonės likvidavimo atveju.

24 straipsnis. Administratoriaus funkcijų vykdymas sanavimo metu ir ataskaitos kreditoriams

Sanavimo metu įmonės administratoriaus funkcijas vykdo sanavimą vykdančių asmenų atstovas.

Kreditorių susirinkimo reikalavimu administratorius atsiskaito apie įmonės sanavimą.

25 straipsnis. Valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių sanavimo tvarka

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti ir kitokią valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių sanavimo tvarką.

26 straipsnis. Įmonių sanavimo nutraukimas ir baigimas

Sanavimo metu kreditoriai ar įmonės savininkas (savininkai) turi teisę kreiptis į teismą, kad nutrauktų sanavimą, nes jis yra neefektyvus arba yra neteisėti sanavimą vykdančių asmenų veiksmai ir dėl to įmonė patiria ar gali patirti nuostolių.

Teismas, pripažinęs kreditorių arba įmonės reikalavimus nutraukti sanavimą pagrįstais, šios įmonės sanavimą gali nutraukti. Taip pat sanavimas teismo nutartimi gali būti nutrauktas ir dėl 23 straipsnyje nurodytų sanavimo sąlygų pažeidimų.

Sanavimo metu pasiekus sanavimo projekte nustatytus tikslus, teismo nutartimi sanavimas baigiamas ir bylos dėl įmonės bankroto nagrinėjimas nutraukiamas.

Baigus įmonės sanavimą, jį vykdžiusieji asmenys įgyja nuosavybės teisę į turto dalį, įdėtą į įmonę sanavimo metu.

VII SKIRSNIS

BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS

27 straipsnis. Sprendimas dėl bankrutavusios įmonės likvidavimo

Įmonės likvidavimas dėl bankroto – tai bankrutavusios įmonės veiklos nutraukimas teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu, visiškai ar iš dalies patenkinant kreditorių reikalavimus iš likviduojamos įmonės turto.

Priimamas sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę, jeigu:

1) nesudaroma arba pripažįstama negaliojančia taikos sutartis;

2) kreditorių susirinkimo nutarimu įmonė nereorganizuojama arba teismo sprendimu įmonės reorganizavimas nutraukiamas;

3) šiai įmonei netaikomas sanavimas.

Sprendimas dėl priverstinio bankrutavusios įmonės likvidavimo gali būti priimtas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos.

Teismo sprendimas dėl priverstinio bankrutavusios įmonės likvidavimo gali būti apskųstas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Likvidavus bankrutavusią įmonę, laikoma, kad visi jos skolų ir jai mokėtinų skolų terminai pasibaigė.

28 straipsnis. Sprendimo dėl bankrutuojančios įmonės likvidavimo paskelbimas

Teismas, priėmęs sprendimą likviduoti bankrutavusią įmonę, privalo:

1) apie tai viešai paskelbti;

2) pranešti apie priimtą sprendimą kreditoriams, bankrutavusios įmonės savininkams, bankrutavusios valstybinės arba valstybinės akcinės įmonės steigėjams, įmonę aptarnaujančioms finansų ir bankų institucijoms.

29 straipsnis. Kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė ir tvarka

Pirmąja eile yra tenkinami įkaitu garantuoti kreditorių reikalavimai, taip pat darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą už suluošinimą ar kitokį sveikatos sužalojimą, taip pat gyvybės atėmimą.

Antrąja eile yra tenkinama:

1) teismo ir administravimo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu;

2) reikalavimai dėl neapmokėtų prekių, pateiktų per laikotarpį nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo ar viešo įmonės paskelbimo bankrutuojančia dienos iki teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos, taip pat kiti reikalavimai, kylantys dėl sprendimų, kuriuos priėmė administratorius bylos nagrinėjimo metu.

Trečiąja eile yra tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, privalomo valstybinio socialinio draudimo.

Ketvirtąja eile yra tenkinami įkaitu negarantuoti kreditorių reikalavimai ir kiti kreditorių reikalavimai.

Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai. Jeigu finansinių lėšų neužtenka visiškai patenkinti visiems vienos eilės reikalavimams, tie reikalavimai patenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) sumą.

30 straipsnis. Bankrutavusios įmonės likvidavimo tvarka

Bankrutavusi įmonė likviduojama pagal atitinkamos įmonės rūšies veiklą reglamentuojančius įstatymus, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                  VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. rugsėjo 15 d.

Nr. I-2880