LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Aplinkos ministro 2008 m. LAPKRIČIO 14 d. įsakymo Nr. D1-611 „DĖL VP3-1.4-AM-04-R PRIEMONĖS „VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS GERINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ pakeitimo
2011 m. kovo 30 d. Nr. D1-266
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. D1-611 „Dėl VP3-1.4-AM-04-R priemonės „Vandens telkinių būklės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 136-5349):
1. Išdėstau 2 punktą taip:
2. Išdėstau nurodytu įsakymu patvirtintą VP3-1.4-AM-04-R priemonės „Vandens telkinių būklės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – aprašas) (be priedų) nauja redakcija (pridedama).
4. Papildau aprašo 1 priedo 1 priedą šiuo 18 punktu:
6. Papildau aprašo 2 priedą šiuo 25 punktu:
7. Aprašo 3 priede:
7.1. įrašau 1.2.2 punkto 3 ir 7 grafose vietoj žodžio ir skaičių „27 ar 33²“ žodį ir skaičius „26 ar 33“;
7.2. įrašau 1.2.4.2 punkto 3 ir 7 grafose vietoj žodžio ir skaičių „28–33¹ ar 33²“ žodį ir skaičius „27–32 ar 34“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. lapkričio 14 d.
įsakymu Nr. D1-611
(2011 m. kovo 30 d.
įsakymo Nr. D1-266 redakcija)
VP3-1.4-AM-04-R PRIEMONĖS „VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS GERINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priemonės „Vandens telkinių būklės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjui ir projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos fondų lėšų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, patvirtintos 2007 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimu Nr. K(2007)3740 (toliau – Sanglaudos skatinimo veiksmų programa), 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720) (toliau – priemonė). Apraše pateikiama pagrindinė informacija, kurią turi žinoti pareiškėjas, norintis gauti finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo, ir vertintojai, kurie atliks paraiškų dėl projektų finansavimo vertinimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25) (toliau – Reglamentas Nr. 1083/2006), Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637) (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132) (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) ir Metodiniais nurodymais dėl Projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861, Nr. 120-4567).
3. Vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklėmis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atlieka ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, kuri pagal kompetenciją yra atsakinga už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, ir tarpinės institucijos funkcijas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) – įgyvendinančiosios institucijos funkcijas.
4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklėse, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
6. Pagal Aprašą remiama veikla - vandens telkinių (tarpinių vandenų, ežerų, upių ir tvenkinių) būklės gerinimo priemonių (valymas ir tvarkymas; artimo natūraliam hidrologinio režimo atstatymas; teršalų prietakos į telkinius mažinimo priemonių taikymas; gamtosauginis pakrančių valymas ir sutvarkymas) įgyvendinimas.
7. Pagal Aprašą įgyvendinamų projektų finansavimo šaltiniai:
9. Regionų projektų sąrašus sudaro ir tvirtina regionų plėtros tarybos per 3 mėnesius nuo Aprašo įsigaliojimo dienos.
10. Regionų projektų sąraše nurodyta paskutinės paraiškos teikimo įgyvendinančiajai institucijai data negali būti vėlesnė kaip 2011 m. spalio 1 d.
11. Vienas pareiškėjas gali teikti daugiau nei vieną paraišką dėl projekto finansavimo pagal Aprašą.
II. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJUI IR PARTNERIUI
15. Pareiškėjas gali gauti projekto finansavimą, jei organizaciniu požiūriu sugebės tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą ir atitinka reikalavimus, išdėstytus Aprašo 3 priedo 7.1, 7.2.2 ir 7.2.4 punktuose.
16. Galimi partneriai yra savivaldybių administracijos. Partnerio įtraukimo į projektą būtinumas turi būti pagrįstas paraiškoje. Prie paraiškos turi būti pridedama jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija.
17. Partneriui keliami tie patys reikalavimai kaip ir pareiškėjui. Atsakomybė už projekto įgyvendinimą tenka pareiškėjui.
18. Jeigu paraiška teikiama kartu su partneriu, prie paraiškos turi būti pridedama partnerio pasirašyta deklaracija, kad partneris yra susipažinęs su teikiamu projektu, savo teisėmis ir pareigomis įgyvendinant projektą. Deklaracijos forma pateikiama paraiškos dėl projekto finansavimo bendrojoje (A) dalyje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066.
III. REIKALAVIMAI PROJEKTAMS
20. Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė:
20.1. turi būti ne ilgesnė kaip 60 mėnesiai (ir ne ilgiau kaip iki 2015 m. sausio 1 d.), jeigu pirmoji projekto veikla pradėta įgyvendinti prieš paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimą Agentūrai;
20.2. turi būti ne ilgesnė kaip 30 mėnesių, jeigu pirmoji projekto veikla pradėta įgyvendinti po paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo Agentūrai;
20.3. gali būti pratęsta 6 mėnesiams, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. sausio 1 d., dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos teikimo bei vertinimo metu ir Projekto finansavimo ir administravimo sutarties sudarymo metu. Pagal Aprašą finansuojamų projektų veiklų įgyvendinimo pradžia laikoma Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatytos pirmosios projekto veiklos įgyvendinimo sutarties (paslaugų teikimo, tiekimo, rangos ar kt.) sudarymo data.
21. Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede. Stebėsenos rodiklių matavimo metodika pateikta Aprašo 4 priede.
22. Pareiškėjas kartu su paraiška dėl projekto finansavimo pateikia Agentūrai:
22.1. parengtą ir teisės aktų nustatyta tvarka suderintą dokumentaciją, reikalingą vandens telkinio valymui ir (arba) tvarkymui (pvz., valymo darbų programa, valymo darbų technologinis projektas, techninis projektas ar pan.);
22.2. techninio projekto ekspertizės aktą, jei toks reikalavimas yra numatytas statybos techniniame reglamente STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 214 (Žin., 2002, Nr. 55-2200);
22.3. atsakingos institucijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) nuostatomis (jeigu taikomos atsižvelgiant į projekto veiklas);
24. Vandens telkinys, kuriam planuojama taikyti vandens telkinių būklės gerinimo priemones, turi priklausyti valstybei nuosavybės teise.
25. Jeigu projekte numatoma gerinti vandens telkinio, kuris yra panaudos ar nuomos teise perduotas kitam juridiniam asmeniui, būklę, pareiškėjas turi pateikti patvirtinimą, kad vandens telkinio nuomininkas neprieštarauja numatomiems vykdyti darbams ir jokiais būdais nevaržys projekto vykdytojo veiksmų įgyvendinant planuojamą projektą bei vykdant Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatytus įsipareigojimus.
26. Projekte gali būti numatytos šios vandens telkinių būklės gerinimo priemonės:
26.1. vandens telkinių valymas ir tvarkymas mažinant aplinkai kenksmingų teršalų ir (arba) biogeninių medžiagų koncentraciją vandenyje bei dugno nuosėdose ir gerinant vandens ekosistemų būklę:
26.1.1. vandens telkinių valymas pašalinant iš telkinio dumblą (sapropelį), turintį aplinkai kenksmingų teršalų ir (arba) daug biogeninių medžiagų;
26.1.2. teršalų imobilizavimas, izoliavimas, stabilizavimas, surišimas vandens telkinio ekosistemoje (perteklinio fosforo cheminis surišimas į patvarius ir inertinius junginius, aplinkai kenksmingų teršalų ir (arba) biogeninių medžiagų izoliavimas nuo aplinkos specialia plėvele ir kt.);
26.1.3. biogeninių medžiagų išnešimas iš vandens telkinio ekosistemų, šienaujant ir (arba) šalinant su šaknimis pakrančių makrofitus (nendres, švendrus, lūgnes ir kt.);
26.2. siekiant sumažinti biogeninių ir organinių medžiagų prietaką į vandens telkinius ir pagerinti pakrančių vandens ekosistemų būklę (atkuriant buveines, sukuriant įvairesnes buveines ir pan.):
26.3. ištiesintų ir (arba) sureguliuotų upių artimų natūralioms hidromorfologinių savybių atstatymas (artimų natūralioms upių vagų suformavimas) atkuriant natūralias vandens ekosistemas;
27. Jeigu projekte numatoma taikyti vandens telkinio valymo ir tvarkymo priemones, nurodytas 26.1 punkte:
27.1. teikdamas paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjas turi pateikti su atitinkamu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą informaciją apie jam žinomus reikšmingus taršos šaltinius valomo vandens telkinio baseine (upių atveju – valomame ruože ir aukščiau valomos vietos), dėl kurių vandens telkinys tapo valytinu ir (arba) tvarkytinu, ir informaciją apie įgyvendintas (planuojamas įgyvendinti) taršos prietakos mažinimo priemones;
27.2. jeigu į telkinį yra reikšminga teršalų prietaka, tai 26.1 punkte nurodytos priemonės gali būti taikomos:
27.2.1. kartu su 26.2 punkte nurodytomis priemonėmis, jeigu šios priemonės sumažins teršalų prietaką iki nereikšmingo lygio;
28. Priemonės, numatytos 26.1 ir 26.2 punktuose, gali būti taikomos, kai projektu norimas pagerinti vandens telkinys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
28.1. vandens telkinys yra priskirtas rizikos[1] vandens telkiniams;
28.2. vandens telkinys pagal dabar galiojančius vandens kokybės standartus[2] dėl žmogaus ūkinės veiklos poveikio neatitinka nustatytų kokybės normų.
29. Priemonė, numatyta 26.2.3 punkte, gali būti taikoma tik kaip papildoma atliekant priemones, nurodytas 26.1.1 ir 26.1.2 punktuose.
30. Priemonės, numatytos 26.1.1–26.1.3 ir 26.2 punktuose, gali būti taikomos upėms tik tuo atveju, jeigu projektas yra tęstinis upės būklės gerinimo projektas, kurio pirmojo etapo veiklos buvo pradėtos įgyventi ne anksčiau kaip 2007 m. sausio 1 d., ir jos atitinka šiame apraše išdėstytus vandens telkinių būklės gerinimo reikalavimus.
31. Jeigu projekte numatoma gerinti ežero arba tvenkinio, skirto mėgėjiškai žuvininkystei, būklę, prie paraiškos dėl projekto finansavimo turi būti pridėtas Žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-216 „Dėl vandens telkinių pagal žuvininkystės vystymo kryptis sąrašų ir vandens telkinių tvarkymo tipinių planų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 56-1933), kuriame būtų numatyta žuvinti vandens telkinį tik vietinėmis žuvų rūšimis, o žuvų įveisimo kiekis nustatytas vadovaujantis minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių bei minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 47-2270).
32. Rengiant paraišką turi būti vadovaujamasi Vandens telkinių tvarkymo pagrįstumo ir vandens telkinių būklės gerinimo priemonių tinkamumo ir taikymo vertinimo rekomendacijomis, pateiktomis Aprašo 5 priede.
33. Tuo atveju, kai galimybių studijos ar dokumentacijos, reikalingos vandens telkiniui valyti ar tvarkyti, parengimas buvo finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis vadovaujantis Gairėmis pareiškėjams, teiksiantiems paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.3 priemonės „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“ veiklos sritį „Praeities taršos ir jos teritorijų nustatymas ir tvarkymas“ ir „Informavimas apie aplinką ir Lietuvos gyventojų aplinkosauginio švietimo skatinimas“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-129 (Žin., 2006, Nr. 34-1216), į paraišką gali būti įtrauktos tokioje galimybių studijoje ar dokumentacijoje, reikalingoje vandens telkiniui valyti ar tvarkyti, numatytos priemonės, kurios pagerina vandens telkinio naudojimo pagal paskirtį (vandens turizmui, rekreacijai, saugomų rūšių išsaugojimui ir pan.) galimybes ir (arba) sudaro geresnes sąlygas natūralių vandens ekosistemų egzistavimui.
34. Reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas ES finansuojamas programas atskyrimu:
34.1. Projektas ir projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos bei suteikus paramą teikiamos finansuoti iš kitų programų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, kitų fondų, kitų finansinių mechanizmų (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos, Šveicarijos Konfederacijos), jei dėl to projektas ar projekto veiklos galėtų būti finansuotos kelis kartus;
34.2. Projektas ir projekto veiklos negali būti teikiamos finansuoti pagal kitas veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, priemones, jei dėl to projektas ar projekto veiklos galėtų būti finansuotos kelis kartus;
34.3. Projekte būtina atsižvelgti į galimą veiklų dubliavimą su veiklomis, finansuojamomis pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones Nr. VP3-1.1-VRM-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ ir Nr. VP3-1.1-VRM-02-R „Probleminių teritorijų plėtra“, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo rizikos.
IV. REIKALAVIMAI TINKAMOMS FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDOMS IR FINANSAVIMO DYDŽIUI
36. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, atitinkančios Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Aprašo reikalavimus, padarytos ir apmokėtos nuo 2007 m. sausio 1 d. iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos. Projekto veiklų įgyvendinimo data nustatoma Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje.
37. Preliminari projekto vertė, preliminari Europos regioninės plėtros fondo lėšų suma ir pareiškėjo nuosavų lėšų suma nurodyta patvirtintame regionų projektų sąraše.
38. Finansavimo lėšos sudaro ne daugiau kaip 90 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas, teikiantis paraišką dėl projekto finansavimo, turi prisidėti savo lėšomis ne mažiau kaip 10 procentų projekto vertės. Nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs paraiškos pateikimo metu. Pakankamai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais nuosavų lėšų finansavimo šaltiniais laikomi banko paskola, pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) piniginės lėšos, Europos investicijų banko paskola, garantinis banko raštas ir pan.
39. Finansavimo suma projektams, iš kurių gaunamos pajamos, nustatoma vadovaujantis Europos Komisijos parengtomis Gairėmis dėl Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 55 straipsnio: projektai, iš kurių gaunamos pajamos (angl. Guidance note on Article 55, Council Regulation (EC) 1083/2006: Revenue Generating Projects), Europos Komisijos parengtu darbo dokumentu Nr. 4 „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairės“ (angl. Guidance on the Methodology for Carrying Out Cost-Benefit Anglysis, Working Document No. 4) ir Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų pajamų skaičiavimo ir priežiūros metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1K-195 (Žin., 2010, Nr.71-3581). Minėtus dokumentus galima rasti interneto svetainės www.esparama.lt skiltyje „Metodiniai nurodymai“. Šis punktas taikomas tik tiems projektams, kurių vertė didesnė nei 1 000 000 (vienas milijonas) eurų.
40. Netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas ir tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia projektui skiriamas finansavimas, pareiškėjas ir (ar) partneris turi apmokėti savo lėšomis (kurios nėra pareiškėjo nuosavo įnašo dalis).
41. Be visų finansavimo reikalavimų neatitinkančių išlaidų, nustatytų Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse, netinkamos finansuoti pagal Aprašą finansuojamų projektų išlaidos yra šios:
41.2. nekilnojamojo turto (pastatų, kitų statinių ar patalpų ir žemės, ant kurios jie pastatyti) pirkimo, nuomos arba lizingo ir eksploatavimo išlaidos;
42. Netinkamos finansuoti projekto išlaidos nėra finansuojamos iš paramos lėšų ir negali būti įtrauktos į projekto biudžetą.
V. PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS
44. Paraiškas dėl projektų finansavimo kartu su reikalaujamais priedais iš pareiškėjo priima ir registruoja Agentūra Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
45. Agentūra ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki regionų projektų sąraše nurodytos galutinės paraiškos pateikimo Agentūrai dienos, išskyrus atvejus, kai regionų projektų sąraše regionų plėtros tarybos, Agentūros ir pareiškėjo bendru sutarimu nustatomas trumpesnis paraiškų pateikimo terminas, projektų sąraše nurodytų projektų pareiškėjams išsiunčia pasiūlymus teikti paraišką. Agentūra informaciją apie išsiųstą pasiūlymą pateikti paraišką skelbia svetainėje www.esparama.lt.
46. Pareiškėjas pildo standartinę paraiškos formą. Paraišką sudaro bendrosios (A) ir specialiosios (B) dalių formos (toliau – paraiška) ir kartu pridedami papildomi dokumentai, kurie išvardyti specialiosios (B) dalies 1 priede. Pildymui parengtą paraiškos bendrosios (A) dalies elektroninę formą (Excel formatu) ir paraiškos pildymo instrukciją pareiškėjas gali rasti ES struktūrinės paramos interneto svetainėje www.esparama.lt. Paraiškos specialiosios (B) dalies forma yra sudėtinė Aprašo dalis.
47. Paraiška turi būti užpildyta vadovaujantis paraiškos bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066, ir paraiškos specialiosios (B) dalies pildymo instrukcija (Aprašo 1 priedas), kurioje išsamiau pagrindžiamas projektas ir nurodoma svarbi informacija teikiamai paraiškai.
48. Paraiška ir jos priedai turi būti užpildyti lietuvių kalba kompiuteriu, išspausdinti ir kartu su pridedamais dokumentais tvarkingai įrišti arba susegti. Ranka užpildytos paraiškos nenagrinėjamos ir neregistruojamos. Visi paraiškos ir pridedamų dokumentų lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka.
49. Pareiškėjas privalo pateikti vieną originalų paraiškos egzempliorių (paraiškos bendrąją (A), specialiąją (B) dalis ir priedus), kurio pirmojo lapo dešiniame kampe aiškiai nurodoma „ORIGINALAS“, 1 kopiją, ant kurios pirmojo lapo dešiniame kampe nurodoma „KOPIJA“ ir paraiškos versiją elektronine laikmena (ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas). Pateikiamos paraiškos bei jos priedų originalas ir kopija turi būti įsegti į atskirus segtuvus.
50. Kiekvienas paraiškos ir jos priedų lapas turi būti patvirtintas paraišką teikiančios institucijos vadovo arba įgalioto atstovo parašu. Paraišką turi pasirašyti įstaigos vadovas arba jo raštišku sprendimu įgaliotas asmuo (tokiu atveju turi būti pridėtas įgaliojimą patvirtinančio dokumento patvirtinta kopija).
51. Paraiškos originalo, kopijos ir elektroninės paraiškos versijų turinys turi būti identiškas. Nustačius neatitikimų tarp originalo, kopijos ir elektroninės paraiškos versijų, vadovaujamasi paraiškos originaliame egzemplioriuje pateikta informacija.
52. Paraiška iki nustatyto termino gali būti išsiųsta registruotu laišku, per pašto kurjerį arba pareiškėjas gali įteikti ją asmeniškai Agentūrai adresu: Labdarių g. 3, LT-01120 Vilnius. Praleidus šį terminą, sprendimą dėl paraiškos priėmimo, atsižvelgdama į termino praleidimo priežastis ir galimybę atlikti paraiškos vertinimą nepažeidžiant Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėse nustatyto vertinimo termino, priima Agentūra.
53. Siunčiant paraišką paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip patvirtintame regionų projektų sąraše nustatyta data. Ant voko turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas ir adresas, priemonė, pagal kurią teikiama paraiška. Kitoje voko pusėje nurodomas pareiškėjo asmens ryšiams vardas, pavardė, telefono ir fakso numeriai.
54. Agentūra ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos išsiunčia paraišką pateikusiam pareiškėjui paraiškos registravimo patvirtinimo pranešimą (raštu, faksu arba elektroniniu paštu), kuriame taip pat nurodomas SFMIS paraiškai suteiktas unikalus kodas.
55. Agentūra informaciją apie pateiktus regionų projektus ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos (paskutinės dienos) paskelbia interneto svetainėse www.esparama.lt ir www.apva.lt, nurodydama pareiškėjo pavadinimą, projekto pavadinimą, trumpą projekto aprašymą, paraiškos unikalų kodą ir prašomą lėšų sumą.
56. Pareiškėjas raštu ir žodžiu gali teikti Agentūrai regionų projektų rengimo, paraiškos pildymo ir kitus susijusius klausimus. Agentūra privalo informuoti pareiškėją šiais klausimais nuo pranešimo pareiškėjui, kad jo projektas įtrauktas į regionų projektų sąrašą, dienos iki paskutinės paraiškų pateikimo Agentūrai dienos. Į klausimus raštu Agentūra atsako ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo klausimo užregistravimo Agentūroje dienos. Informaciją apie aktualius ir dažniausiai užduodamus klausimus Agentūra skelbia interneto svetainėse www.esparama.lt ir www.apva.lt.
57. Rengdamas paraiškas pareiškėjas gali kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl informacijos apie projekto idėją, tikslus, rezultatus, jų atitiktį nacionaliniams strateginio planavimo dokumentams. Į klausimus raštu Aplinkos ministerija atsako ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo klausimo užregistravimo Aplinkos ministerijoje dienos, išsiųsdama atsakymo kopiją Agentūrai.
VI. PARAIŠKŲ VERTINIMAS IR ATRANKA
59. Paraiškų vertinimas ir atranka yra atliekama Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
60. Paraiškų vertinimą sudaro šie etapai:
61. Pateiktų paraiškų administracinės atitikties ir projektų tinkamumo finansuoti vertinimą atlieka Agentūra.
62. Paraiškų dėl projekto finansavimo administracinės atitikties ir projektų tinkamumo finansuoti vertinimui naudojamos administracinės atitikties vertinimo lentelė ir projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metodika (Aprašo 2 ir 3 priedai).
63. Jeigu dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos Agentūra negali tinkamai įvertinti projekto, ji turi raštu paprašyti pareiškėjo per nustatytą laiką pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją.
64. Agentūra gali kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jos pateiktų papildomą informaciją apie pareiškėją ir paraišką, vertindama pareiškėjo pateiktus duomenis bei informaciją naudotis kitais oficialiais informacijos šaltiniais.
65. Kiekvieno vertinimo etapo metu Agentūra gali kviesti pareiškėją pokalbio, taip pat prireikus įsitikinti, ar paraiškoje pateikta informacija yra pagrįsta, t. y. apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. Pokalbyje su pareiškėju turi dalyvauti ne mažiau kaip 2 vertinimą atliekančios institucijos atstovai, pokalbis turi būti protokoluojamas ir, apie tai įspėjus pokalbio dalyvius, gali būti įrašomas.
66. Vertinimo metu nustačius, kad pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidinančią informaciją arba pareiškėjas ar su paraiška susiję asmenys siekia gauti konfidencialią informaciją arba neteisėtai daryti įtaką vertinimo rezultatams ar vertintojams, vertinimą atliekanti institucija atmeta paraišką.
67. Vertindama paraiškos administracinę atitiktį, Agentūra naudoja administracinės atitikties vertinimo lentelę (Aprašo 2 priedas). Administracinės atitikties vertinimo metu nustatoma, ar su paraiška pateikti visi paraiškos formoje nurodyti dokumentai ir informacija.
68. Jeigu vertinant paraišką Agentūra nustato, kad tenkinami ne visi administracinės atitikties vertinimo reikalavimai, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją ir nustatomas terminas, per kurį pareiškėjas privalo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją. Šis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 15 darbo dienų, jeigu Agentūra ir pareiškėjas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip.
69. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą prašomų dokumentų ir (ar) informacijos nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir (ar) informaciją, Agentūra turi teisę:
69.2. perduoti paraišką į tinkamumo finansuoti vertinimo etapą su sąlyga, kad trūkstami dokumentai ir (ar) informacija bus pateikti ne vėliau kaip iki tinkamumo finansuoti vertinimo etapo pabaigos, jei trūkstama informacija netrukdo pereiti į kitą vertinimo etapą;
69.3. pagrįstais atvejais Agentūra gali baigti administracinės atitikties vertinimą su išlyga, kad reikiamas dokumentas ar informacija bus pateikti iki projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos. Pareiškėjui nepateikus reikiamo dokumento ar informacijos iki nustatyto termino, projekto finansavimo ir administravimo sutartis nepasirašoma.
70. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties vertinimo reikalavimų neatitikimo, Agentūra per 10 darbo dienų parengia ir išsiunčia pareiškėjui informacinį raštą apie paraiškos atmetimą, kuriame nurodo paraiškos atmetimo priežastis.
71. Vertindama projekto tinkamumą finansuoti, Agentūra naudoja projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metodiką (Aprašo 3 priedas). Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu Agentūra nustato, ar projektas tinkamas finansuoti pagal Aprašo reikalavimus. Šio vertinimo metu nustatoma projekto atitiktis bendriesiems ir specialiesiems (atitikties) atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, didžiausia Europos Komisijai tinkamų deklaruoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti projektui lėšų dydis.
72. Jeigu Agentūra projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustato projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią leistiną skirti lėšų dydį mažesnius už paraiškoje pateiktus projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir prašomą projektui skirti lėšų dydį, Agentūra turi raštu apie tai informuoti pareiškėją ir raštu suderinti su pareiškėju, ar jis sutinka įgyvendinti projektą gavęs nustatytą skiriamų lėšų sumą. Jeigu pareiškėjas nesutinka, paraiška atmetama.
73. Tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projekto finansavimas, turi būti apmokama projekto vykdytojo ir (ar) partnerio lėšomis. Šios lėšos laikomos nacionalinėmis projekto lėšomis.
74. Jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija projekto tinkamumo finansuoti vertinimui atlikti, Agentūra pareiškėjui siunčia raštą, kuriame prašo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją, ir nustatomas terminas, per kurį pareiškėjas privalo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją. Šis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 15 darbo dienų, jeigu Agentūra ir pareiškėjas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip.
75. Regionų projektų tinkamumo finansuoti vertinimą Agentūra organizuoja kaip derybas su pareiškėju, t. y. Agentūrai pateikus pastabas dėl paraiškos atitikties bendriesiems ir specialiesiems atitikties kriterijams, pareiškėjas gali paraišką patikslinti.
76. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą prašomų dokumentų ir informacijos nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, arba projektas neatitinka bent vieno projekto tinkamumui finansuoti keliamo reikalavimo, Agentūra turi teisę priimti sprendimą atmesti paraišką. Pagrįstais atvejais Agentūra gali priimti sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti su išlyga, kad konkretūs veiksmai bus atlikti arba reikiamas dokumentas ar informacija pateikti iki projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos. Pareiškėjui nepateikus reikiamo dokumento ar informacijos iki nustatyto termino, projekto finansavimo ir administravimo sutartis nepasirašoma.
77. Prieš priimdama sprendimą atmesti paraišką, Agentūra turi išnagrinėti nustatytus neatitikimus, papildomos informacijos, duomenų ir dokumentų nepateikimo aplinkybes ir įsitikinti, kad atmetimas yra pagrįstas ir paraiškos vertinimą atlikę vertintojai nepažeidė nustatytų darbo procedūrų. Apie priimtą sprendimą atmesti paraišką Agentūra informuoja pareiškėją per 10 darbo dienų nuo sprendimo atmesti paraišką priėmimo dienos – išsiunčia jam informacinį raštą, kuriame nurodo paraiškos atmetimo priežastis.
78. Įvertinę projekto tinkamumą finansuoti, vertintojai parengia išvadą, ar projektas yra tinkamas gauti finansavimą ir koks didžiausias finansavimas gali būti suteiktas, ir ar pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą su Agentūros nustatytu finansavimu.
VII. SPRENDIMO DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO PRIĖMIMAS
80. Sprendimas dėl projekto tinkamumo finansuoti priimamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
81. Sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų priima Agentūra, jį įformindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus, Aplinkos ministerija priima sprendimą dėl projekto finansavimo.
82. Sprendimą dėl projekto finansavimo Aplinkos ministerija priima per 10 darbo dienų nuo Agentūros pateiktos projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas Paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667 (Žin., 2001, Nr. 49-1713; 2005, Nr. 105-3882), nustatyta tvarka Finansų ministerijai yra pateikęs prašymą gauti perskolinamą Europos investicijų banko paskolą pareiškėjo nuosavų lėšų daliai finansuoti, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl perskolinamos paskolos suteikimo įsigaliojimo dienos. Sprendimas dėl projekto finansavimo tvirtinamas ministro įsakymu.
83. Sprendimas dėl projekto finansavimo turi būti pripažintas netekusiu galios ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo raštu gautos iš Agentūros informacijos apie nepasirašymą arba pareiškėjo atsisakymą pasirašyti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį gavimo dienos, jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą atsisako pasirašyti projekto finansavimo ir administravimo sutartį.
VIII. PROJEKTO FINANSAVIMO IR ADMINISTRAVIMO SUTARTIES SUDARYMAS
85. Projekto finansavimo ir administravimo sutartis sudaroma Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
86. Su pareiškėju, kurio projektą nuspręsta bendrai finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų, Agentūra sudaro dvišalę Projekto finansavimo ir administravimo sutartį.
87. Projekto finansavimo ir administravimo sutartį sudaro bendrosios ir specialiosios sutarties sąlygos ir nustatytos formos sutarties priedai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066.
88. Gavusi Aplinkos ministerijos sprendimą finansuoti projektą, Agentūra parengia ir elektroniniu paštu išsiunčia pareiškėjui Projekto finansavimo ir administravimo sutarties projektą, faksu - pranešimą, kuriame nurodo pasiūlymo pasirašyti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį galiojimo terminą. Pasiūlymo pasirašyti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį galiojimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 15 darbo dienų.
89. Pareiškėjui per rašte nustatytą pasiūlymo galiojimo terminą nepasirašius Projekto finansavimo ir administravimo sutarties, pasiūlymas pasirašyti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį netenka galios ir projektas nefinansuojamas.
90. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą Projekto finansavimo ir administravimo sutarties nepasirašo, Agentūra per 5 darbo dienas nuo tokių aplinkybių išaiškėjimo dienos apie tai informuoja Aplinkos ministeriją.
91. Projekto finansavimo ir administravimo sutartį pasirašo Agentūros ir pareiškėjo įstaigos vadovas arba jo raštišku sprendimu įgaliotas asmuo (tokiu atveju turi būti pridėta įgaliojimą patvirtinančio dokumento patvirtinta kopija). Su pareiškėju sudarius Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju.
92. Projekto finansavimo ir administravimo sutartis sudaroma 2 egzemplioriais, kurie turi vienodą juridinę galią. Vienas Sutarties egzempliorius saugomas Agentūroje, kitas įteikiamas projekto vykdytojui.
IX. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS
94. Projektų išlaidos apmokamos bei Projekto finansavimo ir administravimo sutarčių priežiūra atliekama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse bei Projekto finansavimo ir administravimo sutartyse nustatyta tvarka.
95. Projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo.
96. Kiekvienam projektui taikytinas išlaidų apmokėjimo būdas nustatomas Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. Viename projekte gali būti derinami abu projekto išlaidų apmokėjimo būdai.
97. Pagal Aprašą pateiktų projektų įgyvendinimui finansuoti projektų vykdytojams gali būti numatytas avansas – ne didesnis kaip 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo sumos.
98. Projekto finansavimas laikomas baigtu, kai Agentūra patvirtina galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą arba apmokamas galutinis mokėjimo prašymas, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas vėliau.
99. 5 metus po galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo dienos projekto vykdytojas privalo kasmet, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo kalendorinių metų pabaigos, teikti Agentūrai ataskaitas po projekto užbaigimo. Ataskaita po projekto užbaigimo teikiama kaip informacija Agentūrai, siekiant užtikrinti duomenų apie projekto stebėsenos rodiklių pasiekimą, Reglamento Nr. 1083/2006 55 ir 57 straipsniuose išdėstytų nuostatų įgyvendinimą pateikimą. Nepažeidžiant Reglamento Nr. 1083/2006 55 ir 57 straipsniuose nustatytų reikalavimų, projektų finansavimo ir administravimo sutartyje gali būti nustatomas trumpesnis ataskaitos po projekto užbaigimo teikimo laikotarpis. Agentūra turi įsitikinti, kad pateikta informacija teisinga, ir gali paprašyti projekto vykdytojo ataskaitą po projekto užbaigimo patikslinti.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
100. Pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti Agentūros, Aplinkos ministerijos, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
101. Pasirašius Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, Apraše išdėstytos nuostatos, susijusios su reikalavimais projekto vykdytojui, projekto veikloms ir projekto išlaidoms, kurios taikomos tam tikram projektui, perkeliamos į Sutarties nuostatas.
102. Tai, ko nereglamentuoja Aprašas, reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės.
103. Aprašas, suderinus su vadovaujančiąja institucija, gali būti keičiamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu.
VP3-1.4-AM-04-R priemonės „Vandens
telkinių būklės gerinimas“ projektų
finansavimo sąlygų aprašo
5 priedas
VANDENS TELKINIŲ TVARKYMO PAGRĮSTUMO IR VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS GERINIMO PRIEMONIŲ TINKAMUMO IR TAIKYMO VERTINIMO REKOMENDACIJOS
1. Paraiškų vertinimo žingsniai:
1.1. Nustatoma, ar planuojami darbai būtų vykdomi rizikos vandens telkinyje. Jeigu taip, - šis projektas priskiriamas prioritetiniams.
1.2. Nustatoma, ar vandens telkinyje fiksuojama bent viena 1 lentelėje „Rekomenduojami vandens telkinių būklės gerinimo būdai“ nurodyta problema. Jeigu problema nustatoma, turi būti atlikti reikiami vandens kokybės tyrimai* arba pateikti jau esami duomenys ar informacija, pagrindžianti identifikuotą problemą.
Neidentifikavus arba nepagrindus problemos, Apraše numatytos vandens būklės gerinimo priemonės netaikomos.
1.3. Nustatoma, ar su paraiška pateikta su atitinkamu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinta informacija, pagrindžianti, kad tarša (ar kiti reikšmingi poveikiai) yra nutraukta arba tarša (ar kiti reikšmingi poveikiai) sumažinta iki nereikšmingo lygio, arba taršos (ar kitų reikšmingų poveikių) mažinimo priemonės jau yra patvirtintos teisės aktais ir bus įgyvendintos iki paraiškoje nurodyto projekto įgyvendinimo termino pabaigos.
1.4. Jeigu projektas atitinka 1.2 ir 1.3 punktų sąlygas, priemonės, atitinkančios nustatytą problemą, parenkamos pagal 1 lentelę.
1 lentelė. Rekomenduojami vandens telkinių būklės gerinimo būdai
| Problema |
Rekomendacijos tyrimams |
Rekomenduojamos veiklos |
Veiklai privalomos sąlygos |
| 1. Nustatytas reikšmingas taršos ar kitos antropogeninės veiklos poveikis vandens telkiniams. |
Nustatomas taršos šaltinių poveikio mastas. |
Sutelktosios taršos nutraukimas arba sumažinimas iki nereikšmingo poveikio. Priemonių, mažinančių pasklidąją taršą, taikymas vandens telkinio prietakos baseine (pvz., prevencinės priemonės – dirbtinų baseinėlių įrengimas ir kt., kitos apraše nurodytos taršos mažinimo priemonės). |
|
| 2. Upės vagos užžėlimas vandens augmenija (helofitais – nendrėmis, švendrais, meldais ir kt.), kai užžėlę ne mažiau kaip 50 proc. tvarkomo vagos ruožo ploto ir kai yra stebima, kad per kelerius metus šie vandens augalai yra neišnešami potvynio metu, ir yra stebima skurdi dugninė vandens gyvūnija. |
Turi būti nustatytos priežastys, lemiančios tokio didelio vandens augmenijos suvešėjimo upės vagoje mastą (pvz., vandens stygius upėje vegetacijos sezono metu, eutrofikacija dėl prietakos baseino biogenų pernašos) ir numatytos priemonės šioms priežastims pašalinti ar jų įtakai sumažinti. |
Perteklinio užaugimo priežasčių šalinimo priemonės. Vagos perteklinės augmenijos šalinimas. Papildomai gali būti numatytas pakrantės tvarkymas šalinant menkaverčius krūmus ir medžius. |
Makrofitai pjaunami po vandeniu bent 2–3 kartus per vegetacijos sezoną, priklausomai nuo helofitų ataugimo greičio. Būtina numatyti priemones, kurios neleistų augalų liekanoms sklisti upe rovimo metu, o liekanas pašalinti už upės apsauginės juostos ribų. Norint sunaikinti helofitų sąžalynus vagoje, ši priemonė turi būti taikoma ne mažiau kaip trejus metus, vėliau reikia prižiūrėti tvarkytą vagos ruožą. |
| 3. Upės vagos uždumblėjimas šiais atvejais: – dumble yra didelė biogeninių medžiagų koncentracija (organinių medžiagų kiekis susikaupusiame dumble ne mažesnis kaip 10 %, bendrojo fosforo daugiau kaip 500 mg/kg, azoto daugiau kaip 2000 mg/kg) ir vagoje yra ne mažesnis kaip 0,3 m dumblo sluoksnis; – yra stebimas kasmetinis toje upės dalyje vandens „žydėjimas“ ir yra skurdi dugninė vandens gyvūnija. |
Ištirta dumblo cheminė sudėtis ir jo kiekis. |
Dumblo kasimas iš upės vagos. Renatūralizacijos priemonių taikymas (vingiuotumo formavimas, sraunumų įrengimas ir pan.). Papildomai gali būti numatytas pakrantės tvarkymas šalinant menkaverčius krūmus ir medžius. |
Valymo metu upės vaga neturi būti gilinama, t. y. neturi būti kasamas mineralinis gruntas (akmenuotas, smėlingas gruntas). |
| 4. Upės vagoje susikaupęs dumblas užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais, kai šių medžiagų koncentracijos viršija DLK (3.1, 3.2). |
Atliekami dumblo cheminės sudėties tyrimai, nustatoma užterštų gruntų lokalizacija. |
Užteršto dumblo kasimas arba užteršto telkinio ploto izoliavimas nuo likusio telkinio. Papildomai gali būti numatytas pakrantės tvarkymas šalinant menkaverčius krūmus ir medžius. |
Užterštą dumblą kasti galima tik tada, kai parenkama aplinkosaugos požiūriu saugi užteršto dumblo (ar grunto) pašalinimo iš vandens telkinio bei sutvarkymo krante technologija, ir projektinėje dokumentacijoje pagrindžiama, kad telkinio valymo metu vandenyje ar ant kranto pasklidę teršalai nepadarys didesnės žalos nei upės nevalant. Upės vaga neturi būti gilinama, t. y. neturi būti kasamas neužterštas akmenuotas ar smėlingas gruntas. Kai dumblo užterštumas naftos produktais didesnis kaip 500 mg/kg, seklus (kai vandens gylis neviršija 0,5 m) ruožas valymo darbų metu turi būti atribojamas nuo upės tėkmės laikinais valymo metu pakelto dumblo ir teršalų sklidimą sustabdančiais barjerais. Esant galimybei, užterštą upės dalį pageidautina izoliuoti ir nusausinti. |
| 5. Ežero ar tvenkinio priekrantės ir litoralės užžėlimas vandens augmenija (helofitais – nendrėmis, švendrais, viksvomis), >50 % litoralės akvatorijos užžėlimas monodominantiniais makrofitų (lūgnės, elodėjos, nerties, plunksnalapės ir kt.) sąžalynais. |
Ežero ar tvenkinio ir jo pakrančių botaniniai tyrimai. Nustatomos galimos užžėlimo priežastys bei numatomos priemonės joms pašalinti. |
Perteklinio užaugimo priežasčių šalinimo priemonė (taikoma 26.1.3 punkte nurodyta priemonė). Papildomai gali būti taikoma 26.2 punkte nurodyta priemonė. |
Makrofitai pjaunami po vandeniu mažiausiai 3 kartus per vegetacijos sezoną (keletą metų iš eilės) arba raunami ar iškasami kartu su po jų sąžalynais susikaupusiu dumblu. Būtina numatyti priemones, kurios neleistų augalų liekanoms sklisti upe rovimo metu, o liekanas pašalinti už telkinio prietakos baseino ribų. |
| 6. Ežero ar tvenkinio seklėjimas – uždumblėjimas: – kai vandens telkinio vidutinis gylis mažesnis kaip 3,0 m; – dumblo sluoksnio storis didesnis už vandens sluoksnio storį. Ir kai stebimi galimi problemos požymiai: – kasmetinis ežero ar tvenkinio ar jo dalies vandens „žydėjimas“; – žieminis ar vasarinis žuvų dusimas. |
Priklausomai nuo problemos ir planuojamo sprendimo būdo: – kompleksiniai ežero bei apyežerio botaninai ir zoologiniai tyrimai, saugomų rūšių paieška; – ežero hidrocheminės būklės tyrimai ir (arba) monitoringas; – ežere susikaupusio dumblo sluoksnio ir cheminės sudėties tyrimai. |
Dumblo šalinimas (kasimas) iš ežero ar tvenkinio. Po valymo darbų suformuojama mezotrofiniam vandens telkiniui būdinga ekosistema, pasirinktinai (ar kartu) pagal poreikį taikytinos veiklos: – fosforo surišimas koaguliantais; – sodinamos reikiamos makrofitų rūšys; – vandens telkinys įžuvinamas plėšriosiomis žuvimis (lydekomis, starkiais, ešeriais, šamais ir pan.). |
Valoma ne mažiau kaip 50% vandens telkinio ploto. Jei valymas išdėstomas etapais: – didesniuose kaip 50 ha vandens telkiniuose pirmame etape valoma ne mažiau kaip 10% vandens telkinio ploto, – mažesniuose kaip 50 ha vandens telkiniuose pirmame etape valoma ne mažiau kaip 20% vandens telkinio ploto. Planuojamas išvalyti dumblo sluoksnis ne mažesnis kaip 1,5 m (priekrantėje – iki mineralinio grunto). Dumblas šalinamas iki mineralinio grunto arba ne mažiau kaip iki 4,0 m vandens gylio. |
| 7. Ežere ar tvenkinyje susikaupęs dumblas užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais ar kitomis teršiančiomis medžiagomis, kai šių medžiagų koncentracijos viršija DLK (3.1, 3.2). |
Ežere susikaupusio dumblo sluoksnio ir cheminės sudėties tyrimai. |
Dumblo šalinimas (kasimas) iš ežero ar tvenkinio arba užteršto telkinio ploto izoliavimas nuo likusio telkinio. |
Užterštą dumblą kasti galima tik tada, kai parenkama aplinkosaugos požiūriu saugi užteršto dumblo (ar grunto) pašalinimo iš vandens telkinio bei sutvarkymo sausumoje technologija ir projektinėje dokumentacijoje pagrindžiama, kad telkinio valymo metu vandenyje ar priekrantėje pasklidę teršalai nepadarys didesnės žalos nei nevalant ežero ar tvenkinio. Kai dumblo užterštumas naftos produktais didesnis kaip 500 mg/kg, sekli (kai vandens gylis neviršija 0,5 m) akvatorijos dalis valymo darbų metu turi būti atribojama laikinais valymo metu pakelto dumblo ir teršalų sklidimą sustabdančiais barjerais. Esant galimybei, užterštą vandens telkinio akvatoriją pageidautina izoliuoti ir nusausinti. |
| 8. Ežero ar tvenkinio vandens kokybė neatitinka nustatytų kokybės normų (2.1, 2.2, 2.3) dėl vidinės taršos ar vidinių ekosistemos struktūros pažeidimų. |
Ežero hidrocheminės ir hidrobiologinės būklės tyrimai ir (arba) monitoringo duomenų analizė. |
Fosforo surišimas koaguliantais, reikiamų makrofitų rūšių sodinimas, vandens telkinio įžuvininimas plėšriosiomis žuvimis (lydekomis, starkiais, ešeriais, šamais ir pan.), makrofitų šienavimas ir išnešimas iš baseino prietakos ribų. |
Atliekant fosforo surišimą koaguliantais didesniuose kaip 50 ha vandens telkiniuose turi būti tvarkoma ne mažiau 15 % vandens telkinio ploto, o mažesniuose kaip 50 ha ploto tvarkoma ne mažiau kaip 25 % vandens telkinio ploto. |
| 9. Ežero ar tvenkinio dalyje susikaupęs dumblas užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais ar kitomis teršiančiomis medžiagomis, kai šių medžiagų koncentracijos viršija DLK (3.1, 3.2). |
|
Dumblo šalinimas (kasimas) iš ežero ar tvenkinio dalies arba užteršto telkinio ploto izoliavimas nuo likusio telkinio. |
Užterštą dumblą kasti galima tik tada, kai parenkama aplinkosaugos požiūriu saugi užteršto dumblo (ar grunto) pašalinimo iš vandens telkinio bei sutvarkymo krante technologija ir projektinėje dokumentacijoje pagrindžiama, kad telkinio valymo metu vandenyje ar ant kranto pasklidę teršalai nepadarys didesnės žalos nei nevalant ežero ar tvenkinio. Kai dumblo užterštumas naftos produktais didesnis kaip 500 mg/kg, sekli (kai vandens gylis neviršija 0,5 m) akvatorijos dalis valymo darbų metu turi būti atribojama laikinais valymo metu pakelto dumblo bei teršalų sklidimą sustabdančiais barjerais. Esant galimybei, užterštą vandens telkinio akvatoriją pageidautina izoliuoti ir nusausinti. |
| 10. Vandens telkinys yra rizikos dėl morfologinių upės vagos pakitimų, kurių nepašalinus negalima pasiekti geros vandens telkinio būklės. |
Ištiesintoje upės atkarpoje nustatomi cheminiai ir biologiniai parametrai. |
Taikoma priemonė, nurodyta aprašo 26.4 punkte. |
Ištiesintos upės atkarpa (vandens telkinys) pagal biologinius rodiklius neatitinka geros ekologinės būklės. Priemonė turi būti taikoma ne mažesnėje kaip 30 procentų ištiesinto telkinio dalyje. Parenkant ištiesintus vandens telkinius turėtų būti taikomi šie prioritetai: 1. Vandens telkinys priskiriamas ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingai upei (4). 2. Ištiesinta upė (vandens telkinys) įteka į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingą upę. 3. Cheminė būklė gera. 4. Ištiesinta upė (vandens telkinys) jungiasi su natūralia upės atkarpa. 5. Žemiau ištiesintos upės atkarpos nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai. |
| 11. Tarpinių vandens telkinių užžėlimas makrofitais. |
Regiono aplinkos apsaugos departamento leidimas šalinti makrofitus. |
Taikoma priemonė, nurodyta aprašo 26.1.3 punkte. |
Šienaujama turi būti ne mažesniame kaip 30 ha plote. Darbai turi buti vykdomi lapkričio–kovo mėnesiais. |
Pastaba:
Jeigu nustatoma kuri nors iš lentelės 1–10 punktuose nurodyta problema senvagėje, taikomos atitinkamos toms problemoms lentelėje siūlomos priemonės, tačiau būtina sąlyga, kad senvagė nebūtų užakusi, t. y. joje turi būti vandens bent 0,5 m gylio. Tai taikytina ir su upe nesijungiantiems senvaginiams ežerėliams, tačiau minimalus vidutinis gylis turi būti bent 1 m. Visais šiais atvejais, jeigu senvagė neužakusi, galimas ir pilnas senvagės išvalymas šiomis sąlygomis:
– šalinti galima tik organinį substratą neliečiant mineralinio grunto;
– jeigu ne senvage tekanti upė yra natūrali vaga, atnaujinta senvagė nesukels tokio vandeningumo sumažėjimo vagoje, kuris pakenktų biologiniams ekosistemos komponentams (turi būti įvertintas galimas poveikis).
2. Teisės aktai, reglamentuojantys vandens kokybės normas:
2.1. Paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363).
2.2. Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr.110-4522).
2.3. Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 (Žin., 2006, Nr. 5-159).
2.4. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-197 (Žin., 2007, Nr. 47-1812).
3. Teisės aktai, reglamentuojantys grunto, dirvos užterštumo normas:
3.1. Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987).
3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694 (Žin., 2009, Nr. 140-6174).
4. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1144 (Žin., 2004, Nr. 137-4995).