LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŪKININKO ŪKIO
Į S T A T Y M A S

1999 m. gegužės 4 d. Nr. VIII-1159

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato ūkininko ūkio (toliau – ūkio) teisinę padėtį, veiklos pagrindus, registravimo tvarką, jam teikiamą valstybės paramą ir veiklos nutraukimą.

2. Valstybė sudaro teisines ir ekonomines sąlygas ūkių atkūrimui ir įkūrimui bei ūkininkavimui – gyvenimo būdo, dvasinių, kultūrinių ir gamtos vertybių kaime išsaugojimo pagrindui.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Ūkis – šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas žemės ūkio veiklos vienetas.

2. Ūkininkas – fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje.

3. Ūkio nariai – savo nuolatiniu darbu ir turtu ūkio veikloje dalyvaujantys ūkininko šeimos nariai ir kiti asmenys.

4. Žemės ūkio veikla – ūkio veikla, apimanti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio produktų gamybą, savo ūkyje pagamintų produktų perdirbimą, realizavimą ir paslaugas šiai veiklai.

5. Paslauga žemės ūkiui – žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkį aptarnaujanti veikla.

6. Talkininkas – fizinis asmuo, tarpusavio susitarimu atliekantis neapmokamą darbą ūkyje.

3 straipsnis. Ūkio teisinė padėtis

1. Ūkis neturi juridinio asmens teisių. Pagal ūkio prievoles ūkininkas ir jo šeimos nariai atsako bendrai, išskyrus tą turtą, kuris, remiantis įstatymais, negali būti išieškomas pagal kreditorių reikalavimus. Kiti ūkio nariai pagal ūkio prievoles atsako ta bendro turto dalimi, kurią jie sukūrė savo darbu ar lėšomis. Pagal savo narių prievoles, nesusijusias su ūkio veikla, ūkis neatsako.

2. Ūkininkas gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankuose.

II SKYRIUS

ŪKININKO IR ŪKIO NARIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO SANTYKIAI

4 straipsnis. Ūkininko ir ūkio narių nuosavybė

1. Ūkiui priskiriamas turtas – žemė, miškai, vidaus vandenys ir kitas nekilnojamasis turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ūkininkui, taip pat kuris nuosavybės teise priklauso jo šeimos nariams bei kitiems ūkio nariams ir kurį šie asmenys sutarčių pagrindu perdavė valdyti ir naudotis ūkiui. Ūkio turtui priskiriamas ir nuomos bei kitais sutartiniais pagrindais valdomas ir naudojamas turtas.

2. Gamybos priemonės, žemės ūkio žaliavos, produkcija, gautos pajamos ir kitas ūkio narių darbu ar lėšomis sukurtas turtas yra ūkio narių bendroji nuosavybė. Kilus ginčui, turto atidalijimo būdą, dalies dydį ir atidalijimo terminus nustato teismas.

3. Ūkininko ir jo sutuoktinio ūkininkaujant įgytas turtas priklauso jiems abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip ar santuokos, šeimos įstatymai nenustato ko kita. Ūkininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) priklauso ta ūkio turto dalis, kurią jie savo darbu ar lėšomis ūkyje sukūrė.

5 straipsnis. Ūkininko ir ūkio narių teisės

Ūkininkas tvarko ūkio reikalus, sudaro sutartis ir kitus sandorius, susijusius su ūkio veikla. Ūkio interesams gali atstovauti ūkininko įgaliotas ūkio narys ar kitas asmuo.

6 straipsnis. Ūkyje naudojama žemė

1. Ūkyje naudojamos žemės nuosavybės, nuomos ir kitus santykius nustato Žemės, Žemės nuomos, kiti įstatymai ir Civilinis kodeksas.

2. Ūkininkui ir ūkio nariams nuosavybės teise priklausančio ūkio žemės valda negali būti didesnė kaip 150 hektarų, išskyrus atvejus, kai registruojant santuoką abiejų sutuoktinių nuosavybės teise turima žemės valda viršija šį plotą arba žemė įsigyta iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nuomojamos žemės plotas neribojamas.

3. Ūkyje naudojama nuosavybės teise ūkininko ir (ar) ūkio narių žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Savininko pageidavimu už ją suteikiamas lygiavertis žemės sklypas arba kitaip teisingai atlyginama.

III SKYRIUS

ŪKIO VEIKLOS PAGRINDAI

7 straipsnis. Ūkio veiklos sritys

Ūkyje galima žemės ūkio veikla bei ūkyje išaugintų produktų perdirbimas, realizavimas ir paslaugų žemės ūkiui teikimas nesteigiant įmonės, taip pat kitokia įstatymų neuždrausta veikla Lietuvoje ir už jos ribų.

8 straipsnis. Ūkio veiklos sąlygos

1. Valstybės ir savivaldos institucijos bei pareigūnai savo sprendimais ir veiksmais ūkio veiklos negali riboti kitaip, negu įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

2. Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė.

9 straipsnis. Darbas ūkyje

1. Ūkininkas su ūkio nariais ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro.

2. Ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis. Šiems asmenims taikomi darbo įstatymai.

3. Ūkininko ir ūkio narių nepilnamečiai vaikai laisvu nuo mokyklos lankymo metu gali dirbti atitinkančius amžių įvairius ūkio darbus, jeigu tai nepažeidžia vaiko teisių.

4. Ūkininkas už save ir pilnamečius ūkio narius moka privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Ūkio ir valstybės bei savivaldybių institucijų santykiai

1. Ūkininkas teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms įstatymų nustatytą informaciją.

2. Darbo santykių, darbuotojų saugos, sanitarinių, priešgaisrinės apsaugos, aplinkosaugos, kovos su gyvulių ir augalų ligų sukėlėjais, kenkėjais ir piktžolėmis reikalavimų laikymąsi ūkyje valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja teisės aktuose nustatyta tvarka.

3. Ūkio veiklos tikrinimas ir revizija leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir pareigūnų ūkiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

ŪKIO registravimas IR VEIKLOS NUTRAUKIMAS

11 straipsnis. Ūkio registravimas

1. Ūkį registruoti gali pagal civilinius įstatymus veiksnūs fiziniai asmenys.

2. Registruojamo ūkio žemės valdoje turi būti ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų (neskaitant kitiems asmenims išnuomotos žemės), o jei ūkio žemės valdoje yra mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų, turi būti deklaruojama tokia per kalendorinius metus gautų iš žemės ūkio veiklos pajamų suma, kuri sudarytų ne mažiau kaip 40 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą. Ūkio pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų visų per metus gautų verslo pajamų. Jeigu ūkis verčiasi dar ir agroturizmu, amatais, pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus visų per metus gautų verslo pajamų.

3. Ūkiui registruoti pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įregistruoti ūkį;

2) ūkininko ir ūkio narių žemės nuosavybės arba žemės nuomos dokumentų kopijos;

3) ūkio narių sąrašas;

4) duomenys apie gautas iš žemės ūkio veiklos pajamas, jei žemės ūkio naudmenų plotas mažesnis nei 1 ha.

4. Ūkis įregistruojamas ūkininko vardu.

5. Ūkio registravimo dokumentų turinį, formą ir konkrečią registravimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

6. Ūkius registruoja rajonų žemės ūkio skyriai ūkininkų ūkių registre.

7. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dokumentų ūkiui įregistruoti pateikimo ūkis turi būti įregistruotas arba pareiškėjui raštu nurodyta ūkio neįregistravimo priežastis. Atsisakymas įregistruoti ūkį gali būti apskundžiamas apskrities viršininkui. Šis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per l mėnesį. Jei prašytojas nesutinka su priimtu sprendimu, jį gali apskųsti teismui.

8. Įregistravus ūkį, ne vėliau kaip per 5 dienas ūkininkui išduodamas ūkio įregistravimo pažymėjimas.

9. Pasikeitus ūkiui įregistruoti pateiktuose dokumentuose nurodytai informacijai, ūkininkas per mėnesį nuo šių pokyčių atsiradimo dienos pateikia pakitimus patvirtinančius dokumentus ūkius registruojančiai institucijai.

12 straipsnis. Ūkio veiklos nutraukimas ir išregistravimas

1. Ūkio veikla nutraukiama:

1) ūkininko ir ūkio narių sprendimu;

2) kai nelieka ūkininko ir nė vieno ūkio nario;

3) pakeitus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirtį.

2. Ūkis išregistruojamas:

1) nutraukus ūkio veiklą šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais;

2) prijungus ūkį prie kito ūkio;

3) jeigu neišlaikomi šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti rodikliai ir jie per vienerius metus neatkuriami.

3. Ginčai dėl ūkio veiklos nutraukimo, ūkio išregistravimo iš ūkininkų ūkių registro bei ūkio turto sprendžiami teismine tvarka.

V SKYRIUS

VALSTYBĖS PARAMA ŪKIui

13 straipsnis. Valstybės parama ūkiui

1. Ūkiai, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priskirti prie visiško ir dalinio užimtumo ūkių ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti, turi teisę naudotis valstybės parama. Valstybės paramą nustato Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

2. Valstybės parama skiriama ūkio atkūrimui, įkūrimui ir jo veiklai, pirmenybę teikiant ūkiams, kuriuose ūkininkauja asmenys iki 40 metų ir aukštųjų bei kitų žemės ūkio mokyklų absolventai.

3. Valstybės paramos skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

4. Ūkininkai moka žemės ir (ar) žemės nuomos mokesčius. Mokesčius ir mokesčių lengvatas ūkiams nustato atitinkami mokesčių įstatymai. Ūkio pajamos yra neapmokestinamos.

5. Ūkininkui ir ūkio nariams sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo lengvatos taikomos Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų nustatyta tvarka.

6. Vienintelis darbingas ūkio narys karinės prievolės atlikti nešaukiamas.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė iki 1999 m. rugsėjo 1d. parengia su šiuo įstatymu susijusių įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šiam įstatymui įsigaliojus, netenka galios įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ (Žin., 1989, Nr. 20-242) bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1989, Nr. 20-243).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS