LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2005 m. lapkričio 10 d. Nr. ISAK-2240
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro
2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-
2240
VALSTYBĖS Švietimo stebėsenos tvarkos aprašas
I. Bendrosios nuostatos
1. Valstybės švietimo stebėsenos (toliau vadinama – švietimo stebėsena) tvarkos aprašas nustato švietimo stebėsenos tikslą ir uždavinius, objektą, organizavimą ir vykdymą, švietimo stebėsenos rodiklius, disponavimą švietimo stebėsenos informacija bei stebėsenos finansavimą.
3. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
4. Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos statistikos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 10-236), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597) ir kitais teisės aktais.
5. Šiame apraše vartojamos sąvokos:
Analitinė informacija – duomenimis pagrįsti apibendrinimai ir išvados.
Duomenys – surinkta kokybinė (aprašomoji) ir kiekybinė (statistinė) medžiaga, atspindinti stebimo objekto būklę.
Duomenų apdorojimas – duomenų tikrinimas, sumavimas, grupavimas, klasifikavimas, statistinių lentelių ir grafikų rengimas.
Duomenų integravimas – sutvarkytų ir apdorotų duomenų gavimas bei jų prijungimas prie esamų duomenų.
Duomenų tvarkymas – ataskaitų bei anketų, taisyklių joms pildyti rengimas, jų teikimas duomenų teikėjams, rinkimas ir rengimas apdoroti.
Informacijos skelbimas – viešas duomenų ir analitinės informacijos pranešimas internete, spaudoje, per radiją, televiziją, konferencijose ir pan.
Informacijos teikimas – duomenų ir analitinės informacijos perdavimas užsakovams ir vienų stebėsenos vykdytojų kitiems.
Indėlis į švietimą – pastangos ir/arba ištekliai, reikalingi švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti.
Oficiali švietimo statistika – švietimo statistikos duomenys, renkami pagal oficialią statistikos darbų programą.
Rodiklis – būklės, skirtumų ir/ar pokyčių masto netiesioginis požymis, matmuo.
Rodiklio aprašas – rodiklio paskirties, skaičiavimo metodikos ir skaičiavimo dažnumo apibūdinimas, parengiamas kuriant rodiklį.
Stebėsenos informacija – stebėsenos duomenų ir analitinės informacijos visuma.
Stebėsenos subjektas – tas, kuris organizuoja ir/ar vykdo stebėseną.
Švietimo kontekstas – išorinės sąlygos ir reikmės, turinčios įtakos švietimui.
Švietimo pasekmė – švietimo rezultatų poveikis visuomenei.
Švietimo procesas – priežastiniais ryšiais susijusių, švietimo sistemoje vykstančių pokyčių eiga.
Švietimo rezultatas – būvis pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui.
Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka Švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.
6. Švietimo stebėsenos principai:
6.1. Tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo būklei vertinti, švietimo valdymo subjektų sprendimams priimti.
6.3. Nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.
6.4. Patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija.
II. švietimo Stebėsenos tikslas ir uždaviniai
8. Švietimo stebėsenos uždaviniai yra šie:
8.1. atsižvelgiant į švietimo valdymo subjektų poreikius rinkti, integruoti ir kaupti duomenis apie švietimo sistemos būklę ir strateginių švietimo uždavinių įgyvendinimo padėtį;
III. švietimo Stebėsenos objektas
9. Švietimo stebėsenos objektas yra švietimo būklė atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus, uždavinius ir švietimo kontekstą.
10. Švietimas stebimas įvairiais aspektais:
10.1. švietimo funkcionavimo (indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai ir švietimo pasekmės);
10.2. švietimo sistemos sudėtinių dalių (formalusis švietimas, neformalusis švietimas, savišvieta, pagalba mokiniui, pagalba mokytojui ir mokyklai);
IV. švietimo Stebėsenos organizavimas ir vykdymas
11. Švietimo stebėsenos užsakovai ir vartotojai yra švietimo valdymo subjektai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos, mokyklų steigėjai, mokyklų vadovai. Švietimo stebėsenos vartotojai gali būti ir kiti suinteresuoti subjektai.
12. Švietimo stebėsena apima:
13. Švietimo stebėsena yra dviejų rūšių:
13.1. reguliari – pasikartojantys stebėsenos darbai atliekami remiantis valstybės, apskrities, savivaldybės ar mokyklos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašu ir oficialia švietimo statistika, vykdomi rodiklių aprašuose ar statistikos darbų programoje numatytu dažnumu;
14. Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma valstybės, apskrities, savivaldybės ir mokyklos lygmenimis:
14.1. valstybės lygmens švietimo stebėsena apima šalies švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavimą;
14.2. apskrities lygmens švietimo stebėsena apima mokyklų (išskyrus aukštąsias) ir kitų švietimo teikėjų apskrities teritorijoje teikiamo švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavimą;
14.3. savivaldybės lygmens švietimo stebėsena apima savivaldybės pavaldumo mokyklų teikiamo švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavimą;
15. Valstybės lygmens švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas:
15.1. už valstybės lygmens švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija bei švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos;
15.2. valstybės lygmens analitinės informacijos poreikius švietimo stebėsenai tiria, rodiklius kuria ir atnaujina, duomenų ir rodiklių analizę atlieka, tyrimus užsako, vykdo, apžvalgas bei ataskaitas rengia, švietimo sprendimus modeliuoja ir jų poveikį analizuoja, analitinę informaciją švietimo valdymo subjektams ir kitiems vartotojams teikia ir skelbia Švietimo ir mokslo ministerija bei švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos;
15.3. valstybės lygmens švietimo stebėsenos duomenų ir rodiklių poreikius tiria, duomenų rinkimą koordinuoja, duomenis renka, kaupia, integruoja, tvarko, apdoroja, rodiklių reikšmes apskaičiuoja, oficialius duomenis bei rodiklių reikšmes skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija vadovaudamasi Švietimo valdymo informacijos sistemos (toliau – ŠVIS) nuostatais;
15.4. valstybės lygmens švietimo stebėsenos vykdytojų (ŠVIS administruojančios institucijos ar kt.) reguliariai stebėsenai užsakomus duomenis Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigos, apskričių viršininkų, savivaldybių, mokyklų administracijos, Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto lėšomis finansuojamos nacionalinių ir tarptautinių švietimo tyrimų vykdymo grupės teikia neatlygintinai;
15.5. valstybės lygmens švietimo stebėsenos vykdytojai naudoja kitų institucijų – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos ir kt. – viešai skelbiamus duomenis. Kiti reikalingi duomenys gali būti užsakomi remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos su šiomis institucijomis sudarytomis duomenų teikimo sutartimis.
16. Už apskrities lygmens švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą atsakingas apskrities viršininkas.
17. Už savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą atsakingas savivaldybės administracijos direktorius.
19. Skirtingų lygmenų švietimo stebėsenos organizatoriai ir vykdytojai bendradarbiauja neatlygintinai keisdamiesi stebėsenos informacija ir patirtimi, siekdami išvengti duomenų rinkimo dubliavimo.
V. švietimo Stebėsenos rodikliai
22. Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, atspindintys švietimo sistemos būklę, skirtumų ir/ar pokyčių mastą bei svarbiausių nacionalinių švietimo tikslų įgyvendinimą.
VI. disponavimas švietimo stebėsenos informacija
24. Valstybės švietimo būklės rodikliai ir oficialūs švietimo statistikos duomenys yra vieši. Vieša informacija nemokamai prieinama visiems švietimo stebėsenos subjektams. Visais valstybės lygmens švietimo duomenimis ir analitine informacija disponuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.
25. Apskrities viršininko administracija disponuoja duomenimis ir analitine informacija, gautais vykdant pagal papildomus apskrities poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir analitinė informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp apskrities viršininko administracijos ir duomenų gavėjo. Apskrities švietimo būklės rodikliai yra vieši.
26. Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir analitine informacija, gautais vykdant pagal papildomus savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir analitinė informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo. Savivaldybės švietimo būklės rodikliai yra vieši.
27. Mokyklos administracija disponuoja duomenimis ir analitine informacija, gautais vykdant pagal papildomus mokyklos poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir analitinė informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp mokyklos administracijos ar jos įgalioto asmens ir duomenų gavėjo. Mokyklos rodikliai yra vieši.
VII. ŠVIETIMO STEBĖSENOS Finansavimas
29. Reguliari švietimo stebėsena finansuojama ją organizuojančių ir vykdančių įstaigų biudžetų lėšomis.