LIETUVOS RESPUBLIKOS

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO

Į S T A T Y M A S

1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1151

Vilnius

I SKYRIUS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklos teisinius pagrindus, valstybės institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reglamentuoja profesionalųjį sportą, suteikia teisines garantijas šalies gyventojams praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, reguliuoja kitus santykius, susidarančius kūno kultūros ir sporto srityje.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų teisės kūno kultūros ir sporto srityje

Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę laisvai pasirinkti fizinio aktyvumo formas ir sporto šakas, vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti kūno kultūros ir sporto valdyme, užsiimti profesionalia sporto veikla, taip pat kita kūno kultūros ir sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai.

3 straipsnis. Sporto organizacijos

Sporto organizacijos pagal šį įstatymą yra juridinio asmens teises turintys sporto klubai, sporto mokyklos, sporto centrai, sporto bazės, sporto šakų federacijos, asociacijos, draugijos ir kitos kūno kultūra ir sporto veikla užsiimančios organizacijos bei institucijos, kurios sudaro sąlygas praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, rengti sportininkus, organizuoti sporto varžybas ir kitus kūno kultūros bei sporto renginius.

Sporto organizacijos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis į visuomenines, pelno nesiekiančias sporto organizacijas, taip pat steigti profesionaliojo sporto organizacijas ir dalyvauti jų veikloje.

4 straipsnis. Sporto klubai

Pagrindinė sporto institucija, vienijanti gyventojus ir sportininkus fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūrai ir sportui plėtoti bei populiarinti, yra sporto klubas.

Sporto klubas pagal šį įstatymą yra juridinio asmens teises turinti sporto organizacija, įsteigta įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Gali būti steigiami mėgėjiški ir profesionalieji sporto klubai.

Mėgėjiški sporto klubai steigiami remiantis Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu. Jie savo veiklą grindžia įstatymo nustatyta tvarka įregistruotais įstatais.

Profesionaliųjų sporto klubų statusą apibrėžia šio įstatymo 33 straipsnis.

5 straipsnis. Sporto organizacijų pavadinimai, emblemos ir simboliai

Visos sporto organizacijos turi turėti savo pavadinimus. Sporto organizacija taip pat gali turėti savo emblemą ir simbolius.

Naujai steigiamos sporto organizacijos pavadinimas, emblema ir simboliai turi skirtis nuo anksčiau įsteigtų sporto organizacijų pavadinimų, emblemų ir simbolių.

Be sporto organizacijų leidimo kitoms organizacijoms ar asmenims draudžiama naudoti jų pavadinimą, emblemą ir simbolius.

Už neteisėtą sporto organizacijos pavadinimo, emblemos ar simbolio naudojimą taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė.

6 straipsnis.         Valstybės simbolikos naudojimas sporto organizacijų emblemose ir simboliuose

Lietuvos valstybės vėliavos spalvos kaip visuma, Lietuvos valstybės herbas gali būti naudojami tik sporto šakos federacijos (sąjungos, asociacijos), atstovaujančios sporto šakai atitinkamoje tarptautinėje sporto šakos federacijoje (sąjungoje, asociacijoje), emblemose ir simboliuose, taip pat sporto šakos Lietuvos rinktinės emblemose ir simboliuose, sporto šakos federacijos užsakymu gaminamame sporto inventoriuje, sporto aprangoje, gairelėse, ženkluose ir suvenyruose.

7 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto propagavimas

Kūno kultūros ir sporto valdymo institucijos, sporto organizacijos propaguoja kūno kultūrą ir sportą, remia sveikos gyvensenos, olimpinį, paraolimpinį ir sutrikusio intelekto žmonių judėjimą.

Draudžiama propaguoti kūno kultūros ir sporto srityje žiaurumą ir prievartą, žmogaus orumo žeminimą, sveikatai žalingų metodikų ir uždraustų preparatų naudojimą.

8 straipsnis. Sporte draudžiami būdai ir priemonės

Sporto rezultatams pasiekti neleidžiama naudoti būdų ir priemonių, kuriuos draudžia tarptautinių ar Lietuvos sporto šakų federacijų, draugijų, asociacijų priimti dokumentai.

Treneriai, kiti kūno kultūros ir sporto darbuotojai ar asmenys neturi vykdyti ir duoti jokių nurodymų, kurie gali pakenkti asmenų, praktikuojančių kūno kultūrą ir sportą, sveikatai, negali duoti nurodymų, pažeidžiančių moralės normas.

Asmenys, pažeidę šiuos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

II SKYRIUS.

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO VALDYMAS

9 straipsnis.         Valstybės institucijos, vykdančios kūno kultūros ir sporto valdymo funkcijas

Kūno kultūros ir sporto valstybinio valdymo funkcijas šalyje vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių valdytojai, savivaldos institucijos, bendradarbiaudamos su įvairiomis suinteresuotomis organizacijomis.

Valstybė, garantuodama šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas ir kitas teises kūno kultūros ir sporto srityje, finansuoja kūno kultūrą ir sportą, šios srities mokslinius tyrimus, rūpinasi kūno kultūros ir sporto įrenginių statyba, jų materialine technine būkle, organizuoja kūno kultūros ir sporto specialistų rengimą, jų tobulinimąsi, skatina gyventojus rūpintis savo sveikata ir puoselėti sveiką gyvenseną.

10 straipsnis.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) tvirtina prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis bei programas;

2) nustato Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas);

3) finansuoja kūno kultūrą ir sportą.

11 straipsnis.       Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija

Kūno kultūros ir sporto departamentas:

1) rengia kūno kultūros ir sporto plėtojimo programas ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei, koordinuoja ir kontroliuoja jų vykdymą, atsako už kūno kultūrą ir sportą šalyje;

2) disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis kūno kultūrai ir sportui plėtoti;

3) kartu su kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis plėtoja privalomų bei pasirenkamų kūno kultūros ir sporto pratybų sistemą įvairaus amžiaus žmonėms, invalidams, moterims, šeimoms, kariams, veteranams ir kitiems asmenims;

4) skiria lėšas sveikos gyvensenos, kūno kultūros reikmėms, didelio meistriškumo sportininkams rengti, taip pat toms sporto organizacijoms, kuriose tokie sportininkai ruošiami varžyboms;

5) rengia iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų sporto varžybų sistemą, koordinuoja jos įgyvendinimą;

6) rūpinasi kūno kultūros ir sporto mokslinio tyrimo darbais, mokslo ir technikos naujovių įgyvendinimu, organizuoja mokslines konferencijas, simpoziumus, rengia ir leidžia mokslinę metodinę literatūrą kūno kultūros ir sporto klausimais;

7) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamų sporto šakų federacijomis ir mokslo institucijomis, kitomis sporto organizacijomis rūpinasi kūno kultūros ir sporto specialistų poreikio tyrimu, jų rengimu, profesiniu tobulinimu;

8) Vyriausybės nustatyta tvarka atitinkamos sporto šakos federacijos teikimu išduoda licencijas sporto treneriams, sprendžia jų galiojimo nutraukimo prieš laiką klausimus;

9) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas steigti sportinio profilio mokyklas;

10) atstovauja Lietuvos Respublikai bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis kūno kultūros ir sporto srityje, palaiko sporto ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, skatina Lietuvos sporto organizacijų bendradarbiavimą su kitų valstybių kūno kultūros ir sporto organizacijomis, rūpinasi Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų bei sutarčių kūno kultūros ir sporto srityje vykdymu;

11) analizuoja kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklą, kartu su suinteresuotomis valstybės institucijomis ir sporto organizacijomis rengia pasiūlymus dėl valstybės lėšų skyrimo jų veiklai remti;

12) rengia sporto bazių bei įrenginių, finansuojamų iš valstybės biudžeto, statybų programas, steigia sporto bazes, atlieka valstybės sporto bazių bei įrenginių apskaitą bei klasifikaciją, teikia paramą valstybės sporto bazėms.

12 straipsnis.       Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje

Švietimo ir mokslo ministerija:

1) vadovauja vaikų ir jaunimo kūno kultūrai ir sportui švietimo įstaigose, atsako už fizinių galių ugdymą;

2) nuolat rūpinasi moksleivių sveikatingumu, fiziniu parengimu, glaudžiai bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentu, Krašto apsaugos ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis;

3) suderinusi su Kūno kultūros ir sporto departamentu bei Sveikatos apsaugos ministerija, gavusi nepriklausomų ekspertų pritarimą, tvirtina švietimo įstaigų mokymo, papildomo ugdymo programas, organizuoja vadovėlių, literatūros, metodinių priemonių leidybą bei gamybą;

4) steigia, reorganizuoja ir likviduoja jai pavaldžias kūno kultūros ir sporto įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus; aprobuoja nepavaldžių ir nevalstybinių sporto mokyklų, centrų, klubų steigimą bei reorganizavimą;

5) kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu tvirtina sporto mokyklų, centrų, klubų nuostatus, nustato vaikų ir jaunimo fizinio ugdymo standartus;

6) rūpinasi švietimo įstaigų kūno kultūros ir sporto specialistų rengimu, jų kvalifikacija ir atestavimu;

7) skiria lėšų kūno kultūros ir sporto mokslinėms programoms finansuoti, organizuoja mokslinio tyrimo darbą moksleivių kūno kultūros ir sporto srityje, rengia konferencijas, simpoziumus, nacionalinius pasitarimus moksleivių sveikatingumo, kūno kultūros ir sporto klausimais;

8) rūpinasi švietimo įstaigų kūno kultūros ir sporto materialinės techninės bazės plėtimu, aprūpinimu būtinomis mokymo priemonėmis ir sporto inventoriumi;

9) teikia pasiūlymus bei rekomendacijas apskričių valdytojų ir savivaldos administracijų švietimo padaliniams moksleivių kūno kultūros ir sporto klausimais;

10) planuoja ir vykdo nacionalinius bei tarptautinius moksleivių sporto renginius ir varžybas;

11) atstovauja Lietuvos Respublikai bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis moksleivių kūno kultūros ir sporto srityje.

13 straipsnis. Apskrities valdytojo kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje

Apskrities valdytojas:

1) įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja valstybines kūno kultūros ir sporto įstaigas bei tarnybas;

2) atsako už apskrities kūno kultūros ir sporto įstaigų bei tarnybų funkcionavimą ir išlaikymą;

3) rūpinasi valstybinių kūno kultūros ir sporto programų įgyvendinimu apskrityje;

4) nustato prioritetines apskrities kūno kultūros ir sporto raidos kryptis, rengia kūno kultūros ir sporto plėtojimo apskrityje programas ir jas įgyvendina;

5) skiria lėšas apskričiai atstovaujančioms sporto komandoms ar sportininkams rengti ir jiems dalyvauti šalies ar tarptautinėse varžybose, sveikos gyvensenos ir kūno kultūros reikmėms;

6) rūpinasi vaikų, jaunimo, dirbančiųjų bei pagyvenusių žmonių, taip pat invalidų ir kitų apskrities gyventojų kūno kultūra ir sportu;

7) rūpinasi sportininkų rezervo, didelio meistriškumo sportininkų rengimu, rengia iš valstybės lėšų finansuojamų apskrities sporto varžybų sistemą ir ją įgyvendina.

14 straipsnis. Savivaldybės kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje

Miesto, rajono savivaldos institucijos:

1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja iš savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomus sveikatos klubus, kūno kultūros ir sporto įstaigas, sporto mokyklas bei centrus;

2) rengia ir įgyvendina kūno kultūros ir sporto plėtojimo miesto, rajono teritorijoje programas;

3) koordinuoja iš savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklą;

4) skiria lėšas miestui, rajonui atstovaujančioms komandoms ar sportininkams rengti ir jiems dalyvauti šalies, tarptautinėse ar apskrities varžybose, rūpinasi vaikų, jaunimo, dirbančiųjų bei pagyvenusių žmonių, taip pat invalidų ir kitų miesto, rajono gyventojų kūno kultūra ir sportu, sveikos gyvensenos judėjimu;

5) tiria miesto, rajono kūno kultūros ir sporto specialistų poreikius, rūpinasi jų kvalifikacijos tobulinimu;

6) rūpinasi talentingų sportininkų paieška bei jų rengimu.

15 straipsnis. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto kompetencija

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas yra savarankiška visuomeninė organizacija, vykdanti savo veiklą pagal Olimpinę chartiją, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus bei savo įstatus.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas vadovauja olimpiniam judėjimui Lietuvoje, kartu su sporto šakų federacijomis rūpinasi šalies sportininkų atranka ir rengimu olimpinėms žaidynėms bei dalyvavimu olimpinėse žaidynėse, atstovauja Lietuvos Respublikai olimpiniame judėjime.

16 straipsnis. Lietuvos paraolimpinio komiteto kompetencija

Lietuvos paraolimpinis komitetas yra savarankiška visuomeninė organizacija, veikianti pagal Tarptautinio paraolimpinio komiteto įstatus, Lietuvos Respublikos įstatymus bei savo įstatus.

Lietuvos paraolimpinis komitetas rūpinasi invalidų kūno kultūra ir sportu, rengia sportininkus paraolimpinėms žaidynėms, pasaulio ir Europos čempionatams, vadovauja paraolimpiniam judėjimui Lietuvoje.

17 straipsnis. Lietuvos specialiojo tautinio olimpinio komiteto kompetencija

Lietuvos specialusis tautinis olimpinis komitetas yra savarankiška visuomeninė organizacija, veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei savo įstatus. Lietuvos specialusis tautinis olimpinis komitetas rūpinasi sutrikusio intelekto žmonių kūno kultūra ir sportu, vadovauja specialiajam olimpiniam judėjimui Lietuvoje.

18 straipsnis. Sporto organizacijų asociacijos

Sporto klubai, sporto mokyklos, sporto centrai ir kitos sporto organizacijos, turinčios juridinio asmens teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis į asociacijas (sąjungas, draugijas).

Sporto organizacijos, veikiančios pagal akcinių bendrovių įstatymus, gali jungtis į asociacijas (sąjungas, draugijas) pagal akcinėms bendrovėms nustatytą asociacijų steigimo tvarką.

Sporto organizacijos, veikiančios pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą, gali jungtis į asociacijas pagal ne pelno organizacijoms nustatytą asociacijų steigimo tvarką.

Šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodytos sporto organizacijos ir jų asociacijos įstatymų ir savo įstatų nustatyta tvarka gali jungtis į mišrias sporto asociacijas (sąjungas, draugijas, lygas ir kt.) sporto varžyboms organizuoti ir joms vykdyti, taip pat kitiems bendriems sportiniams tikslams įgyvendinti.

Sporto organizacijų asociacijos, taip pat mišrios asociacijos savo veiklą grindžia įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei savo įstatais.

19 straipsnis. Lietuvos sporto federacijos

Vienoje sporto šakos tarptautinėje federacijoje (sąjungoje, asociacijoje) atitinkamai sporto šakai gali atstovauti tik viena tos šakos federacija (sąjunga, asociacija).

Į Lietuvos sporto šakų federacijas jų įstatuose nustatyta tvarka turi teisę jungtis atskiros sporto organizacijos.

Lietuvos sporto šakų federacijos steigiamos ir veikia pagal ne pelno organizacijoms nustatytą asociacijų steigimo ir veiklos tvarką.

Tik Lietuvos sporto šakų federacijos turi teisę:

1) atstovauti sporto šakai tarptautinėse sporto organizacijose (federacijose);

2) sporto šakų tarptautinių federacijų nustatyta tvarka leisti sportininkams Lietuvos piliečiams rungtyniauti kitų valstybių sporto klubuose, užsieniečiams - Lietuvos sporto klubuose;

3) sudaryti Lietuvos Respublikos sporto šakų nacionalines rinktines;

4) koordinuoti Lietuvoje veikiančių atitinkamos sporto šakos organizacijų sportinę veiklą;

5) rengti Lietuvoje tarptautines sporto varžybas, kuriose dalyvauja Lietuvos nacionalinės rinktinės;

6) atstovauti atitinkamai sporto šakai Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete.

Lietuvos sporto šakų federacijos taip pat:

1) rengia sportininkus Lietuvos nacionalinėms rinktinėms;

2) organizuoja tarptautines ir šalies sporto varžybas;

3) rūpinasi atitinkamų sporto šakų plėtojimu, jų materialine technine baze;

4) užtikrina nacionalinių sporto rinktinių pasirengimą ir dalyvavimą varžybose;

5) rengia ilgalaikes sporto šakos plėtojimo programas;

6) vykdo kitas funkcijas, susijusias su atitinkamos sporto šakos plėtojimu.

20 straipsnis. Sporto šakų Lietuvos rinktinės

Sporto šakų Lietuvos rinktines formuoja atitinkamų sporto šakų federacijos, remdamosi sportininkų konkurencijos principu ir atsižvelgdamos į sportininkų rezultatus.

Sporto šakų Lietuvos rinktines finansuoja atitinkamų sporto šakų federacijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas. Rinktinės gali gauti pajamų bei turto ir iš kitų šaltinių, kurių nedraudžia įstatymai.

Pajamos ir turtas, gauti už Lietuvos rinktinių dalyvavimą varžybose bei kituose kūno kultūros ir sporto renginiuose, už Lietuvos ir kitų valstybių ūkio subjektų, jų gaminių, prekių ženklų ir paslaugų, kitos atributikos reklamą transliuojant per televiziją ar radiją rinktinės pasirodymą, už Lietuvos rinktinės simbolikos panaudojimą gaminant suvenyrus, sporto inventorių bei kitas prekes, rinktinės kitos uždirbtos lėšos ir turtas yra atitinkamos sporto šakos federacijos nuosavybė. Šios pajamos ir turtas yra naudojami Lietuvos rinktinės reikmėms, taip pat tai sporto šakai finansuoti.

III SKYRIUS.

KŪNO KULTŪRA IR SPORTAS

21 straipsnis. Kūno kultūra ir sportas švietimo įstaigose

Kūno kultūros ir sporto pratybos yra privalomos šiose švietimo įstaigose visą mokymosi jose laikotarpį:

1) ikimokyklinėse ugdymo įstaigose (kiekvieną dieną ne mažiau kaip po vieną valandą);

2) bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, profesinio mokymo įstaigose, specialiosiose mokyklose (ne mažiau kaip po tris valandas per savaitę);

3) aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose (ne mažiau kaip po tris valandas per savaitę).

Privalomos kūno kultūros pratybos švietimo įstaigose organizuojamos pagal toms įstaigoms nustatytus mokymo planus ir programas, higienos reikalavimus, materialinio techninio aprūpinimo normatyvus.

Švietimo įstaigų vadovai atsako už kūno kultūros ir sporto būklę, rūpinasi pamokine ir popamokine moksleivių veikla, tam tikslui skiria lėšas.

Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatos yra privalomos ir toms įstaigoms, kuriose mokosi (arba mokosi ir gyvena) vaikai invalidai. Jiems kūno kultūros pratybos organizuojamos pagal toms įstaigoms nustatytus mokymo planus ir programas, suderintas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Kūno kultūros ir sporto pratybose moksleiviai dalyvauja su higienos reikalavimus ir metų laiką atitinkančia sportine apranga.

Visose bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose (gimnazijose), profesinio mokymo įstaigose, aukštesniosiose mokyklose kiekvienais mokslo metais moksleivių fizinis pasirengimas testuojamas, išsilavinimas ir sugebėjimai vertinami, baigiamosiose klasėse (kursuose) atliekami kontroliniai patikrinimai.

22 straipsnis. Karių, teisėsaugos institucijų darbuotojų kūno kultūra ir sportas

Kūno kultūros ir sporto pratybos yra privalomos Lietuvos kariuomenės kariams, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemos darbuotojams ir pareigūnams.

Kūno kultūros ir sporto pratybų trukmę, jų pobūdį nustato šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

23 straipsnis. Kūno kultūra ir sportas įmonėse, įstaigose, organizacijose

Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai sudaro darbuotojams sąlygas kūno kultūrai ir sportui, skatina juos rūpintis savo sveikatingumu.

Sąlygos kūno kultūrai ir sportui plėtoti įmonėje, organizacijoje gali būti numatomos kolektyvinėse sutartyse (susitarimuose).

24 straipsnis. Kūno kultūra ir sportas gyvenamosiose vietose

Savivaldos institucijos sudaro palankias sąlygas užsiimti kūno kultūra ir sportu, skatina sveikos gyvensenos propagavimą jų teritorijoje gyvenantiems asmenims.

Savivaldos institucijos skiria lėšas, kad gyvenamuosiuose rajonuose būtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus tipinius normatyvus atitinkantis kūno kultūros ir sporto įrenginių skaičius.

Statant bei rekonstruojant visų rūšių valstybines švietimo įstaigas (išskyrus papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigas), jose turi būti numatomos patalpos bei sporto įrenginiai kūno kultūrai ir sportui.

Neleidžiama likviduoti esamų valstybinių kūno kultūros ir sporto įrenginių, kol tame pačiame gyvenamajame rajone (teritorijoje) nėra įsteigti lygiaverčiai kūno kultūros ir sporto įrenginiai.

25 straipsnis. Invalidų kūno kultūra ir sportas

Invalidų kūno kultūrą ir sportą miestuose ir rajonuose organizuoja savivaldos institucijos kartu su invalidų visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis. Šiems tikslams lėšos skiriamos iš savivaldybių biudžeto. Savivaldos institucijos finansuoja invalidų sporto klubus ir kitas invalidų sporto organizacijas.

Šalies ir tarptautinius invalidų kūno kultūros ir sporto renginius organizuoja šalies invalidų sporto visuomeninės organizacijos kartu su kitomis invalidų visuomeninėmis organizacijomis. Šiems renginiams skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto.

Invalidų sporto medicinos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija, o metodines rekomendacijas rengia Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Sporto šakų federacijos remia invalidų sporto klubus ir kitas sporto organizacijas.

IV SKYRIUS.

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO SPECIALISTAI

26 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto specialistų samprata

Kūno kultūros ir sporto specialistai yra asmenys, atliekantys teorinį arba praktinį mokymą, treniravimo ir organizacinį darbą kūno kultūros ir sporto srityje.

Kūno kultūros ir sporto teorinio ir praktinio mokymo, treniravimo darbą valstybės institucijose, visų rūšių sporto organizacijose gali dirbti tik asmenys, turintys specialųjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą arba atitinkamą licenciją (leidimą).

27 straipsnis. Licencijų (leidimų) išdavimas kūno kultūros ir sporto specialistams

Licencijų (leidimų) kūno kultūros ir sporto specialistams išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Licencijas išduoda Kūno kultūros ir sporto departamentas atitinkamų sporto šakų federacijų teikimu.

Licencijos galiojimas gali būti nutrauktas, jeigu licenciją turintis asmuo savo darbe žaloja auklėtinių sveikatą arba jo poelgiai nesiderina su pedagogo ar sporto etika.

Licencijos galiojimo nutraukimo klausimą sprendžia Kūno kultūros ir sporto departamentas atitinkamos sporto šakos federacijos teikimu. Asmuo, kuriam buvo atsisakyta išduoti licenciją arba kurio licencijos galiojimas buvo nutrauktas, turi teisę ginčyti tokį Kūno kultūros ir sporto departamento sprendimą teisme.

28 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto specialistų atestavimas

Švietimo įstaigose (organizacijose) dirbančių kūno kultūros ir sporto specialistų atestavimo ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu.

Sporto įstaigose, sporto mokyklose, kitose sporto organizacijose dirbančių sporto trenerių ir kitų sporto specialistų atestavimo ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas.

V SKYRIUS.

PROFESIONALUSIS SPORTAS

29 straipsnis. Profesionalusis sportininkas

Kiekvienas nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, taip pat laikinai į Lietuvą atvykęs kitos valstybės sportininkas turi teisę būti profesionaliuoju sportininku. Profesionaliuoju sportininku laikomas sportininkas, kuris už pasiruošimą varžyboms ir dalyvavimą jose gauna darbo užmokestį, mokamą tos sporto organizacijos, su kuria sportininkas yra sudaręs sporto veiklos sutartį (kontraktą).

30 straipsnis. Sporto veiklos sutartis (kontraktas)

Sporto veiklos sutartis (kontraktas) yra profesionaliojo sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas įsipareigoja ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai sporto organizacijos vidaus tvarkai, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti sportininkui darbo užmokestį, užtikrina sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas.

Sporto veiklos sutartyje būtinai nurodomos šios sąlygos:

1) sporto organizacija, kurioje sportininkas atlieka savo veiklą;

2) sportininko funkcijos;

3) sportininko įsipareigojimai laikytis sporto klubo, taip pat asociacijos, draugijos, tos sporto šakos federacijos, kurioms priklauso klubas, nustatytų taisyklių ir kitų nuostatų;

4) sportininko atlyginimas;

5) sportininko sveikatos draudimo sąlygos;

6) pasiruošimo varžyboms ir varžybų metu sportininko sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka;

7) sutarties galiojimo laikas;

8) šalių atsakomybė už sutartyje nurodytų savo įsipareigojimų nevykdymą;

9) nepilnamečio sportininko mokymosi sąlygos.

Sporto veiklos sutartyje šalys už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą nustato tarpusavio atsakomybę vadovaudamosi įstatymų nuostatomis.

Sporto veiklos sutartyje gali būti numatytos ir kitos įstatymams neprieštaraujančios sąlygos.

Pilnamečiai profesionalieji sportininkai sutartis sudaro patys arba per jų įgaliotus asmenis, nepilnamečiai – nuo 15 metų sudaro patys, turėdami tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų raštišką sutikimą.

Sutartis už nepilnamečius profesionaliuosius sportininkus iki 15 metų jų vardu sudaro tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai.

Sporto veiklos sutartys sudaromos raštu.

Sporto veiklos sutartys gali būti sudaromos taip pat su sporto treneriais. Tokioms sutartims taikomos šiame straipsnyje nustatytos sutarčių sudarymo sąlygos, išskyrus numatytas šio straipsnio antrosios dalies 4 ir 5 punktuose.

Asmenys, sudarę sporto veiklos sutartis, turi teisę užsiimti ir kita sutartyje nenumatyta sporto veikla (dalyvauti kitos sporto šakos varžybose ir pan.) tik tuo atveju, jeigu tai jiems leidžia sporto organizacijos, su kuriomis tokios sutartys yra sudarytos.

31 straipsnis. Profesionaliųjų sportininkų, trenerių socialinis draudimas

Sporto organizacija, sudariusi su profesionaliuoju sportininku ar treneriu sporto veiklos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka moka sportininko socialinio draudimo įnašus.

Profesionaliojo sportininko, trenerio darbas pagal sporto veiklos sutartį įskaitomas į jo darbo stažą.

32 straipsnis. Atlyginimas profesionaliesiems sportininkams už sužalotą sveikatą

Profesionaliajam sportininkui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo treniruočių ar varžybų metu, profesinės ligos ar kitokio su sportu susijusio pakenkimo sveikatai neteko darbingumo, žalos dėl darbingumo netekimo, gydymo, slaugymo, protezavimo ir kitų išlaidų, atsiradusių dėl pakenkimo sveikatai, o sportininko mirties atveju - žalos jo šeimai ir kitiems asmenims atlyginimą reglamentuoja sporto veiklos sutartis, Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas ir kiti įstatymai. Sporto veiklos sutartyje profesionaliojo sportininko draudimo nuo nelaimingų atsitikimų žalos atlyginimo dydis negali būti mažesnis, negu nustatyta įstatymų.

33 straipsnis. Profesionalusis sporto klubas

Profesionalusis sporto klubas yra juridinis asmuo, finansuojantis sportininkų ruošimą varžyboms ir jų dalyvavimą varžybose, organizuojantis sporto renginius, mokantis profesionaliesiems sportininkams atlyginimą pagal su jais sudarytas sporto veiklos sutartis ir gaunantis pajamas iš klubui atstovaujančių sportininkų veiklos ar kitos įstatuose nurodytos veiklos.

Profesionalieji sporto klubai steigiami ir veikia pagal šį įstatymą, taip pat akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančius įstatymus bei kitus norminius aktus.

Profesionaliojo sporto klubo veikloje gali dalyvauti ir neprofesionalieji sportininkai.

34 straipsnis.       Profesionaliųjų sportininkų perėjimas rungtyniauti į kitą Lietuvos profesionalųjį sporto klubą arba į užsienio valstybės sporto klubą

Profesionalusis sportininkas turi teisę pereiti rungtyniauti iš vieno profesionaliojo sporto klubo į kitą Lietuvos profesionalųjį sporto klubą ar į užsienio valstybės sporto klubą tik pasibaigus sporto veiklos sutarties galiojimui ir įvykdžius sutartyje numatytus sportininko įsipareigojimus.

Jeigu profesionalusis sportininkas nori pereiti į kitą Lietuvos profesionalųjį sporto klubą ar į kitos valstybės sporto klubą nepasibaigus sporto veiklos sutarties galiojimo laikui ar neįvykdžius sutartyje numatytų sportininko įsipareigojimų, toks perėjimas įmanomas tik tuo atveju, jei dėl to susitaria sportininką išleidžiantis ir sportininką priimantis sporto klubai.

Profesionaliųjų sportininkų perėjimo iš vieno Lietuvos sporto klubo į kitą profesionalųjį sporto klubą arba į kitos valstybės sporto klubą taisykles nustato:

1) jeigu profesionalusis sportininkas pereina iš vieno sporto klubo į kitą, priklausantį tai pačiai klubų asociacijai (lygai, sąjungai), – klubų asociacija (lyga, sąjunga);

2) jeigu profesionalusis sportininkas pereina iš vienos asociacijos (lygos, sąjungos) sporto klubo į kitai asociacijai (lygai, sąjungai) priklausantį klubą, – tos sporto šakos federacija;

3) jeigu profesionalusis sportininkas pereina iš Lietuvos sporto klubo į kitos valstybės sporto klubą arba kitos valstybės sporto klubo sportininkas pereina į Lietuvos sporto klubą, – tos sporto šakos tarptautinės federacijos taisyklės, o jeigu jų nėra, – klubų tarpusavio susitarimas.

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka sporto šakų federacijų sprendimu gali būti taikoma profesionaliųjų sportininkų statuso neturintiems sportininkams, pereinantiems iš vieno sporto klubo į kitą.

Šio straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytos klubų asociacijos (lygos, sąjungos ir pan.) gali joms priklausančią teisę nustatyti sportininkų perėjimo iš vieno sporto klubo į kitą klubą tvarką perduoti savo sporto šakos federacijai.

35 straipsnis. Profesionaliųjų sportininkų teisė steigti profesines sąjungas

Profesionalieji sportininkai turi teisę steigti profesines sąjungas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS.

SPORTO ORGANIZACIJŲ NUOSAVYBĖ IR FINANSAVIMAS

36 straipsnis. Sporto organizacijų nuosavybė

Sporto organizacijos gali turėti nuosavybės teise priklausantį bet kokį turtą, kurio nedraudžia turėti Lietuvos Respublikos įstatymai.

37 straipsnis. Sportininkų, sporto komandų vardo ir atvaizdo naudojimas

Sportininko vardą, pavardę, jo atvaizdą, parašą ar kitus šio sportininko simbolius leidžiama naudoti prekių gaminių ar paslaugų reklamai tik turint sportininko raštišką sutikimą. Naudoti prekių, gaminių ar paslaugų reklamai sporto komandų vardus, jų atvaizdus ar kitus sporto komandos, rinktinės simbolius leidžiama tik turint tą sporto komandą sudariusių sporto organizacijų raštišką leidimą.

Jeigu tai padaryta neturint sportininko sutikimo, sportininkas ar sporto komandą sudariusi sporto organizacija turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl jiems padarytos žalos atlyginimo.

38 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto finansavimas

Kūno kultūra ir sportas finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, kūno kultūros ir sporto fondų, įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšų, taip pat lėšų, gautų iš sporto renginių ir sporto loterijų, lėšų, gautų už kūno kultūros ir sporto renginių transliavimą per radiją ir televiziją, sportininkų bei sporto klubų ir kitų sporto organizacijų komandų vardų panaudojimą, reklamą, taip pat atskirų asmenų skirtų ar paaukotų lėšų bei kitų lėšų.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos kūno kultūros ir sporto pratyboms valstybinėse švietimo ugdymo įstaigose, kariuomenės ir Vidaus reikalų ministerijos sistemos įstaigose skiriamos iš lėšų, numatytų minėtoms institucijoms.

Kūno kultūros ir sporto organizacijoms, kūno kultūros ir sporto programoms, taip pat atskiriems sportininkams remti lėšos gali būti skiriamos iš labdaros ir paramos fondų.

Lėšos, kurias sportininkas gauna iš sporto organizacijų kaip dienpinigius, taip pat lėšos, gaunamos pasirengimo varžyboms ir varžybų metu, neapmokestinamos.

39 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto fondas

Kūno kultūrai ir sportui plėtoti sudaromas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto fondas.

Kūno kultūros ir sporto fondo lėšas tvarko Kūno kultūros ir sporto departamentas pagal Vyriausybės patvirtintą metinę sąmatą. Šioje sąmatoje turi būti numatyta, kad 50 procentų Kūno kultūros ir sporto fondo lėšų būtų panaudota miestų, rajonų, apskričių sporto organizacijoms.

Kūno kultūros ir sporto fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą ar panaudotos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Nepanaudotos pagal metinę sąmatą Kūno kultūros ir sporto fondo lėšos skiriamos kitų metų sąmatoje numatytoms priemonėms finansuoti.

40 straipsnis.       Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų skyrimas nevalstybinėms sporto organizacijoms

Nevalstybinėms sporto organizacijoms rengti ir vykdyti konkrečias kūno kultūros ir sporto programas, varžybas, kitus sporto renginius gali būti skiriamos lėšos iš valstybės bei savivaldybių biudžetų. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms, varžyboms ar renginiams ir tik pagal lėšas skyrusios valstybės institucijos patvirtintą sąmatą.

Valstybės institucijos, skyrusios lėšas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems tikslams, turi teisę tikrinti, kaip šios lėšos naudojamos. Organizacijos, gavusios lėšas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, privalo pateikti šių lėšų naudojimo ataskaitą valstybės institucijai, skyrusiai šias lėšas.

41 straipsnis. Parama didelio meistriškumo sportininkams

Didelio meistriškumo sportininkams, kuriems reikalinga valstybės parama pasiruošti varžyboms ir varžybose atstovauti Lietuvai, gali būti skiriamos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės stipendijos. Tokių sportininkų sąrašą sudaro Kūno kultūros ir sporto departamentas atitinkamų sporto šakų federacijų (draugijų, asociacijų) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto teikimu.

Skiriant stipendiją tarp sportininko ir Kūno kultūros ir sporto departamento sudaroma sutartis, kurioje numatomi sportininko įsipareigojimai tinkamai ruoštis varžyboms ir dalyvauti jose, taip pat sportininko atsakomybė už sutartyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą ir kitos įstatymams neprieštaraujančios sąlygos.

Kūno kultūros ir sporto departamentas ar jo įgaliota institucija, išmokanti sportininkui stipendiją, moka už jį socialinio draudimo įnašus. Laikotarpis, kuriam buvo skirta stipendija, įskaitomas į sportininko darbo stažą.

Valstybės institucijos, vykdančios kūno kultūros ir sporto valdymo funkcijas, kartu su sporto šakų federacijomis rūpinasi didelio meistriškumo sportininkų profesionalumo panaudojimu.

42 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto finansavimo bei rėmimo skatinimas

Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, fiziniams asmenims, investuojantiems lėšas į kūno kultūrą ir sportą, aukojantiems lėšas šiems tikslams ar kitaip iš savo lėšų remiantiems kūno kultūrą ir sportą, taikomos mokesčių lengvatos. Lengvatų dydį ir jų suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių ir kiti įstatymai.

Mokesčių lengvatos mokesčių ir kitų įstatymų nustatyta tvarka taip pat taikomos apmokestinant profesionaliųjų ir kitų sporto organizacijų iš sporto veiklos gautą pelną bei pelną iš sporto veiklos, kurį duoda sporto organizacijoms nepriklausančios sporto bazės ir sporto įrenginiai. Tokiomis sporto bazėmis ir sporto įrenginiais laikomi specialūs statiniai, skirti sporto šakų pratyboms ir varžyboms rengti ar sportininkams reabilituoti. Sporto bazių ir kitų sporto įrenginių užimama žemė neapmokestinama žemės nuomos ir žemės mokesčiu.

Sporto bazių, kitų sporto įrenginių savininkai turi sudaryti sąlygas, kad šiose sporto bazėse ar kituose sporto įrenginiuose vykstančiose kūno kultūros ir sporto pratybose, įvairiose varžybose ar kituose kūno kultūros ir sporto renginiuose galėtų dalyvauti ar juos stebėti invalidai.

VII SKYRIUS.

DRAUDIMAS, PENSIJOS, MEDICINOS PRIEŽIŪRA

43 straipsnis. Sportininkų specialusis draudimas

Sporto šakose, kuriose sportininkas susiduria su didesniu pavojumi sveikatai ar gyvybei, yra privalomas sportininko asmens draudimas. Tokio draudimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai bei tarptautinės sutartys.

44 straipsnis. Sportininkų ir trenerių pensinis aprūpinimas

Sportininkai ir treneriai, sudarę sportinės veiklos sutartį, turi teisę gauti socialinio draudimo pensijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Kūno kultūros ir sporto departamentas, atitinkamos sporto šakos federacijos arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu teikia Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prašymus skirti sportininkams ir jų treneriams, sporto darbuotojams bei pedagogams pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas.

45 straipsnis. Medicinos priežiūra

Asmenys, lankantys bet kokių formų organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą. Sveikatos tikrinimo periodiškumą ir tvarką nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Kūno kultūros ir sporto pratybų ir varžybų organizatoriams draudžiama leisti dalyvauti pratybose ir varžybose asmenims, kurie nustatytu laiku nepasitikrino sveikatos ir nepateikė nustatytos formos pažymos.

46 straipsnis. Draudimas vartoti dopingą

Sportininkams draudžiama vartoti, o gydytojams, treneriams ir kitiems asmenims - skirti, skatinti ir versti vartoti dopingą ar naudoti jo metodus, nustatytus Tarptautinio olimpinio komiteto medicinos komisijos ir tarptautinių sporto šakų federacijų.

Dopingą draudžiama taikyti ir jojimo sporto žirgams.

Dopingo ir jo metodų kontrolę Lietuvos Respublikoje atlieka Vyriausybės skirta komisija ir atitinkamus įgaliojimus turinčios tarptautinės organizacijos.

Asmenims, vartojusiems, skatinusiems, vertusiems vartoti dopingą ar naudoti jo metodus, taikomos tarptautinių sporto organizacijų ir Lietuvos sporto federacijų (asociacijų, draugijų) numatytos sankcijos.

47 straipsnis. Lyties kontrolė

Remiantis Tarptautinio olimpinio komiteto chartija, Lietuvos sporto rinktinių sportininkėms vieną kartą gyvenime atliekama lyties kontrolė. Lyties kontrolė atliekama Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS.

SPORTO VARŽYBOS IR KITI SPORTO RENGINIAI

48 straipsnis. Teisė organizuoti sporto varžybas ir kitus sporto renginius

Sporto varžybas ir kitus sporto renginius turi teisę organizuoti valstybinės kūno kultūros ir sporto valdymo institucijos, valstybinės įmonės, įstaigos, organizacijos, kitos įmonės bei organizacijos, taip pat fiziniai asmenys.

49 straipsnis. Sporto varžybų nuostatai

Sporto varžybos vykdomos pagal varžybų nuostatus. Nuostatuose turi būti nurodyti varžybų organizatoriai, taip pat varžybų vykdymo sąlygos ir tvarka.

50 straipsnis. Varžybų dalyvių ir žiūrovų saugumo užtikrinimas

Sporto varžybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už tai, kad tokių varžybų ir kitų renginių metu būtų užtikrintas varžybų dalyvių ir žiūrovų saugumas, laikomasi viešosios tvarkos, nebūtų daroma žala sveikatai, žeminami varžybų dalyvių ir žiūrovų garbė bei orumas, nepasireikštų žiaurumas ir prievarta.

Sporto varžybų metu turi būti laikomasi Kūno kultūros ir sporto departamento nustatytų saugaus sportavimo taisyklių. Sporto varžybų metu privalo budėti gydytojas ar kitas medicinos darbuotojas.

Sporto varžybų organizatoriai turi teisę neleisti dalyvauti jų rengiamose sporto varžybose sportininkų, kurių sveikata nėra apdrausta tos sporto šakos federacijos nustatyta tvarka.

51 straipsnis. Sporto statinių reikalavimai

Sporto statinių savininkai ir administracija privalo užtikrinti tinkamą techninę sporto statinių, sporto prietaisų ir įrenginių būklę pagal saugumo ir sanitarijos bei higienos, taip pat kitus teisės aktų numatytus reikalavimus ir įstatymų nustatyta tvarka atsako už žalą, padarytą varžybų dalyviams ir žiūrovams sporto varžybų ir kitų sporto renginių metu dėl šių reikalavimų nesilaikymo.

52 straipsnis. Sporto varžybų, kitų sporto renginių transliavimas

Sporto varžybas, kitus sporto renginius transliuoti per radiją ir televiziją, perduoti kitais audiovizualiniais būdais, filmuoti ir fotografuoti, daryti jų vaizdo, garso ir kitus įrašus galima tik turint sporto varžybų, kitų sporto renginių organizatorių leidimą arba sudarius su jais sutartį.

Reklamuoti prekes, gaminius, paslaugas ar ką kita sporto varžybų ir kitų sporto renginių metu galima tik su tokių varžybų ir renginių organizatorių leidimu.

IX SKYRIUS.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

53 straipsnis. Sporto organizacijų tarptautiniai ryšiai

Sporto organizacijos įstatymų ir savo įstatų nustatyta tvarka gali stoti į tarptautines sporto organizacijas, palaikyti ryšius su tarptautinėmis ir kitų valstybių sporto organizacijomis, sudaryti su jomis susitarimus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ir kitiems įstatymams.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS