LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 84:2000 „GYDYTOJAS RADIOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2000 m. gegužės 23 d. Nr. 270

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),

1. Tvirtinu:

1.1. Lietuvos medicinos normą MN 84:2000 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama);

1.2. MN 84:2000 įgyvendinimo priemonių planą.

2. Pavedu:

2.1. sveikatos priežiūros įstaigų vadovams organizuoti šios normos įgyvendinimą nuo įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ ir užtikrinti gydytojų radiologų darbą, vadovaujantis normos nurodymais;

2.2. įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrei R. Vaitkienei.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro2000 05 23 įsakymu Nr. 270

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 84: 2000

GYDYTOJAS RADIOLOGAS

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši medicinos norma nustato gydytojo radiologo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma yra privaloma visiems gydytojams radiologams, jų darbdaviams ir radiologijos veiklą kontroliuojančioms įstaigoms Lietuvoje.

II. NUORODOS

3. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, 1994 07 19, Nr. I-552; 1998 12 01, Nr. VIII-946 (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099).

4. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, 1996 06 06, Nr. I-1367; 1998 11 24, Nr. VIII-910 (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995).

5. Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymas, 1996 09 25, Nr. I-555; 1998 05 19, Nr. VIII-749 (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 1998, Nr. 52-1423).

6. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, 1996 10 03, Nr. I-1562 (Žin., 1996, 102-2317; 1998, Nr. 52-1425).

7. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, 1996 05 21, Nr. I-1343; 1998 12 15, Nr. VIII-972 (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 1999, Nr. 62-2035).

8. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas, 1999 01 12, Nr. VIII-1019 (Žin.,1999, Nr. 11-239).

9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 02 05 įsakymas Nr. 61 „Dėl asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo“(Žin., 1999, Nr. 15-404).

10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 02 05 įsakymas Nr. 62 „Dėl asmens sveikatos priežiūros siauros specializacijos medicinos praktikos rūšių sąrašo“ (Žin., 1999, Nr. 15-405).

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 12 29 nutarimas Nr. 389 „Dėl gydytojų rengimo rezidentūroje“ (Žin., 1991, Nr. 2-49).

12. Lietuvos higienos norma HN 31 „Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje“.

13. Lietuvos higienos norma HN 40 „Gyventojų apšvitos nuo gamtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių apribojimas“.

14. Lietuvos higienos norma HN 73 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“.

15. Lietuvos higienos norma HN 78 „Kokybės kontrolė medicininėje rentgeno diagnostikoje. Pagrindiniai reikalavimai ir vertinimo kriterijai“.

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Šioje medicinos normoje pavartoti terminai ir apibrėžimai:

16. Gydytojas radiologas – gydytojas, įgijęs aukštąjį medicinos išsilavinimą, baigęs gydytojo radiologo specialybės rezidentūrą ir turintis gydytojo radiologo licenciją:

• gydytojas rentgenologas, turintis rentgenodiagnosto sertifikatą, gali dirbti rentgenodiagnostikos gydytoju tyrėju (kompetenciją nusako 24–25–26 punktai).

17. Ligos atpažinimas (diagnostika) – ligos priežasčių ir požymių išmanymas, gebėjimas atpažinti ligą ir formuluoti diagnozę (ar išvadą).

18. Diagnostika, gydymo principai bei taktika – pagrindiniai gydytojo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti ligos diagnozę, pašalinti ligos priežastį, sugrąžinti sutrikusias organizmo funkcijas, sumažinti ligos poveikį žmogui.

19. Būtinoji radiologinė pagalba (urgentinė diagnostika) – gydytojo teikiama skubi kvalifikuota radiologinė pagalba, be kurios padidėtų paciento mirties arba sunkių komplikacijų rizika.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

20. Gydytojas radiologas turi mokėti bei išmanyti:

20.1. medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus;

20.2. gydytojo radiologo teises, pareigas ir atsakomybę;

20.3. sveikatos draudimo principus;

20.4. medicinos dokumentų pildymo reikalavimus;

20.5. žmogaus anatomiją, fiziologiją ir patologiją;

20.6. sveiko ir sergančio žmogaus psichologiją, mokėti bendrauti su ligoniais, jų šeimų nariais bei savo kolegomis;

20.7. naudojamų diagnostikos, intervencijos ir gydymo metodų parodymus, priešparodymus bei galimas komplikacijas;

20.8. šią medicinos normą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius gydytojo radiologo praktinę veiklą;

20.9. kaip atlikti diagnostines, intervencines ir gydomąsias procedūras, nurodytas šios normos 7 skyriuje;

20.10. turi organizuoti pirmąją medicinos pagalbą traumų ir ūmių patologinių būklių atvejais;

20.11. pagal šios medicinos normos nustatytas teises veikti savarankiškai ir atsakyti už savo veiksmus.

V. TEISĖS

21. Gydytojas radiologas turi teisę:

21.1. dirbti antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų rentgenodiagnostikos, radiodiagnostikos, radioterapijos, ultragarso diagnostikos kabinetuose bei skyriuose;

21.2. pagal kompetenciją teikti medicinos paslaugas visų amžiaus grupių pacientams ir savarankiškai pasirinkti optimaliausią diagnostinį algoritmą;

21.3. gauti darbui būtiną informaciją apie jo tiriamus bei gydomus ligonius;

21.4. turėti asmens spaudą, kuriame nurodytas gydytojo vardas, pavardė, miestas (rajonas), spaudo numeris;

21.5. nustatyta tvarka išrašyti įvairius medicinos dokumentus;

21.6. naudotis gydytojams nustatytomis socialinėmis, kvalifikacijos kėlimo ir podiplominių studijų garantijomis;

21.7. dalyvauti sueigose, pasitarimuose, konferencijose ir kituose renginiuose, kur nagrinėjami pacientų sveikatos priežiūros klausimai;

21.8. teikti pasiūlymus sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams dėl pacientų tyrimo, gydymo bei personalo darbo sąlygų gerinimo;

21.9. atsisakyti atlikti veiksmus, kurie sukelia radiacinės apšvitos pavojų pacientui ir personalui.

22. Kitų specialybių gydytojai turi teisę atlikti ultragarso tyrimus ir intervencijas kontroliuojant ultragarsu bei rentgenu tik baigę specialius kursus ir gavę atitinkamą sertifikatą atlikti atitinkamus tyrimus bei procedūras.

VI. PAREIGOS

23. Gydytojas radiologas privalo:

23.1. dirbti vadovaudamasis šios medicinos normos ir kitų teisės aktų reikalavimais;

23.2. įvertinti radiologinių tyrimų ir procedūrų parodymus bei nustatyti tyrimo ir gydymo metodikas;

23.3. mokėti diagnozuoti ligas, nurodytas 7 šios normos skyriuje;

23.4. visais neaiškiais atvejais konsultuoti ir konsultuotis su atitinkamu specialistu;

23.5. gerbti pacientų teises, saugoti medicininę paslaptį;

23.6. nustatyta tvarka pranešti policijai ar prokuratūrai apie šaltuoju, šaunamuoju ginklu sužalotus pacientus arba kitus smurtinius sužeidimus;

23.7. pateikti reikiamus medicinos praktikos duomenis Sveikatos apsaugos ministerijai, apskrities ligoninei, visuomenės sveikatos centrui ar kitoms sveikatos bei teisėtvarkos įstaigoms;

23.8. nustatyta tvarka teikti statistines ir kitas privalomas atskaitomybės žinias;

23.9. vykdyti medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus.

VII. KOMPETENCIJA

Gydytojas radiologas turi:

24. Žinoti ir išmanyti:

24.1. radiologijos ir branduolinės medicinos istoriją (pasaulio ir Lietuvos);

24.2. sveikatos apsaugos ir radiologinės tarnybos organizavimo pagrindus;

24.3. medicinos pagalbos ir jos kokybės pagrindinius reikalavimus;

24.4. radiologinę fiziką, radiologijos technikos pagrindus;

24.5. jonizuojančiosios spinduliuotės biologinį veikimą, dozimetrijos pagrindus, ligonių ir personalo apsaugą nuo spinduliuotės;

24.6. radiologinio vaizdo gavimo dėsnius ir radioskialogiją, radiologinio vaizdo kokybės kontrolės reikalavimus.

25. Konvencinė rentgenodiagnostika:

25.1. sudaryti ligonio rentgenologinio tyrimo planą;

25.2. atlikti ir įvertinti įvairių vidaus organų ir audinių rentgenologinius tyrimus (poliprojekcinę rentgenoskopiją ir rentgenografiją, pritaikomas rentgenogramas, tomogramas ir kt.);

25.3. atlikti ir įvertinti kontrastinius virškinimo sistemos organų, tulžies pūslės ir latakų, šlapimo ir lyties organų sistemos tyrimus;

25.4. atlikti ir įvertinti minkštųjų audinių ir krūtų rentgenologinius tyrimus;

25.5. atlikti ir įvertinti įvairius funkcinius tyrimus;

25.6. pagrįstai taikyti farmakologines medžiagas;

25.7. analizuoti įvairių organų ir anatominių sričių rentgenogramas standartinėse ir atipinėse projekcijose, pastebėti ligų morfologinius požymius ir funkcinius simptomus, pagrįsti juos patomorfologiškai ir patofiziologiškai;

25.8. spręsti, ar reikalingi ligoniui specialūs rentgenologiniai tyrimai: diagnostinis pneumotoraksas, pneumomediastinumas, pneumoperitoneumas, bronchografija, parietografija, mielografija, artrografija, angiografija, flebografija, limfografija, kompiuterinė tomografija, rentgenoendoskopija ir kt.;

25.9. aprašyti rentgenologinius tyrimus, atlikti diferencinę diagnostiką, suformuluoti ir pagrįsti klinikinę rentgenologinę išvadą;

25.10. parengti rentgenodiagnostikos kabineto darbo ataskaitą.

26. Mokėti diagnozuoti ligas tiriant rentgeno aparatu:

26.1. galvos ir kaklo ligas:

26.1.1. įvairias anomalijas;

26.1.2. lūžimus ir kitus pakitimus traumų atvejais;

26.1.3. galvos kaulų uždegimines ligas;

26.1.4. nepiktybinius ir piktybinius navikus;

26.1.5. metastatinius pakitimus;

26.1.6. ūmius bei lėtinius otitus, mastoiditus, jų komplikacijas;

26.1.7. mielominę ligą, osteodistrofijas;

26.1.8. hipertenzinį sindromą;

26.1.9. adenoidus;

26.1.10. sinusitus;

26.1.11. laringitą;

26.1.12. įvertinti pakitimus po įvairių operacijų;

26.1.13. balso stygų parezę, paralyžių;

26.1.14. gerklų randinius susiaurėjimus;

26.1.15. skydliaukės padidėjimą, padėties anomalijas;

26.1.16. akies ir akiduobių trauminius sužeidimus;

26.1.17. periodontitą;

26.1.18. įvairius svetimkūnius;

26.2. plaučių ir tarpuplaučio ligas:

26.2.1. įvairias anomalijas; krūtinės ląstos skeleto ir organų trauminius sužalojimus;

26.2.2. ūmias ir lėtines plaučių uždegimines ligas bei jų komplikacijas;

26.2.3. plaučių degeneracines distrofines ligas;

26.2.4. plaučių tuberkuliozę;

26.2.5. piktybinius ir nepiktybinius navikus;

26.2.6. įvairius pleuritus, pneumotoraksą;

26.2.7. plaučių pakitimus sergant sisteminėmis ligomis;

26.2.8. grybelines ir parazitines ligas;

26.3. širdies ir kraujagyslių sistemos ligas:

26.3.1. įgimtas širdies ir kraujagyslių ligas;

26.3.2. įgytas širdies ir kraujagyslių ligas;

26.3.3. mažojo kraujo apytakos rato pakitimus;

26.3.4. miokardo pažeidimus, miokardiopatiją;

26.3.5. širdies navikus;

26.3.6. perikardo ligas;

26.4. krūties ligas:

26.4.1. krūties vėžį;

26.4.2. nepiktybinius navikus;

26.4.3. cistas;

26.4.4. difuzinę ir mazginę mastopatiją, involiucinius pakitimus;

26.4.5. abscesą, mastitą;

26.5. virškinimo sistemos ir pilvo organų ligas:

26.5.1. įvairias anomalijas;

26.5.2. virškinimo sistemos funkcijos sutrikimus;

26.5.3. ūmias ir lėtines uždegimines ligas;

26.5.4. opas ir jų komplikacijas;

26.5.5. pooperacines būkles ir jų komplikacijas;

26.5.6. nepiktybinius ir piktybinius navikus;

26.5.7. tulžies pūslės, tulžies latakų ligas;

26.5.8. ūmias būkles (žarnų nepraeinamumą, perforacijas, svetimkūnius);

26.5.9. antrinius pakitimus dėl gretimų organų ir audinių patologijos (randus, periprocesą, peritonitą, abscesus ir kt.);

26.5.10. nustatyti ligos stadiją ir komplikacijas;

26.5.11. nustatyti pakartotinių rentgenologinių tyrimų terminus;

26.6. šlapimo ir lyties organų, retroperitoninės srities ir mažojo dubens organų ligas:

26.6.1. įvairias anomalijas;

26.6.2. trauminius inkstų ir šlapimo takų pakenkimus;

26.6.3. uždegimines inkstų ir šlapimo takų ligas;

26.6.4. nefroptozę, hidronefrozę, inkstų akmenligę;

26.6.5. piktybinius ir nepiktybinius navikus;

26.6.6. inkstų kraujagyslių pakenkimus;

26.7. atramos ir judėjimo organų ligas:

26.7.1. anomalijas, vystymosi trūkumus;

26.7.2. trauminius pažeidimus;

26.7.3. uždegimines ligas;

26.7.4. nepiktybinius ir piktybinius navikus;

26.7.5. metastazes;

26.7.6. degeneracines-distrofines ligas;

26.7.7. įvertinti būklę po operacinio gydymo;

26.7.8. metabolines ir endokrinines ligas;

26.7.9. neurogenines ir angiogenines ligas;

26.7.10. reumatines ligas;

26.7.11. pakitimus kraujo ir retikuloendotelinės sistemos ligų atvejais.

27. Kompiuterinė rentgeno ir branduolinio magnetinio rezonanso tomografija:

27.1. diagnozuoti kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija galvos, kaklo ir stuburo ligas:

27.1.1. ūmius galvos bei nugaros smegenų kraujotakos išeminius ir hemoraginius sutrikimus;

27.1.2. galvos ir nugaros smegenų navikus (pirminius ir metastatinius);

27.1.3. galvos smegenų abscesus;

27.1.4. galvos smegenų parazitines ligas;

27.1.5. galvos ir nugaros smegenų traumas;

27.1.6. degeneracines galvos smegenų ligas;

27.1.7. siringomieliją;

27.1.8. demielinizuojamąsias centrinės nervų sistemos ligas;

27.1.9. intrakranijinę hipertenziją ir hidrocefaliją;

27.1.10. nepiktybinius ir piktybinius akiduobės ir akių obuolio navikus;

27.1.11. kraujagyslių malformacijas;

27.1.12. potrauminius ar kitos kilmės celiulitus;

27.1.13. slankstelių ir jų diskų degeneracines ligas bei išvaržas;

27.1.14. spondilitus, spondilodiscitus;

27.1.15. pooperacinius galvos ir stuburo pakitimus;

27.1.16. klausos nervo neurinomas;

27.1.17. lėtinius hiperplastinius sinusitus;

27.1.18. ūmius ir lėtinius prienosinių ertmių uždegimus su intraorbitinėmis ar intrakranijinėmis komplikacijomis;

27.1.19. ausų, nosies, ryklės, gerklų navikus;

27.1.20. nosies, prienosinių ančių, akiduobių traumas ir svetimkūnius;

27.2. krūtinės ląstos organų ligų atvejais kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija:

27.2.1. įvairias plaučių, tarpuplaučio, širdies ir stambiųjų kraujagyslių anomalijas;

27.2.2. plaučių, tarpuplaučio, širdies, krūtinės ląstos sienos nepiktybinius ir piktybinius navikus bei metastazes, limfangoitą;

27.2.3. plaučių oringumo pakitimus: emfizemą, atelektazes;

27.2.4. plaučių uždegimines ligas: pneumonijas, abscesus, gangreną ir kt.;

27.2.5. plaučių fibrozę, sklerozę, bronchektazes;

27.2.6. intersticines plaučių ligas (idiopatinę plaučių fibrozę, sarkoidozę, histiocitozę X, limfangiomatozę, pneumokoniozę ir kt.);

27.2.7. plaučių arterijų trombembolijas;

27.2.8. plaučių traumas;

27.2.9. pleuritus, pleuros empiemą;

27.2.10. pleuros nepiktybinius ir piktybinius navikus bei metastazes;

27.2.11. tarpuplaučio limfmazgių padidėjimą dėl uždegimų, metastazių;

27.2.12. piktybines limfomas;

27.2.13. priekinio tarpuplaučio pakitimus: mezenchiminius, užkrūčio liaukos navikus, teratodermoidines cistas, strumą, paratireoidinius auglius;

27.2.14. vidurinio tarpuplaučio pakitimus: trachėjos navikus, bronchogenines, enterogenines, pleuroperikardines cistas;

27.2.15. paratracheitą, paraezofagitą, fibrozuojamąjį mediastinitą;

27.2.16. užpakalinio tarpuplaučio pakitimus: neurogeninius navikus, neuroenteralines cistas, meningocelę;

27.2.17. ūmų ir lėtinį mediastinitą;

27.2.18. tarpuplaučio traumas: pneumomediastinumą, tarpuplaučio hematomą, emfizemą;

27.2.19. tarpuplaučio kraujagyslinius procesus: krūtinės aortos aneurizmas, disekacijas, truncus brachiocephalicus, plaučių arterijų aneurizmas, venų išsiplėtimus;

27.2.20. įgimtas ir įgytas širdies ydas, kardiomiopatijas, koronarines širdies ligas;

27.2.21. stemplės uždegiminius pakitimus, divertikulus, venų išsiplėtimą, navikus;

27.3. pilvo organų ligų atvejais kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija nustatyti:

27.3.1. skrandžio uždegiminius pakitimus, nepiktybinius ir piktybinius navikus;

27.3.2. plonosios ir storosios žarnos uždegiminius pakitimus, cistas, divertikulus, nepiktybinius ir piktybinius navikus, funkcinius pakitimus;

27.3.3. mezenterinę išemiją;

27.3.4. kepenų cistas, uždegiminius-regresyvinius pakitimus, nepiktybinius ir piktybinius navikus, limfomos manifestaciją kepenyse, traumas, kraujagyslinius procesus;

27.3.5. tulžies pūslės uždegiminius pakitimus, akmenligę, navikus, biliarinę obstrukciją, choledochus cistas, pooperacinius pakitimus;

27.3.6. kasos uždegimus, akmenis, cistas, piktybinius ir nepiktybinius navikus, traumas, lipomatozę ir atrofiją;

27.3.7. ascitą, peritonitą, intraperitoninį abscesą, kraujavimus į pilvo ertmę, cholaskozę (bilomą), pseudomiksomą, pirminius navikus, metastazes;

27.3.8. inkstų cistinius pakitimus, navikus, metastazes inkstuose, ūmų ir lėtinį pielonefritą, inkstų abscesą, tuberkuliozę, fibrolipomatozę, inkstų pakitimus po transplantacijos, inkstų traumas, obstrukcines uropatijas, vaskuliarinius procesus, anomalijas;

27.3.9. antinksčių hiperplaziją ir navikus, metastazes, cistas, hemoragijas, uždegimus, hipoplaziją (atrofiją);

27.3.10. šlapimo pūslės padėties pakitimus, anomalijas, uždegimus, nepiktybinius ir piktybinius navikus;

27.3.11. prostatos cistas, hiperplazijas, adenomas, piktybinius navikus;

27.3.12. gimdos, parametriumo uždegimus, nepiktybinius ir piktybinius navikus, navikų recidyvus;

27.3.13. adneksitus, ovarų cistas, navikus;

27.4. raumenų ir skeleto ligų atvejais kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija nustatyti:

27.4.1. anomalijas;

27.4.2. traumas, hematomas;

27.4.3. uždegimines ligas;

27.4.4. nepiktybinius ir piktybinius navikus, metastazes;

27.4.5. pooperacinius pakitimus;

27.4.6. navikų recidyvus.

28. Ultragarso diagnostika:

28.1. gydytojas radiologas turi mokėti atlikti tyrimus:

28.1.1. kepenų tyrimą;

28.1.2. tulžies pūslės;

28.1.3. kasos;

28.1.4. inkstų;

28.1.5. blužnies;

28.1.6. prostatos transkutaninius-transvezikalinius ir transrektalinius;

28.1.7. skysčio pilvaplėvės ertmėje;

28.1.8. tarpžarnyninio pūlinio;

28.1.9. intraperitoninio tarpo auglių;

28.1.10. svetimkūnių pilvaplėvės ertmėje;

28.1.11. retroperitoninio tarpo auglių;

28.1.12. skydliaukės;

28.1.13. krūtų;

28.1.14. seilių liaukų ir kaklo limfmazgių;

28.1.15. doplerinius kraujagyslių;

28.2. atlikti smulkias invazines diagnostines ir gydymo procedūras kontroliuojant ultragarsu:

28.2.1. kepenų punkcines manipuliacijas (tumorų ir cistų diagnostika ir destrukcija alkoholiu ar kitais agentais);

28.2.2. tulžies latakų transkutaninį drenažą, tulžies pūslės transkutaninį drenažą;

28.2.3. kasos diagnostines punkcijas ir pseudocistų drenažą;

28.2.4. inkstų punkcines manipuliacijas (diagnostika, cistų punkcija-sanavimas);

28.2.5. uždėti nefrostomą;

28.2.6. pilvaplėvės abscesų drenažą;

28.2.7. retroperitoninio tarpo abscesų drenažą;

28.2.8. kūdikių smegenų tyrimą per didįjį momenėlį;

28.2.9. klubo sąnario displazijos tyrimą;

28.2.10. sąnarių tyrimus;

28.2.11. intraoperacinės ultragarsinės diagnostikos ir gydymo manipuliacijas;

28.2.12. pleuros ertmės punkcijos ir drenažo kontrolę;

28.2.13. pilvaplėvės ertmės punkcijos kontrolę;

28.2.14. krūtų punkcines diagnostines ir gydymo procedūras;

28.2.15. intraertminius (transezofagialinius, transgastralinius-transduodenalinius, transrektalinius, transkolonoskopinius, transvaskuliarinius ir kitus tyrimus, kuriems reikia specialaus pasirengimo) tyrimus;

28.2.16. raumenų ir sąnarių gydymo ir diagnostines manipuliacijas;

28.2.17. smegenų tyrimą per trepanacijos angą;

28.2.18. sėklidžių tyrimus ir gydymą, diagnostines manipuliacijas.

29. Radionuklidinė diagnostika:

29.1. „in vivo“:

29.1.1. jodo sukaupimas skydliaukėje;

29.1.2. kaulų scintigrafija;

29.1.3. izotopinė renografija;

29.1.4. plaučių perfuzinė scintigrafija;

29.1.5. smegenų scintigrafija;

29.1.6. skydliaukės skenografija arba scintigrafija;

29.1.7. seilių liaukų scintigrafija;

29.1.8. paraskydinių liaukų scintigrafija;

29.1.9. širdies (miokardo) scintigrafija;

29.1.10. kepenų statinė ir dinaminė scintigrafija;

29.1.11. inkstų statinė scintigrafija;

29.1.12. inkstų dinaminė scintigrafija;

29.1.13. netiesioginė izotopinė limfografija;

29.1.14. krūtų scintigrafija dėl Ca;

29.2. „in vitro“:

29.2.1. skydliaukės funkcijos tyrimas: TTH; FT4; T3; T4; mikrosominiai a-kūniai;

29.2.2. lytinių liaukų tyrimai: LH; FSH; PROL; E2; Prog; Testo; HCG;

29.2.3. hepatitų diagnozė;

29.2.4. hormonų tyrimai: Kortizolis, ACTH, PTH, insulinas, C-peptidas, STH, DHEAS, 17-OH prog. ir kiti;

29.2.5. vėžio žymekliai: CEA, AFP, PSA, CA-125, CA-15-3, CA-19-9, CA-72-4, NSE, SCC, CYFRA 21-1, Calcitoninas, Tiroglobulinas, Feritinas, Beta-2 mikroglobulinas, Beta-HCG ir kt.

Pastaba. Visiems šiems tyrimams vietoj radioimuninių gali būti taip pat taikomi imunofermentiniai tyrimo metodai.

30. Intervencinė radiologija:

30.1. gydytojas radiologas pagal intervencinės radiologijos gydytojo medicinos normą turi išmanyti, kaip:

30.2.1. atlikti arterijų, venų ir limfagyslių punkciją;

30.2.2. atlikti ir įvertinti aortos lanko, kaklo ir galvos angiografiją;

30.2.3. atlikti ir įvertinti kaklo ir galvos arterijų rekanalizaciją bei perkutaninę transliuminalinę angioplastiką ir stentavimą;

30.2.4. nustatyti kaklo, galvos ir kitų sričių arteriovenines malformacijas, arterijų aneurizmas ir jas embolizuoti;

30.2.5. atlikti diagnostinę koronarografiją;

30.2.6. atlikti ir įvertinti pulmoangiografiją, ileokavografiją bei tuščiosios venos filtro implantaciją;

30.2.7. atlikti ir įvertinti pilvo aortos ir jos šakų angiografiją, perkutaninę transliuminalinę angioplastiką, stentavimą bei emboloterapiją;

30.2.8. atlikti ir įvertinti inkstų arterijų ir a. iliaca šakų angiografiją, embolizaciją bei perkutaninę transliuminalinę angioplastiką ir stentavimą;

30.2.9. atlikti ir įvertinti periferinių arterijų ir venų angiografiją, transliumbalinę aortos punkciją, arterijų perkutaninę transliuminalinę angioplastiką bei stentavimą;

30.2.10. atlikti selektyvią intravaskulinę fibrinolitinę terapiją;

30.2.11. atlikti arterinę-veninę (skirtą hemodializei) angioplastiką;

30.2.12. atlikti perkateterinį intravaskulinį svetimkūnių pašalinimą;

30.2.13. atlikti transjugularinį intrahepatinį porto-sisteminį šuntavimą;

30.2.14. atlikti intraarterinę chemoterapiją;

30.2.15. teikti pirmąją ir specialiąją reanimacijos pagalbą;

30.2.16. gydyti rentgenokontrastinių preparatų pašalines reakcijas.

VIII. ATSAKOMYBĖ

31. Gydytojas radiologas už padarytas diagnostines klaidas, aplaidumą ir netinkamą jam priklausančių funkcijų vykdymą, taip pat už teisių viršijimą traukiamas drausminėn, materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________