LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

 

1998 m. balandžio 8 d. Nr. VIII-696

Vilnius

 

(Žin., 1994, Nr. 46-851, Nr. 89-1709, Nr. 96-1880; 1995, Nr. 17-386, Nr. 29-647; 1996, Nr. 60-1411, Nr. 67-1600, Nr. 92-2149, Nr. 100-2265; 1997, Nr. 63-1470)

 

1 straipsnis. 3 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

3 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

2 straipsnis. 5 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

5 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

3 straipsnis. 6 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

6 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

4 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Dalyvaujantys civilinėje bei administracinio teisės pažeidimo byloje asmenys, proceso dalyviai baudžiamojoje byloje, taip pat prokuroras savo procesinėms funkcijoms vykdyti, teismo posėdžio pirmininkui leidus, gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą proceso dalyviai privalo informuoti posėdžio pirmininką. Asmenys, darantys garso įrašą be teismo leidimo, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

 

5 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apylinkės teisme yra apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojai, kiti teisėjai ir teismo raštinė. Teismo pirmininko pavaduotojai skiriami teisme, kuriame yra ne mažiau kaip 6 teisėjai. Apylinkės teismuose galima teisėjų specializacija, kurią nustato teismo pirmininkas.“

 

6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Papildyti 14 straipsnį nauja 2 dalimi:

„Teisėjų skaičių apygardų ir Apeliacinio teismo civilinių ir baudžiamųjų bylų skyriuose nustato teisingumo ministras Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Teismų departamentas) direktoriaus teikimu, išklausęs atitinkamo teismo pirmininko nuomonės. Išimtiniais atvejais teismo pirmininkas turi teisę savo iniciatyva konkrečios bylos nagrinėjimo laikui perkelti teisėją iš vieno to paties teismo skyriaus į kitą.“

2. Buvusias 14 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti 3 ir 4 dalimis.

 

7 straipsnis. 16 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apygardos teismas:

1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai;

2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai;

3) yra apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams;

4) atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir įstatymo priskirtas jo kompetencijai funkcijas.“

2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apygardos teismas analizuoja teismų praktiką susipažindamas su savo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų darbu vietose bei kitais būdais.“

 

8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, papildyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

Apeliacinis teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jo kompetencijai, bei atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymo priskirtas su teisingumo vykdymu susijusias funkcijas.“

 

9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams. Šioje instancijoje Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų nustatytais atvejais bylą nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Jis:

1) skelbia kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į šiose nutartyse esančius įstatymų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;

2) analizuoja teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais;

3) susipažindamas su apygardos teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais būdais konsultuoja teisėjus bendraisiais įstatymų taikymo klausimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali konsultuoti ir apylinkių teismų teisėjus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį, kuriame periodiškai skelbia:

1) kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į šiose nutartyse esančius įstatymų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;

2) teismų praktikos, nagrinėjant konkrečių kategorijų bylas, apibendrinimo apžvalgas, kurias aprobavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas.

Biuletenis finansuojamas iš valstybės biudžeto ir iš jį pardavus gautų lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, įstatymu patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti specialūs įstatymai.“

 

10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sudaromas Senatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatą sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, taip pat po 7 Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus didesnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus. Kiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali dalyvauti Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamojo balso teise. Senato posėdžiuose taip pat gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių renka Senato sekretorių.“

 

11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas:

1) analizuoja teismų praktiką nagrinėjant konkrečių kategorijų bylas ir aprobuoja teismų praktikos apibendrinimo apžvalgų skelbimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje;

2) svarsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;

3) teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo narių kandidatūras ir tvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo garbės teismo nuostatus;

4) nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijos išvadų ir teisėjų garbės teismų sprendimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai šiais klausimais yra galutiniai;

5) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavedimu sprendžia kitus organizacinius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos klausimus.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, apygardų teismų pirmininkai ir Apeliacinio teismo pirmininkas turi teisę siūlyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkui nagrinėti įstatymų taikymo teismų praktikoje klausimus, dalyvauti Senato posėdžiuose svarstant šiuos klausimus ir reikšti savo nuomonę.“

 

12 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato darbotvarkė pranešama, dokumentų projektai išsiunčiami Senato nariams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui, apygardų teismų pirmininkams ir Apeliacinio teismo pirmininkui bei, jeigu reikia, ir kitiems asmenims ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki posėdžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato pirmininkas ir sekretorius.“

 

13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjai

Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 25 metų, pagal šio įstatymo 223 straipsnį nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, taip pat atitinkantis šio įstatymo 221 straipsnio reikalavimus ir išlaikęs teisėjo egzaminus.

Reikalavimai, keliami kandidatams į apylinkės teismo teisėjus, nėra taikomi teisės krypties socialinių mokslų daktarams bei habilituotiems daktarams, asmenims, turintiems 1 metų teisėjo darbo stažą ar 3 metų darbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjų, teismo pirmininkų ar skyriaus pirmininko patarėjų, prokurorų, prokuroro pavaduotojų, advokatų, notarų ar Seimo kontrolierių darbo stažą, ar ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą pagal Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą, bei asmenims, skiriamiems hipotekos teisėjais. Išvardyti asmenys gali būti skiriami apylinkės teismo teisėjais, jeigu jie yra ne jaunesni kaip 25 metų, nepriekaištingos reputacijos, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, bei išlaikę teisėjo egzaminus.

Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

Apylinkės teismo teisėjas nagrinėja visas apylinkės teismui priskirtas bylas. Pirmuosius darbo metus apylinkės teismo teisėjas negali nagrinėti:

1) skundų dėl valstybės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, varžančių kitų asmenų teises;

2) skundų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus institucijų ar pareigūnų veiksmų;

3) civilinių bylų, kurių ieškinio kaina didesnė kaip 40 000 Lt;

4) baudžiamųjų bylų dėl sunkių nusikaltimų.

Asmenys, turintys teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju praėjo ne daugiau kaip 5 metai, apylinkės teismų teisėjais gali būti skiriami iš karto.“

 

14 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„221 straipsnis. Kandidatai į apylinkės teismo teisėjus

Kandidatas į apylinkės teismo teisėjus (toliau – kandidatas) – asmuo, kuris rengiasi dirbti apylinkės teismo teisėjo darbą ir atitinka šio straipsnio reikalavimus.

Teismų departamento direktorius su kandidatu į apylinkės teismo teisėjus sudaro kandidato į apylinkės teismo teisėjus sutartį. Sutarties tipinę formą bei kiekvienais metais priimamų kandidatų į apylinkės teismo teisėjus skaičių nustato teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu.

Kandidatų į apylinkės teismo teisėjus priėmimo, mokymo, praktikos atlikimo ir teisėjo egzaminų laikymo tvarką nustato teisingumo ministras.

Kandidato praktika vienerius metus atliekama apylinkės bei apygardos teismuose pas Teismų departamento direktoriaus paskirtą teisėją – kandidato praktikos vadovą.

Kandidatai turi teisę, o jeigu paveda teisėjas, privalo stebėti teismo posėdžius, taip pat teismo posėdžio salėje užimti vietą šalia posėdžio pirmininko. Kandidatai praktikos vadovo pavedimu atlieka kitus neprocesinius veiksmus, kurie padeda tinkamai pasirengti teisėjo darbui (teismo nutarčių bei sprendimų projektų rašymas ir pan.).

Kandidatu gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 24 metų nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ir laimėjęs viešą konkursą tapti kandidatu. Pirmenybė tapti kandidatu teikiama asmenims, ne mažiau kaip 3 metus dirbusiems teismų (teisėjų) konsultantais, padėjėjais, teismo antstoliais, prokuroro padėjėjais ar turintiems ne mažesnį kaip 3 metų teisinio darbo stažą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą. Šie asmenys teisingumo ministro nustatyta tvarka atlieka 5 mėnesių kandidato praktiką.

Kandidatas, pateikęs Teismų departamentui praktikos vadovo teigiamą išvadą dėl praktikos atlikimo, turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka laikyti teisėjo egzaminus.

Kandidato praktikos vadovas turi teisę Teismų departamento direktoriui siūlyti nutraukti sutartį su kandidatu, jei šis nesilaiko darbo drausmės, sutarties sąlygų arba jei paaiškėja, kad jis dėl savo profesinių, asmeninių savybių nesugebės įgyti teisėjo pareigoms atlikti reikiamos kvalifikacijos, arba jei jo elgesys nesuderinamas su teisėjo vardui keliamais reikalavimais. Išklausęs kandidato į teisėjus paaiškinimo, sutarties nutraukimo klausimą sprendžia Teismų departamento direktorius. Teismų departamento direktoriaus nutarimas nutraukti su kandidatu sutartį per 10 dienų gali būti skundžiamas teisingumo ministrui.“

 

15 straipsnis. Įstatymo papildymas 222 ir 223 straipsniais

Papildyti Įstatymą 222 ir 223 straipsniais:

„222 straipsnis. Kandidato stipendija ir kitos veiklos apribojimai

Kandidatui praktikos metu mokama 60 procentų apylinkės teismo teisėjo algos dydžio stipendija. Kandidato praktikos vadovui atitinkamai yra mažinamas darbo krūvis teisme.

Jeigu kandidato į apylinkės teismo teisėjus sutartis nutraukiama dėl kandidato kaltės, kandidatas privalo Teismų departamentui grąžinti visas šio departamento jam sumokėtas sumas (jeigu sutartyje nenustatyta kitaip).

Kandidatui taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir teisėjui.

223 straipsnis. Teisėjo nepriekaištinga reputacija

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas;

2) buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;

3) buvo atleistas iš teisėjų garbės teismo sprendimo pagrindu;

4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

5) jo elgesys ar veikla nėra suderinama su teisėjų profesinės etikos taisyklių reikalavimais.“

 

16 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėjai

Apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apylinkės teisėjo darbo stažą. Prokurorai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų prokuroro ar tardytojo darbo stažą, advokatai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų advokato darbo stažą, gali būti skiriami apygardos teismo teisėjais, jeigu jie yra nepriekaištingos reputacijos, teisingumo ministro nustatyta tvarka atliko 5 mėnesių praktiką teismuose ir išlaikė teisėjų egzaminą.

Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apygardos teismo teisėjo darbo stažą.

Apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrai išrinkti Teisingumo ministerija skelbia viešą konkursą. Konkursas vyksta teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų bendrąjį teisinio pedagoginio ir (ar) mokslinio darbo stažą, buvę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjai, atleisti iš pareigų savo noru, išrinkti į kitas pareigas arba jų sutikimu perkelti į kitą darbą, apylinkių, apygardų teismų ir Apeliacinio teismo teisėjais gali būti skiriami iš karto.“

 

17 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas:

1) apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apygardos teismo ar Apeliacinio teismo teisėjo darbo stažą;

2) buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą;

3) teisės krypties socialinių mokslų habilituotas daktaras arba daktaras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą;

4) Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prokuroras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų prokuroro darbo stažą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, jam pageidaujant, gali būti skiriamas bet kurios grandies teismo teisėju.“

 

18 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 241 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„241 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo teisė būti šio įstatymo numatytu teisėju

Konstitucinio Teismo teisėjas, pasibaigus jo įgaliojimų laikui, jam pageidaujant, gali būti iš karto paskirtas apylinkės, apygardos teismų, Apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.“

 

19 straipsnis. 25 straipsnio papildymas 2 dalimi

Papildyti 25 straipsnį 2 dalimi:

„Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme, kuriame teisėju dirba jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės. Jeigu teisėjas yra byloje dalyvaujantis asmuo arba bylos dalyvis, o byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo artimi giminaičiai dirba teisėju (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir Lietuvos apeliacinį teismą), aukštesniosios instancijos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios grandies teismui.“

 

20 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu

Papildyti Įstatymą 251 straipsniu:

„251 straipsnis. Teisėjų profesinis tobulinimasis

Teisingumo ministerija kartu su Teismų departamentu organizuoja ir koordinuoja teisėjų nuoseklų mokymą. Į teisėjo profesinės kvalifikacijos kėlimo intensyvumą atsižvelgiama sprendžiant teisėjo paaukštinimo klausimą.

Teisėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo formos yra privalomosios ir fakultatyvinės. Privalomąsias formas, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams, nustato teisingumo ministras įsakymu.

Teisinis pedagoginis ar kūrybinis darbas, taip pat įgytas teisės krypties socialinių mokslų mokslinis laipsnis laikomas intensyviu teisėjo profesinės kvalifikacijos kėlimu.“

 

21 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisija

Lietuvos teisėjų egzaminų komisija yra sudaroma 3 metams iš 6 asmenų. Po 3 asmenis teisėjų egzaminų komisijos nariais iš teisėjų ar mokslininkų skiria Teisėjų taryba ir teisingumo ministras. Teisingumo ministras taip pat skiria teisėjų egzaminų komisijos pirmininką.

Teisėjų egzaminų komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė jos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

Teisėjų egzaminų komisijos nuostatus parengia Teisingumo ministerija, o tvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.“

 

22 straipsnis. 27 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

27 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

23 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Teisėjų egzaminai

Teisėjų egzaminus asmenys raštu ir žodžiu laiko tik prieš jų skyrimą teisėjais.

Teisėjų egzaminų programas rengia Teisingumo ministerija, o tvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.“

 

24 straipsnis. VII skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti VII skirsnio pavadinimą taip:

 

„VII SKIRSNIS

TEISĖJŲ TARYBA, VISUOTINIS TEISĖJŲ SUSIRINKIMAS IR TEISĖJŲ SAVIVALDA“

 

25 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Teisėjų taryba

Teisėjų tarybą sudaro 14 teisėjų: visuotinio teisėjų susirinkimo išrinkti 5 teisėjai, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos išrinktas 1 teisėjas, Respublikos Prezidento paskirti 2 teisėjai, teisingumo ministro paskirti 2 teisėjai bei pagal pareigas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo skyrių pirmininkai, Apeliacinio teismo pirmininkas.

Teisėjų taryba gali veikti, jeigu yra paskirta ar išrinkta ne mažiau kaip pusė jos narių.

Teisėjų tarybos nariui įgaliojimai suteikiami 6 metams.

Teisėjų taryba iš savo narių išsirenka pirmininką ir sekretorių.

Teisėjų taryba:

1) pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų;

2) pagal suinteresuoto teisėjo kreipimąsi sprendžia klausimą, ar pareigūnas, tikrindamas teisėjo ar teismo veiklą, savo veiksmais nepažeidė šio teisėjo ar teismo nepriklausomumo;

3) renka 3 narius į teisėjų egzaminų komisiją;

4) tvirtina teisėjų garbės teismo nuostatus;

5) pasisako kitais teismų ir teisėjų darbo organizavimo klausimais, kai to prašo Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, teisingumo ministras ar visuotinis teisėjų susirinkimas;

6) išklauso Teismų departamento direktoriaus metinę teismų darbo ataskaitą.“

 

26 straipsnis. 31 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teisėjų tarybos pirmininkas šaukia posėdžius kiekvieną mėnesį, išskyrus liepos ir rugpjūčio mėnesius, arba kai reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių.“

2. Iš 31 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio išbraukti žodį „posėdžio“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Teisėjų tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų tarybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.“

 

27 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas

Pirmąjį visuotinį teisėjų susirinkimą šaukia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kitus – Teisėjų tarybos pirmininkas. Visuotinis teisėjų susirinkimas vyksta ne rečiau kaip kartą per 2 metus.

Visuotinis teisėjų susirinkimas:

1) renka Teisėjų tarybos 5 narius;

2) sprendžia kitus klausimus.“

 

28 straipsnis. Įstatymo papildymas 321 straipsniu

Papildyti Įstatymą 321 straipsniu:

„321 straipsnis. Lietuvos teisėjų narystė teisėjų asociacijose

Lietuvos teismų teisėjus vienija visuomeninė organizacija – Lietuvos teisėjų asociacija. Lietuvos teisėjai gali priklausyti ir kitoms teisėjų asociacijoms.

Lietuvos teisėjų asociacijos turi teisę pareikšti nuomonę dėl savo narių.

Lietuvos teisėjų asociacija padeda kelti teisėjų profesinę kvalifikaciją.“

 

29 straipsnis. 33 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apylinkių, apygardų teismų teisėjų, šių teismų pirmininkų kandidatūras parenka teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu. Esant galimybei, Teisėjų tarybai pasiūloma ne mažiau kaip 2 kandidatai į vieną vietą. Iš jų Teisėjų taryba atrenka vieną ir pataria Respublikos Prezidentui jį skirti teisėju.“

 

30 straipsnis. 34 straipsnio 1 dalies papildymas

34 straipsnio 1 dalyje po žodžio „ministras“ įrašyti žodžius „šio įstatymo 33 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Apeliacinio teismo teisėjų, teismo pirmininko kandidatūras parenka teisingumo ministras šio įstatymo 33 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.“

 

31 straipsnis. 36 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Iš 36 straipsnio 2 dalies išbraukti žodžius „o Aukščiausiojo Teismo teisėjai – iki 70 metų amžiaus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Kitų Lietuvos Respublikos teismų teisėjai iš karto skiriami iki 65 metų amžiaus.“

 

32 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teismų pirmininkai yra teisminės administracijos pareigūnai, kurie vadovauja teismų organizaciniam darbui. Teismų pirmininkai šio įstatymo bei teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja teisėjų administracinę veiklą ir kaip laikomasi teisėjo etikos, vadovauja teismo raštinės darbui, priima ir atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus bei kitus darbuotojus, taip pat vykdo kitas įstatymų jiems nustatytas funkcijas.“

 

33 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Apylinkių teismų pirmininkai

Apylinkių teismų pirmininkai organizuoja teisėjų darbą taip, kad šie turėtų vienodą darbo krūvį, kontroliuoja šių teismų (teisėjų) administracinę veiklą, kaip laikomasi teisėjų etikos ir kaip teisėjai tikrina teismų antstolių kontorų darbą. Bylų paskirstymo teisėjams, išskyrus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, taisykles tvirtina teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu.“

 

34 straipsnis. 41 straipsnio papildymas 2 ir 3 dalimis

Papildyti 41 straipsnį 2 ir 3 dalimis:

„Apygardų teismų pirmininkai asmeniškai ar per jų paskirtus teisėjus kontroliuoja atitinkamo apygardos teismo bei jo teritorijoje esančių apylinkės teismų administracinę veiklą ir kaip laikomasi teisėjo etikos.

Apeliacinio teismo pirmininkas asmeniškai ar per jo paskirtus teisėjus kontroliuoja Apeliacinio bei apygardų teismų administracinę veiklą ir kaip laikomasi teisėjų etikos.“

 

35 straipsnis. 43 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apylinkės teisme, kuriame nėra pirmininko pavaduotojo, nesant pirmininko, jo pareigas Teismų departamento direktorius paveda laikinai eiti vienam iš to apylinkės teismo teisėjų.“

 

36 straipsnis. 45 straipsnio 1 ir 6 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teisėju paskirtas asmuo prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia jį paskyrusiems Lietuvos Respublikos Seimui arba Respublikos Prezidentui:

„Aš, teisėjas (a) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (a) Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas (a), humaniškas (a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis bei savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui.

Tepadeda man Dievas.“

2. Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teisėjas prisiekia tik vieną kartą.“

 

37 straipsnis. Įstatymo papildymas 471 straipsniu

Papildyti Įstatymą 471 straipsniu:

„471 straipsnis. Nepagarba teismui (teismo negerbimas)

Asmenys, kurie savo veiksmais ar neveikimu trukdo teismui vykdyti teisingumą, siekia įtakoti bylos baigtį, žemina teismo ar teisėjo autoritetą, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

 

38 straipsnis. 51 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas 4, 5 dalimis

1. Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apylinkės, apygardos teismų, Apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, jeigu jis sutinka, Respublikos Prezidento dekretu iki 1 metų gali būti deleguojamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisingumo ministerijos ar Teismų departamento struktūras, kurių veikla tiesiogiai susijusi su teismų veiklos organizavimu ir tikrinimu. Delegavimo laikotarpiui sustabdomi deleguojamo teisėjo įgaliojimai. Deleguojamam teisėjui išsaugomos visos teisėjo socialinės garantijos, įskaitant tarnybinį atlyginimą ir darbo stažą. Tarnybinį atlyginimą moka tas teismas, iš kurio teisėjas yra deleguotas.“

2. Papildyti 51 straipsnį 4 ir 5 dalimis:

„Pasibaigus delegavimo laikotarpiui, teisėjas grįžta į tokį pat teismą arba skiriamas į aukštesnįjį teismą.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatytas terminas teisėjo sutikimu gali būti pratęstas.“

 

39 straipsnis. Įstatymo papildymas 511 straipsniu

Papildyti Įstatymą 511 straipsniu:

„511 straipsnis. Teisėjo pareigos

Teisėjas darbo ir laisvu nuo darbo metu privalo savo elgesiu saugoti bei puoselėti teisėjo vardą ir vengti visko, kas šiam vardui gali pakenkti ar leisti suabejoti teisėjo bešališkumu.

Teisėjas privalo nedelsdamas raštu informuoti teismo pirmininką apie teismo procesą, kuriame jis yra byloje dalyvaujantis asmuo.“

 

40 straipsnis. 54 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apylinkių, apygardų teismų bei Apeliacinio teismo pirmininkams atostogas suteikia Teismų departamento direktorius. Kitiems šių teismų teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas.“

 

41 straipsnis. 56 straipsnio 6 ir 8 dalių pakeitimas

56 straipsnio 6 ir 8 dalyse po žodžių „teisingumo ministras“ įrašyti žodžius „Teismų departamento direktoriaus teikimu arba savo iniciatyva“ ir šias dalis išdėstyti taip:

„Apeliacinio teismo skyrių pirmininkus atleidžia iš pareigų teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu arba savo iniciatyva.“

„Kitų teismų pirmininkų pavaduotojus ar skyrių pirmininkus, taip pat apylinkių teismų hipotekos skyrių hipotekos teisėjus atleidžia iš pareigų teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu arba savo iniciatyva.“

 

42 straipsnis. 58 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos teismų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų garbės teismas sudaromas iš 5 narių 2 metams. 3 narius iš teisėjų teisingumo ministro teikimu ir 2 narius iš teisėjų, pritarus Teisėjų tarybai, skiria Respublikos Prezidentas. Teisėjų garbės teismo nariais paskirti teisėjai jų įgaliojimų laikotarpiui nuo teisėjo pareigų atleidžiami.“

2. 58 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „visuotinio teisėjų susirinkimo“ įrašyti žodžius „Teisėjų tarybos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų drausmines bylas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Teisėjų tarybos tvirtinamais Teisėjų garbės teismo nuostatais.“

3. Pakeisti 58 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą iš 3 narių 5 metams Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato teikimu skiria Respublikos Prezidentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausmines bylas vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato tvirtinamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo nuostatais.“

 

43 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

1. 59 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios.

2. Buvusias 59 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis laikyti 2, 3, 4 ir 5 dalimis.

3. Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu laikoma ir tai, kai teisėjas per 1 metus nuo šio straipsnio pirmosios dalies 1–3 punktuose numatytais pagrindais paskirtos nuobaudos padaro materialinės ar proceso teisės normų pažeidimus, už kuriuos Teisėjų garbės teismas paskiria jam nuobaudą.“

4. Pakeisti 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams, jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams drausminę bylą gali iškelti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu ar savo iniciatyva. Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu gali nušalinti teisėją, kuriam iškelta drausmės byla, nuo teisėjo pareigų, iki paaiškės bylos baigtis.“

5. Papildyti 59 straipsnį 6 dalimi:

„Iškėlus teisėjui drausmės bylą, atitinkamo teismo pirmininkas drausmės bylą iškėlusio pareigūno teikimu paima iš teisėjo bylą, kuri buvo pagrindas drausmės bylai iškelti, ir perduoda jos nagrinėjimą kitam teisėjui arba pakeičia teisėjų kolegijos sudėtį.“

 

44 straipsnis. 60 straipsnio 1 dalies papildymas 8 ir 9 punktais

60 straipsnio 1 dalį papildyti 8 ir 9 punktais:

„8) pasiūlyti perkelti teisėją į kitą tos pačios arba žemesnės grandies teismą;

9) nustatyti draudimą laikotarpiui iki 3 metų perkelti teisėją į aukštesniosios grandies teismą. Ši nuobauda gali būti taikoma kaip pagrindinė ir papildoma.“

 

45 straipsnis. 683 straipsnio pakeitimas

683 straipsnyje vietoj žodžių „teisingumo ministras“, „Teisingumo ministerija“ įrašyti žodžius „Teismų departamentas“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„683 straipsnis. Hipotekos skyrių veiklos užtikrinimas ir priežiūra

Hipotekos skyrių veiklą užtikrina ir prižiūri Teismų departamentas, laikydamasis šio įstatymo nustatytų teismų veiklos bei teisėjų ir teismų nepriklausomumo principų. Teismų departamentas nustato hipotekos skyrių darbuotojų skaičių, jų darbo užmokestį, organizuoja hipotekos skyrių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Teismų departamentas tikrina hipotekos skyrių ūkinę ir finansinę veiklą teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

 

46 straipsnis. Įstatymo papildymas 691 straipsniu

Papildyti Įstatymą 691 straipsniu:

„691 straipsnis. Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos

Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke. Teismų departamento direktorių skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų teisingumo ministro teikimu Ministras Pirmininkas.

Teismų departamentas finansuojamas iš valstybės biudžeto ir turi atskirą išlaidų sąmatą.

Teismų departamentas planuoja teismo įstaigų išdėstymą, teisėjų skaičių teismuose, vykdo organizacines teismų veiklos priemones, užtikrina materialinį techninį teismų įstaigų aprūpinimą, tikrina ir revizuoja apylinkių, apygardų teismų ir Apeliacinio teismo ūkinę ir finansinę veiklą, kontroliuoja teismų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, administracinę veiklą bei tikrina visų teismų organizacinį darbą teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Teismų departamento veiklą reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

47 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teisingumo ministras per jo įgaliotus asmenis arba Teismų departamentą tikrina ir revizuoja apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo ūkinę ir finansinę veiklą.“

2. Papildyti 73 straipsnį naujomis 2 ir 3 dalimis:

„Teisingumo ministras per Teismų departamentą, teismų pirmininkus bei per kitus įgaliotus asmenis kontroliuoja teismų ir teisėjų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, administracinę veiklą. Teisėjų administracinės veiklos kontrolė atliekama teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Teismų (teisėjų) administracinės veiklos kontrolė apima:

1) priemones, užtikrinančias kuo greitesnį, atitinkantį teisėjų etikos taisykles bylų nagrinėjimą;

2) priemones, užtikrinančias efektyvų teismų sprendimų vykdymą;

3) kitas priemones, padedančias užtikrinti efektyvią ir geros kokybės teismų (teisėjų) administracinę veiklą.“

3. Buvusias 73 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis laikyti 4, 5 ir 6 dalimis.

4. Pakeisti 73 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teisingumo ministerija, Teismų departamentas ir teismų pirmininkai tarpusavyje koordinuoja pagal savo kompetenciją atliekamus veiksmus.“

5. Pakeisti ir papildyti 73 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Seimo sudaroma komisija. Teismų valstybinio mokesčio paėmimo teisingumą gali tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija. Kitos teismo veiklos šios institucijos tikrinti negali. Lietuvos teismų, hipotekos skyrių, teismo antstolių kontorų ūkinę bei finansinę veiklą įstatymo nustatyta tvarka ir pagal savo įgaliojimus taip pat gali tikrinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.“

 

48 straipsnis. 77 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas 4 dalimi

1. Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teismo antstolis yra pareigūnas. Juo gali būti ne jaunesnis kaip 21 metų Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį arba aukštesnįjį teisinį išsilavinimą ir išlaikęs teismo antstolio egzaminus. Sudarant su teismo antstoliu darbo sutartį nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Jeigu per šį terminą paaiškėja, kad teismo antstolio darbo rezultatai nepatenkinami ir jis neišlaikė egzaminų, teismo antstolis atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.“

2. 77 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „teisingumo ministras“ įrašyti žodžius „Teismų departamento direktorius“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Teismo antstolius priima į darbą ir atleidžia iš darbo, jų skaičių nustato Teismų departamento direktorius, atsižvelgdamas į apylinkės teismo pirmininko rekomendacijas.“

3. 77 straipsnį papildyti 4 dalimi:

„Teismų antstoliai periodiškai atestuojami Teismų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Neigiami atestacijos rezultatai yra pagrindas darbo sutarčiai su teismo antstoliu nutraukti.“

 

49 straipsnis. 78 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Vyresnįjį teismo antstolį skiria Teismų departamento direktorius.“

 

50 straipsnis. 79 straipsnio 1 dalies pakeitimas

79 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „teisingumo ministras“ įrašyti žodžius „Teismų departamento direktorius“ ir ją išdėstyti taip:

„Vyresniojo teismo antstolio pavaduotoju Teismų departamento direktorius skiria vieną iš teismo antstolių, pasiūlius vyresniajam teismo antstoliui.“

 

51 straipsnis. 82 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir 4 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 82 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teismo antstolių kontorų darbą revizuoja ir tikrina Teismų departamentas teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

2. 82 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________