LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO TAISYKLIŲ

2002 m. birželio 26 d. Nr. 3-322

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 2000, Nr. 75-2265, Nr. 82-2479) 34 straipsniu ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m vasario 13 d. nutarimą Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 17-673),

1. Tvirtinu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisykles (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 185 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių, rinkliavų nuolaidų ir priedų dydžių bei jų taikymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 44-1227);

2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 308 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių, rinkliavų nuolaidų ir priedų dydžių bei jų taikymo tvarkos dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 71-2091);

2.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 135 „Dėl susisiekimo ministro 1998 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 185 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių, rinkliavų nuolaidų ir priedų dydžių bei jų taikymo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 37-1139);

2.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 224 „Dėl susisiekimo ministro 1998 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 185 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių, rinkliavų nuolaidų ir priedų dydžių bei jų taikymo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 60-1967);

2.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 382 „Dėl susisiekimo ministro 1998 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 185 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių, rinkliavų nuolaidų ir priedų dydžių bei jų taikymo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 90-2669);

2.6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 272 „Dėl susisiekimo ministro 1998 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 185 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių, rinkliavų nuolaidų ir priedų dydžių bei jų taikymo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 85-2605);

2.7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 217 „Dėl susisiekimo ministro 1998 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 185 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių, rinkliavų nuolaidų ir priedų dydžių bei jų taikymo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 64-2360);

2.8. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 3-216 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 185 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių, rinkliavų nuolaidų ir priedų dydžių bei jų taikymo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 51-1966).

3. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO TAISYKLĖS

I. Bendrosios nuostatos

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) rinkliavų (toliau – uosto rinkliavos) taikymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato uosto rinkliavų skaičiavimo, mokėjimo ir taikymo tvarką.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

geležinkelio keltas – laivas, kuris įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti geležinkelių ir kelių transporto priemonės;

laivybos linija – linija, kuria plaukioja laivas tarp Klaipėdos ir kitų paskelbtų uostų pagal pastovų grafiką ir kuri įregistruota susisiekimo ministro nustatyta tvarka;

laivo agentas – laivo agentavimo paslaugas teikianti susisiekimo ministro nustatyta tvarka atestuota įmonė;

maksimali leistina uoste laivo grimzlė – maksimali Uosto kapitono nustatyta leistina laivo grimzlė uoste esant nuliniam vandens lygiui;

nuolatinis vienarūšių krovinių srautas – vienos rūšies krovinių, nuolat (ne mažiau kaip 1 metus) vežamų iš Klaipėdos uosto į kitą uostą arba kelis uostus arba atvirkščiai, srautas;

ro-ro keleivinis laivas – keleivinis laivas, kuris įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ir/arba geležinkelių transporto priemonės;

ro–ro krovininis laivas – laivas, kuris įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių transporto priemonės;

trampas – nelinijinis krovininis, nelinijinis keleivinis arba nelinijinis krovininis-keleivinis laivas.

Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo, Prekybinės laivybos įstatymo, Saugios laivybos įstatymo, Transporto veiklos pagrindų įstatymo, Žuvininkystės įstatymo, Vidaus vandenų transporto kodekso ir kitų įstatymų.

3. Laivo, įplaukusio į uostą, valdytojas privalo sumokėti visas uosto rinkliavas (laivo, navigacinę, krantinės, tonažo, sanitarinę ir keleivių).

4. Laivo, įplaukusio į uostą, kapitonas sutinkamai su Tarptautine 1969 m. konvencija dėl laivų matmenų nustatymo per laivo agentą arba tiesiogiai privalo pateikti valstybės įmonei „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ (toliau – Uosto direkcija) duomenis apie laivą:

4.1. didžiausią laivo ilgį metrais (L);

4.2. didžiausią laivo plotį metrais (B);

4.3. maksimalią laivo grimzlę metrais (iki vasaros vaterlinijos – T);

4.4. bendrą laivo talpą vienetais (BT);

4.5. laivo dedveitą (DWT);

4.6. už pateiktų duomenų teisingumą atsako laivo kapitonas. Jeigu laivo kapitonas, laivo agentas ar kitas laivo valdytojo įgaliotas asmuo neteisingai nurodo duomenis, reikalingus uosto rinkliavoms apskaičiuoti, mokamos dvigubo dydžio uosto rinkliavos, apskaičiuotos pagal teisingus laivo duomenis.

5. Uosto rinkliavos, išskyrus tonažo rinkliavą ro-ro laivams ir laivams, vežantiems tik konteinerius bei keleivio rinkliavą, apskaičiuojamos:

5.1. jūrų laivams – pagal laivo matavimo liudijime nurodytą bendrąją jo talpą (BT), o jei laivas tokio dokumento neturi – pagal klasifikacinės bendrovės „Lloyd’s Register of Shipping“ leidinio „Register of Ships“ įrašą;

5.2. vidaus vandenų laivams – pagal didžiausią metrais laivo ilgio (L), pločio (B) ir maksimalios grimzlės (T) sandaugą: LxBxT (m3).

6. Laivo valdytojas, prieš išplaukiant laivui iš uosto, privalo sumokėti visas uosto rinkliavas.

7. Uosto rinkliavos skaičiuojamos litais. Jeigu laivo valdytojas moka eurais ar JAV doleriais, mokėjimo suma skaičiuojama pagal Lietuvos banko nustatytą kitos valiutos ir lito kursą sąskaitos išrašymo dieną.

8. Skaičiuojant uosto rinkliavas, ne visa valanda skaičiuojama kaip visa, o ne visa para skaičiuojama kaip visa.

9. Uosto rinkliavoms taikant nuolaidas, numatytas šiose taisyklėse, kiekvienai konkrečiai rinkliavai nuolaidos (jei jų keletas) skaičiuojamos eilės tvarka nuo prieš tai apskaičiuotos rinkliavos su nuolaida (nuolaidomis) sumos.

10. Laivo valdytojui pateikiamoje sąskaitoje turi būti nurodytos visos uosto rinkliavos, taip pat nuolaidos, jeigu tokių yra.

11. Užsienio karo ir kiti valstybiniai nekomerciniai laivai atleidžiami nuo uosto rinkliavų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

12. Uosto direkcijos laivai ir laivai, dirbantys pagal Uosto direkcijos užsakymą, atleidžiami nuo visų uosto rinkliavų.

13. Šiose taisyklėse kalendoriniai metai reiškia laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

II. Laivo rinkliava

14. Laivo valdytojas už laivo įplaukimą į uostą moka šią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio laivo rinkliavą:

14.1. trampo – 2,0 litus už BT vienetą;

14.2. linijinio krovininio laivo – 2,0 litus už BT vienetą;

14.3. linijinio geležinkelio kelto ir linijinio ro-ro keleivinio laivo – 0,3 lito už BT vienetą;

14.4. linijinio ro-ro krovininio laivo ir linijinio laivo, vežančio tik konteinerius – 1,35 lito už BT vienetą;

14.5. trampo, kurio BT mažesnė kaip 1000 vienetų, ir žvejybos laivo – 0,5 lito už BT vienetą;

14.6. vidaus vandenų laivo, nesavaeigio plaukiojančio statinio – 0,8 lito už kubinį metrą (LxBxT);

14.7. keleivinio (ne ro-ro) laivo – 0,8 lito už BT vienetą;

14.8. laivo, plaukiančio į uostą ne krovos operacijoms, t. y. papildyti savo atsargas, pakeisti įgulą, pasislėpti nuo audros – 0,8 lito už BT vienetą;

14.9. jūrų laivo, neatitinkančio šių taisyklių 5.1 punkte nurodytų reikalavimų, – 0,8 lito už kubinį metrą (LxBxT).

15. Už laivo stovėjimą uoste dėl remonto ar kitų priežasčių (ne krovos operacijų) ilgiau kaip 1 mėnesį, už kiekvieną kitą mėnesį mokamos pratęstos laivo rinkliavos:

15.1. jūrų laivo – 0,8 lito už BT vienetą;

15.2. trampo, kurio BT mažesnė kaip 1000 vienetų, ir žvejybos laivo – 0,4 lito už BT vienetą;

15.3. vidaus vandenų laivo – 0,2 lito už kubinį metrą (LxBxT).

16. Nuo laivo rinkliavos ir pratęstos laivo rinkliavos atleidžiami:

16.1. Lietuvos Respublikos karo laivai, pasienio policijos laivai;

16.2. Lietuvos Respublikos avariniai gelbėjimo ir gaisriniai (laivo įrangos sąraše nurodyta gaisrinė įranga) laivai;

16.3. Lietuvos Respublikos hidrografiniai, mokymo, mokslo tyrimo laivai;

16.4. medicinos pagalbos laivai, vykdantys tiesiogines funkcijas;

16.5. Lietuvos Respublikos sportiniai laivai;

16.6. kiti laivai (labdarą ir paramą atvežantys arba išvežantys laivai ir kiti nekomercines funkcijas vykdantys laivai) – specialiu Uosto direkcijos sprendimu.

17. Laivo valdytojas laivo rinkliavą moka vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus (rinkliava mokama prieš išplaukiant laivui iš uosto kalendorinių metų pradžioje; sudarius sutartį su Uosto direkcija, rinkliavų suma gali būti padalyta ir mokama kiekvieną ketvirtį):

17.1. Lietuvos Respublikoje įregistruoto žvejybos laivo, žvejojančio Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoto žuvies perdirbimo laivo, kuriame žuvis perdirbama neišplaukiant už Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ribų, – 3,2 lito už BT vienetą;

17.2. Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, – 3,2 lito už BT vienetą;

17.3. uostą aptarnaujančio laivo – 3,2 lito už BT vienetą;

17.4. Lietuvos Respublikoje įregistruoto vidaus vandenų laivo, vežančio keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikos ribose, – 1,6 lito už kubinį metrą (LxBxT);

17.5. šių taisyklių 17.1, 17.2, 17.3 punktuose nurodytų laivų, jeigu jie neatitinka 5.1 punkte nurodytų reikalavimų, – 2,4 lito už kubinį metrą (LxBxT).

18. Žvejybos laivui, žvejojančiam Baltijos jūroje ir neminimam šių taisyklių 17.1 punkte, laivo rinkliavai taikoma 20 % nuolaida.

19. Statomam laivui ir laivui, plaukiančiam tik remontui į laivų remonto įmones, į laivų statyklą „Baltija“, į įmones, kurios turi laivų remonto ir techninio aptarnavimo veiklos leidimą, laivo ir pratęstai laivo rinkliavoms taikomos 50 % nuolaidos.

20. Laivui, kuris dėl nepakankamo maksimalaus uosto gylio negali įplaukti arba išplaukti į/iš uosto pilnai pakrautas, laivo rinkliavai taikoma nuolaida, apskaičiuojama pagal formulę (T – Tm) / T x 100 %, kur Tm – maksimali leistina uoste laivo grimzlė, T – maksimali laivo grimzlė iki vasaros vaterlinijos.

21. Laivo rinkliavai taikomos nuolaidos:

21.1. trampui:

21.1.1. už pirmą–dešimtą įplaukimus kalendoriniais metais – 0 %;

21.1.2. už vienuoliktą–dvidešimtą įplaukimus kalendoriniais metais – 10 %;

21.1.3. nuo dvidešimt pirmo įplaukimo kalendoriniais metais – 20 %;

21.2. linijiniam laivui:

21.2.1. už pirmą–šeštą įplaukimus kalendoriniais metais – 0 %;

21.2.2. už septintą–dvidešimt šeštą įplaukimus kalendoriniais metais – 25 %;

21.2.3. nuo dvidešimt septinto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 %;

21.3. laivams, kuriais vežami kroviniai, sudarantys nuolatinį vienarūšių krovinių srautą per uostą į/iš konkrečių uostų ir aptarnaujamą vieno operatoriaus, įregistravusio krovinių srautą (Uosto direkcijai nurodžiusio: krovinių srauto pavadinimą, uostą arba uostus, į kuriuos arba iš kurių vežami kroviniai, laivų valdytojus, kurių laivais bus vežami kroviniai):

21.3.1. už pirmą–dvyliktą įplaukimus kalendoriniais metais – 0 %;

21.3.2. už tryliktą–trisdešimtą įplaukimus kalendoriniais metais – 10 %;

21.3.3. nuo trisdešimt pirmo įplaukimo kalendoriniais metais – 20 %;

21.4. linijiniam laivui, vežančiam tik konteinerius, – 20 %;

21.5. naftos tanklaiviui, kuris gali vežti izoliuotą balastą specialiai tam skirtose talpose, yra sukonstruotas ir pastatytas su jame įmontuota įranga ir kuris naudojamas kaip izoliuoto balasto naftos tanklaivis, įskaitant dvigubo korpuso ar alternatyvių konstrukcijų naftos tanklaivius, kurie atitinka Tarptautinės 1969 m. konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo reikalavimus ir turi Tarptautinį tonažo liudijimą (1969 m.) – 20 %;

21.6. laivui, turinčiam „Green Award“ liudijimą, – 5 %;

21.7. laivui, plaukiančiam į/iš laivų statyklos ir laivų remonto įmonių bandymams, taip pat laivui, išplaukiančiam į išorinį uosto reidą audros laikotarpiui, – 80 %;

21.8. laivams linijoje, kurioje plaukiojantys laivai įplaukia į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę:

21.8.1. linijiniam geležinkelio keltui – 50 %;

21.8.2. linijiniam ro-ro keleiviniam laivui – 50 %;

21.8.3. linijiniam ro-ro krovininiam laivui – 25 %;

21.9. kiekvienam vieno laivų valdytojo linijiniam ro-ro laivui, jei laivų valdytojo laivai įplaukia į uostą daugiau kaip 10 kartų per savaitę, – 5%.

III. Navigacinė rinkliava

22. Laivo valdytojas už laivo įplaukimą į uostą moka šią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio navigacinę rinkliavą:

22.1. trampo, linijinio krovininio laivo – 0,4 lito už BT vienetą;

22.2. linijinio ro-ro krovininio laivo, linijinio laivo, vežančio tik konteinerius ir keleivinio (ne ro-ro) laivo, – 0,2 lito už BT vienetą;

22.3. ro-ro keleivinio laivo, geležinkelio kelto – 0,1 lito už BT vienetą;

22.4. vidaus vandenų laivo – 0,2 lito už kubinį metrą (LxBxT);

22.5. Lietuvos Respublikoje įregistruoto žvejybos laivo, žvejojančio Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoto žuvies perdirbimo laivo, kuriame žuvis perdirbama neišplaukiant už Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ribų; Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose; uostą aptarnaujančio laivo; Lietuvos Respublikoje įregistruoto vidaus vandenų laivo, vežančio keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikos ribose (moka kartu su laivo rinkliava pagal 17 punktą), – 0,4 lito už BT vienetą.

23. Navigacinei rinkliavai taikomos nuolaidos:

23.1. trampui:

23.1.1. už pirmą–dešimtą įplaukimus kalendoriniais metais – 0 %;

23.1.2. už vienuoliktą–dvidešimtą įplaukimus kalendoriniais metais – 10 %;

23.1.3. nuo dvidešimt pirmo įplaukimo kalendoriniais metais – 20 %;

23.2. linijiniam laivui:

23.2.1. už pirmą–šeštą įplaukimus kalendoriniais metais – 0 %;

23.2.2. už septintą–dvidešimt šeštą įplaukimus kalendoriniais metais – 25 %;

23.2.3. nuo dvidešimt septinto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 %;

23.3. laivams, kuriais vežami kroviniai, sudarantys nuolatinį vienarūšių krovinių srautą per uostą į/iš konkrečių uostų ir aptarnaujamą vieno operatoriaus, įregistravusio krovinių srautą (Uosto direkcijai nurodžiusio: krovinių srauto pavadinimą, uostą arba uostus, į kuriuos arba iš kurių vežami kroviniai, laivų valdytojus, kurių laivais bus vežami kroviniai):

23.3.1. už pirmą–dvyliktą įplaukimus kalendoriniais metais – 0 %;

23.3.2. už tryliktą–trisdešimtą įplaukimus kalendoriniais metais – 10 %;

23.3.3. nuo trisdešimt pirmo įplaukimo kalendoriniais metais – 20 %;

23.4. linijiniam laivui, vežančiam tik konteinerius, – 20 %;

23.5. laivams linijoje, kurioje plaukiojantys laivai įplaukia į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę:

23.5.1. linijiniam geležinkelio keltui – 50 %;

23.5.2. linijiniam ro-ro keleiviniam laivui – 50 %;

23.5.3. linijiniam ro-ro krovininiam laivui – 25 %;

23.6. trampui, kurio BT mažesnė kaip 1000 vienetų, – 50 %.

IV. Krantinės rinkliava

24. Laivo valdytojas už laivo stovėjimą prie krantinės vykdant krovos operacijas moka šią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio krantinės rinkliavą:

24.1. krovininio laivo – 0,4 lito už BT vienetą;

24.2. ro-ro laivo, laivo, vežančio tik konteinerius, – 0,25 lito už BT vienetą.

25. Krantinės rinkliavai taikomos nuolaidos:

25.1. laivams linijoje, kurioje plaukiojantys laivai įplaukia į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę:

25.1.1. linijiniam geležinkelio keltui – 60 %;

25.1.2. linijiniam ro-ro keleiviniam laivui – 60 %;

25.1.3. linijiniam ro-ro krovininiam laivui – 60 %.

26. Krovininiam laivui, kurio BT mažesnė kaip 1000 vienetų, vykdant krovos operacijas trumpiau kaip 8 valandas vieno įplaukimo metu, krantinės rinkliavai taikoma 50 % nuolaida.

27. Į krovimo operacijos laiką įeina krovinių iškrovimas iš laivo, jų pakrovimas į laivą ir tvirtinimas, krovinių dokumentų įforminimas.

28. Pasibaigus krovimo operacijoms arba jas nutraukus (daugiau neatnaujinant), pirmosios 4 valandos neapmokestinamos, o jeigu laivas po krovimo operacijos dėl laivo valdytojo kaltės prastovi ilgiau kaip 4 valandas, mokama už kiekvieną tolesnę laivo prastovos valandą:

28.1. krovininio laivo – 0,05 lito už BT vienetą;

28.2. ro-ro laivo – 0,04 lito už BT vienetą.

29. Laivo valdytojas už laivo stovėjimą prie krantinės nevykdant krovos operacijų (gavus Uosto direkcijos leidimą) moka šią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio krantinės rinkliavą:

29.1. krovininio laivo – 0,05 lito už BT vienetą (už parą);

29.2. ro-ro laivo, laivo, vežančio tik konteinerius, – 0,04 lito už BT vienetą (už parą);

29.3. vidaus vandenų laivo – 0,02 lito už kubinį metrą (LxBxT) (už parą);

29.4. kito laivo:

29.4.1. keleivinio (ne ro-ro) laivo – 0,04 lito už BT vienetą (už parą);

29.4.2. nesavaeigio plaukiojančio statinio ir kito laivo, nenumatyto šių taisyklių 5 punkte, – 0,02 lito už kubinį metrą (LxBxT) (už parą);

29.4.3. laivo, stovinčio remonto tikslais, trampo, kurio BT mažesnė kaip 1000 vienetų, ir žvejybos laivo – 0,03 lito už BT vienetą (už parą).

30. Lietuvos Respublikoje įregistruotam žvejybos laivui, žvejojančiam Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruotam žuvies perdirbimo laivui, kuriame žuvis perdirbama neišplaukiant už Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ribų; Lietuvos Respublikoje įregistruotam laivui, vežančiam keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose; uostą aptarnaujančiam laivui; Lietuvos Respublikoje įregistruotam vidaus vandenų laivui, vežančiam keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikos ribose, krantinės rinkliavai taikoma 50 % nuolaida.

31. Krantinės rinkliavai taikomos nuolaidos švartuojant laivą (gavus Uosto direkcijos leidimą):

31.1. antruoju korpusu arba laivagaliu prie krantinės – 50 %;

31.2. trečiuoju korpusu ir toliau – 65 %.

32. Žvejybos laivui, užsiimančiam žvejybos verslu, kuriam netaikomas šių taisyklių 29 punktas, krantinės rinkliavai taikoma 25 % nuolaida.

V. Tonažo rinkliava

33. Laivo valdytojas moka šią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio tonažo rinkliavą:

33.1. už laivo įplaukimą į uostą krovos operacijoms, išskyrus ro-ro laivus ir laivus, vežančius tik konteinerius:

33.1.1. krovininio laivo, kurio BT:

33.1.1.1. iki 3500 vienetų – 2,5 lito už BT vienetą;

33.1.1.2. nuo 3501 vieneto iki 5000 vienetų – 4,0 litus už BT vienetą;

33.1.1.3. nuo BT 5001 vieneto iki 20000 vienetų – 5,6 lito už BT vienetą;

33.1.1.4. nuo 20001 vieneto ir daugiau – 5,0 litus už BT vienetą;

33.1.2. tanklaivio, vežančio naftą ir naftos produktus, – 6,0 litus už BT vienetą;

33.1.3. vidaus vandenų laivo ir laivo, neatitinkančio šių taisyklių 5.1 punkte nurodytų reikalavimų, – 2,4 lito už kubinį metrą (LxBxT);

33.2. už pakrautą į ro-ro laivą/iškrautą iš ro-ro laivo transporto priemonę:

33.2.1. autobusą (daugiau kaip 12 sėdimų vietų, įskaitant vairuotojo vietą) – 20 litų už vienetą;

33.2.2. treilerį, autotreilerį, geležinkelio vagoną, sunkvežimį, vilkiką, roltreilerį ir konteinerį ant važiuoklės ro-ro operacijose:

33.2.2.1. su kroviniu – 20 litų už vienetą;

33.2.2.2. be krovinio – 7 litus už vienetą;

33.2.2.3. už roltreilerį be krovinio, kuris yra laivo krovos įrangos dalis ir laivo nuosavybė, ir už geležinkelio vagoną be krovinio, tonažo rinkliava nemokama;

33.2.3. lengvąjį automobilį, autobusą (ne daugiau kaip 12 sėdimų vietų, įskaitant vairuotojo vietą) – 12 litų už vienetą;

33.3. už konteinerį, pakrautą kranu į ro-ro laivą ir laivą, vežantį tik konteinerius/iškrautą kranu iš ro-ro laivo ir laivo, vežančio tik konteinerius (skaičiuojant 20 pėdų konteinerio ekvivalentui (toliau – TEU):

33.3.1. su kroviniu – 20 litų už TEU;

33.3.2. be krovinio – 7 litus už TEU.

34. Skaičiuojant tonažo rinkliavą 33.1 punkte nurodytiems laivams taikomi koeficientai:

34.1. jeigu laivas visiškai iškraunamas (80 % dedveito (toliau – DWT) ir daugiau) ir pilnai pakraunamas (80% DWT ir daugiau), – 1,0;

34.2. jeigu laivas visiškai iškraunamas (80 % DWT ir daugiau) ir pakraunamas 40 % DWT ir daugiau iki 80 % DWT arba atvirkščiai, – 0,9;

34.3. jeigu laivas visiškai iškraunamas (80 % DWT ir daugiau) ir pakraunamas mažiau kaip 40 % DWT arba atvirkščiai, – 0,8;

34.4. jeigu laivas iškraunamas 40 % DWT ir daugiau iki 80 % DWT ir pakraunamas 40 % DWT ir daugiau iki 80 % DWT, – 0,8;

34.5. jeigu laivas iškraunamas 40 % DWT ir daugiau iki 80 % DWT ir pakraunamas mažiau kaip 40 % DWT arba atvirkščiai, – 0,7;

34.6. jeigu laivas iškraunamas mažiau kaip 40 % DWT ir pakraunamas mažiau kaip 40 % DWT, – 0,6;

34.7. jeigu laivas tik pilnai pakraunamas arba visiškai iškraunamas (80 % DWT ir daugiau), – 0,5;

34.8. jeigu laivas tik pakraunamas arba iškraunamas 40 % DWT ir daugiau, bet mažiau kaip 80 % DWT, – 0,4;

34.9. jeigu laivas tik pakraunamas arba iškraunamas mažiau kaip 40 % DWT, – 0,3;

34.10. laivui, vežančiam medieną, durpes ir kitus krovinius, kurių tankis mažesnis kaip 800 kg/m3):

34.10.1. jeigu laivas pakraunamas arba iškraunamas 60 % DWT ir daugiau, – 0,25;

34.10.2. jeigu laivas pakraunamas arba iškraunamas 40 % DWT ir daugiau, bet mažiau kaip 60 % DWT, – 0,2;

34.10.3. jeigu laivas pakraunamas arba iškraunamas mažiau kaip 40 % DWT, – 0,15;

34.11. laivui, į kurį pakraunamos tik skirtos kitų laivų reikmėms prekės, nurodytos krovinio deklaracijoje arba krovinio manifeste, – 0,15.

35. Nuo tonažo rinkliavos atleidžiami:

35.1. Lietuvos Respublikoje įregistruotas žvejybos laivas, žvejojantis Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruotas žuvies perdirbimo laivas, kuriame žuvis perdirbama neišplaukiant už Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ribų; Lietuvos Respublikoje įregistruotas laivas, vežantis keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose; uostą aptarnaujantis laivas; Lietuvos Respublikoje įregistruotas vidaus vandenų laivas, vežantis keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikos ribose;

35.2. laivai, įplaukę į uostą tik nekomerciniais tikslais (remontui, laukimui, įgulos keitimui, laivo atsargų papildymui ir pan.).

VI. Sanitarinė rinkliava

36. Laivo valdytojas už laivo stovėjimą uoste moka šią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio sanitarinę rinkliavą:

36.1. iki 10 parų įskaitytinai – 0,25 lito už BT vienetą;

36.2. nuo 11 paros už kiekvieną parą – 0,025 lito už BT vienetą.

37. Sanitarinės rinkliavos sąskaita atiduodami visų rūšių laivo eksploataciniai teršalai, kurie susikaupė nuo paskutinio išplaukimo uosto iki įplaukimo į uostą. Kiti eksploataciniai ir neeksploataciniai teršalai atiduodami pagal teršalų priėmimo paslaugas teikiančios įmonės tarifus.

38. Balastiniai vandenys atiduodami pagal juos priimančios įmonės tarifus.

39. Prieš išplaukiant laivui į jūrą, privaloma atiduoti uostui visų rūšių laivo eksploatacinius teršalus, kurių atidavimas patvirtinamas specialia pažyma. Uosto kapitonas kontroliuoja, ar laivas išplaukia be eksploatacinių teršalų.

40. Linijinio laivo valdytojas gali nemokėti sanitarinės rinkliavos, jeigu laivas viename iš uostų atiduoda visus teršalus ir šiukšles pagal sutartį, kurios kopija pateikiama Uosto direkcijai. Jeigu minėta sutartis sudaryta kitame uoste, atiduodant teršalus ir šiukšles uoste mokama pagal teršalų ir šiukšlių priėmimo paslaugas teikiančios įmonės tarifus.

41. Sanitarinė rinkliava už laivą, plaukiantį remonto tikslais, mokama pagal šių taisyklių 36 punktą, bet ne daugiau kaip 1000 litų. Šio laivo teršalai, šiukšlės, lijaliniai bei balastiniai vandenys atiduodami laivų remonto ir laivų statybos įmonėms pagal jų patvirtintus tarifus.

42. Lietuvos Respublikoje įregistruoto žvejybos laivo, žvejojančio Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoto žuvies perdirbimo laivo, kuriame žuvis perdirbama neišplaukiant už Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ribų, valdytojas sanitarinę rinkliavą moka (kartu su laivo rinkliava pagal 17 punktą) – 3,2 lito už BT vienetą.

43. Lietuvos Respublikoje įregistruoto žvejybos laivo, žvejojančio Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoto žuvies perdirbimo laivo, kuriame žuvis perdirbama neišplaukiant už Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ribų; Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose; uostą aptarnaujančio laivo; Lietuvos Respublikoje įregistruoto vidaus vandenų laivo, vežančio keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikos ribose; užsienio karo ir kito valstybinio nekomercinio laivo; Lietuvos Respublikos karo laivo, pasienio policijos laivo; Lietuvos Respublikos avarinio gelbėjimo ir gaisrinio (laivo įrangos sąraše nurodyta gaisrinė įranga) laivo; Lietuvos Respublikos hidrografinio, mokymo, mokslo tyrimo laivo; medicinos pagalbos laivo, vykdančio tiesiogines funkcijas; Lietuvos Respublikos sportinio laivo; kito laivo (labdarą ir paramą atvežančio arba išvežančio laivo ir kito nekomercines funkcijas vykdančio laivo) – specialiu Uosto direkcijos sprendimu teršalai ir šiukšlės atiduodamos pagal paslaugas teikiančios įmonės tarifus. Šiems laivams netaikomos šių taisyklių 36 punkto nuostatos.

44. Už kiekvieną linijinio ro-ro keleivinio ir linijinio ro-ro krovininio laivo įplaukimą mokama 1000 litų sanitarinė rinkliava, jei laivas įplaukia į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę.

VI. Keleivių rinkliava

45. Keleivių rinkliava mokama po 4 litus už kiekvieną laivu atvykstantį į uostą/išvykstantį iš uosto keleivį, nurodytą laivo keleivių sąraše.

46. Nuo keleivių rinkliavos atleidžiami:

47.1. vaikai iki 7 metų;

47.2. keleiviai, plaukiojantys laivais Lietuvos Respublikos vandenyse.

______________