LIETUVOS RESPUBLIKOS
POLICIJOS
Į S T A T Y M A S
I SKIRSNIS.
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Policijos uždaviniai
Lietuvos Respublikos policija yra teisėtvarką užtikrinantis vykdomasis valstybinės valdžios organas, veikiantis Respublikos vidaus reikalų sistemoje.
Pagrindiniai policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevencija, nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas, viešosios tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo, piliečių teisių, laisvių ir turto apsauga, taip pat pagal kompetenciją aplinkos apsauga. Be to, policija vykdo eismo saugumo priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą gyventojams.
Policija gina visus Lietuvos Respublikos piliečius ir organizacijas, taip pat asmenis, esančius Respublikos teritorijoje ir priklausančius Respublikos jurisdikcijai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, visuomeninių, politinių pažiūrų, tikybos ir kitų aplinkybių.
2 straipsnis. Policijos veiklos principai
Policijos veikla grindžiama demokratijos, humanizmo, teisėtumo, socialinio teisingumo, viešumo ir profesinės paslapties, taip pat vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais.
3 straipsnis. Policijos veiklos teisiniai pagrindai
Policija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos norminiais aktais, o savivaldybių policija savo veikloje – ir savivaldybių valdžios bei valdymo organų sprendimais, neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos įstatymams.
4 straipsnis. Policijos veiklos viešumas
Policija apie savo veiklą informuoja valstybinius ir savivaldybių valdžios bei valdymo organus, masinės informacijos priemones bei gyventojus.
Gavusi piliečio pareiškimą, policija privalo pateikti savo informacinėse sistemose turimas neslapto pobūdžio žinias apie šį pilietį Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta ir Vyriausybės patvirtinta tvarka. Piliečiams teikti informaciją apie kitus asmenis yra draudžiama.
Policija negali skelbti žinių, kurios yra valstybinė, krašto apsaugos, komercinė ar tarnybinė paslaptis. Taip pat neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri gali pakenkti piliečių garbei, orumui bei saugumui, policijos pareigūno ar jo šeimos narių saugumui, organizacijų teisėtiems interesams, sutrukdyti nusikaltimų išaiškinimą arba sąlygoti jų padarymą, jeigu pareigos vykdymas ar teisingumas tiesiogiai nereikalauja kitko.
5 straipsnis. Policijos pareigūnas ir jo teisinis statusas
Policijos pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kurio garbę, orumą, gyvybę bei sveikatą, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.
Policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir vykdantis policijos funkcijas. Jis visur ir visada turi valdžios atstovo teisinį statusą bei pareiginį laipsnį.
Policijos pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai, taip pat policijos rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas. Lietuvos policijos akademijos klausytojai policijos pareigūno statusą įgyja ir atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje.
Policijos pareigūno reikalavimai privalomi visiems piliečiams, valstybinėms, privačioms ir kitokioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei pareigūnams.
Policijos pareigūnai turi teisę saugoti, nešioti ir šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias policijos priemones.
Jeigu atsisakoma vykdyti policijos pareigūno reikalavimus, pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.
6 straipsnis. Policijos pareigūnų veiklos teisinės garantijos
Policijos pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, vadovaujasi tik įstatymais. Policijos pareigūnai privalo vykdyti aukštesniojo pagal pareiginį laipsnį policijos pareigūno įsakymą.
7 straipsnis. Parama policijos pareigūnams, vykdantiems pavestas pareigas
Valstybiniai, vietinių savivaldybių organai bei pareigūnai savo pareigas atliekančiai policijai privalo teikti reikiamą organizacinę ir techninę pagalbą.
8 straipsnis. Profesinių interesų įgyvendinimas
Policijos pareigūnai gali steigti draugijas, klubus, profesines sąjungas ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja įstatymo numatyta tvarka priimti ir užregistruoti įstatai (nuostatai).
9 straipsnis. Policijos profesiniai ryšiai
10 straipsnis. Policijos veiklos priežiūra ir kontrolė
11 straipsnis. Policijos veiksmų apskundimas
Piliečių skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja ir sprendžia policijos įstaigos, kurioje dirba policijos pareigūnas, vadovas. Nesutikus su šio pareigūno ar vadovo sprendimu, galima kreiptis į aukštesniąją policijos įstaigą ar kompetentingą kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.
II SKIRSNIS.
POLICIJOS ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS
12 straipsnis. Policijos organizacija ir struktūra
Vieningą Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento vadovaujamos respublikinės ir savivaldybių policijos tarnybos bei struktūriniai padaliniai.
Policijos departamentui vadovauja generalinis komisaras – vidaus reikalų ministro pavaduotojas. Jį skiria ir atleidžia Vyriausybė, gavusi išankstinį Aukščiausiosios Tarybos pritarimą.
Miesto (rajono) policijos komisariatas yra aukštesniosios pakopos savivaldybės valdybos padalinys, kuriame veikia respublikinės ir savivaldybių policijos tarnybos.
13 straipsnis. Respublikinė policija
Respublikinėje policijoje yra kriminalinė policija, transporto policija, kelių policija ir viešoji policija. Respublikinės policijos vadovus policijos departamento generalinio komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Kai kurioms savo funkcijoms ir uždaviniams kriminalinėje, transporto, kelių ar viešojoje policijoje vykdyti sudaromos tarnybos ar kitokie struktūriniai policijos padaliniai.
14 straipsnis. Respublikinės policijos uždaviniai
Kriminalinė policija savo operatyvine ir profesine veikla užkerta kelią nusikaltimams, veda jų apskaitą, atskleidžia ir tiria padarytus nusikaltimus, išaiškina juos padariusius asmenis, atlieka kvotą jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo prokurorų, tardytojų, teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su nusikaltimų tyrimu ir nusikaltėlių paieška.
Viešoji policija užtikrina viešąją tvarką respublikiniuose renginiuose, teikia reikiamą pagalbą prokuratūrai ir tardymo organams tiriant nusikaltimus, o teismams nagrinėjant bylas, vykdant teismo nuosprendžius bei sprendimus; užtikrina viešąją tvarką ir rimtį įstatymų nustatytais atvejais, valstybės (kontrolės, valstybinių inspekcijų ir kitų valstybės organų bei įstaigų) pareigūnams vykdant pagal įstatymą pavestas pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir kitus svarbius objektus.
Viešojoje policijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi specialios paskirties policijos daliniai, tiesiogiai pavaldūs policijos departamento generaliniam komisarui.
Transporto policija vykdo kriminalinės ir viešosios policijos funkcijas geležinkelio, oro ir vandens transporto linijose bei šioms žinyboms priklausančiose teritorijose.
15 straipsnis. Savivaldybių policija
Savivaldybių policiją sudaro padaliniai, vykdantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, atliekantys kvotą įstatymo nustatyta tvarka, saugantys viešąją tvarką ir užtikrinantys visuomeninę rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Šias funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos savivaldybių policijos nuovados.
Savivaldybių policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas.
Miesto (rajono) teritorijoje esančioms policijos nuovadoms vadovauja savivaldybių policijos komisaras, kuris yra miesto (rajono) policijos komisaro pavaduotojas.
Savivaldybės policijos komisarą policijos komisaro teikimu skiria aukštesniosios pakopos savivaldybės valdyba, tvirtina taryba.
Savivaldybių policijos nuovados komisarą savivaldybės policijos komisaro teikimu skiria miesto (rajono) policijos komisaras ir tvirtina žemesniosios pakopos savivaldybės taryba ar tarybos, kurių teritorijoje veikia nuovada. Kuriai nors šių tarybų nepatvirtinus, nuovados komisarą tvirtina aukštesniosios pakopos savivaldybės taryba.
Nuovados komisarui suteikiami kvotos organo vadovo bei pareigūno, kompetentingo nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas, įgaliojimai.
Kitus savivaldybių policijos pareigūnus skiria miesto (rajono) policijos komisaras savivaldybių policijos komisaro teikimu.
Nuovadų sudarymas ir aptarnaujamos teritorijos nustatymas yra išimtinė aukštesniosios pakopos savivaldybės teisė.
16 straipsnis. Savivaldybių policijos uždaviniai
Savivaldybių policija savo teritorijoje vykdo teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, saugo viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrina piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat pagal savo kompetenciją – ir aplinkos apsaugą; atlieka kvotą įstatymo nustatyta tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus; padeda kelių policijai savo teritorijoje užtikrinti eismo saugumą.
17 straipsnis. Policijos funkcijos
Policija, saugodama ir gindama nuo visuomenei pavojingų kėsinimųsi piliečių gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, jų teises, laisves, teisėtus interesus bei turtą ir vykdydama kitus nustatytus uždavinius, atlieka šio įstatymo 18–24 straipsniuose nurodytas funkcijas.
18 straipsnis. Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija
Policija:
2) atskleidžia padarytų nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas ir imasi įstatymo numatytų priemonių joms pašalinti;
19 straipsnis. Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas
Policija:
2) vykdo pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų, nuteistųjų ir be žinios dingusiųjų asmenų paiešką, taip pat atlieka šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus operatyvinius veiksmus;
20 straipsnis. Policijos operatyvinė veikla
Policijos operatyvinė veikla – tai neviešo pobūdžio nusikaltimų prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami rinkti informacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus. Atliekant tuos veiksmus, dokumentuojama gaunama medžiaga, vykdoma nusikaltimus padariusiųjų, taip pat be žinios dingusiųjų asmenų paieška, išaiškinami neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.
Vykdydama operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali naudotis specialiąja technika, savanoriška vieša ar slapta piliečių pagalba, taip pat žvalgybinės apklausos, operatyvinio patikrinimo bei apžiūros, sekimo, žvalgybos ir kitais specialiosios kontrolės metodais.
Operatyvinės veiklos priemones, metodus, būdus ir jų taikymo tvarką reglamentuoja specialūs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Prokuratūros parengti bei Vyriausybės patvirtinti norminiai aktai.
Operatyvinės veiklos priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu konkrečiu atveju sankcionuoja prokuroras, jeigu tai numatyta šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose norminiuose aktuose. Faktiniai duomenys, gauti panaudojus šiuos metodus ir užfiksuoti techninėmis priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje.
21 straipsnis. Viešosios tvarkos, visuomeninės rimties ir saugumo, piliečių teisių ir laisvių apsauga
Policija:
3) vykdo įstatymus dėl kovos su nusikaltimais, girtavimu, narkotikų vartojimu, prostitucija, kitais antivisuomeniniais reiškiniais;
4) prižiūri, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant, laikant, saugant, perduodant šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas, narkotines priemones ir kitus leidimų sistemos reglamentuojamus daiktus bei medžiagas;
5) surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja tokių pažeidimų bylas, teisės pažeidėjams skiria administracines nuobaudas bei taiko kitas administracines prievartos priemones;
6) įstatymo numatytais atvejais saugo ir konvojuoja sulaikytuosius asmenis, vykdo teismų ir tardytojų nutarimus baudžiamosiose bylose;
22 straipsnis. Eismo priežiūra
Policija:
2) kontroliuoja, ar gatvių ir kelių projektavimas, tiesimas bei remontavimas, jų būklė, priežiūra ir eksploatavimas atitinka saugaus eismo reikalavimus;
4) kontroliuoja, kaip asmenys, visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo įstatymus, kitus norminius aktus dėl eismo saugumo užtikrinimo bei aplinkos apsaugos nuo žalingo transporto priemonių poveikio;
5) tiria kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą autotransporto įvykių bylose, skiria administracines nuobaudas ir kitokias poveikio priemones už kelių eismo taisyklių pažeidimus;
23 straipsnis. Socialinė pagalba gyventojams
Policija:
1) teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų, ir tiems, kurių būklė bejėgiška;
2) užtikrina sulaikytų ir pristatytų į policiją asmenų apsaugą ir imasi priemonių nedelsiant suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą;
3) informuoja valstybinius organus, visuomenines organizacijas, piliečius apie katastrofas, avarijas ir kitas ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų žmonių saugumui;
4) teikia pagalbą stichinių nelaimių ir kitų ypatingų atvejų metu gelbstint žmones ir turtą, imasi priemonių žmonių saugumui užtikrinti;
5) saugo rastus ir perduotus į policiją dokumentus, daiktus, vertybes bei kitokį turtą ir imasi priemonių grąžinti juos teisėtiems savininkams ar valdytojams, pagal teismo sprendimus ieško skolininkų;
6) užtikrina piliečio, suteikusio pagalbą tiriantiems nusikaltimą teisėsaugos organams, ar jo artimųjų apsaugą, jei iškyla pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui;
24 straipsnis. Policijos tarnybų bendradarbiavimas
III SKIRSNIS.
TARNYBA POLICIJOJE
25 straipsnis. Priėmimas tarnybon. Tarnybos policijoje teisinis reguliavimas
Į tarnybą policijoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka policijos pareigūno pareigoms.
Į tarnybą policijoje asmenys priimami tik gavę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicininės komisijos išvadą, jog jie tinka šiai tarnybai. Priimamieji duoda priesaiką Lietuvos valstybei.
Pirmą kartą priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje ir neturintiems specialiojo ar aukštojo išsilavinimo piliečiams suteikiamas pirmasis policininko stažuotojo pareiginis laipsnis ir nustatomas l metų stažuotės terminas.
Tarnybos policijoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos statutas.
Asmenims, priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos ar kitų šalių atitinkamų tarnybų, gali būti įskaitomas tarnybos (darbo) jose stažas ir užtikrinamas priedų už ištarnautus metus išmokėjimas.
26 straipsnis. Policijos pareigūno priesaika
Policijos pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:
„Aš, (vardas, pavardė), Jums liudijant:
prisiekiu, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę;
prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus;
prisiekiu šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir Valstybei;
prisiekiu susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.
Tepadeda man Dievas“.
Pastaba. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
27 straipsnis. Pareiginiai laipsniai
Policijos pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir užimamoms pareigoms pažymėti bei santykiams reguliuoti yra šie pareiginiai laipsniai:
policininkas stažuotojas
policininkas
vyresnysis policininkas
viršila
jaunesnysis inspektorius
inspektorius
vyresnysis inspektorius
komisaras inspektorius
komisaras
vyresnysis komisaras
vyriausiasis komisaras
generalinis komisaras.
Policijos pareiginiai laipsniai suteikiami, skiriant į atitinkamas pareigas ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą, kurio reikalavimus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
Pareiginius policijos pareigūnų laipsnius suteikia:
nuo policininko stažuotojo iki viršilos imtinai – miesto (rajono) policijos komisaras arba generalinis komisaras;
nuo jaunesniojo inspektoriaus iki vyriausiojo komisaro imtinai – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras;
generalinio komisaro – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
28 straipsnis. Policijos pareigūnų uniforma
Policijos pareigūnai tarnyboje dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą uniformą su atitinkamos policijos rūšies skiriamaisiais ženklais (savivaldybių policijos pareigūnai – ir su savivaldybių skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.
Atvejus, kada policijos pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas neprivalo dėvėti uniformos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
29 straipsnis. Policijos pareigūnų atleidimas
Policijos pareigūnai atleidžiami iš tarnybos policijoje:
jų pačių prašymu;
suėjus nustatytam amžiui;
dėl sveikatos būklės;
atestavimo tvarka;
Policijos statuto numatytais atvejais;
pažeidus šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį;
vadovaujantis teismo sprendimu ar nuosprendžiu;
netekus Lietuvos Respublikos pilietybės.
30 straipsnis. Vidaus reikalų darbuotojų pasitelkimas policijos pareigoms
Kai iškyla būtinumas užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą, policijos pareigūnų pareigas gali vykdyti policijoje netarnaujantys vidaus reikalų darbuotojai policijos įstaigos viršininko rašytiniu įsakymu. Šiuo atveju vidaus reikalų darbuotojams vadovauja etatinis policijos pareigūnas.
31 straipsnis. Policijos rezervas
Lietuvos Respublikos policijos įstaigos turi policijos rezervą. Jį sudaro policijos pareigūnai, dėl objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos rezervą, bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Asmenys į policijos rezervą atrenkami pagal šiame įstatyme numatytus bendruosius policijos komplektavimo reikalavimus.
Piliečiai, esantys policijos rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga ir amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas.
Įtraukimo į policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
IV SKIRSNIS.
POLICIJOS PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
33 straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios ir specialiosios teisės bei pareigos
Policijos pareigūnai turi Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme (Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose įtvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves.
34 straipsnis. Bendrosios profesinės policijos pareigūnų teisės
Kiekvienas policijos pareigūnas turi teisę:
1) reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai išnaudotos įtikinimo priemonės, panaudoti prievartą;
2) įtarus teisės pažeidimą ir pareiškus apie tai piliečiui ar pareigūnui, tikrinti jų asmens dokumentus;
3) pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policiją ar kitas tarnybines patalpas ne ilgiau kaip 3 valandoms jų asmenybei nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti;
4) šiame įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus;
5) persekiodamas asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius, besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kooperatyvų patalpas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama prokuratūrai;
6) laikinai apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų judėjimą ar darbus gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių bei transporto eismo saugumui;
7) važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius, gabendamas asmenis, kuriems būtina neatidėliotina medicininė pagalba, į gydymo įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis, priklausančiomis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ar piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių transportą.
Esant tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnai turi teisę įsigyti bilietus į visas transporto priemones be eilės, jei bilietų nėra – į transporto priemonę įlipti;
8) esant būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat piliečiams priklausančiomis ryšių priemonėmis;
35 straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios profesinės pareigos
Policijos pareigūnas visur ir visada privalo:
1) gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui;
2) gavęs piliečių ar pareigūnų pranešimą apie padarytą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių sulaikyti ir pristatyti į policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei veiką;
3) gavęs žinių apie padarytą pavojingą visuomenei veiką, apie tai pranešti policijai, imtis priemonių įvykio vietai apsaugoti, nusikaltimo liudininkams nustatyti;
4) užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į policiją asmenų teises ir teisėtus interesus, sveikatos apsaugą, suteikti neatidėliotiną medicininę pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų ar kurių būklė yra bejėgiška;
5) imtis visų galimų priemonių piliečių, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais;
6) vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Jei neturi skiriamųjų policijos ženklų ar asmeniui pareikalavus – pateikti tarnybinį pažymėjimą. Policijos pareigūnų veiksmai, kuriais laikinai apribojamos piliečių teisės, palydimi žodžiais „Įstatymo vardu“. Kiekvienas asmuo ir pareigūnas tokiu atveju privalo besąlygiškai paklusti ir vykdyti policijos pareigūno reikalavimus;
36 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės vykdant nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją
Policijos pareigūnas, vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę:
1) pristatyti iš viešųjų vietų bei lindynių į blaivyklas, o jei jų nėra – į policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali judėti ar gali padaryti žalą aplinkiniams arba sau, tapti nusikaltimų aukomis;
3) vykdydamas administracinę priežiūrą, įeiti bet kuriuo paros laiku į asmens, kuriam nustatyta administracinė priežiūra, nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją patalpą, kviesti ir pristatyti tokį asmenį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatytų apribojimų;
4) tikrindamas, kaip laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir imigracijos taisyklių, užeiti į butą nuo 6 iki 22 val., reikalauti asmens dokumentų, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus;
5) fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus asmenų, nubaustų administraciniu areštu, esančių administracinėje priežiūroje, taip pat asmenų, įrašytų į policijos profilaktikos įskaitas; daktiloskopuoti asmenis, sulaikytus įtariant padarius nusikaltimą arba valkataujant;
6) sulaikyti ir pristatyti į skirstymo punktus valkataujančius asmenis. Jeigu sulaikytasis neturi dokumentų ir kitais būdais neįmanoma nustatyti jo asmenybės, policijos pareigūnai turi teisę daktiloskopuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, fotografuoti, dalyvaujant medikams, atlikti apžiūrą ypatingoms žymėms nustatyti. Prireikus iš tokio asmens leidžiama paimti rašysenos pavyzdžius, laikinai – taip pat daiktus, galinčius padėti nustatyti asmenybę;
7) tikrinti asmenis, ketinančius skristi lėktuvu, jų daiktus, rankinį bagažą; neleisti skristi keleiviams, kurie atsisako tai pateikti apžiūrai, taip pat kurie pateikė negaliojančius ar suklastotus dokumentus, pas kuriuos rasta uždraustų pervežti daiktų; surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą;
8) pristatyti į medicinos įstaigas priverstiniam patikrinimui dėl venerinių ligų ir AIDS, narkomanus, prostitutes, homoseksualistus ir kitus asmenis, įrašytus į profilaktines medicinos įstaigų ar policijos įskaitas;
37 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus
Policijos pareigūnas, tirdamas nusikaltimus, turi teisę:
3) turėdamas duomenų, kad buvo padarytas, daromas ar rengiamas nusikaltimas arba kitokio pobūdžio teisės pažeidimas:
a) tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų ūkinę-finansinę ir kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių saugojimo būklę, jų įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir užplombuotas, patalpas;
b) įstatymo nustatyta tvarka tikrinti į įmones, įstaigas, organizacijas įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą, asmeninėse bei valstybinėse transporto priemonėse esančius krovinius ir daiktus;
c) skirti inventorizacijas ir revizijas; suderinęs su įmonės vadovu arba savininku, arba gavęs respublikinės policijos teritorinio padalinio viršininko leidimą, sustabdyti gamybos procesą; atlikti apžiūrą, susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos, kadrų, patikrinimų, revizijų medžiagas, kitus dokumentus, žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius, kitus daiktus;
d) pasitelkti atitinkamus specialistus, reikalauti ir gauti iš vadovų, pareigūnų, materialiai atsakingų ir kitų asmenų duomenis, paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikaltimų;
4) nekliudomai įeiti į visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu;
38 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės saugant viešąją tvarką, visuomeninę rimtį, piliečių teises ir laisves
Policijos pareigūnas, saugantis viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrinantis visuomenės saugumą, piliečių teises ir laisves, turi teisę:
1) reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus – juos įspėti;
2) atlikdamas tarnybines pareigas, turėti ir šio įstatymo numatytais atvejais panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias policijos priemones;
3) tikrinti piliečių ir pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką ar įtariamų padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, dokumentus;
4) apriboti įėjimą ar buvimą tam tikroje teritorijoje ir patalpose bei sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto eismą, jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai ar piliečių saugumui;
5) reikalauti iš masinių renginių organizatorių imtis priemonių dalyvių ir žiūrovų saugumui užtikrinti. Neįvykdžius šių reikalavimų, renginiai gali būti uždrausti, nutraukiami arba apribojami;
39 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės užtikrinant eismo saugumą
Policijos pareigūnas, siekdamas užtikrinti kelių eismo saugumą, turi teisę:
1) stabdyti transporto priemones, tikrinti vairuotojo, transporto priemonės bei krovinio dokumentus;
Atsisakymas vykti į medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui nustatyti laikomas neginčytinu apsvaigimo būklės fakto patvirtinimu;
4) paimti vairuotojo ir transporto priemonės registravimo dokumentus ir išduoti nustatytos formos laikiną dokumentą;
5) nušalinti nuo vairavimo ir nusiųsti papildomam medicininiam patikrinimui vairuotojus, dėl sveikatos būklės keliančius pavojų eismo saugumui;
6) atimti vairavimo teisę ar skirti kitas administracines nuobaudas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus;
7) keisti, apriboti ar uždrausti kelių eismą, kai tai būtina eismo saugumui užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti;
8) uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų, taip pat kurių variklio, kėbulo (rėmo) ar važiuoklės numeriai neatitinka įrašytų registracijos dokumentuose; pristatyti tokias transporto priemones į policiją.
40 straipsnis. Policijos pareigūno atsakomybė
Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka traukiamas drausminėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.
Žinomai nusikalstamo, neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.
Neteisėtais tarnybiniais policijos pareigūno veiksmais piliečiui padarytą žalą valstybė atlygina visiškai, nepriklausomai nuo policijos pareigūno kaltės tokia tvarka, kokia nustatyta žalai, padarytai neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros organų ir teismo veiksmais, atlyginti.
Policijos pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, jei tuo nebuvo peržengtos nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.
V SKIRSNIS.
POLICIJOS GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS, JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
41 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo tikslas ir ribos
Policijai suteikiama teisė turėti ir, remiantis šiame įstatyme numatytomis sąlygomis, panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones.
Policija ginklus ir specialiąsias priemones naudoja, siekdama nutraukti pavojingą visuomenei veiką arba sulaikyti bei pristatyti į policiją tokią veiką padariusįjį asmenį. Šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės naudojamos tik įstatymo numatytam tikslui pasiekti.
Policijos pareigūnai šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones naudoja, atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami ginklą ar specialiąsias priemones, policijos pareigūnai privalo stengti išvengti sunkių pasekmių.
Prieš naudojant šaunamuosius ginklus ar specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus panaudojami, įspėjami, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 43 straipsnio 3 ir 4 punktuose. Šaunamasis ginklas naudojamas tik tada, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės.
42 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos
Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis, transporto priemones ir gyvūnus.
Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:
1) atremti pasikėsinimą, gresiantį policijos pareigūno sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš policijos pareigūno šaunamąjį ginklą;
2) apginti kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų sveikatai ar gyvybei, taip pat siekiant išvaduoti pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;
4) persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu jis, siekdamas išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar kitus daiktus, įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai ar gyvybei;
6) siekiant sulaikyti suimtąjį ar nuteistąjį, bandantį pabėgti ar pabėgusį iš įkalinimo ar kardomojo kalinimo vietos arba konvojavimo metu;
Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys; taip pat prieš piliečius, turinčius su savimi mažamečių vaikų; prieš moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kada jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.
Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms.
43 straipsnis. Policijos specialiosios priemonės ir jų panaudojimo sąlygos
Policija turi ir gali panaudoti specialiąsias priemones: gumines lazdas, antrankius ir surišimo priemones, kovinių imtynių veiksmus, dujas, vandensvaidžius, tarnybinius šunis, transporto priverstinio sustabdymo ir kitas priemones:
1) guminę lazdą – esant sąlygoms, numatytoms šio įstatymo 42 straipsnio antrosios dalies 1–8 punktuose, taip pat sulaikant asmenį, pažeidžiantį viešąją tvarką, jeigu jis neklauso policijos pareigūno reikalavimų ar priešinasi jam;
2) antrankius bei surišimo priemones – sulaikant ir pristatant į policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis gali pasipriešinti policijos pareigūnui arba bando išvengti sulaikymo;
– lydint sulaikytuosius bei suimtuosius;
– kai pilietis savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams;
3) kovinių imtynių veiksmus – sulaikant ir pristatant į policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo išvengti, taip pat atvejais, kada asmuo piktybiškai nevykdo teisėto policijos pareigūno reikalavimo arba pasipriešina teisėtiems policijos pareigūno veiksmams;
4) dujas, skirtas asmens apsaugai,– šio įstatymo 43 straipsnio 1 punkte numatytais atvejais;
specialios paskirties dujas:
– masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, atvejais;
– sulaikant bei priverčiant asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką, apleisti patalpas, transporto priemonę;
5) vandensvaidžius – masinių riaušių, grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, atvejais;
6) tarnybinius šunis – persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą ir pabėgusį iš įvykio vietos;
– sulaikant asmenį, pabėgusį iš sulaikymo, kardomojo kalinimo vietų, etapavimo ar tardymo veiksmų metu;
– sulaikant asmenį, padariusį nusikaltimą arba šiurkščiai pažeidžiantį viešąją tvarką;
– masinių riaušių ar grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, metu;
– ginant pilietį, save ar saugomą objektą nuo užpuolimo;
VI SKIRSNIS.
POLICIJOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
44 straipsnis. Aprūpinimas butais
Policijos darbuotojai aprūpinami butais Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.
Visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams, įrašytiems į eilę butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat tarnauti Lietuvos Respublikos policijoje, eilė butui gauti perkeliama ir toliau tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal jų gyvenamąją vietą.
Asmenys, perėjusieji dirbti į Lietuvos Respublikos policiją, negali būti iškeldinti dėl šios priežasties iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios patalpos.
Vyriausybės nustatyta tvarka atskirų policijos tarnybų pareigūnams gali būti suteikiami tarnybiniai butai.
45 straipsnis. Policijos pareigūnų atlyginimai
Policijos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pagrindinė alga (mėnesinė alga) pagal pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, ištarnautą laiką, taip pat priemokos (pagal darbo įstatymų kodeksą) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą nakties metu bei viršvalandinį darbą. Be to, mokami priedai už tarnybos atlikimo sąlygas ir vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip pat šeimyniniai ir specialūs priedai už slaptą darbą, kompensuojamos persikėlimo išlaidos, išmokamos vienkartinės pašalpos bei kitos išmokos.
46 straipsnis. Policijos pareigūnų pensijos
Policijos pareigūnams, kurie tapo nedarbingi vykdydami tarnybines pareigas, valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.
Valstybė garantuoja policijos pareigūnams, tarnaujantiems Lietuvos Respublikos policijoje, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
47 straipsnis. Kitos policijos pareigūnų socialinės garantijos
Policijos pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Pagal būtinumą policijos organo vadovo sprendimu pareigūnai skiriami dirbti daugiau negu nustatyta darbo savaitės laiko norma. Už tai jiems papildomai apmokama šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta tvarka.
Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė policijos pareigūnams, ištarnavusiems policijoje (vidaus reikalų sistemoje):
iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų;
nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;
nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;
daugiau kaip 20 metų – 45 kalendorinės dienos.
Policijos pareigūnai Lietuvos Respublikos teritorijoje nemokamai naudojasi valstybiniu (miesto, priemiesčio, tarpmiestiniu iki 100 km) transportu, išskyrus lėktuvus ir taksi.
Policijos pareigūnai turi teisę į kompensaciją už išlaidas medikamentams, kelialapiams, sanatoriniam gydymui iš valstybinio socialinio draudimo lėšų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
48 straipsnis. Kompensacijos policijos pareigūnams
Žuvus policijos pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas, jo šeimai išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Jis laidojamas valstybės lėšomis pagal gyvenamosios vietos papročius.
Policijos pareigūnui, kuris buvo sužeistas ryšium su tarnyba policijoje, išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija priklausomai nuo kūno sužalojimų sunkumo laipsnio.
VII SKIRSNIS.
POLICIJOS FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS
49 straipsnis. Policijos finansavimas
Savivaldybių policija finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir iš savivaldybių biudžeto. Savivaldybės iš savo biudžeto užtikrina darbo užmokesčio savivaldybių policijos personalui mokėjimą bei policijos nuovadų išlaikymo ūkines išlaidas. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto policijos pareigūnams mokamos šiame įstatyme numatytos kompensacijos ir žalos atlyginimas, taip pat išlaikomas respublikinis savivaldybių policijos aparatas ir finansuojamas centralizuotas policijos nuovadų materialinis-techninis aprūpinimas.
Policijos darbuotojų skaičiui didinti, padalinių techninei bazei plėsti, darbuotojams materialiai skatinti, jų buities sąlygoms gerinti taip pat naudojamos ir lėšos, gautos:
50 straipsnis. Policijos materialinis-techninis aprūpinimas
Vietos savivaldybė aprūpina respublikinės ir savivaldybių policijos teritorinius padalinius patalpomis bendra tvarka, užtikrina šių patalpų techninį eksploatavimą, šildymą, apšvietimą bei remontą.
Transporto policijos padalinius patalpomis, įranga ir ryšių priemonėmis aprūpina jų aptarnaujamos žinybos.