LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL ŽALOS ATLYGINIMO NUKENTĖJUSIESIEMS DĖL SVEIKATOS SUŽALOJIMO DARBE AR SUSIRGIMO PROFESINE LIGA, KAI ŠI PRIEVOLĖ PEREINA VALSTYBEI, TVARKOS PATVIRTINIMO

 

1997 m. rugsėjo 15 d. Nr. 997

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 67-1656) 18 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarką (pridedama).

2. Šiuo nutarimu patvirtinta tvarka taikoma nuo 1997 m. rugsėjo 1 dienos.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                GEDIMINAS VAGNORIUS

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                                       IRENA DEGUTIENĖ


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997

 

Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo

darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina

valstybei, tvarka

 

Bendroji dalis

 

1. Ši tvarka reglamentuoja žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo darbe, netekus maitintojo ar susirgus profesine liga, kai pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 67-1656) 18 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį reikalavimus dėl žalos atlyginimo tenkina valstybė.

2. Jeigu įmonė, kuri privalėjo mokėti nukentėjusiajam Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme nustatytą žalos atlyginimą, likviduojama dėl bankroto, žalos atlyginimas mokamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Likviduojama ne Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka įmonė nukentėjusiojo pageidavimu sumoka visą žalos atlyginimą iš karto arba jį kapitalizuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu likviduojama dėl bankroto ar kitokiu pagrindu įmonė žalos atlyginti neįstengia, nes stokoja lėšų, prievolė mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą pereina valstybei. Šią prievolę vykdo vietos savivaldos vykdomosios institucijos.

 

Žalos atlyginimo mokėjimo tvarka

 

3. Žalos atlyginimas mokamas laikantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatų.

4. Žalos atlyginimą pagal nukentėjusiųjų prašymus apskaičiuoja ir moka jų gyvenamosios vietos savivaldybės iš savo biudžeto lėšų.

5. Finansų ministerija pagal gautas iš savivaldybių paraiškas kompensuoja savivaldybėms jų išmokėtas sumas iš Lietuvos valstybės biudžete šiam tikslui numatytų lėšų.

6. Žalos atlyginimo gavėjai, kuriems žalą atlygina valstybė, dėl jos atlyginimo kreipiasi į gyvenamosios vietos savivaldybę, pateikdami prašymą ir kitus reikiamus dokumentus (Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą pažymą apie darbingumo netekimo procentus, teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo arba buvusio žalos atlyginimo mokėtojo sprendimą (įsakymą), patvirtinančius, kad žalos atlyginimas buvo mokamas). Nepilnamečių vaikų, kitų neveiksnių asmenų, turinčių teisę maitintojo netekimo atveju gauti žalos atlyginimą, vardu prašymus pateikia ir kitus dokumentus įformina jų tėvai arba globėjai (rūpintojai).

7. Kai nukentėjusysis negali pateikti visų dokumentų, kurių reikia žalos atlyginimui mokėti, arba pateiktų dokumentų nepakanka, kad būtų galima nuspręsti apie žalos atlyginimo prievolės perėjimą valstybei bei nustatyti žalos atlyginimo sumą, juos, taip pat kitus dokumentus (įmonės likvidavimo aktą, teismo antstolių dokumentus apie negalėjimą išieškoti žalos atlyginimą iš likviduojamos įmonės dėl lėšų stokos, bankų pažymas apie sąskaitų uždarymą ir kitą trūkstamą informaciją) iš registro tvarkytojo, kitų institucijų išsireikalauja savivaldybė. Prireikus savivaldybė kreipiasi informacijos į pareiškėjo nurodyto buvusio žalos atlyginimo mokėtojo buveinės archyvą. Lietuvos Respublikos institucijos, kiti juridiniai asmenys privalo pranešti savivaldybėms jų turimus duomenis šiais klausimais.

8. Savivaldybė priima motyvuotą sprendimą mokėti žalos atlyginimą (arba atsisakyti jį mokėti) per mėnesį nuo kreipimosi dėl jo mokėjimo dienos. Sprendimas atsisakyti mokėti žalos atlyginimą gali būti apskųstas teismui.

9. Sprendime dėl žalos atlyginimo mokėjimo turi būti nurodytas žalos atlyginimo gavėjas, žalos atlyginimo suma, mokėjimo terminai.

10. Žalos atlyginimas pradedamas mokėti nuo to laiko, kada pagal gautus duomenis jo mokėjimas buvo nutrauktas dėl likviduojamos įmonės lėšų stokos.

______________