LIETUVOS RESPUBLIKOS
GARANTIJŲ KOMANDIRUOTIEMS DARBUOTOJAMS
ĮSTATYMAS

2005 m. gegužės 12 d. Nr. X-199

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas užtikrina garantijas darbuotojams, išsiųstiems laikinai dirbti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – valstybėje narėje), ir darbuotojams, atsiųstiems iš kitų valstybių laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ne valstybių narių teritorijose įsisteigusioms įmonėms negali būti taikomos sąlygos, palankesnės už tas, kurios taikomos valstybės narės teritorijoje įsisteigusioms įmonėms.

2. Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Darbdavys – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 straipsnyje.

2. Darbuotojas – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 straipsnyje.

3. Grupės įmonė – kontroliuojančioji ar kontroliuojamoji įmonė, priklausanti įmonių grupei.

4. Įmonė – juridinis asmuo, turintis teisę verstis ūkine komercine veikla.

5. Įmonių grupė – grupė, kurią sudaro kontroliuojančioji įmonė ir kontroliuojamosios įmonės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatyme.

6. Komandiruotas darbuotojas – darbuotojas, paprastai dirbantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau laikinai darbdavio išsiųstas dirbti kitoje valstybėje narėje, taip pat darbuotojas, paprastai dirbantis kitoje valstybėje, tačiau laikinai atsiųstas dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

7. Laikino įdarbinimo įmonė – juridinis ar fizinis asmuo, kuris verčiasi savo darbuotojų siuntimu laikinai dirbti pas kitą asmenį šio naudai ir šiam vadovaujant.

8. Užsakovas – fizinis ar juridinis asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo.

3 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas, kai darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti kitos valstybės narės teritorijoje:

1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su toje valstybėje narėje veikiančiu užsakovu, arba

2) darbdavio įmonės filiale, atstovybėje ar grupės įmonėje, arba

3) kaip laikino įdarbinimo įmonės darbuotojas.

2. Šis įstatymas taip pat taikomas, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais į Lietuvos Respublikos teritoriją atsiunčiamas laikinai dirbti darbuotojas iš kitos valstybės.

3. Šis įstatymas netaikomas prekybinių laivų įguloms, kurioms galioja Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas.

4 straipsnis. Garantijos komandiruotiems darbuotojams

1. Komandiruotam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, turi būti taikomos tos valstybės, į kurios teritoriją darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti, norminių teisės aktų, įskaitant praplėstų kolektyvinių šakos ir teritorinės sutarčių, nuostatos:

1) dėl maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko trukmės;

2) dėl minimalių kasmetinių mokamų atostogų trukmės;

3) dėl minimalaus darbo užmokesčio, įskaitant apmokėjimą už viršvalandinį darbą;

4) dėl laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų darbo sąlygų;

5) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygų, higienos normų; ⁽

6) dėl jaunų asmenų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių moterų apsaugos darbe;

7) draudžiančios diskriminaciją darbe.

2. Dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi.^{( )}

3. Jei valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, teisinės nuostatos darbuotojui numato palankesnes sąlygas negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos, taikomos valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, teisinės nuostatos.

4. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais garantijos, susijusios su minimaliu darbo užmokesčiu, įskaitant apmokėjimą už viršvalandinį darbą, netaikomos, jei komandiruotės trukmė neviršija 30 dienų.

5. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos garantijos, susijusios su minimalia kasmetinių atostogų trukme, minimaliu darbo užmokesčiu ir apmokėjimu už viršvalandinį darbą, netaikomos, jei gaminio pradinį surinkimą ir (arba) pirmąjį instaliavimą atlieka gaminį tiekiančios įmonės kvalifikuoti darbuotojai ir (arba) specialistai, kai tai yra numatyta prekių tiekimo sutartyje ir yra būtina norint naudotis patiektu gaminiu ir kai jų komandiruotės trukmė neviršija 8 dienų. Ši išimtis netaikoma, kai komandiruotas darbuotojas Lietuvos Respublikos teritorijoje dirba statybos darbus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

6. Komandiruotės trukmė skaičiuojama sudedant visas komandiruotės ar komandiruočių kalendorines dienas per vienerių metų laikotarpį nuo pirmosios komandiruotės pradžios.

5 straipsnis. Informavimas

1. Darbdavys, siunčiantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas.

2. Lietuvos Respublikos darbdaviai su komandiruotu darbuotoju susijusius dokumentus saugo Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka. Šiuos dokumentus darbdaviai privalo nedelsdami pateikti kompetentingoms institucijoms jų prašymu. Kitų valstybių darbdaviai šiuos dokumentus saugo atitinkamos valstybės teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka, tačiau ne trumpiau už darbuotojo komandiruotės Lietuvos Respublikoje trukmę.

3. Valstybinė darbo inspekcija nemokamai teikia informaciją ar kitaip bendradarbiauja su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis dėl šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų taikymo komandiruotiems darbuotojams, taip pat dėl šiame įstatyme numatytų komandiruoto darbuotojo garantijų pažeidimų. Ji užtikrina, kad informacija apie Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų, įskaitant praplėstų kolektyvinių šakos ir teritorinės sutarčių, nuostatas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų komandiruotam darbuotojui taikomų sąlygų, būtų prieinama valstybių narių darbdaviams.

4. Valstybinė darbo inspekcija savo iniciatyva ir (ar) kitų valstybių narių kompetentingų institucijų ar komandiruotų darbuotojų prašymu atlieka patikrinimus, ar nepažeidžiamos komandiruotų darbuotojų garantijos.

5. Į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotam darbuotojui leidimo dirbti išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

6 straipsnis. Ginčų sprendimas

1. Į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas darbuotojas, taip pat darbuotojas, kurio komandiruotės Lietuvos Respublikos teritorijoje laikas baigėsi, dėl šiame įstatyme numatytų garantijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus.

2. Ginčai dėl šiame įstatyme nustatytų garantijų, kylantys tarp darbdavio ir darbuotojų, komandiruotų dirbti kitoje valstybėje narėje, darbuotojo pasirinkimu gali būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis yra nustatytos kitokios nei šiame straipsnyje nustatytos taisyklės, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių taisyklės.

7 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Pažeidę šį įstatymą asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                   VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

2005 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. X-199

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje.

______________