EUROPOS SUSITARIMAS DĖL PAGRINDINIŲ TARPTAUTINIŲ GELEŽINKELIO LINIJŲ (AGC)

Tarptautinio „E“ geležinkelio tinklo apibrėžimas ir pritaikymas

Tarptautinio „E“ geležinkelio tinklo linijų tiesimas ir įrengimas

Depozitarijaus apibrėžimas

Šio Susitarimo pasirašymo procedūra ir procedūra, reikalinga norint tapti šio Susitarimo Šalimi

Šio Susitarimo įsigaliojimas

Šio Susitarimo taikymo ribojimai

Ginčų sprendimas

Pareiškimas dėl

8 straipsnio

Pagrindinio šio Susitarimo teksto keitimo procedūros

I priedo pakeitimo procedūra

II priedo pakeitimo procedūra

Administracijos, kuriai turi būti siunčiami pasiūlymai dėl šio Susitarimo priedų keitimo, adreso pranešimas

Susitarimo denonsavimas ir jo galiojimo sustabdymas

Susitariančiosios Šalys,

suprasdamos būtinumą palengvinti ir išplėsti tarptautinį susisiekimą geležinkeliais Europoje,

manydamos, kad, siekiant plėtoti ryšius tarp Europos šalių, reikalingas suderintas geležinkelio kelių, tenkinančių tarptautinio susisiekimo poreikius ateityje, tiesimo ir įrengimo planas,

susitarė:

1 straipsnis

Susitariančiosios Šalys laiko siūlomą geležinkelio tinklo planą, toliau vadinamą „Tarptautiniu „E“ geležinkelio tinklu“, kurio aprašymas pateiktas šio Susitarimo I priede, suderintu geležinkelio linijų, turinčių didelę tarptautinę reikšmę, tiesimo ir įrengimo planu, kurį jos, vadovaudamosi savo įstatymais, ketina įgyvendinti pagal savo valstybių vidaus programas.

2 straipsnis

Tarptautinis „E“ geležinkelio tinklas–tai pagrindinių ir antraeilių linijų sistema. Pagrindinės linijos–„pagrindiniai geležinkelio keliai“, kuriais jau dabar vyksta didelio masto tarptautiniai vežimai ar kurie įgis didelę reikšmę artimiausioje ateityje; antraeilės linijos–tos linijos, kurios, papildydamos šiuo metu pagrindinių linijų tinklą, galės užtikrinti tarptautinius didelio masto vežimus geležinkeliais tik tolimoje ateityje.

3 straipsnis

Pagrindinės tarptautinio „E“ geležinkelio tinklo linijos, paminėtos 2 straipsnyje, atitinka šio Susitarimo II priede pateiktus techninius parametrus arba turi būti suderintos su šio priedo nuostatomis atliekant tolesnio linijų modernizavimo darbus pagal valstybių vidaus programas.

4 straipsnis

Šio Susitarimo Depozitarijus yra Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius.

5 straipsnis

1. Šį Susitarimą gali pasirašyti nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. rugsėjo 1 d. Ženevoje Valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos narės arba valstybės, kurioms leista šioje Komisijoje eiti konsultanto pareigas, vadovaujantis šioje Komisijos įgaliojimų nuostatų 8 punktu.

2. Šios Valstybės gali tapti šio Susitarimo Šalimis:

a) pasirašydamos, vėliau ratifikuodamos, priimdamos šį Susitarimą ar jam pritardamos; ar

b) prisijungdamos prie jo.

3. Ratifikuojama, priimama, pritariama ar prisijungiama perduodant saugoti tinkamai sudarytą dokumentą Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

6 straipsnis

1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo dienos, kai aštuonių Valstybių vyriausybės atiduoda saugoti ratifikavimo, priėmimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentą tuo atveju, kai viena ar kelios tarptautinio „E“ geležinkelio tinklo linijos nenutrūkstamai jungia mažiausiai keturių Valstybių, atidavusių saugoti tokį dokumentą, teritorijas. Jei ši sąlyga neįvykdoma, Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo dienos, kai atiduodamas saugoti ratifikavimo, priėmimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentas, leidžiantis įvykdyti šią sąlygą.

2. Kiekvienai Valstybei, kuri atiduoda saugoti ratifikavimo, priėmimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentą po datos, nuo kurios skaičiuojamas

90 dienų terminas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo šio dokumento atidavimo saugoti dienos.

7 straipsnis

Jokia šio Susitarimo nuostata neturi būti traktuojama kaip kliūtis kuriai nors Susitariančiajai Šaliai imtis priemonių, suderinamų su Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatais ir apribotų susidariusios situacijos, kurios, jos nuomone, yra būtinos užtikrinant savo išorės ir vidaus saugumą. Apie šias priemones, kurios turi būti laikinos, nedelsiant pranešama Depozitarijui nurodant jų pobūdį.

8 straipsnis

1. Bet koks dviejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių ginčas dėl šio Susitarimo traktavimo ar taikymo, kurio ginčo šalys negali išspręsti derybomis ar kitomis ginčų sprendimo priemonėmis, vienos iš Susitariančiųjų Šalių, tarp kurių kilo ginčas, pareiškimu perduodamas arbitražui ir atitinkamai perduodamas vienam ar keliems arbitrams, išrinktiems ginčo šalių bendru sutarimu. Jeigu per tris mėnesius nuo prašymo išnagrinėti bylą arbitraže pateikimo dienos ginčo šalys nesusitaria dėl arbitro ar arbitrų parinkimo, bet kuri ginčo šalis gali prašyti į Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinį Sekretorių paskirti bendrą arbitrą, kuriam perduodama ginčą spręsti.

2. Arbitro ar arbitrų, paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimas yra privalomas ginčo šalims.

9 straipsnis

Kiekviena Valstybė, pasirašydama šį Susitarimą ar atiduodama saugoti ratifikavimo raštą arba priėmimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentą, gali pareikšti, kad ji nelaiko savęs susaistyta šio Susitarimo 8 straipsnio.

10 straipsnis

1. Pagrindinis šio Susitarimo tekstas gali būti keičiama vadovaujantis bet kuria šiame straipsnyje nurodyta procedūra.

2. a) Kurios nors Susitariančiosios Šalies prašymu bet kurį jos pasiūlymą dėl pagrindinio šio Susitarimo teksto keitimo nagrinėja Europos ekonominės komisijos Geležinkelio transporto darbo grupė.

b) Jeigu pakeitimui pritaria dviejų trečdalių dalyvaujančių bei balsuojančių narių dauguma ir jeigu tokia dauguma apima dviejų trečdalių dalyvaujančių bei balsuojančių Susitariančiųjų Šalių daugumą, tai Generalinis Sekretorius nusiunčia pakeitimą visoms Susitariančiosioms Šalims priimti.

c) Jeigu pakeitimą priima dviejų trečdalių Susitariančiųjų Šalių dauguma, tai Generalinis Sekretorius praneša apie tai visoms Susitariančiosioms Šalims, ir pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tokio pranešimo dienos. Pakeitimas įsigalioja visoms Susitariančiosioms Šalims, išskyrus tas, kurios prieš jam įsigaliojant pareiškė, kad jos nepriima šio pakeitimo.

3. Bent vieno trečdalio Susitariančiųjų Šalių prašymu Generalinis Sekretorius šaukia konferenciją, į kurią kviečiamos 5 straipsnyje nurodytos Valstybės. Šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose aprašyta procedūra taikoma dėl bet kurio pakeitimo, pateikto šioje konferencijoje nagrinėti.

11 straipsnis

1. Šio Susitarimo I priedas gali būti keičiamas vadovaujantis šiame straipsnyje numatyta procedūra.

2. Kurios nors Susitariančiosios Šalies prašymu bet kurį jos pasiūlytą šio Susitarimo I priedo keitimą svarsto Europos ekonominės komisijos Geležinkelio transporto darbo grupė.

3. Jeigu pakeitimui pritaria dalyvaujančių bei balsuojančių narių dauguma ir jeigu tokia dauguma apima dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių daugumą, tai Generalinis Sekretorius nusiunčia pakeitimą kompetentingoms tiesiogiai suinteresuotų Susitariančiųjų Šalių administracijoms. Tiesiogiai suinteresuotomis Susitariančiosiomis Šalimis laikomos:

a) įtraukus naują ar pakeitus esamą pagrindinę tarptautinę liniją–kiekviena Susitariančioji Šalis, kurios teritoriją kerta ši linija;

b) įtraukus naują ar pakeitus esamą papildomą tarptautinę liniją–kiekviena Susitariančioji Šalis, besiribojanti su padavusia paraišką šalimi, kurios teritoriją kerta pagrindinė (-ės) tarptautinė (-ės) linija (-os), su kuria (-iomis) sujungta nauja ar keistina papildoma tarptautinė linija. Šios dalies tikslais besiribojančiomis laikomos taip pat dvi Susitariančiosios Šalys, kurių teritorijoje yra galiniai keltų maršruto, numatyto anksčiau paminėtos (-ų) pagrindinės (-ių) tarptautinės (-ių) linijos (-ų) trasa, punktai.

4. Bet kuris pasiūlytas pakeitimas, apie kurį pranešimas išsiuntinėtas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, priimamas, jeigu per šešis mėnesius nuo šio pranešimo dienos nė viena kompetentinga tiesiogiai suinteresuotų Susitariančiųjų Šalių administracija nepraneša Generaliniam Sekretoriui, kad ji prieštarauja šiam pakeitimui. Jeigu kurios nors Susitariančiosios Šalies administracija praneša, kad pagal nacionalinius įstatymus jos sutikimas priklauso nuo specialaus leidimo gavimo ar nuo įstatymų leidžiamosios institucijos pritarimo, tai paminėtos administracijos sutikimas pakeisti šio Susitarimo I priedą laikomas duotu ir pasiūlytas pakeitimas laikomas priimtu tik tada, kai nurodyta administracija praneša Generaliniam Sekretoriui apie tai, kad reikalaujamas leidimas ar pritarimas yra gautas. Jei toks pranešimas nebus padarytas per 18 mėnesių nuo pasiūlyto pakeitimo nusiuntimo nurodytai kompetentingai administracijai ar jeigu per anksčiau nurodytą šešių mėnesių laikotarpį kompetentinga tiesiogiai suinteresuotos Susitariančiosios Šalies administracija pateiks prieštaravimą dėl siūlomo pakeitimo, tai šis pakeitimas bus laikomas nepriimtu.

5. Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie bet kokį priimtą pakeitimą, kuris įsigalioja visoms Susitariančiosioms Šalims po trijų mėnesių nuo šio pranešimo dienos.

12 straipsnis

1. Šio Susitarimo II priedas gali būti keičiamas vadovaujantis šiame straipsnyje numatyta procedūra.

2. Kurios nors Susitariančiosios Šalies prašymu bet kurį jos pasiūlytą šio Susitarimo II priedo pakeitimą svarsto Europos ekonominės komisijos Geležinkelio transporto darbo grupė.

3. Jeigu pakeitimui pritaria dalyvaujančių bei balsuojančių narių dauguma ir jeigu tokia dauguma apima dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių daugumą, Generalinis Sekretorius nusiunčia pakeitimą kompetentingoms visų Susitariančiųjų Šalių administracijoms priimti.

4. Pakeitimas priimamas, jeigu per šešis mėnesius nuo pranešimo dienos mažiau kaip vienas trečdalis kompetentingų Susitariančiųjų Šalių administracijų praneša Generaliniam Sekretoriui, kad jos prieštarauja pakeitimui.

5. Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie bet kokį priimtą pakeitimą, kuris įsigalioja po trijų mėnesių nuo šio pranešimo dienos.

13 straipsnis

Kiekviena valstybė, pasirašydama, ratifikuodama, priimdama šį Susitarimą, jam pritardama ar prie jo prisijungdama, praneša Generaliniam Sekretoriui savo administracijos, kuriai pagal šio Susitarimo 11 ir 12 straipsnių nuostatas siunčiami pasiūlymai dėl šio Susitarimo priedų keitimo, pavadinimą ir adresą.

14 straipsnis

Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą apie tai raštu pranešdama Generaliniam Sekretoriui. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna šį pranešimą.

15 straipsnis

Šio Susitarimo taikymas gali būti sustabdytas, jeigu Susitariančiųjų Šalių per kurį nors nepertraukiamą dvylikos mėnesių laikotarpį yra mažiau negu aštuonios.

TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai tam įgalioti atstovai pasirašė šį Susitarimą.

SUDARYTAS Ženevoje tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt penktais metais gegužės trisdešimt pirmą dieną vienu egzemplioriumi anglų, prancūzų ir rusų kalbomis, be to, visi trys tekstai yra vienodai autentiški.

______________

I PRIEDAS

SVARBIAUSIOS TARPTAUTINĖS GELEŽINKELIO LINIJOS

Svarbiausių tarptautinių geležinkelio linijų numeracija

1. Pagrindinės geležinkelio linijos, apimančios pagrindines ir tarpines linijas, vadinamos

A kategorijos linijomis, žymimos dviženkliais numeriais; papildomos geležinkelio linijos, vadinamos

B kategorijos linijomis, žymimos triženkliais numeriais.

2. Pagrindinės šiaurės pietų krypties geležinkelio linijos žymimos dviženkliais neporiniais numeriais, kurie baigiasi skaičiumi 5 ir didėja iš vakarų į rytus. Pagrindinės rytų vakarų krypties geležinkelio linijos žymimos dviženkliais poriniais numeriais, kurie baigiasi skaičiumi 0 ir didėja iš šiaurės į pietus. Tarpinės geležinkelio linijos žymimos atitinkamai dviženkliais neporiniais ir poriniais numeriais, esančiais tarp tų pagrindinių geležinkelio linijų, tarp kurių jos išsidėsčiusios, numerių.

3. B kategorijos geležinkelio linijos žymimos triženkliais numeriais, kurių pirmasis skaičius sutampa su artimiausios pagrindinės geležinkelio linijos, esančios į šiaurę nuo šios B geležinkelio linijos, numeriu, antrasis skaičius sutampa su artimiausios pagrindinės geležinkelio linijos, esančios į vakarus nuo šios B geležinkelio linijos, numeriu, o trečiasis skaičius yra eilės numeris.

GELEŽINKELIO LINIJŲ SĄRAŠAS

I. Europos geležinkelio tinklo linijų numeriai

Šiaurė-Pietūs

E 03 Glazgas–Stranreris–Larnė–Belfastas–Dublinas–Holihedas–Crewe–Londonas–Folkestaunas–Doveris

E 05 Lisabona–Koimbra - Pampilhosa–Vilar Formoso–Fuentes de Onoro -

Porto

Medina del Campo–Burgosas–Irunas–Bordo - Orleanas (Les Aubrais)

Vendomas

- Paryžius

E 07 Paryžius - Orleanas (Les Aubrais) - Bordo–Andajus–Irunas–

Vendomas

Burgosas– Avila - Madridas

Aranda de Duero

E 09 Paryžius–Lilis–Kalė

E 051 Kalė–Paryžius

E 053 Madridas–Kordoba–Bobadilla -Alchesyras

E 15 Amsterdamas–Haga–Roterdamas–Roosendaal–Antverpenas–

Briuselis–Quévy–Feignies–Aulnoye–Paryžius-Dižonas

Le Creusot

- Lionas–Avinjonas–Taraskonas–Marselis

E 23 Diunkerkas–Aulnoye–Tionvilis–Mecas–Fruaras–Toul–Culmont–Chalindrey–Dižonas–Vallorbe–Lozana–Brigas

E 25 Briuselis–Arlonas–Sterpenichas–Kleinbetingenas–Liuksemburgas–Betemburgas–Tionvilis–Mecas–Strasbūras–Miulūzas–Bazelis–Oltenas–Bernas–Brigas–Domodossola–Rho–Milanas–Genuja

E 27 Liežas–Gouvy–Troisvierges–Liuksemburgas

E 35 Amsterdamas–Utrechtas–Arnhemas–Emerichas–Duisburgas–Diuseldorfas–Kelnas–Maincas–Manheimas–Karlsrūhė–Bazelis–Oltenas–Chiasso–Milanas–Bolonija–Florencija–Roma–Neapolis–Salernas–Mesina

E 43 Frankfurtas prie Maino - Heidelbergas - Štutgartas–Ulmas–

Manheimas

Augsburgas–Miunchenas–Freilassing–Zalcburgas

Oslas–Kornsjø–Geteborgas–Helsingborgas–Helsingør–Kopenhaga–Nykøbing–Rødby–Putgardenas–Hamburgas–Hanoveris–Viurcburgas–Niurnbergas–Ingolštatas–Miunchenas–Kufšteinas–Wörgl–Insbrukas–Brennero–Verona–Bolonija–Ankona–Fodžia–Baris

E 451 Niurnbergas–Pasau–Velsas

E 51 Gedseras–Rostokas–Berlynas - Halė - Erfurtas–Niurnbergas

Leipcigas

E 53 Helsingborgas–Hässleholm

E 530 Nykøbing–Gedseras

E 55 Stokholmas –Hässleholm–Malmė–Treleborgas–Sassnitz Hafen–Štralzundas –Berlynas/Zedinas–Drezdenas –Bad Šandau–Dečinas –Praha–Lincas–Zalcburgas –Schwarzach St. Veit–Villach–Arnoldšteinas–Tarvisio–Udinė–Venecija–

Bolonija

E 551 Praha–Horni Dvoriste–Summerau–Lincas–Zelštalis–Sant Michaelis

E 59 Malmė–Istadas–Svinoustjė–Ščecinas–Poznanė–Vroclavas–Opolė–Chalupki

E 61 Stokholmas–Hässleholm–Malmė–Treleborgas–Sassnitz Hafen–Štralzundas–Berlynas–Drezdenas–Bad Šandau–Dečinas–Praha–Kolinas–Česka Tršebova–Brno–Bržeclavas–Bratislava–Komarnas–Komaróm–Budapeštas

E 63 Žilina - Leopoldovas - Bratislava

Galanta

E 65 Gdynė–Gdanskas–Varšuva–Katovicai–Zebžidovicai–Petrovicė prie Karvino–Ostrava–Bržeclavas–Bernchardštalis–Viena–Zemeringas–Brukas prie Muro–Klagenfurtas–Villach–Rozenbachas–Jesenicė–Liubliana–Ilirska Bistrica–Šapjanė–Rijeka

E 67 Brukas prie Muro–Gracas–Špilfeld Štrasas–Sentilj–Mariboras–Zidani Most

E 69 Budapeštas–Murakeresztur–Kotoriba–Čakovecas–Središčė–Pragersko–Zidani Most–Liubliana–Divača–Koperis

E 71 Budapeštas–Murakeresztur–Gyékényes–Botovas–Koprivnica–Zagrebas–Karlovacas–Oštarijė–Rijeka

E 751 Zagrebas–Sunja–Volinja–Dobrljin–Bihac–Ripać–Strmica–

Kninas– Splitas

Šibenikas

E 753 Zagrebas–Karlovacas–Oštarijė–Cospić–Kninas–Zadaras

E 771 Subotica–Bogojevas–Erdutas–Vinkovci–Striživojna–Vrpolė–Slavonski Šamac–Bosanski Šamac–Sarajevas–Čapljina–Metković–Ploće

E 773 (Magyanboly -) Beli Manastir–Osijekas–Striživojna–Vrpolė

E 79 Belgradas–Baras

E 85 Budapeštas–Kelebia–Subotica–Belgradas-

Nišas–Prešovo–Tabanovci- Skopjė–Gevgelia -

Kraljevas–General Jankovic–Volkovo

Idomeni–Salonikai–Atėnai

E 851 Lvovas–Vadul Siretas–Vicsani–Pascani

E 853 Larisa–Volas

E 855 Sofija–Kulata–Promachonas –Salonikai

E 95 Maskva–Brianskas–Suzemka–Zernovas–Chutor Michailovskij–Kijevas–Razdelnaja–Kučurganas–Benderai–Kišiniovas–Ungenai–Iasi–Pascani–Buzau–Ploiesti–Bukareštas–Videle–Giurgiu–Rusė–Gorna–Dimitrovgradas

E 951 Sindel–Karnobatas

E 97 Samsunas–Kalinas–Malatija - Jenicė–Mersinas

Iskenderunas

Vakarai-Rytai

E 10 Ostendė–Briuselis–Liežas–Achenas–Kelnas–Diuseldorfas–Dortmundas–Miunsteris–Osnabriukas–Brėmenas–Hamburgas–Liubekas–Hanko–Helsinkis–Riihimäki–Kouvola–Vainikkala–Lužaika–Sankt Peterburgas–Maskva

E 16 Londonas–Harvičas–Hoek Van Holland–Roterdamas–Utrechtas

E 18 Hamburgas–Biuchenas–Berlynas

E 20 Ostendė–Briuselis–Liežas–Achenas–Kelnas–Duisburgas–Dortmundas–Hanoveris–Berlynas–Frankfurtas prie Oderio–Kunovicai–Poznanė–Varšuva–Terespolis–Brestas–Minskas–Asinovka–Krasnojė–Smolenskas–Maskva

E 22 Zebriugė–Briugė

E 30 Karlsrūhė–Štutgartas–Niurnbergas–Plauenas–Drezdenas–Görlitz–Zgorzelec–Vroclavas–Katovicai–Krokuva–Pšemyslė–Medyka–Mostiska–Lvovas–Kijevas–Chutor Michailovskij–Zernovas–Suzemka–Brianskas–Maskva

E 32 Frankfurtas prie Maino–Hanau–Erfurtas–Leipcigas–Drezdenas

E 40 Havras–Paryžius–Leruvilis–Onvilis–Mecas–Rémilly–Forbachas–Sarbriukenas–Liudvikshafenas–Manheimas–Frankfurtas prie Maino

Gemiundenas–Niurnbergas–Širndingas–Chebas–Pilzenas–Praha–Kolinas–Ostrava (ČG)–Žilina–Poprad Tatrai–Košicė–Čiarna prie Tisos–Čiopas–Lvovas

E 42 Paryžius–Leruvilis–Nansi–Sareburgas–Réding–Strasbūras–Kehl–Appenweier–Karlsrūhė–Miulakeris–Štutgartas

E 46 Maincas–Frankfurtas prie Maino

E 50 Paryžius - Dižonas - Culoz–Ženeva–Lozana–Bernas–Ciurichas

Le Creusot

- Buchas–Insbrukas–Wörgl - Kufšteinas (Rozenheimas)–Freilassing

Schwarzach St. Veit

- Zalcburgas–Lincas–Viena–Hegyeshalom–Budapeštas–Miškolcas–Nyiregyhaza–Zachonė–Čiopas–Lvovas–Kijevas–Chutor Michailovskij–Zernovas–Suzemka–Brianskas–Maskva

E 502 Bischofshofen–Zelštalis

E 52 Bratislava–Galanta–Nové Zámky–Šturovas–Szob–Budapeštas–Cegledas–Solnokas–Debrecenas–Nyiregyhaza

E 54 Aradas–Deva–Teius–Vinatori–Brašovas–Bukareštas

E 56 Budapeštas–Rakošas–Ujszász–Solnokas–Lökösháza–Curtici–Aradas–Timišoara–Krajova–Bukareštas

E 560 Buzau–Galati–Reni–Benderai

E 562 Bukareštas–Costanta

E 66 Belgradas–Vršacas–Stamora Moravita–Timišoara

E 660 Rusė–Kaspikanas

E 680 Sofija–Mezdra–Gorna–Kaspikanas–Sindel–Varna

E 700 Paryžius - Dižonas - Makonas–Ambérieu–Culoz–Modane–

Le Creusot

Turinas–Rho -Milanas–Verona–Triestas–Villa Opicina–Sezana–Liubliana–Zidani Most–Dobova–Savski Marof–Zagrebas–Striživojna–Vrpolė–Vinkovci–Tovarnik–Sidas–Belgradas–Nišas–Dimitrovgradas–Dragomanas–Sofija–Plovdivas–Dimitrovgradas–Svilengradas–Kapikulė–Stambulas–Chaidarpaša–Ankara -

Kapikojus [- Razi (Irano Islamo Respublika)]

Nuzaibinas [Kamišli (Sirijos Arabų Respublika)]

E 700 Lionas–Ambérieu

E 702 Središčė–Čakovecas–Varaždinas–Koprivnica–Osijekas–Erdutas–Bogojevas

E 72 Turinas–Genuja

E 720 Plovdivas–Zimnica–Karnobatas–Burgosas

E 74 Eskisehir–Kütahya–Balikseras–Bandirma

E 90 Lisabona–Entrocamento–Valensija de Alkantara–Madridas–Barselona–Port Bou–Serberas–Narbonas–Taraskonas–Marselis–Mentonas–Ventimiglia–Genuja–

Piza–Livornas–Roma

II. Vietinės reikšmės geležinkelio linijų numeriai^*

1. Portugalija

E 05 (Fuentes de Onoro)–Vilar Formoso–Pampilhosa - Koimbra–Lisabona

Porto

E 90 Lisabona–Entrocamento–Marvanas (-Valensija de Alkantara)

2. Ispanija

E 05 (Andajus-) Irunas–Burgosas–Medina del Campo–Fuentes de Onoro (-Vilar Formoso)

E 07 (Andajus-) Irunas–Burgosas - Avila - Madridas

Aranda de Duero

E 053 (Madridas-) Kordoba–Bobadilla–Alchesyras

E 90 (Marvanas-) Valensija de Alkantara–Madridas–Barselona–Port Bou (-Serberas)

3. Airija

E 03 (Larnė–Belfastas)–Dublinas

4. Jungtinė Karalystė

E 03 Glazgas–Stranreris–Larnė–Belfastas

Holihedas–Crewe–Londonas–Folkestaunas–Doveris

E 16 Londonas–Harvičas (-Hoek Van Holland)

5. Prancūzija

E 05 Paryžius - Orleanas (Les Aubrais) - Bordo–Andajus (-Irunas)

Vendomas

E 051 Kalė–Paryžius

E 07 Paryžius - Orleanas (Les Aubrais) - Bordo–Andajus (-Irunas)

Vendomas

E 15 Paryžius–Lilis–Kalė

E 15 (Quévy-) Feignies–Aulnoye–Paryžius - Dižonas - Lionas -

Le Creusot

Avinjonas –Taraskonas–Marselis

E 23 Diunkerkas–Aulnoye–Tionvilis–Mecas–Fruaras–Toul–Culmont–Chalindrey–Dižonas (-Vallorbe)

E 25 (Betemburgas-) Tionvilis–Mecas–Strasbūras–Miulūzas (-Bazelis)

E 40 Havras–Paryžius–Leruvilis–Onvilis–Mecas–Rémilly–Forbachas (-Sarbriukenas)

E 42 Paryžius–Leruvilis–Nansi–Sareburgas–Réding–Strasbūras (-Kehl)

E 50 Paryžius - Dižonas - Culoz (-Ženeva)

Le Creusot

E 70 Paryžius - Dižonas - Makonas–Ambérieu–Culoz–Modane

Le Creusot

(-Turinas)

E 700 Lionas–Ambérieu

E 90 (Port Bou-) Serberas–Narbonas–Taraskonas–Marselis–Mentonas (-Ventimiglia)

6. Nyderlandai

E 15 Amsterdamas–Haga–Roterdamas–Roosendaal (-Antverpenas)

E 35 Amsterdamas–Utrechtas–Arnhemas (-Emerichas)

E 16 (Harvičas-) Hoek Van Holland–Roterdamas–Utrechtas

7. Belgija

E 10 Ostendė–Briuselis–Liežas (-Achenas)

E 15 (Roosendaal-) Antverpenas–Briuselis–Quévy (-Feignies)

E 25 Briuselis–Arlonas–Sterpenichas (-Kleinbetingenas)

E 27 Liežas–Gouvy (-Troisvierges)

E 20 Ostendė–Briuselis–Liežas (-Achenas)

E 22 Zebriugė–Briugė

8. Liuksemburgas

E 25 (Sterpenichas-) Kleinbetingenas–Liuksemburgas–Betemburgas (-Tionvilis)

E 27 (Gouvy-) Troisvierges–Liuksemburgas

9. Vokietija

E 10 Liežas–Achenas–Kelnas–Diuseldorfas–Dortmundas–Miunsteris–Osnabriukas–Brėmenas–Hamburgas–Liubekas (-Hanko)

E 18 Hamburgas–Biuchenas–Berlynas

E 20 (Liežas-) Achenas–Kelnas–Duisburgas–Dortmundas–Hanoveris–Berlynas–Frankfurtas prie Oderio (-Kunovicai)

E 30 Karlsrūhė–Štutgartas–Niurnbergas–Plauenas–Drezdenas–Görlitz (-Zgorzelec)

E 32 Frankfurtas prie Maino–Hanau–Erfurtas–Leipcigas–Drezdenas

E 35 (Arnhemas-) Emerichas–Duisburgas–Diuseldorfas–Kelnas–Maincas–Manheimas–Karlsrūhė (-Bazelis)

E 40 (Forbachas-) Sarbriukenas–Liudvikshafenas–Manheimas–Frankfurtas prie Maino–Gemiundenas–Niurnbergas–Širndingas (-Chebas)

E 42 (Strasbūras-) Kehl–Appenweier– Karlsrūhė–Štutgartas

E 43 Frankfurtas prie Maino - Heidelbergas - Štutgartas–Ulmas -

Manheimas

Augsburgas–Miunchenas–Freilassing (-Zalcburgas)

E 45 (Rødbyn-) Putgardenas–Hamburgas–Hanoveris–Viurcburgas–Niurnbergas–Ingolštatas–Miunchenas–Kufšteinas (-Wörgl)

E 451 Niurnbergas–Pasau (-Velsas)

E 46 Maincas–Frankfurtas prie Maino

E 51 (Gedseras-) Rostokas–Berlynas– Halė - Erfurtas–Niurnbergas

Leipcigas

E 55 (Treleborgas-) Sassnitz Hafen–Štralzundas–Berlynas/Zedinas–Drezdenas–Bad Šandau (-Dečinas)

E 61 (Trelegorgas)–Sassnitz Hafen–Štralzundas–Berlynas–Drezdenas–Bad Šandau (-Dečinas)

10. Šveicarija

E 23 (Dižonas-) Vallorbe–Lozana–Brigas

E 25 (Miulūzas-) Bazelis–Oltenas–Bernas–Brigas (-Domodossola)

E 35 (Karlsrūhė-) Bazelis–Oltenas–Chiasso (-Milanas)

E 50 (Culoz-) Ženeva–Lozana–Bernas–Ciurichas–Buchas (-Insbrukas)

11. Italija

E 25 (Brigas-) Domodossola–Rho–Milanas–Genuja

E 35 (Chiasso-) Milanas–Bolonija–Florencija–Roma–Neapolis–Salernas–Mesina

E 45 (Insbrukas-) Brennero–Verona–Bolonija–Ankona–Fodžia–Baris

E 55 (Arnoldšteinas-) Tarvisio–Udinė–Venecija–Bolonija

E 70 (Modane-) Turinas–Rho–Milanas–Verona–Triestas–Villa Opicina (-Sezana)

E 72 Turinas–Genuja

E 90 (Mentonas-) Ventimiglia–Genuja–Piza–Livornas–Roma

12. Norvegija

E 45 Oslas (-Kornsjø)

13. Švedija

E 45 (Kornsjø-) Geteborgas–Helsingborgas (-Helsingør)

E 53 Helsingborgas–Hässleholm

E 55 Stokholmas–Hässleholm–Malmė–Treleborgas (-Sassnitz Hafen)

E 59 Malmė–Istadas (-Svinoustjė)

E 61 Stokholmas–Hässleholm–Malmė–Treleborgas (-Sassnitz Hafen)

14. Danija

E 45 (Helsingborgas-) Helsingør–Kopenhaga–Nykøbing–Rødby (-Putgardenas)

E 530 Nykøbing–Gedseras (-Rostokas)

15. Austrija

E 43 (Freilassing-) Zalcburgas

E 45 (Miunchenas-) Kufšteinas–Wörgl–Insbrukas (-Brennero)

E 451 (Niurnbergas–Pasau) -Velsas

E 55 Lincas–Zalcburgas–Schwarzach St. Veit–Villach–Arnoldšteinas (-Tarvisio)

E 551 (Horni Dvoriste -) Summerau–Lincas–Zelštalis–Sant Michaelis

E 65 (Bržeclavas-) Bernchardštalis–Viena–Zemeringas–Brukas prie Muro–Klagenfurtas–Villach–Rozenbachas (-Jesenicė)

E 67 Brukas prie Muro–Gracas–Špilfeld Štrasas (-Sentilj)

E 50 (Buchas-) Insbrukas–Wörgl - Kufšteinas (-Rozenheimas–Freilassing )

Schwarzach St. Veit

Zalcburgas–Lincas–Viena (-Hegyeshalom)

E 502 Bischofshofen–Zelštalis

16. Lenkija

E 59 (Istadas-) Svinoustjė–Ščecinas–Poznanė–Vroclavas–Opolė–Chalupki

E 65 Gdynė–Gdanskas–Varšuva–Katovicai–Zebžidovicai (-Petrovicė prie Karvino)

E 20 (Frankfurtas prie Oderio)–Kunovicai–Poznanė–Varšuva–Tiraspolis (-Brestas)

E 30 (Görlitz-) Zgorzelec–Vroclavas–Katovicai–Krokuva–Pšemyslė–Medyka (-Mostiska)

17. Čekijos Respublika

E 55 (Bad Šandau-) Dečinas–Praha

E 551 Praha–Horni Dvoriste (-Summerau)

E 61 (Bad Šandau-) Dečinas–Praha–Kolinas–Česka Tršebova–Brno–Bržeclavas (-Bratislava)

E 65 (Zebžidovicai-) Petrovicė prie Karvino–Ostrava–Bržeclavas (-Bernchardštalis)

E 40 (Širndingas-) Chebas–Pilzenas–Praha–Kolinas–Ostrava (ČG) (-Žilina)

18. Slovakija

E 40 (Ostrava ČG-) Žilina–Poprad Tatrai–Košicė–Čiarna prie Tisos (-Čiopas)

E 52 Bratislava–Galanta–Nové Zámky–Šturovas (-Szob)

E 61 (Bržeclavas-) Bratislava–Komarnas (-Komaróm)

E 63 Žilina - Leopoldovas - Bratislava

Galanta

19. Vengrija

E 61 (Komarnas-) Komaróm–Budapeštas

E 69 Budapeštas–Murakeresztur (-Kotoriba)

E 71 Budapeštas–Murakeresztur–Gyékényes (-Botovas–Koprivnica)

E 85 Budapeštas–Kelebia (-Subotica)

E 50 (Viena-) Hegyeshalom–Budapeštas–Miškolcas–Nyiregyhaza– Zachonė (-Čiopas)

E 52 (Šturovas-) Szob–Budapeštas–Cegledas–Solnokas–Debrecenas–Nyiregyhaza

E 56 Budapeštas–Rakošas–Ujszász–Solnokas–Lökösháza (-Curtici)

20. Slovėnija

E 65 (Rozenbachas-) Jesenicė–Liubliana–Ilirska Bistrica–(Šapjanė)

E 67 (Špilfeld Štrasas-) Sentilj–Mariboras–Zidani Most

E 69 (Čakovecas-) Središčė–Pragersko–Zidani Most–Liubliana–Divača–Koperis

E 70 (Villa Opicina-) Sezana–Liubliana–Zidani Most–Dobova (-Savski Marof)

21. Kroatija

E 65 (Ilirska Bistrica-) Šapjanė–Rijeka

E 69 (Murakeresztur) Kotoriba–Čakovecas (-Središčė)

E 70 (Dobova-) Savski Marof–Zagrebas–Striživojna–Vrpolė–Vinkovci–Tovarnik (-Sidas)

E 71 (Gyékényes-) Botovas–Koprivnica–Zagrebas–Karlovacas–Oštarijė–Rijeka

E 751 Zagrebas–Sunja–Volinja (Dobrljin–Bihac–Ripać) Strmica–Kninas–

Splitas

Šibenikas

E 771 (Bogojevas-) Erdutas–Vinkovci–Striživojna–Vrpolė–Slavonski Šamac (-Bosanski Šamac–Sarajevas–Čapljina)–Metković–Ploće

E 753 Zagrebas–Karlovacas–Oštarijė–Cospić–Kninas–Zadaras

E 773 (Magyarboly-) Beli Manastir–Osijekas–Striživojna–Vrpolė

E 702 (Središčė-) Čakovecas–Varaždinas–Koprivnica–Osijekas–Erdutas (-Bogojevas)

22. Bosnija ir Hercegovina

E 751 (Volinja-) Dobrljin–Bihac–Ripać–(Strmica)

E 771 (Slavonski Šamac-) Bosanski Šamac–Sarajevas–Čapljina–(Metković)

23. Jugoslavija

E 79 Belgradas–Baras

E 85 (Kelebia-) Subotica–Belgradas - Nišas–Prešovo (-Tabanovci)

Kraljevas–General Jankovic (-Volkovo)

E 66 Belgradas–Vršacas (-Stamora Moravita)

E 70 (Tovarnik-) Sidas–Belgradas–Nišas–Dimitrovgradas (-Dragomanas)

24. Makedonija

E 85 (Prešovo-) Tabanovci - Skopjė–Gevgelia (-Idomeni)

(General Jankovic-) Volkovo

25. Graikija

E 85 (Gevgelia-) Idomeni–Salonikai–Atėnai

E 853 Larisa–Volas

E 855 (Kulata-) Promachonas–Salonikai

26. Rumunija

E 851 (Vadul Siretas-) Vicsani–Pascani

E 95 (Ungenai-) Lasi–Pascani–Buzau–Ploiesti–Bukareštas–Videle–Giurgiu (-Rusė)

E 54 Aradas–Deva–Teius–Vinatori–Brašovas–Bukareštas

E 56 (Lökösháza-) Curtici–Aradas–Timišoara–Krajova–Bukareštas

E 560 Buzau–Galati (-Reni–Benderai)

E 562 Bukareštas–Costanta

E 66 (Vršacas-) Stamora Moravita–Timišoara

27. Bulgarija

E 95 (Giurgiu-) Rusė–Gorna–Dimitrovgradas

E 951 Sindel–Karnobatas

E 660 Rusė–Kaspikanas

E 680 Sofija–Mezdra–Gorna–Kaspikanas–Sindel–Varna

E 70 (Dimitrovgradas-) Dragomanas–Sofija–Plovdivas–Dimitrovgradas–Svilengradas (-Kapikulė)

E 720 Plovdivas–Zimnica–Karnobatas–Burgosas

E 855 Sofija–Kulata (-Promachonas)

28. Suomija

E 10 Hanko–Helsinkis–Riihimäki–Kuvola–Vainikkala (-Lužaika)

29. Baltarusija

E 20 (Tiraspolis-) Brestas–Minskas–Asinovka (-Krasnojė)

30. Ukraina

E 851 Lvovas–Vadul Siretas (-Vicsani)

E 95 (Kučurganas-) Razdelnaja–Kijevas–Chutor Michailovskij–Zernovas (-Suzemka)

E 30 (Medyka-) Mostiska–Lvovas–Kijevas–Chutor Michailovskij–Zernovas (-Suzemka)

E 40 (Čiarna prie Tisos-) Čiopas–Lvovas

E 50 (Zachonė-) Čiopas–Lvovas–Kijevas–Chutor Michailovskij–Zernovas (-Suzemka)

31. Moldovos Respublika

E 95 (Iasi-) Ungenai–Kišiniovas–Benderai–Kučurganas (-Razdelnaja)

E 560 (Galati-) Reni–Benderai

32. Rusijos Federacija

E 10 (Vainikkala-) Lužaika–Sankt Peterburgas–Maskva

E 20 (Asinovka-) Krasnojė–Smolenskas–Maskva

E 30 (Zernovas-) Suzemka–Brianskas–Maskva

E 50 (Zernovas-) Suzemka–Brianskas–Maskva

E 95 (Zernovas-) Suzemka–Brianskas–Maskva

33. Turkija

E 70 (Svilengradas-) Kapikulė–Stambulas–Chaidarpaša–Ankara -

Kapikojus [- Razi (Irano Islamo Respublika)]

Nuzaibinas [- Kamišli (Sirijos Arabų Respublika)]

E 74 Eskisehir–Kütahya–Balikseras–Bandirma

E 97 Samsunas–Kalinas–Malatija - Yenice–Mersinas

Iskenderunas

______________

II PRIEDAS

PAGRINDINIŲ TARPTAUTINIŲ GELEŽINKELIO LINIJŲ INFRASTRUKTŪROS OBJEKTŲ TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

Įžanginės pastabos

1 lentelėje nurodyti parametrai.

Reikšmės, pateikiamos 1 lentelės A skiltyje, turi būti traktuojamos kaip svarbūs tikslai, kuriuos būtina pasiekti remiantis nacionaliniais geležinkelių plėtros planais, ir bet kokie nukrypimai nuo šių reikšmių turi būti traktuojami kaip išimtys.

Linijos suskirstytos į dvi pagrindines kategorijas:

a) esamas linijas, kurios prireikus gali būti modernizuojamos; dažnai sunku, o kartais ir neįmanoma pakeisti jų charakteristikų, ypač geometrinių, todėl reikalavimai šioms linijoms turi būti saikingi;

b) naujas linijas, kurios bus tiesiamos; atsižvelgiant į kai kuriuos ekonominio pobūdžio ribojimus galima laisvai pasirinkti šių linijų charakteristikas, ypač geometrines; jas privalu skirstyti į dvi smulkesnes kategorijas:

i) linijas, naudojamas tik keleiviams vežti (išskyrus krovinių gabenimą);

ii) bendrų ar mišrių vežimų linijas, skirtas ir keleiviams, ir kroviniams vežti.

Siūlomi parametrai jokiu būdu nėra kliūtis technikos pažangai. Tai minimalūs reikalavimai. Vienas ar kitas geležinkelio tinklas gali pasirinkti didesnius parametrus, jeigu mano, jog tai būtina.

Pagal analogiją 1 lentelėje nurodytos instrukcijos taip pat atitinkamais atvejais turi būti taikomos vežimams geležinkelio keltais, kurie yra sudėtinė geležinkelio tinklo dalis.

______________

1 lentelė

Pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų infrastruktūros objektų parametrai

	A Esamos linijos, atitinkančios infrastruktūros reikalavimus, ir linijos, kurios turi būti modernizuojamos ar rekonstruojamos	B Naujos linijos
		B₁ Skirtos tik keleiviams vežti	B₂ Skirtos keleiviams ir kroviniams vežti
1. Kelių skaičius	-	2	2
2. Statistinis riedmenų gabaritas	UIC^* B	UIC C1	UIC C1
3. Tarpukelės plotis (atstumas tarp gretimų kelių ašių)	4,0 m	4,2 m	4,2 m
4. Minimalus skaičiuotinis greitis	160 km/h	300 km/h	250 km/h
5. Leistina ašies apkrova: lokomotyvai (< 200 km/h) varikliniai vagonai ir elektriniai traukiniai (<300 km/h) vagonai platforminiai vagonai (< 100 km/h) (120 km/h) (140 km/h)	22,5 t 17 t 16 t 20 t 20 t 18 t	17 t - - -	22,5 t 17 t 16 t 22,5 t 20 t 18 t
6. Leistinoji išilginio metro apkrova	8 t	-	8 t
7. Sutartinis traukinys tiltų konstrukcijoms apskaičiuoti	UIC 71	-	UIC 71
8. Maksimalus nuolydis	-	35 mm/m	12,5 mm/m
9. Minimalus peronų ilgis pagrindinėse stotyse	400 m	400 m	400 m
10. Minimalus reikalingas aplenkimo kelių ilgis	750 m	-	750 m
11. Kelių sankirta viename lygyje	nėra	nėra	nėra

1. Kelių skaičius

Pagrindinės tarptautinės linijos turi atitikti didelius pajėgumus ir leisti tiksliai laikytis traukinių eismo grafikų.

Iš esmės šių dviejų reikalavimų gali būti laikomasi tik linijose, kuriose yra ne mažiau kaip du keliai.

2. Statistinis riedmenų gabaritas

Tai minimalus gabaritas, kurio turi būti laikomasi pagrindinėse tarptautinėse linijose.

Palyginti didelių gabaritų taikymas naujose linijose paprastai nereikalauja didelių kapitalo investicijų, o tai leidžia pasirinkti UIC nustatytą C1 gabaritą.

Pagal C1 gabaritą leidžiama, pavyzdžiui:

- vežti krovinines autotransporto priemones ir autotransporto priemonių junginius (krovininius automobilius su priekabomis, sujungtas transporto priemones, traktorius ir puspriekabes), atitinkančius Europos kelių standartus (aukštis 4 m ir plotis 2,5 m), specialiais platforminiais vagonais, kurių krovimo aikštelė yra 60 cm virš bėgių;

- vežti paprastas 2,5 m pločio ir 4 m aukščio automobilių puspriekabes platforminiais vagonais, įrengtais ant paprastų vežimėlių su lizdais;

- vežti 2,44 m pločio ir 2,9 m aukščio ISO konteinerius paprastais geležinkelio platforminiais vagonais;

- vežti 2,5 m pločio nuimamuosius kėbulus paprastais geležinkelio platforminiais vagonais.

Esamose linijose, nutiestose per kalnų rajonus (pavyzdžiui, per Pirėnus, Centrinį kalnų masyvą, Alpes, Jurą, Apeninus, Karpatus ir t. t.), yra daug tunelių, kurių gabaritai atitinka techninio vieneto gabaritus arba yra šiek tiek aukštesni išilgai kelio ašies. Praktiškai visais atvejais jų padidinti iki UIC C1 gabarito neįmanoma ekonominiu bei finansiniu požiūriu.

Todėl esamoms linijoms buvo pasirinktas UIC B gabaritas, kuris leidžia, pavyzdžiui:

- vežti 2,44 m pločio ir 2,9 m aukščio ISO konteinerius geležinkelio konteineriniais platforminiais vagonais, kurių krovimo aikštelė yra 1,18 m virš bėgių;

- vežti 2,5 m pločio ir 2,6 m aukščio nuimamuosius kėbulus paprastais geležinkelio platforminiais vagonais (krovimo aikštelė yra 1,246 m aukštyje);

- vežti puspriekabes specialiais platforminiais vagonais su „lizdais“.

Dauguma pagrindinių šiuo metu esamų tarptautinių linijų atitinka bent UIC B gabaritą. Laikytis šio gabarito tose linijose, kurios neatitinka šio standarto, paprastai nereikia pernelyg didelių kapitalo investicijų.

3. Minimalus atstumas tarp gretimų kelių ašių

Šiuo atveju kalbama apie minimalų atstumą tarp pagrindinių tarptautinių dvikelių linijų kelių ašių už geležinkelio stočių ribų.

Atstumo tarp dviejų kelių ašių didinimas teikia šių privalumų:

- mažina aerodinaminį slėgį prasilenkiant dviem traukiniams proporcingai greičio didėjimui;

- mažina ribojimus gabenant didelių gabaritų krovinius, viršijančius nustatytus gabaritus;

- suteikia galimybę naudoti galingą mechanizuotą įrangą kelių priežiūrai ir remontui.

Esamose dvikelėse linijose atstumas tarp dviejų kelių ašių už geležinkelio stočių svyruoja nuo 3,5 m iki 4 m. Rekonstruojant geležinkelio kelius, būtina atstumą tarp ašių padidinti bent iki 4 metrų.

Naujose linijose didelio atstumo tarp kelių ašių pasirinkimas ne tuneliuose iki 4,2 metrų paprastai nereikalauja didelių kapitalo investicijų. Dėl to buvo pasirinktas minimalus 4,2 m atstumas tarp kelių ašių, kurio pakanka traukiniams važiuoti iki 300 km/h greičiu (pavyzdžiui, naujoje greitųjų traukinių pietryčių krypties Paryžiaus linijoje Paryžius–Lionas).

4. Minimalus skaičiuotinis greitis

Minimalus skaičiuotinis greitis lemia geometrinių trasos charakteristikų (posūkių ir kreivių spindulys), signalizacijos įrenginių pagal išdėstymo stabdymo kelią ir riedmenų stabdymo koeficientų pasirinkimą.

Esamose linijose maksimalus greitis priklauso nuo kreivių spindulio. Siūlomu minimaliu skaičiuotiniu greičiu
(160 km/h) paprastai važiuojama tiesiuose ruožuose ir didelio kreivės spindulio ruožuose. Kai kuriais atvejais trasą ir signalizacijos įrenginių išdėstymą galima pagerinti tam, kad būtų galima padidinti greitį kai kuriuose ruožuose iki 160 km/h be pernelyg didelių kapitalo investicijų.

Naujose linijose skaičiuotinis greitis gali būti gerokai didesnis. Pasirinktas skaičiuotinis greitis atitinka greitį neseniai nutiestose naujose linijose, taip pat tiesiamose ir projektuojamose linijose.

Skaičiuotinis greitis skiriasi nuo ruožo (komercinio) greičio. Ruožo greitis yra nuvažiuoto kelio ir tarp išvykimo ir atvykimo punktų ir laiko, kurį traukinys išbuvo kelyje, santykis, įskaitant tarpinius sustojimus.

5. Leistina ašies apkrova

Šiuo atveju leistina ašies apkrova–tokia apkrova, kurią turi atlaikyti pagrindinės tarptautinės linijos.

Pagrindinės tarptautinės linijos turi atitikti pačių šiuolaikiškiausių esamų ir būsimų riedmenų eismą, būtent:

- lokomotyvų, kurių ašies apkrova 22,5 t, linijose, kuriose normaliomis sąlygomis yra leistina 20 t ašies apkrova, leidžiamas lokomotyvų eismas, kurių ašies apkrova šiek tiek didesnė, kadangi lokomotyvo ašių skaičiaus ir bendro ašių skaičiaus santykis paprastai labai nedidelis ir geležinkelio kelias mažiau dyla veikiamas lokomotyvo važiuoklės negu veikiamas vagonų važiuoklių;

- variklinių vagonų ir elektrinių traukinių, kurių ašies apkrova 17 t (Prancūzijos geležinkelio kompanijos greitojo traukinio TGV ašies apkrova);

- vagonų, kurių ašies apkrova 16 t (įprastiniame esamų vagonų ir tų vagonų, kurie bus pagaminti ateityje, parke nėra ir nebus vagonų, kurių ašies apkrova, kai jie pakrauti, viršytų 16 t);

- vagonų, kurių ašies apkrova 20 t ir kurie atitinka UIC C kategorijos apkrovą; naujose linijose mišriems ir bendriems vežimams, remiantis neseniai priimtais UIC sprendimais, pasirinkta vagono ašies apkrova yra 22,5 t važiuojant 100 km/h greičiu. UIC taisyklės nustato ašies apkrovos ribojimą iki 20 t važiuojant 120 km/h greičiu ir iki 18 t važiuojant 140 km/h greičiu.

Pagal UIC taisykles nurodytos ašies apkrovos leidžiamos, kai ratų skersmuo yra ne mažesnis kaip 840 mm.

6. Leistina išilginio metro apkrova

Leistina geležinkelio riedmenų išilginė apkrova, kuri turi būti leidžiama pagrindinėse tarptautinėse linijose, buvo pasirinkta 8 t pagal UIC C4 kategoriją.

7. Sutartinis traukinys tiltų konstrukcijoms apskaičiuoti

Šiuo atveju kalbama apie minimalų „sutartinio traukinio“ svorį, kurį būtina naudoti tiltų konstrukcijoms pagrindinėse tarptautinėse linijose apskaičiuoti.

Naujose linijose mišriems ar bendriems vežimams naudojamas UIC 71 tipo sutartinis traukinys.

Naujose linijose, skirtose keleiviams vežti, tarptautinis standartas nenustatytas.

8. Maksimalus nuolydis

Šiuo atveju kalbama apie nuolydį, kurio pagrindinėse tarptautinėse linijose negalima viršyti.

Esamose linijose nuolydis jau suformuotas ir pakeisti jo praktiškai neįmanoma.

Naujose linijose, skirtose keleiviams vežti, priimtas nuolydis–35 mm/m; (norma, naudojama greitųjų traukinių pietryčių krypties Paryžiaus linijoje Paryžius–Lionas).

Naujose linijose bendriems ar mišriems vežimams priimtas nuolydis–12,5 mm/m, jis yra didžiausias iš šiuo metu planuojamų įvairiose šalyse.

Nuolydis priklauso nuo įkalnės ilgio; jis tuo mažesnis, kuo ilgesnė įkalnė, ir atvirkščiai.

9. Minimalus peronų ilgis pagrindinėse stotyse

Priimtas 400 m ilgis atitinka UIC nustatytą ilgį. Prie 400 m ilgio perono gali sustoti, būtent:

- traukinys, kurį sudaro lokomotyvas ir 13 vagonų, kurių ilgis 27,5 m, arba traukinys, kurį sudaro lokomotyvas ir 14 vagonų, kurių ilgis 26,4 m;

- traukinys, kurį sudaro du greitieji traukiniai TGV, kursuojantys pietryčių kryptimi Paryžiaus linija.

Statyti ilgesnius negu 400 m peronus pagrindinėse stotyse netikslinga dėl dviejų priežasčių:

- pailgėja atstumas, kurį keleiviai bus priversti eiti, ypač galinėse geležinkelio stotyse;

- pernelyg didelės kapitalo investicijos, ypač rekonstruojant esamas galines stotis.

10. Minimalus reikalingas aplenkimo kelių ilgis

Minimalus reikalingas aplenkimo kelių ilgis pagrindinėse tarptautinėse geležinkelio linijose svarbus tik prekiniams traukiniams.

Priimtas 750 m ilgis atitinka UIC nustatytą ilgį. Tokius keliu gali važiuoti ir jame stovėti prekiniai C4 kategorijos traukiniai, kurių bendra masė 5 000 t (8 t bruto išilginiam metrui); be to, traukinio, kurio masė 1500 t bruto, stovinčio 750 m ilgio keliuose, išilginio metro apkrova šiek tiek didesnė kaip 2 tonos.

11. Kelių sankirta viename lygyje

Naujos pagrindinės tarptautinės linijos tiesiamos be sankirtų viename lygyje su automobilių keliais.

Esamose pagrindinėse tarptautinėse linijose būtina numatyti sistemingai geležinkelio pervažas keisti sankirtomis praleidžiant geležinkelio kelią iš viršaus arba iš apačios, išskyrus atvejus, kai toks keitimas yra fiziškai neįmanomas.

______________

EUROPOS GELEŽINKELIO TINKLO LINIJŲ ŽEMĖLAPIS

Šis žemėlapis, kaip dokumentas, yra tik geografinis geležinkelio linijų maršrutų, nustatytų šio Susitarimo I priede, ir buvusių, kai buvo rengiamas šis Susitarimas, pavaizdavimas.

______________

^* Šiame sąraše miestų stočių pavadinimai, kurie parašyti skliausteliuose, yra kitose linijose arba už šios šalies ribų.

^* UIC–Tarptautinė geležinkelių sąjunga