LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. LAPKRIČIO 18 D. NUTARIMO NR. 1156 „DĖL VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. balandžio 27 d. Nr. 483
Vilnius
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 1998, Nr. 81-2277; 2000, Nr. 37-1037):
2. Nurodytuoju nutarimu patvirtintuose Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose:
2.1. išdėstyti 17.4 punktą taip:
2.2. išdėstyti 44 punktą taip:
„44. Prašymą dėl pensijos skyrimo su visais reikiamais dokumentais asmuo paduoda nuolatinės gyvenamosios vietos socialinio draudimo skyriui. Šis asmuo turi pateikti skyriui Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; jeigu šiuose dokumentuose nėra žymos apie nuolatinę jo gyvenamąją vietą – Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaigų išduotą pažymą, kad šis asmuo yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas“;
2.3. išdėstyti 48 punkto antrąją pastraipą taip:
2.4. išdėstyti 50 punkto pirmąją ir antrąją pastraipas taip:
„50. Socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti nurodytųjų dokumentų, jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Socialinio draudimo skyriaus vedėjas (arba jo pavaduotojas) nustato, ar priežastys svarbios.
Draudėjai, valstybinių archyvų sistemos įstaigos, darbo biržos privalo išduoti asmenų ir socialinio draudimo skyrių reikalaujamus dokumentus apie tų asmenų turimą stažą, draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), išmokėtas valstybinio socialinio draudimo ir draudimo nuo nedarbo pašalpas, taip pat kitus dokumentus, kurių reikia pensijoms skirti ir mokėti. Socialinio draudimo skyriaus reikalavimu dokumentai išduodami nemokamai“;
2.5. išdėstyti 62 punktą taip:
„62. Pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsniai reglamentuoja senatvės ir invalidumo pensijų (toliau vadinama – pensijos) mokėjimą turintiems šiuose straipsniuose nurodytų draudžiamųjų pajamų (toliau vadinama – draudžiamosios pajamos) senatvės ir invalidumo pensijų gavėjams (toliau vadinama – asmuo, asmenys). Nurodytuosiuose Pensijų įstatymo straipsniuose nustatyta tvarka mokant pensijas atsižvelgiama į to laikotarpio draudžiamąsias pajamas, kurias asmuo turėjo tą mėnesį, už kurį mokama pensija (toliau vadinama – atitinkamas mėnuo, tas mėnuo). Pensijos mokamos šia tvarka:
62.1. Pensijų įstatymo 23 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje dalyse bei 32 straipsnio pirmojoje dalyje ir antrosios dalies 3 punkte turintiems draudžiamųjų pajamų asmenims nustatyta mokėti atitinkama paskirtos pensijos dalis – pagrindinė pensijos dalis arba pagrindinė pensijos dalis ir papildomos pensijos dalies dalis (toliau vadinama – mokėtina paskirtos pensijos dalis) mokama, kai asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų:
62.1.2. ne visą mėnesį, tik jo dalį, – tuo laikotarpiu, kurį asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, – priklausomai nuo šių pajamų dydžio. Jeigu asmuo atitinkamą mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų su pertraukomis per kelis atskirus šio mėnesio laikotarpius, atsižvelgiama į turėtų draudžiamųjų pajamų per sumuotus laikotarpius dydžių sumą;
62.2. nustatant mokėtiną paskirtos pensijos dalį už tą mėnesio laikotarpį, per kurį asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų (šių nuostatų 62.1.2 punktas), atsižvelgiama į Pensijų įstatymo 23 straipsnio pirmojoje bei 32 straipsnio pirmojoje dalyse ir antrosios dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas draudžiamąsias pajamas, kurių dydis siejamas su 1,5 minimalios mėnesinės algos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija, dydžiu (toliau vadinama – draudžiamųjų pajamų riba). Tuo tikslu apskaičiuojamas asmens atitinkamo mėnesio draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis. Jis apskaičiuojamas dalijant asmens per atitinkamo mėnesio laikotarpį turėtas draudžiamąsias pajamas iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus. Tada apskaičiuojamas atitinkamo mėnesio draudžiamųjų pajamų ribos dydis, tenkantis vienai kalendorinei atitinkamo mėnesio dienai (toliau vadinama – draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydis). Šis dydis apskaičiuojamas draudžiamųjų pajamų ribos dydį (1,5 minimalios mėnesinės algos) dalijant iš atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus;
62.3. apskaičiuotas asmens atitinkamo mėnesio draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis lyginamas su draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydžiu (šių nuostatų 62.2 punktas). Priklausomai nuo šių dydžių santykio:
62.3.1. jeigu asmens, išskyrus Pensijų įstatymo 32 straipsnio antrosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus asmenis, per atitinkamo mėnesio laikotarpį turėtų draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis mažesnis už draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydį, asmens šio laikotarpio draudžiamosios pajamos yra mažesnės už draudžiamųjų pajamų ribą. Jeigu šio asmens per atitinkamo mėnesio laikotarpį turėtų draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis lygus draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydžiui arba didesnis už jį, asmens šio laikotarpio draudžiamosios pajamos yra didesnės už draudžiamųjų pajamų ribą;
62.3.2. jeigu Pensijų įstatymo 32 straipsnio antrosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų per atitinkamo mėnesio laikotarpį turėtų draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis neviršija draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydžio, nurodytųjų asmenų šio laikotarpio draudžiamosios pajamos yra mažesnės už draudžiamųjų pajamų ribą. Jeigu šių asmenų draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis viršija draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydį, – jų šio laikotarpio draudžiamosios pajamos yra didesnės už draudžiamųjų pajamų ribą;
62.4. kai asmuo atitinkamo mėnesio laikotarpiu (laikotarpiais) neturėjo draudžiamųjų pajamų, mokama visa paskirta pensija. Tokia pat tvarka mokama visa paskirta pensija ir tais laikotarpiais, kai dirbantys pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu asmenys laikinai neturi draudžiamųjų pajamų dėl to, kad šios pajamos jiems tuo laikotarpiu nepriklausė (neapmokamų atostogų metu, ligos, kai jiems nemokama ligos pašalpa, metu ir panašiai);
62.5. kai asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų ne visą mėnesį, už atitinkamą mėnesį mokėtinos paskirtos pensijos dydis nustatomas taip:
62.5.1. už atitinkamo mėnesio laikotarpio, per kurį asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, kalendorines dienas išmokama pagrindinės pensijos dalies dalis, kuri apskaičiuojama pagrindinę pensijos dalį dalijant iš atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš to mėnesio laikotarpio, per kurį asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, kalendorinių dienų skaičiaus. Tokia pat tvarka apskaičiuojama ir papildomos pensijos dalies dalis, jeigu atsižvelgiant į pensijos gavėjo draudžiamųjų pajamų dydį priklauso ją išmokėti;
62.5.2. už atitinkamo mėnesio laikotarpio, per kurį asmuo neturėjo draudžiamųjų pajamų, kalendorines dienas išmokama paskirtos pensijos dalies dalis, kuri apskaičiuojama paskirtąją pensiją (pagrindinę ir papildomą pensijos dalis) dalijant iš atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš to mėnesio laikotarpio, per kurį asmuo neturėjo draudžiamųjų pajamų, kalendorinių dienų skaičiaus;
62.6. asmeniui pradėjus turėti draudžiamųjų pajamų, mokėti visą paskirtą pensiją nustojama nuo tos dienos, kurią pradėta turėti šių pajamų. Netekus šių pajamų, paskirta pensija pradedama mokėti nuo kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią nustota turėti draudžiamųjų pajamų;
62.7. pensijos, išmokėtos turėjusiems draudžiamųjų pajamų pensijų gavėjams už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, perskaičiuojamos laikantis šių nuostatų 62.1–62.6 punktuose nustatytos tvarkos. Jeigu nurodytuoju laikotarpiu buvo išmokėtos mažesnės pensijos už perskaičiuotas išmokėtinas pensijas, pensijų gavėjams išmokamos neprimokėtos pensijų sumos;
62.8. kiekvienas senatvės ir invalidumo pensijos gavėjas Pensijų įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais privalo pranešti pensiją jam mokančiam socialinio draudimo skyriui apie darbo santykių pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, atsiradusių po pensijos paskyrimo, faktą. Jeigu apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas pensijos dydis iš gavėjo išieškomas šių nuostatų 75 punkte nustatyta tvarka. Nustatydami senatvės ir invalidumo pensijų gavėjų draudžiamųjų pajamų dydį, nuo kurio priklauso mokėtina paskirtos pensijos dalis, socialinio draudimo skyriai remiasi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų duomenų bazėje esančiais duomenimis;
62.9. pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio už du mėnesius (Pensijų įstatymo 39 straipsnio penktoji dalis). Pensijos dydis už mirties mėnesį skaičiuojamas atsižvelgiant į pensininko draudžiamąsias pajamas, jeigu jis tą mėnesį tokių pajamų turėjo. Tokiu atveju pensijos dydis už tą mirties mėnesį apskaičiuojamas šių nuostatų 62.2–62.6 punktuose nustatyta tvarka. Pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą“.