LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS MINISTRO 1999 M. KOVO 5 D. ĮSAKYMO NR. 73 „DĖL PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2006 m. rugpjūčio 17 d. Nr. D1-373

Vilnius

 

Pakeičiu Pagrindinių miško kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 73 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2004, Nr. 10-284, Nr. 54-1853; 2005, Nr. 16-523):

1. Pripažįstu netekusiu galios 5 punkto antros pastraipos c papunktį.

2. Išdėstau 10.1 punkto ketvirtą pastraipą taip:

„Vandens telkinių šlaituose, statesniuose kaip 10°, taip pat visuose šlaituose, statesniuose kaip 45°, plyni kirtimai nevykdomi. Maksimalus plynų biržių 10–45° nuolydžio šlaituose plotis – 75 m;“.

3. Išdėstau dalies

„KIRTIMŲ APRIBOJIMAI ATSKIRŲ MIŠKŲ GRUPIŲ BEI SAUGOMŲ TERITORIJŲ IR KERTINIŲ MIŠKO BUVEINIŲ MIŠKUOSE“

pavadinimą taip:

KIRTIMŲ APRIBOJIMAI ATSKIRŲ MIŠKŲ GRUPIŲ BEI SAUGOMŲ TERITORIJŲ MIŠKUOSE“.

4. Pripažįstu netekusiu galios 14.8 punktą.

5. Buvusį 14.9 punktą laikau 14.8 punktu.

6. Išdėstau 20.4 punktą taip:

20.4. pagrindiniams kirtimams naudojamos valksmos, prakirstos vykdant ugdymo ar sanitarinius kirtimus. Naujai projektuojant valksmų išdėstymą pagrindinių kirtimų biržėse, vidutinis atstumas tarp valksmų centrų turi būti ne mažesnis negu 25 m, o valksmų užimamas plotas negali viršyti 24 % biržės ploto. Po kirtimo valksmų plotis turi būti ne didesnis nei 5,5 m. Projektuojant valksmas, perspektyvaus pomiškio grupės, jei tai įmanoma, turi būti apeinamos, valksmos per jas nekertamos. Atstumas tarp valksmų centrų gali būti mažesnis tuo atveju, kai valksmų biržėse negalima išdėstyti nurodytu atstumu dėl biržės pločio, reljefo ar naudojamos kirtimų technologijos ypatumų. Kertant brandžius minkštųjų lapuočių medžius pušynuose ir privačiuose miškuose kertant drebules, baltalksnius, blindes ir gluosnius nebrandžiuose medynuose, kuriuose iš 1 ha iškertama mažiau kaip 40 m3, naujos valksmos nekertamos. Kertant biržes medkirtėmis, galimi ir nuvažiavimai nuo valksmų, įšalus gruntui bei N hidrotopo augavietėse. Visais kitais atvejais važinėti ne valksmomis draudžiama, išskyrus vienkartinius atvejus esant avariniam būtinumui;“.

7. Išdėstau 21.3 punkto pirmąją pastraipą taip:

„21.3. kirtaviečių valymo būdai ir terminai nurodomi leidime kirsti mišką. Kirtimo atliekos, siekiant jas panaudoti kurui ar kitoms reikmėms, išvežamos iš kirtavietės važiuojant valksmomis. Įšalus gruntui bei N hidrotopo augavietėse galima važiuoti ir ne valksmomis, užtikrinant perspektyvaus pomiškio išsaugojimą. Kirtimo atliekas draudžiama išvežti iš Na, Nae, Ša, Šae, La, Ua, Pan, Pa augavietėse esančių plyno kirtimų biržių, jas rekomenduojama susmulkinti ir paskleisti kirtavietėje. Jeigu kirtimo atliekų nenumatoma panaudoti, plyno kirtimo biržės valomos šiais būdais:“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS