Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo
2008 m. lapkričio 12 d. Nr. 1225
Vilnius
Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 5.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Finansų ministerijai:
2.1. per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti:
2.1.2. pasiūlymo keisti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir (ar) veiksmų programą formą;
2.2. per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti:
2.2.1. informacijos apie projektų vykdytojams per 3 artimiausius mėnesius planuojamų išmokėti Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal kiekvieną veiksmų programą teikimo formą;
2.3. per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti:
2.3.6. 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisykles;
2.3.9. pažymos apie Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos veikimą formą;
2.3.10. pažymos apie deklaruojamų išlaidų atitiktį Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytoms taisyklėms ir vadovaujančiosios institucijos atliktas procedūras ir patikrinimus, susijusius su išlaidų deklaracijose nurodytomis išlaidomis, formą;
3. Nustatyti, kad Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų šiuo nutarimu, 75 ir 91–99 punktai įsigalioja 2009 m. kovo 1 dieną.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 12 d.
nutarimu Nr. 1225
VEIKSMŲ PROGRAMŲ administravimo ir finansavimo TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau vadinama – šios taisyklės) nustato Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, Ekonomikos augimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3740, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 (toliau vadinama – veiksmų programa), administravimo ir finansavimo procesų nuostatas. Šios taisyklės nustato veiksmų programų techninės paramos prioritetų ir Techninės paramos veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. K(2007)6717, administravimo ir finansavimo procesų nuostatas tiek, kiek šių nuostatų nereglamentuoja Techninės paramos administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 780 (Žin., 2008, Nr. 90-3606).
2. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25) (toliau vadinama – Reglamentas Nr. 1083/2006), 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1828/2006, nustatančiu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1) (toliau vadinama – Reglamentas Nr. 1828/2006), ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637) (toliau vadinama – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės).
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Einamasis vertinimas – įgyvendinant veiksmų programą atliekamas strateginis ar veiklos vertinimas.
Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo planas (toliau vadinama ES fondų lėšų naudojimo planas) – dokumentas, kuriame nurodomos 2008–2015 metais planuojamos kasmet pripažinti deklaruotinomis Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) fondų lėšos pagal asignavimų valdytojus, veiksmų programų prioritetus arba uždavinius, jeigu yra keli asignavimų valdytojai pagal tą patį veiksmų programos prioritetą.
Metinis ES struktūrinės paramos vertinimo planas – planas, kuriame numatomi ES struktūrinės paramos vertinimo ir vertinimo galimybių stiprinimo projektai, už vertinimo ir vertinimo galimybių stiprinimo projektų įgyvendinimą atsakingos institucijos, vertinimo tikslai ir rezultatai, vertinimo ir vertinimo galimybių stiprinimo projektų įgyvendinimo terminai ir kita reikiama informacija.
Pažeidimų kontrolierius – vadovaujančiosios institucijos ir įgyvendinančiosios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, pagal kompetenciją atsakingas už jam pavestų funkcijų, apimančių pažeidimų tyrimą, nustatymą, šalinimą ir prevenciją, bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis, įgyvendinimą.
Pažeidimo tyrimas – įgyvendinančiosios institucijos atliekamas projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimas, patikra vietoje, prašymas paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir (ar) kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą.
Strateginis vertinimas – vertinimas, kai analizuojamas veiksmų programos ar kelių veiksmų programų ryšys su Bendrijos ir nacionalinėmis strategijomis ir vertinamas tos veiksmų programos ar kelių veiksmų programų indėlis siekiant šių strategijų tikslų.
Veiklos vertinimas – vertinimas, kai analizuojama veiksmų programos (ar jos dalies) įgyvendinimo eiga, siekiant papildyti veiksmų programos stebėseną ir tobulinti veiksmų programos įgyvendinimą.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Reglamente Nr. 1083/2006, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), vartojamas sąvokas.
II. ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS KŪRIMAS, PRIEŽIŪRA IR TOBULINIMAS
I. ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS APRAŠYMO PARENGIMAS IR PATEIKIMAS EUROPOS KOMISIJAI
4. Koordinuojančioji institucija ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą (toliau vadinama – aprašymas) rengia vadovaudamasi Reglamento Nr. 1828/2006 21–23 straipsniais.
5. Koordinuojančioji institucija, rengdama aprašymą, vadovaujančiajai, tvirtinančiajai, mokėjimus atliekančiajai, audito institucijoms, ministerijoms ir (ar) kitoms valstybės institucijoms, pagal kompetenciją atsakingoms už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius (toliau vadinama – ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos), įgyvendinančiosioms institucijoms ir Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų tarnyba) teikia užpildyti savo parengtą klausimyną; kartu su klausimynu koordinuojančioji institucija teikia jo pildymo rekomendacijas.
6. Vadovaujančioji, tvirtinančioji, mokėjimus atliekančioji institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, įgyvendinančiosios institucijos ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki koordinuojančiosios institucijos rašte nustatyto termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 darbo dienų, teikia koordinuojančiajai institucijai užpildytą klausimyną ir teisės aktų ar jų projektų, kuriais reglamentuojama institucijos vidaus sistema, kopijas.
7. Koordinuojančioji institucija, gavusi vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų, įgyvendinančiųjų institucijų ir Viešųjų pirkimų tarnybos užpildytus klausimynus, apibendrina juos ir parengia pagal Reglamento Nr. 1828/2006 XII priede nustatytą formą aprašymą, kurį kartu su ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos vertinimo ataskaita iki pirmo tarpinio mokėjimo paraiškos pateikimo Europos Komisijai arba vėliausiai per 12 mėnesių nuo kiekvienos veiksmų programos patvirtinimo, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1083/2006 71 straipsnyje, teikia Europos Komisijai.
8. Jeigu ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos vertinimo ataskaitoje pateikta nuomonė dėl ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos ir Reglamento Nr. 1083/2006 58–62 straipsnių neatitikimo, koordinuojančioji institucija kartu su vadovaujančiąja, tvirtinančiąja, mokėjimus atliekančiąja institucijomis, ministerijomis ir (ar) kitomis valstybės institucijomis, įgyvendinančiosiomis institucijomis ir Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl kurių vidaus sistemų ir Reglamento Nr. 1083/2006 58–62 straipsnių neatitikimo pateikta nuomonė, susipažįsta su ja, rengia priemonių nustatytiems neatitikimams pašalinti įgyvendinimo planą ir teikia jį Europos Komisijai Reglamento Nr. 1083/2006 71 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
9. Koordinuojančioji institucija prižiūri priemonių nustatytiems neatitikimams pašalinti įgyvendinimo plano įgyvendinimą ir, jį įgyvendinus ir pašalinus nustatytus neatitikimus, apie tai informuoja Europos Komisiją.
10. Kasmet iki kovo 15 d. vadovaujančioji, tvirtinančioji, mokėjimus atliekančioji institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, įgyvendinančiosios institucijos ir Viešųjų pirkimų tarnyba koordinuojančiajai institucijai pagal jos raštu kasmet iki vasario 1 d. vadovaujančiajai, tvirtinančiajai, mokėjimus atliekančiajai, audito institucijoms, ministerijoms ir (ar) kitoms valstybės institucijoms, įgyvendinančiosioms institucijoms ir Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktus nurodymus dėl informacijos apie institucijų vidaus sistemų pokyčius rengimo teikia informaciją apie institucijų vidaus sistemų pokyčius, pagal kuriuos koordinuojančioji institucija iki 2015 metų kasmet iki birželio 30 d. atnaujina aprašymą ir teikia jį suinteresuotoms institucijoms.
II. ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS PRIEŽIŪRA IR TOBULINIMAS
11. Vadovaujančioji, tvirtinančioji, mokėjimus atliekančioji institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, įgyvendinančiosios institucijos ir Viešųjų pirkimų tarnyba pagal kompetenciją atsako už ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo trūkumų pašalinimą ir jos tobulinimą.
12. Koordinuojančioji institucija, atlikdama ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo priežiūrą, siekdama pašalinti jos trūkumus ir tobulinti ją:
12.1. pagal kompetenciją analizuoja audito institucijos, Europos Komisijos ir kitų institucijų ir (ar) įmonių atliktų ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos auditų ataskaitas, teikia pasiūlymus Europos Komisijai ir kitoms institucijoms ir (ar) įmonėms dėl šiose ataskaitose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių ir prižiūri šių priemonių įgyvendinimą;
12.2. Europos Komisijos prašymu organizuoja informacijos apie vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų, įgyvendinančiųjų institucijų ir Viešųjų pirkimų tarnybos atliekamų funkcijų išlaidas rengimą ir teikimą;
12.3. teikia vadovaujančiajai, tvirtinančiajai, mokėjimus atliekančiajai institucijoms, ministerijoms ir (ar) kitoms valstybės institucijoms, įgyvendinančiosioms institucijoms ir Viešųjų pirkimų tarnybai ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos tobulinimo rekomendacijas;
12.4. renka informaciją apie vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų, įgyvendinančiųjų institucijų, Viešųjų pirkimų tarnybos administracinius gebėjimus ir jų stiprinimo poreikius, pagal šią informaciją kuria koordinuojančiosios, vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų, įgyvendinančiųjų institucijų ir Viešųjų pirkimų tarnybos administracinių gebėjimų ir motyvavimo stiprinimo sistemą, organizuoja institucijų poreikiams pritaikytų mokymo programų rengimą ir jų įgyvendinimą.
III. KOMPIUTERINĖS INFORMACINĖS VALDYMO IR PRIEŽIŪROS SISTEMOS KŪRIMAS IR PLĖTRA
13. Dokumentai ir duomenys apie kiekvieną bendrai finansuojamą iš ES fondų lėšų projektą (toliau vadinama – projektas), kurių reikia finansinei ir kitai informacijai valdyti, tikrinti, audituoti, stebėti ir vertinti, turi būti registruojami, kaupiami ir apdorojami ES struktūrinės paramos kompiuterinėje informacinėje valdymo ir priežiūros sistemoje (toliau vadinama – SFMIS), kuri yra ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos sudedamoji dalis.
14. SFMIS įdiegus tam tikras funkcines galimybes, visas informacijos ir duomenų perdavimas turi būti atliekamas per SFMIS.
15. SFMIS valdytoja yra Finansų ministerija, kuri, vadovaudamasi Reglamente Nr. 1083/2006, Reglamente Nr. 1828/2006 ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais vadovaujančiosios, tarpinių ir įgyvendinančiųjų institucijų, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų funkcijų atlikimo ir informacijos apie veiksmų programų įgyvendinimą rinkimo, kaupimo ir teikimo reikalavimais, organizuoja bendrų SFMIS funkcinių galimybių ir joje saugomų duomenų reikalavimų nustatymą ir plėtrą. Tam tikslui Finansų ministerija:
15.1. sudaro SFMIS pritaikymo 2007–2013 metų ES struktūrinei paramai panaudoti komisiją (toliau vadinama – SFMIS plėtros komisija) ir SFMIS pritaikymo 2007–2013 metų ES struktūrinei paramai panaudoti darbo grupę (toliau vadinama – SFMIS darbo grupė). SFMIS plėtros komisija ir SFMIS darbo grupė sudaromos finansų ministro įsakymu;
15.2. įvertina institucijų teikiamus pasiūlymus dėl SFMIS saugomų duomenų arba jos funkcinių galimybių išplėtimo, pasiūlymų pagrįstumą, įgyvendinimo pridėtinę vertę ir išlaidas;
15.3. pagal kompetenciją imasi priemonių užtikrinti, kad SFMIS duomenys būtų registruojami laiku ir būtų patikimi;
15.4. rengia ir tvirtina SFMIS nuostatus, SFMIS naudojimo taisykles, organizuoja SFMIS vartotojų mokymą ir konsultavimą;
IV. DUOMENŲ TEIKIMAS EUROPOS KOMISIJAI PER KOMPIUTERINĘ DUOMENŲ MAINŲ SISTEMĄ
16. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1828/2006 39 straipsniu, duomenų apie ES struktūrinės paramos panaudojimą mainai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos atliekami per Informacinę Europos Bendrijos 2007–2013 metų fondų valdymo sistemą (toliau vadinama – SFC 2007).
17. Koordinuojančioji, vadovaujančioji ir tvirtinančioji institucijos pagal kompetenciją teikia Reglamento Nr. 1828/2006 40 straipsnyje nurodytą informaciją per SFC 2007.
18. Finansų ministerija, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1828/2006 41 straipsnio 2 dalimi, centralizuotai priima paraiškas įgyti teises naudotis SFC 2007 iš institucijų, atsakingų už Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, persiunčia jas Europos Komisijai, nustato SFC 2007 naudojimo Lietuvoje taisykles ir pagal kompetenciją administruoja SFC 2007 Lietuvoje.
III. pagrindinių dokumentų, KURIAIS nustatOMOS veiksmų programų įgyvendinimo sąlygOs ir tvarkA, rengimas, keitimas ir tvirtinimas
I. STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMŲ KEITIMAS
19. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija, patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007)1808 (toliau vadinama – strategija), gali būti keičiama atsižvelgiant į veiksmų programų keitimus. Veiksmų programos gali būti keičiamos Reglamento Nr. 1083/2006 33 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.
20.Inicijuoti strategijos ir (ar) veiksmų programų keitimą gali koordinuojančioji, vadovaujančioji institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, Stebėsenos komitetas.
21. Pasiūlymai dėl strategijos ir (ar) veiksmų programų keitimo teikiami koordinuojančiajai institucijai pagal finansų ministro patvirtintą pasiūlymo keisti strategiją ir (ar) veiksmų programą formą.
22. Koordinuojančioji institucija, gavusi pasiūlymą dėl:
22.1. strategijos keitimo – įvertina, ar jis pateiktas vadovaujantis šių taisyklių 19 punkto nuostatomis, ir, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1083/2006 65 straipsnio g dalimi, teikia pasiūlymą dėl strategijos keitimo Stebėsenos komitetui; jam pritarus, organizuoja derybas su Europos Komisija;
II. VEIKSMŲ PROGRAMŲ PRIEDŲ RENGIMAS IR KEITIMAS
24. Rengiamas kiekvienos veiksmų programos priedas, kuriame nurodoma:
24.1. ES fondų lėšų įsipareigojimams, nustatytiems veiksmų programos finansavimo plane, paskirstymas tarp veiksmų programos prioritetų asignavimų valdytojų pagal metus;
24.2. ES fondų lėšų, kurios, jeigu nebus panaudotos, gali būti prarastos pagal Reglamento Nr. 1083/2006 93 straipsnio nuostatas, paskirstymas tarp veiksmų programos prioritetų asignavimų valdytojų pagal metus;
24.3. ES fondų lėšų, skirtų regionų projektams finansuoti, paskirstymas tarp veiksmų programos prioritetų asignavimų valdytojų ir regionų;
24.4. veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės (toliau vadinama – priemonė) ir ši būtina informacija apie priemones:
24.4.2. priemonės aprašymas:
24.4.7. finansavimo planas pagal projektų finansavimo šaltinius ir, jeigu priemonė skirta regionų projektams įgyvendinti, ES fondų lėšos, dėl kurių kasmet turi būti pasirašytos projektų finansavimo ir administravimo sutartys (toliau vadinama – sutartis), pagal regionus:
24.4.7.1. bendras suminis visų pagal tą pačią priemonę finansuojamų projektų ES fondų ir nacionalinių projektų lėšų santykis turi neviršyti priemonei įgyvendinti nustatyto ES fondų ir nacionalinių projektų lėšų santykio, o bendra visų pagal tą pačią priemonę finansuojamų projektų ES fondų lėšų suma ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų suma turi atitinkamai neviršyti priemonei įgyvendinti skirtos ES fondų lėšų sumos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų sumos;
24.4.7.2. bendras suminis visų pagal tą patį prioritetą įgyvendinamų priemonių ES fondų lėšų ir nacionalinių projektų lėšų santykis turi neviršyti prioritetui įgyvendinti nustatyto ES fondų lėšų ir nacionalinių projektų lėšų santykio, o bendra visų pagal tą patį prioritetą įgyvendinamų priemonių ES fondų lėšų suma turi neviršyti prioritetui įgyvendinti skirtos ES fondų lėšų sumos;
24.4.7.3. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos turi būti planuojamos atsižvelgiant į kitų nacionalinių projektų lėšų dalį;
24.4.7.4. konkrečiai priemonei įgyvendinti nustatyta ES fondų lėšų suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, gali būti keičiama atsižvelgiant į to paties prioriteto šios ir kitų priemonių įgyvendinimo rezultatų ir socialinės ekonominės situacijos pokyčius, kad būtų pasiekti prioriteto tikslai ir uždaviniai ir ES fondų lėšos nebūtų prarastos. Taip pat gali būti numatyta lėšų suma (priemonei skirtų ES fondų lėšų procentais), dėl kurios galima sudaryti sutartis viršijant konkrečiai priemonei finansuoti nustatytą ES fondų lėšų sumą;
25. Koordinuojančioji, vadovaujančioji institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, atsižvelgdamos į socialinės ekonominės situacijos pokyčius, priemonių įgyvendinimo eigą ir siekdamos užtikrinti, kad ES lėšos nebūtų prarastos pagal Reglamento Nr. 1083/2006 93 straipsnio nuostatas, gali inicijuoti veiksmų programos priedo keitimą.
26. Pasiūlymai dėl veiksmų programos priedo keitimo rengiami atsižvelgiant į finansų ministro patvirtintą veiksmų programos priedo formą ir teikiami koordinuojančiajai institucijai, kuri rengia veiksmų programos priedo pakeitimo projektą ir teikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti.
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus veiksmų programos priedo pakeitimą, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ne vėliau kaip per mėnesį nuo veiksmų programos priedo pakeitimo (jeigu pakeitimai susiję su priemonių įgyvendinimo planais) įsigaliojimo dienos pagal finansų ministro patvirtintą priemonių įgyvendinimo plano formą ir jo pildymo instrukciją turi patvirtinti ir pateikti vadovaujančiajai institucijai visų priemonių įgyvendinimo planus.
III. PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMAS IR KEITIMAS
29. Projektų atrankos kriterijus rengia:
29.1. koordinuojančioji institucija, atsižvelgdama į veiksmų programų tikslus, – bendruosius projektų atrankos kriterijus;
29.2. ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos:
29.2.1. vadovaudamosi bendraisiais projektų atrankos kriterijais, pritaikomais konkrečios priemonės specifikai, ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriais nustatomi papildomi apribojimai pareiškėjams, finansuotinai veiklai, išlaidų tinkamumui finansuoti ir panašiai, – specialiuosius atitikties projektų atrankos kriterijus;
30. Specialieji projektų atrankos kriterijai turi būti parengti ir patvirtinti Stebėsenos komiteto iki atitinkamų veiksmų programos priemonių įgyvendinimo pradžios.
31. Projektų atrankos kriterijai gali būti keičiami siekiant efektyvesnio veiksmų programų įgyvendinimo ir atsižvelgiant į:
32. Keičiant projektų atrankos kriterijus, turi būti užtikrintas vienodų sąlygų taikymo principas – tam tikrame projektų konkurse visoms paraiškoms dėl projektų finansavimo turi būti taikomos vienodos sąlygos ir vienodi vertinimo principai.
33. Pasiūlymus dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo gali teikti visos institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, ir Stebėsenos komitetas.
34. Pasiūlymai dėl specialiųjų projektų atrankos kriterijų nustatymo ir jų keitimo pagal finansų ministro patvirtintą pasiūlymų dėl specialiųjų projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo formą teikiami koordinuojančiajai institucijai, kuri teikia juos svarstyti ir tvirtinti Stebėsenos komitetui.
IV. VEIKSMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS VALDYMAS
I. ES FONDŲ LĖŠŲ, SKIRIAMŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI, PLANAVIMAS IR PANAUDOJIMO PRIEŽIŪRA
35. ES fondų lėšų panaudojimas turi būti planuojamas pagal kompetenciją užtikrinant, kad:
35.2. Europos Komisijai būtų pateikti kuo tikslesni duomenys apie einamaisiais ir ateinančiais metais planuojamas pateikti mokėjimo paraiškas;
36. Vadovaujančioji institucija kartu su ministerijomis ir (ar) kitomis valstybės institucijomis ir įgyvendinančiosiomis institucijomis suplanuoja ES fondų lėšų panaudojimą, parengia ES fondų lėšų naudojimo planą, teikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti ir prižiūri, kaip jo laikomasi. Vadovaujančioji institucija gali prašyti ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų ir įgyvendinančiųjų institucijų pateikti ES fondų lėšų naudojimo planą detalizuojančius planus.
37. Vadovaujančioji institucija, kartu su ministerijomis ir (ar) kitomis valstybės institucijomis ir įgyvendinančiosiomis institucijomis rengdama ES fondų lėšų naudojimo planą, turi vadovautis:
37.2. Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu (Žin., 2007, Nr. 120-4881);
37.3. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) ir kitais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais;
37.5. veiksmų programos priede nurodytais:
37.5.1. ES fondų lėšų įsipareigojimams, nustatytiems veiksmų programos finansavimo plane, paskirstymu tarp veiksmų programos prioritetų asignavimų valdytojų pagal metus, nustatančiu kiekvieno prioriteto didžiausias sumas, dėl kurių atitinkamais metais gali būti pateiktos mokėjimo paraiškos Europos Komisijai pagal atitinkamo asignavimų valdytojo priemones;
37.5.2. ES fondų lėšų, kurių nepanaudojus jos gali būti prarastos pagal Reglamento Nr. 1083/2006 93 straipsnio nuostatas, paskirstymu tarp veiksmų programos prioritetų asignavimų valdytojų pagal metus;
38. ES fondų lėšų naudojimo planas, atsižvelgiant į jo įgyvendinimo rezultatus, gali būti keičiamas 2010 ir 2013 metais. ES fondų lėšų naudojimo plano keitimą organizuoja vadovaujančioji institucija. Pasiūlymus dėl ES fondų lėšų naudojimo plano keitimo gali teikti koordinuojančioji, tvirtinančioji, mokėjimus atliekančioji institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ir įgyvendinančiosios institucijos, suderinusios su ministerijomis ir (ar) kitomis valstybės institucijomis.
39. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ir įgyvendinančiosios institucijos priemonių įgyvendinimą turi planuoti taip, kad ES fondų lėšos būtų naudojamos laikantis patvirtinto ES fondų lėšų naudojimo plano.
40. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikį 3 ateinantiems metams planuoja vadovaudamosi ES fondų lėšų naudojimo planu ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgdamos į:
40.1. įgyvendinančiųjų institucijų pateiktą informaciją apie lėšas, planuojamas išmokėti projektų vykdytojams ateinančiais ir 2 tolesniais metais pagal jau sudarytas sutartis;
40.2. turimą informaciją apie lėšas, planuojamas išmokėti projektų vykdytojams pagal projektus, rengiamus pagal patvirtintus regionų projektų sąrašus, kurių įgyvendinimo sutartys dar nėra sudarytos;
40.3. turimą informaciją apie lėšas, planuojamas išmokėti projektų vykdytojams pagal projektus, rengiamus pagal patvirtintus valstybės projektų sąrašus, kurių įgyvendinimo sutartys dar nėra sudarytos;
40.4. turimą informaciją apie lėšas, planuojamas išmokėti projektų vykdytojams pagal projektus, kurie planuojami atrinkti konkurso būdu ir kurių įgyvendinimo sutartys dar nėra sudarytos;
41. Vadovaudamosi šių taisyklių 40 punkto nuostatomis, parengtą informaciją pagal veiksmų programas, prioritetus ir priemones apie ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikį 3 ateinantiems metams, nurodydamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, kuriose bus planuojamos ES fondų lėšos, pavadinimus, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos teikia koordinuojančiajai institucijai.
42. Koordinuojančioji institucija, gavusi ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų parengtą informaciją apie ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikį 3 ateinantiems metams, atsižvelgdama į ES fondų lėšų naudojimo planą ir veiksmų programų įgyvendinimo eigą, įvertina Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio pagrįstumą, apibendrina ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikį pagal asignavimų valdytojus, veiksmų programas ir veiksmų programų prioritetus už Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarymą atsakingai institucijai.
43. ES fondų lėšų naudojimo plano įgyvendinimą prižiūri vadovaujančioji institucija, kuri iki kiekvieno mėnesio 20 d. pagal SFMIS duomenis patikrina:
43.1. ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų (arba įgyvendinančiųjų institucijų, kai ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nėra viena iš sutarties šalių) informaciją apie sudarytas sutartis;
43.2. ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų arba įgyvendinančiųjų institucijų informaciją apie projektų vykdytojams išmokėtas lėšas;
44. Įgyvendinančiosios institucijos teikia ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai informaciją:
44.1. kasmet iki sausio 10 d. – jeigu nukrypstama nuo ES fondų lėšų naudojimo plano, nurodo priežastis, dėl kurių nukrypstama nuo ES fondų lėšų naudojimo plano, ir veiksmus, kurių imtasi ar siūloma imtis siekiant pašalinti nukrypimą;
45. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos teikia koordinuojančiajai ir vadovaujančiajai institucijoms informaciją:
45.1. kasmet iki sausio 20 d. – jeigu nukrypstama nuo ES fondų lėšų naudojimo plano, nurodo priežastis, dėl kurių nukrypstama nuo ES fondų lėšų naudojimo plano, ir veiksmus, kurių imtasi ar siūloma imtis siekiant pašalinti nukrypimą;
45.2. iki kiekvieno ketvirčio pirmojo mėnesio 20 d. – nurodo riziką nepanaudoti ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų arba viršyti bendrą ES fondų lėšų sumą, numatytą mokėjimams skirstant metinius biudžeto asignavimus;
46. Už tai, kad valstybės projektų sąrašai būtų laiku parengti ir pateikti įgyvendinančiosioms institucijoms, atsako ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, sudariusi ir patvirtinusi valstybės projektų sąrašą.
47. Už tai, kad regionų projektai būtų laiku parengti ir pateikti įgyvendinančiosioms institucijoms, atsako regionų plėtros tarybos, sudariusios ir patvirtinusios regionų projektų sąrašus.
48. Už projektų įgyvendinimo spartos kontrolę pagal kompetenciją atsakinga įgyvendinančioji institucija, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, priėmusi sprendimą skirti ES fondų lėšų projektui finansuoti.
49. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos pagal priskirtą atsakomybę ir kompetenciją privalo laiku imtis priemonių spartesniam ES fondų lėšų panaudojimui užtikrinti:
49.1. teisės aktuose nustatytais atvejais nutraukus sutartis, teisės aktuose, reglamentuojančiuose strategiją ir veiksmų programų administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka skirti ES fondų lėšas kitam projektui finansuoti;
49.2. teikti koordinuojančiajai ir vadovaujančiajai institucijoms pasiūlymus dėl asignavimų perskirstymo tarp savo vykdomų programų;
49.3. teikti Stebėsenos komitetui pasiūlymus dėl ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų įsipareigojimams vykdyti perskirstymo tarp veiksmų programų ir prioritetų;
50. Įgyvendinančiosios institucijos pagal priskirtą atsakomybę ir kompetenciją privalo laiku imtis priemonių spartesniam ES fondų lėšų panaudojimui užtikrinti:
50.2. informuoti ministerijas ir (ar) kitas valstybės institucijas apie ES fondų lėšų naudojimo problemas ir teikti pasiūlymus, kaip jas spręsti;
51. Koordinuojančioji institucija kartu su vadovaujančiąja institucija įvertina ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų pateiktą šių taisyklių 45 punkte nustatytą informaciją. Jeigu ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, įgyvendinančiosios institucijos ir regiono plėtros taryba nesilaiko šių taisyklių 44, 45, 49 ir 50 punktų nuostatų, taip pat jeigu nukrypstama nuo ES fondų lėšų naudojimo plano ir (ar) jį detalizuojančių planų ir (ar) kyla rizika nepanaudoti ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų arba viršyti bendrą ES fondų lėšų sumą, numatytą mokėjimams skirstant metinius Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus, koordinuojančioji ir vadovaujančioji institucijos pagal kompetenciją gali:
51.1. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų einamųjų metų mokėjimams atlikti perskirstymo tarp asignavimų valdytojų;
51.2. siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apriboti teisę asignavimų valdytojams prisiimti naujus įsipareigojimus sudaryti sutartis;
51.3. teikti Stebėsenos komitetui pasiūlymus dėl ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų įsipareigojimams vykdyti perskirstymo tarp veiksmų programų ir prioritetų;
52. Įgyvendinančiosios institucijos pagal finansų ministro patvirtintą formą iki kiekvieno mėnesio 20 dienos teikia mokėjimus atliekančiajai, vadovaujančiajai institucijoms ir ministerijoms ir (ar) kitoms valstybės institucijoms informaciją apie projektų vykdytojams per tris artimiausius mėnesius planuojamas išmokėti ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas pagal kiekvieną veiksmų programą.
53. Vadovaujančioji institucija, remdamasi ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu ir atsižvelgdama į terminus, skirtus patirtų išlaidų atitikčiai nustatytiems reikalavimams įvertinti pagal kiekvieno prioriteto specifiką, turi sudaryti ir kasmet iki balandžio 1 d. ir spalio 1 d. pateikti tvirtinančiajai ir mokėjimus atliekančiajai institucijoms planuojamų pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidų ataskaitą (toliau dažniausiai vadinama – išlaidų ataskaita) pagal finansų ministro patvirtintą formą.
II. IŠLAIDŲ DEKLARAVIMAS EUROPOS KOMISIJAI
55. Rengdama išlaidų ataskaitą ir mokėjimo paraišką Europos Komisijai, tvirtinančioji institucija kasmet iki sausio 20 d., gegužės 20 d. ir rugsėjo 20 d. gauna:
55.1. iš įgyvendinančiųjų institucijų, vadovaujančiosios institucijos, kai tai susiję su finansų inžinerijos priemonėmis, ir visuotinių dotacijų valdytojų, kai tai susiję su visuotinių dotacijų priemonėmis, – vadovaujantis Metodinėmis išlaidų deklaracijų rengimo rekomendacijomis pagal kompetenciją užpildytas SFMIS ir minėtų institucijų įgaliotų asmenų patvirtintas išlaidų, padarytų ir pripažintų deklaruotinomis Europos Komisijai nuo išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pradžios iki atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, t. y. gruodžio 31 d., balandžio 30 d., rugpjūčio 31 d. imtinai, deklaracijas pagal finansų ministro patvirtintą išlaidų deklaracijos formą ir projektų finansinės būklės ataskaitą, parengtą pagal finansų ministro patvirtintą formą. Tvirtinančioji institucija, siekdama, kad ES fondų lėšos nebūtų prarastos pagal Reglamento Nr. 1083/2006 93 straipsnio nuostatas, turi teisę paprašyti, kad minėtos institucijos išlaidų deklaracijas pateiktų šių taisyklių 55 punkte nenurodytais terminais;
55.2. iš koordinuojančiosios institucijos – pažymą apie ES struktūrinės paramos valdymą ir kontrolės sistemos veikimą pagal finansų ministro patvirtintą formą;
55.3. iš vadovaujančiosios institucijos – pažymą apie deklaruojamų išlaidų atitiktį ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytoms taisyklėms ir vadovaujančiosios institucijos atliktas procedūras ir patikrinimus, susijusius su išlaidų deklaracijose nurodytomis išlaidomis, pagal finansų ministro patvirtintą formą;
55.4. iš ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų arba įgyvendinančiųjų institucijų (jeigu ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos joms suteikė įgaliojimus) – grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitą, parengtą vadovaujantis finansų ministro įsakymu patvirtintomis 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisyklėmis ir užpildytą pagal finansų ministro patvirtintą formą.
56. Rengdama išlaidų ataskaitą ir mokėjimo paraišką Europos Komisijai, tvirtinančioji institucija atsižvelgia į pajamas, nurodytas Reglamento Nr. 1083/2006 55 straipsnyje:
56.1. kai pajamos gali būti objektyviai įvertinamos iš anksto, atitinkamo projekto išlaidos, pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai, įtraukiamos į išlaidų ataskaitas. Šios išlaidos deklaruojamos Europos Komisijai atsižvelgiant į atitinkamos veiksmų programos, ES fondo įgyvendinimo eigą. Siekiama užtikrinti, kad ES fondų lėšos nebūtų prarastos pagal Reglamento Nr. 1083/2006 93 straipsnio nuostatas. Taikomi šie veiksmai:
56.1.1. planuojamos gauti grynosios pajamos, apskaičiuotos laikantis vadovaujančiosios institucijos nustatytos pajamų skaičiavimo metodikos, atimamos iš sumos, kurią sudaro pagal kiekvieną mokėjimo prašymą pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos, apmokėtos projekto vykdytojų lėšomis;
56.1.2. deklaruojamos visos pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos, o planuojamos gauti grynosios pajamos, apskaičiuotos laikantis vadovaujančiosios institucijos nustatytos pajamų skaičiavimo metodikos, atimamos ne vėliau kaip deklaruojant išlaidas pagal atitinkamo projekto galutinio mokėjimo prašymą;
56.2. jeigu vertinant projektą ar vėliau iki projekto užbaigimo pajamų objektyviai apskaičiuoti neįmanoma, įgyvendinant projektą ir per 5 metus po projekto užbaigimo gautos pajamos, apskaičiuotos proporcingai fondų suteiktai paramai, atskaitomos iš išlaidų ataskaitų;
57. Jeigu praėjus ne daugiau kaip 3 metams po veiksmų programos užbaigimo nustatoma, kad iš projektų gauta pajamų, į kurias nebuvo atsižvelgta, tokios pajamos, apskaičiuotos proporcingai ES fondų suteiktai paramai, grąžinamos į ES biudžetą.
58. Nuo Europos Komisijos pervesto išankstinio finansavimo sumos (avanso) priskaičiuotos palūkanos ir projektų vykdytojų pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles panaudotos ir (arba) pervestos palūkanos laikomos valstybės narės lėšomis kaip nacionalinis valstybės finansinis įnašas, kuris deklaruojamas Europos Komisijai.
59. Tvirtinančioji institucija, siekdama patikrinti ir įvertinti, ar įgyvendinančiųjų institucijų ir (ar) visuotinių dotacijų valdytojų pateiktos išlaidų deklaracijos yra tikslios, grindžiamos patikimomis apskaitos sistemomis ir parengtos remiantis patikrinamais išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais, ar deklaruotos išlaidos atitinka taikomas ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas taisykles, ar buvo padarytos vykdant projektus, atrinktus finansuoti pagal veiksmų programai taikytinus kriterijus, ir laikantis ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų taisyklių, prieš deklaruodama išlaidas Europos Komisijai, prireikus atlieka patikrinimus įgyvendinančiosiose institucijose ir (ar) visuotinių dotacijų valdytojų institucijose. Įgyvendinančiosios institucijos ir (ar) visuotinių dotacijų valdytojai privalo laikytis tvirtinančiosios institucijos pateiktų nurodymų ir vadovautis patikrinimų metu nustatytų neatitikimų ištaisymo rekomendacijomis.
60. Tvirtinančioji institucija, siekdama įsitikinti, kad iš vadovaujančiosios institucijos ji gavo tinkamą informaciją apie atliktas procedūras ir patikrinimus, susijusius su išlaidų deklaracijose nurodytomis išlaidomis, pati gali atlikti patikrinimus vadovaujančiojoje institucijoje.
61. Tvirtinančioji institucija, vadovaudamasi šių taisyklių 55 ir 56 punktuose nurodyta informacija ir atsižvelgdama į SFMIS turimą informaciją apie nustatytus ir neištaisytus pažeidimus, savo atliktų patikrinimų rezultatus, audito institucijos atliktų auditų rezultatus, savo pačios nustatyta tvarka rengia išlaidų ataskaitą ir mokėjimo paraišką Europos Komisijai pagal Reglamento Nr. 1828/2006 X priede nurodytą formą ir pateikia ją Europos Komisijai ne vėliau kaip vasario 28 d., birželio 30 d., spalio 31 dieną. Išlaidų ataskaita ir mokėjimo paraiška dėl mokėjimo, kurį Europos Komisija turi atlikti einamaisiais metais, pateikiama ne vėliau kaip spalio 31 dieną.
III. pažeIDIMŲ tyrimAS ir nustatymAS
62. Pažeidimus įtarti gali kiekvienas institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, darbuotojas pagal kompetenciją:
62.1. tikrindamas mokėjimo prašymus ir kartu su jais pateiktus išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, projekto įgyvendinimo ataskaitas, paraiškas asignavimų valdytojui;
62.2. projekto vykdytojui atsisakius pateikti prašomą informaciją arba pateikus neišsamią informaciją apie projektą ar jo įgyvendinimo eigą;
62.6. pastebėjęs atitinkamą informaciją visuomenės informavimo priemonėse (spaudoje, televizijos ar radijo laidose, internete ir panašiai);
63. Įgyvendinančioji institucija, įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą iš koordinuojančiosios, vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos:
63.1. šią informaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos gavimo įgyvendinančiojoje institucijoje dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu, registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale pagal Finansų ministerijos patvirtintą įtariamų pažeidimų registravimo žurnalo pavyzdinę formą;
63.2. įvertina įtariamo pažeidimo pobūdį ir sprendžia, ar reikia stabdyti projekto vykdytojo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimą ir (ar) siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai išmokėti arba išmokėti su įtariamu pažeidimu nesusijusią lėšų dalį (išskyrus galutinį mokėjimo prašymą), jeigu įtariamas pažeidimas susijęs su projekto išlaidomis, kurioms apmokėti projekto vykdytojas yra pateikęs mokėjimo prašymus įgyvendinančiajai institucijai, ir (arba) pagal kompetenciją siūlo ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai imtis veiksmų dėl paramos lėšų išmokėjimo sustabdymo SFMIS arba, jeigu yra įgaliota ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, imasi veiksmų dėl paramos lėšų išmokėjimo sustabdymo SFMIS, kol bus užbaigtas pažeidimo tyrimas;
63.3. ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu, atlieka papildomą projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą ir (ar) patikrą vietoje ar kitus veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti. Įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, gali kreiptis ir į kitas atsakingas institucijas prašydama pateikti paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu;
63.4. nustačiusi pažeidimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informaciją apie pažeidimo tyrimo eigą ir rezultatus registruoja SFMIS. Jeigu atlikusi tyrimą įgyvendinančioji institucija pažeidimo nenustato, minėtą informaciją ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo pabaigos registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale;
64. Įgyvendinančioji institucija pažeidimo tyrimą turi atlikti ir nustatyti pažeidimą (ar pripažinti, kad jo nėra) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos. Tais atvejais, kai dėl įtariamo pažeidimo reikia kompetentingos institucijos išvados arba papildomos informacijos iš projekto vykdytojo ir (ar) kitų institucijų ar įstaigų, pažeidimo tyrimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 60 darbo dienų įgyvendinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kuriame taip pat turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių pratęsiamas pažeidimo tyrimas.
65. Įgyvendinančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikia pasiūlymus ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai.
66. Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusi įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą, išnagrinėja jį ir priima sprendimą Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
67. Įgyvendinančioji institucija neturi informuoti ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos apie savo nustatytus pažeidimus, kuriuos, jos nuomone, galima ištaisyti. Ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai paprašius, įgyvendinančioji institucija turi pateikti informaciją apie nustatytus pažeidimus, kuriuos, jos nuomone, galima ištaisyti.
68. Įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, įtarusi ir (ar) gavusi informacijos apie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, prireikus kreipiasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados apie viešojo pirkimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) reikalavimams pateikimo, nurodo įtariamus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, argumentuotai paaiškina susidariusias aplinkybes ir pateikia dokumentų, kuriais įrodomi įtariami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, kopijas.
69. Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi iš įgyvendinančiosios institucijos prašymą pateikti išvadą dėl projektų vykdytojų (perkančiųjų organizacijų) viešųjų pirkimų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, išnagrinėja nurodytas aplinkybes, prireikus atlieka viešojo pirkimo įvertinimą ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įtariamus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus gavimo iš įgyvendinančiosios institucijos ir (ar) papildomos informacijos, jeigu ji būtina, gavimo iš projekto vykdytojo (perkančiosios organizacijos) dienos išvadą pateikia įgyvendinančiajai institucijai. Tais atvejais, kai Viešųjų pirkimų tarnybai reikia papildomos informacijos iš projekto vykdytojo (perkančiosios organizacijos) ir (ar) kitų institucijų ar įstaigų, išvados dėl projekto vykdytojo (perkančiosios organizacijos) viešojo pirkimo atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 60 darbo dienų. Apie tai Viešųjų pirkimų tarnyba turi informuoti įgyvendinančiąją instituciją.
70. Nustačiusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, Viešųjų pirkimų tarnyba vertinimo išvadų kopijas teikia įgyvendinančiajai institucijai ir ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai.
71. Jeigu nustačiusi pažeidimą įgyvendinančioji institucija įtaria nusikalstamą veiką, apie tai ji nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), vadovaujančiąją instituciją, ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją. Įgyvendinančioji institucija tam naudoja Finansų ministerijos patvirtintą pranešimo apie pažeidimą formą. Kartu su pranešimu apie pažeidimą įgyvendinančioji institucija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikia visą turimą su įtariama nusikalstama veika susijusią informaciją ir dokumentų kopijas.
72. Vadovaujančiosios ir įgyvendinančiosios institucijų vadovai arba jų įgalioti asmenys paskiria pažeidimų kontrolierių. Jeigu institucija atsakinga už kelių veiksmų programų įgyvendinimą, gali būti skiriami pažeidimų kontrolieriai kiekvienai veiksmų programai. Pažeidimų kontrolieriumi negali būti skiriami minėtų institucijų vidaus audito padalinio valstybės tarnautojai arba darbuotojai.
73. Pažeidimų kontrolieriaus funkcijos:
73.1. vadovaujančiosios institucijos pažeidimų kontrolierius:
73.1.2. naudodamasis SFMIS pateikta informacija, informuoja Europos Komisiją ir audito instituciją apie pažeidimus, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1828/2006 28–31 ir 36 straipsniuose;
73.1.3. dalyvauja rengiant Metodines pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu;
73.1.4. vykdo pažeidimų prevenciją – sistemina informaciją, susijusią su nustatytais pažeidimais, analizuoja ją, atsižvelgdamas į ją, inicijuoja ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos ir ją reglamentuojančių teisės aktų tobulinimą, organizuoja mokymą su pažeidimų administravimu susijusiais klausimais, atlieka kitus pažeidimų prevencijos veiksmus;
73.2. įgyvendinančiosios institucijos pažeidimų kontrolierius:
73.2.1. gavęs iš koordinuojančiosios, vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos informaciją apie įtariamus pažeidimus, registruoja ją įtariamų pažeidimų registravimo žurnale;
73.2.2. registruoja informaciją apie nustatytus pažeidimus, jų tyrimo eigą ir kitą susijusią informaciją SFMIS;
73.2.4. pagal kompetenciją šių taisyklių nustatyta tvarka informuoja atsakingas institucijas apie nustatytus pažeidimus;
73.2.6. vykdo pažeidimų prevenciją – sistemina informaciją, susijusią su nustatytais pažeidimais, analizuoja ją, atsižvelgdamas į šią informaciją inicijuoja ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos ir ją reglamentuojančių teisės aktų tobulinimą, organizuoja mokymą su pažeidimų administravimu susijusiais klausimais, atlieka kitus pažeidimų prevencijos veiksmus;
74. Pažeidimų tyrimo, nustatymo, šalinimo ir prevencijos klausimams nagrinėti ir su pažeidimų tyrimu, nustatymu, šalinimu ir prevencija susijusiai veiklai koordinuoti vadovaujančioji institucija sudaro pažeidimų kontrolierių darbo grupę, kurios sudėtis tvirtinama finansų ministro įsakymu. Pažeidimų kontrolierių darbo grupė sudaroma iš pažeidimų kontrolierių. Pažeidimų kontrolierių darbo grupei vadovauja vadovaujančiosios institucijos atstovas. Vadovaujančioji institucija atlieka pažeidimų kontrolierių darbo grupės sekretoriato funkcijas. Į pažeidimų kontrolierių darbo grupę stebėtojų teisėmis kviečiami koordinuojančiosios, tvirtinančiosios, audito institucijų, ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai.
IV. ES FONDŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ, IŠMOKĖTŲ IR (ARba) PANAUDOTŲ PAŽEIDŽIANT TEISĖS AKTUS, GRĄŽINIMAS IR APSKAITA
75. ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, grąžinimas vykdomas Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2005, Nr. 69-2469; 2008, Nr. 55-2077), ir finansų ministro įsakymu patvirtintose 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
76. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos joms suteikė įgaliojimus) šių taisyklių 55 punkte nustatytais terminais ir finansų ministro įsakymu patvirtintose 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisyklėse nustatyta tvarka teikia tvirtinančiajai institucijai ir mokėjimus atliekančiajai institucijai grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitą pagal finansų ministro patvirtintą formą.
77. Visos grąžintinos ir grąžintos lėšos grąžinamos į ES biudžetą taip: iki veiksmų programos vykdymo pabaigos – atimamos iš lėšų sumos, nurodytos Europos Komisijai teikiamoje kitoje išlaidų ataskaitoje ir mokėjimo paraiškoje, o užbaigus veiksmų programą – pervedamos į Europos Komisijos nurodytą sąskaitą.
78. Tvirtinančioji institucija kasmet, vėliausiai – iki kovo 31 d., siunčia Europos Komisijai išimtų ir susigrąžintų sumų bei susigrąžintinų sumų metinę ataskaitą pagal Reglamento Nr. 1828/2006 XI priede nustatytą formą. Tvirtinančiajai institucijai informaciją apie panaikintą ES fondų lėšų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dalį arba visas projektui įgyvendinti skirtas ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas teikia vadovaujančioji institucija.
V. ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS VERTINIMAS
79. ES struktūrinės paramos vertinimas (toliau vadinama – vertinimas) atliekamas vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planu, patvirtintu finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018 (Žin., 2008, Nr. 9-314) (toliau vadinama – vertinimo planas).
80. Vertinimo veiklai koordinuoti koordinuojančioji institucija sudaro vertinimo koordinavimo grupę, kurios sudėtis tvirtinama finansų ministro įsakymu. Vertinimo koordinavimo grupė sudaroma iš atsakingų už vertinimą darbuotojų, kuriuos paskiria koordinuojančioji, vadovaujančioji institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos.
81. Vertinimo planui įgyvendinti pagal finansų ministro patvirtintą metinio Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo plano formą kasmet sudaromi metiniai Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planai (toliau vadinama – metiniai vertinimo planai), kuriuos tvirtina finansų ministras.
82. Metinis vertinimo planas sudaromas taip:
82.1. Koordinuojančioji institucija, atsižvelgdama į vertinimo planą, Reglamente Nr. 1083/2006 nustatytus reikalavimus, veiksmų programų įgyvendinimo situacijos analizę ir vertinimo poreikius, kasmet iki rugsėjo 1 d. pateikia vadovaujančiajai institucijai, ministerijoms ir (ar) kitoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl pagrindinių vertinimo prioritetų ateinantiems metams ir informaciją apie ateinančias metais vertinimams atlikti numatytas lėšas.
82.2. Atsižvelgdamos į šių taisyklių 82.1 punkte nurodytą informaciją, koordinuojančioji, vadovaujančioji institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos rengia ES struktūrinės paramos vertinimo poreikių paraiškas pagal finansų ministro patvirtintą formą. Vadovaujančioji institucija, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ES struktūrinės paramos vertinimo poreikių paraiškas kasmet iki spalio 1 d. pateikia koordinuojančiajai institucijai.
82.3. Koordinuojančioji institucija išanalizuoja šių taisyklių 82.2 punkte nurodytą informaciją ir, atsižvelgdama į vertinimo plano nuostatas ir planuojamų vertinimo projektų atitiktį ateinančių metų vertinimo prioritetams, kasmet iki lapkričio 1 d. parengia metinio vertinimo plano projektą, į kurį pirmiausia įtraukia visus pagal Reglamento Nr. 1083/2006 48 straipsnio 3 dalį privalomus vertinimus, po to, atsižvelgdama į vertinimams atlikti planuojamas lėšas, įtraukia vertinimus pagal nacionalinius poreikius, suderina metinio vertinimo plano projektą su vadovaujančiąja institucija ir kasmet iki lapkričio 15 d. teikia jį aptarti vertinimo koordinavimo grupei.
82.4. Vertinimo koordinavimo grupė kasmet iki gruodžio 1 d. ateinančiųjų metų metinio vertinimo plano projektą aptaria savo posėdyje ir pritaria jam. Aptariant metinio vertinimo plano projektą, turi būti suderinti prie metinio vertinimo plano įgyvendinimo prisidedančių institucijų planuojamų įgyvendinti vertinimo projektų tikslai, planuojami rezultatai, lėšų poreikis vertinimo projektams įgyvendinti, vertinimo projektų įgyvendinimo terminai ir atsakingos už vertinimo projektų įgyvendinimą institucijos.
82.5. Vertinimo koordinavimo grupei pritarus metinio vertinimo plano projektui, koordinuojančioji institucija jį teikia tvirtinti finansų ministrui. Ateinančiųjų metų metinis vertinimo planas turi būti patvirtintas kasmet iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.
83. Patvirtintas metinis vertinimo planas nelaikomas galutiniu sprendimu dėl vertinimo projektų finansavimo iš techninės paramos lėšų. Galutinis sprendimas dėl projektų finansavimo priimamas įgyvendinančiajai institucijai atlikus paraiškų dėl projektų finansavimo vertinimą Techninės paramos administravimo ir finansavimo taisyklių nustatyta tvarka.
84. Metiniame vertinimo plane numatytų vertinimo projektų įgyvendinimas organizuojamas pagal Techninės paramos administravimo ir finansavimo taisykles.
85. Metinio vertinimo plano įgyvendinimas pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, turi būti apsvarstytas vertinimo koordinavimo grupėje.
86. Apie metinio vertinimo plano įgyvendinimo rezultatus koordinuojančioji institucija ne rečiau kaip kartą per metus informuoja Stebėsenos komitetą.
87. Metinis vertinimo planas keičiamas taip:
87.1. Metinio vertinimo plano keitimą inicijuoti gali:
87.2. Šių taisyklių 87.1.2–87.1.3 punktuose nustatytos institucijos pasiūlymus dėl metinio vertinimo plano keitimo teikia koordinuojančiajai institucijai pagal finansų ministro patvirtintą formą.
87.3. Koordinuojančioji institucija, gavusi pasiūlymus dėl metinio vertinimo plano keitimo, išnagrinėja juos ir per 15 darbo dienų nuo pasiūlymų gavimo dienos teikia vertinimo koordinavimo grupei:
87.3.1. parengtą metinio vertinimo plano keitimo projektą, jeigu koordinuojančioji institucija jiems pritaria;
87.4. Vertinimo koordinavimo grupė, gavusi šių taisyklių 87.3.1–87.3.2 punktuose nurodytą informaciją, aptaria ją vertinimo koordinavimo grupės posėdyje ir pritaria arba nepritaria metinio vertinimo plano pakeitimui.
88. Už vertinimą yra atsakingos šios institucijos:
88.1. Koordinuojančioji institucija yra atsakinga už einamųjų strateginių vertinimų, susijusių su strategijos įgyvendinimu, apimančių horizontaliąsias sritis ar skirtingus finansavimo šaltinius, ir einamųjų veiklos vertinimų veiksmų programos (arba veiksmų programos prioriteto) lygiu atlikimą bei vertinimo galimybių stiprinimo priemonių įgyvendinimą.
88.2. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos yra atsakingos už einamųjų strateginių ir einamųjų veiklos vertinimų, susijusių su konkrečių veiksmų programų prioritetų ir (ar) priemonių įgyvendinimu pagal strategiškai svarbias sritis, atlikimą.
89. Atlikusios šių taisyklių 88 punkte nurodytus vertinimus, už vertinimą atsakingos institucijos ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitų priėmimo:
90. Koordinuojančioji institucija analizuoja šių taisyklių 89.3 punkte nurodytą informaciją, ją apibendrina ir teikia:
90.1. kasmet iki kovo 15 d. vadovaujančiajai institucijai informaciją, kurios reikia metinei ir galutinei įgyvendinimo ataskaitoms parengti;
VI. INFORMAVIMAS IR VIEŠINIMAS
91. Informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo veiklos atliekamos vadovaujantis Informavimo apie ES struktūrinę paramą planu, patvirtintu finansų ministro 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1K-255 (Žin., 2008, Nr. 99-3830) (toliau vadinama – Informavimo planas).
92. Informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo veikloms koordinuoti vadovaujančioji institucija sudaro informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupę, kurios sudėtis tvirtinama finansų ministro įsakymu. Informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupė sudaroma iš atsakingų už informavimo ir viešinimo organizavimą valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų, kuriuos paskiria vadovaujančioji institucija, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ir įgyvendinančiosios institucijos.
93. Sudaromi metiniai informavimo ir viešinimo priemonių planai informavimo planui įgyvendinti (toliau vadinama – metinis informavimo ir viešinimo priemonių planas). Vadovaujančioji institucija organizuoja metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano sudarymą, prireikus – ir jo keitimą.
94. Metinis informavimo ir viešinimo priemonių planas sudaromas taip:
94.1. Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į informavimo planą, esamos būklės analizę, informavimo ir viešinimo poreikius, kasmet iki spalio 15 d. pateikia informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupei pasiūlymus dėl ateinančiųjų metų metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano:
94.1.1. nurodo pagrindinius ateinančiųjų metų informavimo ir viešinimo veiklos uždavinius ir siektinus rezultatus;
94.1.2. nurodo siūlomas ateinančiaisiais metais planuojamas įgyvendinti informavimo ir viešinimo veiklas;
94.2. Informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupėje suderinus pasiūlymus dėl ateinančiųjų metų metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ir įgyvendinančiosios institucijos, atsižvelgdamos į šiuos pasiūlymus, iki einamųjų metų lapkričio 15 d. teikia vadovaujančiajai institucijai informaciją apie ateinančiaisiais metais planuojamas informavimo ir viešinimo veiklas, jų įgyvendinimo terminus, tikslines grupes ir lėšų poreikį pagal informavimo plane priskirtą atsakomybės sritį.
94.3. Vadovaujančioji institucija, gavusi šių taisyklių 94.2 punkte nurodytą informaciją, įvertina planuojamų atlikti informavimo ir viešinimo veiklų atitiktį informavimo plano nuostatoms ir kasmet iki gruodžio 1 d. parengia metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano projektą, kurį teikia aptarti informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupei.
94.4. Informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupė kasmet iki gruodžio 15 d. metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano projektą aptaria savo posėdyje ir pritaria jam. Aptariant metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano projektą, turi būti suderintos prie metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano įgyvendinimo prisidedančių institucijų planuojamos informavimo ir viešinimo veiklos, lėšų poreikis joms atlikti, atlikimo terminai už informavimo ir viešinimo veiklų atlikimą atsakingos institucijos.
94.5. Jeigu informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupė pritaria metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano projektui, vadovaujančioji institucija jį teikia tvirtinti finansų ministrui. Ateinančiųjų metų metinis informavimo ir viešinimo priemonių planas kasmet turi būti patvirtintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Patvirtinus metinį informavimo ir viešinimo priemonių planą, vadovaujančioji institucija apie tai informuoja Stebėsenos komitetą.
95. Metiniame informavimo ir viešinimo priemonių plane numatytų informavimo ir viešinimo veiklų atlikimą prižiūri vadovaujančioji institucija, pasitelkdama informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupę.
96. Metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano įgyvendinimas pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus, turi būti apsvarstytas informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupėje.
97. Apie metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano įgyvendinimo rezultatus vadovaujančioji institucija ne rečiau kaip kartą per metus informuoja Stebėsenos komitetą.
98. Metinis informavimo ir viešinimo priemonių planas, atsižvelgiant į pasikeitusius informavimo ir viešinimo veiklos poreikius, gali būti keičiamas.
99. Metinis informavimo ir viešinimo priemonių planas keičiamas taip:
99.1. Metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano keitimą inicijuoti gali:
99.2. Šių taisyklių 99.1.2–99.1.3 punktuose nurodytos institucijos pasiūlymus dėl metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano keitimo teikia vadovaujančiajai institucijai.
99.3. Vadovaujančioji institucija, gavusi pasiūlymų dėl metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano keitimo, išnagrinėja juos ir per 15 darbo dienų nuo pasiūlymų gavimo dienos teikia informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupei:
99.4. Informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupė, gavusi šių taisyklių 99.3.1–99.3.2 punktuose nurodytą informaciją, aptaria ją savo posėdyje ir pritaria arba nepritaria metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano keitimui. Jeigu informavimo apie ES struktūrinę paramą ir jos viešinimo koordinavimo grupė pritaria metinio informavimo ir viešinimo priemonių plano pakeitimo projektui, vadovaujančioji institucija teikia jį tvirtinti finansų ministrui.
VII. veiksmų programų įgyvendinimo stebĖsena ir atsiskaitymas už JŲ įgyvendinimą
I. veiksmų programų įgyvendinimo rodikliai ir jų stebĖsena
100. Veiksmų programos įgyvendinimas stebimas naudojant finansinius ir fizinius įgyvendinimo rodiklius.
101. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, planuodamos priemones, veiksmų programos priede gali nustatyti papildomus priemonių įgyvendinimo rodiklius ir nurodyti, kaip šie rodikliai prisideda prie veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo stebėsenos. Nustatant priemonių įgyvendinimo rodiklius, nurodoma:
102. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ne vėliau kaip iki atitinkamo projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo turi parengti ir patvirtinti konkrečios priemonės įgyvendinimo rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodiką, atsižvelgdamos į vadovaujančiosios institucijos parengtas veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijas. Konkrečios priemonės rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodika gali būti pateikiama atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše.
103. Programos lygio finansinius ir fizinius įgyvendinimo rodiklius stebi, informaciją apie jų pasiekimą kaupia, analizuoja ir prireikus informaciją vertinti institucijoms teikia vadovaujančioji institucija.
104. Vadovaujančioji institucija, stebėdama, kaupdama ir analizuodama informaciją apie finansinius ir fizinius programos įgyvendinimo rodiklius, siekia nustatyti, ar nėra didesnių nukrypimų nuo pradinių tikslų; tam tikslui ji:
104.1. vadovaudamasi priemonių įgyvendinimo planais ir ES fondų lėšų naudojimo planu, pamečiui sudaro kiekvieno veiksmų programos prioriteto finansinių ir fizinių rodiklių pasiekimo planus;
II. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS
105. Koordinuojančioji institucija kasmet iki rugsėjo 10 d. teikia institucijai, atsakingai už Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo ataskaitos rengimą, informaciją, nurodytą Reglamento Nr. 1083/2006 29 straipsnio 1 dalyje.
106. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos iki 2009 m. spalio 15 d. ir 2012 m. spalio 15 d. pagal finansų ministro patvirtintą formą teikia koordinuojančiajai institucijai informaciją, būtiną strateginei ataskaitai, nurodytai Reglamento Nr. 1083/2006 29 straipsnio 2 dalyje (toliau vadinama – strateginė ataskaita), parengti.
III. KETVIRČIŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS
108. Vadovaujančioji institucija rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ketvirčių įgyvendinimo ataskaitas, kuriose yra ši informacija:
108.2. apie finansinių rodiklių įgyvendinimą pagal kiekvieną ES fondą, kiekvieną veiksmų programą ir jos prioritetus;
109. Ketvirčio įgyvendinimo ataskaita rengiama taip:
109.1. Vadovaujančioji institucija šių taisyklių 108.1–108.2 punktuose nurodytą informaciją rengia vadovaudamasi SFMIS duomenimis arba pagal ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų ir įgyvendinančiųjų institucijų iki kiekvieno naujo ketvirčio pirmojo mėnesio 20 dienos pateiktus duomenis, kol SFMIS dar nesukurta.
109.2. Vadovaujančioji institucija šių taisyklių 108.3 punkte nurodytą informaciją rengia pagal ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų šių taisyklių 45 punkte pateiktą informaciją.
IV. METINĖ IR GALUTINĖ ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS
110. Metinė įgyvendinimo ataskaita rengiama ir teikiama Europos Komisijai taip:
110.1. Įgyvendinančiosios institucijos pagal kompetenciją kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 1 d., pagal Reglamento Nr. 1828/2006 XVIII priede nustatytą formą ir vadovaujančiosios institucijos pateiktus jos pildymo paaiškinimus rengia ir teikia ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai metinę įgyvendinimo ataskaitą.
110.2. Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusi įgyvendinančiosios institucijos parengtą metinę įgyvendinimo ataskaitą, pagal kompetenciją apibendrina ją ir kasmet iki kovo 15 d. pagal Reglamento Nr. 1828/2006 XVIII priede nustatytą formą ir vadovaujančiosios institucijos pateiktus jos pildymo paaiškinimus rengia ir teikia vadovaujančiajai institucijai metinę įgyvendinimo ataskaitą.
110.3. Koordinuojančioji institucija kasmet iki kovo 15 d. teikia vadovaujančiajai institucijai informaciją:
110.4. Tvirtinančioji institucija kasmet iki kovo 15 d. pagal kompetenciją teikia vadovaujančiajai institucijai informaciją apie deklaruotas Europos Komisijai išlaidas ir iš Europos Komisijos gautas lėšas.
110.5. Vadovaujančioji institucija, gavusi šių taisyklių 110.1–110.4 punktuose nurodytą informaciją, apibendrina ją ir, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1083/2006 67 straipsnio 2 dalimi, parengia metinės įgyvendinimo ataskaitos projektą, kurį kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 d., teikia institucijoms, atsakingoms už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, susipažinti.
110.6. Institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, gavusios vadovaujančiosios institucijos parengtą metinės įgyvendinimo ataskaitos projektą, išnagrinėja jį ir kasmet, ne vėliau kaip iki gegužės 1 d., teikia pastabas ir pasiūlymus dėl jo raštu ir elektronine forma vadovaujančiajai institucijai.
110.7. Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į institucijų, atsakingų už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, pastabas ir pasiūlymus dėl metinės įgyvendinimo ataskaitos projekto, pataiso jį ir kasmet, ne vėliau kaip iki gegužės 15 d., teikia jį Stebėsenos komitetui tvirtinti.
111. Galutinė įgyvendinimo ataskaita rengiama ir teikiama Europos Komisijai taip:
111.1. Įgyvendinančiosios institucijos pagal kompetenciją iki 2016 m. balandžio 1 d. pateikia ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai galutinę įgyvendinimo ataskaitą.
111.2. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos iki 2016 m. birželio 1 d. pateikia vadovaujančiajai institucijai pagal kompetenciją apibendrintą galutinę įgyvendinimo ataskaitą.
111.3. Koordinuojančioji institucija iki 2016 m. birželio 1 d. pateikia vadovaujančiajai institucijai šių taisyklių 110.3.1–110.3.2 punktuose nurodytą apibendrintą informaciją.
111.4. Vadovaujančioji institucija, gavusi šių taisyklių 110.1–110.3 punktuose nurodytą informaciją, apibendrina ją ir, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1083/2006 67 straipsnio 2 dalimi, rengia galutinės įgyvendinimo ataskaitos projektą, kurį ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 1 d. teikia institucijoms, atsakingoms už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, susipažinti.
111.5. Institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, gavusios vadovaujančiosios institucijos parengtą galutinės įgyvendinimo ataskaitos projektą, išnagrinėja ir ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 1 d. teikia pastabas ir pasiūlymus dėl jo raštu ir elektronine forma vadovaujančiajai institucijai.
111.6. Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į institucijų, atsakingų už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, pastabas ir pasiūlymus dėl galutinės įgyvendinimo ataskaitos projekto, pataiso jį ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 1 d. teikia Stebėsenos komitetui tvirtinti.
111.7. Stebėsenos komitetui patvirtinus galutinę įgyvendinimo ataskaitą, vadovaujančioji institucija, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1083/2006 67 straipsnio 1 dalimi, ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 31 d. išsiunčia ją Europos Komisijai.
111.8. Europos Komisijai pagal Reglamento Nr. 1083/2006 67 straipsnio 4 dalį pateikus paklausimą dėl papildomos informacijos pateikimo ir (ar) galutinės įgyvendinimo ataskaitos patikslinimo, vadovaujančioji institucija organizuoja papildomos informacijos parengimą ir (ar) rengia patikslintą galutinę įgyvendinimo ataskaitą ir teikia ją Europos Komisijai.
VIII. VEIKSMŲ PROGRAMŲ UŽBAIGIMAS
112. Už veiksmų programų užbaigimo koordinavimą atsakinga vadovaujančioji institucija. Užbaigiant veiksmų programas, pagal kompetenciją dalyvauja visos institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
114. Institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, nustatytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse, vadovaudamosi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėmis, šiomis taisyklėmis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, Techninės paramos administravimo ir finansavimo taisyklėmis, vertinimo planu, informavimo planu, kitais teisės aktais ir dokumentais, pagal kompetenciją rengia ir tvirtina vidaus procedūras ir (arba) ES struktūrinės paramos administravimo procedūrų vadovus, užtikrina jų atitiktį minėtiems teisės aktams ir vadovavimąsi jais.