LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 89:2001 „RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS“ PATVIRTINIMO

 

2001 m. vasario 19 d. Nr. 121

Vilnius

 

1. Tvirtinu:

1.1. Lietuvos higienos normą HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ (pridedama) ir nustatau įsigaliojimo datą – 2001 04 01.

1.2. Lietuvos higienos normos HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ įgyvendinimo priemonių planą (nepridedama).

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui E. Bartkevičiui.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                        VINSAS JANUŠONIS


 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 121

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 89:2001

 

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

ĮVADAS

 

Šiuo norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikoje įteisinami Europos Sąjungos dokumento – Europos Tarybos direktyvos 96/29/EURATOM „Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas“ (anglų k.) = Council Directive 96/29/EURATOM of 13 May 1996 „Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general public against the dangers arising from ionizing radiation“ – reikalavimai, susiję su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, bei pateikiami HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ įgyvendinimo atitinkamose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais srityse reikalavimai, paaiškinimai ir rekomendacijos.

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma nustato pas smulkiuosius atliekų gamintojus susidariusių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus.

2. Ši higienos norma yra privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, kurių veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu susidaro radioaktyviosios atliekos.

3. Šios higienos normos reikalavimai netaikomi branduolinio kuro ciklui.

 

II. NUORODOS

 

4. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:

4.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239);

4.2. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1600);

4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 05 25 nutarimas Nr. 653 „Dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1485);

4.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 07 20 įsakymas Nr. 335 „Dėl informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei duomenų apie darbuotojus, dirbančius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pateikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 65-2103);

4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 04 19 įsakymas Nr. 171 „Dėl atsakingų už radiacinę saugą ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalomojo mokymo, instruktavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 36-1098);

4.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);

4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 12 13 įsakymas Nr. 397 „Dėl radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo šalies viduje bei panaudotų uždarųjų šaltinių grąžinimo“ (Žin., 1999, Nr. 109-3197);

4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 05 03 įsakymas Nr. 194 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 34-2000 „Radionuklidų nebekontroliuojamieji lygiai; medžiagų pakartotinio naudojimo ir atliekų šalinimo sąlygos“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1075);

4.9. HN 73-1997. Pagrindinės radiacinės saugos normos (Žin., 1998, Nr. 1-31);

4.10. Radiacinės saugos centro direktoriaus 1999 12 31 įsakymas Nr. 44 „Dėl darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų atlikimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 38-1086).

 

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

5. Šioje higienos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

5.1. aktyvumas

Radionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje, kiekis, apskaičiuojamas pagal formulę:

čia:

A – aktyvumas, dN – tikėtinas savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos) skaičius per laiko tarpą dt. Vienetai: s-1- specialus vieneto pavadinimas bekerelis (Bq), 1 Bq=1 s-1 [E.1];

5.1.1. savitasis aktyvumas

Bandinio aktyvumo ir jo masės santykis. Vienetas: Bq/kg (bekerelis kilogramui) [E.6];

5.1.2. tūrinis aktyvumas

Bandinio aktyvumo ir jo tūrio santykis. Vienetas: dujose – Bq/m3 (bekerelis kubiniam metrui), skysčiuose – Bq/l (bekerelis litrui) [E.6];

5.2. branduolinio kuro ciklas

Visos operacijos, susijusios su branduolinės energijos gamyba, įskaitant urano arba torio kasybą, smulkinimą, apdorojimą arba sodrinimą. Į ciklą įeina branduolinio kuro gamyba, branduolinių reaktorių veikimas, branduolinio kuro atgaminimas, laipsniškas branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimas ir bet kuri veikla, susijusi su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu [E.6];

5.3. darbuotojas, dirbantis su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau-darbuotojas)

Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas [4.9];

5.4. individualiosios saugos priemonės

Techninės darbuotojų saugos priemonės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio: prijuostės, pirštinės, avalynė, akiniai, skydeliai, širmos ir kt. [4.9];

5.5. laikinoji radioaktyviųjų atliekų saugykla

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys pas smulkųjį atliekų gamintoją, skirtas saugoti radioaktyviąsias atliekas iki tol, kol jos suskils arba bus šalinamos;

5.6. monitoringas

Sistemingas dozės lygio arba taršos, susijusios su apšvitos arba radioaktyviojo užteršimo poveikiu, matavimas ir gautų rezultatų vertinimas [4.9];

5.6.1. individualusis monitoringas

Vieno asmens monitoringas [4.9];

5.7. nebekontroliuojamieji lygiai

Nustatyti šaltinių aktyvumo, savitojo, tūrinio ir paviršinio aktyvumo lygiai, kurių neviršijant, medžiagos, susidariusios reguliuojamos veiklos metu ir užterštos radionuklidais ar turinčios jų savo sudėtyje, radiacinės saugos požiūriu nebekontroliuojamos [4.8];

5.8. radioaktyviosios atliekos

Radioaktyviosios medžiagos, kurių toliau naudoti yra netikslinga arba negalima [4.1];

5.9. radioaktyviųjų atliekų saugykla

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, skirtas saugoti radioaktyviąsias atliekas [4.2].

PASTABA. Šiuo metu tokia radioaktyviųjų atliekų saugykla yra Ignalinos atominėje elektrinėje;

5.10. radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Veikla, susijusi su valdymu ir naudojimu, atliekant pradinį apdorojimą, apdorojimą, galutinį apdorojimą, vežant, saugant ir šalinant radioaktyviąsias atliekas;

5.11. radioaktyvioji tarša

Bet kokios medžiagos, paviršiaus ir aplinkos bei žmogaus užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis. Žmogaus kūno užteršimo atveju į šią sąvoką įeina ir išorinis odos užterštumas, ir vidinis užterštumas nepriklausomai nuo patekimo būdo [4.9];

5.12. radioaktyviųjų atliekų šalinimas

Radioaktyviųjų atliekų dėjimas į saugyklą ar specialią vietą, neplanuojant jų vėl išimti (laidojimas). Šalinimas taip pat apima tiesioginį atliekų paskleidimą aplinkoje (išmetimas į aplinką) [E.1];

5.13. smulkusis atliekų gamintojas

Atliekų gamintojas, išskyrus branduolinės energetikos objektus;

5.14. uždarasis šaltinis

Sandariame uždarame apvalkale esanti radioaktyvioji medžiaga [E.6];

5.15. veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla)

Juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar su radioaktyviosiomis atliekomis, kuri lemia papildomą darbuotojų ir gyventojų apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintų žmonių skaičius ar jų apšvitos tikimybė [4.1].

 

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

6. Šios higienos normos reikalavimai taikomi veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurios metu susidaro radioaktyviosios atliekos ir kuriai reikalinga Radiacinės saugos centro išduota licencija. Licencijos gavimo sąlygas reglamentuoja [4.3].

7. Šios higienos normos reikalavimų valstybinę priežiūrą ir kontrolę vykdo Radiacinės saugos centras.

8. Tvarkant radioaktyviąsias atliekas turi būti laikomasi pagrindinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principų, nustatytų [4.2].

9. A priede pateiktos dažniausiai susidarančių radioaktyviųjų atliekų charakteristikos.

10. Smulkieji atliekų gamintojai privalo:

10.1. siekti, kad radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau;

10.2. taikyti reguliuojančiajai institucijai priimtinus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo metodus bei būdus.

11. Radioaktyviosios atliekos, kol bus atliekamas jų šalinimas, turi būti saugomos laikinosiose radioaktyviųjų atliekų saugyklose (toliau – laikinosios saugyklos).

12. Radioaktyviosios atliekos, perduodamos saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą, turi atitikti atliekų priimtinumo kriterijus, nustatytus teisės aktais.

13. Radioaktyviosios atliekos turi būti vežamos laikantis [4.7, E.7] bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

14. Bendruosius darbuotojų ir gyventojų radiacinės saugos reikalavimus nustato [4.1] ir [4.9].

15. Tvarkančių radioaktyviąsias atliekas darbuotojų apšvita turi neviršyti profesinės apšvitos lygių, nustatytų [4.9].

16. Darbuotojai turi būti mokomi, instruktuojami bei atestuojami radiacinės saugos klausimais laikantis [4.5] bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

17. Darbuotojų sveikata turi būti tikrinama [4.6] nustatyta tvarka.

18. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringas turi būti atliekamas laikantis [4.10] nustatytų reikalavimų.

19. Šios higienos normos reikalavimai papildo, bet nepakeičia kitų atitinkamų privalomų tarptautinių susitarimų – konvencijų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

20. Už šios higienos normos reikalavimų nevykdymą ir pažeidimus smulkieji atliekų gamintojai atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

V. SKYSTŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

21. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti renkamos atskirai nuo kitų atliekų į specialius atliekų surinkimo konteinerius arba į specialias talpyklas, ir tik tose vietose, kuriose skystosios radioaktyviosios atliekos susidaro.

22. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti atskiriamos ir rūšiuojamos atsižvelgiant į:

22.1. atliekų kilmę;

22.2. atliekų aktyvumą, jų radionuklidinę sudėtį ir radionuklidų pusėjimo trukmę (atliekos, užterštos trumpaamžiais arba ilgaamžiais radionuklidais);

22.3. atliekų fizines ir chemines savybes:

22.3.1. atliekų tirpalų formą (vandeniniai, organiniai tirpalai);

22.3.2. atliekų vienalytiškumą (vienalytės, nevienalytės);

22.4. atliekų keliamą pavojų (patogeninės, infekcinės, toksinės ir kt.).

23. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos vienu iš šių būdų:

23.1. išmetamos į aplinką, jei neviršijami teisės aktais nustatyti nebekontroliuojamieji lygiai;

23.2. trumpaamžiais radionuklidais (pusėjimo trukmė – ne didesnė kaip 100 dienų) užterštos skystosios atliekos turi būti saugomos tol, kol aktyvumas sumažės iki nebekontroliuojamųjų lygių, ir išmetamos į aplinką;

23.3. jeigu netenkinami 23.1 ir 23.2 punktų reikalavimai, skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti sukietintos ir perduotos saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą [4.2, 4.7] nustatyta tvarka.

24. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti saugomos laikinosiose saugyklose atliekų surinkimo konteineriuose arba specialiose talpyklose, kurios turi būti pagamintos iš chemiškai atsparių medžiagų, būti hermetiškos, atsparios aplinkos ir mechaniniams išoriniams poveikiams bei pažymėtos jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais [E.2] su užrašu „radioaktyviosios atliekos“.

25. Laikinosiose saugyklose saugomos skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti registruojamos žurnale, kurio pavyzdys pateikiamas B priede.

26. Išmetamos į aplinką skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti registruojamos žurnale, kurio pavyzdys pateikiamas C priede.

 

VI. KIETŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

27. Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti renkamos atskirai nuo kitų atliekų į konteinerius plastikiniuose, polietileniniuose arba popieriniuose maišuose arba į plastikinius, polietileninius arba popierinius maišus, jeigu jie yra pakankamai atsparūs ir naudojami kaip atskiros pakuotės, ir tik tose vietose, kuriose kietosios radioaktyviosios atliekos susidaro.

28. Konteineriai turi būti daugkartinio naudojimo, mechaniškai stabilūs; vidiniai jų paviršiai turi būti lygūs, padengti silpnai sugeriančiomis, lengvai deaktyvuojamomis medžiagomis. Plastikiniai ir polietileniniai maišai turi būti tvirti ir atsparūs aplinkos poveikiams.

29. Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti atskiriamos ir rūšiuojamos atsižvelgiant į:

29.1. atliekų kilmę;

29.2. atliekų aktyvumą, atliekų radionuklidinę sudėtį ir radionuklidų pusėjimo trukmę (atliekos, užterštos trumpaamžiais arba ilgaamžiais radionuklidais);

29.3. atliekų fizines ir chemines savybes;

29.4. atliekų keliamą pavojų (patogeninės, infekcinės, toksinės ir kt.).

30. Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos vienu iš šių būdų:

30.1. šalinamos (laidojamos) kaip neradioaktyviosios, jei neviršijami nebekontroliuojamieji lygiai, nustatyti [4.8] ir kitais teisės aktais;

30.2. trumpaamžiais radionuklidais (pusėjimo trukmė – ne didesnė kaip 100 dienų) užterštos kietosios atliekos turi būti saugomos tol, kol bus pasiekti nebekontroliuojamieji lygiai, nustatyti [4.8] ir kitais teisės aktais;

30.3. jeigu neatitinka 30.1 ir 30.2 punktų reikalavimų, kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti perduotos saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą [4.2, 4.7] nustatyta tvarka.

31. Saugojimo konteineriai turi būti atsparūs aplinkos bei mechaniniams poveikiams ir pažymėti jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais [E.2] su užrašu „radioaktyviosios atliekos“.

32. Laikinosiose saugyklose saugomos kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti registruojamos žurnale, kurio pavyzdys pateikiamas B priede.

 

VII. PANAUDOTŲ UŽDARŲJŲ JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

33. Kai kurių panaudotų uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (toliau – panaudoti uždarieji šaltiniai) taikymas ir trumpos techninės charakteristikos pateiktos D priede.

34. Panaudoti uždarieji šaltiniai laikinosiose saugyklose turi būti saugomi apsauginiuose konteineriuose, atskirai nuo kitų radioaktyviųjų atliekų.

35. Panaudoti uždarieji šaltiniai turi būti perduoti saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą [4.2, 4.7] nustatyta tvarka.

36. Draudžiama panaudotus uždaruosius šaltinius ardyti, deginti ar kitaip pažeisti jų hermetiškumą.

37. Duomenys apie priimtus saugoti panaudotus uždaruosius šaltinius Radiacinės saugos centro tvarkomam Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui turi būti pateikiami [4.4] nustatyta tvarka.

 

VIII. DUJINIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ TERŠALŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

38. Dujiniai radioaktyvieji teršalai, savo sudėtyje turintys aerozolių, turi būti šalinami filtruojant. Dujinių radioaktyviųjų teršalų išmetimo į aplinką lygiai turi neviršyti nebekontroliuojamųjų, nustatytų teisės aktais.

39. Panaudoti filtrai turi būti tvarkomi kaip kietosios radioaktyviosios atliekos.

40. Į aplinką išmetami dujiniai radioaktyvieji teršalai turi būti registruojami žurnale, kurio pavyzdys pateikiamas C priede.

41. Dujinių radioaktyviųjų teršalų šalinimo vietos turi būti pažymėtos pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu [E.2].

42. Dujinių radioaktyviųjų teršalų šalinimo vietose turi būti vykdomas taršos monitoringas pagal teisės aktais nustatytus reikalavimus.

 

IX. REIKALAVIMAI LAIKINOSIOMS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ SAUGYKLOMS

 

43. Projektuojant laikinąsias saugyklas, jų įrengimas turi atitikti radiacinės saugos reikalavimus.

44. Laikinajai saugyklai turi būti skirta atskira patalpa.

45. Laikinosioms saugykloms keliami šie reikalavimai:

45.1. laikinosios saugyklos turi būti suskirstytos į darbo zonas ir pažymėtos jų ribos;

45.2. įėjimas į laikinąsias saugyklas ir išėjimas iš jų turi būti kontroliuojamas;

45.3. laikinųjų saugyklų apsauga turi būti užtikrinama fizinėmis saugos priemonėmis (signalizacija), saugyklų durys turi būti pažymėtos jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais [E.2];

45.4. laikinųjų saugyklų vidinių sienų ir grindų paviršius turi būti lygus, padengtas silpnai sugeriančiomis, lengvai deaktyvuojamomis medžiagomis;

45.5. laikinosiose saugyklose turi būti įrengta ventiliacija;

45.6. draudžiama laikinosiose saugyklose laikyti pašalinius daiktus ir įrangą, nesusijusią su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu;

45.7. prie išeigos iš laikinųjų saugyklų turi būti įrengta darbuotojų ir individualiųjų saugos priemonių paviršinės radioaktyviosios taršos matavimo įranga.

______________


 

part_9cc9c97a0183448c812fea07833de55c_end

part_8b35905b8e8144719697b56e6feb653f_end

A PRIEDAS (informacinis)

 

DAŽNIAUSIAI SUSIDARANČIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ CHARAKTERISTIKOS [E.3]

 

Radionuklidas

Pusėjimo trukmė

Taikymas

Tipinis aktyvumas

Radioaktyviųjų atliekų

fizinis būvis

tvarkymo būdai

3H

12,3 m.

Klinikiniai tyrimai

 

Biologiniai tyrimai

Žymėtieji tirpalai

Iki 5 MBq

 

 

Iki 50 GBq

Įvairus

Kietos, skystos, organinės

Organiniai tirpikliai

Šalinimas, deginimas specialiuose įrenginiuose

14C

5730 m.

Biologiniai tyrimai

Žymėtieji tirpalai

Iki 1 GBq

 

Iki 10 MBq

Kietos, skystos Tirpikliai, išskiriantys CO2

Šalinimas, deginimas

18F

1,8 val.

Pozitronų spinduoliai Tomografija

Iki 500 MBq

Kietos, skystos

Šalinimas

22Na

2,6 m.

Klinikiniai tyrimai

Iki 50 kBq

 

Skystos

 

Šalinimas

24Na

15,0 val.

Biologiniai tyrimai

Iki 50 GBq

32P

14,3 d.

Spindulinė terapija

Iki 200 MBq

 

Kietos, skystos

 

Saugojimas, šalinimas

33P

25,4 d.

Biologiniai tyrimai

Iki 50 MBq

35S

87,4 d.

Klinikiniai, medicininiai ir biologiniai tyrimai

Iki 5 GBq

Kietos, skystos

Šalinimas

38Cl

3,01·105 m.

Biologiniai tyrimai

Iki 5 GBq

Dujinės, kietos, skystos

Šalinimas

45Ca

163 d.

Biologiniai tyrimai

Iki 100 MBq

Dažniausiai kietos

Šalinimas

47Ca

4,5 d.

Klinikiniai tyrimai

Iki 1 GBq

Dažniausiai skystos

Šalinimas

46Sc

83,8 d.

Medicininiai ir biologiniai tyrimai

Iki 500 MBq

Skystos, kietos

Saugojimas, šalinimas

51Cr

27,7 d.

Klinikiniai tyrimai

Iki 5 MBq

Kietos

Saugojimas

Biologiniai tyrimai

Iki 100 kBq

Dažniausiai skystos

Šalinimas

57Co

271,7 d.

Klinikiniai ir biologiniai tyrimai

Iki 50 kBq

Kietos ir skystos

Šalinimas

58Co

70,8 d.

-

-

 

59Fe

44,5 d.

Klinikiniai ir biologiniai tyrimai

Iki 50 MBq

Kietos, skystos

Šalinimas

 

 

 

 

 

 

67Ga

3,3 d.

Klinikiniai tyrimai

Iki 200 MBq

Kietos, skystos

Šalinimas

 

 

 

 

 

 

75Se

119,8 d.

Klinikiniai tyrimai

Iki 50 MBq

Dažniausiai skystos

Šalinimas

85mKr

13,3 sek.

Plaučių ventiliacijos tyrimas

Iki 2 GBq

Dujinės

Šalinimas

85Sr

64,8 d.

Klinikiniai ir biologiniai tyrimai

Iki 50 MBq

Kietos, skystos

Saugojimas, šalinimas

86Rb

18,7 d.

Medicininiai ir biologiniai tyrimai

Iki 500 MBq

Kietos, skystos

Saugojimas, šalinimas

89Sr

50,5 d.

Spindulinė terapija

Iki 300 MBq

Kietos, skystos

Saugojimas, šalinimas

90Y

2,7 d.

Spindulinė terapija ir klinikiniai tyrimai, medicininiai ir biologiniai tyrimai

Iki 300 MBq

Kietos, skystos, organinės

Saugojimas, šalinimas

95Nb

35,0 d.

Klinikiniai ir biologiniai tyrimai

Iki 500 MBq

Kietos, skystos

Saugojimas, šalinimas

99mTc

6,02 val.

Klinikiniai ir biologiniai tyrimai, radionuklidų gamyba

Iki 1 GBq

Kietos, skystos

Saugojimas, šalinimas

111In

2,8 d.

Klinikiniai ir biologiniai tyrimai

Iki 500 MBq

Kietos, skystos

Saugojimas, šalinimas

123I

13,2 val.

Medicininiai, biologiniai tyrimai

Iki 500 MBq

Kietos, skystos

Saugojimas, šalinimas, adsorbcija anglimi

125I

60,1 d.

Medicininiai, biologiniai tyrimai

Iki 500 MBq

131I

8,0 d.

Klinikiniai tyrimai

Iki 500 MBq

 

Spindulinė terapija

Iki 10 GBq

 

Biologiniai tyrimai

Iki 50 MBq

133Sn

155,0 d.

Medicininiai ir biologiniai tyrimai

Iki 500 MBq

Kietos, skystos

Šalinimas

133Xe

5,3 d.

Klinikiniai tyrimai

Iki 400 MBq

Dujinės

Šalinimas

153Sm

1,9 d.

Spindulinė terapija

Iki 8 GBq

Kietos, skystos

Šalinimas

198Au

2,7 d.

Klinikiniai tyrimai

Iki 500 MBq

Kietos, skystos

 

201Tl

3,0 d.

Klinikiniai tyrimai

200 MBq

Kietos, skystos

Saugojimas, šalinimas

197Hg

2,6 d.

Klinikiniai tyrimai

Iki 50 MBq

Kietos, skystos

Šalinimas

203Hg

46,6 d.

Biologiniai tyrimai

 

 

 

______________

 


 

B PRIEDAS (informacinis)

 

SAUGOMŲ SKYSTŲJŲ IR KIETŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ APSKAITOS ŽURNALAS

 

 

PASTABA. Atliekų šalinimo datą numato asmuo, atsakingas už radiacinę saugą.

______________

part_d6ddf7ee0c4347dca012a5bd6540c30c_end

 


 

C PRIEDAS (informacinis)

 

ŠALINAMŲ SKYSTŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ IR DUJINIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ TERŠALŲ APSKAITOS ŽURNALAS

 

______________

 

part_cbfe2327e49848b98e6cf78e51db024b_end


 

D PRIEDAS (informacinis)

 

KAI KURIŲ UŽDARŲJŲ JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIŲ TAIKYMAS [E.3]

 

Taikymas

Radionuklidas

Pusėjimo trukmė

Tipinis aktyvumas

Medicina

Kaulų tyrimas

241Am

433,0 m.

1-10 GBq

 

153Gd

244,0 d.

1-40 GBq

 

125I

60,1 d.

1-10 GBq

Mažos dozės galios brachiterapija

137Cs

30,0 m.

50-500 MBq

 

226Ra

1600 m.

30-300 MBq

 

60Co

5,3 m.

50-500 MBq

 

90Sr

29,1 m.

50-1500 MBq

 

103Pd

17,0 d.

50-1500 MBq

 

125I

60,1 d.

50-1500 MBq

 

192Ir

74,0 d.

200-1500 MBq

 

252Cf

2,6 m.

50-1500 kBq

Didelės dozės galios brachiterapija

60Co

5,3 m.

apie 10 GBq

 

137Cs

30,0 m.

0,03-10 MBq

 

192Ir

74,0 d.

apie 400 GBq

Spindulinė terapija

60Co

5,3 m.

50-1000 TBq

 

137Cs

30,0 m.

2-500 TBq

Pramonė

Pramoninė radiografija

192Ir

74,0 d.

0,1-5 TBq

 

60Co

5,3 m.

0,1-5 TBq

Drėgmės matuokliai

241Am/Be

433,0 m.

0,1-2 GBq

 

137Cs

30,0 m.

400 MBq

Tankio matuokliai

137Cs

30,0 m.

1-20 GBq

 

147Pr

0,227 val.

0,04-40 GBq

 

241Am

433,0 m.

1-10 GBq

Lygio matuokliai

60Co

5,3 m.

0,1-10 GBq

 

137Cs

30,0 m.

0,1-20 GBq

 

 

 

 

Storio matuokliai

85Kr

10,8 m.

0,1-50 GBq

 

90Sr/90Y

29 m.

0,1-40 GBq

 

137Cs

30,0 m.

0,4-100 GBq

 

204Tl

3,78 m.

0,04-40 GBq

 

241Am

433,0 m.

0,04-400 GBq

Statinio elektros krūvio neutralizatoriai

137Cs

30,0 m.

0,1-2 GBq

 

239Pu

2,41·104 m.

0,1 GBq

 

241Am

433,0 m.

400 MBq

Sterilizatoriai

60Co

5,3 m.

0,1-400 PBq

 

137Cs

30,0 m.

0,1-400 PBq

Dūmų jutikliai

239Pu

2,41·104 m.

0,1-10 MBq

Dūmų jutikliai

241Am

433,0 m.

0,1-4 MBq

Chromatografija

3H

12,3 m.

1-20 GBq

 

63Ni

96,0 m.

0,2-0,5 GBq

Moksliniai tyrimai

Kalibravimo šaltiniai

Įvairūs

Įvairūs

<0,1 GBq

Chromatografija

3H

12,3 m.

1-50 GBq

 

63Ni

96,0 m.

0,2-0,5 GBq

Sterilizatoriai

60Co

5,3 m.

0,1-400 PBq

 

137Cs

30,0 m.

0,1-400 PBq

Tričio taikiniai

3H

12,3 m.

1-10 TBq

______________

part_f250ece69e2048189480999f6a26642b_end

 


 

E PRIEDAS (informacinis)

 

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

E.1. Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas. Tarybos direktyva 96/29/EURATOM, 1996 m. gegužės 13 d. Nr. L 159, 39 tomas (anglų k.) = Council Directive 96/29/EURATOM of 13 May 1996 Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general public against the dangers arising from ionizing radiation No. L 159 Volume 39.

E.2. LST ISO 361-1998. Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas.

E.3. Mažų radioaktyviųjų atliekų kiekių tvarkymas. Techninis dokumentas – 1041. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1998 m. (anglų k.) = Management of small quantities of radioactive waste. IAEA – TECDOC – 1041. IAEA, Vienna, 1998.

E.4. Saugus sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose susidarančių atliekų tvarkymas. Ženeva, Pasaulinė sveikatos organizacija, 1999 m. (anglų k.) = Safe management of wastes from health – care activities. World Health Organization, Geneva, 1999.

E.5. Radioaktyviųjų atliekų, susidarančių pas radioaktyviųjų medžiagų naudotojus, tvarkymas. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1985 m. (anglų k.) = Management of radioactive wastes produced by users of radioactive materials. IAEA – Safety Series No. 70. IAEA, Vienna, 1985.

E.6. Valiukėnas V., Makariūnienė E., Morkūnas G. Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas. Vilnius: BĮ UAB „Litimo“, 1999.

E.7. Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklės. Saugumo serija Nr. 6. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1990 m. (anglų k.) = Regulations for the safe transport of radioactive materials. IAEA Safety Series No. 6. IAEA, Vienna, 1990.

 

SUDERINTA

Ūkio ministerijos 2001 01 08 raštas Nr. 41-21-145

Aplinkos ministerijos 2001 01 04 raštas Nr. 06-03-67

Valstybinio visuomenės sveikatos centro 2001 02 01 raštas Nr. 01-11-104

______________

 

 

part_0c14543708b84f118695ae919b12329b_end