LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2001 M. SAUSIO 23 D. ĮSAKYMO Nr. 59 „DĖL NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 41-2001 „RADIONUKLIDŲ IŠMETIMO Į APLINKĄ IŠ MEDICINOS, PRAMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO OBJEKTŲ BEI ATLIEKANT MOKSLINIUS TYRIMUS NORMOS IR RADIOAKTYVIŲJŲ TERŠALŲ IŠMETIMO LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. birželio 14 d. Nr. D1-494

Vilnius

P a k e i č i u  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 59 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 41-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės, žemės ūkio objektų bei atliekant mokslinius tyrimus normos ir radioaktyviųjų teršalų išmetimo leidimų išdavimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 13-414; 2005, Nr. 111-4065) ir išdėstau jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS

NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 41-2010

„RADIONUKLIDŲ IŠMETIMO Į APLINKĄ IŠ ĮMONIŲ, ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS, MOKSLO IR MOKYMO ĮSTAIGŲ, VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ RIBOJIMO IR LEIDIMŲ IŠMESTI Į APLINKĄ RADIONUKLIDUS IŠDAVIMO BEI RADIOLOGINIO MONITORINGO TVARKOS APRAŠAS“ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 8 punktu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558), Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1600) 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025) 10 straipsnio 3 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 41-2010 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš įmonių, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1 punktu patvirtintas Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 41-2010 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš įmonių, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ peržiūrimas 2013 metais.

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

2010-05-06 raštu Nr. 10-2866

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 59

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. birželio 14 d.įsakymo Nr. D1-494 redakcija)

LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIS DOKUMENTAS

LAND 41-2010 „RADIONUKLIDŲ IŠMETIMO Į APLINKĄ IŠ ĮMONIŲ, ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS, MOKSLO IR MOKYMO ĮSTAIGŲ, VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ RIBOJIMO IR LEIDIMŲ IŠMESTI Į APLINKĄ RADIONUKLIDUS IŠDAVIMO BEI RADIOLOGINIO MONITORINGO TVARKOS APRAŠAS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Radionuklidų išmetimo į aplinką iš įmonių, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato radionuklidų išmetimo į aplinką iš įmonių, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, mokslo ir mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, išskyrus branduolinės energetikos objektus, ribojimo, leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo ir radiologinio monitoringo reikalavimus projektuojant, statant, vykdant ir nutraukiant veiklą.

2. Tvarkos aprašo reikalavimai taikomi subjektams, įmonėse, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigose, valstybės valdymo ir savivaldos institucijose vykdantiems veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai vykdyti reikalinga licencija [4.2; 4.4] ir kurios metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmetami ar gali būti išmetami radionuklidai.

3. Tvarkos aprašo reikalavimai netaikomi:

3.1. radiologinių avarijų atvejais;

3.2. veiklos, kuriai vykdyti reikalinga licencija [4.2; 4.4], metu susidarančioms radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti.

II. NUORODOS

4. Tvarkos apraše pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:

4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą (Žin., 1992, Nr. 5-75);

4.2. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 11-239);

4.3. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025);

4.4. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653 (Žin., 1999, Nr. 47-1485; 2004, Nr. 30-991);

4.5. Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 (Žin., 2005, Nr. 4-81; 2007, Nr. 108-4444);

4.6. Lietuvos higienos normą HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388);

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

5. Šiame Tvarkos apraše vartojamos pagrindinės sąvokos:

5.1. aktyvumas – radionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje, kiekis, išreikštas formule:

čia:

A – aktyvumas, dN – tikėtinas savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos) skaičius per laiko tarpą dt. Vienetas: Bq (Bekerelis) [4.6];

5.2. apšvitos trasa (kelias) – būdas, kuriuo radionuklidai gali pasiekti ir švitinti žmones;

5.3. ribinis išmetamų į aplinką radionuklidų aktyvumas (toliau – Ribinis aktyvumas) – nustatytas leistinas per metus subjekto į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmetamų radionuklidų aktyvumas, sąlygojantis ne didesnę už nustatytą kritinių grupių narių apšvitos dozę. Vienetas: Bq per metus;

5.4. efektinė dozė – audinių lygiaverčių dozių [4.6], padaugintų iš atitinkamo audinio jautrio svorinio daugiklio [4.6], suma. Vienetas: Sv (sivertas);

5.5. kritinė grupė – gyventojų, kurių profesinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu ir kurie dėl šaltinio poveikio gauna didžiausią dozę, grupė. Kritinė grupė turi būti pakankamai nedidelė, t. y. vientisa amžiaus, lyties, užsiėmimo, gyvensenos, mitybos, gyvenamosios vietos ir kitais požiūriais;

5.6. nekontroliuojamosios taršos lygiai – išmetamų į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) radionuklidų kiekis (aktyvumas), kurio neviršijant aplinkos taršos kontrolė nereikalinga. Vienetas: Bq per metus.

5.7. radiologinis monitoringas – subjekto veiklos sąlygotos taršos ir jo aplinkos monitoringas;

5.8. leidimas išmesti į aplinką radionuklidus – suteikiantis teisę išmesti į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) radionuklidų turinčias medžiagas dokumentas, kuriame nurodomi ribiniai išmetamų radionuklidų aktyvumai;

5.9. taršos monitoringas – sistemingas ir nuolatinis subjekto veiklos metu išmetamų radionuklidų aktyvumo matavimas ir vertinimas;

5.10. subjektas – asmuo, planuojantis vykdyti ar vykdantis veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai reikalinga licencija [4.4] ir kurios metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmetami ar gali būti išmetami radionuklidai.

IV. IŠMETAMŲ Į APLINKĄ RADIONUKLIDŲ AKTYVUMO RIBOJIMAS, LEIDIMO IŠMESTI Į APLINKĄ RADIONUKLIDUS IŠDAVIMO IR VEIKLOS SĄLYGOS

6. Vertinant subjekto veiklos radiologinį poveikį aplinkai vadovaujamasi principu, jei taikomos apsaugos priemonės užtikrina pakankamą gyventojų saugą, jos yra pakankamos ir aplinkai, ir gamtos ištekliams apsaugoti.

7. Subjekto veiklos sąlygota gyventojų kritinės grupės narių metinė efektinė dozė neturi viršyti 0,2 mSv per metus (vienos penktosios ribinės dozės vertės, nustatytos dokumente [4.6]). Skirtingų radionuklidų išmetimo į aplinką būdų (pvz., į aplinkos orą, vandenį (nuotakyną), skirtingų radionuklidų atveju dozių vertinimas gali būti atliekamas skirtingų kritinių grupių nariams.

8. Į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmesti radionuklidus subjektas gali, tik šiame Tvarkos apraše nustatyta tvarka kreipęsis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir gavęs leidimą išmesti į aplinką radionuklidus (toliau – Leidimas), arba Aplinkos apsaugos agentūrai priėmus sprendimą, kad Leidimas nereikalingas.

9. Subjektas turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai prašymą Leidimui gauti, radionuklidų išmetimo į aplinką planą, radiologinio monitoringo programą ir subjekto aplinkos radiologinės būklės įvertinimą, parengtus pagal Tvarkos aprašo 10, 28, 29 ir 30 punktų reikalavimus ir suderintus su Radiacinės saugos centru. Prašyme nurodomas veiklos pobūdis, subjekto adresas, gaminama produkcija.

10. Radionuklidų išmetimo į aplinką plane turi būti nurodyta ši informacija:

10.1. į aplinką per metus planuojamų išmesti radionuklidų turinčių medžiagų kiekis, fizinės ir cheminės savybės, radionuklidinė sudėtis ir aktyvumas;

10.2. išmetimo taškų, kelių ar srautų (pvz., į aplinkos orą, nuotakyną, vandens telkinį) ir būdų aprašymas, išdėstymo schema;

10.3. visų reikšmingų radionuklidų pernašos kelių, kuriais radionuklidai gali pasiekti gyventojus ir didinti jų apšvitos dozę, analizė, paremta pirminės analizės rezultatais ar analogiškų objektų veikla;

10.4. kritinių grupių, sudarytų subjekto radiologiniam poveikiui vertinti, apibūdinimas;

10.5. įvertintos (vienu iš būdų, nurodytų Tvarkos aprašo 3 priede) kritinių grupių narių metinės efektinės dozės dėl subjekto veiklos;

10.6. įvertinti (pagal Tvarkos aprašo 2 priedo reikalavimus) į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) numatomų išmesti radionuklidų ribiniai aktyvumai.

11. Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytus ir nustatyta tvarka suderintus dokumentus, per 30 darbo dienų juos išnagrinėja ir priima sprendimą dėl Leidimo reikalingumo ir jo išdavimo.

12. Leidimas nereikalingas, jeigu subjektas radionuklidų išmetimo į aplinką plane pateikia informaciją, įrodančią, kad:

12.1. į aplinką pateks radionuklidų aktyvumas, neviršijantis Tvarkos aprašo 1 priede nustatytų nekontroliuojamosios taršos lygių. Jei į aplinką numatoma išmesti daugiau kaip vieną radionuklidą, turi būti laikomasi Tvarkos aprašo 1 priedo 2 punkto reikalavimo;

12.2. įvertinta (vienu iš būdų, nurodytų Tvarkos aprašo 3 priede) kritinių grupių narių metinė efektinė dozė dėl subjekto veiklos neviršys nereguliuojamojo veikmens kriterijaus (0,01 mSv (10 µSv) per metus) [4.6] (jei netenkinamas Tvarkos aprašo 12.1 punkto reikalavimas).

13. Leidimas išduodamas neterminuotam laikui. Leidimą ir jo priedą pasirašo aplinkos ministro įsakymu įgaliotas Aplinkos apsaugos agentūros vardu veikiantis asmuo. Leidimo ir jo priedo forma pateikta Tvarkos aprašo 4 priede.

14. Leidimo galiojimo sąlygos:

14.1. Leidimas galioja tik su priedu. Priede nurodomas ribinis kiekvieno numatomo išmesti radionuklido aktyvumas, planuojamas kiekvieno numatomo išmesti radionuklido aktyvumas;

14.2. Leidimo priedas turi būti keičiamas šiais atvejais:

14.2.1. praėjus 5-eriems metams nuo Leidimo išdavimo datos;

14.2.2. jei subjektui keičiant veiklą (pvz., plečiant veiklą, nutraukiant veiklą) planuojama naudoti naujus radionuklidus, keičiasi naudojamų radionuklidų aktyvumas, keičiasi ar atsiranda nauji radionuklidų išmetimo keliai, būdai ar taškai;

14.2.3. jei vykdant radiologinį monitoringą nustatoma, kad į aplinką išmetami Leidime nenurodyti radionuklidai;

14.2.4. jei iš radiologinio monitoringo duomenų matyti, kad kritinių grupių narių apšvitos dozė viršija ar gali viršyti Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą dozę ateityje (Leidimo priede nurodytas ribinis radionuklidų aktyvumas turi būti mažinamas);

14.3. vykdant veiklą turi būti laikomasi šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų.

15. Tvarkos aprašo 14.2 punkte nurodytais atvejais subjektas privalo Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti prašymą pakeisti Leidimo priedą, atnaujintą radionuklidų išmetimo į aplinką planą ir atnaujintą Monitoringo programą, suderintus su Radiacinės saugos centru. Aplinkos apsaugos agentūra per 30 darbo dienų priima sprendimą dėl Leidimo priedo keitimo.

16. Leidimas neišduodamas šiais atvejais:

16.1. pateikti ne visi dokumentai Leidimui gauti;

16.2. dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų ir nesuderinti.

17. Atsisakius išduoti Leidimą, subjektas informuojamas raštu nurodant priežastis.

18. Pašalinęs nurodytas Leidimo neišdavimo priežastis, subjektas gali pakartotinai kreiptis dėl Leidimo išdavimo pagal šio Tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus.

19. Subjektas privalo:

19.1. siekti, kad išmetamų į aplinką radionuklidų aktyvumas būtų kiek įmanoma mažesnis;

19.2. vykdyti taršos monitoringą, išskyrus Tvarkos aprašo 34 punkte nurodytus atvejus, kad būtų patvirtinta, jog veikla atitinka Leidimo sąlygas ir būtų galima įvertinti kritinių grupių narių apšvitos dozę;

19.3. kaupti ir saugoti monitoringo ir apšvitos dozių vertinimo duomenis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.

20. Nustačius radionuklidų ribinio aktyvumo viršijimą, subjektas privalo:

20.1. ištirti taršos padidėjimo priežastis ir pasekmes;

20.2. imtis veiksmų pašalinti taršos padidėjimą sukėlusias priežastis ir užtikrinti, kad situacija nepasikartos;

20.3. per 5 darbo dienas pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai, Radiacinės saugos centrui ir vietos savivaldos institucijai, kurios teritorijoje yra Subjektas, apie taršos padidėjimo priežastis, jų šalinimą ir prevencinius veiksmus, kurių imamasi ar bus imamasi.

21. gavusi 20.1, 20.2, 20.3 punktuose nurodytą informaciją ir atsižvelgusi į pažeidimo priežastį, Aplinkos apsaugos agentūra nustato terminą pažeidimui pašalinti ir apie tai raštu informuoja subjektą ir Radiacinės saugos centrą.

22. Leidimo galiojimas panaikinamas šiais atvejais:

22.1. Subjektui nesilaikant Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytų Leidimo galiojimo sąlygų;

22.2. Subjektui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimo.

23. Sprendimas dėl Leidimo galiojimo panaikinimo priimamas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu. Subjektas apie Leidimo galiojimo panaikinimą informuojamas raštu.

24. Aplinkos apsaugos agentūra apie Leidimo galiojimo panaikinimą informuoja Radiacinės saugos centrą ir teikia siūlymą dėl licencijos [4.4] sustabdymo ar panaikinimo.

25. Subjektas, planuojantis keisti vykdomą veiklą (pvz., planuoja naudoti naujus radionuklidus, didinti naudojamų radionuklidų aktyvumą), kuriai Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu Leidimas buvo nereikalingas, privalo pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus pakartotinai kreiptis dėl Leidimo išdavimo ar jo reikalingumo.

V. RADIOLOGINIS MONITORINGAS

26. Radiologinis monitoringas (toliau – Monitoringas) vykdomas pagal subjekto parengtą radiologinio monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa), susidedančią iš taršos monitoringo ir aplinkos monitoringo.

27. Monitoringo tikslai:

27.1. įvertinti subjekto poveikį aplinkai, jo taršos mastą ir įrodyti, kad išmetamų į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) radionuklidų aktyvumas neviršija Leidime nustatytų ribinių aktyvumų;

27.2. gauti reikalingus duomenis gyventojų kritinės grupės narių apšvitai įvertinti;

27.3. užtikrinti, kad subjekto veiklos režimas atitinka numatytąjį ir perspėti apie neplanuotą radionuklidų išmetimą į aplinką.

28. Monitoringo programa turi būti parengta atsižvelgiant į planuojamą ar esamą aplinkos taršą (išmetamų radioaktyviųjų medžiagų cheminę, fizinę formą, sudėtį), aplinkos ir gyventojų demografinius ypatumus ir įpročius. Programoje turi būti atsižvelgta į visas svarbias radionuklidų sklaidos ir gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį radionuklidų, išmestų į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną), aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų išmetimo pokyčius, gyventojų kritinių grupių narių apšvitos efektines dozes. Radionuklidai gali būti grupuojami, atsižvelgiant į jų fizines ir chemines savybes (pvz., jodo radioizotopai; alfa spinduoliai ir pan.).

29. Siekiant įvertinti foninį užterštumą gamtiniais, globaliai išplitusiais ir kitų taršos šaltinių radionuklidais, subjektas kartu su Monitoringo programa turi pateikti subjekto aplinkos radiologinės būklės įvertinimą, pagrįstą atitinkamais tyrimais.

30. Monitoringo programoje turi būti nurodyta:

30.1. Monitoringo tikslai, organizavimo principai;

30.2. vykdančios Monitoringą laboratorijos pavadinimas, adresas, leidimo atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus [4.5] numeris ir išdavimo data;

30.3. stebėjimo vietų parinkimo principai, pagrindimas;

30.4. subjekto schema su nurodytais taršos šaltiniais ir ėminių ėmimo ir (ar) stebėjimo vietomis;

30.5. analizuojami aplinkos komponentai, parametrai, ėminių ėmimo ir analizavimo periodiškumas;

30.6. matavimų metodikų ir procedūrų sąrašas, aptikimo ribos, matavimo metodų kalibravimo ir kokybės užtikrinimo procedūros;

30.7. duomenų kaupimas, dozių vertinimo modeliai, rezultatų vertinimo kriterijai;

30.8. duomenų ir ataskaitų pateikimo terminai, forma, gavėjai.

31. Monitoringo programos vykdymą kontroliuoja Aplinkos apsaugos agentūra ir kitos valstybės valdymo institucijos pagal kompetenciją.

32. Aplinkos objektų Monitoringą gali vykdyti subjekto ar kita laboratorija, turinti leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus [4.5] arba turinti Europos akreditacijos organizacijai priklausančios akreditavimo įstaigos akreditavimo pažymėjimą atlikti taršos šaltinių tyrimus konkretiems parametrams nustatyti.

33. Monitoringo programa gali būti peržiūrima ir keičiama subjekto iniciatyva, atsižvelgiant į subjekto veiklos vykdymo patirtį, aplinkos sąlygų pokyčius, naujausius Monitoringo metodus ir priemones. Nepaisant šiame punkte nustatytų atvejų, Monitoringo programa turi būti peržiūrima Tvarkos aprašo 14.2 punkte nurodytais atvejais.

34. Monitoringo vykdyti ir Monitoringo programos rengti nereikia šiais atvejais:

34.1. jei pagal Tvarkos aprašo 12 punkto reikalavimus nustatoma, kad Leidimas nereikalingas;

34.2. jei įvertinta gyventojų kritinės grupės narių apšvitos dozė mažesnė už 0,1 mSv (100 µSv) per metus.

35. Matavimo metodai ir įranga turi leisti išmatuoti radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes kaip 0,01 mSv (10 µSv) dozes. Pasirenkant aplinkos komponentus, turi būti atsižvelgiama į jų svarbą gyventojų kritinės grupės narių apšvitai. Stebėti visas radionuklidų sklaidos grandis nebūtina, gali būti stebimos tik tos grandys, kurių monitoringas efektyviausias.

36. Radionuklidų išmetimo (išleidimo) į vandenį (nuotakyną) atveju, kai turinčios radionuklidų nuotekos kaupiamos ir laikomos talpose siekiant sumažinti radionuklidų aktyvumą dėl skilimo, prieš jas išleidžiant turi būti imami ėminiai, įvertinama nuotekų radionuklidinė sudėtis ir aktyvumas. Vienu metu išleidžiamų nuotekų aktyvumas turi atitikti Tvarkos aprašo 2 priedo 5 punkto antrą formulę.

VI. DUOMENŲ IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

37. Pasibaigus mėnesiui, ne vėliau kaip per savaitę subjektas turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai duomenis apie išmestus į aplinką radionuklidus, jų aktyvumą.

38. Monitoringo metinę ataskaitą subjektas turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai, Radiacinės saugos centrui ir vietos savivaldos institucijoms, kurių teritorijoje yra subjektas, iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 d.

39. Monitoringo ataskaitą turi sudaryti:

39.1. visų Monitoringo programoje numatytų matavimų rezultatai, jų analizė;

39.2. į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmestų radionuklidų aktyvumas (mėnesiais) ir bendras metinis radionuklidų aktyvumas;

39.3. į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmestų radionuklidų palyginimas su ribiniu aktyvumu;

39.4. įvertintos per metus išmestų radionuklidų sąlygotos kritinių grupių narių efektinės dozės (kiekvienam radionuklidui, kiekvienam radionuklidų srautui, radionuklidų grupėms, bendra sąlygota subjekto veiklos);

39.5. kita svarbi informacija.

40. Subjektai, kuriems Leidimas nereikalingas (žr. Tvarkos aprašo 12 punktą), ir subjektai, turintys Leidimą, tačiau nevykdantys Monitoringo (žr. Tvarkos aprašo 34 punktą), iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 d. turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai ir Radiacinės saugos centrui duomenis apie per metus sunaudotų radionuklidų aktyvumą, per metus išmestų į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) radionuklidų aktyvumą, radionuklidų išmetimo taškų, kelių ar srautų ir būdų aprašymą.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Subjektai, pažeidę šio Tvarkos aprašo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

42. Valstybės valdymo institucijų sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio

dokumento LAND 41-2010 „Radionuklidų

išmetimo į aplinką iš įmonių, asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir

mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir

savivaldos institucijų ribojimo ir leidimų

išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei

radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“

1 priedas (normatyvinis)

RADIONUKLIDŲ IŠMETIMO Į APLINKĄ NEKONTROLIUOJAMOSIOS TARŠOS LYGIAI

1. Radionuklidų išmetimo į aplinką nekontroliuojamosios taršos lygiai (Tvarkos aprašo 5 priedo [2]) pateikti lentelėje.

Radionuklidas	Išmetimas į orą, Bq per metus	Išmetimas į vandenį, Bq per metus
^3H	1·10^11	1·10^12
^14C	1·10^10	1·10^10
^32P	1·10^8	1·10^6
^35S	1·10^8	1·10^9
^36Cl	1·10^7	1·10^10
^42K	1·10^10	1·10^9
^45Ca	1·10^8	1·10^10
^47Ca	1·10^9	1·10^8
^51Cr	1·10^9	1·10^8
^59Fe	1·10^8	1·10^6
^57Co	1·10^9	1·10^9
^58Co	1·10^9	1·10^8
^67Ga	1·10^10	1·10^8
^75Se	1·10^8	1·10^6
^85Sr	1·10^8	1·10^6
^89Sr	1·10^8	1·10^9
^90Y	1·10^10	1·10^10
^99Mo	1·10^9	1·10^8
^99Tc	1·10^7	1·10^10
^99mTc	1·10^11	1·10^9
^111In	1·10^9	1·10^8
^123I	1·10^10	1·10^9
^125I	1·10^8	1·10^8
^131I	1·10^8	1·10^7
^127Xe	1·10^11	-
^133Xe	1·10^12	-
^147Pm	1·10^10	1·10^10
^169Er	1·10^10	1·10^10
^198Au	1·10^9	1·10^8
^197Hg	1·10^10	1·10^9
^203Hg	1·10^8	1·10^7
^201Tl	1·10^10	1·10^8
^226Ra	1·10^6	1·10^6
^232Th	1·10^5	1·10^6

Pastaba. Vertinant padarytos šios konservatyvios prielaidos: į atmosferą radionuklidai patenka pro langą, gyventojų kritinės grupės nariai gyvena už 20 metrų, augalinis maistas išauginamas 100 m atstumu nuo taršos šaltinio, o gyvuliai – 800 m. Išmetamų į vandenį radionuklidų aktyvumas vertintas dviem atvejais: išleidžiant nuotekas į upę arba į nuotakyną (Tvarkos aprašo 5 priedo [2]).

2. Kai į aplinką išmetamas daugiau kaip vienas radionuklidas, jų poveikis vertinamas kartu ir turi atitikti sąlygą:

;

čia:

C_i – i-tojo radioizotopo nuklidų metinis aktyvumas. Vienetai: Bq per metus; C_Li – i-tojo radioizotopo nuklidų nekontroliuojamosios taršos lygis. Vienetai: Bq per metus; n – radioizotopų skaičius.

_________________

Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio

dokumento LAND 41-2010 „Radionuklidų

išmetimo į aplinką iš įmonių, asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir

mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir

savivaldos institucijų ribojimo ir leidimų

išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei

radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“

2 priedas (normatyvinis)

RADIONUKLIDŲ RIBINIŲ AKTYVUMŲ NUSTATYMAS

1. Radionuklidų ribiniai aktyvumai nustatomi taip, kad jų sąlygota gyventojų kritinės grupės narių metinė efektinė dozė neviršytų 0,2 mSv per metus (vienos penktosios ribinės dozės vertės, nustatytos dokumente [4.6]).

2. Orientacinės konservatyvios radionuklidų ribinių aktyvumų vertės atitinka 20 kartų padidintus Tvarkos aprašo 1 priedo 1 punkto lentelėje nurodytus nekontroliuojamosios taršos lygius.

3. Kai į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmetami skirtingi radionuklidai, jų poveikis sumuojamas, todėl turi būti tenkinama sąlyga:

;

čia: – Q^a_i – per vienerius metus į orą ar vandenį (nuotakyną) išmestų i-tojo radioizotopo nuklidų aktyvumas (Bq per metus), Ai – atitinkamo radioizotopo ribinis aktyvumas (Bq per metus). Ši formulė taikoma tuo pačiu keliu (per aplinkos orą ar vandenį (nuotakyną) plintantiems radionuklidams.

4. Kai nustatomas radionuklidų grupės ribinis aktyvumas, atsižvelgiama į patį radiotoksiškiausią (turintį mažiausią ribinį aktyvumą) radioizotopą, t. y. daroma prielaida, kad bendras aktyvumas tenka šiam radioizotopui.

5. Vertinant radionuklidų, išmetamų į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną), ribinį aktyvumą, daroma prielaida, kad radionuklidai išmetami nuolat, todėl per vieną parą turi būti išmetama ne daugiau kaip 1?, o per mėnesį – ne daugiau kaip 25? metinio radionuklidų ribinio aktyvumo, tai yra turi būti tenkinamos šios sąlygos:

;

;

čia: Q^d_i ir Q^m_i – per parą ir per mėnesį į aplinką išmetamų i-tojo radioizotopo nuklidų aktyvumai (Bq); A_ij – atitinkamo radioizotopo ribinis aktyvumas (Bq per metus).

_________________

Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio

dokumento LAND 41-2010 „Radionuklidų

išmetimo į aplinką iš įmonių, asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir

mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir

savivaldos institucijų ribojimo ir leidimų

išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei

radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“

3 priedas (normatyvinis)

DOZIŲ VERTINIMAS

1. Vertinant kritinės grupės narių metinę efektinę dozę, atsižvelgiama į visus reikšmingus iš taršos šaltinio į aplinką patenkančius radionuklidus (metodologija pateikta Tvarkos aprašo 5 priedo [5, 6, 10] dokumentuose). Sumuojama vidinė kaupiamoji dozė, sąlygota per vienerius metus įkvepiamų ar su maistu patenkančių radionuklidų, ir išorinė dozė, sąlygota ore ir žemės paviršiuje esančių radionuklidų:

čia: E – bendra efektinė dozė, H_p(d) – individualiosios dozės ekvivalentas išorinės apšvitos skvarbiajai spinduliuotei matuotas per vienerius metus, sąlygotas j-tojo radionuklido (Sv per metus) [4.6], e(g)(j,ing) ir e(g)(j,inh) – kaupiamosios efektinės dozės, sąlygotos į organizmą su maistu patekusių ar įkvėptų radionuklidų vienetinio aktyvumo (Sv/Bq) [4.6], g – individo amžius, I(j,ing) ir I(j,inh) – per vienerius metus į organizmą su maistu ir su įkvepiamu oru patenkančių radionuklidų aktyvumai (Bq per metus). Skaičiuojant taikomos dokumente [4.6] nurodytos e(g)(j,ing) ir e(g)(j,inh) daugiklių, taip pat inertinių dujų išorinės apšvitos efektinės dozės galios, tenkančios vienetiniam tūriniam aktyvumui ore, vertės. Kitų radionuklidų išorinės apšvitos efektinės dozės galios, tenkančios vienetiniam tūriniam arba paviršiniam aktyvumui, vertės pateiktos Tvarkos aprašo 5 priedo [4] dokumente.

2. Dozių vertinimas atliekamas palaipsniui (Tvarkos aprašo 5 priedo [10]):

2.1. taikomas paprasčiausias, neįvertinantis radionuklidų sklaidos aplinkoje (konservatyvus) modelis (Tvarkos aprašo 5 priedo [2]);

2.2. jeigu netenkina rezultatai, gauti taikant konservatyvų modelį, taikomi bendrieji modeliai (Tvarkos aprašo 5 priedo [5, 6, 10]) ir remiamasi visuotinai aprobuotais radionuklidų sklaidos, žmonių gyvensenos ir mitybos rodikliais (Tvarkos aprašo 5 priedo [7]);

2.3. tiksliausi rezultatai gaunami taikant vietovei būdingus modelius, kai atsižvelgiama į realias radionuklidų sklaidos ir apšvitos trasas, realių gyventojų kritinių grupių gyvensenos, mitybos ypatumus ir remiamasi realiais, vietovei būdingais radionuklidų sklaidos atmosferoje, hidrosferoje ir litosferoje rodikliais. Modeliai, pagrindiniai rodikliai, jų vertės ir nustatymo būdai nurodyti Tvarkos aprašo 5 priedo [4, 5, 6, 10] dokumentuose.

3. Kolektyvinė dozė vertinama analogiškai kaip ir individuali. Atsižvelgiama į radionuklidų sklaidos ir vietovės ypatumus. Jeigu įvertinta individuali dozė neviršija 0,01 mSv per metus, tai kolektyvinė dozė paprastai neviršija 1 žmogus?Sv (išskyrus ilgaamžius globaliai pasiskirstančius radionuklidus), todėl vertinti kolektyvinės dozės nereikia. Svarbiausių ilgaamžių radionuklidų kolektyvinių dozių vertinimai pateikti dokumente (Tvarkos aprašo 5 priedo [11]).

_________________

Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio

dokumento LAND 41-2010 „Radionuklidų

išmetimo į aplinką iš įmonių, asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir

mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir

savivaldos institucijų ribojimo ir leidimų

išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei

radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“

4 priedas (normatyvinis)

LEIDIMO IŠMESTI Į APLINKĄ RADIONUKLIDUS FORMA

(herbas) APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA L E I D I M A S IŠMESTI Į APLINKĄ RADIONUKLIDUS ______________ Nr. ____ (data) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 8 punktu,  Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 punktu, l e i d ž i a m a ........................................... (asmens pavadinimas)
........................... (kodas)		........................... (adresas)
išmesti į aplinką radionuklidus neviršijant leidimo priede nurodytų ribinių aktyvumų. Leidimas galioja nuo ...................................................... (data) Leidimą išdavęs pareigūnas
..................... (pareigos) A.V.	.................... (vardas, pavardė)		................. (parašas)

(herbas) APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA LEIDIMO IŠMESTI Į APLINKĄ RADIONUKLIDUS _____________ Nr. ____ (data) PRIEDAS RIBINIAI IR PLANUOJAMI Į APLINKOS ORĄ IŠMETAMŲ RADIONUKLIDŲ AKTYVUMAI
RADIONUKLIDAS	RIBINIS AKTYVUMAS, Bq/metus				PLANUOJAMAS AKTYVUMAS, Bq/metus
Iš viso
RIBINIAI IR PLANUOJAMI Į VANDENĮ IŠLEIDŽIAMŲ RADIONUKLIDŲ AKTYVUMAI
RADIONUKLIDAS		RIBINIS AKTYVUMAS, Bq/metus			PLANUOJAMAS AKTYVUMAS, Bq/metus
Iš viso
Leidimą išdavęs pareigūnas
..................... (pareigos) A.V.			.................. (vardas, pavardė)	................. (parašas)

_________________

Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio

dokumento LAND 41-2010 „Radionuklidų

išmetimo į aplinką iš įmonių, asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir

mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir

savivaldos institucijų ribojimo ir leidimų

išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei

radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“

5 priedas (informacinis)

BIBLIOGRAFIJA

1. Aplinkos apsaugos terminų žodynas, Vilnius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2000.

2. Clearance of materials resulting from the use of radionuclides in medicine, industry and reseach, TECDOC – 1000. Vienna, IAEA, 1998.

3. Daukšas K., Barkauskas J., Daukšas V., Daumantas E., Kabailienė M., Kareiva A., Mačionis Z., Naruškevičius L., Sasnauskienė S., Skučas V. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

4. Eckerman K. F., Ryman J. C. External exposure to radionuclides in air, water and soil, Federal Guidance Report 12, US EPA, 1993.

5. Generic models and parameters for assessing the environmental transfer of radionuclides from routine releases. Safety Series No. 57, Vienna, IAEA, 1982.

6. Generic models for use in assessing the impact of discharges of radioactive substances to the environment. Safety Reports Series No. 19, Vienna, IAEA, 2001.

7. Handbook of parameter values for the prediction of radionuclide transfer in temperate environments. Technical Reports Series No. 364, Vienna. IAEA, 1994.

8. International basic safety standards for protection against ionizing radiation and for the safety of radiation sources. Safety series No. 115, IAEA, Viena, 1996.

9. Management of radioactive waste from the use of radionuklides in medicine, TECDOC – 1183. Vienna, IAEA, 2000.

10. Regulatory control of radioactive discharges to the environment: Safety Guide (Safety Standards Series No. WS-G-2.3), Vienna, IAEA, 2000.

11. Sources and effects of ionizing radiation. United Nations Scientific Committe on Effects of Atomic radioation UNSCEAR 2000 Report to the General assembly, V. 1, UN, New York, 2000.

12. Valiukėnas V., Makariūnienė E., Morkūnas G. Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas, Vilnius, BĮ UAB „Litimo“, 1999.

_________________