LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

2010 m. birželio 22 d. Nr. XI-938

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Klaipėdos universiteto senato 2010 m. kovo 5 d. sprendimą, n u t a r i a :

1 straipsnis.

Patvirtinti Klaipėdos universiteto statutą (pridedama).

2 straipsnis.

Pertvarkyti Klaipėdos universitetą iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

3 straipsnis.

Įpareigoti Klaipėdos universitetą Juridinių asmenų registre įregistruoti Klaipėdos universiteto Juridinių asmenų registro ir steigimo dokumentų duomenų pakeitimus.

4 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. IX-512 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 84-2922).

Seimo Pirmininkė                                                                            Irena Degutienė

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2010 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XI-938

priedėlis

Klaipėdos UNIVERSITETO

STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Jo buveinės adresas: Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda.

2. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.

3. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas.

4. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

5. Universitetas turi autonomiją, kuri apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo, šio statuto nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

7. Universitetas yra Lietuvos mokslinės minties ugdymo centras ir neatskiriama Europos akademinės bendruomenės dalis.

8. Universitete:

1) pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės akademinės bendruomenės nuostatos;

2) puoselėjami demokratinės savivaldos principai;

3) skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje ir meninėje veikloje;

4) ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, iniciatyvumas, pareigingumas ir atsakomybė.

9. Studijos Universitete vykdomos pagal visų studijų pakopų programas, atsižvelgiant į valstybės ir darbo rinkos poreikius, asmens nuolatinio tobulėjimo poreikius ir siekį įgyti reikiamą kvalifikaciją pagal visuotinai pripažintus standartus. Universiteto senatas yra patvirtinęs mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, taip pat Universiteto veiklos kokybės gerinimo strategiją, kurioje nustatomi mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo būdai ir priemonės.

10. Universitetas apie savo veiklą informuoja visuomenę, valdžios ir valdymo institucijas Universiteto leidiniuose, internetu ir per Universiteto renginius.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PAREIGOS IR Funkcijos

11. Universiteto tikslai, uždaviniai ir pareigos:

1) plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;

2) skleisti Lietuvos, kaip jūrų valstybės, idėją, moksline ir praktine veikla siekti ją įgyvendinti, auklėti visuomenę, ypač jaunąją kartą, jūrinės tautos dvasia;

3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, auklėjamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti šalies ir jos regionų, ypač Vakarų Lietuvos, raidą;

4) plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su Mažosios Lietuvos paveldo išsaugojimu;

5) bendradarbiaujant su kitų valstybių universitetais ir kitais mokslo centrais plėtoti Baltijos jūros ir jos aplinkos mokslinius tyrimus;

6) rengti Lietuvai reikalingus aukščiausios kvalifikacijos biomedicinos, fizinių, humanitarinių, socialinių, technologijos mokslų ir meno sričių specialistus, taip pat mokslininkus ir menininkus, kurie gebėtų dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą;

7) kurti šiuolaikinius tarptautinius standartus atitinkančią mokslinių tyrimų ir studijų bazę, kuri leistų išplėsti tarptautines studijas Universitete;

8) gerinti studijų programų informacinį, materialinį ir intelektinį aprūpinimą;

9) vykdyti studijas, kurios teiktų asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

10) plėtoti tęstinių ir nuotolinių studijų tinklą;

11) ugdyti pažinimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;

12) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

13) informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą, taip pat apie savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus;

14) laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;   

15) teikti studijuojantiems asmenims karjeros konsultacijas.

12. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:

1) plėtoja fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, būtinus studijų ir mokslo vienovei;

2) sudaro sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais;

3) skatina mokslo ir technologijų pažangą;

4) organizuoja šiame statute nurodytas studijas;

5) sudaro sąlygas tobulinti asmens įgytą kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

6) mokslinių tyrimų pagrindu kuria ir įgyvendina naujas studijų programas, taip pat jungtines studijų programas su užsienio universitetais ir tarptautiniais universitetų tinklais;

7) teisės aktų nustatyta tvarka teikia Universiteto veiklos kryptis atitinkančias paslaugas valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;

8) vykdo moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius;

9) bendradarbiaudamas su visuomenės ir ūkio partneriais, rengia ir įgyvendina mokslo, meno ir kitus projektus, kuriais ugdoma visapusiškai išsilavinusi, etiškai atsakinga, kūrybinga asmenybė, skatina žmogaus, visuomenės, šalies ir jos regionų raidą;

10) siekia Europos ir pasaulio universitetų partnerystės, dalyvauja tarptautiniuose universitetų tinkluose;

11) skleidžia humanistines idėjas, mokslo žinias, puoselėja tautos ir Lietuvos valstybės tapatybę, skatina demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus;

12) skatina diegti pasaulyje pripažintus pažangiausius mokslo, meno, studijų ir vadybos standartus.

13. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus, vadovaujasi šiais mokslo, meno ir studijų principais:

1) kūrybos laisvės;

2) akademinės etikos;

3) mokslinių tyrimų rezultatų viešumo;

4) mokslo ir meno rezultatų integravimo į visuomenės gyvenimą;

5) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus;

6) sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo;

7) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo;

8) dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

9) atvirumo, atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei;

10) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;

11) studentų asmeninio suinteresuotumo;

12) įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;

13) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;

14) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos;

15) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;

16) nuolatinio mokymosi siekio.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO TEISĖS

14. Universitetas turi teisę:

1) pasirinkti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meninės veiklos, studijų ir asmenybės ugdymo, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2) nustatyti studijų tvarką;

3) Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;

4) rengti ir tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias studijų programas;

5) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo ir ekspertines paslaugas;

6) leisti mokslo, studijų ir kitą literatūrą;

7) nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai būtinus padalinius (fakultetus, institutus, centrus, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kitus struktūrinius padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų;

8) šio statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus ir klausytojus;

9) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

10) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis formas;

11) valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti Mokslo ir studijų įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

12) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;

13) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kai jų steigimas yra susijęs su studijų organizavimu ir mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti;

14) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

15. Universitetas gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat burtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

16. Universiteto valdymo organai yra Universiteto taryba (toliau – Taryba), Universiteto senatas (toliau – Senatas) ir Universiteto rektorius (toliau – rektorius).

17. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir veiksmingumo principais.

pirmasis SKIRSNIS

TARYBA

18. Taryba atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą strateginį veiklos planą;

2) išklausiusi Senato nuomonę, teikia Seimui tvirtinti Universiteto statuto pakeitimus;

3) rektoriaus teikimu svarsto ir tvirtina Universiteto struktūrą ir jos pertvarkos planus;

4) nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;

5) nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

6) renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių;

7) tvirtina rektoriaus siūlomus kandidatus į prorektorius, fakultetų dekanus ir institutų direktorius;

8) nustato Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

9) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

10) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;

11) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

12) gali inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

13) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį Universiteto veiklos kokybei;

14) užtikrina Universiteto atskaitingumą, ryšį su visuomene ir steigėju, kiekvienais metais Universiteto leidiniuose ir internetu informuoja visuomenę apie Universiteto strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;

15) rūpinasi parama Universitetui;

16) išklausiusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

17) rengia metinę savo veiklos ataskaitą, skelbia ją Universiteto interneto svetainėje ir teikia ją Seimui;

18) atlieka kitas šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

19. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:

1) vieną Tarybos narį skiria Studentų sąjunga Universiteto studentų sąjungos įstatų nustatyta tvarka;

2) du – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie pareigas užima konkurso būdu. Jie renkami dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie pareigas užima konkurso būdu, atstovų susirinkime daugiau kaip pusės jame dalyvaujančių atstovų balsų dauguma. Atstovai renkami Universiteto padaliniuose, laikantis proporcingo atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo penkių dėstytojų ir mokslo darbuotojų;

3) vieną – administracija ir kiti darbuotojai jų atstovų susirinkime daugiau kaip pusės jame dalyvaujančių atstovų balsų dauguma. Atstovai renkami laikantis proporcingo atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo penkių administracijos ir kitų darbuotojų;

4) rektoriaus įsakymu sudaryta rinkimų komisija apie susirinkimus (konferencijas) (laiką, vietą, darbotvarkę, kandidatų iškėlimo tvarką) Universiteto bendruomenę informuoja internetu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų;

5) į Universiteto tarybą išrinktais laikomi kandidatai, kurie surenka daugiausia balsų. Jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, o išrinktų narių turi būti mažiau, rengiamas pakartotinis balsavimas, ir į biuletenius įrašomi tiktai vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų;

6) vieną narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su Senatu;

7) kitus 4 narius siūlo fiziniai ir juridiniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams. Šiuos Tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs Universiteto tarybos nuomonę.

20. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.

21. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus.

22. Tarybos nario kadencija – penkeri metai.

23. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais, sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.

24. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.

25. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma atviru balsavimu. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai.

26. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti rektorius.

27. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šio statuto, Tarybos darbo reglamento nustatytas pareigas arba šio statuto 23 punkte nurodytą įsipareigojimą ar nepasirašo šio įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.

28. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam kadencijos laikui šiame statute nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir Tarybos narys pasirašo šio statuto 23 punkte nurodytą įsipareigojimą.

29. Tarybos nariams už posėdžiuose sugaištą laiką ir ekspertinę veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų mokama išmoka, kurios dydis nustatomas pagal Universitete patvirtintą profesoriaus valandinio atlyginimo vidurkį.

30. Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

antrasis SKIRSNIS

SENATAS

31. Senatas yra Universiteto akademinių reikalų valdymo organas.

32. Senatas atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meninės veiklos, studijų ir kitas programas, teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, kuri būtina toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslinės ir meninės veiklos kokybę ir lygį;

2) nustato studijų tvarką, tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles;

3) tvirtina vidinę mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

5) svarsto Universiteto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos aprašo projektą ir teikia jį Tarybai tvirtinti;

6) svarsto ir teikia Tarybai tvirtinti bendrą studijų vietų skaičių (projektą), atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;

7) šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais;

8) fakulteto ar instituto tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės, meninės, pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia docento, profesoriaus, Universiteto garbės ir kitus vardus;

9) inicijuoja Universiteto mokslinės veiklos ir studijų kokybės auditą;

10) nustato Senato rinkimų reglamentą;

11) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

33. Senato nariais rekomenduojama rinkti asmenis, kurie turi mokslo laipsnį arba yra pripažinti menininkai. Ši rekomendacija netaikoma studentų atstovams. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą skiria Universiteto studentų sąjunga. Senato nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.

34. Senato nariai, išskyrus studentų skiriamus atstovus, renkami tokia tvarka:

1) Senatą sudaro 40 narių, iš kurių 31 yra Universiteto darbuotojas, 8 – studentų atstovai ir Universiteto rektorius. Kiekvienam fakultetui ir mokslo institutui Senate atstovauja ne mažiau kaip vienas darbuotojas. Likusių renkamų Senato narių kvotas proporcingai padaliniuose dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičiui nustato Senato rinkimų komisija, atsižvelgdama į šio statuto 33 punkte nurodytą Senato procentinę sudėtį.

2) Senato rinkimų komisiją ir jos pirmininką Senato pirmininko teikimu tvirtina Senatas ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki Senato kadencijos pabaigos. Senato rinkimų komisija paskiria Senato rinkimų datą, vietą ir laiką, tvirtina rinkėjų sąrašus ir skelbia Senato sudėtį. Senato rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki Senato kadencijos pabaigos;

3) Senato rinkimų teisę ir teisę būti renkamu Senato nariu turi kiekvienas mokslininkas ir pripažintas menininkas, dirbantis Universitete ne mažiau kaip 0,5 etato;

4) kandidatus į Senato narius turi teisę kelti fakultetų ir mokslo institutų tarybos ar darbuotojų susirinkimo dalyviai. Save išsikėlusį asmenį Senato rinkimų komisija į kandidatų sąrašą įtraukia tik tuomet, jeigu asmuo pateikia ne mažiau kaip 10 jį remiančių Senato rinkimų teisę turinčių Universiteto mokslininkų parašų;

5) Senato nariai renkami slaptu balsavimu. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė rinkėjų. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia, bet ne mažiau kaip pusę, rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Išrinktais laikomi kandidatai, kurie surenka daugiausia balsų. Jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tiktai vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų;

6) jeigu atitinkamų padalinių atstovų išrenkama mažiau, negu nurodyta šio punkto 1 papunktyje, rengiami papildomi rinkimai. Per papildomus rinkimus išrinktu laikomas kandidatas (kandidatai), surinkęs (surinkę) daugiausia balsų;

7) kai išrinktas Senato narys nebegali būti Senato nariu arba jis tampa nariu pagal pareigas, rengiami naujo Senato nario rinkimai, jeigu iki Senato kadencijos pabaigos lieka ne mažiau kaip vieni metai;

8) Senato narių kadencija – penkeri metai;

9) Senato nario įgaliojimai baigiasi pasibaigus jo kadencijai, jam atsistatydinus iš Senato narių, kitais įstatymų nustatytais atvejais.

35. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia rektorius.

36. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių (mokslininkų ar pripažintų menininkų) renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų. Jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, tame pačiame posėdyje rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenį įrašomi tiktai vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Jeigu ir po pakartotinio balsavimo neišrenkamas daugiausia balsų gavęs kandidatas, Senato pirmininku ar pavaduotoju siūlomi kiti kandidatai. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininku negali būti Universiteto rektorius.

37. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių, arba rektoriaus siūlymu. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.

38. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 narių. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai Universiteto interneto svetainėje. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams. Senato nutarimus skelbia Senato pirmininkas. Remdamasis Senato nutarimais, rektorius leidžia atitinkamus įsakymus.

39. Apie Senato sprendimus Universiteto akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau kaip per tris darbo dienas Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais.

40. Senatas kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei organizuodamas akademinės bendruomenės susirinkimus.

trečiasis SKIRSNIS

REKTORIUS

41. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

42. Rektorius atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) leidžia įsakymus, privalomus darbuotojams, studentams ir klausytojams;

3) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus;

4) šio statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus ir klausytojus;

5) įvertinęs Studentų sąjungos arba studentų atstovų konferencijos siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainas ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

7) teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

8) atsižvelgęs į fakultetų ir institutų tarybų rekomendacijas, teikia Tarybai tvirtinti fakultetų dekanus ir institutų direktorius;

9) Senato nustatyta tvarka supažindina Senatą ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

10) teikia Tarybai tvirtinti strateginį Universiteto veiklos ir struktūros pertvarkos planus;

11) atsižvelgęs į fakultetų ar institutų tarybų rekomendacijas tvirtina katedrų vedėjus;

12) dekanų teikimu tvirtina fakulteto prodekanus;

13) institutų direktorių teikimu tvirtina institutų direktorių pavaduotojus;

14) teikia Tarybai tvirtinti prorektorių kandidatūras; nustato prorektorių funkcijas ir įgaliojimus;

15) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

43. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia Taryba.

44. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą.

45. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties, mokslo laipsnį, arba pripažintas menininkas.

46. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

47. Rektoriaus kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

48. Jeigu Tarybos posėdyje daugiau kaip pusė visų Tarybos narių balsuoja už tai, kad rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita būtų nepatvirtinta, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.

49. Rektorius dalies savo funkcijų vykdymą įsakymu gali perduoti prorektoriams. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.

ketvirtasis SKIRSNIS

REKTORATAS

50. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, institutų direktoriai ir Universiteto studentų sąjungos deleguotas narys. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.

51. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, Universiteto padalinių darbą, padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus.

V SKYRIUS

UNIVERSITETO STRUKTŪRA

52. Universitetą sudaro:

1) fakultetai (studijų institutai), mokslo ir studijų centrai;

2) mokslo institutai;

3) katedros;

4) biblioteka;

5) botanikos sodas;

6) leidykla;

7) kiti Universiteto įsteigti padaliniai.

PIRMASIS SKIRSNIS

FAKULTETAS (STUDIJŲ INSTITUTAS)

53. Fakultetą arba studijų institutą (toliau – fakultetas) sudaro katedros, mokomosios ir mokslo laboratorijos, klinikos, kiti padaliniai. Mokslo ir studijų centrai gali būti steigiami iš kelių Universiteto padalinių bendriems mokslo ir studijų projektams vykdyti.

54. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto taryba ir dekanas (studijų instituto direktorius).

55. Fakulteto taryba penkeriems metams renkama Senato patvirtinto Fakulteto tarybos rinkimų reglamento nustatyta tvarka. Į fakulteto tarybą pagal pareigas įeina dekanas (studijų instituto direktorius). Ne mažiau kaip 70 procentų Tarybos narių išrenkama iš fakulteto mokslininkų ar pripažintų menininkų, iki 10 procentų Tarybos narių išrenkama iš kituose Universiteto padaliniuose ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų ar pripažintų menininkų, 20 procentų Tarybos narių sudaro studentų atstovai.

56. Fakulteto taryba yra fakulteto akademinės savivaldos institucija.

57. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:

1) renka fakulteto tarybos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių;

2) svarsto fakulteto dekano (studijų instituto direktoriaus) kandidatūras iš mokslininkų ar pripažintų menininkų ir rekomenduoja rektoriui jas teikti tvirtinti Universiteto taryboje;

3) svarsto fakulteto katedrų, laboratorijų, mokslo centrų vadovų kandidatūras iš mokslininkų ar pripažintų menininkų ir rekomenduoja rektoriui jas tvirtinti;

4) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų planus;

5) svarsto ir tvirtina mokymo dalykų, studentų praktikos ir stažuočių programas;

6) teikia rektoriui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ar panaikinimo;

7) sudaro komisijas svarbiems fakulteto veiklos klausimams nagrinėti ir spręsti;

8) išklauso ir tvirtina dekano (studijų instituto direktoriaus) teikiamą fakulteto metinės mokslo ir studijų veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia rektoriui siūlymą dėl dekano (studijų instituto direktoriaus) atstatydinimo;

9) išklauso ir tvirtina katedros vedėjų teikiamas katedros metinės mokslo ir studijų veiklos ataskaitas. Jeigu kurios nors katedros ataskaita nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia rektoriui siūlymą dėl tos katedros vedėjo atstatydinimo;

10) rengia ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto nuostatus;

11) siūlo Senatui teikti docento, profesoriaus, Universiteto garbės ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslinės, meninės ir pedagoginės veiklos ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus rezultatus;

12) svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.

58. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 tarybos narių siūlymu šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rašytinio siūlymo įteikimo.

59. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, kai posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių.

60. Fakulteto tarybos nutarimus skelbia fakulteto tarybos pirmininkas. Remdamasis fakulteto tarybos nutarimais, dekanas (studijų instituto direktorius) leidžia atitinkamus įsakymus.

61. Dekano (studijų instituto direktoriaus) kadencija sutampa su rektoriaus kadencija.

62. Dekanas (studijų instituto direktorius) atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja ir organizuoja mokslo ir studijų procesą fakultete, įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;

2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, studentams ir klausytojams;

3) atstovauja fakultetui, teikia rektoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų šalinimo;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų (studijų instituto direktoriaus pavaduotojų) skyrimo. Pasibaigus dekano įgaliojimams, kartu baigiasi ir prodekanų (instituto direktoriaus pavaduotojų) įgaliojimai;

5) kasmet už fakulteto veiklą atsiskaito rektoriui ir fakulteto tarybai.

63. Dekanatas (direktoratas) yra dekano (studijų instituto direktoriaus) vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatą (direktoratą) sudaro dekanas (studijų instituto direktorius), prodekanai (pavaduotojai) ir katedrų vedėjai. Dekanatas (direktoratas) svarsto fakulteto kompetenciją atitinkančius organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus, padeda įgyvendinti Tarybos, Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus.

AntraSIS SKIRSNIS

MOKSLO INSTITUTAS

64. Mokslo institutą (toliau šiame skirsnyje – institutas) sudaro: mokslininkų grupės mokslo projektams vykdyti, mokslo laboratorijos, projektavimo ir konstravimo biurai, mobilios mokslinių tyrimų bazės (laivai), tyrimų stotys ir kt.

65. Instituto veiklai vadovauja instituto taryba ir direktorius.

66. Instituto taryba penkeriems metams renkama Senato patvirtintame Instituto tarybų rinkimų reglamente nustatyta tvarka. Į instituto tarybą pagal pareigas įeina instituto direktorius. Ne mažiau kaip 70 procentų tarybos narių išrenkama iš instituto mokslininkų, iki 10 procentų tarybos narių išrenkama iš kituose Universiteto padaliniuose ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų, 20 procentų Tarybos narių sudaro studentų atstovai. Instituto taryba tvirtina savo darbo reglamentą.

67. Instituto taryba yra jo akademinės savivaldos institucija.

68. Instituto taryba atlieka šias funkcijas:

1) renka instituto tarybos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių;

2) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti doktorantūros studijų planus;

3) teikia rektoriui siūlymus dėl instituto padalinių steigimo ar panaikinimo;

4) aptaria instituto direktoriaus kandidatūras iš mokslininkų ir rekomenduoja rektoriui teikti jas tvirtinti Universiteto taryboje;

5) sudaro komisijas svarbiems instituto veiklos klausimams nagrinėti ir spręsti;

6) išklauso ir tvirtina direktoriaus teikiamą instituto metinės veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, instituto taryba teikia rektoriui siūlymą dėl direktoriaus atstatydinimo;

7) rengia ir teikia Senatui tvirtinti instituto nuostatus;

8) siūlo Senatui teikti Universiteto garbės ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslinės veiklos ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus rezultatus;

9) svarsto ir sprendžia kitus institutui svarbius klausimus.

69. Instituto tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip 4 kartus per metus. 1/3 tarybos narių siūlymu šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rašytinio siūlymo įteikimo. Instituto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Tarybos nutarimus skelbia instituto tarybos pirmininkas. Remdamasis fakulteto tarybos nutarimais, instituto direktorius leidžia atitinkamus įsakymus.

70. Instituto direktoriaus kadencija sutampa su rektoriaus kadencija.

71. Instituto direktorius atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja ir organizuoja mokslinių tyrimų procesą institute, įgyvendina Senato ir instituto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;

2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus instituto darbuotojams, stažuotojams;

3) atstovauja institutui;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl instituto direktoriaus pavaduotojų skyrimo. Pasibaigus direktoriaus įgaliojimams, kartu baigiasi ir jo pavaduotojų įgaliojimai;

5) kasmet už instituto veiklą atsiskaito rektoriui ir instituto tarybai.

72. Direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Direktoratą sudaro direktorius, jo pavaduotojai ir instituto padalinių (mokslininkų grupių) vadovai. Direktoratas svarsto instituto kompetenciją atitinkančius organizacinius, doktorantūros studijų, ūkio ir kitus klausimus, padeda įgyvendinti Tarybos, Senato ir instituto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus.

TREČIaSIS SKIRSNIS

KATEDRA

73. Pagrindinis Universiteto mokslo ir studijų padalinys fakultetuose yra katedra.

74. Katedra atlieka šias funkcijas:

1) organizuoja ir vykdo mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos projektus;

2) organizuoja studijų ir studentų ugdymo procesą, mokslo ir meno metodinį darbą;

3) rengia ir tobulina mokymo dalykų programas, aprobuoja dėstytojų parengtus vadovėlius, mokymo priemones, konspektus, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą;

4) diegia į studijų procesą pažangias mokymo formas ir metodus;

5) nagrinėja ir vertina studijų kokybę, absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo;

6) siūlo kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms, kurios užimamos ne konkurso būdu, eiti;

7) gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokslo ir studijų bei kitomis įstaigomis.

75. Katedros vedėju gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, arba pripažintas menininkas. Katedros darbuotojų susirinkimas rekomenduoja fakulteto tarybai ir rektoriui tvirtinti katedros vedėjo kandidatūrą.

76. Katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo arba 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros susirinkimus svarstant tam tikrus klausimus patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma ir yra privalomi visiems katedros darbuotojams.

KetvirtaSIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO BIBLIOTEKA, BOTANIKOS SODAS, LEIDYKLA

77. Universiteto biblioteka, botanikos sodas ir leidykla yra savarankiški Universiteto padaliniai, veikiantys pagal Universiteto senato patvirtintus nuostatus.

78. Universiteto bibliotekos misija – talkinti Universiteto bendruomenei kuriant, kaupiant, skleidžiant ir panaudojant žinias, diegiant naujas informacijos ir komunikacijos technologijas, ugdant informacinę kompetenciją.

79. Universiteto botanikos sodo misija – gausinti ir saugoti Vakarų Lietuvos klimato sąlygomis introdukuotų augalų genetinius išteklius ex situ, teikti pasiūlymus dėl prioritetų politikos nustatymo kuriant Lietuvos pajūrio zonos biologinės augalų įvairovės išteklių išsaugojimo ir tyrimų strategiją, plėtoti mokslinius tyrimus, vykdyti akademinę ir švietėjišką veiklą gamtos mokslų srityje.

80. Universiteto leidykla leidžia monografijas, mokslo žurnalus, mokslinių konferencijų pranešimų rinkinius, vadovėlius, mokomąsias knygas studentams, natų rinkinius, informacinius, proginius Universiteto ir jo padalinių leidinius.

VI SKYRIUS

UNIVERSITETO PERSONALAS

81. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, menininkai, administracija ir kiti Universiteto veiklą užtikrinantys darbuotojai. Universiteto personalas, susijęs su mokslo, meno ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso, atlikti kitas šiame statute ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

82. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Universiteto valdymo organų priimti aktai.

83. Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti jam skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose dėl galimybės stažuotis Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui būtiną informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);

4) dalyvauti svarstant Universiteto statutą (atitinkamo padalinio nuostatus) ir veiklos kryptis;

5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

6) dirbti savarankiškai arba burtis į kūrybines grupes;

7) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus.

84. Asmuo, norintis dirbti Universitete kaip nepagrindinėje darbovietėje, prašyme priimti dirbti dėstytoju arba mokslo darbuotoju nurodo savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

85. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas kiekvienai penkerių metų kadencijai priimami viešo konkurso būdu. Konkursą skelbia rektorius. Konkursai eiti šias pareigas organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų, kitų teisės aktų ir Senato nustatyta tvarka. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija, sudaroma Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 šios komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys. Kai rengiamas konkursas vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

86. Kiti Universiteto darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.

87. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas penkeri metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

88. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal darbo sutartis, kurias jie pasirašo su rektoriumi ar jo įgaliotu prorektoriumi. Pasibaigus darbo santykiams, kartu nutrūksta ir asmens narystė renkamuose ar skiriamuose Universiteto ar jo padalinių organuose.

89. Universitetas gali kviestis kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka.

90. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje ir metodinėje veikloje.

91. Senato nustatyta tvarka dėstytojai kas penkeri metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei ar pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

92. Universiteto darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos tobulinti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.

93. Senato patvirtinta tvarka profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

94. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip ir kiti Universitete dirbantys mokslininkai.

95. Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

96. Darbo ginčus nagrinėja Darbo ginčų komisija. Darbo ginčų komisija sudaroma, Universiteto administracijos ir darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

97. Universiteto administracijos ir studentų ginčus nagrinėja Administracijos ir studentų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Ginčų nagrinėjimo komisija), sudaroma konkrečiam ginčui nagrinėti. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją po lygiai skiriami abiejų šalių – administracijos ir studento – atstovai. Administracijos atstovus teikia rektorius, studento – Studentų sąjungos prezidentas. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 6 asmenys. Ginčų nagrinėjimo komisijos nariais negali būti tiesioginės ginčo šalys – į šią komisiją kreipęsis studentas ir jo skundžiamas administracijos darbuotojas (darbuotojai).

VII SKYRIUS

MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA

98. Universitetas plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, vykdo meninę veiklą, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų bei meninėse programose ir projektuose, praktiškai taiko mokslinės ir meninės veiklos rezultatus.

99. Mokslinių tyrimų ir meninės veiklos kryptis ir apimtį, tematiką ir terminus nustato Universitetas, atsižvelgdamas į savo galimybes, studijų poreikius, mokslinių tyrimų ir meninės veiklos svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo ir meno darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius. Universitetas skatina dalykinius ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus, meninę veiklą, teminių projektų plėtrą, partnerystę ir bendradarbiavimą dalyvaujant pasaulio ir Europos tarpdalykinių mokslinių tyrimų tinkluose, atlieka mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektoriaus institucijų užsakymus.

100. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

101. Pagrindinės Universiteto mokslinės ir meninės veiklos organizavimo grandys yra fakultetai, katedros, mokslo institutai, laboratorijos. Jie yra studijų, mokslinės ir meninės kvalifikacijos kėlimo bazė. Bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio mokslo, meno, studijų ir kitomis institucijomis, Universitetas gali steigti jungtinę instituciją, kurios veikla reglamentuojama suinteresuotųjų šalių sutartimi ir teisės aktais.

102. Universitete vykdomos mokslinės ir meninės veiklos rezultatai panaudojami studijų procese.

103. Universitetas teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo daktaro ir meno daktaro laipsnius.

104. Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie Europos ir pasaulio žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Universitetas dalyvauja integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) bei mokslo ir technologijų parkų veikloje.

105. Universitete skatinama studentų mokslinė ir meninė veikla, veikia studentų mokslo ir meno draugijos, rengiamos studentų mokslinės ir meno konferencijos, seminarai, mokslo ir meno darbų konkursai.

106. Universitetas turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus mokslo žurnalus, kitus mokslo ir meno darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus, kitus mokslinius, meno ir metodinius renginius.

107. Gali būti steigiami juridiniai asmenys, atliekantys Universiteto tikslus ir misiją atitinkančius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiantys mokslinę bazę Universiteto studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai tobulinti, taip pat atliekantys šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) tyrimus.

VIII SKYRIUS

STUDIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

Studijų tipai, pakopos, formos ir trukmė

108. Studijos Universitete vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą.

109. Asmeniui, baigusiam bet kurios pakopos studijų programą, Universitetas išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą.

110. Asmeniui, studijavusiam Universitete pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami, Universiteto nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

111. Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas Universiteto studijas, nurodoma studijų programoje.

112. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai;

3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba atitinka šio punkto 1 ar 2 papunktyje nustatytus atvejus;

4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

113. Universitete studijos yra trijų pakopų:

1) pirmoji – bakalauro;

2) antroji – magistrantūros;

3) trečioji – doktorantūros.

114. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Konkrečios studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.

115. Asmenų priėmimo į studijų programas tvarką nustato Senatas.

116. Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Universitetas skelbia ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

117. Dalinių, laipsnio nesuteikiančių studijų formos nustatomos sutartyse su klausytojais ir užsakovais.

118. Studijų apimtį ir trukmę nustato Mokslo ir studijų įstatymas bei Senato aktai.

antrasis SKIRSNIS

Studijų programos

119. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija.

120. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis.

121. Mokslo doktorantūros programos skiriamos rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus Doktorantūros nuostatus. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

122. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisę Universitetui suteikia Švietimo ir mokslo ministerija. Meno projektą apgynusiems asmenims suteikiamas meno daktaro laipsnis.

123. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais.

124. Vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

125. Universitete Senato nustatyta tvarka gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.

TREČIASIS SKIRSNIS

Laipsnio nesuteikiančios studijos

126. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

127. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

IX SKYRIUS

AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

128. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, menininkai ir profesoriai emeritai.

129. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties ir žodžio laisvę;

2) mokslo, meno ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo varžymo ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį ir (ar) pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus.

130. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

131. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Senatas.

X SKYRIUS

STUDENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

132. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje.

133. Į Universiteto pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamųjų egzaminų vertinimus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus.

134. Priėmimo į studijas kriterijus, įvertinus Studentų sąjungai, nustato Senatas ir skelbia ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

135. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka švietimo ir mokslo ministro patvirtintus minimalius reikalavimus.

136. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys Doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.

137. Studentams išduodamas tam tikros formos studento pažymėjimas.

138. Universitete gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).

139. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu.

ANTRASIS SKIRSNIS

Studentų teisės ir pareigos

140. Studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi Universiteto nustatyta tvarka;

3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti tikslai;

8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) kreiptis į Universiteto administraciją arba į ginčų nagrinėjimo komisiją dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

10) Senato nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso;

12) laisvai reikšti mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti Universiteto valdymo organuose;

14) rinkti Studentų sąjungos narius ir būti išrinkti į ją, laisvai burtis į kitas asociacijas;

15) naudotis kitomis įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.

141. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.

142. Studentai privalo:

1) uoliai studijuoti, vykdyti studijų programoje nustatytas užduotis;

2) laikytis šio statuto, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;

3) vykdyti Universiteto valdymo institucijų sprendimus, rektoriaus ir dekanų įsakymus, katedrų vedėjų nurodymus.

TREČIASIS SKIRSNIS

Drausminės nuobaudos studentams

143. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) pašalinimas iš Universiteto.

144. Drausminės nuobaudos skiriamos rektoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas (išskyrus nurodytą 143 punkto 4 papunktyje) ir paskatinimus rektorius gali įgalioti ir kitus asmenis.

145. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų sąjungos nariui, turi būti gautas šios sąjungos sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų sąjungos sutikimo, drausminė nuobauda jos nariui gali būti skirta Senato sutikimu.

146. Rektorius dekano teikimu gali pašalinti iš Universiteto studentą (klausytoją):

1) nepatvirtinusį savo dalyvavimo studijose;

2) už nepažangumą (negavusį teisės dalyvauti egzaminų sesijoje, neišlaikiusį 3 ir daugiau egzaminų ir (ar) įskaitų, neperlaikiusį egzamino ar įskaitos po dalyko (sando) kartojimo; neišlaikiusį baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų; neapgynusį baigiamojo darbo; nustatytu laiku neatlikusį kitų studijų programoje nustatytų užduočių);

3) už akademinės etikos pažeidimą (nusirašinėjimą atsiskaitymo metu, kursinių ir kitų darbų plagijavimą);

4) už kitų studentų akademinių teisių pažeidimus;

5) už žalą Universiteto turtui ir lėšoms;

6) už sutarties su Universitetu nevykdymą;

7) už Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Studentų dalyvavimas universiteto savivaldoje

147. Universiteto studentų interesams atstovauja Studentų sąjunga.

148. Į Studentų sąjungos konferenciją Universiteto fakultetų studentai deleguoja savo atstovus, kurie renkami balsų dauguma fakulteto (instituto) visuotiniame seniūnų susirinkime Studentų sąjungos įstatuose nustatyta tvarka.

149. Studentų sąjunga veikia pagal visuotinėje studentų atstovų konferencijoje patvirtintus įstatus.

150. Visuotinė studentų atstovų konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Visuotinės studentų atstovų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

151. Studentų sąjungos įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja šio statuto nurodytų Universiteto institucijų veikloje.

152. Studentų sąjunga turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių administracijos ar kitų Universiteto institucijų visais studijų klausimais.

153. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų sąjungą ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto lėšų panaudojimą Studentų sąjunga kartą per metus Visuotinėje studentų atstovų konferencijoje atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei Studentų sąjungos įstatuose nustatyta tvarka.

154. Studentų sąjunga turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais.

155. Studentų sąjunga gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po bet kurio Universiteto valdymo organo sprendimo paskelbimo Universiteto interneto svetainėje raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Universiteto valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.

XI SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

156. Universitetas valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės naudos, veiksmingumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

157. Universiteto turtą sudaro:

1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

2) Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas.

158. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

4) kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3, 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

159. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

160. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.

161. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti tik Seimas.

162. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.

163. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

164. Universiteto statutą tvirtina Seimas.

165. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, išklausiusi Senato nuomonę. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti šio statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.

166. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija ir būtų prieštaraujama šiame statute nurodytiems Universiteto tikslams ir principams.

_________________