LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS IR ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS
DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR ABIPUSĖS APSAUGOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švedijos Karalystės Vyriausybė,

norėdamos stiprinti abiejų valstybių ekonominį bendradarbiavimą abipusės naudos pagrindu bei išlaikyti teisingas ir lygiavertes sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje;

pripažindamos, kad tokių investicijų skatinimas ir apsauga palankiai veiks ekonominių santykių taip Susitariančiųjų Šalių plėtrą ir skatins investuotojų iniciatyvą,

susitarė:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Susitarime:

1. Sąvoka „investicija“ reiškia bet kokios rūšies turtą, kurį vienos Susitariančiosios Šalies investuotojas investuoja kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, vadovaudamasis pastarosios įstatymais ir kitais teisės aktais, ir pirmiausia, bet ne išimtinai, apima:

a) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir bet kurias kitas nuosavybės teises, tokias kaip hipotekos reikalavimai, teisė į įkeistą turtą ir panašias teises;

b) akcijas ir kitas dalyvavimo įmonėse formas;

c) piniginius reikalavimus ar reikalavimus atlikti bet kokius ekonominę vertę turinčius veiksmus;

d) intelektinės nuosavybės teises, teises į techninius procesus, juridinių asmenų pavadinimus, komercinę patirtį, dalykinę reputaciją ir panašias teises, ir

e) įstatymo, administracinių sprendimų ar sutarties suteiktas koncesijas verslui, įskaitant koncesijas žvalgyti, kultivuoti, išgauti ar eksploatuoti gamtos išteklius.

2. Prekėms, kurias nuomotojas, vienos Susitariančiosios Šalies pilietis arba juridinis asmuo, turintis būstinę tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, pagal išperkamosios nuomos sutartį perduoda nuomininko žinion kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, taikomas ne mažiau palankus režimas kaip ir investicijoms.

3. Sąvoka „investuotojas“ reiškia:

a) fizinius asmenis, turinčius kurios nors Susitariančiosios Šalies pilietybę pagal jos įstatymus, ir

b) juridinius asmenis, turinčius būstinę bet kurios Susitariančiosios Šalies teritorijoje arba turinčius būstinę trečiosios šalies teritorijoje ir bet kurios Susitariančiosios Šalies investuotojo kontrolę.

4. Sąvoka „teritorija“ abiem Susitariančiosioms Šalims reiškia jų valstybės suverenią teritoriją, teritorinę jūrą bei povandeninius plotus, kuriuose Susitariančioji Šalis, vadovaudamasi tarptautine teise, įgyvendina savo suverenias teises ar vykdo jurisdikciją.

2 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

1. Viena Susitariančioji Šalis, atsižvelgdama į savo bendrąją politiką užsienio investicijų srityje, skatina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojus investuoti savo teritorijoje ir pagal savo teisės aktus leidžia tokias investicijas.

2. Viena Susitariančioji Šalis visuomet užtikrina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms teisingą ir lygiavertį režimą ir netaiko nepateisinamų ar diskriminacinių priemonių, kurios trukdytų jiems investicijas valdyti, palaikyti, naudoti, naudotis ar disponuoti jomis, taip pat įsigyti prekių ir paslaugų bei parduoti produkciją.

3.  Atsižvelgiant į įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su užsienio šalių piliečių atvykimu ir buvimu, asmenims, dirbantiems vienos Susitariančiosios Šalies investuotojui, leidžiama atvykti į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, būti joje ir iš jos išvykti, siekiant vykdyti veiklą, susijusią su investicijomis pastarosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

4. Siekiant sukurti palankias sąlygas finansinei padėčiai ir veiklos rezultatams, susijusiems su investicijomis vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje, įvertinti, Susitariančioji Šalis, nepaisydama savo nacionalinės teisės reikalavimų dėl apskaitos ir audito, leidžia, kad jie būtų vertinami ir pagal standartus, kurie taikomi investuotojui pagal jo nacionalinės teisės reikalavimus arba pagal visuotinai pripažintus standartus (pvz., Tarptautinio standartų komiteto (angl. IASC) parengtus Tarptautinius apskaitos standartus (angl. IAS). Tokios apskaitos ir audito rezultatai netrukdomai perduodami investuotojui.

5. Investicijos, vykdomos pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje investuojama, įstatymus ir kitus teisės aktus, yra visiškai apsaugomos pagal šį Susitarimą.

3 straipsnis

Investicijų režimas

1. Viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms savo teritorijoje taiko ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ji taiko trečiųjų valstybių investuotojų investicijoms.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, Susitariančioji Šalis, kuri sudarė arba gali sudaryti susitarimą dėl dalyvavimo muitų sąjungoje, bendrojoje rinkoje ar laisvosios prekybos zonoje, gali taikyti palankesnį režimą valstybės ar valstybių, kurios taip pat yra pirmiau minėtų susitarimų šalys, arba kai kurių šių valstybių investuotojų investicijoms.

3. Pagal prekybos susitarimus, kuriuos Švedijos Karalystė sudarė su Dramblio Kaulo Kranto Respublika 1965 m. rugpjūčio 27 d., su Madagaskaro Respublika 1966 m. balandžio mėn. ir su Senegalo Respublika 1967 m. vasario 24 d., investicijoms taikomas režimas nelaikomas pagrindu, leidžiančiu didžiausio palankumo režimą taikyti pagal šį straipsnį.

4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos neturi būti aiškinamos taip, kad įpareigotų vieną Susitariančiąją Šalį taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams palankesnį režimą, lengvatas ar privilegijas, kuriuos pirmoji Susitariančioji Šalis taiko dėl bet kokio tarptautinio susitarimo, visiškai arba daugiausia susijusio su apmokestinimu arba bet kokių šalies teisės aktų, visiškai arba daugiausia susijusių su apmokestinimu.

4 straipsnis

Ekspropriacija ir kompensacija

1. Nė viena Susitariančioji Šalis netaiko jokių priemonių, tiesiogiai ar netiesiogiai atimančių iš kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo investiciją, išskyrus atvejus, kai tai patenkinamos šios sąlygos:

a) priemonių imamasi įstatymų nustatyta tvarka ir visuomenės labui;

b) priemonės yra aiškios ir nediskriminacinės, ir

c) taikant priemones numatoma neatidėliotina, adekvati ir veiksminga kompensacija, kuri nedelsiant pervedama laisvai konvertuojama valiuta.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos investicijų grąžai bei, likvidavimo atveju, įplaukoms, gautoms likvidavus investicijas.

3. Bet kurios Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurių investicijoms padaryta žala kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl karo ar kito ginkluoto konflikto, nepaprastosios padėties paskelbimo, maišto, sukilimo ar riaušių, pastaroji Susitariančioji Šalis restitucijos, žalos atlyginimo, kompensacijų ar kitų atsiskaitymų atveju taiko ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ji taiko bet kurios trečiosios valstybės investuotojams. Susiję mokėjimai nedelsiant pervedami laisvai konvertuojama valiuta.

5 straipsnis

Pervedimai

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis leidžia nedelsiant atlikti pervedimus laisvai konvertuojama valiuta, susijusius su:

a) padidėjusia bet kokių kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo investicijų grąža, pirmiausia, bet ne išimtinai, įskaitant kapitalo prieaugį, pelną, palūkanas, dividendus, mokėjimus už naudojimąsi licencijomis, nuosavybės teisėmis ar atlyginimus;

b) įplaukomis, gautomis visiškai ar iš dalies pardavus arba likvidavus bet kokias kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo investicijas;

c) lėšomis, skirtomis paskoloms apmokėti, ir

d) darbo užmokesčiu iš asmenų, kurie nėra jos piliečiai ir kurių darbas jos teritorijoje susijęs su investicijomis bei kitomis sumomis, skiriamomis išlaidoms, susijusioms su investicijų valdymu, padengti.

2. Susitariančiosios Šalys šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pervedimams įsipareigoja taikyti ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį jos taiko pervedimams, susijusiems su bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijomis.

3. Bet kokie šiame Susitarime nurodyti pervedimai:

a) atliekami pagal pervedimo dieną galiojantį oficialų valiutų keitimo kursą;

b) laikomi nedelsiant įvykdytais, jeigu jie atliekami per laikotarpį, kurio paprastai reikia pervedimo formalumams atlikti, ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip praėjus dviem mėnesiams nuo pervedimo prašymo dienos.

6 straipsnis

Subrogacija

Jeigu viena Susitariančioji Šalis ar vienas iš jos organų sumoka bet kuriam iš jos investuotojų pagal suteiktą garantiją, susijusią su kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančia investicija, pastaroji Susitariančioji Šalis, nepažeisdama pirmosios Susitariančiosios Šalies teisių pagal 8 straipsnį, pripažįsta bet kokių tokio investuotojo teisių ar nuosavybės teisių perdavimą pirmajai Susitariančiajai Šaliai ar jos organams ir bet kokių tokių teisių perdavimą pirmajai Susitariančiajai Šaliai ar jos organams subrogacijos būdu.

7 straipsnis

Ginčai tarp investuotojo ir Susitariančiosios Šalies

1. Bet kokie ginčai tarp vienos Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, jei įmanoma, sprendžiami draugiškai.

3. Investicijoms, atliktoms iki pranešimo apie šio Susitarimo nutraukimą įsigaliojimo dienos, dar dvidešimt (20) metų nuo tos dienos galioja šio Susitarimo 1–9 straipsnių nuostatos.

PASIRAŠYTAS 1992 m. kovo 17 d. Stokholme dviem egzemplioriais anglų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

_________________

PROTOKOLAS

Pasirašydami šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimą dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys susitarė dėl šių nuostatų, kurios yra sudedamoji minėto Susitarimo dalis.

1. Dėl 1 straipsnio 1 dalies e punkto:

Abi Šalys supranta, kad šis Susitarimas nepažeidžia nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl koncesijų suteikimo taikymo nuostatų.

2. Dėl 1 straipsnio 3 dalies b punkto:

Lietuvos Respublikoje sąvoka „juridinis asmuo“ reiškia bet kokią įmonę, turinčią juridinio asmens teises ar veikiančią kaip fizinis asmuo.

Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje investuojama, gali reikalauti įrodyti, kad kitos Susitariančiosios Šalies investuotojai kontroliuoja įmonę. Tai gali įrodyti inter alia:

i) kitos Susitariančiosios Šalies juridinio asmens filialo statusas;

ii) tiesioginis ar netiesioginis juridinio asmens kapitalo valdymas, kuris leidžia veiksmingai kontroliuoti jo veiklą, visų pirma tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas, kai turima daugiau nei 50 proc. kapitalo;

iii) tiesioginis ar netiesioginis balsų, reikalingų įgyti dominuojančiąją padėtį įmonės valdymo organuose ar daryti lemiamą įtaką juridinių asmenų veiklai, turėjimas.

3. Dėl 2 straipsnio 4 dalies:

Abi Susitariančiosios Šalys supranta, kad su investicijomis susijusios finansinės padėties ir veiklos rezultatų apskaita ir auditas atliekami vadovaujantis tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo atliktos investicijos, standartais ir, jeigu pageidaujama, tarptautiniais standartais.

4. Dėl 5 straipsnio 1 dalies:

Šios nuostatos nepažeidžia Susitariančiųjų Šalių mokesčių įstatymų taikymo nuostatų.

PASIRAŠYTAS 1992 m. kovo 17 d. Stokholme dviem egzemplioriais anglų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

_________________