LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 23:2011 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2011 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-824/A1-389

Vilnius

 

Siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir vadovaudamiesi 2009 m. gruodžio 17 d. Komisijos direktyvos 2009/161/ES, kuria sudaromas trečiasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiamos Komisijos direktyvos 2000/39/EB (OL 2009 L338, p. 87) nuostatomis:

1. Tvirtiname Lietuvos higienos normą HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (pridedama).

2. Pripažįstame netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. V-827/A1-287 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 108-4434).

3. Nustatome, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2011 m. lapkričio 1 d.

4. Pavedame įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrams pagal administruojamą sritį.

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                           RAIMONDAS ŠUKYS

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS             DONATAS JANKAUSKAS

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu

Nr. V-824/A1-389

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 23:2011
„CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Higienos norma „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (toliau – higienos norma) nustato cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius dydžius, cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai vertinimo, cheminių medžiagų koncentracijų matavimo bendruosius reikalavimus.

2. Higienos norma taikoma vertinant cheminių medžiagų koncentracijas darbo aplinkos ore, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su cheminių medžiagų poveikiu jų sveikatai darbo vietose.

3. Higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys:

3.1. projektuojantys naujas technologijas, gaminantys ir naudojantys technologinę įrangą, kuri gali daryti įtaką darbo aplinkos oro užterštumui ir darbuotojų sveikatai;

3.2. įrengiantys naujas darbo vietas ir naudojantys darbo vietas, kuriose darbo aplinkos oro užterštumas gali turėti įtakos darbuotojų sveikatai;

3.3. vertinantys ir kontroliuojantys darbo aplinkos oro užterštumą ir jo poveikį darbuotojų sveikatai.

4. Į higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgiama rengiant norminius dokumentus, susijusius su cheminių medžiagų poveikiu darbuotojų sveikatai darbo vietose.

5. Higienos norma netaikoma radioaktyviosioms cheminėms medžiagoms.

 

II. NUORODOS

 

6. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:

6.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170);

6.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2008, Nr. 76-3000);

6.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-159/V-612 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4504);

6.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 65-2396);

6.5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-184/V-546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 116-4342);

6.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. V-34 „Dėl Asbesto skaidulų koncentracijos ore matavimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 13-461).

 

III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

 

7. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

Cheminė medžiaga (cheminis veiksnys) – cheminis elementas arba junginys, grynas arba mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai arba ne, teikiamas rinkai arba ne.

Kenksmingumas – cheminei medžiagai būdinga savybė pakenkti žmogaus sveikatai.

Kvėpavimo erdvė (kvėpavimo zona) – tai 30 cm spindulio pusiau sferinė erdvė prie darbuotojo veido.

Įkvepiamasis poveikis – cheminės medžiagos, esančios aplinkos ore, kuriuo darbuotojas kvėpuoja, galimybė veikti darbuotoją per kvėpavimo takus.

Ūmaus poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, pasižyminti ardančiomis arba dirginančiomis, arba labai toksiškomis, arba toksiškomis savybėmis, kurios veikiamas darbuotojas gali ūmiai apsinuodyti ir (arba) ūmiai susirgti arba net mirti.

Lėtinio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, kurios veikiamas darbuotojas gali apsinuodyti arba susirgti praėjus tam tikram laikotarpiui.

Fibrogeninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojui sukelti plaučių audinio ir pleuros fibrozinius pakitimus.

Jautrinančio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti įjautrinti darbuotojo organizmą, sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir (arba) alerginę ligą.

Kancerogeninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu.

Mutageninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti paveldimų genetinių pažeidimų arba padidinti jų dažnumą.

Toksiško poveikio reprodukcijai cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti nepaveldimus palikuonių pažeidimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) pakenkti lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pažeidimų dažnumą.

Higieninis efektas – sąveikaujantį poveikį sveikatai turinčių cheminių medžiagų bendras poveikis darbuotojui, kuris vertinamas pagal atskirų cheminių medžiagų koncentracijas arba šių medžiagų laike kintančių koncentracijų vidurkio dydžius kvėpavimo erdvėje bei vienodos atskaitos trukmės ribinius jų dydžius ir apskaičiuojamas pagal 16 punkte nurodytą formulę.

Atskaitos trukmė – standartizuotas laiko tarpas, per kurį nustatytas cheminės medžiagos koncentracijos ribinis dydis. Yra standartizuotos ilgalaikio ir trumpalaikio cheminės medžiagos poveikio atskaitos trukmės.

Dinaminis svertinis vidurkis (DSV) (angl. time weighted average, TWA) rodiklis, apibūdinantis cheminės medžiagos koncentracijos darbo aplinkos ore vidutinę reikšmę per 8 val. darbo dieną (pamainą). Cheminės medžiagos koncentracijos DSV apskaičiavimo formulė pateikiama VI skyriaus 35 punkte.

Profesinio poveikio ribinis dydis (toliau ribinis dydis) (RD) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per standartizuotą tyrimo laikotarpį, didžiausias leistinas dydis.

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje koncentracijos dinaminio svertinio vidurkio, išmatuoto arba apskaičiuoto per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, didžiausias leistinas dydis.

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) – cheminės medžiagos, kuri ne ilgiau kaip 15 minučių ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai, darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 15 minučių, didžiausias leistinas dydis.

Neviršytinas ribinis dydis (NRD) – ūmaus poveikio cheminės medžiagos, kuri veikdama darbuotoją gali pakenkti jo sveikatai per labai trumpą laiką, darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 5–10 minučių, didžiausias leistinas dydis.

7.1. Kitos šios higienos normos sąvokos atitinka 6.1, 6.2, 6.3 ir 6.4 punktuose nurodytuose norminiuose dokumentuose vartojamas sąvokas.

 

IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 

CAS numeris: cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service) medžiagai suteiktas registracijos numeris;

ppm: promilės pagal tūrį ore (ml/m3, cm3/m3) arba milijoninė tūrio dalis (angl. Part per million);

F – fibrogeninis poveikis;

J – jautrinantis poveikis;

K – kancerogeninis poveikis;

M – mutageninis poveikis;

O – medžiaga į organizmą gali prasiskverbti pro nepažeistą odą;

R – reprodukcijai toksiškas poveikis;

Ū – ūmus poveikis.

 

V. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO DARBUOTOJŲ SVEIKATAI VERTINIMAS

 

8. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine medžiaga turi būti kuo mažesnis net ir tais atvejais, kai cheminės medžiagos koncentracija neviršija jos ribinio dydžio, nurodyto šios higienos normos 1 priede. Tai ypač svarbu, jei darbuotoją vienu metu veikia kelios cheminės medžiagos arba joms veikiant jis dirba sunkų fizinį darbą.

9. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai yra nustatyti pagal principą, kad dauguma darbuotojų gali dirbti tokiomis sąlygomis, nepatirdami cheminės medžiagos poveikio jų sveikatai.

10. Dėl individualaus jautrumo cheminei medžiagai kai kurių darbuotojų savijauta gali pablogėti ir tada, kai cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore mažesnė nei ribinis jos dydis. Gali sutrikti pavienių darbuotojų sveikata ar išsivystyti profesinė liga. Kai kurie darbuotojai gali būti ypač jautrūs ar neįprastai reaguoti į naudojamas chemines medžiagas. Šių darbuotojų neįmanoma tinkamai apsaugoti nuo tokių cheminių medžiagų žalingo poveikio net esant mažoms jų koncentracijoms darbo aplinkos ore. Tokiais atvejais taikytinų profesinės saugos priemonių pobūdį turi įvertinti profesinės sveikatos specialistas.

11. Pagal cheminės medžiagos poveikio pobūdį ir atskaitos trukmę ribiniai dydžiai (RD) skirstomi į ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio ribinius dydžius. Šios higienos normos 1 priede pagal cheminės medžiagos žalingo poveikio pobūdį ir veikimo trukmę pateikti ilgalaikio poveikio ribiniai dydžiai (IPRD), trumpalaikio poveikio ribiniai dydžiai (TPRD) ir neviršytini ribiniai dydžiai (NRD).

12. Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) nėra atskiras ribinis dydis. Jis papildo ilgalaikio poveikio ribinį dydį (IPRD) ir nustatomas tuo atveju, kai cheminės medžiagos trumpalaikis koncentracijos padidėjimas gali būti žalingas darbuotojo sveikatai.

13. Jei per 15 minučių išmatuota cheminės medžiagos koncentracija yra didesnė kaip IPRD ir lygi TPRD, tokios koncentracijos poveikis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių ir gali kartotis ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą, kai intervalai tarp pasikartojimų ne mažesni kaip 60 minučių.

14. Neviršytinas ribinis dydis (NRD) yra nustatomas ūmaus poveikio cheminėms medžiagoms, kurios gali pakenkti darbuotojo sveikatai per trumpą laiką (15 min., išskyrus amoniaką ir izocianatus – (5 min.). Per 15 min. išmatuota ūmaus poveikio cheminės medžiagos koncentracija neturi viršyti nustatyto neviršytino ribinio dydžio (NRD).

15. Darbo aplinkos ore esant kelioms skirtingo poveikio cheminėms medžiagoms, kiekvienos cheminės medžiagos ribinis dydis yra toks pats, kaip ir šioms cheminėms medžiagoms veikiant atskirai.

16. Higieninis efektas apskaičiuojamas pagal formulę:

 

, (C1 / RD1) + (C2 / RD2) + (C3 / RD3) + ... + (Cn / RDn) <= 1,

 

čia:

C1, C2, C3 ir Cn – atskirų cheminių medžiagų išmatuotų koncentracijų dydžiai (mg/m3 arba ppm);

RD1, RD2, RD3 ir RDn – šių cheminių medžiagų ribiniai dydžiai, nurodyti tais pačiais matavimo vienetais.

17. Higieninį efektą sveikatai turi įvertinti profesinės sveikatos specialistas pagal kompetenciją.

18. Darbo aplinkos ore esančios cheminės medžiagos poveikis darbuotojo sveikatai gali sustiprėti šios medžiagos papildomai patekus per odą, taip pat jį sustiprina fizikiniai veiksniai (karštis, triukšmas, vibracija ir kt.), rūkymas ir (ar) vaistų vartojimas.

19. Sunkiai fiziškai dirbant, intensyviau kvėpuojama, daugiau cheminės medžiagos patenka į žmogaus organizmą, didėja jos poveikis sveikatai. Toks cheminės medžiagos ir sunkaus fizinio darbo bendras poveikis turi būti įvertinamas konsultuojantis su profesinės sveikatos specialistu.

20. Kancerogeninėms cheminėms medžiagoms, 1 priede pažymėtoms „K“ simboliu, būdingas latentinis laikotarpis (10–30 m.) iki pirmųjų ligos požymių. Šis laikotarpis priklauso nuo kancerogeninės cheminės medžiagos savybių ir jos koncentracijos. Kuo mažesnė tokios kancerogeninės cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore, tuo mažesnė rizika susirgti vėžiu.

21. Cheminės medžiagos, 1 priede pažymėtos „J“ simboliu, taip pat ir kitos, lentelėje nepažymėtos tokiu simboliu, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją arba alerginę ligą. Alergija yra viena iš padidėjusio jautrumo formų, pasireiškianti darbuotojo reakcija į kontaktą su chemine medžiaga, dėl kurios daugelis darbuotojų paprastai nesuserga. Darbuotojai, kurių jautrumas cheminei medžiagai padidėjęs, neturi pakartotinai patekti į tokia chemine medžiaga užterštą darbo aplinką.

22. Vertinant cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai, kvėpavimo erdvėje išmatuota cheminės medžiagos koncentracija turi būti lyginama su jos ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu (IPRD).

23. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai pateikti šios higienos normos 1 priede, kuriame nurodytas cheminės medžiagos pavadinimas, CAS numeris, ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD), trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) ir neviršytinas ribinis dydis (NRD), mg/m3 ir ppm, poveikio žymuo ir atitinkamos pastabos.

24. Jeigu šios higienos normos lentelėje cheminė medžiaga ir jos ribinis dydis nenurodyti, galima naudotis tą cheminę medžiagą gaminančios ar naudojančios Europos Sąjungos šalies norminiais dokumentais, nustatančiais ribinius dydžius, iki ši cheminė medžiaga bus įrašyta į Lietuvos higienos normą.

 

VI. BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI

 

25. Cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore matuojamos tam skirtais metrologiškai patikrintais matavimo prietaisais.

26. Nustatant cheminės medžiagos koncentraciją darbo aplinkos ore, jei tik įmanoma, naudojami darbuotojų nešiojamieji asmeniniai ėminių ėmimo prietaisai.

27. Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius dokumentus (higienos normas, standartus, taisykles, metodikas).

28. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas.

29. Darbo aplinkos oro užterštumo matavimai turi būti atliekami pirmą kartą pradedant naudoti chemines medžiagas darbo vietoje, kaip nors pasikeitus darbo sąlygoms, technologiniam procesui, vertinant cheminių veiksnių profesinę riziką darbo vietoje. Matavimai turi būti vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka pagal galiojančius standartus ar kitus įteisintus metodus.

30. Esant identiškai įrangai arba atliekant tokias pat gamybines operacijas, cheminių medžiagų koncentracijos turi būti matuojamos tose darbo vietose, kuriose galimas didžiausias darbo aplinkos oro užterštumas (ne mažiau kaip 10 proc. darbo vietų).

31. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti nustatyta, kokios cheminės medžiagos, turinčios poveikį darbuotojų sveikatai, gali išsiskirti į darbo aplinką.

32. Oro ėminiai, reikalingi cheminės medžiagos koncentracijai nustatyti, turi būti imami darbuotojo kvėpavimo erdvėje, esant technologinio proceso įprastinei eigai ir veikiant vėdinimo sistemai.

33. Oro ėminių skaičius priklauso nuo cheminės medžiagos poveikio, technologinio proceso, cheminės medžiagos koncentracijos, ėminių ėmimo trukmės.

34. Jei nustatytas 8 valandų trukmės atskaitos matuojamos cheminės medžiagos koncentracijos ribinis dydis, oro ėminiai gali būti imami visą darbo dieną (pamainą), net ir per pertraukas, išskyrus poilsio ir pietų pertraukas, kai pasišalinama iš darbo vietos. Jei galimybės pasišalinti iš darbo vietos nėra, pietų pertrauka įtraukiama į visą darbo laiką, nes tuo metu darbuotojas yra veikiamas cheminės medžiagos. Oro ėminių skaičius gali būti nuo vieno darbo pamainos trukmės ėminio iki kelių trumpalaikių ėminių, imamų kelis kartus per darbo pamainą. Ėminių ėmimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 25 proc. bendros poveikio trukmės, jeigu darbo metu nevyksta jokių didelių poveikio pokyčių. Jei darbo diena (pamaina) trunka ilgiau nei 8 valandas, ėminiai turi būti periodiškai imami visą darbo laiką.

35. Išmatuota cheminės medžiagos koncentracija yra vertinama apskaičiuojant dinaminį svertinį vidurkį, lyginamą su ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu. Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

CDSV = (C1t1 + C2t2 + C3t3 + ... + Cntn) / (t1 + t2 + t3 + ... + tn),

 

čia:

CDSV – cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis (mg/m3 arba ppm);

C1, C2, C3 ir Cn – koncentracijos dydis atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais (mg/m3 arba ppm);

t1, t2, t3 ir tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis.

Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminio svertinio vidurkio apskaičiavimo pavyzdys pateiktas 2 priede.

36. Jei nustatytas 15 minučių trukmės atskaitos matuojamos cheminės medžiagos ribinis dydis, oro ėminiai imami visą darbo dieną (pamainą), registruojant koncentraciją darbo aplinkos ore ne rečiau kaip kas 15 minučių.

37. Jei nustatytas 5 minučių trukmės atskaitos matuojamos ūmaus poveikio cheminės medžiagos, kuri per labai trumpą laiką gali pakenkti darbuotojo sveikatai, neviršytinas ribinis dydis (NRD), oro ėminiai imami ne rečiau kaip kas 5–10 minučių visą darbo dieną (pamainą), koncentracija neturi viršyti NRD.

38. Dujų ir garų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3), esant 20 °C oro temperatūrai ir 101,3 kPa atmosferos slėgiui, arba milijoninėmis tūrio dalimis (ppm, ml/m3), nepriklausančiomis nuo oro temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčių.

39. Ore suspenduotų (kietos ar skystos, dulkių, dūmų ar rūko dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

40. Ore esančių plaušelių (skaidulų) koncentracijų dydžiai turi būti pateikti plaušelių skaičiumi kubiniame centimetre (plaušelių skaičius/cm3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

41. Atlikus matavimą, galutiniai duomenys turi būti išreikšti tais pačiais vienetais kaip ir cheminių medžiagų ribiniai dydžiai. Tai gali būti atlikta matuojant arba perskaičiuota pagal formulę:

 

C(mg/m3) = (C(pmm) * M) / 24,04,

 

čia:

C – cheminės medžiagos koncentracija;

M – molekulinė cheminės medžiagos masė (g/mol);

24,04 – molinis tūris (l/mol), kai temperatūra – 20 °C ir atmosferos slėgis – 101,3 kPa (760 mmHg).

42. Gauti rezultatai pateikiami tyrimų protokole.

43. Cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai lyginami su jų ribiniais dydžiais, pateiktais šios higienos normos 1 priede, atsižvelgiant į 1 priede pateiktas pastabas.

 

_________________

 

 

 

Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių

medžiagų ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio

vertinimo bendrieji reikalavimai“

1 priedas

 

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO  RIBINIAI DYDŽIAI

 

1. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine medžiaga turi neviršyti 1 lentelėje nurodytų cheminės medžiagos profesinio poveikio ribinių dydžių.

 

1 lentelė. Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai

 



Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Poveikio sveikatai ypatumų žymenys

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis

(IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis

(TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis

(NRD)

Eil. Nr.

Pavadinimas

CAS Nr.

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1.

Acetacto rūgšties metilbenzilo esteris

140-11-4

5

-

-

-

-

-

-

 

2.

Acetaldehidas

75-07-0

45

25

90

50

-

-

K

 

3.

Acetamidas

60-35-5

25

10

60

25

-

-

K

 

4.

Acetoacetanilidas (acetoacto rūgšties anhidridas)

102-01-2

1

-

-

-

-

-

O

 

5.

Acetochloras (2-chlor-N-(etoksimetil)- N-(2-etil-6-metilfenil) acetamidas, acetalas)

34256-82-1

0,5

-

-

-

-

-

J

 

6.

Acetofenonas (metilfenilketonas)

98-86-2

5

-

-

-

-

-

O

 

7.

Acetonanilas (2,2,4-trimetil-1,2-didrochinolinas)

26780-96-1

1

-

-

-

-

-

-

 

8.

Acetonas

67-64-1

1210

500

2420

1000

-

-

-

 

9.

Acetonitrilas

75-05-8

70

40

-

-

-

-

O

 

10.

Acetopropilacetatas

5185-97-7

5

-

-

-

-

-

-

 

11.

Acetopropilo alkoholis

1071-73-4

10

-

-

-

-

-

-

 

12.

Acto rūgšties anhidridas

108-24-7

-

-

-

-

20

5

Ū

 

13.

Acto rūgštis

64-19-7

25

10

-

-

-

-

-

 

14.

Adipino rūgštis

124-04-9

4

-

-

-

-

-

-

 

15.

Akrilaldehidas (akroleinas)

107-02-8

0,2

0,1

0,7

0,3

-

-

Ū

 

16.

Akrilamidas

79-06-1

0,03

-

0,1

-

-

-

K M O R

 

17.

Akrilnitrilas

107-13-1

4,5

2

13

6

-

-

K Ū

 

18.

Akrilo rūgšties chloranhidridas

814-68-6

0,3

-

-

-

-

-

J O

 

19.

Akrilo rūgštis

79-10-7

30

10

45

15

-

-

Ū

 

20.

beta?-alaninas

107-95-9

10

-

-

-

-

-

-

 

21.

Alavo neorganiniai junginiai (kaip Sn)

 

2

-

-

-

-

-

-

 

22.

Alavo organiniai junginiai (kaip Sn)

 

0,1

-

0,2

-

-

-

O

 

23.

Alilo acetatas

591-87-7

2

-

-

-

-

-

O

 

24.

Alilo alkoholis

107-18-6

4,8

2

12,1

5

-

-

O

 

25.

Alilo aminas

107-11-9

5

2

14

6

-

-

O

 

26.

Alilo chloridas

107-05-1

3

1

9

3

-

-

O M

 

27.

Alilo cianidas

109-75-1

-

-

-

-

0,3

-

Ū O

 

28.

Aliuminio hidroksidas

21645-51-2

6

-

-

-

-

-

F

 

29.

Aliuminio nitridas

24304-00-5

6

-

-

-

-

-

F

 

30.

Aliuminis ir jo oksidas (kaip Al):

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- įkvepiamoji frakcija

 

5

-

-

-

-

-

 

 

 

- alveolinė frakcija

 

2

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

31.

Aliuminis ir tirpūs jo junginiai (kaip Al)

 

1

-

-

-

-

-

-

 

32.

Amilacetatas, tretinis

625-16-1

270

50

540

100

-

-

-

 

33.

Amilformiatas

638-49-3

-

-

10

-

-

-

O

 

34.

Amilacetatas ir jo izomerai, išskyrus pentilacetatą ir tret-amilo acetatą

 

540

100

810

150

-

-

-

 

35.

Amilo alkoholis

30899-19-5

10

-

-

-

-

-

O

 

36.

Amilo bromidas

110-53-2

0,3

-

-

-

-

-

O

 

37.

Amilo (tretinio) hidroperoksidas

3425-61-4

5

-

-

-

-

-

O

 

38.

Aminazinas (N-(3 -dimetilaminopropil)- 3-chlorfenotiazinchlorhidatas) 

50-53-3

0,3

-

-

-

-

-

J O

 

39.

2-aminoetanolis (etanolaminas)

141-43-5

8

3

15

6

-

-

O

 

40.

4-amino-3,5,6-trichlorpikolino rūgšties natrio druska

50655-56-6

5

-

-

-

-

-

-

 

41.

2-amino-4-nitroanizolis

99-59-2

1

-

-

-

-

-

O

 

42.

?alfa-aminoantrachinonas

82-45-1

5

-

-

-

-

-

-

 

43.

Aminopelargono rūgštis

1120-12-3

8

-

-

-

-

-

-

 

44.

Aminopirimidinas (2-metil-4-amino-5-etoksimetilpirimidinas)

73-66-5

1

-

-

-

-

-

-

 

45.

Amofosas (mono- ir diamino fosfatų mišinys)

299-86-5

6

-

-

-

-

-

F O

 

46.

Amoniakas (bevandenis)

7664-41-7

14

20

36

50

-

-

 

 

47.

Amonio chloridas

12125-02-9

10

-

-

-

-

-

-

 

48.

Amonio diizopropiltiofosfatas

29918-57-8

10

-

-

-

-

-

-

 

49.

Amonio sulfamatas

7773-06-0

10

-

-

-

-

-

-

 

50.

Amonio tiosulfatas

7783-18-8

10

-

-

-

-

-

-

 

51.

Anabazino bazė (3-/2-piperidil/-piridinas)

494-52-0

0,1

-

-

-

-

-

O

 

52.

Anabazino hidrochloridas (3-/2-pi peri/-dil/-piridino hidrochloridas)

15251-47-5

0,5

-

-

-

-

-

-

 

53.

Anabazino sulfatas (3-/2-piperidil/-piridino sulfatas)

18262-71-0

0,1

-

-

-

-

-

-

 

54.

Analginas (natrio 1-fenil-2,3-dimetil-4-metilaminpirazol-n-5-N-metansulfatas)

68-89-3

0,5

-

-

 

 

-

 

 

55.

Anglies dioksidas

124-38-9

9000

5000

-

-

-

-

 

Anglies dioksidas dažnai laikomas kaip indikatorius darbo patalpose, kuriose oro teršalai susidaro dėl žmonių buvimo jose.

56.

Anglies disulfidas

75-15-0

15

5

25

8

-

-

R O

 

57.

Anglies monoksidas;

630-08-0

40

35

120

100

-

-

R Ū

 

 

jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada

25

20

-

-

-

 

 

Specialieji azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti atsižvelgiant į variklių išmetamose dujose esančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido bendro poveikio skaičiuoti nereikia.

58.

Anglies tetrachloridas

56-23-5

13

2

19

3

-

-

K O

 

59.

Anilinas

62-53-3

4

1

8

2

-

-

K M O

 

60.

p-anizidinas (p-aminoanizolas)

104-94-9

1

-

-

-

-

-

O Ū

 

61.

o-anizidinas

90-04-0

1

-

-

-

-

-

O

 

62.

Anizolas

100-66-3

10

-

-

-

-

-

-

 

63.

9,10-antrachinonas

84-65-1

5

-

-

-

-

-

-

 

64.

Arsanas (arseno hidridas, arsinas)

7784-42-1

0,05

0,02

-

-

-

-

-

 

65.

Arsenas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus arsaną (kaip As)

 

0,03

-

-

-

-

-

K

Kai kurie duomenys rodo, kad sieros dioksidas gali sustiprinti kancerogenines arseno savybes.

Projektuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad arseno ir jo neorganinių junginių, išskyrus arseno hidridą, poveikis per darbo dieną būtų priimtinas pagal IPRD 0,01 mg/m3 (kaip As).

66.

Asbestas (visos atmainos)

 

0,1 pl/cm3

-

-

-

-

K  

Asbestas yra šie pluoštiniai silikatai: aktinolitas, amozitas, antofilitas, chrizotilas, krokidolitas, tremolitas (6.6).

Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis – 3 µmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu membraninio filtro metodu (6.6).

67.

2 - acetiloksibenzenkarboksirūgštis (acetilsalicilo rūgštis, aspirinas)

50-78-2

0,5

-

-

-

-

-

-

 

68.

Aviacinis žibalas, varikliams

 

-

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 2 punktą.

69.

Azoto dioksidas;

10102-44-0

4

2

-

-

10

5

 

 

 

jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada

2

1

-

-

-

-

Ū

Specialieji azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti atsižvelgiant į variklių išmetamose dujose esančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido bendro poveikio skaičiuoti nereikia.

70.

Azoto oksidas

10102-43-9

30

25

60

50

-

-

 

 

71.

Diazoto oksidas (azoto suboksidas)

10024-97-2

180

100

900

500

-

-

-

 

72.

Bario aliuminatas

12253-23-5

0,1

-

-

-

-

-

-

 

73.

Bario-aliuminio titanatas

52869-91-7

0,5

-

-

-

-

-

 

 

74.

Baris (tirpieji junginiai, kaip Ba)

 

0,5

-

-

-

-

-

 

 

75.

Bario feritas

12047-11-9

4

-

-

-

-

-

 

 

76.

Bario hidrofosfatas

10048-98-3

0,5

-

-

-

-

-

 

 

77.

Bario karbonatas

513-77-9

0,5

-

-

-

-

-

 

 

78.

Bario tetratitanatas

12009-31-3

0,5

-

-

-

-

-

 

 

79.

Bario-kalcio titanatas

52869-93-9

0,5

-

-

-

-

-

 

 

80.

Benz(a)pirenas

50-32-8

0,002

-

0,02

-

-

-

K R M J O

Benz(a)pireno gali būti kartu su kitais policikliniais aromatiniais angliavandeniliais dūmuose, dulkėse ar rūke, pvz., iš bitumo ir asfalto, bei kai kuriose alyvose ir degimo produktuose.

81.

Benzalchloridas

98-87-3

0,5

-

-

-

-

-

K

 

82.

Benzaldehidas

100-52-7

5

-

-

-

-

-

-

 

83.

Benzantronas

82-05-3

0,2

-

-

-

-

-

-

 

84.

p-benzchinonas (1,4-benzchinonas, chinonas)

106-51-4

0,4

0,1

1,3

0,3

-

-

Ū

p-benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies.

85.

Benzenas (benzolas)

71-43-2

3,25

1

19

6

-

-

K M O

 

86.

Benzilbutilftalatas

85-68-7

3

-

5

-

-

-

R

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

87.

Benzilo alkoholis

100-51-6

5

-

-

-

-

-

O Ū

 

88.

Benzilo chloridas

100-44-7

5

1

11

2

-

-

K

 

89.

Benzilo nitrilas

100-47-0

-

-

-

-

0,8

-

Ū O

 

90.

Benzinas, aviacinis, automobilinis, plačios frakcijos reaktyvinis ir alifatinis, skirtas grandininiams pjūklams

 

-

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 2 punktą.

91.

Benzoilchloridas

98-88-4

5

-

-

-

-

-

Ū J

 

92.

Benzoksazalonas

59-49-4

1

-

-

-

-

-

-

 

93.

Benzolsulforūgšties chloranhidridas

98-09-9

1

-

-

-

-

-

O

 

94.

Benzotrichloridas

98-07-7

0,2

-

-

-

-

-

K

 

95.

Benzotrifluoridas

98-08-8

100

-

-

-

-

-

K Ū

 

96.

Berilis ir jo junginiai (kaip Be)

 

0,002

-

-

-

-

-

J K

 

97.

Betanalis (fenmedifamas, O-(3-etoksikarbonil-aminofenil)-N-(tolil-3) karbamatas)

13684-63-4

0,5

-

-

-

-

-

-

 

98.

Bisfenolis A (įkvepiamos dulkės)

80-05-7

10

-

-

-

-

-

R J

 

99.

Bis-(chlormetil)-benzenas

28347-13-9

1

-

-

-

-

-

-

 

100.

Bis-(chlormetil)-ksilenas

25640-76-0

1

-

-

-

-

-

-

 

101.

Bismutas ir neorganiniai jo junginiai

7440-69-9

0,5

-

-

-

-

-

-

 

102.

Boras amorfinis ir kristalinis

7440-42-8

2

-

-

-

-

-

-

 

103.

Boro fluoridas

7637-07-2

-

-

-

-

1

-

Ū

 

104.

Boro karbidas

12069-32-8

6

-

-

-

-

-

F

 

105.

Boro nitridai (heksagonalinis ir kubinis)

10043-11-5

6

-

-

-

-

-

F

 

106.

Boro rūgštis

10043-35-3

10

-

-

-

-

-

R

 

107.

Bromacetopropilacetatas

20206-80-8

0,5

-

-

-

-

-

O

 

108.

Bromas

7726-95-6

0,7

0,1

-

-

-

-

Ū

 

109.

Brombenzantronas

81-96-9

0,2

-

-

-

-

-

-

 

110.

Brombenzenas

108-86-1

3

-

-

-

-

-

-

 

111.

Brombutanas

109-65-9

0,3

-

-

-

-

-

O

 

112.

Bromfenolis (orto-izomeras)

95-56-7

0,3

-

-

-

-

-

O

 

113.

Bromfenolis (para-izomeras)

106-41-2

0,3

-

-

-

-

-

O

 

114.

Bromoformas (tribrommetanas)

75-25-2

5

-

-

-

-

-

Ū O

 

115.

2-brompentanas

107-81-3

5

-

-

-

-

-

O

 

116.

1,3-butadienas

106-99-0

1

0,5

10

5

-

-

K M

 

117.

2-butanolis (antr-butilo alkoholis)

78-92-2

150

50

250

75

-

-

O

 

118.

2-metil-2-propanolis (tret-butilo alkoholis)

75-65-0

150

50

250

75

-

-

O Ū

 

119.

n-butanolis (n-butilo alkoholis)

71-36-3

45

15

-

-

90

30

Ū O

 

120.

Butanonas (metiletilketonas)

78-93-3

600

200

900

300

-

-

-

 

121.

Butilaminas

109-73-9

-

-

-

-

15

5

Ū J O

 

122.

n-butilglicidileteris

2426-08-6

50

10

80

15

-

-

K M J

 

123.

Butilnitritas

544-16-1

1

-

-

-

-

-

-

 

124.

Butilo (tretinio) hidroperoksidas

75-91-2

5

-

-

-

-

-

O

 

125.

Butilo acetatas, visi izomerai

 

500

100

700

150

-

-

-

 

126.

Butilo akrilatas

141-32-2

11

2

53

10

-

-

J

 

127.

Butilo laktatas

138-22-7

30

5

60

10

-

-

 

Koncentracijos RD, išreikštas ppm, taip pat taikomas tiems laktatams, kurių konkretus RD šioje higienos normoje nenurodytas.

128.

n-butilo metakrilatas

97-88-1

300

50

450

75

-

-

J

 

129.

4-aminobenzensulfamidas (sulfanilamidas, tret-butilperoksiacetatas, streptocidas)

63-74-1

1

-

-

 

-

-

-

 

130.

di-tret-butilperoksidas

110-05-4

100

-

-

-

-

-

O

 

131.

2-(2-butoksietoksi)etanolis (dietilenglikolio monobutileteris, oksidietanolio monobutileteris)

112-34-5

100

15

200

30

-

-

-

 

132.

2-(2-metoksietoksi)etanolis

111-77-3

50,1

10

-

-

-

-

R O

 

133.

Cerio (IV) oksidas

1306-38-3

5

-

-

-

-

-

-

 

134.

Cerio fluoridas

7758-88-5

0,5

-

2,5

-

-

-

-

 

135.

Cezio hidroksidas

21351-79-1

0,3

-

-

-

-

-

-

 

136.

Chinolinas

91-22-5

0,1

-

0,5

-

-

-

K M Ū

 

137.

2-chlor-1,3-butadienas (chlorprenas)

126-99-8

3,5

1

18

5

-

-

K O

 

138.

Chloracetopropilacetatas

13045-16-4

2

-

-

-

-

-

O

 

139.

Chloralis (trichloracetaldehidas)

75-87-6

5

-

-

-

-

-

-

 

140.

m-chloranilinas

108-42-9

0,05

-

-

-

-

-

O

 

141.

p-chloranilinas (4-chloranilinas)

106-47-8

-

-

-

-

0,3

-

K J Ū O

 

142.

Chloras

7782-50-5

-

-

1,5

0,5

-

-

Ū

 

143.

Chlorbenzenas (monochlorbenzenas)

108-90-7

23

5

70

15

-

-

 

 

144.

p-chlorbenzilchloridas (a-chlor-4-chlortoluenas)

104-83-6

0,5

-

-

-

-

-

O

 

145.

p-chlorbenztrichloridas

5216-25-1

0,01

-

-

-

-

-

K R O

 

146.

p-chlorbenztrifluoridas

98-56-6

20

-

-

-

-

-

O

 

147.

Chlorbutanas

78-86-4

0,5

-

-

-

-

-

O

 

148.

Chlorcianas

506-77-4

0,3

0,1

0,8

0,3

-

-

 

 

149.

Chlorcikloheksanas

542-18-7

50

-

-

-

-

-

 

 

150.

Chlordifluormetanas (CFC 22, freonas 22)

75-45-6

1800

500

2500

750

-

-

 

 

151.

Chloretanas (etilo chloridas)

75-00-3

268

100

-

-

-

-

K

 

152.

2-chloretanolis (etileno chlorhidrinas)

107-07-3

-

-

-

-

3,5

1

Ū O

Šios medžiagos skystos formos skvarba per odą yra tokia didelė, kad gali sukelti pavojų gyvybei.

153.

Chlorfenilizocianatas (p-, m-izomerai)

104-12-1

-

-

-

-

0,5

-

Ū J O

 

154.

Chlorofosas (diloksas, diptereksas)

52-68-6

0,5

-

-

-

-

-

J O

 

155.

o-chlortoluenas

95-49-8

10

-

-

-

-

-

O

 

156.

p-chlortoluenas

106-43-4

10

-

-

-

-

-

O

 

157.

Chromas, neorganinio chromo (II) junginiai ir neorganinio chromo (III) junginiai (netirpūs)

 

2

-

-

-

-

-

-

 

158.

Chromo (VI) junginiai (kaip Cr)

 

0,005

-

0,015

-

-

-

J K M R

 

159.

Chrominas

1407-01-8

5

-

-

-

-

-

-

 

160.

Chromo (VI) trioksidas (chromo rūgšties anhidridas)

1333-82-0

0,005

-

0,015

-

-

-

J K M R

 

161.

Cianamidas

420-04-2

1

0,58

-

-

-

-

J O

 

162.

Cianidai ir ciano rūgštis (kaip CN)

 

-

-

-

-

5

-

Ū O

 

163.

Cianurchloridas (2,4,6-trichlor-1,3,5-tiazinas)

108-77-0

0,1

-

-

-

-

-

J O

 

164.

Cianuro rūgštis

108-80-5

0,5

-

-

-

-

-

O

 

165.

Cikloheksanas

110-82-7

700

200

-

-

-

-

-

 

166.

Cikloheksanolis

108-93-0

200

50

300

75

-

-

-

 

167.

Cikloheksanonas

108-94-1

40,8

10

81,6

20

-

-

O

 

168.

Cikloheksanonoksimas

100-64-1

10

-

-

-

-

-

-

 

169.

Cikloheksenas

110-83-8

50

-

-

-

-

-

-

 

170.

Cikloheksilaminas

108-91-8

20

5

40

10

-

-

R Ū

 

171.

Cikloheksilamino 3,5-dinitrobenzoatas

5473-16-5

10

-

-

-

-

-

-

 

172.

p-cikloheksilamino nitrobenzoatas

34067-50-0

10

-

-

-

-

-

-

 

173.

o-cikloheksilamino nitrobenzoatas

34067-46-4

10

-

-

 

-

-

-

 

174.

m-cikloheksilamino nitrobenzoatas

34139-62-3

10

-

-

-

-

-

-

 

175.

Cikloheksilkarbamidas (cikloheksilšlapalas)

698-90-8

0,5

-

-

-

-

-

-

 

176.

Ciklopentadienas

542-92-7

5

-

-

-

-

-

-

 

177.

p-cimenas (p-metilizopropilbenzenas)

99-87-6

140

25

190

35

-

-

-

 

178.

Cinebas

12122-67-7

0,5

-

-

-

-

-

J

 

179.

Cinko fosfidas

1314-84-7

0,1

-

-

-

-

-

Ū

 

180.

Cinko sulfidas

1314-98-3

5

-

-

-

-

-

-

 

181.

Cinko chloridas, alveolinė frakcija

7646-85-7

1

-

-

-

-

-

O

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

182.

Cinko oksidas

1314-13-2

5

-

-

-

-

-

-

 

183.

Cirkonas

14940-68-2

6

-

-

-

-

-

F

 

184.

Cirkonis

7440-67-7

6

-

-

-

-

 

-

 

185.

Cirkonio (IV) oksidas

1314-23-4

6

-

-

-

-

-

F

 

186.

Cirkonio karbidas

12070-14-3

6

-

-

-

-

-

F

 

187.

Cirkonio nitridas

25658-42-8

4

-

-

-

-

-

F

 

188.

Ciramas

137-30-4

1

-

2

-

-

-

J

 

189.

DDT

(p-dichlorfeniltrichloretanas)

50-29-3

0,1

-

-

-

-

-

K J

 

190.

DDVF (dichlofosas, nuvanas)

62-73-7

0,2

-

-

-

-

-

J Ū

 

191.

n-decilo alkoholis

112-30-1

10

-

-

-

-

-

-

 

192.

Dekahidronaftalenas (dekalinas)

91-17-8

100

-

-

-

-

-

-

 

193.

Dekanai ir kiti aukštesnieji alifatiniai angliavandeniliai

 

350

-

500

-

-

-

 

Nurodytas angliavandenilių garų RD. Alifatinių angliavandenilių, turinčių daugiau kaip 12 anglies atomų (tridekano ir aukštesniųjų), sočiųjų garų koncentracija 20°C temperatūroje yra mažesnė kaip 350 mg/m3. Tačiau šie angliavandeniliai gali turėti įtakos higieniniam efektui. Aerozolio (dalelių ar lašelių) formos angliavandeniliams taikomas RD, nurodytas organinėms dulkėms ir rūkui, 5 mg/m3.

194.

Denacilas

38363-29-0

2

-

-

-

-

-

O

 

195.

Dezoksonas-3 (kaip acto rūgštis)

59593-05-4

1

-

-

-

-

-

-

 

196.

Di-(2-etilheksil) ftalatas (dioktilftalatas)

117-81-7

3

-

5

-

-

-

R

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF’u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga.

197.

Diacetono alkoholis

123-42-2

120

25

240

50

-

-

-

 

198.

Dialilaminas

124-02-7

1

-

-

-

-

-

O

 

199.

Dialilftalatas

131-17-9

1

-

-

-

-

-

-

 

200.

Dialilizoftalatas

1087-21-4

0,5

-

-

-

-

-

 

 

201.

Diamindifeniloksidas

101-80-4

5

-

-

-

-

-

R K M

 

202.

4,4-diamindifenilsulfidas

139-65-1

1

-

-

-

-

-

K

 

203.

1,4-diamindifenilsulfonas

80-08-0

5

-

-

-

-

-

-

 

204.

Difenilftalatas

84-62-8

3

-

5

-

-

-

 

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

 

205.

Diboranas

19287-45-7

0,1

-

-

-

-

-

-

 

206.

Dibrombenzantronas

81-98-1

0,2

-

-

-

-

-

-

 

207.

1,2-dibrompropanas

78-75-1

5

-

-

-

-

-

-

 

208.

Dibutiladipinatas

105-99-7

5

-

-

-

-

-

O

 

209.

Dibutilfenilfosfatas

2528-36-1

0,1

-

-

-

-

-

O

 

210.

Dibutilftalatas

84-74-2

3

-

5

-

-

-

R

 

211.

Dibutilketonas

502-56-7

20

-

-

-

-

-

O

 

212.

Dibutilsebacinatas

109-43-3

10

-

-

-

-

-

-

 

213.

alfa?, alfa?-?dichlor-alfa?-fluortoluenas

498-67-9

1

-

-

-

-

-

O

 

214.

1,3-dichloracetonas

534-07-6

0,05

-

-

-

-

-

O

 

215.

Dichloracto rūgštis

79-43-6

4

-

-

-

-

-

-

 

216.

3,4-dichloranilinas

95-76-1

0,5

-

-

-

-

-

J O

 

217.

Dichloras (2,3-dichlor-1,4-naftachinonas)

117-80-6

0,5

-

-

-

-

-

-

 

218.

2,3-dichlorbutadienas-1,3

1653-19-6

0,1

-

-

-

-

-

O

 

219.

3,4-dichlorbutenas-1

64037-54-3

1

-

-

-

-

-

O

 

220.

1,3-dichlorbutenas-2

7415-31-8

1

-

-

-

-

-

O

 

221.

1,4-dichlorbutenas-2

764-41-0

0,1

-

-

-

-

-

K O

 

222.

4,4-dichlordifenilsulfonas

80-07-9

10

-

-

-

-

-

-

 

223.

1,1-dichloretanas

75-34-3

412

100

-

-

-

-

O

 

224.

1,2-dichloretanas (etileno dichloridas)

107-06-2

4

1

20

5

-

-

K O

 

225.

3,4-dichlorfenilizocianatas

102-36-3

3

-

-

-

-

-

J O

 

226.

Dichlorfeniltrichlorsilanas (kaip vandenilio chloridas)

27137-85-5

1

-

-

-

-

-

-

 

227.

Dichlorhidrinas

96-23-1

5

-

-

-

-

-

K Ū

 

228.

1,2-dichlorizobutanas

594-37-6

20

-

-

-

-

-

-

 

229.

1,3-dichlorizobutilenas

3375-22-2

0,5

-

-

 

-

-

O

 

230.

3,4-dichlornitrobenzenas

99-54-7

1

-

-

-

-

-

O

 

231.

1,2-dichlorbenzenas

95-50-1

122

20

306

50

-

-

O

 

232.

1,4-dichlorbenzenas

106-46-7

122

20

306

50

-

-

K

 

233.

Dichlordifluormetanas (CFC 12, freonas 12)

75-71-8

2500

500

4000

750

-

-

 

 

234.

Dichlorfluormetanas (CFC 21, freonas 21)

75-43-4

-

10

-

-

-

-

-

 

235.

1,2-dichlorpropanas

78-87-5

10

-

-

-

-

-

-

 

236.

2,3-dichlorpropilenas

78-88-6

3

-

-

-

-

-

M

 

237.

?alfa,?alfa-dichlorpropiono rūgštis

75-99-0

10

-

-

-

-

-

-

 

238.

Dichlorstirenas

6607-45-0

50

-

-

-

-

-

-

 

239.

2,4-dichlortoluenas

95-73-8

10

-

-

-

-

-

O

 

240.

Diciklobutilidenas

6708-14-1

10

-

-

-

-

-

O

 

241.

Diciklopentadienas

77-73-6

1

-

-

-

-

-

K M O

 

242.

Dietanolaminas

111-42-2

15

3

30

6

-

-

O

 

243.

Dietilaminas

109-89-7

15

5

30

10

-

-

-

 

244.

Dietilaminoetanolis

100-37-8

10

2

50

10

-

-

O

 

245.

??dietilaminetilmerkaptanas

100-38-9

1

-

-

-

-

-

O

 

246.

Dietilaminoetilmetakrilatas

105-16-8

800

-

-

-

-

-

J

 

247.

Dietilbenzenas

25340-17-4

10

-

-

-

-

-

-

 

248.

Dietilentriaminas

111-40-0

4,5

1

10

2

-

-

J O

 

249.

Dietilftalatas

84-66-2

3

-

5

-

-

-

 

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

250.

Dietilgyvsidabris

627-44-1

0,005

-

-

-

-

-

-

 

251.

Dietilmaleinatas

141-05-9

1

-

-

-

-

-

O

 

252.

Dietileteris (eteris)

60-29-7

900

300

1200

400

-

-

-

 

253.

Dietilperfluoradipinatas

376-50-1

0,1

-

-

-

-

-

O

 

254.

Dietilperfluorgliutaratas

424-40-8

0,1

-

-

-

-

-

O

 

255.

Dietiltelūridas

627-54-3

0,0005

-

-

-

-

-

-

 

256.

Difenilaminas

122-39-4

4

-

12

-

-

-

-

 

257.

Fenilbenzenas (difenilas, bifenilas)

92-52-4

1,3

0,2

2,5

0,4

-

-

-

 

258.

Difosforo pentoksidas (fosforo rūgšties anhidridas)

1314-56-3

1

-

-

-

-

-

-

 

259.

Difosforo pentasulfidas

1314-80-3

1

-

-

-

-

-

-

 

260.

Diglicidilo eteris (DGE)

2238-07-5

-

-

-

-

1,1

0,2

Ū J

 

261.

Diizodecilftalatas

26761-40-0

3

-

5

-

-

-

 

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

262.

Diizopropilaminas

108-18-9

20

5

40

10

-

-

O