LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMO SU VISUOMENE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. rugsėjo 18 d. Nr. 1079
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatus (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. žemėtvarkos projektai, kurie įformina bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendinius (žemės paėmimą visuomenės poreikiams, žemės sklypų padalinimą ir administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėnaudų, valstybinių parkų, draustinių ir rezervatų esamų ribų patikslinimą ar pakeitimą), taip pat žemės ūkio įmonių ir kitų ūkių vidaus žemėtvarkos projektai, valstybinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių planai svarstomi su visuomene 1 punkte nurodytuose nuostatuose nustatyta supaprastinta tvarka;
2.2. nagrinėjant planavimo pasiūlymus ir skundus, netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 774 „Dėl Gyventojų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimo valstybės valdymo organuose, įmonėse, įstaigose bei organizacijose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 32-995);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMO SU VISUOMENE NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų (toliau vadinama – projektai), rengiamų pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, viešo svarstymo su visuomene etapus, tvarką ir procedūras.
2. Viešas svarstymas yra privaloma sudėtinė teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo proceso dalis, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Šie nuostatai privalomi visiems teritorijų planavimo proceso subjektams (fiziniams, juridiniams asmenims ir valstybės institucijoms).
4. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
4.1. projektas – bet kuris nepatvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame grafiškai ar raštu (brėžiniuose, aiškinamuosiuose raštuose, detaliai planuojamos teritorijos plėtros, raidos programose ar pan.) pateikti vienas ar keli sprendiniai dėl teritorijų naudojimo būdo bei sąlygų;
4.2. planavimo pasiūlymas:
4.2.1. pasiūlymas – visuomenės nario ar jų grupės pateiktas projekto sprendinio papildymas, variantas ar sprendinio netikslingumo pagrindimas;
4.3. skundas – pretenzijos pareiškėjo pranešimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai apie visiškai ar iš dalies atmestą pretenziją dėl parengto projekto sprendinio, pažeisiančio pareiškėjo teises ar interesus, neteisėtą projekto sprendinį arba apie viešo svarstymo procedūros pažeidimą su pagrįstu pareiškėjo reikalavimu;
4.4. viešas svarstymas – planavimo proceso dalis, užtikrinanti jo atvirumą, sudaranti galimybę visuomenės nariams dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projektus, veikti siekiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytų teritorijų planavimo tikslų;
4.5. viešo svarstymo etapas – viena ar kelios viešo svarstymo procedūros, užtikrinančios projekto rengimo viešumą, suderintos su atitinkamu projekto rengimo etapu;
4.6. viešo svarstymo procedūra – viešo svarstymo etape reikalingas ir nustatytąja tvarka atliktas vienas ar keli veiksmai;
5. Yra šie viešo projektų svarstymo su visuomene etapai:
6. Konkrečias visuomenės informavimo priemones, kurios skelbia šiuose nuostatuose nurodytais atvejais projektų parodų rengimo, susirinkimų organizavimo vietas ir laiką, etapų trukmę, konsultavimosi etapo procedūras ir kitus nuostatuose nereglamentuotus viešo svarstymo su visuomene ypatumus, nustato:
6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kai svarstomas Lietuvos Respublikos bendrasis planas;
6.2. apskričių valdytojų administracijos, kai svarstomi apskričių teritorijų bendrieji planai, specialiojo planavimo dokumentai;
6.3. savivaldybių vykdomosios institucijos, kai svarstomi savivaldybių teritorijų bendrieji planai, detaliojo ir specialiojo planavimo dokumentai, rengiami už savivaldybės finansinius išteklius;
6.4. ministerijos ir kitos Vyriausybės įstaigos, kai svarstomi kiti bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentai, finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto;
7. Visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę:
7.1. susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų valstybės registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje įstaigoje ir už nustatytąjį žyminį mokestį gauti jų kopijas;
7.2. susipažinti su rengiamais ir su jais susijusiais patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais planavimą organizavusioje institucijoje, taip pat atvirose parodose (ekspozicijose) ir gauti jų ištraukų bei brėžinių kopijas už nustatytąjį žyminį mokestį, jeigu planavimo organizatorius yra valstybės ar savivaldybės institucija.
Kiti planavimo organizatoriai teikia kopijas už atlyginimą, kuris nustatomas tarpusavio susitarimu.
VIEŠO SVARSTYMO ETAPAI PIRMASIS ETAPAS – SKELBIMAS APIE NUMATOMĄ RENGTI PROJEKTĄ
8. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo dėl projekto rengimo priėmimo dienos planavimo organizatorius skelbia apie rengiamo projekto tikslus, rengimo terminus, viešo svarstymo etapus ir tvarką. Skelbime taip pat nurodomas planavimo organizatorius, jo adresas ir telefonų numeriai.
9. Skelbiama šia tvarka:
9.1. per Lietuvos radiją ir televiziją, spaudoje, – kai rengiami bendrojo, Lietuvos Respublikos ir apskrities lygmens specialiojo planavimo projektai;
ANTRASIS ETAPAS – KONSULTAVIMASIS DĖL RENGIAMŲ SPRENDINIŲ
11. Antrojo etapo tikslas – sudaryti visuomenės nariams galimybę susipažinti su rengiamu projektu nuo projektavimo pradžios ir pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų preliminarių sprendinių.
Šis etapas privalomas detaliesiems planams, kurių organizatoriai (užsakovai) yra savivaldybės arba valstybės institucijos, taip pat 34 punkte, kituose teisės aktuose nustatytais atvejais.
12. Antrojo etapo terminus, visuomenės įtraukimo procedūras nustato planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į projekto objektą, tikslus ir galimus socialinius, ekonominius, ekologinius ir kitus padarinius. Etapo trukmė neturi viršyti preliminarių sprendinių rengimui skirto laiko.
13. Bendrojo planavimo organizatorius antrajame etape turi atlikti trečiojo etapo procedūras, išskyrus tas, kurios susijusios su pretenzijų priėmimu ir svarstymu bei raštišku pranešimu žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams. Bendrojo planavimo organizatorius, užbaigęs antrąjį etapą, jo ataskaitą prideda prie aprobuoti teikiamų dokumentų.
TREČIASIS ETAPAS – PARENGTO PROJEKTO APTARIMAS
14. Ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki planavimo pasiūlymų pateikimo planavimo organizatorius turi paskelbti visuomenės informavimo priemonėse šią informaciją:
14.1. kur ir kada bus supažindinama su parengtu projektu, vyks vieša projekto ekspozicija (paroda), susirinkimas;
14.2. kur, kada, kam ir kaip bus galima teikti planavimo pasiūlymus dėl parengto projekto sprendinių;
14.3. kokia tvarka atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai galės apskųsti parengto projekto sprendinius, viešo svarstymo procedūras;
15. Be to, planavimo organizatorius 14 punkte nurodytą informaciją (tame pat punkte nurodytu laiku) turi raštu pranešti:
15.1. žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams (turto registracijos dokumentuose nurodytais adresais), kurių žemė ir kitas nekilnojamasis turtas pagal parengto projekto sprendinius rezervuojami svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams ir infrastruktūrai plėtoti, numatomi paimti visuomenės poreikiams, taip pat jeigu numatoma pakeisti jų būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį;
16. Su parengtais projektais visuomenę supažindina planavimą organizavusi institucija. Tam skiriama:
16.1. ne mažiau kaip 2 mėnesiai (ne mažiau kaip mėnuo – viešai ekspozicijai), kai svarstomi Lietuvos Respublikos, apskrities, savivaldybės lygmens bendrojo bei specialiojo planavimo projektai;
17. Planavimu suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, visuomeninės organizacijos turi teisę:
17.1. susipažinti su parengtais projektais ir su jais susijusiais rengiamais ar patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais;
18. Planavimo pasiūlymai priimami skelbime (pranešime) nurodytu laiku, bet ne ilgiau kaip iki susirinkimo pabaigos. Planavimo pasiūlymas pateikiamas planavimo organizatoriui su nuorašu plano rengėjui.
19. Neatitinkančius šių nuostatų (nesusietus su nagrinėjamu projektu, jo svarstymo etapais bei procedūromis) planavimo pasiūlymus jų gavėjas registruoja, bet gali nenagrinėti.
20. Planuojamoje teritorijoje esančios žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, taip pat kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba turintys savo buveinę planuojamoje teritorijoje, be 17 punkte nurodytų visuomenės narių teisių, dar turi teisę raštu iki susirinkimo planavimo organizatoriui reikšti pretenzijas.
21. Pretenzijoje turi būti šie privalomi rekvizitai:
21.5. pareiškėjo gyvenamoji vieta arba, jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo, jo buveinė, arba įrodymai, kad pareiškėjas veikia teritorijoje, kuriai rengiamas projektas, arba žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkui, negyvenančiam (neturinčiam buveinės) planuojamoje teritorijoje, šioje teritorijoje priklausančios žemės ir kito nekilnojamojo turto registro duomenys;
21.6. jeigu kreipiamasi per atstovą, – jo vardas, pavardė (pavadinimas), pareigos, adresas, pridėti atstovo įgalinimus patvirtinantys dokumentai;
22. Planavimo organizatorius arba jo pavedimu plano rengėjas:
22.1. supažindina kiekvieną to pageidaujantį visuomenės narį su parengtu projektu šių nuostatų nustatyta tvarka;
22.2. registruoja gautus planavimo pasiūlymus, nurodydamas jų gavimo datą ir suteikdamas jiems eilės numerį;
23. Planavimo organizatorius rengia visuomenės narių susirinkimą skelbime (pranešime) nurodytu laiku. Susirinkimo vieta ir laikas gali būti patikslinti ta pačia tvarka, kuria apie jį skelbta (pranešta), bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo pradžios. Viešas susirinkimas nerengiamas, jeigu projektas svarstomas supaprastinta tvarka.
24. Susirinkime turi teisę dalyvauti visi visuomenės nariai. Kai svarstomas Lietuvos Respublikos, apskrities ar savivaldybės lygmens bendrojo planavimo projektas, susirinkime turi dalyvauti įgalioti planuojamos teritorijos savivaldybės (savivaldybių) atstovai.
25. Susirinkime dalyvaujančius asmenis (jų įgaliotinius) registruoja planavimo organizatoriaus paskirtas registratorius (komisija). Jeigu per 1 valandą po nustatytojo susirinkimo pradžios laiko niekas neatvyksta, registratorius (komisija) gali konstatuoti, kad susirinkimas neįvyko. Tai įforminama protokolu, kurį pasirašo planavimo organizatorius ir registratorius (komisijos pirmininkas).
26. Kai susirinkimas neįvyksta, apie atmestas pretenzijas pranešama raštu, o apie atmestas pastabas ir pasiūlymus – raštu arba per visuomenės informavimo priemones.
27. Susirinkimo dalyviai registruojami pasirašytinai. Registracijos sąraše prie atstovo pavardės turi būti nurodyta, kieno ir kada įgaliojimas patvirtintas, jo numeris ir galiojimo laikas. Šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir registratorius (komisijos pirmininkas).
28. Susirinkimui pirmininkauja planavimo organizatorius (jo atstovas). Susirinkimo metu planavimo organizatorius aptaria pataisas, padarytas pagal registruotus planavimo pasiūlymus, paaiškina, kodėl kai kurie iš jų nepriimti.
29. Susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus. Prie protokolo pridedamas dalyvių registracijos sąrašas.
30. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius, šiuose nuostatuose nurodytas viešo svarstymo procedūras gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per mėnesį nuo susirinkimo dienos.
31. Priežiūros institucijos sprendimą dėl parengto projekto sprendinio pareiškėjas gali apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.
32. Planavimo organizatorius ne vėliau kaip per keturias savaites nuo susirinkimo dienos, kai svarstomi Lietuvos Respublikos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrojo planavimo projektai, ir ne vėliau kaip per dvi savaites, kai svarstomi specialiojo ir detaliojo planavimo projektai:
32.1. parengia viešo projekto svarstymo su visuomene ataskaitą, kurią sudaro:
32.1.1. planavimo organizatoriaus pasirašytas aiškinamasis raštas, kuriame apibūdinama svarstymo eiga ir rezultatas;
32.1.2. priedai (skelbimų ir pranešimų tekstai, jeigu skelbta spaudoje – skelbimų puslapių kopijos, planavimo pasiūlymų, gautų paskelbus apie numatomą rengti projektą, registracijos knyga, planavimo pasiūlymų originalai, susirinkimo protokolas su priedais, susirašinėjimas ir kiti su projekto svarstymu susiję dokumentai);
SUPAPRASTINTAS VIEŠAS PROJEKTO SVARSTYMAS
33. Planavimo organizatorius visais atvejais gali pasirinkti nesupaprastintą viešo projekto svarstymo su visuomene tvarką.
34. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio antrąją dalį, 19 straipsnio trečiąją dalį, 25 straipsnio antrąją dalį rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektus, kurie siejasi tik su vieno juridinio ar fizinio asmens interesais, nedidelių veiklos mastų detaliųjų planų projektus, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais atvejais viešo svarstymo tvarka supaprastinama taip:
34.1. apie numatomą rengti projektą skelbiama vietinėse visuomenės informavimo priemonėse arba raštu pranešama žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, nurodant, kad viešas projekto svarstymas bus supaprastintas;
34.2. jeigu konsultavimosi etape gauti planavimo pasiūlymai parengtame projekte:
34.2.1. patenkinami visi – rengiama viešo svarstymo ataskaita pagal 32.1 punkto reikalavimus. Jeigu įmanoma, pareiškėjų nuomonė dėl projekto sprendinių patvirtinama jų parašais projekto atitinkamo brėžinio originale;
35. Miškotvarkos projektų svarstymą su visuomene pagal 34 ir 36 punktų reikalavimus reglamentuoja Miškotvarkos projektų tvirtinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl Miškotvarkos projektų tvirtinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 16-376).