DAUGIAŠALIS SUSITARIMAS DĖL MARŠRUTO RINKLIAVŲ

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

BELGIJOS KARALYSTĖ,

ISPANIJA,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

AIRIJA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,

toliau – Susitariančiosios Šalys,

EUROPOS ORO NAVIGACIJOS SAUGOS ORGANIZACIJA,

toliau – Eurokontrolė,

manydamos, kad Europos valstybių su Eurokontrole sudaryti susitarimai dėl maršruto rinkliavų surinkimo turi būti pakeisti vadovaujantis 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje daliniu pakeitimu;

pripažindamos, kad praeityje bendradarbiavimas nustatant ir surenkant maršruto rinkliavas buvo veiksmingas;

norėdamos tęsti ir stiprinti pradėtą bendradarbiavimą;

pasiryžusios, tinkamai atsižvelgdamos į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomenduotas gaires, įgyvendinti bendrą Europos maršruto rinkliavų sistemą, kuri būtų prieinama kaip galima didesniam Europos valstybių skaičiui;

įsitikinusios, kad šis bendrumas palengvins ir konsultacijas su naudotojais;

manydamos, kad Eurokontrolės maršruto rinkliavų sistemoje dalyvaujančios valstybės turėtų stiprinti Organizacijos įgaliojimus, susijusius su rinkliavų išieškojimu;

pripažindamos, kad tokiai sistemai įgyvendinti reikia naujo teisinio pagrindo,

susitarė:

1 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys susitaria nustatyti bendrą rinkliavų už maršruto oro navigacijos priemones ir paslaugas, toliau – maršruto rinkliavos, politiką jų kompetencijai priklausančių Skrydžių informacijos regionų oro erdvėje.

2. Atitinkamai jos susitaria sukurti bendrą sistemą maršruto rinkliavoms nustatyti bei surinkti ir tam pasinaudoti Eurokontrolės paslaugomis.

3. Tam tikslui Nuolatinė komisija ir Eurokontrolės valdymo komitetas papildomi Susitariančiųjų Šalių, kurios nėra Eurokontrolės narės, atstovais, ir toliau vadinami Išplėstine komisija ir Išplėstiniu komitetu.

4. 1 dalyje nurodyti Skrydžių informacijos regionai išvardyti šio Susitarimo 1 priede. Kiekvienas bet kurios Susitariančiosios Šalies pageidaujamas skrydžių informacijos regionų sąrašo pakeitimas galimas tik vieningu Išplėstinės komisijos pritarimu, jei dėl to pasikeistų bendros oro erdvės, kuriai taikomas šis Susitarimas, ribos. Apie bet kokį tokio poveikio neturintį pakeitimą atitinkama Susitariančioji Šalis praneša Eurokontrolei.

2 straipsnis

Atsižvelgiant į 6 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, kiekviena Susitariančioji Šalis Išplėstinėje komisijoje turi vieną balsą.

3 straipsnis

1. Išplėstinė komisija įsipareigoja nustatyti bendrą maršruto rinkliavų sistemą tokiu būdu:

a) šios rinkliavos yra nustatomos pagal bendrą formulę, kurioje atsižvelgiama į su maršruto oro navigacijos priemonėmis ir paslaugomis bei su sistemos naudojimu susijusias Susitariančiųjų Šalių išlaidas, taip pat ir į su sistemos eksploatavimu susijusias Eurokontrolės išlaidas;

b) šias rinkliavas kaip bendrą skrydžio rinkliavą surenka Eurokontrolė.

2. Pirmiau išvardytais tikslais Išplėstinė komisija:

a) nustato principus, kuriais remiantis vertinamos šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos išlaidos;

b) nustato maršruto rinkliavoms apskaičiuoti naudojamą formulę;

c) kiekvienam mokėjimo periodui patvirtina šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų išlaidų išieškojimo terminus;

d) nustato apskaitos vienetą, kuriuo išreiškiamos maršruto rinkliavos;

e) nustato sistemos taikymo sąlygas, įskaitant mokėjimo sąlygas ir vienetinius mokesčius bei tarifus ir jų taikymo terminą;

f) nustato atleidimo nuo maršruto rinkliavų principus;

g) tvirtina Išplėstinio komiteto ataskaitas;

h) tvirtina finansines taisykles, taikytinas maršruto rinkliavų sistemai;

i) tvirtina Eurokontrolės ir bet kurios valstybės, norinčios pasinaudoti Eurokontrolės lėšomis ar technine pagalba ryšium su oro navigacijos rinkliavomis, kurioms netaikomas šis Susitarimas, susitarimus;

j) tvirtina Išplėstinio komiteto pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą pasiūlytą biudžeto priedą.

3. Išplėstinė komisija visų Susitariančiųjų Šalių vieningu pritarimu patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

4 straipsnis

Atsižvelgiant į 6 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, Išplėstiniame komitete kiekviena Susitariančioji Šalis turi vieną balsą.

5 straipsnis

1. Išplėstinis komitetas įsipareigoja:

a) rengti Išplėstinės komisijos sprendimus;

b) vykdyti maršruto rinkliavų sistemos naudojimo, įskaitant Eurokontrolės lėšų panaudojimą tam tikslui, priežiūrą ir taikyti visas reikiamas priemones, ypač susijusias su maršruto rinkliavų išieškojimu vadovaujantis Išplėstinės komisijos sprendimu;

c) pranešti Išplėstinei komisijai apie maršruto rinkliavų sistemos naudojimui reikalingas lėšas ir pateikti jai biudžeto priedą, susijusį su Eurokontrolės veikla maršruto rinkliavų srityje;

d) įgyvendinti visus kitus Išplėstinės komisijos jam pavestus uždavinius.

2. Vadovaudamasis 6 straipsnio 2 dalies a punktu, Išplėstinis komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

6 straipsnis

1. Išplėstinės komisijos sprendimai priimami laikantis tokios tvarkos:

a) sprendimai 3 straipsnio 2 dalies a–f ir h punktuose nurodytais klausimais priimami visų Susitariančiųjų Šalių vieningu pritarimu ir yra privalomi visoms Susitariančiosioms Šalims; jei sprendimas nepriimamas vieningu pritarimu, Išplėstinė komisija priima sprendimą dviejų trečdalių atiduotų balsų dauguma; bet kuri Susitariančioji Šalis, kuri dėl svarbių nacionalinių priežasčių negali to sprendimo taikyti, pateikia Išplėstinei komisijai šių priežasčių paaiškinimą;

b) sprendimai 3 straipsnio 2 dalies i ir j punktuose nurodytais klausimais priimami dviejų trečdalių atiduotų balsų dauguma tuo atveju, kai tie balsai sudaro Eurokontrolės Susitariančiųjų Šalių apskaičiuotą balsų daugumą, kaip numatyta šio Susitarimo 2 priede pateiktose nuostatose; Eurokontrolė kasmet praneša Susitariančiosioms Šalims, kurios nėra Eurokontrolės valstybės narės, po kiek balsų kiekvienai valstybei narei suteikiam pagal pirmiau minėtas nuostatas;

c) sprendimai 3 straipsnio 2 dalies g punkte numatytais klausimais priimami dviejų trečdalių atiduotų balsų dauguma. Tokia tvarka taikoma ir tuo atveju, kai Išplėstinė komisija Eurokontrolės vardu pradeda procesą 25 straipsnyje nurodytame arbitražo teisme.

2. a) Išplėstinio komiteto darbo tvarkos taisyklės, įskaitant su sprendimų priėmimu susijusias taisykles, turi būti Išplėstinės komisijos patvirtintos visų Susitariančiųjų Šalių vieningu pritarimu.

b) Tačiau 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais klausimais Išplėstinio komiteto sprendimai priimami vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis.

7 straipsnis

Laikydamasi taikytinų taisyklių, Eurokontrolė apskaičiuoja už kiekvieną skrydį 1 straipsnyje apibrėžtoje oro erdvėje mokėtinas maršruto rinkliavas.

8 straipsnis

Eurokontrolė renka 7 straipsnyje nurodytas maršruto rinkliavas. Tam tikslui jos sudaro bendrą kiekvieno skrydžio rinkliavą, kuri yra vienas Eurokontrolės reikalavimas, apmokėtinas jos būstinėje.

9 straipsnis

Asmuo, privalantis sumokėti rinkliavą, yra tas asmuo, kuris skrydžio metu buvo orlaivio naudotojas.

10 straipsnis

Jei naudotojo tapatybė nežinoma, orlaivio naudotoju laikomas jo savininkas, jei jis neįrodo, kuris kitas asmuo buvo naudotojas.

11 straipsnis

Jei skolininkas nesumokėjo reikiamos sumos, gali būti imtasi priemonių ją išieškoti.

12 straipsnis

1. Bylą dėl mokėtinos sumos išieškojimo iškelia Eurokontrolė arba Eurokontrolės prašymu bet kuri Susitariančioji Šalis.

2. Išieškoma teismo arba administracine tvarka.

3. Kiekviena Susitariančioji Šalis praneša Eurokontrolei apie savo valstybėje taikomas procedūras ir apie kompetentingus teismus arba administracines institucijas.

13 straipsnis

Byla dėl išieškojimo iškeliama Susitariančiojoje Šalyje, kurioje:

a) yra skolininko gyvenamoji vieta arba registruota buveinė;

b) yra skolininko verslo vieta, jei gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne Susitariančioje Šalyje;

c) yra skolininko turtas, kai nėra a ir b punktuose nurodyto jurisdikcijos pagrindo;

d) yra Eurokontrolės būstinė, kai nėra a-c punktuose nurodyto jurisdikcijos pagrindo.

14 straipsnis

Eurokontrolė turi teisę iškelti bylą valstybių, kurios nėra šio Susitarimo šalys, kompetentinguose teismuose ir administracinėse institucijose.

15 straipsnis

Šiuos bet kurios Susitariančiosios Šalies sprendimus turi pripažinti ir vykdyti kitos Susitariančiosios Šalys:

a) galutinius teismo sprendimus;

b) administracinės institucijos sprendimus, kuriuos galėjo svarstyti teismas, bet jau nebesvarstys dėl to, kad teismas priėmė galutinį sprendimą atmesti apeliacinį skundą, arba dėl to, kad apeliacinis skundas buvo atsiimtas, arba dėl to, kad baigėsi terminas paduoti apeliacinį skundą.

16 straipsnis

15 straipsnyje nurodyti sprendimai nepripažįstami ar nevykdomi šiais atvejais:

a) jei Susitariančiosios Šalies, kurioje sprendimas buvo priimtas, teismas ar administracinė institucija nebuvo kompetentingi pagal 13 straipsnį;

b) jei sprendimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės, kurioje prašoma jį vykdyti, viešajai tvarkai;

c) jei skolininkui nebuvo laiku pranešta apie administracinės institucijos sprendimą ar apie bylos iškėlimą, suteikiant jam pakankamai laiko, kad galėtų pasirengti gynybai arba kreiptis į teismą;

d) jei byla dėl tos pačios maršruto rinkliavos iškelta anksčiau ir Susitariančiosios Šalies, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, teismas ar administracinė institucija joje dar nepriėmė sprendimo;

e) jei sprendimas prieštarauja valstybėje, kurioje prašoma jį vykdyti, priimtam sprendimui dėl tos pačios maršruto rinkliavos;

f) jei, siekdamas priimti sprendimą, valstybės, kurioje sprendimas buvo priimtas, teismas ar administracinė institucija priėmė sprendimą preliminariu klausimu dėl fizinių asmenų padėties ar teisnumo ir veiksnumo, dėl ryšium su šeiminiais santykiais, testamentais ar teisių perėmimu atsiradusių turtinių teisių, pažeisdami valstybėje, kurioje prašoma jį vykdyti, galiojančią tarptautinės privatinės teisės normą, nebent toks pat sprendimas būtų buvęs priimtas taikant toje valstybėje galiojančias tarptautinės privatinės teisės normas.

17 straipsnis

Jei 15 straipsnyje nurodytas sprendimas yra vykdytinas valstybėje, kurioje jis buvo priimtas, jis yra vykdomas, kaip numatyta valstybės, kurioje prašoma jį vykdyti, teisėje. Priteikus valstybės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, teismas ar administracinė institucija, gavę prašymą, gali priimti nutartį dėl sprendimo vykdymo.

18 straipsnis

1. Prie prašymo pridedama:

a) patvirtinta sprendimo kopija;

b) jei teismas priima sprendimą ieškovo naudai, atsakovui neatvykus į teismo posėdį, dokumento, liudijančio, kad skolininkui buvo reikiamai pranešta apie bylos iškėlimą, originalas ar patvirtinta kopija;

c) jei priimamas administracinis sprendimas, dokumentas, patvirtinantis, kad buvo patenkinti 15 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

d) dokumentas, nustatantis, kad sprendimas yra vykdytinas valstybėje, kurioje jis buvo priimtas, ir kad skolininkui laiku pranešta apie sprendimą.

2. Valstybės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, teismui ar administracinei institucijai pageidaujant, pateikiamas tinkamai patvirtintas dokumento vertimas. Nereikalaujama legalizavimo ar panašių formalumų.

19 straipsnis

1. Prašymas gali būti atmestas tik dėl vienos iš 16 straipsnyje nurodytų priežasčių.

2. Jei šiame Susitarime nenumatyta kitaip, sprendimo pripažinimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja valstybės, kurioje prašoma jį vykdyti, teisė.

20 straipsnis

Eurokontrolės surinkta suma sumokama Susitariančiosiom Šalims vadovaujantis Išplėstinio komiteto sprendimais.

21 straipsnis

Jei Susitariančiosios Šalies reikalavimas patenkinamas, išieškota suma nedelsiant sumokama Eurokontrolei, kuri toliau veikia vadovaudamasi 20 straipsnio nuostatomis. Minėtos Susitariančiosios Šalies patirtos su išieškojimu susijusios išlaidos pateikiamos Eurokontrolei padengti.

22 straipsnis

Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja su Eurokontrole nustatydamos ir surinkdamos maršruto rinkliavas.

23 straipsnis

Jei Išplėstinis komitetas vieningai nusprendžia neišieškoti rinkliavos, atitinkamos Susitariančiosios Šalys gali imtis visų veiksmų, kurie joms atrodo tinkami. Tokiu atveju šio Susitarimo nuostatos, susijusios su išieškojimu ir sprendimų pripažinimu bei vykdymu, nebetaikomos.

24 straipsnis

Nepaprastosios padėties ar karo atveju šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos atitinkamų Susitariančiųjų Šalių veikimo laisvei.

25 straipsnis

1. Bet koks ginčas, kuris gali kilti tarp Susitariančiųjų Šalių ar tarp Susitariančiųjų Šalių ir Išplėstinės komisijos atstovaujamos Eurokontrolės dėl šio Susitarimo ar jo priedų aiškinimo arba taikymo ir kurio nepavyko išspęsti tiesioginėmis derybomis ar kitu būdu, bet kurios iš ginčo šalių prašymu perduodamas spręsti arbitražui.

2. Tuo tikslu kiekviena ginčo šalis kiekvienu atveju skiria po arbitrą ir arbitrai susitaria dėl trečiojo arbitro paskyrimo.

3. Arbitražo teismas nustato savo darbo tvarką.

4. Kiekviena ginčo šalis padengia išlaidas, susijusias su jos arbitru ir jos atstovavimu nagrinėjant bylą arbitražo teisme; išlaidas, susijusias su trečiuoju arbitru, ir kitas ginčo šalys padengia lygiomis dalimis. Tačiau, jei jam tai atrodo tinkama, arbitražo teismas gali nustatyti kitokį išlaidų padalijimą.

5. Arbitražo teismo sprendimai ginčo šalims yra privalomi.

26 straipsnis

Šis Susitarimas pakeičia 1970 m. rugsėjo 8 d. Daugiašalį susitarimą dėl maršruto rinkliavų surinkimo.

Ši nuostata nepažeidžia jokių Eurokontrolės ir jos narėmis nesančių valstybių susitarimų dėl maršruto rinkliavų surinkimo, susijusių su šio Susitarimo 1 straipsnyje nurodytais skrydžių informacijos regionais, kurie lieka galioti iki tol, kol tos valstybės tampa Susitarimo Šalimis.

27 straipsnis

1. Iki šio Susitarimo įsigaliojimo jį gali pasirašyti kiekviena valstybė, kuri pasirašymo metu dalyvauja Eurokontrolės maršruto rinkliavų sistemoje arba kuriai Nuolatinės komisijos vieningai priimtu sprendimu suteikta teisė jį pasirašyti.

2. Šis Susitarimas turi būti ratifikuotas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Belgijos Karalystės Vyriausybei. 1981 m. vasario 12 d. Briuselyje pateikto pasirašyti Protokolo, iš dalies pakeičiančio 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinę konvenciją dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, toliau – Protokolas, ratifikavimas taip pat reiškia ir šio Susitarimo ratifikavimą.

3. Šis Susitarimas įsigalioja nurodyto Protokolo įsigaliojimo dieną Eurokontrolei, Eurokontrolės valstybėms narėms ir valstybėms, kurios iki tos dienos deponavo savo ratifikavimo dokumentus.

4. Jei kuri nors valstybė deponuoja savo ratifikavimo dokumentus po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, tai valstybei šis Susitarimas įsigalioja kito mėnesio nuo atitinkamo ratifikavimo dokumento deponavimo pirmą dieną.

5. Eurokontrolė šio Susitarimo šalimi tampa jį pasirašydama.

6. Belgijos Karalystės Vyriausybė praneša kitų šį Susitarimą pasirašiusių valstybių vyriausybėms apie kiekvieną šio Susitarimo pasirašymą, kiekvieno ratifikavimo dokumento deponavimą ir šio Susitarimo įsigaliojimo datą.

28 straipsnis

1. Kiekviena valstybė gali prisijungti prie šio Susitarimo.

Valstybės prie šio Susitarimo gali prisijungti, tik jei Išplėstinė komisija vieningai tam pritaria, išskyrus Europos valstybes, kurios prisijungia prie 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos.

2. Prisijungimo dokumentas deponuojamas Belgijos Karalystės Vyriausybei, ši informuoja kitų Susitariančiųjų Šalių vyriausybes.

3. Prisijungimas įsigalioja kito mėnesio po prisijungimo dokumento deponavimo pirmą dieną.

29 straipsnis

1. Valstybės, kurios yra iš dalies pakeistos Konvencijos Šalys, yra šio Susitarimo saistomos tol, kol galioja minėta iš dalies pakeista Konvencija.

2. Valstybėms, kurios nėra iš dalies pakeistos Konvencijos Šalys, yra šio Susitarimo saistomos penkerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo atitinkamai valstybei arba iki Konvencijos galiojimo pabaigos, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau. Šis penkerių metų laikotarpis savaime pratęsiamas tolesniems penkerių metų laikotarpiams, jeigu atitinkama valstybė Belgijos Karalystės Vyriausybei adresuotu rašytiniu pranešimu ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki einamojo laikotarpio pabaigos nepareiškia ketinimo pasitraukti iš Susitarimo. Belgijos Karalystės Vyriausybė raštu informuoja kitų Susitariančiųjų Šalių vyriausybes apie tokį pranešimą.

3. Belgijos Karalystės Vyriausybė raštu informuoja kitų Susitariančiųjų Šalių vyriausybes apie bet kurios iš dalies pakeistos Konvencijos Susitariančiosios Šalies pranešimą apie jos ketinimą denonsuoti minėtą Konvenciją.

30 straipsnis

Belgijos Karalystės Vyriausybė perduoda šį Susitarimą įregistruoti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kaip numatyta Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnyje, ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tarybai pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, pasirašytos 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, 83 straipsnį.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti įgaliotieji atstovai, tinkamai pateikę visus įgaliojimus, pasirašė šį Susitarimą.

PRIIMTAS 1981 m. vasario 12 d. Briuselyje anglų, ispanų, olandų, portugalų, prancūzų ir vokiečių kalbomis vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Belgijos Karalystės Vyriausybės archyvuose, o ši jo patvirtintas kopijas perduoda kitų Protokolą pasirašiusių valstybių vyriausybėms. Visi šeši tekstai yra autentiški. Esant neatitikimų, vadovaujamasi tekstu prancūzų kalba.

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS VARDU	H. BLOMEYER-BARTENSTEIN
AUSTRIJOS RESPUBLIKOS VARDU	R. BOGEN
BELGIJOS KARALYSTĖS VARDU	CHARLES-FERDINAND NOTHOMB
R. URBAIN
ISPANIJOS VARDU	NUNO AGUIRRE DE CARCER
FRANSISCO CALPARDO
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VARDU	FRANCE DE HARTINGH
ROGER MACHENAUD
JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS VARDU	PETER WAKEFIELD K B. E., C. M. G.
DAVID GARRO TREFGARNE
AIRIJOS VARDU	ALBERT REYNOLDS T. D.
MARY TINNEY
LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS VARDU	JOSY BARTHEL
PIERRE WURTH
NYDERLANDŲ KARALYSTĖS VARDU	J. H. O. INSINGER
N. SMITH-KROES
PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS VARDU	JOSÉ CARLOS PINTO SOROMENHO VIANA BAPTISTA
JOÃO EDUARDO NUNES DE OLIVEIRA PEQUITO
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS VARDU	A. HURNI
EUROKONTROLĖS VARDU	DAVID GARRO TREFGARNE
	J. LEVEQUE

______________

1 PRIEDAS

Skrydžių informacijos regionai

Susitariančiosios Šalys	Skrydžių informacijos regionai
Vokietijos Federacinė Respublika	Hanoverio viršutinis skrydžių informacijos regionas Reino viršutinis skrydžių informacijos regionas Bremeno skrydžių informacijos regionas Diuseldorfo skrydžių informacijos regionas Frankfurto skrydžių informacijos regionas Miuncheno skrydžių informacijos regionas
Austrijos Respublika	Vienos skrydžių informacijos regionas
Belgijos Karalystė Liuksemburgo Didžioji Hercogystė	Briuselio viršutinis skrydžių informacijos regionas Briuselio skrydžių informacijos regionas
Ispanija	Madrido viršutinis skrydžių informacijos regionas Madrido skrydžių informacijos regionas Barselonos viršutinis skrydžių informacijos regionas Barselonos skrydžių informacijos regionas Kanarų salų viršutinis skrydžių informacijos regionas Kanarų salų skrydžių informacijos regionas
Prancūzijos Respublika	Prancūzijos viršutinis skrydžių informacijos regionas Paryžiaus skrydžių informacijos regionas Bresto skrydžių informacijos regionas Bordo skrydžių informacijos regionas Marselio skrydžių informacijos regionas
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	Škotijos viršutinis skrydžių informacijos regionas Škotijos skrydžių informacijos regionas Londono viršutinis skrydžių informacijos regionas Londono skrydžių informacijos regionas
Airija	Šanono viršutinis skrydžių informacijos regionas Šanono skrydžių informacijos regionas
Nyderlandų Karalystė	Amsterdamo skrydžių informacijos regionas
Portugalijos Respublika	Lisabonos viršutinis skrydžių informacijos regionas Lisabonos skrydžių informacijos regionas Santa Marijos skrydžių informacijos regionas
Šveicarijos Konfederacija	Ženevos viršutinis skrydžių informacijos regionas Ženevos skrydžių informacijos regionas Ciuricho viršutinis skrydžių informacijos regionas Ciuricho skrydžių informacijos regionas

______________

2 PRIEDAS

[6 straipsnio 1 dalies b punktas]

Ištraukos iš 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, iš dalies pakeistos 1981 m. vasario 12 d. Briuselyje pasirašyti pateiktu Protokolu

Konvencijos 7 straipsnio 3 dalis

„3. Jei nenumatyta kitaip, nurodymai ir priemonės 6 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 4 dalyje numatytais klausimais priimamos Komisijos narių balsų dauguma, laikant, kad

– šie balsai turi būti skaičiuojami, kaip numatyta 8 straipsnyje,

– šie balsai atstovauja balsuojančių Susitariančiųjų Šalių daugumai.“

Konvencijos 8 straipsnis

„8 straipsnis

1. 7 straipsnyje nurodytas skaičiavimas atliekamas pagal šią lentelę:

Susitariančiosios Šalies metinės įmokos, išreikštos procentais nuo visų Susitariančiųjų Šalių visos metinių įmokų sumos	Balsų skaičius
Mažiau negu 1 %	1
Nuo 1 iki mažiau negu 2 %	2
Nuo 2 iki mažiau negu 3 %	3
Nuo 3 iki mažiau negu 4 1/2 %	4
Nuo 4 1/2 iki mažiau negu 6 %	5
Nuo 6 iki mažiau negu 7 1/2 %	6
Nuo 7 1/2 iki mažiau negu 9 %	7
Nuo 9 iki mažiau negu 11 %	8
Nuo 11 iki mažiau negu 13 %	9
Nuo 13 iki mažiau negu 15 %	10
Nuo 15 iki mažiau negu 18 %	11
Nuo 18 iki mažiau negu 21 %	12
Nuo 21 iki mažiau negu 24 %	13
Nuo 24 iki mažiau negu 27 %	14
Nuo 27 iki mažiau negu 30 %	15
30%	16.

2. Balsų skaičius iš pradžių nustatomas remiantis pirmiau pateikta skaičiavimo lentele ir Agentūros įstatų 19 straipsnyje nurodyta Susitariančiųjų Šalių metinių įmokų į Organizacijos biudžetą nustatymo taisykle; tokiu būdu nustatyti skaičiai įsigalioja nuo Protokolo, pateikto pasirašyti 1981 m. Briuselyje, įsigaliojimo dienos.

3. Jei nauja valstybė prisijungia prie šios Konvencijos, Susitariančiųjų Šalių balsų skaičius nustatomas iš naujo taikant tą pačią tvarką.

4. Balsų skaičius kasmet nustatomas iš naujo laikantis pirmiau išdėstytų nuostatų.“

Konvencijos 1 priedo 19 straipsnis (Agentūros įstatai)

„19 straipsnis

1. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, kiekvienos Susitariančiosios Šalies metinė įmoka į biudžetą kiekvienais finansiniais metais nustatoma pagal šią formulę:

a) pradinė 30% įmokos dalis apskaičiuojama proporcingai Susitariančiosios Šalies bendrojo nacionalinio produkto vertei, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje;

b) likusi 70% įmokos dalis apskaičiuojama proporcingai Susitariančiosios Šalies maršrutų įrangos bazinėms sąnaudoms, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.

2. Nė iš vienos Susitariančiosios Šalies nereikalaujama vienais finansiniais metais sumokėti įmoką, viršijančią 30% bendros Susitariančiųjų Šalių įmokų sumos. Jei kurios nors Susitariančiosios Šalies įmoka, apskaičiuota pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, viršija 30%, perviršis paskirstomas kitoms Susitariančiosioms Šalims pagal minėtoje straipsnio dalyje nustatytas taisykles.

3. Bendrasis nacionalinis produktas, kuris turi būti naudojamas apskaičiavimui, yra gaunamas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos surinktus statistinius duomenis arba, jei ši to nepadaro, pagal kurios nors kitos lygiavertes garantijas suteikiančios ir Komisijos sprendimu paskirtos įstaigos, apskaičiuojant aritmetinį vidurkį paskutinių trejų metų, kurių statistiniai duomenys yra surinkti. Bendrojo nacionalinio produkto vertė apskaičiuojama remiantis gamybos kaina ir Europos apskaitos vienetais išreikštomis faktinėmis kainomis.

4. Maršrutų įrangos bazinės sąnaudos, kuriomis naudojamasi skaičiuojant, yra priešpaskutinių finansinių metų prieš atitinkamus finansinius metus nustatytos bazinės sąnaudos.“

______________