Audito ir APSKAITOS tarnybOS DIREKTORiAUS

Į S A K Y M A S

DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS AUDITO IR APSKAITOS TARNYBOS DIREKTORIAUS 2009 m. gruodžio 29 d. ĮSAKYMO Nr. VAS-11 „DĖL 27-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „KONCESIJOS SUTARTYS“ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2013 m. lapkričio 5 d. Nr. VAS-20

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2012, Nr. 51-2531) 3 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 348 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 28-992; 2012, Nr. 47-2300) 1.1.1 punktu ir atsižvelgdamas į Apskaitos standartų komiteto 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 24-20-4.4:

1. Pakeičiu viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VAS-11 „Dėl 27-ojo verslo apskaitos standarto „Koncesijos sutartys“ tvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 159-7269) patvirtintą 27-ąjį verslo apskaitos standartą „Koncesijos sutartys“ ir išdėstau pavadinimą taip:

„27-asis verslo apskaitos standartas „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartys“ “

2. Pakeičiu šį verslo apskaitos standartą ir išdėstau:

2.1. standarto 1 punktą taip:

„1. Šio standarto tikslas – nustatyti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su koncesijos, valdžios ir privataus subjektų partnerystės ir kitomis panašiomis sutartimis (toliau – partnerystės sutartys), registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką.“

2.2. standarto 2 punktą taip:

„2. Šis standartas taikomas, kai įstatymų nustatyta tvarka pagal partnerystės sutartis:

2.1. Suteikiančioji institucija ar valdžios subjektas, remdamiesi teise gauti naudą, nuosavybės ar kitokia teise, kontroliuoja visas reikšmingas viešųjų paslaugų infrastruktūros dalis, kurios pasibaigus sutarties terminui jiems toliau priklausys, ir nustato, kokias viešąsias paslaugas, kam ir kokia kaina koncesininkas ar privatus subjektas turi teikti.

2.2. Koncesininkas ar privatus subjektas stato ir (ar) atnaujina esamus infrastruktūros objektus arba juos įgyja iš trečiosios šalies, o suteikiančioji institucija ar valdžios subjektas suteikia jam teisę tą infrastruktūrą naudoti ir valdyti sutartyje numatytą laiką.“

2.3. standarto 4 punktą taip:

„4. Šiame standarte žodžiai „partnerystės sutartis“ suprantami kaip suteikiančiosios institucijos ar valdžios subjekto ir koncesininko ar privataus subjekto rašytinė sutartis, kuri sudaryta atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 92-2141; 2003, Nr. 70-3163) arba Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą (Žin., 1999, Nr. 66-2127) ir kurioje nustatytos šalių teisės ir pareigos.“

2.4. standarto 5 punktą taip:

„5. Kadangi įvairiose sutartyse sutarties šalys gali būti įvardijamos skirtingai, šiame standarte jos apibendrintai vadinamos suteikiančiąja institucija ir koncesininku, t. y. Koncesijų įstatyme apibrėžta suteikiančioji institucija ir Investicijų įstatyme apibrėžtas valdžios subjektas toliau standarte vadinami suteikiančiąja institucija, o minėtuose įstatymuose apibrėžti koncesininkas ir privatus subjektas – koncesininku.“

2.5. standarto 6 punktą taip:

„6. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžtos Koncesijų įstatyme ir Investicijų įstatyme.“

2.6. standarto 7 punktą taip:

„7. Koncesininkas suteikiančiosios institucijos vardu naudoja infrastruktūrą viešosioms paslaugoms teikti partnerystės sutartyje nurodytomis sąlygomis.“

2.7. standarto 11 punktą taip:

„11. Pagal partnerystės sutartį koncesininkas veikia kaip paslaugų teikėjas. Koncesininkas stato ar atnaujina viešosioms paslaugoms teikti naudojamą infrastruktūrą, ją eksploatuoja ir prižiūri tam tikrą laikotarpį.“

2.8. standarto 12 punktą taip:

„12. Jeigu pagal partnerystės sutartį infrastruktūros objektą stato, atnaujina ar viešąją paslaugą teikia dvi ar daugiau įmonių, kurios sudarė grupę, kad būtų pripažintos vienu koncesininku, tai kiekviena įmonė atsižvelgdama į tarpusavio susitarimus dėl turto, pajamų ir sąnaudų paskirstymo finansinėse ataskaitose parodo jai tenkančią finansinio turto ir (ar) nematerialiojo turto, prisiimtų įsipareigojimų, patirtų sąnaudų ir pajamų dalį, jei sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertinamas. Jeigu įmonės teikia paslaugas pagal jungtinės veiklos sutartį, bendrosios ekonominės veiklos dalių apskaitai jos taiko 37-ąjį verslo apskaitos standartą „Jungtinė veikla“.“

2.9. standarto 13 punktą taip:

„13. Pajamos ir sąnaudos pagal partnerystės sutartį pripažįstamos ir apskaitoje registruojamos atsižvelgiant į sutarties darbų įvykdymo lygį, kuris nustatomas paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną.“

2.10. standarto 14 punktą taip:

„14. Atlygis, kurį suteikiančioji institucija moka koncesininkui, nustatomas partnerystės sutartyje ir (ar) pagal šias sutartis reglamentuojančius teisės aktus, jeigu jų yra.“

2.11. standarto 16 punktą taip:

„16. Jeigu koncesininkas pagal vieną partnerystės sutartį teikia daugiau negu vieną paslaugą (pavyzdžiui, statybos, atnaujinimo ir eksploatavimo), už kiekvieną suteiktą paslaugą gautas ar gautinas atlygis turi būti įvertinamas tikrąja verte atskirai.“

2.12. standarto 19 punktą taip:

„19. Koncesininkas turi besąlyginę teisę gauti pinigus, jeigu suteikiančioji institucija garantuoja jam sumokėti partnerystės sutartyje nurodytas arba galimas nustatyti sumas ar šių sumų ir iš viešosios paslaugos vartotojų gautų sumų skirtumą.“

2.13. standarto 20 punktą taip:

„20. Jeigu koncesininkas gauna leidimą imti mokesčius iš viešosios paslaugos vartotojų, bet neįgyja besąlyginės teisės gauti nustatytą pinigų sumą, tai už statybos ir (ar) atnaujinimo paslaugas gautinas atlygis koncesininko apskaitoje pripažįstamas nematerialiuoju turtu. Leidimas imti mokesčius iš viešosios paslaugos vartotojų nėra besąlyginė teisė gauti nustatytą pinigų sumą, nes gautina suma priklausys nuo to, kokiu mastu visuomenė naudosis teikiama paslauga.“

2.14. standarto 21 punktą taip:

„21. Jeigu už statybos ir (ar) atnaujinimo paslaugas viena gautino atlygio dalis pagal pobūdį turi būti pripažįstama finansiniu turtu, o kita – nematerialiuoju turtu, tai kiekvienas gautino atlygio komponentas apskaitoje turi būti registruojamas atskirai.“

2.15. standarto 24 punktą taip:

„24. Koncesininkas gali turėti sutartinių įsipareigojimų, kuriuos privalo įvykdyti už suteiktą leidimą imti mokesčius iš viešosios paslaugos vartotojų, pavyzdžiui, išlaikyti nurodytą infrastruktūros lygį ar, pasibaigus partnerystės sutarties galiojimui, suteikiančiajai institucijai grąžinti atkurtos būklės infrastruktūrą.“

Direktorius                                                                                    Audrius Linartas