VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL SPRENDIMŲ DĖL VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ LABAI RETOMS LIGOMS IR BŪKLĖMS GYDYTI KOMPENSAVIMO IR DĖL NENUMATYTŲ ATVEJŲ PRIĖMIMO KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2005 m. lapkričio 22 d. Nr. 1K-149
Vilnius
Vadovaudamasis Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo darbų bei protezų ir kitų centralizuotai įsigyjamų medikamentų ir medicinos priemonių pirkimo išlaidų kompensavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 151 (Žin., 1998, Nr. 33-894; 1999, Nr. 7-159), 14 punktu:
1. Tvirtinu Sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti kompensavimo ir dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisijos darbo reglamentą (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos direktoriaus
2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-149
SPRENDIMŲ DĖL VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ LABAI RETOMS LIGOMS IR BŪKLĖMS GYDYTI KOMPENSAVIMO IR DĖL NENUMATYTŲ ATVEJŲ PRIĖMIMO KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti bei dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisijos (toliau – komisija) darbo reglamentas (toliau – reglamentas) nustato komisijos sudarymo tvarką, jos kompetenciją, prašymų pateikimo, jų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir darbo tvarką bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei ortopedijos techninių priemonių (toliau – priemonių) įsigijimo bei kompensavimo tvarką.
2. Komisijos veikla grindžiama teisėtumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, tarnybinio bendradarbiavimo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kolegialumo, pacientų gerovės, visuomenės interesų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybių suderinamumo bei kitais demokratinio administravimo principais.
3. Labai reta liga ar būklė – tai per metus pasitaikantys pavieniai ypatingi ligos ar būklės atvejai, kuriems gydyti reikiamų vaistų ar priemonių kiti kompensavimo būdai nenumatyti.
4. Nenumatyti atvejai – tai atvejai, susiję su tam tikromis aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti (išskyrus būtinąją pagalbą).
II. KOMISIJOS SUDARYMO TVARKA IR KOMPETENCIJA
6. Komisija sudaroma Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus įsakymu. Komisiją sudaro 5 komisijos nariai. Komisijai vadovauja komisijos pirmininkas, jei jo nėra – pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas tvirtinami VLK direktoriaus įsakymu dėl komisijos sudarymo ir darbo reglamento.
8. Komisija pagal SPOS vedėjo paskirto darbuotojo pateiktą medžiagą:
8.1. nagrinėja asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – gydymo įstaigų) pateiktus prašymus (toliau – prašymai) kompensuoti vaistus ir priemones labai retų ligų ir būklių bei nenumatytais atvejais;
8.2. priima sprendimus dėl individualiai perkamų vaistų ir priemonių įsigijimo bei kitų su gydymu susijusių išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
8.3. ypatingais atvejais priima sprendimus dėl išankstinio mokėjimo už pacientų, siunčiamų gydytis į užsienį Sveikatos apsaugos ministerijos komisijos sprendimu, gydymą;
III. PRAŠYMŲ PATEIKIMO TVARKA
10. VLK pateikiamas gydymo įstaigos, turinčios sutartį su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, vadovo pasirašytas prašymas kompensuoti reikiamo vaisto ar priemonės įsigijimo išlaidas ir gydytojų konsiliumo išvados (išskyrus 8.3 ir 8.4 punktuose aprašytus atvejus).
11. Kompensuojamojo gydymo skyrimo tikslingumą labai retų ligų ir būklių atvejais nustato universitetų ar tretinio lygio paslaugas teikiančių, o nenumatytais atvejais – ir kitų gydymo įstaigų gydytojų konsiliumas. Jei gydymą reikia tęsti ilgiau nei metus, po metų jo tikslingumą turi pakartotinai pagrįsti gydytojų konsiliumas.
12. Gydytojų konsiliumo išvados turi būti patvirtintos konsiliume dalyvavusių gydytojų parašais (ne mažiau kaip 3 parašais).
13. Gydytojų konsiliumo išvadose turi būti nurodyta:
13.3. diagnostinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys ligą ar būklę, diagnostinių tyrimų atlikimo data,
13.5. reikiamo vaisto ar priemonės bendrinis bei firminis pavadinimai, vienkartinė ir kurso dozė, kaina, gamintojas, tiekėjas,
14. Visais atvejais vaisto ir priemonės kompensavimo tikslingumas turi būti pagrįstas išsamia gydymo prognoze.
15. Prašymai priimami ir registruojami VLK kanceliarijoje bendra tvarka vadovaujantis raštvedybos taisyklėmis.
IV. PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
19. Medžiagą komisijai rengia ir pristato SPOS vedėjo paskirtas darbuotojas, kuris:
19.2. jei būtina, atlieka ekspertinį vertinimą vietoje (gydymo įstaigoje ar ligonio buvimo vietoje);
19.3. prireikus kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministerijos specialistą konsultantą dėl informacijos apie labai retą ligą ar būklę (jos atvejų skaičių Lietuvoje, gydymo alternatyvą ir kt.);
20. Komisijos posėdžio metu kiekvienu svarstytu klausimu rašomas protokolas. Protokolą rašo komisijai pateikęs svarstyti medžiagą SPOS darbuotojas, jį pasirašo komisijos pirmininkas ir posėdyje dalyvavę komisijos nariai, vienas iš parašų būtinai turi būti komisijos pirmininko arba jo pavaduotojo.
22. Sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių komisijos narių paprasta balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas, jei jo nėra, komisijos pirmininko pavaduotojo balsas.
23. Komisija, išnagrinėjusi prašymą, priima vieną iš šių sprendimų ir juos motyvuoja:
24. Komisija savo tvarkomuosiuose posėdžiuose nustato sprendimų priėmimo kriterijus atsižvelgdama į lėšų kiekį bei kitas aplinkybes.
25. Komisija prašymą nagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo datos.
26. Priėmus sprendimą skirti papildomą ekspertizę, prašymą nagrinėjęs SPOS darbuotojas surenka trūkstamą informaciją ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo papildomos informacijos gavimo pakartotinai ją teikia komisijai.
V. VAISTŲ IR PRIEMONIŲ ĮSIGIJIMO BEI JŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO PROCEDŪRA
28. Vadovaudamasis komisijos sprendimu, SPOS darbuotojas parengia garantinio rašto gydymo įstaigai projektą, kurį vizuoja komisijos pirmininkas, jei jo nėra, jo pavaduotojas. Garantiniame rašte nurodoma paciento, kuriam numatoma kompensuoti vaistų ar priemonių įsigijimo išlaidas, pavardė, vaisto ar priemonės pavadinimas, vieneto kaina, kiekis ir kompensuojamoji suma, kitos sąlygos.
29. Gydymo įstaiga, gavusi garantinį raštą dėl vaistų ar priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo, rūpinasi jų įsigijimu ar pagaminimu ir pritaikymu teisės aktų nustatyta tvarka.
30. Jei dėl kokių nors priežasčių vaistai ar priemonės nebuvo panaudotos garantiniame rašte nurodytam pacientui arba buvo panaudotas ne visas jų kiekis, gydymo įstaiga gali juos skirti kitam pacientui tik šios komisijos sprendimu. Jei gydymo įstaiga vaistus ar priemones panaudoja savo nuožiūra, jų įsigijimo išlaidų VLK nekompensuoja.
31. Jei vaistai ar priemonės buvo panaudotos be komisijos sprendimo ar juos pacientas įsigijo savo lėšomis, jų įsigijimo išlaidos nekompensuojamos.
32. Gydymo įstaiga, sunaudojusi vaistus ar priemones pacientui gydyti ar juos jam išdavusi, pateikia VLK prašymą kompensuoti vaistų ar priemonių išlaidas, firmos tiekėjos sąskaitos ir perdavimo–priėmimo akto kopijas bei priemonių panaudojimą patvirtinančius dokumentus (perdavimo–priėmimo aktą, pasirašytą paciento, arba skyriaus administracijos priemonių panaudojimo stacionare ataskaitą).
33. Ortopedijos techninių priemonių išdavimo atvejais gydymo įstaiga pateikia priemonių panaudojimą patvirtinančius dokumentus (užsakymo priėmimo–išdavimo lapą, pasirašytą paciento, medžiagų nurašymo aktą).
34. VLK, gavusi 32 ar 33 punkte išvardintus dokumentus, per 30 dienų perveda gydymo įstaigai prašyme nurodytą, bet ne didesnę nei nurodytoji garantiniame rašte, sumą.