Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės

SUTARTIS

dėl investicijų skatinimo ir apsaugos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybė toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“,

siekdamos plėsti ir gilinti ilgalaikį ekonominį ir pramoninį bendradarbiavimą ir ypač sukurti palankias sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje,

pripažindamos būtinumą apsaugoti abiejų Susitariančiųjų Šalių investitorių investicijas, taip pat skatinti investicijas ir privataus verslo iniciatyvą dėl abiejų Susitariančiųjų Šalių ekonominio gerbūvio,

susitarė:

1 straipsnis

Sąvokos

Šios sutarties tikslais:

(a) „investicijos“ reiškia bet kokį turtą ir ypač, bet ne išimtinai, apima:

(i) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir bet kurias kitas nuosavybės teises, tokias kaip hipoteka, turto areštas ir užstatas;

(ii) akcijas, vertybinius popierius ir bendrovių obligacijas arba dalis tokių bendrovių nuosavybėje;

(iii) pretenzijas į pinigus arba į ekonominę vertę turinčią veiklą;

(iv) intelektualinės ir pramoninės nuosavybės teises, įskaitant autorines teises, patentus, prekių ženklus, prekybinius pavadinimus, pramoninius pavyzdžius, prekybines paslaptis, technologinius procesus, know-how ir goodwill;

(v) verslo koncesijas, suteiktas įstatymu arba kontraktu, įskaitant koncesijas gamtinių išteklių paieškai, gamybai, gavybai ar eksploatacijai.

Minėtoji sąvoka „investicija“

a) Lietuvos Respublikos teritorijoje reiškia atliktų investicijų atžvilgiu bet kokį turtą, investuotą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tvarką.

b) Vietnamo Socialistinės Respublikos teritorijoje atliktų investicijų atžvilgiu reiškia visus investicijų projektus, kuriuos patvirtino Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybė, remdamasi dabartiniais įstatymais ir tvarka; ir

Bet koks investicijos formos pakeitimas nepakeičia jos, kaip investicijos, traktavimo, su sąlyga, kad tas pakeitimas neprieštarauja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje investicija buvo atlikta, įstatymams ir tvarkai.

(b) „pajamos“ reiškia investicijos dėka gaunamas sumas ir ypač, bet ne išimtinai, apima pelną, palūkanas, kapitalo padidėjimo pajamas, dividendus, autorinius honorarus ar mokėjimus.

Pajamoms iš investicijos ar reinvesticijos yra suteikiama tokia pat apsauga kaip ir investicijai.

(i) fizinius asmenis, turinčius Susitariančiosios Šalies pilietybę pagal jos įstatymus arba nuolat gyvenančius joje; arba

(ii) bet kurią korporaciją, bendrovę, trestą, bendrą įmonę, organizaciją, asociaciją arba įmonę, tinkamai įkurtą pagal Susitariančiosios Šalies įstatymus ir tvarką;

(iii) bet kurį ūkinį subjektą ar organizaciją, įsteigtą pagal bet kurios trečiosios Valstybės įstatymus, kuri yra tos Susitariančiosios Šalies piliečių ar ūkinių subjektų, turinčių savo buveinę tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kontroliuojama.

(d) „teritorija“ reiškia:

(i) Lietuvos Respublikos atžvilgiu: Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant teritorinę jūrą ir bet kuriuos jūrinius ar povandeninius plotus, kuriuose pagal tarptautinę teisę Lietuvos Respublika gali naudotis jūros dugno, žemės gelmių ir gamtinių resursų tyrinėjimo, eksploatacijos ir saugojimo teisėmis;

(ii) Vietnamo Socialistinės Respublikos atžvilgiu reiškia visą žemės plotą (įskaitant salas), jūrinius ir povandeninius plotus, kuriuose Vietnamo Socialistinė Respublika pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę naudojasi suverenitetu, suvereniomis teisėmis ir jurisdikcija.

(e) „laisvai konvertuojama valiuta“ reiškia valiutą, kuri yra plačiai naudojama tarptautiniuose atsiskaitymuose ir ja prekiaujama pagrindinėse tarptautinėse valiutos rinkose.

2 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

(1) Kiekviena Susitariančioji Šalis skatina ir sudaro palankias sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies investitoriams atlikti investicijas kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir pagal savo įstatymus ir tvarką priima tokias investicijas.

(2) Bet kurios Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos visą laiką yra traktuojamos sąžiningai ir lygiaverčiai ir joms yra suteikiama visiška apsauga ir saugumas kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

3 straipsnis

Didžiausio palankumo statuso nuostatos

(1) Vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje yra traktuojamos sąžiningai ir lygiaverčiai ir ne mažiau palankiai negu trečiosios Valstybės investitorių investicijos.

(2) Vienos Susitariančiosios Šalies investitoriai, kurių investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje patiria nuostolius dėl karo ar kitokio ginkluoto konflikto, revoliucijos, ypatingosios padėties, maišto, riaušių ar sukilimo, pastarosios Susitariančiosios Šalies dėl restitucijos, nuostolių padengimo, kompensacijos arba kitokio atsiskaitymo yra traktuojami ne mažiau palankiai negu kad ji traktuoja bet kurios trečiosios Valstybės investitorius. Iš tai kylanti kompensacija yra laisvai pervedama.

4 straipsnis

Išimtys

Šios Sutarties sąlygos, suteikiančios ne mažiau palankų traktavimą negu traktavimą, teikiamą trečiųjų Valstybių investitoriams, nėra sudarytos taip, kad įpareigotų vieną Susitariančiąją Šalį teikti kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams nuolaidas, pirmenybę ar privilegijas, kylančias iš:

(a) bet kurios esančios arba būsimos muitų sąjungos, laisvosios prekybos zonos, monetarinės sąjungos arba panašaus tarptautinio susitarimo arba kitų regioninio ekonominio bendradarbiavimo formų, kuriose Susitariančioji Šalis yra ar gali tapti šalimi; arba

(b) iš susitarimų, kurių tikslas sudaryti arba praplėsti tokias sąjungas ar zonas per tam tikrą laikotarpį; arba

(c) iš bet kokios tarptautinės sutarties ar susitarimo, visiškai ar didžiąja dalimi susijusios su apmokestinimu, arba vietinių įstatymų, visiškai ar didžiąja dalimi susijusių su apmokestinimu.

5 straipsnis

Ekspropriacija

1. Nė viena Susitariančioji Šalis nesiima ekspropriacijos, nacionalizacijos priemonių arba bet kokių kitų priemonių, susijusių su nuosavybės teisių atėmimu ir turinčių poveikį analogišką nacionalizacijai ar ekspropriacijai, kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijų atžvilgiu, išskyrus, kai tai yra daroma pagal šias sąlygas:

a) priemonių yra imamasi visuomenės interesams ir vykdomos įstatymų nustatyta tvarka;

b) priemonės yra nediskriminacinio pobūdžio;

c) priemones lydi greitai išmokama adekvati ir efektyvi kompensacija. Tokia kompensacija turi atitikti eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat investicijos ekspropriaciją ar prieš tai, kada būsima ekspropriacija tapo viešai žinoma, ir yra nedelsiant išmokama. Į kompensaciją įeina palūkanos, skaičiuojamos nuo ekspropriacijos dienos, pagal LIBOR kursą. Kompensacija yra veiksmingai realizuojama ir laisvai pervedama.

2. Investitoriai, kurių turtas eksproprijuojamas, turi teisę į neatidėliotiną atitinkamų kitos eksproprijuojančios Susitariančiosios Šalies teisminių ar administracinių institucijų atliekamą peržiūrą, kad nustatytų, ar tokia ekspropriacija ir vėlesnė jos kompensacija atitinka šio straipsnio principus ir eksproprijuojančiosios Susitariančiosios Šalies įstatymus.

3. Investitoriai, minimi 1 straipsnio c punkto (iii) papunktyje, negali reikšti pretenzijų pagal šio straipsnio dalis, jeigu kompensacija jau buvo išmokėta pagal kitos investicijų apsaugos sutarties, sudarytos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo padaryta investicija, panašias sąlygas.

6 straipsnis

Pervedimai

(1) Kiekviena Susitariančioji Šalis, sutinkamai su savo įstatymais ir tvarka, be nepagrįsto uždelsimo leidžia pervesti bet kuria laisvai konvertuojama valiuta:

(a) gryną pelną, dividendus, autorinius honorarus, techninę pagalbą ir techninius mokėjimus, palūkanas ir kitas einamąsias pajamas, gaunamas iš kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijų;

(b) pajamas, gaunamas visiškai arba iš dalies likvidavus kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijas;

(d) vienos Susitariančiosios Šalies piliečių ir nuolatinių gyventojų, kurie yra įsidarbinę ir kuriems leista dirbti su investicija kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, uždarbius.

(2) Valiutos keitimo kursas, taikytinas pervedimams pagal šio straipsnio 1 dalį, yra pervedimo metu dominuojantis keitimo kursas.

(3) Susitariančiosios Šalys įsipareigoja traktuoti pervedimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, ne mažiau palankiai negu pervedimus, kylančius iš trečiosios Valstybės investitorių investicijų.

7 straipsnis

Investicinių ginčų tarp Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investitoriaus sprendimas

(1) Tam, kad su investicijomis susiję ginčai tarp Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investitoriaus būtų išspręsti kiek įmanoma draugišku būdu, tarp ginčo šalių yra rengiamos konsultacijos.

(2) Jeigu tokios konsultacijos nesibaigia sprendimu per šešis mėnesius nuo prašymo dėl ginčo sprendimo pateikimo datos, investitorius savo pasirinkimu gali perduoti ginčą spręsti:

a) Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo atlikta investicija kompetentingam teismui; arba

b) Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ISCID), atsižvelgiant į tinkamas Konvencijos dėl investicinių ginčų tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo, atviros pasirašymui nuo 1965 metų kovo 18 dienos Vašingtone, nuostatas, jeigu abi Susitariančiosios Šalys yra šios Konvencijos šalimis; arba

c) ad hoc arbitražo teismui, kuris, jeigu kitaip ginčo šalys nesusitaria, yra sudaromas pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles.

(3) Kiekviena Susitariančioji Šalis sutinka investicinį ginčą perduoti tarptautiniam taikinimui arba arbitražui.

(4) Susitariančioji Šalis, kuri yra ginčo dalyvė, bet kuriuo investicinių ginčų sprendimo metu kaip gynybos priemone nesinaudoja savo imunitetu ar tuo faktu, kad investitorius pagal draudimo kontraktą gavo kompensaciją, kuri padengia visą ar dalį žalos ar nuostolių.

(5) Arbitražo sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiem ginčo šalims. Kiekviena Susitariančioji Šalis juos vykdo pagal savo įstatymus ir pagal 1958 metų Jungtinių Tautų Konvenciją dėl užsienio arbitražinių sprendimų pripažinimo ir vykdymo (Niujorko Konvencija), jeigu Susitariančiosios Šalys yra šios Konvencijos narės.

8 straipsnis

Ginčų tarp Susitariančiųjų Šalių sprendimas

(1) Ginčai tarp Susitariančių Šalių dėl šios Sutarties aiškinimo arba taikymo, jeigu tai yra įmanoma, yra sprendžiami diplomatiniais kanalais.

(2) Jei ginčas tarp Susitariančiųjų Šalių negali būti tokiu būdu išspręstas, jis bet kurios iš Susitariančiųjų Šalių prašymu yra perduodamas į arbitražo teismą.

(3) Toks arbitražo teismas yra sudaromas kiekvienam konkrečiam atvejui šiuo būdu. Gavus prašymą perduoti ginčą į arbitražą, kiekviena Susitariančioji Šalis per du mėnesius paskiria po vieną teismo narį. Šie du nariai parenka trečiosios Valstybės pilietį, kuris, patvirtinus abiem Susitariančiosioms Šalims, skiriamas teismo Pirmininku. Pirmininkas yra paskiriamas per du mėnesius po pirmųjų dviejų narių paskyrimo dienos.

(4) Jeigu per laikotarpius, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, reikiami paskyrimai nebuvo atlikti, kiekviena Susitariančioji Šalis, nesant kitų susitarimų, gali kreiptis į Tarptautinio Teismo Prezidentą, kad jis atliktų reikiamus paskyrimus. Jei Prezidentas yra kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba dėl kitų priežasčių negali vykdyti nurodytos funkcijos, yra kreipiamasi į Viceprezidentą, kad jis atliktų reikiamus paskyrimus. Jeigu Viceprezidentas yra kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba dėl kitų priežasčių taip pat negali vykdyti nurodytos funkcijos, yra kreipiamasi į vyriausiąjį Tarptautinio Teismo narį, kuris nėra kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių pilietis, kad jis atliktų reikalingus paskyrimus.

(5) Arbitražo teismas sprendimą priima balsų dauguma. Toks sprendimas yra privalomas abiem Susitariančiosioms Šalims. Kiekviena Susitariančioji Šalis padengia savo teismo nario ir savo atstovavimo teismo procese išlaidas. Pirmininko ir likusias išlaidas lygiomis dalimis padengia abi Susitariančiosios Šalys. Tačiau teismas gali savo sprendime nurodyti, kad didesnė išlaidų dalis yra padengiama vienos iš dviejų Susitariančiųjų Šalių ir šis sprendimas yra privalomas abiem Susitariančiosioms Šalims. Teismas pats nustato savo darbo tvarką.

9 straipsnis

Subrogacija

Jeigu Susitariančioji Šalis arba jos paskirta agentūra apmoka savo investitoriui pagal suteiktą dėl investicijos garantiją, tai kita Susitariančioji Šalis, nepažeisdama pirmosios Susitariančiosios Šalies arba jos paskirtos agentūros kaip teises perimančiosios šalies teisių, numatytų 7 straipsnyje, pripažįsta tokio investitoriaus bet kurių teisių ar nuosavybės perdavimą pirmajai Susitariančiajai Šaliai ar jos paskirtai agentūrai ir pirmosios Susitariančiosios Šalies ar jos paskirtos agentūros perėmimą teisių ar nuosavybės.

10 straipsnis

Palankesnės sąlygos

Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies vidaus įstatymai arba įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, galiojantys dabar ar priimti vėliau teikia kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms palankesnes sąlygas negu šios Sutarties sąlygos, tai taikomos tos palankesnės sąlygos.

11 straipsnis

Konsultacijos ir pasikeitimas informacija

Bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu kita Susitariančioji Šalis nedelsdama turi sutikti surengti konsultacijas dėl šios Sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo. Bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu turi būti keičiamasi informacija, susijusia su įstatymais, norminiais aktais, sprendimais, administracine praktika ar procedūromis ar politika, kurią kita Susitariančioji Šalis gali taikyti šioje Sutartyje aptartoms investicijoms.

12 straipsnis

Taikymas investicijoms

Ši Sutartis taikoma vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms, padarytoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jos įstatymus ir tvarką nuo 1990 m. gruodžio 29 dienos.

13 straipsnis

Įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas

(1) Ši Sutartis įsigalioja nuo tos datos, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie tai, kad įvykdyti visi konstituciniai reikalavimai, būtini šios Sutarties įsigaliojimui.

(2) Ši Sutartis galioja dešimt (10) metų. Ji lieka galioti toliau, jeigu nėra nutraukiama pagal šio straipsnio 3 dalį.

(3) Bet kuri Susitariančioji Šalis gali prieš vienerius (1) metus pateikdama raštišką pranešimą kitai Susitariančiajai Šaliai nutraukti šią Sutartį baigiantis pirmajam dešimties (10) metų laikotarpiui arba bet kuriuo laiku vėliau.

(4) Investicijoms, atliktoms ar įsigytoms iki šios Sutarties nutraukimo datos, visų kitų šios Sutarties straipsnių sąlygos tebegalioja tolesniam dešimties (10) metų laikotarpiui nuo Sutarties nutraukimo datos.

Paliudydami tai, žemiau pasirašę, tinkamai Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šią Sutartį.

Sudaryta Hanojuje 1995 m. rugsėjo 27 d. dviem originaliais egzemplioriais lietuvių, vietnamiečių ir anglų kalbomis, visi tekstai turi vienodą teisinę galią. Esant tekstų neatitikimui, remtis tekstu anglų kalba.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės vardu

Vietnamo Socialistinės

Respublikos Vyriausybės vardu

______________