Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2010 m. spalio 13 d. Nr. 1480
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 29 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 83-2324);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1109 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 84-2500);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 186 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 15-579);
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 995 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 66-2715);
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 88 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 10-355);
2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 224 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 34-1098);
2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 1280 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 152-5547);
2.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 1233 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 137-4922);
2.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 338 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 46-1727);
2.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1360 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 150-6093);
2.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 471 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 64-2561).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) yra valstybės įstaiga.
Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos Susisiekimo ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui.
2. Susisiekimo ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymu (Žin., 1991, Nr. 30-804; 2002, Nr. 29-1034), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, kitais teisės aktais, taip pat šiais nuostatais.
3. Susisiekimo ministerija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Susisiekimo ministerijos buveinės adresas: Gedimino pr. 17, Vilnius, Lietuvos Respublika. Sprendimą dėl ministerijos buveinės pakeitimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
4. Susisiekimo ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas).
5. Susisiekimo ministerijos savininkė yra valstybė. Susisiekimo ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, kuri koordinuoja Susisiekimo ministerijos veiklą, tvirtina ir teisės aktų nustatyta tvarka keičia Susisiekimo ministerijos nuostatus, sprendžia kitus įstatymuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.
II. SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS
7. Svarbiausieji Susisiekimo ministerijos veiklos tikslai yra:
7.1. formuoti valstybės politiką transporto sistemos funkcionavimo ir visų rūšių transporto infrastruktūros plėtros srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
7.2. formuoti valstybės politiką keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
7.3. formuoti valstybės politiką visų rūšių transporto saugaus eismo srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
7.4. formuoti valstybės politiką kombinuoto vežimo, transporto tranzito ir logistikos srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
7.5. formuoti valstybės politiką elektroninių ryšių ir pašto srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
8. Susisiekimo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas:
8.1. transporto sistemos funkcionavimo ir visų rūšių transporto infrastruktūros plėtros srityje:
8.1.1. rengia ir tobulina transporto srities įstatymų projektus, prireikus rengia ir Vyriausybei teikia Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus; rengia susisiekimo ministro įsakymų projektus; dalyvauja rengiant transporto srities valstybės strategijas, planus, ilgalaikes ir tikslines valstybės programas, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų parengtas strategijas ir programas;
8.1.2. koordinuoja valstybės investicijų į transporto sistemą programų rengimą, vertina jas ekonominiu ir finansiniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
8.1.3. kaupia ir sistemina teisinę, ekonominę, ekologinę, technologinę, komercinę ir kitokią informaciją, būtiną transporto sistemos sričiai reguliuoti, transporto infrastruktūros plėtrai užtikrinti;
8.1.5. dalyvauja formuojant transporto paslaugų kainų, tarifų ir rinkliavų už naudojimąsi transporto infrastruktūra politiką;
8.2. keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu srityje:
8.2.1. Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas verstis transporto veikla arba pagal kompetenciją šią veiklą atlikti įgalioja įstaigas prie ministerijos, vykdo licencijos sąlygų laikymosi priežiūrą;
8.2.3. skelbia oro uostą, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius arba kuris yra koordinuojamas, nustato orlaivių atskridimo ir išskridimo laiko koordinavimo oro uostuose sąlygas ir tvarką, skiria oro uosto tvarkaraščių derintoją arba oro uosto laiko tarpsnių koordinatorių, koordinuojamame oro uoste sudaro laiko tarpsnių koordinavimo komitetą;
8.2.5. nustato keleivių, krovinių, bagažo, pašto ir pavojingų krovinių vežimo oro, kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu sąlygas ir tvarką;
8.2.7. nustato Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis naudojimo ir išdavimo tvarką;
8.2.8. tvirtina nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašą;
8.2.9. nustatytąja tvarka sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) visuomenės aptarnavimo sutartis;
8.2.10. nustato keleivių vežimo reguliariais reisais nustatytais maršrutais leidimų išdavimo tvarką;
8.2.11. nustato paraiškų gauti paskyrimą vykdyti oro susisiekimą tarp Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių nagrinėjimo, skrydžių teisių suteikimo, paskirstymo, atšaukimo ir konsultacijų su suinteresuotomis šalimis tvarką;
8.2.12. nustato antžeminių paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos tarptautiniuose oro uostuose tvarką ir sąlygas;
8.3. visų rūšių transporto saugaus eismo srityje:
8.3.1. rengia ir teikia Vyriausybei pavojingų krovinių vežimo kelių, geležinkelių, vidaus vandenų transportu kontrolės tvarką; tvirtina pavojingų krovinių vežimo saugos specialisto skyrimo visose įmonėse, kurių veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu, tvarką;
8.3.2. nustato transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios valstybinės techninės apžiūros atlikimo tvarką, periodiškumą ir techninius reikalavimus, vairuotojų darbo ir poilsio apskaitos, greičio ribojamųjų prietaisų naudojimo reikalavimus, transporto priemonių, jų priekabų ir jų sudėtinių dalių atitikties įvertinimo tvarką; tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal konstrukciją; tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus;
8.3.3. atsako už civilinės saugos organizavimą pagal Susisiekimo ministerijai skirtos veiklos pobūdį ir kompetenciją;
8.3.4. organizuoja eismo dalyvių švietimą eismo saugumo klausimais; nustato vairuotojų pirminio mokymo tvarką, nustato pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo tvarką, nustato c1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarką (jeigu šis mokymas susijęs su pirminiu profesiniu, tęstiniu profesiniu ar neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, jo tvarka turi būti suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija); nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, papildomo mokymo tvarką; nustato šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, mokymo tvarką; nustato reikalavimus vairavimo instruktoriams, mokymo įstaigoms ir teritorijoms, kuriose bus mokoma pradėti vairuoti motorinę transporto priemonę;
8.3.7. tvirtina civilinių orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų apie juos tvarką;
8.3.8. organizuoja eismo įvykių (išskyrus kelių transportą) tyrimą ir apskaitą, analizuoja jų priežastis;
8.3.9. tvirtina susisiekimo komunikacijų statinių ir pastatų statybinių tyrinėjimų, projektavimo, rekonstravimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti ir naudojimo normatyvinius statinio saugos ir paskirties (susijusių su šių statinių paskirtimi ir transporto sauga) dokumentus, saugumo audito reikalavimus;
8.3.10. teisės aktų nustatyta tvarka nustato atvejus ir tvarką, kada taisomuose kelių (gatvių) ruožuose kelio remonto darbus atliekantys asmenys gali reguliuoti eismą;
8.3.11. nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat kvalifikacijos reikalavimus jų darbuotojams; išduoda leidimus atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms;
8.3.12. teisės aktų nustatyta tvarka nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų per eismo ar kitokį įvykį, kai jos negali judėti sava eiga, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme tvarką, taip pat tokio draudimo panaikinimo tvarką; nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką;
8.4. kombinuoto vežimo, transporto tranzito ir logistikos srityse:
8.4.1. pagal kompetenciją koordinuoja veiklą, susijusią su kombinuoto vežimo ir viešųjų logistikos centrų plėtra;
8.5. elektroninių ryšių ir pašto srityse:
8.5.1. rengia ir tobulina elektroninių ryšių ir pašto sričių įstatymų projektus, prireikus rengia ir Vyriausybei teikia Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus; rengia susisiekimo ministro įsakymų projektus; dalyvauja rengiant elektroninių ryšių ir pašto sričių valstybės strategijas, planus, ilgalaikes ir tikslines valstybės programas, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų parengtas strategijas ir programas;
8.5.2. koordinuoja valstybės investicijų į elektroninių ryšių ir pašto sritis programų rengimą, vertina jas ekonominiu ir finansiniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
8.5.3. paskelbia (notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas ir bandymų laboratorijas, atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
8.5.4. nenugalimos jėgos, ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinti valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
8.5.5. koordinuoja elektroninių ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams ir naftos išsiliejimų likvidavimo darbams atlikti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui, stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, darbą, kurį pagal kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos;
8.5.6. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikiamus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti ir prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinti valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
8.6. informacinės visuomenės plėtros srityje:
8.6.1. formuoja informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir kitos paslaugų teikėjų veiklos politiką;
8.6.2. rengia informacinės visuomenės plėtros strategiją, ilgalaikes plėtros programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
8.6.3. koordinuoja ir derina kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų rengiamus informacinės visuomenės plėtros investicijų projektus, renka ir analizuoja su jais susijusią informaciją;
8.6.4. koordinuoja valstybės valdomų informacinių išteklių racionalų naudojimą užtikrindama jų integralumą ir efektyvumą;
9. Susisiekimo ministerija taip pat atlieka šias funkcijas:
9.1. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atlieka vadovaujančiosios transporto priemonių (išskyrus kelių transportą, traktorius, savaeiges ir žemės ūkio mašinas ir jų priekabas) registrų tvarkymo įstaigos funkcijas;
9.2. pagal kompetenciją atlieka Tarptautiniame laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekse (Žin., 2004, Nr. 138-5031) nustatytas susitariančiosios vyriausybės funkcijas;
9.3. numato priemones, kuriomis mažinamas neigiamas transporto poveikis aplinkai, didinamas energijos vartojimo transporto sektoriuje efektyvumas; pagal kompetenciją įgyvendina triukšmo valdymo ir prevencijos priemones;
9.4. pagal kompetenciją dalyvauja nustatant naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosius kokybės rodiklius;
9.6. paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, kilus karo pavojui, ištikus gaivalinei nelaimei ar kitais atvejais pagal Valstybės gynimo tarybos, Vyriausybės, Ekstremalių situacijų komisijos įgaliojimus reguliuoja transporto, pašto ir elektroninių ryšių veiklą, leidžia įsakymus, kurie privalomi visiems transporto, pašto ir elektroninių ryšių ūkio ne kariniams subjektams;
9.7. karinės būtinybės arba visuomenės saugos sumetimais gali paskelbti tam tikras oro erdvės dalis draudžiamomis, ribojamomis arba pavojingomis civilinei aviacijai zonomis;
9.8. pagal kompetenciją rengia ir derina Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, koordinuoja Susisiekimo ministerijos kompetencijai priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų pozicijų Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais rengimą ir derinimą, taip pat dalyvauja, kai pozicijas rengia kitos valstybės institucijos;
9.9. pagal kompetenciją užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;
9.10. pagal kompetenciją perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire) ir vykdo kitus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja Europos Sąjungos institucijas;
9.11. pagal kompetenciją analizuoja Europos Teisingumo Teismo praktiką ir rengia išvadas dėl nagrinėjamų bylų aktualumo Lietuvai;
9.12. planuoja ir įgyvendina Susisiekimo ministerijos kompetencijai priskirtas Europos Sąjungos struktūrinės paramos programas ir priemones;
9.13. užtikrina Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos transporto sektoriui lėšų planavimą, naudojimo priežiūrą, dalyvauja šiam tikslui sudarytų institucijų veikloje;
9.14. atlieka kitas Europos Sąjungos lėšų administravimo transporto sektoriuje tarpinės institucijos funkcijas;
9.15. pagal kompetenciją organizuoja tarptautinių sutarčių ir Susisiekimo ministerijos susitarimų, sudaromų pagal kompetenciją su atitinkamomis užsienio valstybių ar organizacijų institucijomis, projektų rengimą, užtikrina šių tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą;
9.16. pagal kompetenciją bendradarbiauja su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja jose Lietuvos Respublikai;
9.17. teikia išvadas dėl kitų valstybės institucijų ir įstaigų parengtų ir Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų, kurie susiję su susisiekimo ministrui pavestomis valstybės valdymo sritimis;
9.18. atstovauja nustatytąja tvarka valstybei, įgyvendinant jai nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse; Vyriausybės pavedimu įgyvendina viešųjų įstaigų dalininko ar savininko teises ir pareigas; Vyriausybės pavedimu įgyvendina įstaigų prie Susisiekimo ministerijos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą); įgyvendina Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių savininko teises ir pareigas;
9.19. informuoja visuomenę apie Susisiekimo ministerijos veiklą jos kompetencijai priskirtais klausimais;
9.20. renka, kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją, susijusią su susisiekimo ministrui pavestomis valdymo sritimis; analizuoja kitų valstybių patirtį, susijusią su susisiekimo ministrui pavestomis valdymo sritimis;
9.21. teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Susisiekimo ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus;
III. SUSISIEKIMO MINISTERIJOS TEISĖS
10. Susisiekimo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę:
10.1. teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų, mokslo įstaigų ir organizacijų, įmonių, asociacijų informaciją visais transporto, pašto ir elektroninių ryšių veiklos klausimais, taip pat išvadas dėl Susisiekimo ministerijos rengiamų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų;
10.2. sudaryti iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų, mokslo ir mokymo įstaigų ir organizacijų atstovų ir specialistų (suderinus su jų vadovais), taip pat užsienio specialistų komisijas ir darbo grupes įstatymų, Vyriausybės nutarimų, tarptautinių sutarčių projektams rengti ir kitiems Susisiekimo ministerijos kompetencijai priskirtiems klausimams nagrinėti;
10.3. pagal kompetenciją rengti nustatytąja tvarka konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitokius renginius;
IV. SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Susisiekimo ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis susisiekimo ministro patvirtintais strateginiais ir metiniais veiklos planais, kitais planavimo dokumentais. Susisiekimo ministerijos strateginiai ir metiniai veiklos planai skelbiami Susisisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Susisiekimo ministerijos strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo vertinimą atlieka Susisiekimo ministerijos Vidaus audito skyrius.
13. Susisiekimo ministerijos administracijos padalinių veikla organizuojama vadovaujantis susisiekimo ministro tvirtinamais Susisiekimo ministerijos darbo reglamentu, Vidaus tvarkos taisyklėmis, ministerijos administracijos padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymais.
14. Susisiekimo ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.
Susisiekimo ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantysis ministras neatlieka funkcijų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje.
15. Susisiekimo ministras yra atsakingas už jam pavestas valdymo sritis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ir kiti teisės aktai. Susisiekimo ministras, vadovaudamas ministerijos veiklai, yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
16. Susisiekimo ministras:
16.1. organizuoja ministerijos darbą, kad būtų pasiekti ministerijos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos;
16.2. sprendžia Susisiekimo ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų ir planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą; pagal kompetenciją atstovauja Vyriausybei ir pristato Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje;
16.3. užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų, priklausančių ministerijos kompetencijai, įgyvendinimą;
16.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-5212), nustatyta tvarka teikia Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
16.6. priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami; prireikus priima kartu su kitais ministrais bendrus įsakymus;
16.7. vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika, rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina jam pavestų valdymo sričių strateginius veiklos planus (strateginį veiklos planą); taip pat tvirtina Susisiekimo ministerijos, įstaigų prie Susisiekimo ministerijos ir kitų pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus ir gali pavesti jų vadovams tvirtinti jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus;
16.8. Vyriausybės nustatyta tvarka Vyriausybei teikia Susisiekimo ministerijos metines veiklos ataskaitas, Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
16.10. teikia Vyriausybei įstaigų prie Susisiekimo ministerijos nuostatų projektus; Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie Susisiekimo ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą;
16.11. tvirtina Susisiekimo ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Susisiekimo ministerijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus;
16.12. tvirtina Susisiekimo ministerijos administracijos padalinių nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus;
16.14. koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklą, jeigu šių funkcijų nepaveda viceministrams ir ministerijos kancleriui ir įstatymai nenustato kitaip;
16.15. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas arba šias funkcijas gali pavesti atlikti ministerijos kancleriui;
16.16. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie Susisiekimo ministerijos vadovus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip;
16.17. siūlo Vyriausybei skirti į pareigas ir atleisti iš pareigų jam pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų pareigūnus, suteikia šiems pareigūnams atostogas, siunčia juos į komandiruotes, skiria jiems pašalpas; teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl Vyriausybės priimamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, veikiantiems jam pavestose valdymo srityse, tarnybinių ar drausminių nuobaudų skyrimo, jų skatinimo. Jeigu Vyriausybės įstaigos veikla yra susijusi su keliems ministrams pavestomis valdymo sritimis, šiuos įgaliojimus įgyvendina Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras;
16.19. Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o jeigu yra galimybė – ir per kitas visuomenės informavimo priemones ar susitikimus su gyventojais;
16.20. užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, veiksmingą ministerijos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;
17. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Viceministrų skaičių ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie jo prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.
18. Viceministrai nustatytose veiklos srityse:
18.2. organizuoja ir kontroliuoja teisės aktų projektų rengimą ir derinimą su suinteresuotomis institucijomis; kontroliuoja, ar rengiami teisės aktų projektai atitinka Vyriausybės programos nuostatas ir teisėkūros reikalavimus;
18.4. ministro pavedimu atstovauja ministrui, pristatydami ir aptardami ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose ir pasitarimuose;
19. Susisiekimo ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos kancleris. Susisiekimo ministerijos administraciją sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai.
Valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti prie ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti steigiamos įstaigos prie ministerijos. Dalyvauti formuojant valstybės politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir jai įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka taip pat gali būti steigiamos Vyriausybės įstaigos.
20. Ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Ministerijos kancleris:
20.1. koordinuoja ir kontroliuoja Susisiekimo ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai; ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklą;
20.3. organizuoja ir koordinuoja Susisiekimo ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir įgyvendinimą;
20.4. dalyvauja organizuojant ir koordinuojant Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą ir derinimą; vadovaudamasis strateginiu veiklos planu ir kitais strateginio planavimo dokumentais, užtikrina Susisiekimo ministerijos rengiamų teisės aktų projektų ir kitų sprendimų suderinamumą;
20.5. organizuoja Susisiekimo ministerijos nuostatų, administracijos padalinių nuostatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų ir ministro įsakymų projektų rengimą;
20.6. ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas;
21. Jeigu ministerijos kanclerio laikinai nėra, visas jo funkcijas arba jų dalį ministras paveda atlikti vienam iš Susisiekimo ministerijos administracijos padalinių vadovų.
22. Ministerijos kancleris, o kai jo laikinai nėra, ministro paskirtas Susisiekimo ministerijos administracijos padalinio vadovas pagal kompetenciją priima potvarkius. Ministerijos kancleris saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą. Ministras saugoti Susisiekimo ministerijos antspaudą gali įgalioti kitą ministerijos valstybės tarnautoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.
23. Susisiekimo ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai ir ministerijos kancleris. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai.
Susisiekimo ministerijos kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.
24. Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, priėmimo į darbą (pareigas), darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569), kiti teisės aktai.
V. SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIDAUS ADMINISTRAVIMO KONTROLĖ
25. Susisiekimo ministerijos buhalterinė apskaita organizuojama ir finansinė atskaitomybė tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Susisiekimo ministerijos finansų kontrolę atlieka susisiekimo ministro paskirti Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų.
27. Susisiekimo ministerijos valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Susisiekimo ministerijos vidaus auditą atlieka ministerijoje įsteigtas Vidaus audito skyrius teisės aktų nustatyta tvarka.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Susisiekimo ministerija reorganizuojama, pertvarkoma arba likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.