LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2001 M. GRUODŽIO 22 D. ĮSAKYMO NR. 666 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 107:2001 „SPECIALIOS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTAI“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2007 m. gruodžio 22 d. Nr. V-1069
Vilnius
Įgyvendindamas 2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvą 2006/141/EB dėl pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių, iš dalies keičiančią Direktyvą 1999/21/EB (OL 2006 L 401, p. 1):
1. Pakeičiu Lietuvos higienos normą HN 107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 666 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 5-199):
1.1. Išdėstau 4.6 punktą taip:
„4.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023).“
1.2. Išdėstau 4.8 punktą taip:
„4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-168 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1096).“
1.3. Išdėstau 4.9 punktą taip:
„4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-793 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1491).“
1.4. Išdėstau 5.1 punktą taip:
1.5. Išdėstau 5.6 punktą taip:
1.6. Išdėstau 5.7 punktą taip:
1.9. Papildau šiuo 5.9 punktu:
„5.9. Šioje higienos normoje taikomi 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB)Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą naudojimo taisyklės ir reikalavimai, 2 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose pateikti teiginio apie maistingumą, teiginio apie sveikatingumą ir teiginio apie susirgimo pavojaus sumažinimą sąvokų apibrėžimai.“
1.10. Išdėstau 11 punktą taip:
1.11. Išdėstau VI skyrių taip:
„VI. MIŠINIŲ, SKIRTŲ KŪDIKIAMS, REIKALAVIMAI
21. Sudėties reikalavimai.
21.1. Šios higienos normos 21 punkte pateikti reikalavimai taikomi pradinių mišinių ir tolesnio maitinimo mišinių, skirtų vartoti sveikiems Bendrijos kūdikiams, sudėčiai.
21.2. Be pradinių mišinių kūdikiams, bet kokius kitus maisto produktus pardavinėti ar pristatyti kaip visiškai patenkinančius normalių sveikų kūdikių mitybos poreikius pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, kol jie pradedami atitinkamai papildomai maitinti, draudžiama.
21.3. Pradiniai mišiniai kūdikiams gaminami iš šios higienos normos B priedo B.2 punkte nurodytų baltymų šaltinių ir tam tikrais atvejais iš kitų maisto sudedamųjų dalių, kurių tinkamumas specialios paskirties maisto produktams, skirtiems kūdikiams nuo pat jų gimimo, buvo nustatytas remiantis visuotinai priimtais mokslo duomenimis. Tolesnio maitinimo mišiniai kūdikiams gaminami iš šios higienos normos C priedo C.2 punkte nurodytų baltymų šaltinių ir tam tikrais atvejais iš kitų maisto sudedamųjų dalių, kurių tinkamumas specialios paskirties maisto produktams, skirtiems vyresniems kaip 6 mėnesių kūdikiams, buvo nustatytas remiantis visuotinai priimtais mokslo duomenimis. Toks tinkamumas įrodomas sistemingai persvarstant turimus su tikėtina nauda ir saugumo problemomis susijusius duomenis ir prireikus atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos ir atlikimo.
21.4. Pradinių mišinių sudėtis turi atitikti šios higienos normos B priede nustatytus reikalavimus ir F priede nurodytas specifikacijas:
21.4.1. iš karvės pieno baltymų gaminamų pradinių mišinių kūdikiams, apibrėžtų šios higienos normos B priedo B.2.1 punkte, kuriuose baltymų kiekis yra nuo mažiausio iki 0,5 g/100 kJ (2 g/100 kcal), tinkamumas specialiai vartoti tik kūdikiams įrodomas atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos ir atlikimo;
21.4.2. iš baltymų hidrolizatų gaminamų pradinių mišinių kūdikiams, apibrėžtų šios higienos normos B priedo B.2.2 punkte, kuriuose baltymų kiekis yra nuo mažiausio iki 0,56 g/100 kJ (2,25 g/100 kcal), tinkamumas specialiai vartoti tik kūdikiams įrodomas atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos bei atlikimo ir atsižvelgiant į tai, ar tie mišiniai atitinka G priede nurodytas specifikacijas.
21.5. Tolesnio maitinimo mišinių kūdikiams sudėtis turi atitikti šios higienos normos C priede nustatytus reikalavimus ir F priede nurodytas specifikacijas.
21.6. Siekiant įvykdyti reikalavimus dėl mineralinių medžiagų, vitaminų, aminorūgščių, kitų azoto junginių ir kitų specialios paskirties maistinių medžiagų, gaminant pradinius mišinius kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinius gali būti naudojamos tik šioje higienos normoje D priede išvardytos medžiagos. Gaminant šioje higienos normoje nenumatytiems tikslams skirtus maisto produktus taikomi Bendrijos teisės aktuose numatyti medžiagų grynumo kriterijai, susiję su šios higienos normos D priede nurodytų medžiagų naudojimu. Toms medžiagoms, kurių grynumo kriterijai nėra numatyti Bendrijos teisės aktuose, taikomi tarptautinių institucijų rekomenduojami visuotinai priimti grynumo kriterijai.
21.7. Pradiniuose mišiniuose kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniuose jokios medžiagos neturi būti tiek, kad toks kiekis galėtų pakenkti kūdikių ir mažų vaikų sveikatai.
22. Pradinių mišinių ir tolesnio maitinimo mišinių, skirtų vartoti sveikiems Bendrijos kūdikiams, ženklinimui taikomi Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ [4.12] ir šios higienos normos 22 punkte pateikti reikalavimai.
22.1. Mišinių kūdikiams etiketėse turi būti ši informacija:
22.1.1. ant pradinių mišinių kūdikiams – užrašas, kad šis produktas yra specialiai skirtas kūdikiams nuo pat jų gimimo, jei jie nemaitinami motinos pienu;
22.1.2. ant pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių – užrašas apie produkto energinę vertę, išreikštą kJ ir kcal, ir skaičiais išreikštas baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto; turi būti pažymėtas vidutinis kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino, paminėtų šios higienos normos B ir C prieduose, kiekis ir, jei yra, cholino, inozitolio ir karnitino kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto;
22.1.3. ant tolesnio maitinimo mišinių – užrašas, kad produktas yra specialiai skirtas vartoti tik vyresniems kaip 6 mėn. amžiaus kūdikiams ir kad pradėti kūdikių iki 6 mėnesių papildomą maitinimą, įskaitant visas išimtis, reikėtų tik tuo atveju, jei, remdamiesi specialiais atskiro vaiko augimo ir vystymosi poreikiais, taip pataria nepriklausomi medicinos, mitybos specialistai ar farmacininkai arba kiti už motinos ir kūdikio priežiūrą atsakingi specialistai;
22.2. Ant pradinių mišinių kūdikiams ir ant tolesnio maitinimo mišinių gali būti pažymėtas vidutinis maistinių medžiagų, paminėtų šios higienos normos D priede, kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto, jei šių maistinių medžiagų kiekiai nepažymėti pagal šios higienos normos 22.1.2 punkto reikalavimus.
22.3. Ant tolesnio maitinimo mišinių, be skaitmenimis pateikiamų vitaminų ir mineralų kiekių 100 ml paruošto vartoti produkto, gali būti papildomai pažymėta, kokį tai sudaro šios higienos normos N priede rekomenduojamo vitamino ar mineralo kiekio procentą 100 ml paruošto vartoti produkto.
22.4. Pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių ženklinimo informacija apie produktų vartojimą turi būti pateikta taip, kad neskatintų atsisakyti maitinti kūdikių motinos pienu. Draudžiama vartoti sąvokas „žmogiškas“, „motiniškas“, „atitinkantis“, „artimiausias sudėčiai“ ir pan.
22.5. Pradinių mišinių kūdikiams ženklinimo rekvizituose po žodžių „svarbi pastaba“ ar kitų panašių žodžių pateikiama tokia privaloma informacija:
22.6. Pradinių mišinių kūdikiams etiketėse neturi būti vertinančių (idealizuojančių) produktą kūdikių nuotraukų ir kitokių paveikslėlių arba teksto. Kad produktas būtų lengviau atpažįstamas bei geriau paaiškintas jo paruošimo būdas, gali būti pateiktos grafinės iliustracijos.
22.7. Pradinių mišinių kūdikiams etiketėse teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą gali būti pateikiami tiktai šios higienos normos E priede išvardytais atvejais ir nustatytais reikalavimais.
22.8. Šios higienos normos 22.4–22.7 punktuose minimi reikalavimai, draudimai bei apribojimai taip pat taikomi:
22.8.1. mišinių pristatymui ir ypač jų formai, išvaizdai ir pakuotei, pakuotės medžiagoms, išdėliojimo būdui ir aplinkai, kurioje jie eksponuojami;
22.9. Pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai ženklinami lietuvių kalba ir taip, kad vartotojams būtų lengva atskirti šiuos produktus ir nekiltų pavojus sumaišyti pradinius mišinius kūdikiams su tolesnio maitinimo mišiniais.
22.10. Tik iš karvės pieno baltymų pagaminti pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai parduodami su tokiais užrašais: „Pradinis pieno mišinys kūdikiams“ ir „Tolesnio maitinimo pieno mišinys kūdikiams“.
22.11. Jeigu šios higienos normos 22.10 punkte nenurodyta kitaip, pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai parduodami su tokiais užrašais: „Pradinis mišinys kūdikiams“ ir „Tolesnio maitinimo mišinys kūdikiams“.
22.12. Pradiniais mišiniais kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniais Bendrijoje galima prekiauti tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šios higienos normos reikalavimus.
22.13. Turi būti laikomasi šios higienos normos B ir C prieduose nustatytų draudimų ir apribojimų dėl maisto sudedamųjų dalių naudojimo pradiniuose mišiniuose kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniuose.
23. Informacijos apie kūdikių mišinius pateikimas.
23.1. Siekiant skatinti, remti ir palaikyti maitinimą motinos pienu bei atsižvelgiant į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka informacija nėščiosioms ir kūdikių motinoms pasirenkant kūdikių maitinimo būdą, būtina, kad pateikiama informacija užtikrintų tinkamą kūdikių produktų vartojimą ir nenuteiktų prieš kūdikių maitinimą motinos pienu (žindymą). Siekiant geriau apsaugoti kūdikių sveikatą, ženklinant, pristatant ar reklamuojant mišinius kūdikiams turi būti laikomasi Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso tikslų ir principų.
23.2. Pradinius mišinius kūdikiams leidžiama reklamuoti tik specialiuose leidiniuose apie kūdikių priežiūrą bei mokslo publikacijose. Reklamuojant tokius mišinius turi būti laikomasi šios higienos normos 22.4–22.9 punktuose nurodytų reikalavimų ir pateikiama tik mokslo ir faktiška informacija. Informacija neturi skatinti susidaryti nuomonę ar teigti, kad kūdikių maitinimas mišiniais prilygsta ar yra pranašesnis už maitinimą motinos pienu.
23.3. Pradiniai mišiniai kūdikiams pardavimo vietose neturi būti reklamuojami, dalijami jų pavyzdžiai ar kitokiomis priemonėmis skatinamas tiesioginis šių mišinių pardavimas vartotojui mažmeninės prekybos tinkle, pavyzdžiui, specialiai juos eksponuojant, dalijant nuolaidų korteles, prizus, rengiant specialias pardavimo ir išpardavimo akcijas bei reklamos kampanijas.
23.4. Pradinių mišinių kūdikiams gamintojai ir platintojai neturi tiesiogiai arba netiesiogiai per sveikatos apsaugos sistemą ar šios sistemos darbuotojus nemokamai ar mažomis kainomis teikti plačiajai visuomenei, nėščiosioms, motinoms ar jų šeimų nariams šių produktų, jų pavyzdžių ar bet kokių kitokių jų vartojimą skatinančių dovanų.
23.5. Šeimoms ir asmenims, dirbantiems kūdikių ir mažų vaikų maitinimo srityje, teikiama informacija apie kūdikių ir mažų vaikų maitinimą turi būti objektyvi ir išsami (įskaitant planavimą, tiekimą, apipavidalinimą, informacijos platinimą bei šių sričių kontrolę).
23.6. Informacinė ir mokomoji medžiaga apie kūdikių maitinimą, skirta nėščiosioms bei kūdikių ir mažų vaikų motinoms ir pateikta rašytine, garsine ar vaizdo forma, privalo aiškiai informuoti apie:
23.7. Pateikiamoje informacinėje medžiagoje apie pradinių mišinių kūdikiams vartojimą turi būti perspėjama apie socialines ir finansines tokio vartojimo pasekmes, įspėjama apie pavojų sveikatai dėl netinkamo maisto ar netinkamų maitinimo būdų, ypač apie pavojų sveikatai dėl netinkamo pradinių mišinių kūdikiams vartojimo. Medžiagoje neturi būti jokių nuotraukų ar paveikslėlių, galinčių pernelyg skatinti šių mišinių vartojimą.
23.8. Mišinių kūdikiams gamintojai ar platintojai gali dovanoti informacinio ar mokomojo pobūdžio įrenginius ar literatūrą tik Sveikatos apsaugos ministerijos prašymu ir tik gavę raštišką jos sutikimą arba remdamiesi šios institucijos šiuo tikslu duotais nurodymais. Ant tokių priemonių ar literatūros gali būti nurodytas dovanojančios bendrovės pavadinimas ar logotipas, nenurodant pradinių mišinių kūdikiams patentuoto prekės ženklo, o jie gali būti platinami tik per sveikatos apsaugos sistemos institucijas.
23.9. Institucijos ar organizacijos privalo užtikrinti, kad dovanotus ar nedidelėmis kainomis parduotus pradinius mišinius kūdikiams, skirtus vartoti pačiose institucijose ar platinti už jų ribų, suvartotų ar gautų tik kūdikiai, kuriuos reikia maitinti šiais mišiniais, ir tik tiek laiko, kiek tokiems kūdikiams tai yra būtina.“
1.12. Įrašau 5.9, 10.4, 33.1, 33.3–33.5, 34.1, 34.2, 35.1 ir 35.2 punktuose, X skyriaus pavadinime ir A priedo A.2 punkte vietoj žodžių „specialios medicininės paskirties dietinis maistas“ žodžius „specialios medicininės paskirties maisto produktai.“
1.13. Išdėstau B priedą taip:
„B priedas
PRADINIO MAITINIMO MIŠINIŲ, PARUOŠTŲ PAGAL GAMINTOJO NURODYMUS, PAGRINDINIAI SUDĖTIES REIKALAVIMAI
Vertės pateiktos gataviems arba paruoštiems pagal gamintojo instrukcijas produktams.
B.1. Paruošto vartoti mišinio (100 ml) energinė vertė, kJ arba kcal:
| Mažiausia vertė |
Didžiausia vertė |
| 250 kJ/100 ml |
295 kJ/100 ml |
| (60 kcal/100 ml) |
(70 kcal/100 ml) |
B.2. Baltymai
Baltymų kiekis apskaičiuojamas taip: baltymų kiekis = azoto kiekis x 6,25.
B.2.1. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, iš karvės pieno baltymų gaminamuose pradiniuose mišiniuose kūdikiams:
| Mažiausias kiekis 1) |
Didžiausias kiekis |
| 0,45 g/100 kJ |
0,7 g/100 kJ |
| (1,8 g/100 kcal) |
(3 g/100 kcal) |
| 1) Iš karvės pieno baltymų gaminami pradiniai mišiniai kūdikiams, kuriuose baltymų kiekis yra nuo mažiausio iki 0,5 g/100 kJ (2 g/100 kcal), turi atitikti šios higienos normos 21.4 punkto nuostatas. |
|
B.2.1.1. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, pradiniame mišinyje kūdikiams turi būti bent toks kiekvienos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis, koks yra pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).
B.2.1.2. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 2, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.
B.2.1.3. Metionino ir cistino santykis gali būti didesnis nei 2, bet ne didesnis nei 3, jeigu produkto tinkamumas specialiai vartoti tik kūdikiams įrodomas atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos ir atlikimo.
B.2.2. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, iš baltymų hidrolizatų gaminamuose pradiniuose mišiniuose kūdikiams:
| Mažiausias kiekis 1) |
Didžiausias kiekis |
| 0,45 g/100 kJ |
0,7 g/100 kJ |
| (1,8 g/100 kcal) |
(3 g/100 kcal) |
| 1) Iš baltymų hidrolizatų gaminami pradiniai mišiniai kūdikiams, kuriuose baltymų kiekis yra nuo mažiausio iki 0,56 g/100 kJ (2,25 g/100 kcal), turi atitikti šios higienos normos 21.4 punkto nuostatas. |
|
B.2.2.1. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, pradiniame mišinyje kūdikiams turi būti bent toks kiekvienos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis, koks yra pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).
B.2.2.2. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 2, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.
B.2.2.3. Metionino ir cistino santykis gali būti didesnis nei 2, bet ne didesnis nei 3, jeigu produkto tinkamumas specialiai vartoti tik kūdikiams įrodomas atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos ir atlikimo.
B.2.2.4. L-karnitino kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 mg/100 kJ (1,2 mg/100 kcal).
B.2.3. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, tik iš sojų baltymų izoliatų arba juos maišant su karvės pieno baltymais gaminamuose pradiniuose mišiniuose kūdikiams:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 0,56 g/100 kJ |
0,7 g/100 kJ |
| (2,25 g/100 kcal) |
(3 g/100 kcal) |
B.2.3.1. Tik sojų baltymų izoliatai gali būti naudojami pradiniams mišiniams gaminti.
B.2.3.2. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, pradiniame mišinyje kūdikiams turi būti bent toks kiekvienos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis, koks yra pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).
B.2.3.3. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 2, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.
B.2.3.4. Metionino ir cistino santykis gali būti didesnis nei 2, bet ne didesnis nei 3, jeigu produkto tinkamumas specialiai vartoti tik kūdikiams įrodomas atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos ir atlikimo.
B.2.3.5. L-karnitino kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 mg/100 kJ (1,2 mg/100 kcal).
B.2.4. Visais atvejais į pradinius mišinius kūdikiams aminorūgščių galima pridėti tik siekiant pagerinti mitybinę baltymų vertę ir tik tokią jų dalį, kuri būtina šiam tikslui pasiekti.
B.3. Riebalai
B.3.1. Riebalų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 1,05 g/100 kJ |
1,4 g/100 kJ |
| (4,4 g/100 kcal) |
(6,0 g/100 kcal) |
B.3.2. Draudžiama naudoti šias medžiagas:
B.3.2.1. sezamo sėklų aliejų,
B.3.2.2. medvilnės sėklų aliejų.
B.3.3. Lauro rūgšties ir miristo rūgšties kiekis:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| - |
Atskirai arba kartu: 20% bendro riebalų kiekio |
B.3.4. Linolo rūgšties (gliceridų = linolatų pavidalu) kiekis mg/100 kJ arba mg/100 kcal mišinio:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 70 mg/100 kJ |
285 mg/100 kJ |
| (300 mg/100 kcal) |
(1200 mg/100 kcal) |
B.3.5. Alfa linoleno rūgšties turi būti ne mažiau kaip 12 mg/100 kJ (50 mg/100 kcal). Linolo rūgšties ir alfa linoleno rūgšties santykis turi būti ne mažesnis kaip 5 ir ne didesnis kaip 15.
B.3.6. Riebalų rūgščių trans-izomerų kiekis turi būti ne didesnis kaip 3 % bendro riebalų kiekio.
B.3.7. Eruko rūgšties kiekis turi būti ne didesnis kaip 1 % bendro riebalų kiekio.
B.3.8. Gali būti pridėta ilgagrandinių (20 ir 22 anglies atomų) polinesočiųjų riebalų rūgščių (LCP). Tokiu atveju jų kiekis turi būti ne didesnis kaip:
B.3.8.1. 1 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-3 LCP;
B.3.8.2. 2 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-6 LCP (arachidono rūgšties – 1 % bendro riebalų kiekio (20:4 n-6);
B.3.8.3. eikozapentaeno rūgšties (20:5 n-3) kiekis neturi būti didesnis kaip dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-3) kiekis;
B.3.8.4. dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-6) kiekis neturi būti didesnis kaip n-6 LCP kiekis.
B.4. Angliavandeniai
B.4.1. Angliavandenių kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 2,2 g/100 kJ |
3,4 g/100 kJ |
| (9 g/100 kcal) |
(14 g/100 kcal) |
B.4.2. Leidžiama naudoti tik šiuos angliavandenius:
B.4.2.1. laktozę,
B.4.2.2. maltozę,
B.4.2.3. sacharozę,
B.4.2.4. malto-dekstrinus,
B.4.2.5. gliukozės sirupą ar sausą gliukozės sirupą,
B.4.2.6. apvirtą krakmolą, natūraliai neturintį glitimo,
B.4.2.7. želatinizuotą krakmolą, natūraliai neturintį glitimo,
B.4.2.8. gliukozę.
B.4.3. Laktozės kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio1):
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 1,1 g/100 kJ |
- |
| (4,5 g/100 kcal) |
- |
| 1) netaikoma pradiniams mišiniams, kuriuose sojų baltymai sudaro daugiau kaip 50 % bendro baltymų kiekio. |
|
B.4.4. Sacharozės galima dėti tik į pradinius mišinius, pagamintus iš baltymų hidrolizatų. Į mišinius dedamas sacharozės kiekis neturi būti didesnis kaip 20 % bendro angliavandenių kiekio.
B.4.5. Apvirto krakmolo ir (ar) želatinizuoto krakmolo kiekis g/100 ml mišinio:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| - |
2 g/100 ml, 30% bendro angliavandenių kiekio |
B.4.6. Gliukozės galima dėti tik į pradinius mišinius, pagamintus iš baltymų hidrolizatų. Į mišinius dedamas gliukozės kiekis turi būti ne didesnis kaip 0,5 g/100 kJ (2 g/100 kcal).
B.5. Mineralinės medžiagos
B.5.1. Mineralinių medžiagų kiekiai iš karvės pieno baltymų arba baltymų hidrolizatų gaminamuose pradiniuose mišiniuose kūdikiams:
| Mineralinės medžiagos pavadinimas |
100 kJ |
100 kcal |
||
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
|
| 1. Natris, mg |
5 |
14 |
20 |
60 |
| 2. Kalis, mg |
15 |
38 |
60 |
160 |
| 3. Chloras, mg |
12 |
38 |
50 |
160 |
| 4. Kalcis, mg |
12 |
33 |
50 |
140 |
| 5. Fosforas, mg |
6 |
22 |
25 |
90 |
| 6. Magnis, mg |
1,2 |
3,6 |
5 |
15 |
| 7. Geležis, mg 1) |
0,07 |
0,3 |
0,3 |
1,3 |
| 8. Cinkas, mg |
0,12 |
0,36 |
0,5 |
1,5 |
| 9. Varis, μg |
4,8 |
25 |
35 |
100 |
| 10. Jodas, μg |
2,5 |
12 |
10 |
50 |
| 11. Selenas, μg 2) |
0,25 |
2,2 |
1 |
9 |
| 12. Manganas, μg |
0,25 |
25 |
1 |
100 |
| 13. Fluoridas, μg |
- |
25 |
- |
100 |
| 1) Reikšmės pateiktos mišiniams, kai pridėta geležies. 2) Reikšmės pateiktos mišiniams, kai pridėta seleno. |
||||
B.5.2. Tik iš sojų baltymų izoliatų arba juos maišant su karvės pieno baltymais gaminamiems pradiniams mišiniams taikomi visi B.5.1 punkte pateikti reikalavimai, išskyrus reikalavimus dėl geležies ir fosforo, kurie turi būti tokie:
|
|
100 kJ |
100 kcal |
||
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
|
| Geležis, mg |
0,12 |
0,5 |
0,45 |
2 |
| Fosforas, mg |
7,5 |
25 |
30 |
100 |
B.6. Vitaminų kiekiai 100 kJ arba 100 kcal mišinio:
| Vitamino pavadinimas |
100 kJ |
100 kcal |
||
|
|
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 1. Vitaminas A, μg RE 1) |
14 |
43 |
60 |
180 |
| 2. Vitaminas D, μg 2) |
0,25 |
0,65 |
1 |
2,5 |
| 3. Tiaminas, μg |
14 |
72 |
60 |
300 |
| 4. Riboflavinas, μg |
19 |
95 |
80 |
400 |
| 5. Niacinas, μg 3) |
72 |
375 |
300 |
1500 |
| 6. Pantoteno rūgštis, μg |
95 |
475 |
400 |
2000 |
| 7. Vitaminas B6, μg |
9 |
42 |
35 |
175 |
| 8. Biotinas, μg |
0,4 |
1,8 |
1,5 |
7,5 |
| 9. Folio rūgštis, μg |
2,5 |
12 |
10 |
50 |
| 10. Vitaminas B12, μg |
0,025 |
0,12 |
0,1 |
0,5 |
| 11. Vitaminas C, mg |
2,5 |
7,5 |
10 |
30 |
| 12. Vitaminas K, μg |
1 |
6 |
4 |
25 |
| 13. Vitaminas E, mg α-TE 4) |
0,5/g polinesočiosios riebalų rūgšties, išreikštos linolo rūgštimi, pakoreguotos pagal dvigubą jungtį 5), bet ne mažiau kaip 0,1 mg/100 kJ |
1,2 |
0,5/g polinesočiosios riebalų rūgšties, išreikštos linolo rūgštimi, pakoreguotos pagal dvigubą jungtį 5) , bet ne mažiau kaip 0,5 mg/100 kJ |
5 |
| 1) RE = visi trans-retinolio ekvivalentai. 2) Cholekalciferolis, kurio 10 μg = 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. 3) Iš anksto sudarytas niacinas. 4) α-TE = d– α– tokoferolio ekvivalentai. 5) 0,5 mg α-TE/1 g linolo rūgšties (18:2 n-6); 0,75 mg α-TE/1 g linoleno rūgšties (18:3 n-3); 1,0 mg α-TE/1 g arachidono rūgšties (20:4 n-6); 1,25 mg α-TE/1 g eikozapentaeno rūgšties (20:5 n-3); 1,5 mg α-TE/1 g dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-3). |
||||
B.7. Gali būti pridėta nukleotidų. Nukleotidų kiekiai:
| Nukleotido pavadinimas |
Didžiausiais kiekis 1) |
|
|
|
mg/100 kJ |
mg/100 kcal |
| 1. Citidino-5′-monofosfato |
0,60 |
2,50 |
| 2. Uridino-5′-monofosfato |
0,42 |
1,75 |
| 3. Adenozino 5′ -monofosfatas |
0,36 |
1,50 |
| 4. Guanozino 5′ -monofosfatas |
0,12 |
0,50 |
| 5. Inozino 5′ -monofosfatas |
0,24 |
1,00 |
| 1) Bendras nukleotidų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,2 mg/100 kJ (5 mg/100 kcal). |
||
B.8. Taurinas
Į pradinius mišinius kūdikiams dedamas taurino kiekis turi būti ne didesnis kaip 2,9 mg/100 kJ (12 mg/100 kcal).
B.9. Cholinas
Į pradinius mišinius dedamo cholino kiekis:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 1,7 mg/100 kJ |
12 mg/100 kJ |
| (7 mg/100 kcal) |
(50 mg/100 kcal) |
B.10. Fosfolipidai
Fosfolipidų kiekis pradiniuose mišiniuose kūdikiams turi būti ne didesnis kaip 2 g/l.
B.11. Inozitolis
Į pradinius mišinius dedamo inozitolio kiekis:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 1 mg/100 kJ |
10 mg/100 kJ |
| (4 mg/100 kcal) |
(40 mg/100 kcal) |
B.12. Fruktooligosacharidai ir galaktooligosacharidai
B.12.1. Fruktooligosacharidų ir galaktooligosacharidų galima dėti į pradinius mišinius kūdikiams. Tuo atveju jų kiekis 90 % oligogalaktozil-laktozės ir 10 % didelės molekulinės masės oligofruktozil-sacharozės junginyje neturi būti didesnis kaip 0,8 g/100 ml.
B.12.2. Kitus fruktooligosacharidų ir galaktooligosacharidų junginius ir didžiausią leistiną šių medžiagų kiekį galima naudoti laikantis šios higienos normos 21.3 punkto nuostatų.“
1.14. Išdėstau C priedą taip:
„C priedas
TOLESNIO MAITINIMO MIŠINIŲ, PARUOŠTŲ PAGAL GAMINTOJO NURODYMUS, PAGRINDINIAI SUDĖTIES REIKALAVIMAI
Vertės pateiktos gataviems arba paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas produktams.
C.1. Paruošto vartoti mišinio (100 ml) energinė vertė kJ arba kcal:
| Mažiausia vertė |
Didžiausia vertė |
| 250 kJ/100 ml |
295 kJ/100 ml |
| (60 kcal/100 ml) |
(70 kcal/100 ml) |
C.2. Baltymai
Baltymų kiekis apskaičiuojamas taip: baltymų kiekis = azoto kiekis x 6,25.
C.2.1. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, iš karvės pieno baltymų gaminamuose tolesnio maitinimo mišiniuose:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 0,45 g/100 kJ |
0,8 g/100 kJ |
| (1,8 g/100 kcal) |
(3,5 g/100 kcal) |
C.2.1.1. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, kiekvienos turimos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis tolesnio maitinimo mišinyje turi būti ne mažesnis už jos kiekį pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).
C.2.1.2. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 3, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.
C.2.2. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, iš baltymų hidrolizatų gaminamuose tolesnio maitinimo mišiniuose:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 0,56 g/100 kJ |
0,8 g/100 kJ |
| (2,25 g/100 kcal) |
(3,5 g/100 kcal) |
C.2.2.1. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, kiekvienos turimos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis tolesnio maitinimo mišinyje turi būti ne mažesnis už jos kiekį pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).
C.2.2.2. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 3, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.
C.2.3. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, tik iš sojų baltymų izoliatų arba juos maišant su karvės pieno baltymais gaminamuose tolesnio maitinimo mišiniuose:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 0,56 g/100 kJ |
0,8 g/100 kJ |
| (2,25 g/100 kcal) |
(3,5 g/100 kcal) |
C.2.3.1. Tik sojų baltymų izoliatai gali būti naudojami tolesnio maitinimo mišiniams gaminti.
C.2.3.2. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, kiekvienos turimos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis tolesnio maitinimo mišinyje turi būti ne mažesnis už jos kiekį pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).
C.2.3.3. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 3, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.
C.2.4. Visais atvejais į tolesnio maitinimo mišinius kūdikiams aminorūgščių galima pridėti tik siekiant pagerinti mitybinę baltymų vertę ir tik tokią jų dalį, kuri būtina šiam tikslui pasiekti.
C.3. Riebalai
C.3.1. Riebalų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 0,96 g/100 kJ |
1,4 g/100 kJ |
| (4,0 g/100 kcal) |
(6,0 g/100 kcal) |
C.3.2. Draudžiama naudoti šias medžiagas:
C.3.2.1. sezamo sėklų aliejų,
C.3.2.2. medvilnės sėklų aliejų.
C.3.2. Lauro ir miristo rūgšties kiekis:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| - |
Atskirai arba kartu: 20% bendro riebalų kiekio |
C.3.3. Linolo rūgšties (gliceridų = linolatų pavidalu) kiekis mg/100 kJ arba mg/100 kcal mišinio:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 70 mg/100 kJ |
285 mg/100 kJ |
| (300 mg/100 kcal) |
(1200 mg/100 kcal) |
C.3.4. Riebalų rūgščių trans-izomerų kiekis turi būti ne didesnis kaip 3 % bendro riebalų kiekio.
C.3.5. Eruko rūgšties turi būti ne daugiau kaip 1 % bendro riebalų kiekio.
C.3.6. Alfa linoleno rūgšties turi būti ne mažiau kaip 12 mg/100 kJ (50 mg/100 kcal).
Linolo rūgšties ir alfa linoleno rūgšties santykis turi būti ne mažesnis kaip 5 ir ne didesnis kaip 15.
C.3.7. Gali būti pridėta ilgagrandinių (20 ir 22 anglies atomų) polinesočiųjų riebalų rūgščių (LCP). Tokiu atveju jų kiekis turi būti ne didesnis kaip:
C.3.7.1. 1 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-3 LCP;
C.3.7.2. 2 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-6 LCP (arachidono rūgšties – 1 % bendro riebalų kiekio (20:4 n-6);
C.3.7.3. eikozapentaeno rūgšties (20:5 n-3) kiekis neturi būti daugiau kaip dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-3) kiekis;
C.3.7.4. dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-6) kiekis neturi būti daugiau kaip n-6 LCP kiekis.
C.4. Angliavandeniai
C.4.1. Angliavandenių kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio:
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 2,2 g/100 kJ |
3,4 g/100 kJ |
| (9 g/100 kcal) |
(14 g/100 kcal) |
C.4.2. Draudžiama naudoti sudedamąsias dalis, kuriose yra glitimo.
C.4.3. Laktozės kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio1):
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 1,1 g/100 kJ |
- |
| (4,5 g/100 kcal) |
- |
| 1) netaikoma tolesnio maitinimo mišiniams, kuriuose sojų baltymai sudaro daugiau kaip 50 % bendro baltymų kiekio. |
|
C.4.4. Sacharozė, fruktozė, medus1):
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| - |
Atskirai arba kartu: 20% bendro angliavandenių kiekio |
| 1)Medus apdorojamas taip, kad būtų sunaikintos Clostridium botulinum sporos. |
|
C.4.5. Gliukozė
C.4.5.1. Gliukozės galima dėti tik į tolesnio maitinimo mišinius, pagamintus iš baltymų hidrolizatų.
C.4.5.2. Į mišinius dedamas gliukozės kiekis neturi būti didesnis kaip 0,5 g/100 kJ (2 g/100 kcal).
C.5. Mineralinės medžiagos
C.5.1. Mineralinių medžiagų kiekiai iš karvės pieno baltymų arba baltymų hidrolizatų gaminamuose tolesnio maitinimo mišiniuose:
| Mineralinės medžiagos pavadinimas |
100 kJ |
100 kcal |
||
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
|
| 1. Natris, mg |
5 |
14 |
20 |
60 |
| 2. Kalis, mg |
15 |
38 |
60 |
160 |
| 3. Chloras, mg |
12 |
38 |
50 |
160 |
| 4. Kalcis, mg |
12 |
33 |
50 |
140 |
| 5. Fosforas, mg |
6 |
22 |
25 |
90 |
| 6. Magnis, mg |
1,2 |
3,6 |
5 |
15 |
| 7. Geležis, mg |
0,14 |
0,5 |
0,6 |
2 |
| 8. Cinkas, mg |
0,12 |
0,36 |
0,5 |
1,5 |
| 9. Varis, μg |
8,4 |
25 |
35 |
100 |
| 10. Jodas, μg |
2,5 |
12 |
10 |
50 |
| 11. Selenas, μg |
0,25 |
2,2 |
1 |
9 |
| 12. Manganas, μg |
0,25 |
25 |
1 |
100 |
| 13. Fluoridas, μg |
- |
25 |
- |
100 |
| Pastaba. Kalcio ir fosforo santykis turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ir ne didesnis kaip 2,0. |
||||
C.5.2. Tik iš sojų baltymų izoliatų arba juos maišant su karvės pieno baltymais gaminamiems tolesnio maitinimo mišiniams taikomi visi C.5.1 punkte pateikti mineralinių medžiagų reikalavimai, išskyrus reikalavimus dėl geležies ir fosforo, kurie turi būti tokie:
|
|
100 kJ |
100 kcal |
||
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
|
| Geležis, mg |
0,22 |
0,65 |
0,9 |
2,5 |
| Fosforas, mg |
7,5 |
25 |
30 |
100 |
C.6. Vitaminų kiekiai 100 kJ arba 100 kcal mišinio:
| Vitamino pavadinimas |
100 kJ |
100 kcal |
||
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
|
| 1.Vitaminas A, μg RE 1) |
14 |
43 |
60 |
180 |
| 2. Vitaminas D, μg 2) |
0,25 |
0,75 |
1 |
3 |
| 3. Tiaminas, μg |
14 |
72 |
60 |
300 |
| 4. Riboflavinas, μg |
19 |
95 |
80 |
400 |
| 5. Niacinas, μg 3) |
72 |
375 |
300 |
1500 |
| 6. Pantoteno rūgštis, μg |
95 |
475 |
400 |
2000 |
| 7. Vitaminas B6, μg |
9 |
42 |
35 |
175 |
| 8. Biotinas, μg |
0,4 |
1,8 |
1,5 |
7,5 |
| 9. Folio rūgštis, μg |
2,5 |
12 |
10 |
50 |
| 10. Vitaminas B12, μg |
0,025 |
0,12 |
0,1 |
0,5 |
| 11.Vitaminas C, mg |
2,5 |
7,5 |
10 |
30 |
| 12. Vitaminas K, μg |
1 |
6 |
4 |
25 |
| 13. Vitaminas E, mg, α-TE 4) |
0,5/g polinesočiosios riebalų rūgšties, išreikštos linolo rūgštimi, pakoreguotos pagal dvigubąją jungtį 5), bet ne mažiau kaip 0,1 mg/100 kJ |
1,2 |
0,5/g polinesočiosios riebalų rūgšties, išreikštos linolo rūgštimi, pakoreguotos pagal dvigubąją jungtį 5), bet ne mažiau kaip 0,5 mg/100 kJ |
5 |
| 1) RE = visi trans-retinolio ekvivalentai. 2) Cholekalciferolis, kurio 10 μg = 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. 3) Iš anksto sudarytas niacinas. 4) α-TE = d– α– tokoferolio ekvivalentai. 5) 0,5 mg α-TE/1 g linolo rūgšties (18:2 n-6); 0,75 mg α-TE/1 g linoleno rūgšties (18:3 n-3); 1,0 mg α-TE/1 g arachidono rūgšties (20:4 n-6); 1,25 mg α-TE/1 g eikozapentaeno rūgšties (20:5 n-3); 1,5 mg α-TE/1 g dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-3). |
||||
C.7. Gali būti pridėta nukleotidų. Nukleotidų kiekiai:
| Nukleotido pavadinimas |
Didžiausiais kiekis1) |
|
| mg/100 kJ |
mg/100 kcal |
|
| 1. Citidino-5′-monofosfato |
0,60 |
2,50 |
| 2. Uridino-5′-monofosfato |
0,42 |
1,75 |
| 3. Adenozino 5′ -monofosfatas |
0,36 |
1,50 |
| 4. Guanozino 5′ -monofosfatas |
0,12 |
0,50 |
| 5. Inozino 5′ -monofosfatas |
0,24 |
1,00 |
| 1) Bendras nukleotidų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,2 mg/100 kJ (5 mg/100 kcal) |
||
C.8. Taurinas
Į tolesnio maitinimo mišinius dedamas taurino kiekis turi būti ne didesnis kaip 2,9 mg/100 kJ (12 mg/100 kcal).
C.9. Fosfolipidai
Fosfolipidų kiekis tolesnio maitinimo mišiniuose kūdikiams neturi būti didesnis kaip 2 g/l.
C.10. Fruktooligosacharidai ir galaktooligosacharidai
C.10.1. Fruktooligosacharidų ir galaktooligosacharidų galima dėti į tolesnio maitinimo mišinius. Tuo atveju jų kiekis 90 % oligogalaktozil-laktozės ir 10 % didelės molekulinės masės oligofruktozil-sacharozės junginyje neturi būti didesnis kaip 0,8 g/100 ml.
C.10.2. Kitus fruktooligosacharidų ir galaktooligosacharidų junginius ir didžiausią leistiną šių medžiagų kiekį galima naudoti laikantis šios higienos normos 21.5 punkto nuostatų.“
1.16. Įrašau D priedo D.2 lentelės 1 punkto antroje skiltyje vietoj žodžių „kalcio citratai“ žodžius „citrinų rūgšties kalcio druskos“, vietoj žodžių „kalcio ortofosfatai“ žodžius „ortofosforo rūgšties kalcio druskos“.
1.17. Įrašau D priedo D.2 lentelės 2 punkto antroje skiltyje vietoj žodžių „magnio ortofosfatai“ žodžius „ortofosforo rūgšties magnio druskos“, vietoj žodžių „magnio citratai“ žodžius „citrinų rūgšties magnio druskos“.
1.18. Įrašau D priedo D.2 lentelės 8 punkto antroje skiltyje vietoj žodžių „natrio ortofosfatai“ žodžius „ortofosforo rūgšties natrio druskos“.
1.19. Įrašau D priedo D.2 lentelės 9 punkto antroje skiltyje vietoj žodžių „kalio citratai“ žodžius „citrinų rūgšties kalio druskos“, vietoj žodžių „kalio ortofosfatai“ žodžius „ortofosforo rūgšties kalio druskos“.
1.23. Išdėstau E priedą taip:
„E priedas
TEIGINIAI APIE PRADINIŲ MIŠINIŲ KŪDIKIAMS MAISTINGUMĄ IR SVEIKATINGUMĄ IR ATITINKAMĄ TEIGINĮ PAGRINDŽIANTYS REIKALAVIMAI
E.1. Teiginiai apie maistingumą
| Teiginys apie maistingumą |
Teiginį apie maistingumą pagrindžiantys reikalavimai |
| E.1.1. Tik su laktoze |
Yra tik vienas angliavandenis – laktozė. |
| E.1. 2. Be laktozės |
Laktozės kiekis yra ne didesnis kaip 2,5 mg/100 kJ (10 mg/100 kcal). |
| E.1. 3. „Pridėta LCP“ arba šį teiginį atitinkantis teiginys apie maistingumą, nurodantis, kad į produktą pridėta dokozaheksaeno rūgšties |
Dokozaheksaeno rūgšties kiekis yra ne mažesnis kaip 0,2 % bendro riebalų kiekio. |
| E.1. 4. Teiginiai apie maistingumą, kuriais nurodoma, kad produkte yra šių pasirenkamų sudedamųjų dalių: |
|
| E.1.4.1. taurino |
Pasirinktinai pridėtas toks kiekis, kuris pagal šios higienos normos B priede nustatytus reikalavimus yra specialiai skirtas ir tinkamas kūdikių maisto produktams. |
| E.1.4.2. fruktooligosacharidų ir galaktooligosacharidų |
|
| E.1.4.3. nukleotidų |
E.2. Teiginiai apie sveikatingumą (įskaitant teiginius apie ligų rizikos mažinimą)
| Teiginys apie sveikatingumą |
Teiginį apie sveikatingumą pagrindžiantys reikalavimai |
| E.2.1. Alergijos pieno baltymams rizikos sumažinimas. Tokiame teiginyje apie sveikatingumą gali būti terminų, nusakančių susilpnintas alergeno arba susilpnintas antigeno savybes. |
a) Turi būti pateikti objektyvūs ir moksliškai patikrinti duomenys, pagrindžiantys nurodytas savybes; b) pradinis mišinys kūdikiams turi atitikti šios higienos normos B priedo B.2.2 punkte pateiktas nuostatas, o imunoreaktyvaus baltymo koncentracija, nustatyta taikant visuotinai priimtinus metodus, turi būti mažesnė kaip 1% mišinyje esančių cheminių medžiagų, kurių sudėtyje yra azoto; c) etiketėje turi būti nurodyta, kad produkto negali vartoti kūdikiai, alergiški neapdorotiems baltymams, iš kurių produktas yra pagamintas, išskyrus tuos atvejus, kai visuotinai pripažintais klinikiniais tyrimais įrodoma, kad pradinį mišinį kūdikiams toleruoja daugiau kaip 90 % hidrolizatą sudarantiems baltymams labai jautrių kūdikių (pasikliovimo intervalas – 95 %); d) pradinis mišinys kūdikiams neturi sukelti gyvūnų jautrumo neapdorotiems baltymams, iš kurių pradinis mišinys kūdikiams yra pagamintas.“ |
1.24. Išdėstau F priedą taip:
„F priedas
Nepakeičiamos ir IŠ DALIES pakeičiamos MOTINos PIENO AMINORŪGŠTyS
mg 100 kJ ir 100 kcal motinos pieno
| Aminorūgštis, mg |
100 kJ 1) |
100 kcal |
| F.1. Cistinas |
9 |
38 |
| F.2. Histidinas |
10 |
40 |
| F.3. Izoleucinas |
22 |
90 |
| F.4. Leucinas |
40 |
166 |
| F.5. Lizinas |
27 |
113 |
| F.6. Metioninas |
5 |
23 |
| F.7. Fenilalaninas |
20 |
83 |
| F.8. Treoninas |
18 |
77 |
| F.9. Triptofanas |
8 |
32 |
| F.10. Tirozinas |
18 |
76 |
| F.11. Valinas |
21 |
88 |
| 1) 1 kJ = 0,239 kcal.“ |
||
1.25. Išdėstau G priedą taip:
„G priedas
Baltymų kiekio, Baltymų šaltinio ir baltymų, naudojamų pradiniams mišiniams, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,56 g/100 kJ (2,25 g/100 kcal) baltymų, gaminti iš išrūgų baltymų hidrolizatų, gautų iš karvės pieno baltymo, apdorojimo reikalavimai
G.1. Baltymų kiekis (baltymų kiekis = azoto kiekis × 6,25):
| Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
| 0,44 g/100 kJ |
0,7 g/100 kJ |
| (1,86 g/100 kcal) |
(3 g/100 kcal) |
G.2. Baltymų šaltinis
Iš karvės pieno po fermentinio kazeinų nusodinimo naudojant chimoziną gauti demineralizuoti saldžiųjų išrūgų baltymai, kuriuos sudaro:
G.2.1. 63 % išrūgų baltymų izoliato be kazeino-glikomakropeptido, kuriame mažiausias baltymų kiekis yra 95 % sausosios medžiagos, baltymų denatūravimas yra mažesnis negu 70 %, o didžiausias pelenų kiekis – 3 %;
G.2.2. 37 % saldžiųjų išrūgų baltymų koncentrato, kuriame mažiausias baltymų kiekis sudaro 87 % sausosios medžiagos, baltymų denatūravimas yra mažesnis negu 70 %, o didžiausias pelenų kiekis – 3,5 %.
G.3. Baltymų apdorojimas – tai dviejų etapų hidrolizės procesas, vykdomas naudojant tripsino preparatą, kai tarp dviejų hidrolizės etapų atliekamas terminis apdorojimas (3– 10 min, 80– 100 °C).“
1.27. Išdėstau N priedą taip:
„N priedas
„MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ NURODOMOSIOS VERTĖS, ŽENKLINAMOS ANT KŪDIKIŲ IR MAŽŲ VAIKŲ MAISTO PRODUKTŲ“
| Vitaminų ir mineralinių medžiagų pavadinimai |
Kiekiai |
| 1. Vitaminas A |
400 μg |
| 2. Vitaminas D |
7 μg |
| 3. Vitaminas C |
45 mg |
| 4. Vitaminas E |
5 mg TE |
| 5. Vitaminas K |
12 μg |
| 6. Tiaminas |
0,5 mg |
| 7. Riboflavinas |
0,7 mg |
| 8. Niacinas |
7 mg |
| 9. Vitaminas B6 |
0,7 mg |
| 10. Folatai |
125 μg |
| 11. Vitaminas B12 |
0,8 μg |
| 12. Kalcis |
550 mg |
| 13. Geležis |
8 mg |
| 14. Cinkas |
5 mg |
| 15. Jodas |
80 μg |
| 16. Selenas |
20 μg |
| 17. Varis |
0,5 mg |
| 18. Pantoteno rūgštis |
3 mg |
| 19. Biotinas |
10 μg |
| 20. Fosforas |
550 mg |
| 21. Kalis |
1000 mg |
| 22. Natris |
400 mg |
| 23. Chloridas |
500 mg |
| 24. Magnis |
80 mg |
| 25. Manganas |
1,2 mg“ |
1.29. Išdėstau Z priedo V.4 punktą taip:
„V.4. Vartojami pagal paskirtį specialios medicininės paskirties maisto produktai, skirti tik kūdikių mitybai, turi atitikti sąlygas, keliamas kitoms maisto medžiagoms, naudojamoms kūdikių mitybai, kaip numatyta šios higienos normos VI skyriuje. Iki 2012 m. sausio 1 d. neprivaloma taikyti specialios medicininės paskirties maisto produktams, skirtiems tik kūdikių mitybai, šios higienos normos 21.4 ir 21.5 punktų naujų reikalavimų, kurie įsigalioja nuo 2007 m. gruodžio 31 d.“
2. Nustatau, kad: