LIETUVOS RESPUBLIKOS
ARCHITEKTŲ RŪMŲ
Į S T A T Y M A S

2006 m. lapkričio 21 d. Nr. X-914

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos architektų rūmų (toliau – Rūmai) steigimą, funkcijas, veiklą ir valdymą.

2. Rūmų steigimo tikslas – užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą, projektavimo darbų kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo ir profesinės kvalifikacijos kėlimo, profesinės veiklos stebėsenos klausimais, dalyvauti ekspertu teismuose ir kitose institucijose architektų profesinės veiklos klausimais, spręsti kitus su architektūra ir urbanistika susijusius klausimus.

3. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su priede pateiktu Europos Sąjungos teisės aktu.

2 straipsnis. Rūmų teisinis statusas

1. Rūmai – pagal šį įstatymą ir Asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti ir ginti su architektūra ir urbanistika susijusius viešuosius interesus. Rūmų, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija.

2. Rūmai turi savo sąskaitas banke.

3. Rūmų buveinė yra Lietuvos Respublikoje, Vilniuje.

4. Rūmai savo veikloje vadovaujasi savo įstatais – Rūmų statutu, Asociacijų įstatymu, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, kitais teisės aktais.

ANTRASIS SKIRSNIS

RŪMŲ VEIKLA

3 straipsnis. Rūmų funkcijos ir teisės

1. Rūmai atlieka šias funkcijas:

1) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atestuoja architektus, sprendžia užsienio architektų diplomų pripažinimo ir kitus klausimus, susijusius su leidimu verstis architekto profesine veikla Lietuvoje bei išvykimu dirbti į kitą valstybę, atlieka kitas su šiais klausimais susijusias funkcijas ir pareigas;

2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvarko atestuotų architektų sąrašą;

3) profesinės etikos kodekse nustato architektų profesinės etikos taisykles ir prižiūri, kaip jų laikomasi;

4) vykdo architektūrinės veiklos stebėseną;

5) organizuoja Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą;

6) atlieka eksperto funkcijas architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais;

7) rengia teisės aktų, reglamentuojančių architektūrinę, urbanistinę ir teritorijų planavimo veiklą, projektus;

8) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

2. Rūmai turi teisę:

1) atstovauti savo narių profesiniams interesams ir juos ginti;

2) teikti pasiūlymus dėl galiojančių teisės aktų keitimo;

3) dalyvauti sprendžiant architektų ir miestų planuotojų formaliojo ir neformaliojo švietimo klausimus;

4) dalyvauti sprendžiant architektūrinės veiklos gerinimo klausimus;

5) organizuoti visuomenės švietimą;

6) bendradarbiauti su valstybės, savivaldos institucijomis, kūrybinėmis, profesinėmis ir kitomis šalies bei užsienio organizacijomis;

7) nagrinėti kliento ir architekto ar architektų tarpusavio nesutarimus dėl profesinės etikos;

8) savo funkcijoms atlikti samdyti ekspertus, sudaryti laikinas darbo grupes, komisijas, kitus organus;

9) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jų veiklos tikslais;

10) steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse. Rūmų filialų ar atstovybių funkcijos ir uždaviniai nustatomi Rūmų statute;

11) dalyvauti ekspertu architektų profesinės veiklos klausimais teismuose ir kitose institucijose;

12) įgyvendinti kitas Rūmų statute numatytas teises.

4 straipsnis. Rūmų nariai, jų teisės ir pareigos

1. Nuolatiniais Rūmų nariais gali būti Lietuvoje atestuoti ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys architektai, taip pat architektai, atestuoti ir gyvenantys kitose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse.

2. Laikinaisiais Rūmų nariais gali būti šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų užsienio valstybių piliečiai, turintys teisę verstis architekto praktika, projektuojantys Lietuvos Respublikoje, tačiau nuolat Lietuvoje negyvenantys.

3. Specialiaisiais Rūmų nariais gali būti asmenys, savo darbais prisidėję prie architektūros mokslo ar architektūrinės veiklos plėtros.

4. Narystės Rūmuose sąlygos ir tvarka (įstojimas, narystės sustabdymas, išstojimas, pašalinimas ir kita) numatomi Rūmų statute.

5. Rūmų nariai turi teisę:

1) dalyvauti Rūmų veikloje, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Rūmų veiklos;

2) rinkti ir būti išrinkti į Rūmų organus;

3) naudotis Rūmų teisinėmis ir kitokiomis paslaugomis;

4) gauti informaciją apie Rūmų veiklą;

5) apskųsti teismui Rūmų valdymo ir kitų organų sprendimus;

6) įgyvendinti kitas Rūmų statute numatytas teises.

6. Rūmų narys privalo:

1) laikytis Rūmų statuto, profesinės etikos kodekso nuostatų;

2) mokėti nario mokestį;

3) vykdyti privalomus Rūmų valdymo ar kitų organų nurodymus;

4) teikti informaciją apie savo, kaip architekto, veiklą, kaip yra numatyta Rūmų statute;

5) vykdyti kitas pareigas, kurias nustato Rūmų statutas.

7. Visi Rūmų nariai dalyvaudami Rūmų veikloje turi lygias teises.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RŪMŲ STATUTAS

5 straipsnis. Rūmų statutas (toliau – Statutas)

1. Statutas yra dokumentas, kuriuo Rūmai vadovaujasi savo veikloje.

2. Statute turi būti nurodyta:

1) Rūmų pavadinimas;

2) teisinė forma;

3) Rūmų buveinė (adresas);

4) veiklos tikslai ir uždaviniai;

5) Rūmų narių teisės ir pareigos;

6) Rūmų narių susirinkimo sušaukimo tvarka;

7) Rūmų narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka;

8) Rūmų valdymo struktūra, Rūmų organų kompetencija, laikotarpis, kuriam jie sudaromi, jų sudarymo ir atšaukimo, sprendimų priėmimo tvarka;

9) profesinės etikos kodekso priėmimo ir keitimo tvarka;

10) Rūmų filialų ir atstovybių funkcijos ir uždaviniai, jų steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;

11) architektų atestavimo vidaus tvarka;

12) ekspertinių išvadų architektų profesinės veiklos ir profesinės etikos klausimais rengimo, nagrinėjimo, priėmimo ir teikimo tvarka;

13) drausmės bylų dėl profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo tvarka;

14) Rūmų nario mokesčio mokėjimo tvarka;

15) Rūmų lėšų naudojimo bei Rūmų veiklos kontrolės tvarka;

16) dokumentų ir kitos informacijos apie Rūmų veiklą pateikimo nariams tvarka;

17) informacijos apie Rūmų veiklą pateikimo visuomenei tvarka, leidinys, kuriame skelbiama vieša informacija;

18) Statuto keitimo tvarka.

3. Statute gali būti ir kitų įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

PENKTASIS SKIRSNIS

RŪMŲ ORGANAI

6 straipsnis. Rūmų organai

1. Rūmų organai yra:

1) Rūmų narių susirinkimas;

2) Rūmų taryba;

3) Rūmų vadovas – Rūmų pirmininkas;

4) architektų profesinio atestavimo komisija;

5) profesinės etikos taryba;

6) Rūmų revizijos komisija.

2. Statute gali būti numatyti ir kiti Rūmų organai, veikiantys pagal jų patvirtintus veiklos nuostatus.

7 straipsnis. Rūmų narių susirinkimas

1. Rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiasis Rūmų organas.

2. Rūmų narių susirinkimas turi teisę:

1) keisti Rūmų statutą;

2) priimti ir keisti profesinės etikos kodeksą;

3) nustatyti Rūmų nario mokesčio dydį;

4) rinkti Rūmų tarybą;

5) rinkti ir atleisti Rūmų vadovą – Rūmų pirmininką, nustatyti jo darbo sutarties būtinąsias ir privalomas sąlygas (darbo funkcijas ir darbo apmokėjimą). Kitas darbo sutarties su Rūmų pirmininku sąlygas nustato, darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą įformina Rūmų narių susirinkimo įgaliotas asmuo;

6) siūlyti atstovus į architektų profesinio atestavimo komisiją, sudaryti profesinės etikos tarybą, revizijos komisiją, kitus Rūmų organus, numatytus Rūmų statute;

7) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę.

3. Rūmų narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Rūmų nariai. Vienas narys Rūmų narių susirinkime turi vieną balsą.

4. Rūmų narių susirinkimas šaukiamas Statuto nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Rūmų taryba

1. Rūmų taryba yra Rūmų valdymo organas.

2. Rūmų tarybą renka Rūmų narių susirinkimas. Rūmų tarybos sudėtį, jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato Statutas.

3. Be Civilinio kodekso ir Asociacijų įstatymo valdymo organui priskirtų funkcijų, Rūmų taryba:

1) šaukia Rūmų narių susirinkimą;

2) priima sprendimus dėl asmens įrašymo į Rūmų narių sąrašą ir išbraukimo iš jo, tvarko Rūmų narių sąrašą, iš tarybos narių renka Rūmų tarybos pirmininką;

3) užtikrina informacijos apie Rūmų veiklą viešumą ir prieinamumą;

4) nustato Rūmų narių kvalifikacijos kėlimo tvarką;

5) nustato nario mokesčio mokėjimo tvarką;

6) tvirtina Rūmų revizijos komisijos darbo tvarkos nuostatus.

4. Rūmų taryba turi teisę:

1) gauti iš Rūmų narių informaciją, susijusią su jų, kaip architektų, praktika;

2) dalyvauti rengiant teisės aktų, reglamentuojančių architektų veiklą, projektus.

5. Rūmų taryba gali turėti ir kitų Rūmų statute nustatytų funkcijų ir teisių.

9 straipsnis. Rūmų vadovas – Rūmų pirmininkas

1. Rūmų vadovas – Rūmų pirmininkas (toliau – Rūmų pirmininkas) yra Rūmų valdymo organas, renkamas Rūmų narių susirinkimo.

2. Rūmų pirmininkas:

1) organizuoja juridinio asmens veiklą;

2) šaukia ir organizuoja Rūmų narių susirinkimą;

3) priima ir atleidžia iš darbo Rūmų darbuotojus;

4) atstovauja Rūmams santykiuose su kitais asmenimis ir sudaro su jais sutartis;

5) įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Juridinių asmenų registrui ir pranešimus Rūmų nariams apie esminius įvykius, užtikrina informacijos apie Rūmų veiklą viešumą ir prieinamumą;

6) organizuoja Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą.

3. Rūmų pirmininkas turi teisę:

1) gauti iš Rūmų narių informaciją, susijusią su Rūmų veikla;

2) dalyvauti rengiant teisės aktų, reglamentuojančių architektų profesinę veiklą, projektus;

3) kitas Rūmų statute nurodytas teises.

4. Rūmų pirmininkas gali turėti kitų Rūmų statute nustatytų funkcijų ir teisių.

10 straipsnis. Rūmų profesinės etikos taryba

Rūmų profesinės etikos taryba yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis šiuo įstatymu, Rūmų statutu, architektų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl architektų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų.

11 straipsnis. Architektų profesinio atestavimo komisija

1. Architektų profesinio atestavimo komisija yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Rūmų narių atstovų sudaryta nuolatinė komisija. Si komisija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atestuoja architektus, sustabdo atestatų galiojimą arba juos panaikina.

2. Architektų profesinio atestavimo komisija kasmet iki balandžio 1 dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia darbo ataskaitą.

12 straipsnis. Rūmų revizijos komisija

1. Rūmų revizijos komisija yra Rūmų kontrolės organas. Ją iš Rūmų narių renka Rūmų narių susirinkimas.

2. Rūmų revizijos komisija:

1) kontroliuoja Rūmų finansinę veiklą;

2) kontroliuoja teritorinių skyrių finansinę veiklą;

3) tikrina Rūmų finansinės veiklos ataskaitas ir teikia išvadas Rūmų narių susirinkimui;

4) atlieka kitas šiame įstatyme ir Rūmų statute nustatytas funkcijas.

3. Rūmų revizijos komisijos darbo tvarką nustato Rūmų tarybos patvirtinti nuostatai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RŪMŲ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, TURTAS IR PAJAMOS

13 straipsnis. Rūmų buhalterinė apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas

1. Rūmų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą, tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Rūmų auditas atliekamas, kai Rūmų narių susirinkimas priima sprendimą jį atlikti ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka.

14 straipsnis. Rūmų veiklos ataskaita

1. Rūmų pirmininkas turi parengti ir pateikti Rūmų narių susirinkimui praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša.

2. Rūmų veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) informacija apie Rūmų veiklą įgyvendinant nustatytus veiklos tikslus;

2) gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus;

3) informacija apie įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;

4) išlaidos per finansinius metus;

5) darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje.

3. Veiklos ataskaitoje gali būti ir kita Rūmų narių susirinkimo nustatyta informacija.

15 straipsnis. Rūmų turtas ir pajamų šaltiniai

1. Rūmams nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, transporto priemonės, įrenginiai ir kitas jų Statute numatytai veiklai reikalingas turtas, kuris gali būti įgytas iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų šaltinių.

2. Rūmų pajamų šaltiniai:

1) nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai;

2) gali būti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos specialiosioms programoms vykdyti;

3) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

4) palikimai, pagal testamentą tenkantys Rūmams;

5) kredito įstaigų palūkanos, mokamos už tose įstaigose saugomas lėšas;

6) kitos teisėtai gautos lėšos.

16 straipsnis. Rūmų pelno naudojimas

Rūmų gautas pelnas naudojamas jų Statute nustatytiems veiklos tikslams siekti.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

RŪMŲ REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

17 straipsnis. Rūmų reorganizavimas ir likvidavimas

Rūmai reorganizuojami ar likviduojami įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis. Rūmų steigimas

1. Rūmai steigiami Rūmų steigiamajame susirinkime. Rūmų steigėjais ir steigiamojo susirinkimo dalyviais gali būti tik atestuoti architektai.

2. Rūmų steigiamąjį susirinkimą sušaukia Lietuvos architektų sąjunga. Rūmų steigiamajam susirinkimui pirmininkauja Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. Rūmų statuto projektą iki steigiamojo susirinkimo turi parengti ir pasirašyti visi steigėjai. Rūmų steigėjai sudaro ir pasirašo Rūmų steigimo sutartį.

3. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Rūmų steigiamojo susirinkimo dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir kitose visuomenės informavimo priemonėse praneša Rūmų steigiamojo susirinkimo datą, laiką ir vietą, taip pat paskelbia steigėjų parengtą ir pasirašytą Rūmų statuto projektą.

4. Rūmų steigiamojo susirinkimo kvorumą sudaro tiek narių, kiek susirenka į šį susirinkimą.

5. Rūmų steigiamajame susirinkime priimamas Rūmų statutas, išrenkamas Rūmų vadovas – Rūmų pirmininkas, kiti Statute numatyti Rūmų organai.

6. Jeigu Rūmų steigiamojo susirinkimo metu Statutas nepatvirtinamas, per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.

19 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti ir patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos architektų rūmų

Įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1985 m. birželio 10 d. Europos Tarybos direktyva 85/384 EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 118 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB, OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 155–156, p. 263; 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento Ir Tarybos Direktyva 2001/19/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų, OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 138).