LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINES RESPUBLIKOS

 

ĮSTATYMAS

Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo

 

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą. ir įvesti jį nuo 1961 metų rugsėjo 1 dienos.

2 straipsnis. Pavesti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodekso įvedimo tvarką ir patvirtinti sąrašą įstatyminių aktų, netekusių galios ryšium su Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodekso įvedimu.

 

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas

J. PALECKIS

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius

S. NAUJALIS

Vilnius, 1961 m. birželio 26 d.


LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS

 

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

Pirmasis skirsnis

Pagrindiniai nuostatai

 

1 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymai

Baudžiamųjų bylų proceso tvarką Lietuvos TSR teritorijoje nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindai, taip pat sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatymai ir Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodeksas.

Baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta proceso tvarka yra vieninga ir privaloma visose baudžiamosiose bylose ir visiems teismams, prokuratūros, tardymo ir kvotos organams.

 

2 straipsnis. Baudžiamojo proceso uždaviniai

Tarybinio baudžiamojo proceso uždaviniai yra greitai ir pilnutinai išaiškinti nusikaltimus, įkaitinti kaltininkus ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padariusis asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas.

Baudžiamasis procesas turi padėti stiprinti socialistinį teisėtumą, užkirsti kelią nusikaltimams ir juos visiškai likviduoti, auklėti piliečius, kad jie. nenukrypstamai laikytųsi tarybinių įstatymų ir gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles.

 

3 straipsnis. Pareiga iškelti baudžiamąją bylą ir. išaiškinti nusikaltimą

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalo savo kompetencijos ribose iškelti baudžiamąją bylą kiekvienu atveju, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad jie būtų nubausti.

 

4 straipsnis.         Neleistinumas traukti kaltinamuoju kitaip, kaip tik Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka

 

Niekas negali būti traukiamas kaltinamuoju kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

 

5 straipsnis. Aplinkybės, darančios baudžiamąją bylą negalimą

Baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama:

1) jeigu nėra nusikaltimo įvykio;

2) jeigu veikoje nėra nusikaltimo sudėties;

3) jeigu yra suėję senaties terminai;

4) dėl amnestijos akto, jeigu jis panaikina bausmės skyrimą už padarytąją veiką, taip pat dėl bausmės dovanojimo atskiriems asmenims malonės suteikimo tvarka;

5) asmeniui, iki pavojingos visuomenei veikos padarymo momento dar neturėjusiam tokio amžiaus, kuriam suėjus, pagal įstatymą yra galima baudžiamoji atsakomybė;

6) jeigu nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju šio Kodekso 126 straipsnyje numatytais atvejais;

7) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo, kai byla gali būti keliama tik dėl jo skundo;

8) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;

9) asmeniui, kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas nutraukti bylą dėl to paties kaltinimo.

Jeigu šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės iškyla aikštėn teisminio nagrinėjimo stadijoje, teismas nagrinėja bylą iki pabaigos ir priima išteisinamąjį nuosprendį arba priima apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės.

Nutraukti bylą šio straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais neleidžiama, jeigu tam prieštarauja kaltinamasis. Tuo atveju bylos procesas toliau vyksta įprastine tvarka.

 

6 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo

Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas ir kvotos organas turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą, jeigu pripažįstama, kad iki kvotos, parengtinio tardymo ar bylos nagrinėjimo teisme kaltininko padaryta veika dėl aplinkybių. pasikeitimo neteko pavojingos visuomenei veikos pobūdžio arba tas asmuo pasidarė nebepavojingas visuomenei.

 

7 straipsnis.         Baudžiamosios bylos nutraukimas ryšium su jos perdavimu draugiškajam teismui

Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas ir kvotos organas turi teisę, remdamiesi Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 52 straipsnyje nurodytais pagrindais, nutraukti bylą baudžiamąja tvarka ir perduoti ją nagrinėti draugiškajam teismui.

Apie bylos nutraukimą, prieš perduodant ją nagrinėti draugiškajam teismui, pranešama kaltinamajam ir nukentėjusiajam. Šie turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį ar prokuroro,. tardytojo, kvotos organo nutarimą atitinkamai aukštesniam teismui ar aukštesniam prokurorui.

 

8 straipsnis.         Baudžiamosios bylos nutraukimas ryšium su jos perdavimu komisijai nepilnamečių reikalams

Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimui tardytojas turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą asmeniui,. kuris, būdamas-jaunesnis kaip aštuoniolikos metų amžiaus, padarė nelabai pavojingą visuomenei nusikaltimą, ir perduoti bylą nagrinėti komisijai nepilnamečių reikalams, jeigu pagal bylos aplinkybes, ir teisės pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis galima jį pataisyti, netaikant, kriminalinės bausmės.

Apie bylos nutraukimą, prieš perduodant ją nagrinėti komisijai nepilnamečių reikalams, pranešama kaltinamajam ir įstatyminiam jo atstovui, taip pat nukentėjusiajam. Šie turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį arba prokuroro ar tardytojo nutarimą atitinkamai aukštesniam teismui ar aukštesniam prokurorui.

 

9 straipsnis.         Baudžiamosios bylos nutraukimas ir atidavimas kaltininko pagal laidavimą

Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas ir kvotos organas turi teisę, remdamiesi Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 53 straipsnyje nurodytais pagrindais, nutraukti baudžiamąją bylą ir atiduoti nusikaltusį asmenį pagal laidavimą prašančiajai visuomeninei organizacijai ar darbo žmonių kolektyvui, kad šie jį perauklėtų ir pataisytų.

Neleidžiama atiduoti pagal laidavimą ir šiuo pagrindu nutraukti bylą tokiam asmeniui, kuris turi teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą arba jau buvo atiduotas pagal laidavimą.

Jeigu asmuo, kuriam iškelta baudžiamoji byla, nelaiko savęs kaltu arba dėl kurių nors kitų priežasčių reikalauja nagrinėti bylą teisme, tai nutraukti bylą ir atiduoti jį pagal laidavimą neleidžiama ir bylos procesas vyksta Įprastine tvarka.

Apie bylos nutraukimą pranešama nukentėjusiajam. Jis turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį ar prokuroro, tardytojo, kvotos organo nutarimą atitinkamai aukštesniam teismui ar aukštesniam prokurorui.

Jeigu visuomeninė organizacija ar darbo žmonių kolektyvas, paėmusieji. kaltinamąjį pagal- laidavimą, per vienerius metus nutaria atsisakyti nuo laidavimo, tai teismas ar prokuroras turi teisę atnaujinti to asmens baudžiamąją bylą. Šiuo reikalu jie priima atitinkamai motyvuotą nutartį ar nutarimą.

 

10 straipsnis. Asmens neliečiamybė

Niekas negali būti suimamas kitaip, kaip tik teismo nutarimu ar prokuroro sankcija.

Prokuroras privalo tuojau paleisti kiekvieną asmenį, kuriam neteisėtai atimta laisvė arba kuris laikomas suimtas ilgiau, negu numatyta įstatyme ar teismo nuosprendyje.

 

11 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas

Teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo tik teismas. Niekas negali – būti pripažįstamas kaltu nusikaltimo padarymu ir baudžiamas kriminaline bausme kitaip, kaip tik teismo nuosprendžiu.

 

12 straipsnis.       Teisingumo vykdymas, vadovaujantis piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą

Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas, vadovaujantis visų piliečių lygybe prieš įstatymą. ir teismą, nepaisant jų socialinės, turtinės ir tarnybinės padėties, tautinio ir rasinio priklausomumo, tikėjimo.

 

13 straipsnis. Liaudies tarėjų dalyvavimas ir kolegialumas, nagrinėjant bylas

Baudžiamąsias bylas visuose teismuose nagrinėja teisėjai ir liaudies tarėjai, išrinkti įstatymo nustatyta tvarka.

Visuose teismuose baudžiamosios bylos pirmąja instancija nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies-tarėjų sudėtimi.

Liaudies tarėjai turi tokias pat teises, kaip ir pirmininkaujantysis teisiamajame posėdyje, sprendžiant visus klausimus, kylančius, nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį.

Kasacine tvarka teismai bylą nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi.

 

14 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas ir jų klausymas tik Įstatymo

Vykdydami teisingumą baudžiamosiose bylose, teisėjai ir liaudies tarėjai yra nepriklausomi ir klauso tik Įstatymo, Teisėjai ir liaudies tarėjai sprendžia baudžiamąsias bylas, remdamiesi įstatymu, sutinkamai su socialistine teisine sąmone, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies.

 

15 straipsnis. Proceso kalba

Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje procesas vyksta lietuvių kalba arba tos vietovės gyventojų daugumos kalba.

Dalyvaujantiems byloje asmenims nemokant tiems tos kalbos, kuria vyksta procesas, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus, kalbėti teisme ir pareikšti prašymus gimtąja kalba, taip pat naudotis vertėjo patarnavimais šio Kodekso nustatyta tvarka.

Teismo ir tardymo dokumentai, sutinkamai su šio Kodekso nustatoma tvarka, kaltinamajam įteikiami išversti į jo gimtąją kalbą arba Į kitą kalbą, kurią jis moka.

 

16 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas

Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tat prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams.

Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė asmenys, būdami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus, lytinių nusikaltimų bylose, taip pat kitose bylose, siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias byloje dalyvaujančių asmenų gyvenimo puses.

Jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus asmenys, jeigu jie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, į teisiamojo posėdžio salę neįleidžiami.

Teismų nuosprendžiai visais atvejais paskelbiami viešai.

 

17 straipsnis. Teisės į gynybą užtikrinimas kaltinamajam

Kaltinamasis turi teisę į gynybą.

Tardytojas, prokuroras ir teismas privalo užtikrinti kaltinamajam galimybę įstatymo nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikšto jam kaltinimo, taip pat privalo užtikrinti asmeninių bei turtinių jo teisių apsaugą.

 

18 straipsnis. Visapusiškas, pilnutinis ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaitinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo kaltę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas ne-turi teisės perkelti įrodinėjimo pareigos kaltinamajam.

Draudžiama stengtis išgauti kaltinamojo parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis; priemonėmis.

 

19 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymų galiojimas laiko ir erdvės atžvilgiais

Baudžiamųjų bylų proceso tvarką nustato baudžiamojo proceso įstatymai, galiojantys atitinkamai kvotos, parengtinio tardymo darymo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo vietos, baudžiamųjų bylų procesas Lietuvos TSR teritorijoje visais atvejais vyksta pagal Lietuvos TSR baudžiamojo proceso įstatymus.

 

20 straipsnis.       Baudžiamojo proceso įstatymų galiojimas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu

Procesas baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, vyksta Lietuvos TSR teritorijoje pagal TSRS ir Lietuvos TSR baudžiamojo proceso įstatymus.

Kvotos ir parengtinio tardymo organų, prokuratūros, teismo kompetencija, kurią suteikia jiems Lietuvos TSR baudžiamojo proceso įstatymai, neapima asmenų, turinčių diplomatinės neliečiamybės teisę.

 

21 straipsnis.       Lietuvos TSR teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamais kitų sąjunginių respublikų organais tvarka

Esant reikalui baudžiamojoje byloje atskirus tardymo veiksmus atlikti kitų sąjunginių respublikų teritorijoje, Lietuvos TSR prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai betarpiškai susižino su atitinkamais kitų sąjunginių respublikų organais.

Lietuvos TSR prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai privalo vykdyti kitų sąjunginių respublikų atitinkamų organų pavedimus dėl atskirų tardymo veiksmų atlikimo Lietuvos TSR teritorijoje.

Prireikus perduoti baudžiamą] ą bylą pagal tardymini priklausomumą ar teismingumą kitos sąjunginės respublikos kvotos, parengtinio tardymo ar prokuratūros organui arba teismui, ji perduodama atitinkamai per Lietuvos TSR Prokurorą arba Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininką.

 

22 straipsnis.       Teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarka

Teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarką, taip pat šių įstaigų pavedimų vykdymo tvarką nustato TSRS ir Lietuvos TSR Įstatymai ir tarptautinės sutartys, TSRS ir Lietuvos TSR sudarytos su atitinkamomis valstybėmis.

 

23 straipsnis.       TSRS Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veikios priežiūra

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 19 straipsniu, TSR Sąjungos teismo organų, veikiančių Lietuvos TSR teritorijoje, taip pat Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri įstatymo nustatytose ribose TSRS Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas.

 

24 straipsnis. Prokurorinė priežiūra baudžiamajame procese

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 20 straipsniu, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų laikymosi baudžiamajame procese tikslumą prižiūri TSRS Generalinis Prokuroras tiek betarpiškai, tiek ir per Lietuvos TSR Prokurorą bei kitus jam pavaldžius prokurorus,

Prokuroras privalo visose baudžiamojo proceso stadijose laiku imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems Įstatymo pažeidimams, kad ir kas juos būtų padaręs.

Savo Įgaliojimus baudžiamajame procese prokuroras vykdo nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų, klausydamas tik įstatymo ir vadovaudamasis TSRS Generalinio Prokuroro nurodymais.

Prokuroro nutarimus, priimtus sutinkamai su įstatymu, privalo vykdyti visos įstaigos, įmonės, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai.

 

25 straipsnis. Pagrindinių šiame Kodekse vartoj amų pavadinimų paaiškinimas

Šiame Kodekse vartojami pavadinimai, jeigu nėra specialių nurodymų, turi tokias reikšmes:

1) „Teismas“ reiškia TSRS Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos TSR Aukščiausiąjį Teismą, rajonų (miestų) liaudies teismus, karinius tribunolus;

2) „Pirmosios instancijos teismas“ reiškia teismą, kompetentingą priimti byloje nuosprendį;

3) „Kasacinė instancija“ reiškia teismą, kuris nagrinėja skundus ir protestus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių bei nutarčių ir teisėjo nutarimų;

4) „Priežiūros instancija“ reiškia teismą, kuris teisminės priežiūros tvarka nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl įsiteisėjusių nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų;

5) „Teisėjas“ reiškia liaudies teisėją; Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininką, Pirmininko pavaduotoją, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo narį; karinio tribunolo pirmininką, jo pavaduotoją, karinio tribunolo narį; liaudies tarėją;

6) „Prokuroras“ reiškia TSRS Generalinį Prokurorą, Lietuvos TSR Prokurorą, miestų, rajonų prokurorus, tarprajoninius prokurorus, prokurorų pavaduotojus ir padėjėjus, skyrių prokurorus“ karinius prokurorus, veikiančius savo kompetencijos ribose;.

7) „Vertėjas“ reiškia asmenį, mokantį reikiamas vertimui kalbas arba suprantantį nebylio ar kurčiojo ženklus, kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo pakviestą dalyvauti byloje šio Kodekso nustatyta tvarka;

8) „įstatyminiai atstovai“ reiškia kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo tėvus, įtėvius, globėjus, rūpintojus, atstovus tų įstaigų ir organizacijų, kurių rūpyboje yra kaltinamasis, teisiamasis, nuteistasis;

9) „Atstovai“ reiškia asmenis, kurie įstatymu ar susitarimu yra įgalioti atstovauti baudžiamojoje byloje teisėtiems nukent ėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo interesams;

10) „Artimieji. giminaičiai“ reiškia tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius, taip pat sutuoktinį;

11) „Nutarimas“ reiškia Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo ar Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo sprendimą, priimtą, priežiūros tvarka peržiūrint įsiteisėjusį nuosprendį, nutartį ar nutarimą, taip pat bet kurį sprendimą, priimtą teisėjo vienasmeniškai; kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro sprendimą, priimtą, tiriant baudžiamąją bylą, išskyrus kaltinamąją išvadą;

12) „Protokolas“ reiškia dokumentą, kuriame šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtinamas tardymo ir teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai;

13) „Kaltinamoji išvada“ reiškia dokumentą, kuriuo užbaigiamas parengtinis tyrimas ir kuriame išdėstomos nusikaltimo padarymo aplinkybės, vieta ir laikas, išanalizuojami įrodymai ir nustatoma juridinė nusikaltimo kvalifikacija su išvada, kad reikia kaltinamąjį atiduoti teismui;

14) „Nuosprendis“ reiškia teismo priimamą teisiamajame posėdyje sprendimą šiais klausimais: yra ar nėra nusikaltimas, kaltas ar nekaltas teisiamasis ir, jeigu kaltumas yra teismo nustatytas,– skiriama ar neskiriama teisiamajam bausmė;

15) „Nutartis“ reiškia bet kurį pirmosios instancijos teismo priimamą sprendimą baudžiamojoje byloje, išskyrus nuosprendį; bet kurį kasacinės instancijos teismo sprendimą; Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės kolegijos sprendimą, priimamą teisminės priežiūros tvarka;

16) „Prokuroro išvada“ reiškia prokuroro pareiškiamą nuomonę teisminio nagrinėjimo metu iškylančiais klausimais;

17) „Kasacinis skundas“ reiškia skundą, paduodamą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio;

18) „Kasacinis protestas“ reiškia prokuroro protestą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio;

19) „Atskirasis skundas“ reiškia skundą, paduodamą dėl neįsiteisėjusios nutarties bei nutarimo;

20) „Atskirasis protestas“ reiškia prokuroro protestą dėl neįsiteisėjusios nutarties bei nutarimo;

21) „Priežiūrinis protestas“ reiškia įstatymo įgaliotų asmenų protestą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių, nutarčių, nutarimų;

22) „Nakties metas“ reiškia laiką nuo 22 iki 6 valandos.

 

Antrasis skirsnis

Teismas ir teismingumas

 

26 straipsnis. Teismo sudėtis

Rajono (miesto) liaudies teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja pirmininkaujančiojo – liaudies teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi, Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas ir kariniai tribunolai, veikiantys Lietuvos TSR teritorijoje, baudžiamąsias bylas nagrinėja pirmininkaujančiojo – teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar teismo nario – ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi.

Lietuvos. TSR Aukščiausiojo Teismo. Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija ir kariniai tribunolai, veikiantys Lietuvos TSR teritorijoje; skundus ir protestus dėl nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas priežiūrinius protestus nagrinėja, dalyvaujant Prezidiumo narių daugumai.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumas priežiūrinius protestus nagrinėja, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams jo sudėties.

 

27 straipsnis. Teismo sudėties nekeičiamumas, nagrinėjant baudžiamąją bylą

Kiekvieną bylą, nagrinėjamą teisiamajame ar tvarkomajame posėdyje, turi išnagrinėti ta pati teisėj. ų sudėtis. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties nebegali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas, ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžios, išskyrus šio Kodekso 28 straipsnyje numatytus atvejus.

Pasitraukus iš teisėjų sudėties pirmininkaujančiajam, bylos nagrinėjimas atidedamas.

 

28 straipsnis. Atsarginis liaudies tarėjas

Baudžiamojoje byloje, kuriai išnagrinėti reikia ilgo laiko, gali būti šaukiamas atsarginis liaudies tarėjas. Atsarginis liaudies tarėjas būva teisiamojo posėdžio salėje nuo tos bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties liaudies tarėjas, pakeičia jį.

Jeigu atsarginis liaudies tarėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą, nereikalauja atnaujinti teismo veiksmų, byla toliau nagrinėjama be atnaujinimo.

 

29 straipsnis.       Aplinkybės, dėl kurių teisėjas negali dalyvauti, nagrinėjant baudžiamąją bylą

Teisėjas negali dalyvauti, nagrinėjant bylą tiek kaltinamojo atidavimo teismui stadijoje, tiek ir teisiamajame posėdyje;

1) jeigu jis yra toje byloje nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovas, kurio nors iš šių asmenų giminaitis, kaltinamojo ar įstatyminio jo atstovo giminaitis, kito teisėjo, priklausančio toje byloje teismo sudėčiai, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, tardytojo ar kvotėjo toje byloje giminaitis;

2) jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, ekspertas, vertėjas, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, visuomeninis kaltintojas, gynėjas, įstatyminis kaltinamojo atstovas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

4) jeigu byloje dalyvaują asmenys nurodo kitokias aplinkybes, keliančias abejonių teisėjo nešališkumu.

 

30 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti, nagrinėjant tą pačią bylą

Teisėjas, dalyvavęs, priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant tapačią bylą kasacine tvarka ir teisminės priežiūros tvarka, taip pat iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas pradinis nuosprendis ar nutartis nutraukti bylą, priimtieji, jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs, priimant nutartį kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą teisminės priežiūros tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą kasacine tvarka ar teisminės priežiūros tvarka, negali dalyvauti, antrą kartą nagrinėjant tą pačią bylą tose pačiose instancijose, panaikinus nutartį ar nutarimą, priimtus, jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs, priimant nutartį ar nutarimą panaikinti nuosprendį, negali dalyvauti, iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme.

Dalyvavimas, nagrinėjant bylas teisminės priežiūros tvarka Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminėje baudžiamųjų bylų kolegijoje ir Prezidiume, nėra kliūtis dalyvauti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo posėdžiuose, kuriuose nagrinėjamos tos pačios bylos.

 

31 straipsnis. Nušalinimas teisėjo

Esant šio Kodekso 29 ir 30 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, teisėjas ar liaudies tarėjas privalo patys nusišalinti. Tuo pačiu pagrindu gali pareikšti teisėjui ar liaudies tarėjui nušalinimą prokuroras, visuomeninis kaltintojas, teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, visuomeninis gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas ir pareiškiamas, prieš pradedant teisminį tardymą. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimo pagrindą teismas ar pareiškiantis nušalinimą asmuo sužino, pradėjus teisminį tardymą.

 

32 straipsnis. Teisėjui pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka

Teisėjui pareikštą nušalinimą išsprendžia kiti teisėjai“ nesant nušalinamajam. Balsams pasidalijus pusiau, teisėjas laikomas nušalintu.

Dviem teisėjams ar visai teismo sudėčiai pareikštą nušalinimą išsprendžia tą bylą nagrinėjantis teismas visa sudėtimi paprasta balsų dauguma.

Teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę preliminariškai viešai padaryti- pareiškimą dėl šio nušalinimo.

Nusišalinimo ar nušalinimo klausimą teismas išsprendžia pasitarimo kambaryje.

 

33 straipsnis. Teisiamojo posėdžio sekretorius

Teisiamojo posėdžio sekretorius rašo tvarkomojo ir teisiamojo posėdžių protokolus, laikydamasis šio Kodekso 116 ir 11? straipsniuose numatytų reikalavimų.

 

34 straipsnis. Nušalinimas sekretoriaus, vertėjo ir eksperto

Šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui bei ekspertui, tačiau su tuo apribojimu, kad pirmesnis jų dalyvavimas byloje kaip sekretoriaus, vertėjo ar eksperto negali būti pagrindas jiems nušalinti.

Vertėjas ir ekspertas negali dalyvauti byloje taip pat ir paaiškėjus jų nekompetentingumui.

Nušalinimą išsprendžia nagrinėjantis bylą teismas.

 

35 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos rajono (miesto) liaudies teismui

Rajono (miesto) liaudies teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui arba kariniam tribunolui.

 

36 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos kariniam tribunolui

Baudžiamųjų bylų teismingumą kariniam tribunolui nustato Karinių tribunolų nuostatai.

 

37 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui

Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui teismingos baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 62, 64– 78, 86–89, 95, 105, 183, 184 ir 187 straipsniuose, taip pat itin sudėtingos ar turinčios didelę visuomeninę reikšmę baudžiamosios bylos, Lietuvos-TSR Aukščiausiojo Teismo priimtos savo žinion šio Kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

38 straipsnis.       Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisė priimti savo žinion rajono (miesto) liaudies teismui teis-mingą baudžiamąją bylą

Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas turi teisę priimti savo kaip pirmosios instancijos teismo žinion bet kurią baudžiamąją bylą, teismingą rajono- (miesto) liaudies teismui.

 

39 straipsnis. Baudžiamosios bylos teismingumas pagal nusikaltimo padarymo vietą

Baudžiamoji byla nagrinėtina tame teisme, kurio veikimo rajone padarytas nusikaltimas. Jeigu nusikaltimo padarymo vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veikimo rajone pabaigtas bylos parengtims tyrimas.

 

40 straipsnis. Teismingumo nustatymas baudžiamųjų bylų sujungimo atvejais

Jeigu baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas vienas ar keli asmenys, kartu yra teisminga dviem ar daugiau tokios pat rūšies teismų, ją nagrinėja tas teismas, kurio veikimo rajone pabaigtas parengtinis tyrimas.

Jeigu byla, kurioje vienas asmuo arba asmenų grupė kaltinami kelių nusikaltimų padarymu, yra teisminga Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui bent vieno nusikaltimo atžvilgiu, ji nagrinėtina Lietuvos TSR Aukščiausiajame Teisme.

Jeigu byla, kurioje vienas asmuo kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, arba asmenų grupė kaltinama vieno ar kelių nusikaltimų padarymu, yra teisminga kariniam tribunolui bent vieno asmens ar bent vieno nusikaltimo atžvilgiu, ji nagrinėtina kariniame tribunole.

 

41 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas pagal teismingumą

Teisėjas arba tvarkomajame posėdyje teismas, nustatęs, kad gautoji baudžiamoji: byla neteisminga tam teismui, perduoda ją pagal teismingumą.

Teismas, nustatęs, kad esanti jo žinioje byla teisminga kitam tokios pat rūšies teismui, turi teisę palikti bylą savo žinioje tik tuo atveju, jeigu jis jau yra pradėjęs ją nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teismas, teisiamajame posėdyje išaiškinęs, kad byla teisminga aukštesniam teismui ar kariniam tribunolui, visais atvejais perduoda ją pagal teismingumą.

Perduoti rajono (miesto) liaudies teismui bylą, pradėtą nagrinėti Lietuvos TSR Aukščiausioj. o Teisino teisiamajame posėdyje, neleidžiama.

 

42 straipsnis.       Baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui

Siekiant užtikrinti kuo sparčiausią, visapusiškiausią, pilniausią ir objektyviausią bylos išnagrinėjimą, atskirais atvejais byla gali būti nagrinėjama pagal nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietą ar pagal nusikaltimo pasekmių kilimo vietą, taip pat pagal kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietą.

Nurodytuoju pagrindu perduoti bylą iš vieno teismo kitam tokios pat rūšies teismui leidžiama tik prieš pradedant ją nagrinėti teisiamajame posėdyje. Klausimą dėl bylos perdavimo šiais atvejais iš vieno rajono (miesto) liaudies teismo kitam išsprendžia Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas.

 

43 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio Kodekso 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami.

Teismas, gavęs iš kito teismo bylą, teisminga Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui arba kariniam tribunolui, perduoda ją Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui.

 

Trečiasis skirsnis

Prokuroras

 

44 straipsnis.       Asmenys, kurie įgyvendina prokuroro įgaliojimus baudžiamųjų bylų procese

Prokuroro Įgaliojimus baudžiamųjų bylų procese įgyvendina tiktai įstatymo nustatyta tvarka paskirti prokurorai, jų pavaduotojai ir padėjėjai.

 

45 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai

Prokuroras prižiūri, ar teisėtai iškeliama baudžiamoji byla ir ar vykdomi įstatymai, darant kvotą bei parengtinį tardymą, nagrinėjant bylą teisme ir vykdant nuosprendį.

Prokuroras privalo panaikinti kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nutarimą, priimtą kvotos organo ar tardytojo, užprotestuoti kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nuosprendį ir, nagrinėjant bylą kasacinėje bei priežiūros instancijose, pareikšti išvadą dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo,

 

46 straipsnis. Nušalinimas prokuroro

Taisyklės, išdėstytos šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose, taikomos ir prokurorui. Tačiau prokuroro dalyvavimas, darant parengtinį tardymą ar kvotą, arba j. o palaikymas kaltinimo, arba jo pareiškimas toje byloje išvados teisme negali būti pagrindas jam nušalinti.

Nušalinimą prokurorui gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas, visuomeninis gynėjas, visuomeninis kaltintojas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Klausimas dėl prokuroro nušalinimo, darant parengtinį tardymą ir kvotą, išsprendžiamas aukštesnio prokuroro nutarimu, o teisme – bylą nagrinėjančio teismo nutartimi.

 

Ketvirtasis skirsnis

Tardytojas ir kvotėjas

 

47 straipsnis. Tardytojas

Parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose daro įstatymo nustatyta tvarka paskirti prokuratūros organų tardytojai ir valstybės saugumo organų tardytojai savo kompetencijos ribose.

 

48 straipsnis. Tardytojo įgaliojimai

Darydamas parengtinį tardymą, tardytojas visus sprendimus dėl tardymo krypties ir dėl tardymo veiksmų atlikimo priima savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato, jog turi būti. gaunama prokuroro sankcija. Jis visiškai atsako už teisėtą ir savalaikį tų veiksmų atlikimą.

Nesutikdamas su prokuroro nurodymais dėl patraukimo kaltinamuoju, dėl nusikaltimo kvalifikavimo ir kaltinimo apimties, dėl bylos perdavimo, kad kaltinamasis būtų atiduotas teismui, arba dėl bylos nutraukimo, tardytojas turi teisę pateikti bylą aukštesniam prokurorui ir raštu išdėstyti savo prieštaravimus. Šiuo atveju prokuroras arba panaikina žemesnio prokuroro nurodymus, arba. paveda daryti šioje byloje tardymą kitam tardytojui.

Tardytojas turi-teisę savo tiriamose bylose duoti kvotos organams pavedimus ir nurodymus dėl paieškos bei tardymo veiksmų atlikimo ir reikalauti, kad kvotos organai padėtų atlikti atskirus tardymo veiksmus. Tokie tardytojo pavedimai ir nurodymai yra kvotos organams privalomi.

Bylose, kuriose parengtinis tardymas yra būti-. nas, tardytojas turi teisę bet kuriuo momentu pradėti parengtinį tardymą, nelaukdamas, iki kvotos organai atliks šio Kodekso 135 straipsnyje numatytus veiksmus.

Tardytojas turi teisę šio Kodekso 137 ir 138 straipsniuose numatyta tvarka bei pagrindais sulaikyti ir apklausti asmenį, įtariamą nusikaltimo padarymu.

Tardytojo nutarimus, priimtus sutinkamai su Įstatymu baudžiamojoje byloj. e, kuri yra jo žinioje, privalo vykdyti visos įstaigos, įmonės, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai.

 

49 straipsnis. Kvotėjas

Kvotą baudžiamosiose bylose daro pareigūnai, šio Kodekso 134 straipsnyje išvardytų kvotos organų įgalioti tam reikalui.

 

50 straipsnis. Kvotos organo įgaliojimai

Kvotos organui pavedama imtis reikiamų operatyvinių ir paieškos priemonių, kad būtų išaiškinti nusikaltimo požymiai ir nusikaltimą padarę asmenys, taip pat atlikti tardymo veiksmus šio Kodekso 135 ir 136 straipsnių nustatytose ribose.

Kvotos organas yra įpareigotas taip pat imtis visų priemonių, kad. nusikaltimui būtų užkirstas kelias.

Kvotos organui netaikomos šio Kodekso 48 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos taisyklės, ir jeigu kvotos organas nesutinka su prokuroro nurodymais, jis turi teisę apskųsti juos aukštesniam prokurorui, nesustabdydamas jų vykdymo.

 

51 straipsnis. Nušalinimas tardytojo ir kvotėjo

Šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose, išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tardytojui bei kvotėjui. Tačiau tardytoj. o ar kvotėjo dalyvavimas, atitinkamai darant parengtinį tardymą ar kvotą toje byloje, negali būti pagrindas jiems nušalinti.

Nušalinimą tardytojui ar kvotėjui gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Nušalinimą tardytojui gali pareikšti taip pat kaltinamojo gynėjas.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Tardytojas ar kvotėjas per dvidešimt keturias valandas nuo to momento, kada gautas pareiškimas dėl nušalinimo, perduoda jį prokurorui. Tačiau bylos procesas nesustabdomas. Prokuroras privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto tardytojui ar kvotėjui nušalinimo klausimą.

 

Penktasis skirsnis

Proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos

 

52 straipsnis. Kaltinamasis

Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju; atiduotas teismui kaltinamasis vadinamas teisiamuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis“ vadinamas nuteistuoju.

Kaltinamasis turi teisę:

1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir duoti paaiškinimus dėl pareikšto jam kaltinimo;

2) teikti įrodymus;

3) pareikšti prašymus;

4) baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga;

5) turėti gynėją;

6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime pirmosios instancijos teisme;

7) pareikšti nušalinimus;

8) apskųsti tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus.

Teisiamasis turi paskutinio žodžio teisę.

 

53 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese

Gynėjui leidžiama dalyvauti byloje nuo to momento, kai kaltinamajam paskelbiama apie parengtinio tardymo pabaigimą ir pateikiama jam susipažinti visa byla.

Bylose dėl nusikaltimų“ kuriuos padarė nepilnamečiai, taip pat asmenys, negalintys dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų patys pasinaudoti savo teise į gynybą, gynėjui leidžiama dalyvauti byloje nuo kaltinimo pareiškimo momento.

Bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas, gynėjui leidžiama dalyvauti byloj. e nuo kaltinamojo atidavimo teismui momento.

 

54 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys byloje kaip gynėjai

Būti gynėju leidžiama advokatams, profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovams. Teismo nutartimi ar teisėjo nutarimu, stoti gynėju gali būti leidžiama ir kaltinamojo artimiesiems giminaičiams bei įstatyminiams atstovams, taip pat kitiems asmenims.

Tas pats asmuo negali būti dviejų ir daugiau kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu vieno iš j, ų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.

 

55 straipsnis. Gynėjo kvietimas, paskyrimas ir pakeitimas

Gynėją iš šio Kodekso 54 straipsnyje nurodytų asmenų tarpo kviečia kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, taip pat kiti asmenys, kaltinamojo pavedimu ar sutikimu.

Kaltinamajam prašant, gynėjo dalyvavimą užtikrina tardytojas ir teismas.

Tais atvejais, kai kaltinamojo pasirinktas gynėjas ilgą laiką negali dalyvauti byloje, tardytojas ir teismas turi teisę pasiūlyti kaltinamajam pasikviesti kitą gynėją arba per advokatų kolegiją paskirti kaltinamajam gynėją.

 

56 straipsnis. Būtinasis gynėjo dalyvavimas

Gynėjo dalyvavimas teisminiame nagrinėjime, pirmosios instancijos teisme yra būtinas:

1) bylose, kuriose kaltinimas pareikštas nepilnamečiui;

2) bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, negalintys dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų patys pasinaudoti savo teise į gynybą;

3)kai kaltinamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas;

4) bylose dėl tokių nusikaltimų, už kuriuos kaip bausmė gali būti skiriama mirties bausmė;

5)esant prieštaravimų tarp kaltinamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;

6) bylose, kuriose dalyvauja valstybinis kaltintojas.

Esant vienai iš aplinkybių, numatytų šio straipsnio 1 ir 2 punktuose, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir parengtiniame tardyme.

Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pakvietęs pats kaltinamasis ar, kaltinamojo pavedimu ar sutikimu, kiti asmenys, tardytojas ar teismas privalo paskirti gynėją.

 

57 straipsnis. Kaltinamojo atsisakymas nuo gynėjo

Kaltinamasis turi teisę atsisakyti nuo gynėjo. Atsisakyti nuo gynėjo kaltinamajam leidžiama tik jo paties iniciatyva. Kaltinamojo atsisakymas nuo gynėjo nėra kliūtis dalyvauti byloje valstybiniam ir visuomeniniam kaltintojams, visuomeniniam gynėjui, taip pat kitų kaltinamųjų gynėjams.

Kaltinamasis gali pareikšti atsisakymą nuo gynėjo bet kuriuo bylos proceso momentu.

Teismui nėra privalomas atsisakymas nuo gynėjo, pareikštas teisiamojo, kuriam nėra suėję aštuoniolikos metų amžiaus, taip pat teisiamojo, kuris dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą.

Teisiamojo atsisakymas nuo gynėjo parengtiniame tardyme neatima jam teisės turėti gynėją teisme.

 

58 straipsnis. Gynėjo pareigos ir teisės

Gynėjas privalo panaudoti visas įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios kaltinamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti kaltinamajam reikiamą juridinę pagalbą.

Nuo to momento, kai gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, jis turi teisę:

1) matytis su kaltinamuoju;

2) susipažinti su visa bylos medžiaga ir išsirašinėti iš jos reikiamas žinias;

3) teikti įrodymus;

4) pareikšti prašymus;

5) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;

6) pareikšti nušalinimus;

7) apskųsti tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus.

Be to, tardytojo leidimu, gynėjas gali dalyvauti kaltinamojo apklausose ir kituose tardymo veiksmuose, atliekamuose kaltinamojo ar gynėjo prašymu. Apsiėmęs ginti kaltinamąjį, advokatas neturi teisės nuo to atsisakyti.

 

59 straipsnis. Įtariamasis

Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą.

Įtariamasis turi teisę:

1) duoti byloje paaiškinimus;

2) pareikšti prašymus;

3) apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus.

 

60 straipsnis. Nukentėjusysis

Nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos.

Pilietis pripažįstamas nukentėjusiuoju kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo nutarimu ar teismo nutartimi.

Pilietis, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikaltimo, ar jo atstovas turi teisę:

1) duoti byloje parodymus;

2) teikti įrodymus;

3) pareikšti prašymus;

4) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas,–nuo atidavimo teismui momento;

5) dalyvauti, tiriant įrodymus teisminiame tardyme;

6) pareikšti nušalinimus;

7) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo Veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis ir liaudies teisėjo nutarimus;

8) palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime šio Kodekso 126 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytais atvejais, taip pat tais atvejais, kada byloje nedalyvauja prokuroras. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus ir atsako už atsisakymą, arba vengimą duoti parodymus lygiai kaip ir liudytojas.

Nukentėjusysis visais atvejais atsako už žinomai melagingus parodymus lygiai kaip ir liudytojas.

 

61 straipsnis. Civilinis ieškovas

Civiliniu ieškovu pripažįstamas pilietis, įstaiga, įmonė ar organizacija, kurie dėl nusikaltimo turėjo materialinės žalos ir sutinkamai su šio Kodekso 65 ir 66 straipsniais pareiškė reikalavimą atlyginti ją.

Civilinis ieškovas ar jo atstovas turi teisę:

1) teikti įrodymus;

2) pareikšti prašymus;

3) prašyti kvotos organą, tardytoją ir teismą imtis priemonių jų pareikštam ieškiniui užtikrinti;

4) palaikyti civilinį ieškinį;

5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas,– nuo atidavimo teismui momento;

6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;

7) pareikšti nušalinimus;

8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek jie liečia civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas privalo, teismo reikalavimu, pateikti esančius jo žinioje dokumentus, susijusius su pareikštuoju ieškiniu.

 

62 straipsnis. Civiliais atsakovas

Civiliniais atsakovais gali būti traukiami tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įstaigos, įmonės ir organizacijos, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais.

Civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę:

1) prieštarauti pareikštam ieškiniui;

2) duoti paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio esmės;

3) teikti įrodymus;

4) pareikšti prašymus;

5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas,– nuo atidavimo teismui momento;

6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;

7) pareikšti nušalinimus;

8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus“ taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek jie liečia civilinį ieškinį. e

 

63 straipsnis. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovai

Kaip nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovai byloje gali dalyvauti: advokatai, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo (atitinkamai) artimieji giminaičiai, įstatyminiai jų atstovai, taip pat kiti asmenys, teismo nutartimi arba teisėjo, tardytojo ar kvotėjo nutarimu. Jeigu civilinis ieškovas arba civilinis atsakovas yra įstaiga, įmonė ar organizacija, tai jų atstovais gali būti atitinkamai įgalioti tam asmenys,

 

64 straipsnis. Pareiga išaiškinti ir užtikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir užtikrinti galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis.

 

Šeštasis skirsnis

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje

 

65 straipsnis. Nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimas

Asmuo, dėl nusikaltimo turėjęs materialinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba asmenims, materialiai atsakantiems už kaltinamojo veiksmus, civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

 

66 straipsnis. Civilinio ieškinio pareiškimas

Civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas, tiek iškeliant baudžiamąją bylą ir darant kvotą ar parengtinį tardymą, tiek ir vėliau, tačiau tik prieš pradedant teisminį tardymą. Asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Jeigu bylos nagrinėjimas teisme buvo atidėtas, tai asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio, gali pareikšti jį kitame teismo posėdyje, bet tiktai iki teisminio tardymo pradžios.

 

67 straipsnis. Civilinio ieškinio atleidimas nuo valstybinio mokesčio

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo valstybinio mokesčio.

 

68 straipsnis. Civilinio ieškinio nagrinėjimas

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Civilinis ieškinys išsprendžiamas, priimant nuosprendį, o neišspręstas ryšium su bylos nutraukimu, taip pat šio Kodekso 340 straipsnio antrojoje dalyje ir 341 straipsnio 2 punkte numatytais atvejais paliekamas nenagrinėtas.

 

69 straipsnis. Neleidžiamumas pakartotinai nagrinėti civilinį ieškinį

Civilinio ieškinio atmetimas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atima iš civilinio ieškovo teisę pareikšti tą patį ieškinį antrą kartą civilinio proceso tvarka. Taip pat ieškinio atmetimas civilinio proceso tvarka atima iš ieškovo teisę antrą kartą pareikšti tą patį ieškinį baudžiamojoje byloje.

 

70 straipsnis.       Kvotos organo, tardytojo, prokuroro ir teismo pareiga užtikrinti nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimą

Esant pakankamai duomenų, kad nusikaltimu buvo padaryta materialinės žalos, kvotos organas, tardytojas, prokuroras ir teismas privalo imtis, priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Prokuroras, teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, turi teisę tiek pareikšti civilinį ieškinį, tiek ir palaikyti pareikštą ieškinį, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga,

Prokuroras, teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu jis nėra pareikštas, tuo atveju, kai nusikaltimu padaryta materialinės žalos valstybinei ar visuomeninei nuosavybei, taip pat kai nusikaltimu padaryta materialinės žalos asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų ir neturi savo atstovo.

Jeigu šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytais atvejais byla nagrinėjama, nedalyvaujant valstybiniam kaltintojui, ir civilinis ieškinys liko nepareikštas, tai teismas, priimdamas nuosprendį, privalo savo iniciatyva išspręsti nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo klausimą.

 

Septintasis skirsnis

Įrodymai

 

71 straipsnis. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės

Darant parengtinį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, turi būti Įrodinėjama:

1) nusikaltimo įvykis (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės);

2) kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu;

3) aplinkybės, turinčios įtakos kaltinamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui;

4) nusikaltimu padarytos žalos pobūdis ir dydis.

 

72 straipsnis. Padėjusių padaryti nusikaltimą aplinkybių nustatymas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis priemonių, kad būtų nustatytos aplinkybės, kurios padėjo padaryti nusikaltimą, ir kad jos būtų pašalintos.,.

 

73 straipsnis. Nepilnamečių bylose nustatytinos aplinkybės

Be aplinkybių, nurodytų šio Kodekso 71 ir 72 straipsniuose, darant parengtinį tardymą ir nagrinėjant bylą teisme, nepilnamečių bylose reikia ypač kreipti dėmesį į šių aplinkybių išaiškinimą:

1) nepilnamečių amžius (gimimo metai, mėnuo,

2) diena);

3) gyvenimo ir auklėjimo sąlygos;

4) suaugusių kurstytojų ir kitokių bendrininkų buvimas.

Esant duomenų apie protinį nepilnamečio atsilikimą, nesusijusį su psichine liga, turi būti taip pat išaiškinama, ar jis galėjo visiškai suprasti savo.. veiksmų reikšmę. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti apklausiami nepilnamečio tėvai, jo mokytojai bei auklėtojai ir kiti asmenys, kurie gali suteikti reikiamų žinių, taip pat turi būti išreikalaujami reikiami dokumentai ir atliekami kitokie tardymo bei teismo veiksmai.

 

74 straipsnis. Įrodymai

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi kvotos organai, tardytojas ir teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą arba nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi liudytojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, įtariamojo parodymais, kaltinamojo parodymais, eksperto išvada, daiktiniais įrodymais, tardymo bei teismo veiksmų protokolais ir kitokiais dokumentais.

 

75 straipsnis. Įrodymų rinkimas ir pateikimas

Kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę savo žinioje turimose bylose šaukti šio Kodekso nustatyta tvarka bet kurį asmenį, kad jis būtų apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis arba duotų išvadą kaip ekspertas; daryti kratas, apžiūras ir kitokius šio Kodekso numatytus tardymo veiksmus; reikalauti iš įstaigų, įmonių, organizacijų, pareigūnų ir piliečių pateikti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti byloje reikšmės. Šį reikalavimą privalo vykdyti visi piliečiai, įstaigos, įmonės ir organizacijos.

Be to, įrodymus gali pateikti savo iniciatyva Įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, kaltintojas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas bei civilinis atsakovas ir jų atstovai, taip pat ir bet kuris pilietis, valstybinė bei visuomeninė įstaiga, įmonė ir organizacija, nedalyvaujantys byloje.

Visus byloje surinktus įrodymus turi kruopščiai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas.

 

76 straipsnis, Įrodymų įvertinimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir socialistine teisine sąmone.

Jokie įrodymai teismui, prokurorui, tardytojui ir kvotėjui neturi iš anksto nustatytos galios.

 

77 straipsnis. Liudytojo parodymai

Liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors bylą liečiančias aplinkybes.

Liudytojas gali būti apklausiamas apie nustatytinas toje byloje aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, apie jų tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju.

Negali būti įrodymu liudytojo parodymai, pagrįsti žiniomis, kurių šaltinis nežinomas.

Jeigu liudytojo parodymai pagrįsti kitų asmenų pranešimais, šie asmenys taip pat turi būti apklausiami.

 

78 straipsnis. Asmenys, j kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai

Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai:

1) kaltinamojo gynėjas – apie bylos aplinkybes, kurias jis sužinojo ryšium su gynėjo pareigų ėjimu;

2)asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės reiškinių ir duoti apie juos teisingų parodymų.

 

79 straipsnis.       Neleidžiamumas toje pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltintoju, gynėju ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovu

Asmuo, dalyvaujantis byloje kaip liudytojas, negali būti toje pačioje byloje kaltintoju, gynėju ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovu.

 

80 straipsnis. Liudytojo pareigos ir teisės

Kiekvienas šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti ir duoti parodymus apie visa, kas jam žinoma byloje, ir teisingai atsakyti į klausimus, kuriuos jam duoda kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas ir teisminio nagrinėjimo dalyviai.

Liudytojas turi teisę: susipažinti su savo parodymų protokolų įrašais; tardytojui ar kvotėjui leidus, pats surašyti savo parodymus; padaryti pakeitimus ir pataisas tardytojo ar kvotėjo surašytame apklausos protokolo tekste; gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą sutinkamai su šio Kodekso 122 straipsniu.

 

81 straipsnis. Liudytojo atsakomybė

Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 straipsnį; už žinomai melagingus parodymus liudytoj as atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamoj o kodekso 190 straipsnį.

Jeigu liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus kvotėjui ar tardytojui, šie privalo surašyti apie tai protokolą ir bylą dėl tokio liudytojo perduoti rajono (miesto) liaudies teismui pagal apklausos darymo vietą.

Liudytojas už žinomai melagingus parodymus baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka.

Jeigu liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus teisme, atitinkamą bausmę skiria betarpiškai teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje šis asmuo šaukiamas liudytoju.

Baudžiamoji byla už žinomai melagingus parodymus liudytojui keliama teisme, laikantis šio Kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės.

Jeigu liudytojas neatvyksta be svarbios priežasties, tai kvotos, parengtinio tardymo organas ir teismas turi teisę atvesdinti neatvykusįjį liudytoją.

 

82 straipsnis. Nukentėjusiojo parodymai

Nukentėjusysis gali būti apklausiamas apie įrodinėtinas toje byloje aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, ir apie jo santykius su kaltinamuoju, taip pat apie esančius byloje įrodymus.

Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus nukentėjusysis atsako taip pat, kaip ir liudytojas, šio Kodekso 81 straipsnyje numatyta tvarka.

 

83 straipsnis. įtariamojo parodymai

Įtariamasis apklausiamas apie aplinkybes, kurios buvo pagrindas jam sulaikyti ir kardomajai priemonei jam parinkti, taip pat apie visas jam žinomas byloje aplinkybes.

 

84 straipsnis. Kaltinamojo parodymai

 

Kaltinamasis apklausiamas apie pareikšto jam kaltinimo esmę, taip pat apie kitas jam žinomas byloje aplinkybes ir esančius byloje įrodymus.

 

85 straipsnis. Eksperto išvada

Ekspertas yra šaukiamas ir duoda išvadą tais atvejais, kai, bylą tiriant ar teisme nagrinėjant, reikalingos mokslinės, techninės ar kitos specialios žinios.

Eksperto išvada negali išeiti už specialių jo žinių ribų.

Eksperto išvada kvotėjui, tardytojui, prokurorui ir teismui neprivaloma, tačiau kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti jų motyvuojamas atitinkamai nutarime, nutartyje ar nuosprendyje.

Jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su eksperto išvada dėl nepakankamo jos aiškumo ar pilnumo, gali būti skiriama papildoma ekspertizė, kurią daryti pavedama tam pačiam ar kitam ekspertui.

Jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su eksperto išvada dėl jos nepagrįstumo, gali būti skiriama pakartotinė ekspertizė, kurią daryti pavedama kitam ekspertui ar kitiems ekspertams.

 

86 straipsnis. Būtinoji ekspertizė

Daryti ekspertizę būtina:

1) mirties priežastims ir kūno sužalojimų sunkumo laipsniui bei pobūdžiui nustatyti;

2) kaltinamojo psichinei būklei nustatyti tais atvejais, kai kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui kyla abejonė dėl kaltinamojo pakaltinamumo ar j-o galėjimo bylos proceso metu suprasti savo veiksmų esmę ar valdyti juos;

3) liudytojo ar nukentėjusiojo psichinei ar fizinei būklei nustatyti tais atvejais, kai kyla abejonė dėl jų galėjimo teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas-teisingus parodymus;

4) įtariamojo, kaltinamojo ir nukentėjusiojo amžiui nustatyti tais atvejais, kai tai turi reikšmės bylai, o dokumentų apie amžių nėra;

5) netikrų piniginių ženklų ir vertybinių popierių pagaminimo bylose.

 

87 straipsnis. Ekspertas

Ekspertu gali būti asmuo, turintis reikiamas žinias specialiais klausimais, kylančiais baudžiamosios bylos procese.

Ekspertus skiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas.

Ekspertizes daro paprastai atitinkamų ekspertizės įstaigų ekspertai, tačiau ekspertizei padaryti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę paskirti taip pat ir kitus asmenis.

Ekspertas duoda išvadą savo vardu ir pats atsako už savo duotą išvadą.

Esant reikalui, byloje gali būti skiriami keli ekspertai.

Jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, tai, prieš duodami išvadą, jie pasitaria tarpusavyje. Jeigu ekspertai prieina bendrą išvadą, tai ją pasirašo jie visi.

Jeigu ekspertai tarpusavyje nesutaria, kiekvienas ekspertas surašo savo išvadą atskirai,

 

88 straipsnis. Eksperto pareigos

Ekspertu šaukiamas asmuo privalo atvykti į kvotos organą, pas tardytoją, prokurorą bei į teismą ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais. Jeigu ekspertas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis gali būti baudžiamas administracine nuobauda– iki 10 rublių bauda, kuri skiriama rajono (miesto) liaudies teismo nutartimi, remiantis kvotėjo, tardytojo ar prokuroro protokolu, o jeigu ekspertas neatvyksta į teismą arba atsisako atlikti savo pareigas teisme,– bylą nagrinėjančio teismo nutartimi.

Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsni. Ekspertas už žinomai melagingos išvados davimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka.

Teisme baudžiamoji byla už žinomai melagingos išvados davimą ekspertui keliama, laikantis šio Kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės.

 

89 straipsnis. Eksperto teisės

Ekspertas turi teisę:

1) susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką;

2) prašyti kvotos organą, tardytoją, prokurorą ir teismą pateikti jam papildomą medžiagą, reikalingą išvadai duoti;

3)kvotėjo, tardytojo, prokuroro leidimu, dalyvauti, apklausiant kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus ir atliekant kitus tardymo veiksmus; kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo leidimu, duoti kaltinamajam (teisiamajam), nukentėjusiajam ir liudytojams klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką;

4) teisminio nagrinėjimo metu būti posėdžio salėje.

Ekspertas gali atsisakyti duoti išvadą, jeigu pateiktoji jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba jeigu jis mano, kad pateiktasis jam klausimas išeina už specialių jo žinių ribų. Šiais atvejais ekspertas raštu praneša, kad jis negali duoti išvados.

 

90 straipsnis. Daiktiniai įrodymai

Daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurie buvo nusikaltimo padarymo įrankiais, arba ant kurių išliko nusikaltimo pėdsakų, arba kurie buvo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų objektais, taip pat pinigai ir kitokios vertybės, gautos ar įgytos nusikalstamu būdu, ir visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikaltimui iškelti aikštėn bei jam atskleisti ir kaltininkams išaiškinti arba kaltinimui paneigti ar kaltinamojo kaltei palengvinti.

 

91 straipsnis. Daiktinių įrodymų prijungimo prie bylos ir laikymo tvarka

Daiktiniai įrodymai turi būti smulkiai aprašomi apžiūros protokoluose, kiek galima nufotografuojami ir specialiu kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi prijungiami prie bylos. Daiktiniai įrodymai turi būti laikomi prie baudžiamosios bylos.

Jeigu tam tikri daiktai dėl savo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negali būti laikomi prie baudžiamosios bylos, jie turi būti nufotografuojami, kiek galima užantspauduojami ir laikomi kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teismo nurodytoje vietoje. Apie tai byloje turi būti atitinkama pažyma.

Perduodant bylą iš kvotos organo tardytojui arba iš vieno kvotos organo ar tardytojo kitam, taip pat perduodant bylą prokurorui ar teismui arba perduodant ją iš vieno teismo į kitą, daiktiniai įrodymai siunčiami kartu su byla, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

 

92 straipsnis. Daiktinių Įrodymų laikymo terminai

Daiktiniai įrodymai laikomi iki nuosprendžio įsi-teisėjimo arba iki pasibaigimo termino, per kurį gali būti apskundžiamas nutarimas ar nutartis nutraukti bylą. Tais atvejais, kai ginčas dėl teisės į daiktą yra spręstinas ieškinine tvarka, daiktiniai įrodymai laikomi, iki įsiteisėja, sprendimas, priimtas toje byloje civilinio proceso tvarka.

Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai gali būti grąžinami jų savininkams ir prieš pasibaigiant šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai galima be žalos bylos procesui.

Greit gendantys daiktiniai įrodymai, jeigu jie negali būti grąžinami savininkui, tuojau perduodami atitinkamoms organizacijoms sunaudoti pagal paskirtį. Prireikus, savininkui už juos kompensuojama tos pačios rūšies ir kokybės daiktais arba sumokama jų vertė valstybinėmis kainomis, esančiomis kompensavimo metu.

 

93 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi daiktinių įrodymų atžvilgiu, išsprendžiant baudžiamąją bylą

Nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nutraukti bylą turi būti išsprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas. Šiuo atveju:

1) kaltinamajam priklausantys nusikaltimo įrankiai turi būti konfiskuojami ir perduodami atitinkamoms organizacijoms arba sunaikinami;

2) pinigai ir kitokios vertybės, gauti ar įgyti nusikalstamu būdu, jeigu teisėti jų savininkai nenustatyti, turi būti teismo nuosprendžiu perduodami į valstybės pajamas; kiti daiktai atiduodami teisėtiems jų savininkams, o jų nenustačius, pereina valstybės nuosavybėn. Jeigu kyla ginčas dėl šių daiktų priklausomybės, jis turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka;

3) daiktai, kurie apyvartoje uždrausti, turi būti perduodami atitinkamoms organizacijoms arba sunaikinami;

4) dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, lieka prie bylos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ar piliečiams, jų prašymu;

5) daiktai, neturintys jokios vertės ir negalintys būti sunaudoti, yra sunaikintini, o jeigu suinteresuotos įstaigos, įmonės, organizacijos ar piliečiai prašo,– gali būti išduodami jiems.

 

94 straipsnis. Tardymo ir teismo veiksmų protokolai ir kitokie dokumentai

Įrodymai byloje gali būti nustatomi iš protokolų, patvirtinančių aplinkybes, išaiškintas, darant apžiūrą, poėmį, kratą, patikrinimą, sulaikant, parodant atpažinti ir atkuriant įvykio situaciją bei aplinkybes, taip pat iš kitokių tardymo ir teismo veiksmų protokolų.

Prie protokolų gali būti pridedamos fotografijos, planai, schemos, pėdsakų atliejos ir kitokia medžiaga, paaiškinanti protokoluose išdėstytas aplinkybes.

Įrodymai byloje gali būti nustatomi taip pat ir iš kitokių dokumentų, jeigu įstaigų, įmonių, organizacijų, pareigūnų ir piliečių patvirtintos ar išdėstytos juose aplinkybės turi reikšmės baudžiamajai bylai.

Tais atvejais, kai dokumentai turi šio Kodekso 90 straipsnyje nurodytų požymių, jie yra daiktiniai įrodymai.

 

Aštuntasis skirsnis

Kardomosios priemonės

 

95 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas

Esant pakankamam pagrindui manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvas, pasislėps nuo tardymo ir teismo, arba kliudys nustatyti baudžiamojoje byloje, tiesą, arba darys nusikaltimus, taip pat siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę paskirti kaltinamajam vieną iš šio Kodekso numatytų kardomųjų priemonių.

 

96 straipsnis. Kardomųjų priemonių rūšys

Kardomosios priemonės yra šios: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmeniškas laidavimas ar visuomeninės organizacijos laidavimas, suėmimas.

Kariui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas to karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas.

Nepilnamečiui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas jo atidavimas tėvų, globėjų ar rūpintojų priežiūrai arba vaikų įstaigų administracijos stebėjimui.

 

97 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas įtariamam asmeniui

Išimtiniais atvejais asmeniui, Įtariamam nusikaltimo padarymu, kardomoji priemonė gali būti skiriama ir prieš pareiškiant jam kaltinimą. Šiuo atveju kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė. Jeigu per tą laiką kaltinimas nepareiškiamas, kardomoji priemonė panaikinama.

Asmuo, suimtas prieš pareiškiant jam kaltinimą, turi teisę: apskųsti kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmus, duoti paaiškinimus ir pareikšti prašymus.

 

98 straipsnis. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama, parenkant kardomąją priemonę

Spręsdamas klausimą, ar reikia skirti kurią nors kardomąją priemonę, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas atsižvelgia į pareikštojo kaltinimo sunkumą, į kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į tikėtinumą, kad kaltinamasis vengs tardymo ir teismo, taip pat kad jis kliudys nustatyti tiesą, įkaitinamojo užsiėmimo rūšį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo klausimą.

 

99 straipsnis. Nutarimas ir nutartis skirti kardomąją priemonę

Kardomosios priemonės skyrimo reikalu kvotėjas, tardytojas, prokuroras priima motyvuotą nutarimą, o teismas – motyvuotą nutartį, kuriuose nurodomas nusikaltimas, kuriuo kaltinamas šis asmuo, ir tam tikros kardomosios priemonės parinkimo pagrindas; Nutarimas ar nutartis paskelbiami tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti.

 

100 straipsnis. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti

Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo ar kaltinamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos atitinkamai be kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teismo leidimo. Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis pažeidžia šį savo pasižadėjimą, jiems skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Paimant rašytinį pasižadėjimą, jiems turi būti apie tai paskelbiama.

 

101 straipsnis. Asmeniškas laidavimas

Asmeniškas laidavimas yra rašytinis patikimų asmenų įsipareigojimas laiduoti už įtariamojo ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą, šaukiant kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui. Laiduotojų negali būti mažiau kaip du.

Paimant rašytinį pasižadėjimą dėl asmeniško laidavimo, laiduotojui turi būti pranešama apie nusikaltimo, ryšium su kuriuo įtariamajam parenkama ši kardomoji priemonė, esmę arba apie pareikšto kaltinamajam kaltinimo esmę ir apie laiduotojo atsakomybę, jeigu įtariamasis ar kaltinamasis vengtų tardymo ir teismo.

 

102 straipsnis. Asmeninio laiduotojo atsakomybė

Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis, kuriems kaip kardomoji priemonė buvo parinktas asmeniškas laidavimas, vengia atvykti į tardymą ar teismą, kiekvienam laiduotojui gali būti skiriama nuobauda – iki 100 rublių bauda, kurią skiria atitinkamai savo nutartimi rajono (miesto) liaudies teismas pagal parengtinio tyrimo darymo vietą teisiamajame posėdyje, remdamasis kvotos ar parengtinio tardymo organo pateikta medžiaga, arba bylą nagrinėjantis teismas.

Asmeniniam laiduotojui gali būti taikomos taip pat ir visuomeninio poveikio priemonės.

 

103 straipsnis. Visuomeninės organizacijos laidavimas

Visuomeninės organizacijos laidavimas yra rašytinis įsipareigojimas, kuriuo visuomeninė organizacija laiduoja už įtariamojo ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą, šaukiant kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui.

Laiduojančiajai visuomeninei organizacijai turi būti pranešama apie nusikaltimo, ryšium su kuriuo įtariamajam parenkama ši kardomoji priemonė, esmę arba apie pareikšto kaltinamajam kaltinimo esmę.

 

104 straipsnis. Suėmimas

Suėmimas kaip kardomoji priemonė skiriamas tik teismo nutartimi arba prokuroro sankcija ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos įstatymas nu-mato laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į šio Kodekso 98 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 62–71, 75, 78 straipsniuose, 90 straipsnio trečiojoje dalyje, 91 straipsnio trečiojoje dalyje, 92 straipsnyje, 93 straipsnio, trečiojoje dalyje, 94 straipsnio trečiojoje dalyje, 95 straipsnyje, 99 straipsnio antrojoje dalyje, 104, 105, 111, 118 straipsniuose, 144 straipsnio pirmojoje dalyje, 146 straipsnio trečiojoj. e dalyje, 147 straipsnio trečiojoje dalyje, 148 straipsnyje, 153 straipsnio antrojoje dalyje, 252 straipsnio „c“ punkte, 253 straipsnio „c“ punkte, 254 straipsnio „b“ ir „c“ punktuose, 255 straipsnio „c“ punkte, 256 straipsnyje, 260 straipsnio „b“ ir „d“ punktuose, 261, 262 straipsniuose, 263 straipsnio „b“ punkte, 265 straipsnio „b“ ir „c“ punktuose, 269 straipsnio „f“ punkte, 271 straipsnio „d“ punkte, 274 straipsnio „c“ punkte, 275 straipsnyje, 276 straipsnio „b“ punkte, 277, 278 straipsniuose, 279 straipsnio „b“ punkte, 280 ir 281 straipsniuose, suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas vien tik dėl nusikaltimo pavojingumo.

Nutarime ar nutartyje suimti turi būti nurodoma, kurios būtent konkrečios aplinkybės buvo pagrindas šiai kardomajai priemonei paskirti,

 

105 straipsnis. Suimtų nepilnamečių laikymas

Sulaikyti ar parengtinio kalinimo tvarka suimti nepilnamečiai turi būti laikomi atskirai nuo suaugusiųjų ir nuo nuteistų nepilnamečių.

 

106 straipsnis. Suėmimo trukmės terminai

Tiriant bylą, suėmimas negali trukti ilgiau kaip du mėnesius. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 34 straipsniu, šį terminą gali prailginti tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo Lietuvos TSR Prokuroras ir Vyriausiasis karinis prokuroras iki šešių mėnesių nuo suėmimo dienos. Toliau suėmimo trukmės terminą gali papildomai prailginti tik išimtiniais atvejais TSRS Generalinis Prokuroras ne daugiau kaip trimis mėnesiais.

 

107 straipsnis. Pranešimas apie kaltinamojo suėmimą

Apie tai, kad suėmimas parinktas kardomąja priemone, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas praneša kaltinamojo darbavietei ir artimajam jo giminaičiui. Nutarimo ar nutarties suimti nuorašas pasiunčiamas į kalinimo vietą. Jeigu kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, tai nutarimo ar nutarties nuorašas pasiunčiamas taip pat ir Lietuvos TSR Užsienio reikalų ministerijai.

 

108 straipsnis. Priemonės suimtojo vaikams aprūpinti

Jeigu suimtasis turi vaikų iki 16 metų amžiaus, kurie lieka be priežiūros, tai kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas privalo atiduoti juos giminaičių arba kitų asmenų ar įstaigų rūpybai.

Apie šių priemonių ėmimąsi“ kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas praneša suimtajam.

 

109 straipsnis. Priemonės suimtojo turtui apsaugoti

Jeigu suimtasis turi turtą ar butą, liekantį be priežiūros, tai kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas privalo imtis priemonių jiems apsaugoti. Apie tai jie praneša suimtajam.

 

110 straipsnis. Karinio dalinio vadovybės stebėjimas

Karinio dalinio vadovybės stebėjimas įtariamojo ar kaltinamojo kario yra ėmimasis priemonių, numatytų TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų statutuose, siekiant užtikrinti Įtariamojo ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą, šaukiant kvotėjui, tardytoj. ui, prokurorui, teismui.

Apie stebėjimo nustatymą karinio dalinio vadovybė raštu praneša kvotėjui, tardytojui, prokurorui, teismui, parinkusiems šią kardomąją priemonę.

Karinio dalinio vadovybei turi būti pranešama apie nusikaltimo, ryšium su kuriuo įtariamajam parinkta ši kardomoji priemonė, esmę arba apie pareikšto kaltinamajam kaltinimo esmę.

 

111 straipsnis. Nepilnamečio atidavimas priežiūrai ar stebėjimui

Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo atidavimas tėvų, globėjų, rūpintojų priežiūrai, taip pat vaikų įstaigos administracijos stebėjimui yra kurio nors iš nurodytųjų asmenų arba vaikų įstaigos administracijos rašytinis įsipareigojimas užtikrinti nepilnamečio įtariamoj. o ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą, šaukiant tardytojui, prokurorui, teismui.

Priimant rašytinį. įsipareigojimą, tėvams, globėjams, rūpintojams, taip pat vaikų įstaigas administracijai turi būti pranešama apie nusikaltimo, ryšium su kuriuo nepilnamečiui įtariamajam parenkama ši kardomoji priemonė, esmę arba apie pareikšto nepilnamečiui kaltinamajam kaltinimo esmę. Kartu tėvams, globėjams, rūpintojams pranešama apie jų atsakomybę, jeigu nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis vengs tardymo ar teismo.

Jeigu nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis vengia atvykti į tardymą ar teismą, tai tėvams, globėjams ar rūpintojams, priėmusiems ji prižiūrėti, gali būti skiriamos priemonės, numatytos šio Kodekso 102 straipsnyje asmeniniams laiduotojams.

 

112 straipsnis. Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas

Paskirta įtariamajam ar kaltinamajam kardomoji priemonė panaikinama, kada ji pasidaro toliau nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kada to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia kvotėjas, tardytojas ar prokuroras motyvuotu nutarimu arba. teismas motyvuota nutartimi.

 

Devintasis skirsnis

Protokolai

 

113 straipsnis. Būtinumas rašyti protokolą

Atliekant tardymo veiksmus, taip pat pirmosios instancijos teismo tvarkomuosiuose ir teisiamuosiuose posėdžiuose būtinai rašomi protokolai.

Kvotos, parengtinio tardymo organo, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi, protokolą gali rašyti stenografistas.

 

114 straipsnis. Tardymo veiksmų protokolų turinys

Tardymo veiksmų – apklausų, kratų, poėmių, turto aprašymų, apžiūrų, patikrinimų, parodymų atpažinti, akistatų, tardymo eksperimentų“, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo, paskelbimo kaltinamajam apie tyrimo pabaigimą ir visos bylos pateikimo jam susipažinti – protokolus rašo tą tardymo veiksmą atliekantis asmuo jo eigoje arba tuojau pat po jo pabaigimo. Protokoluose turi būti nurodoma: byla, kurioje daromas tyrimas; tardymo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valanda); tardymo veiksmą atliekantis asmuo ir visi jame dalyvaujantieji ar esantieji akivaizdoje, jį atliekant, asmenys; apklaustųjų asmenų parodymai arba kratos, poėmio, apžiūros, patikrinimo ir kitų tardymo veiksmų aprašymas bei rezultatai; kaltinamojo ir kitų asmenų, dalyvavusių tardymo veiksme ar buvusių akivaizdoje, ji atliekant, pareiškimai.

Protokolus pasirašo atlikusis tardymo veiksmą asmuo, apklaustasis asmuo, vertėjas, kviestiniai, jeigu jie buvo, ir kiti asmenys, dalyvavę tardymo veiksme ar buvę akivaizdoje, ji atliekant.

Prie protokolų gali būti pridedamos fotografijos, planai, schemos, taip pat pėdsakų atliejos ir atspaudai. Šiais atvejais protokole turi būti atitinkama nuoroda.

Visi protokole daromi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti aptariami.

 

115 straipsnis.     Atsisakymo ar negalėjimo pasirašyti tardymo veiksmo protokolą fakto patvirtinimas

Jeigu įtariamasis, kaltinamasis, liudytojas, nukentėjusysis ar kitas asmuo atsisako pasirašyti tardymo veiksmo protokolą, tat pažymima protokole ir patvirtinama tardytojo veiksmą atliekančio asmens parašu.

Atsisakiusiajam pasirašyti protokolą turi būti. suteikiama galimybė paaiškinti atsisakymo priežastis, ir tas paaiškinimas įrašomas į protokolą.

Jeigu asmuo, nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali pasirašyti tardymo veiksmo protokolo, tat pažymima protokole ir patvirtinama tardymo veiksmą atliekančio asmens parašu, taip pat kviestinių parašais.

Jeigu įtariamasis, kaltinamasis, liudytojas ar nukentėjusysis negali dėl tų pačių priežasčių pasirašyti apklausos protokolo, tai kvotėjas, tardytojas, prokuroras kviečia pašalinį asmenį, kuris, apklaustajam asmeniui sutinkant, savo parašu patvirtina, kad apklaustojo asmens parodymai užrašyti teisingai. Šį protokolą pasirašo taip pat kvotėjas, tardytojas, prokuroras.

 

116 straipsnis. Tvarkomojo posėdžio protokolo turinys

Tvarkomojo posėdžio protokole pažymima: posėdžio vieta ir laikas; teismo pavadinimas ir sudėtis, sekretorius, prokuroras, teismo pašaukti asmenys; nagrinėjamoji byla; teismo veiksmai ta eile, kuria jie buvo atliekami; pašauktų į tvarkomąjį posėdį asmenų pareiškimai ir prašymai; nutartys, priimtos, neišeinant į pasitarimo kambarį; nurodymas apie nutarčių priėmimą pasitarimo kambaryje.

Protokolą pasirašo pirmininkaujantysis ir sekretorius.

 

117 straipsnis. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys

Teisiamojo posėdžio protokole pažymima: posėdžio vieta ir laikas, nurodant, kada jis buvo pradėtas ir pabaigtas; teismo pavadinimas ir sudėtis, sekretorius, vertėjas, teisminio nagrinėjimo dalyviai ir kiti teismo pašaukti asmenys; nagrinėjamoji byla; teisiamajam parinkta kardomoji priemonė; duomenys apie teisiamojo asmenybę; teismo veiksmai ta eile, kuria jie buvo atliekami; teisminio nagrinėjimo dalyvių, liudytojų, ekspertų ir kitų asmenų pareiškimai bei prašymai; nutartys, teismo priimtos, neišeinant į pasitarimo kambarį; nurodymas apie nutarčių priėmimą pasitarimo kambaryje; išaiškinimas teisiamajam ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims jų teisių, ir pareigų; kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys, kartu nurodant jų pavardes, vardus, tėvavardžius ir gimimo metus, taip pat ekspertų išvadų turinys; teisiamajame posėdyje padarytų apžiūrų ir kitų įrodymų rinkimo bei tyrimo veiksmų rezultatai; turinys viso to, ką teisminio nagrinėjimo dalyviai prašė įrašyti į protokolą; nurodymas apie teisiamojo posėdžio salėje tvarkos pažeidimo faktus, jeigu jų buvo, ir pažeidėjo asmenybę; trumpas teisminio nagrinėjimo dalyvių ginčų turinys; trumpas teisiamojo paskutinio žodžio turinys; nurodymas apie nuosprendžio paskelbimą ir tvarkos bei termino nuosprendžiui apskųsti išaiškinimą.

Teisiamojo posėdžio protokolas turi būti pasirašomas tuojau pat po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, bet nieku būdu ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis.

Protokolą pasirašo pirmininkaujantysis ir sekretorius..

 

118 straipsnis. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo

Per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo teisminio nagrinėjimo dalyviai gali susipažinti su juo ir pateikti savo pastabas dėl jo, nurodydami jo neteisingumą ar nepilnumą. Pateiktąsias pastabas išnagrinėja pirmininkaujantysis ir, sutikdamas su jomis, patvirtina jų teisingumą ir prijungia jas prie teisiamojo posėdžio protokolo.

Jeigu pirmininkaujantysis nesutinka su pateiktosiomis pastabomis, jos pateikiamos išnagrinėti teismui tvarkomajame posėdyje ta pačia sudėtimi, kuri nagrinėjo bylą.

Jeigu negalima užtikrinti tos pačios teismo sudėties, pirmininkaujantysis ir vienas iš liaudies tarėjų turi būti iš dalyvavusių bylos nagrinėjime teisėjų tarpo. Reikiamais atvejais į tvarkomąjį posėdi šaukiami asmenys, pateikę pastabų dėl protokolo.

Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima motyvuotą nutartį patvirtinti jų teisingumą arba atmesti jas. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir teismo priimta nutartis prijungiamos prie protokolo.

 

Dešimtasis skirsnis

Terminai ir teismo išlaidos

 

119 straipsnis. Terminų skaičiavimas

Šio Kodekso nustatyti terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma ta valanda ir diena, kurią prasideda termino eiga.

Terminas, skaičiuojamas dienomis, pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu atitinkamas veiksmas turi būti atliekamas kvotos organe, pas tardytoją, prokurorą ar teisme, tai terminas pasibaigia nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu.

Terminai, skaičiuojami mėnesiais, pasibaigia atitinkamą paskutinio mėneŠio dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėneŠio dieną.

Jeigu termino pabaiga išeina ne darbo dieną, tai paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.

Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dokumentas, prieš pasibaigiant terminui, yra įteiktas paštui, o suimtų asmenų paduodamas skundas ar kitoks dokumentas,– jeigu jis, prieš pasibaigiant terminui, yra įteiktas kalinimo vietos administracijai.

 

120 straipsnis. Praleisto termino atstatymas

Dėl svarbios priežasties praleistas terminas turi būti atstatomas kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro, kurių žinioje yra byla, nutarimu arba teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi.

Suinteresuoto asmens prašymu, sprendimo, apskųsto, praleidus nustatytą terminą, vykdymas gali būti sustabdomas, iki bus išspręstas praleisto termino atstatymo klausimas.

 

121 straipsnis. Teismo išlaidos

Teismo išlaidas sudaro:

1) sumos, išmokamos liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, vertėjams, kviestiniams;

2) sumos, išleidžiamos daiktiniams įrodymams laikyti, persiųsti ir ištirti;

3) sumos, išmokėtinos juridinei konsultacijai šio Kodekso 56 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais;

4) kitokios nenumatytos išlaidos, kurias turi toje byloje kvotos bei parengtinio tardymo organai ar teismas.

 

122 straipsnis.     Atlyginimas liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, vertėjams, kviestiniams

Asmeniui, šaukiamam liudytoju, nukentėjusiuoju, ekspertu, vertėju ar kviestiniu, paliekamas vidutinis uždarbis jo darbavietėje už visą laiką, jo nedirbtą ryšium su šaukimu pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą. Asmenims, kurie nėra darbininkai ar tarnautojai, išmokamas atlyginimas už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Be to, visi nurodytieji asmenys turi teisę gauti turėtų kelionės išlaidų atlyginimą.

Ekspertas ir vertėjas taip pat turi teisę gauti atlyginimą už savo pareigų atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.

Atlyginama iš kvotos, parengtinio tardymo organų ar teismo lėšų. Atlyginimo tvarką ir išmokėtinų sumų dydžius nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

 

123 straipsnis. Teismo išlaidų išieškojimas

Pripažinęs teisiamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nutarti išieškoti iš teisiamojo teismo išlaidas.

Teismas turi teisę nutarti išieškoti teismo išlaidas ir iš tokio teisiamojo, kuris pripažintas kaltu, bet atleistas nuo bausmės.

Jeigu byloje pripažinti kaltais keli teisiamieji, tai teismas nutaria, kiek teismo išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno jų, priklausomai nuo šių asmenų kaltės, jų atsakomybės laipsnio ir turtinės padėties.

Byloje dalyvaujančio pagal paskyrimą advokato darbo apmokėjimo tvarką nustato šio Kodekso 350 straipsnyje numatytos taisyklės.

 

124 straipsnis.     Teismo išlaidų klausimo išsprendimas, nutraukiant baudžiamąją bylą, išteisinant teisiamąjį, taip pat teisiamajam neišsigalint

Nutraukiant baudžiamąją bylą ar išteisinant teisiamąjį, taip pat neišsigalint asmeniui, iš kurio turi būti išieškomos teismo išlaidos, jos apmokamos iš valstybės lėšų.

Teisiamąjį išteisindamas baudžiamojoje byloje, keliamoje tik dėl nukentėjusiojo skundo, teismas turi teisę nutarti, kad visas teismo išlaidas. ar jų dalį turi apmokėti asmuo, dėl kurio skundo buvo pradėta byla.

Nutraukdamas bylą dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju, teismas turi teisę nutarti, kad teismo išlaidas turi apmokėti kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.

 

ANTRASIS SKYRIUS

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS IŠKĖLIMAS

 

Vienuoliktasis skirsnis

Baudžiamosios bylos iškėlimas

 

125 straipsnis. Vados ir pagrindai baudžiamajai bylai iškelti

Vados baudžiamajai bylai iškelti yra šios:

1) žodiniai ir rašytiniai piliečių pareiškimai;

2) valstybinių ir visuomeninių Įstaigų, Įmonių, organizacijų ir pareigūnų pranešimai;

3) spaudoje paskelbti pranešimai;

4) kaltininko atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą;

5) betarpiškas kvotos organo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo iškėlimas aikštėn nusikaltimo požymių.

Baudžiamoji byla gali būti iškeliama tik tais atvejais, kai pakanka duomenų, rodančių, kad yra nusikaltimo požymiai.

Gautą pareiškimą ar pranešimą, esant reikalui, patikrina prokuroras, tardytojas ar kvotos organas ne vėliau kaip per dešimt dienų.

 

126 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimas tik dėl nukentėjusiojo skundo

Baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio pirmojoje dalyje ir 133 straipsnyje, keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo. Šiose bylose kaltinimo teisė, nagrinėjant bylą teisme, priklauso nukentėjusiajam, ir byla turi būti nutraukiama, jeigu nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju.

Nukentėjusiajam susitaikyti su kaltinamuoju leidžiama tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas teisėjas iškelia dėl nukentėjusiojo skundo ir teismas nagrinėja be parengtinio tyrimo, išskyrus tuos atvejus, kai parengtinio tyrimo darymą pripažįsta esant reikalingą prokuroras, teisėjas ar teismas. Byla, kurioje buvo padarytas parengtinis tyrimas, negali būti nutraukiama dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju.

Prokuroras turi teisę bet kuriuo momentu įstoti į baudžiamąją bylą, teisėjo iškeltą dėl nukentėjusiojo skundo, ir palaikyti kaltinimą teisme, jeigu to reikalauja valstybės ar visuomenės interesų arba piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Prokuroro įstojimas į bylą neatima iš nukentėjusiojo teisės palaikyti kaltinimą teisme, tačiau šiais atvejais byla negali būti nutraukiama dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju.

Bylos dėl nusikaltimų“ numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio pirmojoje dalyje ir 142 straipsnyje, yra keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo, bet negali būti nutraukiamos dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju. Procesas šiose bylose vyksta bendra tvarka.

Išimtiniais atvejais, jeigu byla dėl kurio nors nusikaltimo, numatyto Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio pirmojoje dalyje ir 133 bei 142 straipsniuose, turi ypatingą visuomeninę reikšmę arba jeigu nukentėjusysis dėl bejėgiškos savo būklės, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitokių priežasčių neįstengia ginti savo teisių ir teisėtų interesų, prokuroras turi teisę iškelti tokią bylą ir nesant nukentėjusiojo skundo. Šiais atvejais byla negali būti nutraukiama dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju, ir procesas tokioje byloj. e vyksta bendra tvarka.

 

127 straipsnis. Pareiškimai ir pranešimai apie nusikaltimą

Piliečių pareiškimai apie nusikaltimą gali būti žodiniai ir rašytiniai. Žodinius pareiškimus kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas įrašo į protokolą, kurį pasirašo pareiškėjas. Pareiškėjui šiuo atvejų turi būti išaiškinama jo atsakomybė pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 188 straipsnį už melagingą pranešimą. Tai atitinkamai pažymima protokole ir patvirtinama pareiškėjo ir priėmusiojo pareiškimą asmens parašais. Rašytiniai pareiškimai turi būti pasirašyti to asmens, kuris juos pateikia.

Valstybinių bei visuomeninių įstaigų, įmonių, organizacijų ir pareigūnų pranešimai apie nusikaltimą turi būti pateikiami raštu.

 

128 straipsnis. Būtinumas išnagrinėti pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimą

Prokuroras, tardytojas, kvotos organas ar teisėjas privalo priimti pareiškimus ir pranešimus apie bet kokį padarytą ar rengiamą nusikaltimą ir ne vėliau kaip per tris dienas nuo pareiškimo ar pranešimo gavimo dienos, o išimtiniais atvejais – ne vėliau kaip per dešimt dienų, priimti dėl jų sprendimą.

Dėl gautų pareiškimų ir pranešimų gali būti išreikalaujama reikiama medžiaga ir gaunami paaiškinimai, tačiau šio Kodekso numatyti tardymo veiksmai neatliekami.

Dėl gauto pareiškimo ar pranešimo turi būti priimamas vienas iš šių sprendimų:

1) iškelti baudžiamąją bylą;

2) atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą;

3) perduoti pareiškimą ar pranešimą pagal tardymini priklausomumą ar teismingumą.

Apie priimtą sprendimą pranešama pareiškėjui.

 

129 straipsnis. Kaltininko atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą

Jeigu kaltininkas atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nustatoma atvykusioj o asmenybė ir surašomas protokolas, kuriame smulkiai išdėstomas padarytasis pareiškimas. Protokolą pasirašo asmuo, kuris atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą, taip pat surašiusis protokolą kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas;

 

130 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimo tvarka

Esant šio Kodekso 125 straipsnyje nurodytai vadai ir pagrindui, kvotos organas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas privalo iškelti baudžiamąją bylą. Baudžiamosios bylos iškėlimo reikalu priimamas nutarimas, o kai bylą kelia teismas,– nutartis, kur turi būti nurodoma vada ir pagrindas baudžiamajai bylai iškelti, baudžiamasis įstatymas, pagal kurį byla keliama, taip pat tolesnis bylos perdavimas.

 

131 straipsnis. Atsisakymas iškelti baudžiamąją bylą

Jeigu nėra pagrindo baudžiamajai bylai iškelti, taip pat jeigu yra aplinkybių, kurios bylą daro negalimą, prokuroras, tardytojas, kvotos organas, teisėjas ar teismas atsisako iškelti baudžiamąją bylą.

Jeigu gautajame pareiškime ar pranešime yra duomenų apie administracinį ar drausminį nusižengimą arba apie kitokį viešosios tvarkos ir socialistinio bendro gyvenimo taisyklių pažeidimą, prokuroras, tardytojas, kvotos organas, teisėjas ar teismas turi teisę perduoti gautąjį -pareiškimą ar pranešimą išnagrinėti visuomeninei organizacijai, draugiškajam teismui, darbo žmonių kolektyvui arba perduoti gautąją medžiagą išspręsti administracine ar drausmine tvarka.

Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją bylą, tuo reikalu priimamas motyvuotas nutarimas, o kai iškelti baudžiamąją bylą atsisako teismas,– nutartis. Tai pranešama piliečiui, įstaigai, įmonei ar visuomeninei organizacijai, iš kurių gautas pareiškimas ar pranešimas, ir išaiškinama jiems teisė apskųsti šį nutarimą ar nutartį.

Atsisakymas iškelti baudžiamąją bylą gali būti pareiškėjo apskundžiamas atitinkamai reikiamam prokurorui ar aukštesniam teismui.

 

132 straipsnis. Organo, iškėlusio baudžiamąją bylą, veiksmai po bylos iškėlimo

Iškėlus baudžiamąją bylą:

1) kvotos organas pradeda daryti kvotą ir ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas pa-siunčia prokurorui nutarimo iškelti baudžiamai

2) bylą nuorašą;

3) tardytojas pradeda daryti parengtinį tardymą ir ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas pasiunčia prokurorui nutarimo iškelti baudžiamąją bylą ir priimti bylą savo žinion nuorašą;

4) prokuroras perduoda bylą tyrimui daryti;

5) teisėjas ir teismas perduoda bylą tyrimui daryti arba, kai parengtinį tyrimą daryti nebūtina, ją priima nagrinėti iš esmės betarpiškai teisme.

 

133 straipsnis. Prokuroro vykdoma baudžiamosios bylos iškėlimo teisėtumo priežiūra

Baudžiamosios bylos iškėlimo teisėtumą prižiūri prokuroras.

Jeigu kvotos organas ar tardytojas bylą iškėlė be teisėtos vados ir pagrindo, prokuroras savo nutarimu panaikina kvotos organo ar tardytojo nutarimą iškelti bylą ir atsisako iškelti baudžiamąją bylą arba nutraukia bylą į jeigu joje buvo atlikta tardymo veiksmų.

Jeigu nepagrįstai atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, prokuroras savo nutarimų panaikina kvotos organo ar tardytojo priimtą tuo reikalu nutarimą, iškelia bylą ir perduoda ją tyrimui daryti.

Jeigu nepagrįstai iškėlė bylą arba atsisakė ją iškelti teisėjas ar teismas, tai prokuroras šio Kodekso nustatyta tvarka paduoda protestą atitinkamai dėl teisėjo nutarimo ar teismo nutarties.

 

TREČIASIS SKYRIUS

KVOTA IR PARENGTINIS TARDYMAS

 

Dvyliktasis skirsnis

Kvota

 

134 straipsnis. Kvotos organai

Kvotos organai yra šie:

1) milicijos organai;

2) valstybės saugumo organai – įstatymo priskirtose jų žiniai bylose;

3) karinių dalinių bei junginių vadai ir karinių Įstaigų viršininkai – bylose dėl visų nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs kariai, taip pat karo prievolininkai, atlikdami mokomuosius pratimus; bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro ginkluotųjų pajėgų darbininkai ir tarnautojai ryšium su tarnybinių pareigų ėjimu arba dalinio, junginio, karinės įstaigos buvimo vietoje;

4) pataisos darbų įstaigų viršininkai – bylose dėl nusikaltimų nustatytai tarnybos ėjimo tvarkai, kuriuos padaro šių įstaigų bendradarbiai, taip pat bylose dėl nusikaltimų, kurie padaromi pataisos darbų įstaigos buvimo vietoje;

5) valstybinės priešgaisrinės priežiūros organai – bylose dėl gaisrų ir dėl priešgaisrinių taisyklių pažeidimo;

6) pasienio apsaugos organai – valstybės sienos pažeidimo bylose;

7) esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai.

 

135 straipsnis.     Kvotos organo veiksmai bylose, kuriose būtina daryti parengtinį tardymą

Esant požymiams tokio nusikaltimo, dėl kurio parengtinį tardymą daryti būtina, kvotos organas iškelia baudžiamąją bylą ir, vadovaudamasis šio Kodekso nustatytomis taisyklėmis, atlieka neatidėliotinus tardymo veiksmus nusikaltimo pėdsakams nustatyti ir įtvirtinti: apžiūrą, kratą, poėmį, patikrinimą, įtariamųjų sulaikymą ir apklausą, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausą.

Apie iškeltą aikštėn nusikaltimą ir pradėtą kvotą kvotos organas tuojau praneša prokurorui.

Atlikęs neatidėliotinus tardymo veiksmus bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti būtina, kvotėjas perduoda kvotos medžiagą tardytojui, kad šis padarytų parengtinį tardymą. Tuo reikalu kvotėjas priima nutarimą.

Tardytojas turi teisę bylą, esančią kvotos organo žinioje, bet kuriuo momentu priimti savo žinion.

Perdavęs bylą tardytojui, kvotos organas gali atlikti joje tardymo ir paieškos veiksmus tik tardytojo pavedimu. Jeigu perduota tardytojui byla, kurioje nebuvo galima susekti padariusio nusikaltimą asmens, kvotos organas toliau vykdo operatyvines paieškos priemones nusikaltėliui nustatyti, Apie rezultatus jis praneša tardytojui.

 

136 straipsnis.     Kvotos darymo tvarka bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti nebūtina

Baudžiamosiose bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti nebūtina, kvotos medžiaga yra pagrindas bylai nagrinėti teisme. Šiais atvejais kvota daroma, laikantis visų taisyklių, šio Kodekso numatytų parengtiniam tardymui daryti, su ta išimtimi, kad, darant kvotą, gynėjui dalyvauti neleidžiama, o nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, baigus kvotą, nesusipažįsta su bylos medžiaga ir tik pranešama jiems apie kvotos pabaigimą ir bylos perdavimą prokurorui.

Baigus kvotą, jos medžiaga pateikiama prokurorui, kuris patvirtina kaltinamąją, išvadą ir perduoda bylą nagrinėti teisme.

Kvotos nutraukimo reikalu priimamas motyvuotas nutarimas.

 

137 straipsnis. Sulaikymas asmens, įtariamo padarius nusikaltimą

Kvotos organas ar tardytojas turi teisę sulaikyti asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, tik esant vienam iš šių pagrindų:

1) kai šis asmuo užkluptas bedarąs nusikaltimą arba tuoj po to, kai jis nusikaltimą padarė;

2) kai mačiusieji, jų tarpe ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo šį asmenį kaip padariusį nusikaltimą;

3) kai ant įtariamojo ar jo drabužių, prie jo arba, jo bute rasta aiškių nusikaltimo pėdsakų.

Kai yra kitų duomenų, duodančių pagrindo įtarti asmenį padarius nusikaltimą, šis asmuo gali būti sulaikomas tik tuo atveju, jeigu jis pasikėsino pabėgti, arba kai jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, arba kai nenustatyta Įtariamojo asmenybė.

Asmuo, sulaikytas kaip įtariamas padaręs nusikaltimą, turi teisę apskųsti kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmus, duoti paaiškinimus ir pareikšti prašymus.

Asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, gali būti sulaikomas ne daugiau kaip septyniasdešimt dviem valandoms.

Apie kiekvieną atsitikimą, kai yra sulaikytas asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, kvotos organas arba tardytojas privalo surašyti protokolą, kuriame nurodoma sulaikytojo asmens pavardė, vardas, tėvavardis, gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, taip pat kiti duomenys apie jo asmenybę, sulaikymo aplinkybės, vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valanda), žinios apie nusikaltimą, kurio padarymu įtariamas sulaikytasis asmuo, sulaikymo pagrindas bei motyvai ir sulaikiusis pareigūnas. Sulaikymo protokolą pasirašo sulaikiusis asmuo ir sulaikytasis.

Apie sulaikymą per dvidešimt keturias valandas pranešama prokurorui. Prokuroras per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo pranešimo apie sulaikymą gavimo momento privalo duoti sankciją sulaikytojo suėmimui arba paleisti jį.

 

138 straipsnis. Įtariamo padarius nusikaltimą asmens apklausa

Įtariamasis apklausiamas ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas nuo sulaikymo momento.

Prieš apklausą įtariamajam turi būti išaiškinamos jo teisės, numatytos šio Kodekso 137 straipsnyje jam turi būti paskelbiama, kurio nusikaltimo padarymu jis įtariamas, ir tai pažymima apklausos protokole.

Įtariamasis apklausiamas, laikantis visų taisyklių, šio Kodekso nustatytų kaltinamojo apklausai.

 

139 straipsnis. Kvotos darymo terminai

Bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti būtina, kvota turi būti pabaigiama per dešimt dienų nuo baudžiamosios bylos iškėlimo momento.

Bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti nebūtina, kvota turi būti pabaigiama per vieną mėnesį nuo baudžiamosios bylos iškėlimo momento, įskaitant į šį laiką surašymą kaltinamosios išvados arba nutarimo nutraukti ar sustabdyti bylą. Kvotos terminą gali prailginti prokuroras, betarpiškai prižiūrintis kvotos darymą toje byloje, bet ne daugiau kaip vienu mėnesiu. Išimtiniais atvejais kvotos darymo byloje terminas gali būti toliau prailginamas pagal šio Kodekso 150 straipsnyje nustatytas taisykles.

 

140 straipsnis. Kvotos organo veiksmų apskundimas

Skundai dėl kvotos organo veiksmų paduodami ir išsprendžiami šio Kodekso 242 ir 243 straipsniuose numatyta tvarka.

 

141 straipsnis. Prokuroro vykdoma kvotos darymo priežiūra

Kvotos organų veikloje įstatymų vykdymo tikslumą prižiūri prokuroras.

Prokuroras turi teisę duoti kvotos organui nurodymus dėl kvotos ar neatidėliotinų tardymo veiksmų atlikimo, dėl kardomosios priemonės įtariamajam ir kaitinamajam parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo, taip pat dėl pasislėpusių nusikaltėlių paieškos.

Prokuroras turi teisę reikalauti iš kvotos organo patikrinimui baudžiamųjų bylų, dokumentų, medžiagos ir kitokių žinių apie padarytus nusikaltimus, dalyvauti, darant kvotą bei atliekant neatidėliotinus tardymo veiksmus, ir reikiamais atvejais pats daryti tyrimą bet kurioje byloje,

Prokuroras turi teisę grąžinti kvotos organui baudžiamąsias bylas su savo nurodymais dėl papildomo tyrimo padarymo, panaikinti neteisėtus ir nepagrįstus kvotos organo nutarimus, nušalinti kvotėją nuo tolesnio kvotos darymo, jeigu kvotėjas, tirdamas bylą, pažeidė įstatymą, paimti bet kurią bylą iš kvotos organo ir perduoti ją parengtinio tardymo organui, taip pat pavesti kvotos organui atlikti atskirus tardymo veiksmus tardytojo žinioj. e esančiose bylose, kaip antai; sulaikyti, atvesdinti, suimti kaltinamąjį, padaryti kratą, poėmį, atlikti pasislėpusių nusikaltėlių pa. iešką.

Prokuroras, sistemingai tikrindamas sulaikytųjų laikymo vietas, privalo griežtai sekti, ar kvotos organai teisėtai sulaiko asmenis, įtariamus padarius nusikaltimus, ir motyvuotu savo nutarimu tuojau paleisti neteisėtai sulaikytus asmenis.

Prokuroras turi teisę šio Kodekso 5–9 straipsniuose nurodytais pagrindais nutraukti baudžiamąsias bylas, esančias kvotos organo žinioje.

Prokuroro nurodymai baudžiamojoje byloje duodami tik raštu, ir jie kvotos organui yra privalomi.

Kvotos organas turi teisę apskųsti prokuroro nurodymus aukštesniam prokurorui, nesustabdydamas jų vykdymo.

 

Tryliktasis skirsnis

Bendrosios parengtinio tardymo darymo sąlygos

 

142 straipsnis. Parengtinio tardymo organai

Parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose daro prokuratūros tardytojai, o bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 62–68, 70, 71, 73, 74, 77, 78, 82, 83, 87, 88 (kiek jis liečia nepranešimą apie valstybinius nusikaltimus, numatytus 62–67 ir 70 straipsniuose), 89 (kiek jis liečia valstybinių nusikaltimų, numatytų 62–67, 70, 77 ir 87 straipsniuose, slėpimą) straipsniuose ir 273 straipsnio „a“, „b“ ir „c“ punktuose,– taip pat valstybės saugumo organų tardytojai.

 

143 straipsnis. Parengtinio tardymo būtinumas

Daryti parengtinį tardymą būtina bylose dėl valstybinių ir karinių nusikaltimų, bylose dėl nusikaltimų, padarytų nepilnamečių ir asmenų, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali patys pasinaudoti savo teise į gynybą.

Daryti parengtinį tardymą taip pat būtina bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 90 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 91 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 92 straipsnyje, 93 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 94 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 95 straipsnyje, 99 straipsnio antrojoje dalyje, 104– 111, 114, 118–124, 127 straipsniuose, 129 straipsnio antrojoje dalyje, 130, 131 straipsniuose, 132 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 134–145 straipsniuose, 147 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 148 straipsnyje, 153 straipsnio antrojoje dalyje, 156–161, 166 straipsniuose, 169 straipsnio antrojoje dalyje, 177–185, 188, 201, 203 straipsniuose, 205 straipsnio antrojoje dalyje, 222–224 straipsniuose, 229 straipsnio antrojoje dalyje, 230, 231, 237 straipsniuose, 246 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse ir 248 straipsnyje.

Bylose dėl kitų nusikaltimų parengtinis tardymas daromas tik tuo atveju, jeigu tai pripažįsta esant reikalinga tardytojas, prokuroras ar teismas.

 

144 straipsnis. Visuomenės įtraukimas dalyvauti nusikaltimų išaiškinime

Darydamas tyrimą, tardytojas gali plačiai naudotis visuomenės pagalba nusikaltimams išaiškinti ir juos padariusiems asmenims nustatyti, taip pat padedančioms daryti nusikaltimus aplinkybėms atskleisti ir pašalinti.

 

145 straipsnis. Parengtinio tardymo darymo vieta

Parengtinis tardymas daromas tame rajone, kur padarytas nusikaltimas. Siekiant, kad byla būtų kuo greičiausiai ir pilniausiai ištirta, tyrimas gali būti daromas nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietoje, taip pat įtariamojo, kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietoje.

Tardytojas, gavęs žinių apie nusikaltimą, kurį turi tirti kitas tardymo organas, privalo iškelti baudžiamąją bylą, atlikti neatidėliotinus tardymo veiksmus ir perduoti bylą pagal tardyminį priklausomumą. Tardyminio priklausomumo klausimą sprendžia tos vietos, kur tyrimas pradėtas, prokuroras.

 

146 straipsnis. Atskirieji tardytojo pavedimai

Esant reikalui atskirus tardymo veiksmus atlikti kitame rajone, tardytojas turi teisę pats juos atlikti arba pavesti jų atlikimą atitinkamam tardytojui ar kvotos organui. Šie privalo pavedimą dėl atskirų tardymo veiksmų atlikimo įvykdyti ne vėliau kaip per dešimt dienų.

 

147 straipsnis. Parengtinio tardymo darymo pradžia

Parengtinis tardymas daromas tiktai iškėlus baudžiamąją bylą ir laikantis šio Kodekso nustatytos tvarkos.

Pradėdamas daryti tardymą, tardytojas priima nutarimą priimti bylą savo žinion, jeigu toks nutarimas nebuvo priimtas, iškeliant baudžiamąją bylą. Nutarimo priimti bylą savo žinion nuorašą tardytojas per dvidešimt keturias valandas pasiunčia prokurorui.

 

148 straipsnis. Kelių tardytojų daromas baudžiamojoje byloje parengtinis tardymas

Jeigu byla yra sudėtinga ar didelė, parengtinis tardymas gali būti pavedamas keliems tardytojams.

Vienas iš tardytojų paskiriamas grupės vadovu. Jis priima bylą savo žinion ir vadovauja kitų tardytojų veiksmams. Šiuo atveju įtariamajam, kaltinamajam, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui paskelbiama visa tardytojų sudėtis. Apie tai surašomas protokolas.

 

149 straipsnis. Baudžiamųjų bylų sujungimas ir išskyrimas

Į vieną bylą gali būti sujungiamos tik tos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu viename ar keliuose nusikaltimuose, arba bylos, kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, taip pat bylos, kuriose vienas asmuo kaltinamas nusikaltimo padarymu, o kitas–riš anksto nepažadėtu to paties nusikaltimo slėpimu ar nepranešimu apie jį.

Išskirti bylą leidžiama tik tais atvejais, kada tai būtinai reikalinga, į eigų tat neatsiliepia bylos ištyrimo bei išsprendimo visapusiškumui, pilnumui ir objektyvumui.

Bylos sujungiamos ir išskiriamos tardytojo ar prokuroro nutarimu.

 

150 straipsnis. Parengtinio tardymo terminai

Parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje turi būti pabaigiamas ne vėliau kaip per du mėnesius.

Į parengtinio tardymo terminą Įeina laikas nuo bylos iškėlimo momento iki to momento, kada perduodama prokurorui byla su kaltinamąja išvada ar nutarimu perduoti bylą teismui, kad būtų išnagrinėtas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimas, arba iki bylos nutraukimo ar sustabdymo.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą tardymo terminą prailgina Lietuvos TSR Prokuroras pagal motyvuotą tardytojo nutarimą.

Bylose, esančiose karinių tardytojų žinioje, parengtinio tardymo terminą, nustatytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, gali prailginti karinės apygardos, karimo laivyno karinis prokuroras ne daugiau kaip dviem mėnesiais.

Toliau prailginti tardymo terminą gali tik išimtiniais atvejais Lietuvos TSR Prokuroras, Vyriausiasis karinis prokuroras arba TSRS Generalinis Prokuroras.

Teismui grąžinus bylą tardymui papildyti, taip pat atnaujinus sustabdytą ar nutrauktą bylą, papildomojo tardymo terminą nustato prokuroras, prižiūrintis tardymą, vieno mėnesio ribose, skaičiuojant nuo to momento, kai tardytojas priėmė bylą savo žinion. Toliau terminas prailginamas bendrais pagrindais.

 

151 straipsnis. Vertėjo dalyvavimo būtinumas

Kai įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, liudytojas, ekspertas nemoka kalbos, kuria vyksta bylos procesas, ir kai tardytojas nemoka nurodytųjų asmenų gimtosios kalbos ar kitos kalbos, kurią šie asmenys moka, tardytojas kviečia vertėją. Tuo reikalu jis priima nutarimą.

Apklausiant nebylį ar kurčiąjį, ta pačia tvarka kviečiamas asmuo, suprantantis nebylio ar kurčioj o ženklus.

Jeigu vertėjas neatvyksta be svarbios priežasties arba atsisako be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas, jam gali būti skiriama nuobauda – iki 10 rublių bauda. Ji skiriama rajono (miesto) liaudies teismo nutartimi, remiantis tardytojo protokolu.

Už žinomai neteisingą išvertimą vertėjas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį. Už žinomai neteisingą išvertimą parengtiniame tardyme vertėjas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendra tvarka.

 

152 straipsnis. Nušalinimas vertėjo parengtiniame tardyme

Nušalinimą vertėjui parengtiniame tardyme gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas bei civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Vertėjo nušalinimą parengtiniame tardyme išsprendžia tardytojas ar prokuroras sutinkamai su taisyklėmis, išdėstytomis šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose, su tuo apribojimu, kad pirmesnis asmens dalyvavimas byloje kaip vertėjo negali būti pagrindas jam nušalinti.

 

153 straipsnis. Šaukimas kviestinių parengtiniame tardyme

Darant apžiūrą, kratą, poėmį, patikrinimą, taip pat atliekant kitus tardymo veiksmus, šio Kodekso numatytais atvejais šaukiami ne mažiau kaip du kviestiniai.

Kviestiniais gali būti šaukiami bet kurie byloje nesuinteresuoti piliečiai.

Kviestinis privalo patvirtinti veiksmų, kuriuos atliekant jis buvo akivaizdoje, faktą, turinį ir rezultatus. Kviestinis turi teisę daryti pastabas dėl. atliktų veiksmų. Kviestinio pastabos turi būti įrašomos į atitinkamo tardymo veiksmo protokolą.

Prieš pradėdamas tardymo veiksmą, kurį atliekant yra akivaizdoje kviestiniai, tardytojas išaiškina jiems jų pareigas ir teises.

Jeigu asmuo be svarbių priežasčių atsisako atlikti kviestinio pareigas, jam gali būti skiriama nuobauda–aki 10 rublių bauda. Ji skiriama rajono (miesto) liaudies teismo nutartimi, remiantis tardytojo protokolu.

 

154 straipsnis. Pripažinimo nukentėjusiuoju tvarka parengtiniame tardyme

Tardytojas, iš bylos matydamas, kad nusikaltimu piliečiui padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos, savo iniciatyva arba remdamasis iš to asmens gautu pareiškimu, priima motyvuotą nutarimą pripažinti jį nukentėjusiuoju ir apie tai praneša nukentėjusiajam arba jo atstovui. Kartu jiems išaiškinamos šio Kodekso 60 straipsnyje numatytos nukentėjusiojo teisės. Tai pažymima nutarime.

 

155 straipsnis. Pripažinimo civiliniu ieškovu tvarka parengtiniame tardyme

Tardytojas, iš bylos matydamas, kad nusikaltimu piliečiui, įstaigai, įmonei ar organizacijai padaryta materialinės žalos, privalo išaiškinti jiems ar jų atstovams teisę pareikšti civilinį ieškinį ir apie tai surašo protokolą arba praneša raštu.

Jeigu civilinis ieškinys pareiškiamas, tardytojas privalo priimti motyvuotą nutarimą pripažinti civiliniu ieškovu arba atsisakyti pripažinti juo ir apie tai praneša atitinkamai piliečiui, įstaigai, įmonei ar organizacijai.

Atvykus asmeniui, pripažintam civiliniu ieškovu, arba jo atstovui, tardytojas išaiškina jiems jų teises, numatytas šio Kodekso 61 straipsnyje, ir apie tai pažymi nutarime.

 

156 straipsnis. Patraukimo civiliniu atsakovu tvarka parengtiniame tardyme

Tardytojas, iš bylos matydamas, kad už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą pagal įstatymą materialiai turi atsakyti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti piliečiai arba Įstaiga, įmonė, organizacija, priima motyvuotą nutarimą patraukti atitinkamą pilietį ar įstaigą, įmonę, organizaciją civiliniu atsakovu. Nutarimas paskelbiamas civiliniam atsakovui ar jo atstovui. Kartu jiems išaiškinamos šio Kodekso 62 straipsnyje numatytos civilinio atsakovo teisės, ir tai pažymima nutarime.

 

157 straipsnis. Neleistinumas pagarsinti parengtinio tyrimo duomenų

Parengtinio tyrimo duomenys gali būti pagarsinami tik kvotėjo, tardytojo ar prokuroro leidimu ir tik ta apimtimi, kuria šie pripažįsta tai esant galima.

Reikiamais atvejais kvotėjas, tardytojas ar prokuroras įspėja liudytoją, taip pat nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, kaltinamojo gynėją, ekspertą, vertėją, kviestinius ir kitus asmenis, buvusius akivaizdoje, atliekant tardymo veiksmus, kad neleistina be jo leidimo pagarsinti parengtinio tyrimo duomenų. Tuo reikalu iš šių asmenų gali būti paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas su įspėjimu dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso. 193 straipsnį.

 

158 straipsnis.     Tardytojo pareiga užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kiek jis liečia turto konfiskavimą

Tirdamas bylą dėl nusikaltimo, už kurį gali būti skiriama turto konfiskavimo bausmė, tardytojas privalo imtis priemonių, kad nebūtų paslėptas kaltinamojo turtas.

 

159 straipsnis. Priemonės pašalinti aplinkybėms, padedančioms padaryti nusikaltimą

Darydamas tyrimą, tardytojas privalo išaiškinti aplinkybes, padedančias padaryti nusikaltimą, ir kreiptis į atitinkamas valstybines ar visuomenines įstaigas, įmones, organizacijas su teikimu imtis priemonių šioms aplinkybėms pašalinti.

Valstybinės ar visuomeninės įstaigos, įmonės, organizacijos privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį išnagrinėti tardytojo teikimą, imtis reikiamų priemonių ir pranešti apie tai tardytojui.

 

160 straipsnis. Prokuroro vykdoma parengtinio tardymo priežiūra

Parengtinio tardymo organų veikloje įstatymų vykdymo tikslumą prižiūri prokuroras.

Prokuroras privalo griežtai žiūrėti, kad nė vienas pilietis nebūtų neteisėtai ir nepagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kad nebūtų kitaip neteisėtai suvaržomos jo teisės, taip pat žiūrėti, kad būtų nenukrypstamai laikomasi šio Kodekso nustatytos parengtinio tardymo tvarkos.

Prokuroras turi teisę duoti parengtinio tardymo organui nurodymus dėl nusikaltimų ištyrimo, kardomosios priemonės kaltinamajam parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo, taip pat dėl pasislėpusių nusikaltėlių paieškos.

Prokuroras turi teisę reikalauti iš parengtinio tardymo organo pateikti patikrinimui baudžiamąsias bylas, dokumentus, medžiagą ir kitokias žinias apie padarytus nusikaltimus, dalyvauti, darant parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose, ir reikiamais atvejais pats padaryti tyrimą bet kurioje byloje.

Prokuroras turi teisę grąžinti baudžiamąsias bylas parengtinio tardymo organui su savo nurodymais dėl papildomo ištyrimo, panaikinti neteisėtus ir nepagristus tardytojo nutarimus, nušalinti tardytoją nuo tolesnio tardymo darymo byloje, jeigu jis, darydamas tardymą, pažeidė įstatymą, taip pat turi teisę, siekdamas užtikrinti kuo pilniausią ir objektyviausią ištyrimą, perduoti bylas iš vieno tardytojo kitam.

Prokuroras turi teisę nutraukti baudžiamąsias bylas, esančias parengtinio tardymo organo žinioje, remdamasis šio Kodekso 5–9 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Prokuroro nurodymai baudžiamojoje byloje duodami raštu, ir jie tardytojui yra privalomi, išskyrus šio Kodekso 48 straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

 

Keturioliktasis skirsnis

Kaltinimo pareiškimas ir kaltinamojo apklausa

 

161 straipsnis. Patraukimas kaltinamuoju

Esant pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą pareikšti kaltinimą nusikaltimo padarymu, tardytojas priima motyvuotą nutarimą patraukti tą asmenį kaltinamuoju.

 

162 straipsnis. Nutarimas patraukti kaltinamuoju

Nutarime patraukti kaltinamuoju turi būti nurodoma: nutarimo surašymo laikas ir vieta; kas jį surašė; traukiamo kaltinamuoju asmens pavardė, vardas ir tėvavardis; nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas tas asmuo, kartu nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą ir kitas aplinkybes, kiek jos nustatytos bylos medžiaga; baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą, taip pat pagrindiniai įrodymai, kuriuos tardytojas laiko esant galima nurodyti.

 

163 straipsnis. Kaltinamojo šaukimo tvarka

Laisvas kaltinamasis šaukiamas pas tardytoją šaukimu, kuris įteikiamas kaltinamajam pasirašytinai, kartu nurodant įteikimo laiką. Šaukimas gali būti perduodamas taip pat telefonograma ar telegrama, kurios įteikiamos kaltinamajam pasirašytinai. Jo parašas, kad šaukimas įteiktas, grąžinamas tardytojui prijungti prie bylos.

Saukime turi būti nurodoma: kas šaukiamas kaltinamuoju, kur ir pas ką, atvykimo diena ir valandą, taip pat neatvykimo pasekmės.

Kaltinamajam laikinai nesant, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių šeimos narių, namų valdybai, kaltinamojo darbavietės administracijai ar vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

Jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus asmuo kaltinamuoju šaukiamas paprastai per savo tėvus ar kitus įstatyminius atstovus. Kitokia tvarka leidžiama tik tais atvejais, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

Suimtas kaltinamasis šaukiamas per kalinimo vietos administraciją.

 

164 straipsnis. Kaltinamojo atvykimo privalomumas

Tardytojo šaukiamas, kaltinamasis privalo atvykti paskirtu laiku.

Svarbiomis kaltinamojo neatvykimo, tardytojui šaukiant, priežastimis laikomos šios:

1) tai, kad kaltinamasis ne laiku gavo šaukimą;

2) liga, dėl kurios kaltinamasis negali atvykti;

3) kitokios aplinkybės, faktiškai atimančios iš kaltinamojo galimybę atvykti paskirtu laiku.

 

165 straipsnis. Kaltinamojo atvesdinimas

Jeigu kaltinamasis neatvyksta be svarbios priežasties, jis, tardytojo nutarimu, gali būti atvesdinamas.

Tardytojo nutarimas atvesdinti paskelbiamas kaltinamajam.

Kaltinamasis negali būti atvesdinamas naktį, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

Atvesdinti kaltinamąjį be išankstinio šaukimo galima tik tais atvejais, kai kaltinamasis slapstosi. nuo tardymo arba neturi aiškios gyvenamosios vietos.

Atvesdina, tardytojo pavedimu, milicija.

 

166 straipsnis. Kaltinimo pareiškimas

Kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip per dvi dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju priėmimo momento ir nieku būdu ne vėliau kaip kaltinamojo atvykimo arba jo atvesdinimo dieną.

Siame straipsnyje nustatytas kaltinimo pareiškimo terminas nutrūksta, jeigu kaltinamasis pasislepia nuo tardymo arba, tardytojo šaukiamas, neatvyksta.

Tardytojas, įsitikinęs kaltinamojo asmens tapatybe, paskelbia jam nutarimą patraukti kaltinamuoju ir išaiškina pareikštojo kaltinimo esmę.

Šių veiksmų atlikimas patvirtinamas nutarime patraukti kaltinamuoju kaltinamojo parašu, taip pat tardytojo parašu. Kartu nurodomas kaltinimo pareiškimo laikas.

Jeigu kaltinamasis atsisako pasirašyti, tardytojas nutarime patraukti kaltinamuoju pažymi, kad nutarimo tekstas kaltinamajam paskelbtas.

 

167 straipsnis. Išaiškinimas kaltinamajam jo teisių

Pareikšdamas kaltinimą, tardytojas privalo išaiškinti kaltinamajam jo teises, numatytas šio Kodekso 52 straipsnyje. Tai pažymima nutarime patraukti kaltinamuoju ir patvirtinama kaltinamojo parašu.

 

168 straipsnis. Kaltinamojo apklausos tvarka

Tardytojas privalo apklausti kaltinamąjį tuojau po to, kai jam pareiškiamas kaltinimas. Jeigu negalima apklausti tuojau, tai apie tokio uždelsimo priežastis turi būti surašomas protokolas.

Kaltinamasis negali būti apklausiamas nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

Kaltinamasis apklausiamas parengtinio tardymo darymo vietoje. Tardytojas turi teisę, jeigu jis. pripažįsta tai esant reikalinga, apklausti kaltinamąjį jo buvimo vietoje.

Jeigu toje pačioje byloje yra keli kaltinamieji,. jie apklausiami atskirai. Be to, tardytojas imasi priemonių, kad kaltinamieji, pašaukti apklausai, negalėtų tarpusavyje susižinoti.

Apklausos pradžioje tardytojas turi paklausti kaltinamąjį, ar jis prisipažįsta kaltas dėl pareikšto jam kaltinimo, po to pasiūlo kaltinamajam duoti parodymus apie kaltinimo esmę.

Esant reikalui, tardytojas duoda kaltinamajam klausimus. Menantieji atsakymą klausimai neleidžiami.

Tardytojui draudžiama stengtis išgauti kaltinamojo parodymus smurtu, grasinimais ar kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

 

169 straipsnis. Kaltinimo pareiškimas nepilnamečiui, neregiui, kurčiajam ar nebyliui ir jų apklausa kaip kaltinamųjų

Nepilnamečiui, neregiui, kurčiajam, nebyliui ar kitiems asmenims, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali patys pasinaudoti savo teise į gynybą, kaltinimas pareiškiamas ir jie apklausiami kaip kaltinamieji, laikantis šio Kodekso 166– 168 straipsniuose numatytų reikalavimų. Be to, tai atliekant, tardytojo leidimu, gali būti akivaizdoje gynėjas, o apklausiant nepilnametį kaltinamąjį,– taip pat ir pedagogas, nepilnamečio kaltinamojo tėvai ar kiti įstatyminiai jo atstovai.

Nurodytieji asmenys gali, tardytojo leidimu, duoti kaltinamajam klausimus, o baigus apklausą,– susipažinti su apklausos protokolu ir raštu pateikti pastabas dėl esančių į ame įrašų teisingumo ir pilnumo.

Pedagogas, tėvai ar įstatyminiai atstovai, esantys akivaizdoje, apklausiant nepilnametį kaltinamąjį, baigus apklausą, patvirtina savo parašu kaltinamojo parodymų užrašymo teisingumą. Prieš pradedant apklausą, nurodytiesiems asmenims turi būti išaiškinamos jų teisės, kurias jie turi, apklausiant nepilnametį kaltinamąjį. Tai pažymima apklausos protokole.

 

170 straipsnis. Kaltinamojo apklausos protokolas

Apie kiekvieną kaltinamojo apklausą tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Apklausos protokole nurodoma: apklausos pradėjimo ir pabaigimo laikas, kaltinamojo pavardė, vardas ir tėvavardis, jo gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, darbavietė ir užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pirmesnis teistumas ir kitos žinios apie kaltinamąjį, kurios pagal bylos aplinkybes pasirodo esančios reikalingos.

Kaltinamojo parodymai į protokolą įrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Esant reikalui, pažymimi kaltinamajam duoti klausimai ir jo atsakymai.,

Baigus apklausą, protokolas pateikiamas kaltinamajam pačiam perskaityti arba, kaltinamojo prašymu, tardytojas perskaito jam protokolą. Tai pažymima protokole. Kaltinamasis turi teisę reikalauti papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas sutinkamai su savo duotais parodymais. Šie papildymai ir pataisymai būtinai turi būti įrašomi į protokolą.

Perskaičius protokolą, kaltinamasis patvirtina, kad jo parodymai užrašyti teisingai. Tai pažymima protokole prieš kaltinamojo parašą. Jeigu protokolas surašytas keliuose puslapiuose, kaltinamasis pasirašo kiekvieną puslapį atskirai.

Jeigu, darant apklausą, dalyvauja vertėjas, tai apklausos protokole pažymima, kad kaltinamajam išaiškinta jo teisė nušalinti vertėją, ir įrašomi į protokolą pareiškimai, gauti ryšium su tuo iš kaltinamojo. Apklausos protokole taip pat pažymima, kad vertėjui išaiškintos jo pareigos ir kad jis įspėtas dėl atsakomybės už žinomai neteisingą išvertimą. Vertėjas pasirašo kiekvieną protokolo puslapį ir visą protokolą. Kaltinamasis savo parašu apklausos protokolo gale patvirtina, kad padarytasis jam žodžiu protokolo vertimas atitinka jo duotus parodymus.

 

171 straipsnis. Paties kaltinamojo užrašymas savo parodymų

Pabaigus kaltinamojo apklausą, jeigu kaltinamasis to prašo, jam turi būti suteikiama galimybė surašyti savo parodymus pačiam. Tai pažymima apklausos protokole. Parodymus pasirašo kaltinamasis ir tardytojas.

Tardytojas, susipažinęs su rašytiniais kaltinamojo parodymais, gali duoti jam papildomų klausimų. Šie klausimai ir atsakymai į juos įrašomi į protokolą. Klausimų ir atsakymų užrašymo teisingumas patvirtinamas kaltinamojo ir tardytojo parašais.

 

172 straipsnis. Kaltinamojo prašymų tenkinimas

Tardytojas neturi teisės atmesti kaltinamojo ar jo gynėjo prašymo apklausti liudytojus, padaryti ekspertizę ir surinkti kitus įrodymus, jeigu aplinkybės, kurias jie prašo nustatyti, gali turėti reikšmės bylai.

Visiškai ar dalinai atmesdamas prašymą, tardytojas privalo priimti atitinkamą nutarimą, kuriame nurodomi atmetimo motyvai, ir pranešti apie tai pareiškusiam prašymą asmeniui.

 

173 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

Tardytojas, patraukęs kaltinamuoju pareigūną, privalo išspręsti klausimą, ar reikia kaltinamąjį tardymo laikui nušalinti nuo pareigų.

Esant reikalui kaltinamąjį nušalinti nuo pareigų, tardytojas priima motyvuotą nutarimą, kurį turi patvirtinti prokuroras. Nutarimas pasiunčiamas kaltinamojo darbavietei vykdyti.

Nušalinimas nuo pareigų panaikinamas tardytojo nutarimu, kai išnyksta reikalas toliau taikyti šią priemonę.

 

174 straipsnis. Kaltinimo pakeitimas ir papildymas

Jeigu, darant parengtinį tardymą, atsiranda pagrindas pareikštajam kaltinimui pakeisti ar papildyti, tardytojas privalo pareikšti kaltinamajam naują kaltinimą, laikydamasis šio Kodekso 161, 162 ir 166 straipsniuose nustatytų reikalavimų, ir apklausti jį pagal naująjį kaltinimą.

Jeigu parengtinio tardymo eigoje kuri nors pareikštojo kaltinimo dalis nepasitvirtina, tardytojas savo nutarimu dėl tos kaltinimo dalies baudžiamąją bylą nutraukia ir tai paskelbia kaltinamajam.

 

Penkioliktasis skirsnis

LIUDYTOJO IR NUKENTĖJUSIOJO APKLAUSA

 

175 straipsnis. Liudytojo šaukimo tvarka

Liudytojas šaukiamas pas tardytoją šaukimu, kuris pasirašytinai įteikiamas liudytojui, o jam laikinai nesant,– kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių liudytojo šeimos narių, namų valdybai, jo darbavietės administracijai ar vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

Liudytojas gali būti šaukiamas taip pat telefonograma ar telegrama, kurios pasirašytinai įteikiamos jam, ir liudytojo parašas, kad šaukimas įteiktas, grąžinamas tardytojui prijungti prie bylos.

Saukime turi būti nurodoma: kas šaukiamas liudytoju, kur ir pas ką, atvykimo diena ir valanda, taip pat neatvykimo pasekmės, nurodytos šio Kodekso 81 straipsnyje.

Jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus asmuo paprastai liudytoju šaukiamas per savo tėvus ar kitus įstatyminius atstovus. Kitokia tvarka leidžiama tik tais atvejais, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

 

176 straipsnis. Liudytojo apklausos vieta

Liudytojas apklausiamas parengtinio tardymo darymo vietoje.

Tardytojas, pripažinęs esant reikalinga, turi teisę apklausti liudytoją jo buvimo vietoje.

 

177 straipsnis. Liudytojo apklausos dalykas

Liudytojas gali būti apklausiamas vien apie nustatytinus toje byloje faktus, jų tarpe apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę.

 

178 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka

Prieš pradėdamas apklausą, tardytojas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išaiškina jam jo pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Tai pažymima protokole ir patvirtinama liudytojo parašu.

Apklausos pradžioje tardytojas nustato, kokie liudytojo santykiai su kaltinamuoju, ir išaiškina reikiamas žinias apie apklausiamojo asmenybę.

Apklausa dėl bylos esmės pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, ryšium su kuriomis jis pašauktas apklausti. Liudytojui papasakojus, tardytojas gali duoti jam klausimų. Menantieji atsakymą klausimai neleidžiami.

Liudytojai apklausiami po vieną, nesant akivaizdoje kitiems liudytojams. Be to, tardytojas imasi priemonių, kad liudytojai, pašaukti apklausai toje pačioje byloje, negalėtų iki apklausos pabaigimo tarpusavyje susižinoti.

 

179 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos tvarka

Apklausiant liudytoją, jaunesnį kaip keturiolikos metų amžiaus, o tardytojo nuožiūra–ar apklausiant liudytoją, turintį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, šaukiamas pedagogas. Esant reikalui, šaukiami taip pat nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti įstatyminiai jo atstovai.

Nurodytieji asmenys būva akivaizdoje apklausos metu ir gali, tardytojo leidimu, duoti liudytojui klausimų, o baigus apklausą, susipažinti su apklausos protokolu ir raštu pateikti pastabas dėl esančių jame įrašų teisingumo ir pilnumo. Baigus apklausą, tie asmenys savo parašais patvirtina nepilnamečio liudytojo parodymų užrašymo teisingumą. Prieš pradėdamas apklausą, tardytojas turi išaiškinti pedagogui, nepilnamečio liudytojo tėvams ar kitiems įstatyminiams atstovams jų teises apklausoje. Tai pažymima apklausos protokole.

Jaunesniems kaip šešiolikos metų amžiaus liudytojams tardytojas išaiškina reikalingumą teisingai papasakoti visa, kas jiems žinoma byloje; tačiau jie neįspėjami dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus.

 

180 straipsnis. Liudytojo apklausos protokolas

Apie liudytojo apklausą surašomas protokolas, laikantis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Esant reikalui, pažymimi liudytojui duoti klausimai ir jo atsakymai.

Baigus apklausą, protokolas pateikiamas liudytojui pačiam perskaityti arba, liudytojo prašymu, protokolą jam perskaito tardytojas. Tai pažymima protokole. Liudytojas turi teisę reikalauti papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas. Šie papildymai, ir pataisos būtinai turi būti įrašomi į protokolą. Jeigu liudytojas prašo, jam suteikiama galimybė po apklausos pačiam surašyti parodymus.

Perskaičius protokolą, liudytojas patvirtina, kad jo parodymai surašyti teisingai. Tai pažymima protokole prieš liudytojo parašą.

Jeigu protokolas surašytas keliuose puslapiuose, liudytojas pasirašo kiekvieną puslapį atskirai.

Jeigu, darant apklausą, dalyvauja vertėjas, tai apklausos protokolą pasirašo vertėjas ir liudytojas, laikantis šio Kodekso 170 straipsnio šeštojoje da- lyje nustatytų taisyklių.

 

181 straipsnis. Nukentėjusiojo šaukimo ir apklausos tvarka

Nukentėjusysis gali būti šaukiamas ir apklausiamas apie nustatytinus toje byloje faktus šio Kodekso 175–180 straipsniuose numatyta tvarka.

Tardytojas neturi teisės atmesti nukentėjusiojo prašymo apklausti liudytojus, padaryti ekspertizę ir surinkti kitus įrodymus, jeigu aplinkybės, kurias nustatyti nukentėjusysis prašo, gali turėti reikšmės bylai.

Visiškai ar dalinai atmesdamas prašymą, tardytojas privalo priimti atitinkamą nutarimą, kuriame nurodomi atmetimo motyvai, ir pranešti apie tai nukentėjusiajam.

 

Šešioliktasis skirsnis

Akistata, parodymas atpažinti

 

182 straipsnis. Akistata

Tardytojas turi teisę suvesti akistaton asmenis, kurių parodymuose yra esminių prieštaravimų.

Akistaton suvedami tik pirmiau apklausti asmenys. Akistaton vienu metu gali būti suvedami ne daugiau kaip du asmenys.

 

183 straipsnis. Suvedimo akistaton tvarka

Kai akistatoje dalyvauja liudytojas ar nukentėjusysis, tardytojas įspėja juos dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Tai pažymima protokole ir patvirtinama liudytojo ar nukentėjusiojo parašu.

Pradėdamas suvedamų akistaton asmenų apklausą, tardytojas paklausia juos, ar pažįsta jie vienas antrą ir kokie jų tarpusavio santykiai. Po to nurodytiesiems asmenims iš eilės pasiūloma duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie yra suvesti akistaton. Kiekvienam iš apklausiamųjų davus parodymus, tardytojas turi teisę duoti jiems klausimų. Suvestieji akistaton asmenys gali, tardytojo leidimu, duoti klausimų vienas antram. Tie klausimai ir atsakymai į juos taip pat įrašomi į protokolą.

Paskelbti akistatos dalyvių duotus pirmesnėse apklausose parodymus leidžiama tik davus jiems parodymus akistatoje ir užrašius juos į protokolą.

Akistatos protokole apklausiamųjų asmenų parodymai užrašomi ta eile, kuria jie buvo duodami. Kiekvienas akistatos dalyvis pasirašo savo parodymus.

Jeigu akistatos protokolas susideda iš kelių puslapių, tai kiekvieną puslapį pasirašo abu apklaustieji asmenys.

 

184 straipsnis. Parodymas atpažinti

Esant reikalui, tardytojas gali parodyti asmenį ar daiktą atpažinti.

Liudytojas, nukentėjusysis, įtariamasis ar kaltinamasis, kuriems bus parodomas atpažinti asmuo ar daiktas, pirmiau apklausiami apie tas aplinkybes, kuriomis jie yra matę atitinkamą asmenį ar daiktą, ir apie žymes bei ypatybes, pagal kurias jie gali atpažinti.

 

185 straipsnis. Parodymo atpažinti tvarka

Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis kiek galima savo išore panašiais į atpažintiną. Bendras parodomų atpažinti asmenų skaičius turi būti ne mažesnis kaip trys. Si taisyklė netaikoma lavono atpažinimo atvejams. Prieš pradedant parodymą, atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kurią vietą parodomų asmenų tarpe. Tai pažymima protokole. Jeigu parodyti asmenį negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo fotografiją, parodomą kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų fotografijomis.

Daiktas parodomas kitų vienarūšių daiktų grupėje.

Parodomų asmenų ar daiktų grupė, jeigu galima, nufotografuojama.

Jeigu asmuo ar daiktas parodomas atpažinti liudytojui ar nukentėjusiajam, jie įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Tai pažymima protokole ir patvirtinama liudytojo ar nukentėjusiojo parašu.

Atpažįstančiajam pasiūloma nurodyti asmenį ar daiktą, apie kurį jis davė parodymus. Menantieji atsakymą klausimai neleidžiami.

Jeigu atpažįstantysis nurodo vieną iš parodytų jam asmenų ar daiktų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kurias žymes ar ypatybes jis pažino tą asmenį ar daiktą.

Parodoma atpažinti, esant akivaizdoje nė mažiau kaip dviem kviestiniams.

 

186 straipsnis: Parodymo atpažinti protokolas

Apie parodymą atpažinti surašomas protokolas, laikantis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Protokole nurodomos žinios apie atpažįstančioj o asmenybę, apie parodytus atpažinti asmenis ar daiktus ir kiek galima pažodžiui išdėstomi atpažįstančioj o parodymai.

 

Septynioliktasis skirsnis

Poėmis, krata, turtui arešto uždėjimas

 

187 straipsnis. Pagrindai poėmiui daryti

Jeigu reikia paimti tam tikrus daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės bylai, ir jeigu tiksliai žinoma, kur ir pas ką jie yra, tardytojas daro poėmį.

Jeigu dokumente yra žinių, kurios sudaro valstybinę paslaptį, jo poėmis daromas tik gavus prokuroro sankciją ir su atitinkamos įstaigos vadovu suderinta tvarka.

Poėmis daromas motyvuotu tardytojo nutarimu.

 

188 straipsnis. Pagrindai kratai daryti

Turėdamas pakankamą pagrindą manyti, kad kurioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikaltimo įrankiai, nusikalstamu būdu gauti ar įgyti daiktai bei vertybės, taip pat kiti daiktai ar dokumentai, galintys turėti reikšmės bylai, tardytojas jiems surasti ir paimti daro kratą.

Krata gali būti daroma ir surasti paieškomiems asmenims, taip pat lavonams.

Krata daroma motyvuotu tardytojo nutarimu ir tik esant prokuroro sankcijai. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir be prokuroro sankcijos, bet apie padarytą kratą paskiau per vieną dieną turi būti pranešama prokurorui.

 

189 straipsnis. Asmenys, esantys akivaizdoje, darant poėmį ir kratą

Poėmiai ir kratos daromi, esant akivaizdoje kviestiniams. Darant poėmį ar kratą, turi būti už-tikrinamas buvimas akivaizdoje to ašmens, pas kurį daromas poėmis ar krata, arba pilnamečių jo šeimos narių, o nesant galimumo užtikrinti jų buvimą akivaizdoje, poėmis ar krata daromi, esant akivaizdoje pakviestiems namų valdybos ar vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovams.

Poėmiai ir kratos valstybinės ar visuomeninės įstaigos, įmonės, organizacijos patalpoje daromi, esant akivaizdoje kviestiniams ir tos įstaigos, įmonės, organizacijos atstovui.

Asmenims, pas kuriuos daromas poėmis ar krata, kviestiniams ir atstovams turi būti išaiškinama jų teisė būti akivaizdoje, atliekant visus tardytojo veiksmus, ir dėl šių veiksmų daryti pareiškimus, kurie turi būti įrašomi į protokolą.

 

190 straipsnis. Poėmio ir kratos darymo tvarka

Tardytojas, pradėdamas poėmį ar kratą, privalo paskelbti nutarimą šiuo reikalu, po to pasiūlyti išduoti nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio nusikaltėlio buvimo vietą.

Darydamas poėmį ar kratą, tardytojas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir laikyklas, jeigu valdytojas atsisako atidaryti jas geruoju; šiuo atveju tardytojas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų žalojimo.

Tardytojas turi teisę uždrausti asmenims, esantiems patalpoje ar vietoje, kur daromas poėmis ar krata, taip pat asmenims, ateinantiems į šią patalpą ar vietą, išeiti iš jos, taip pat susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki poėmio ar kratos pabaigos.

Patalpa ar vieta, kur daromas poėmis ar krata, prireikus, gali būti apsupama.

Daryti poėmius ir kratas nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, neleidžiama.

 

191 straipsnis.     Kratomojo asmens ir kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių negarsinimas

Tardytojas privalo imtis priemonių, kad nebūtų pagarsinamos nesusijusios su byla gyvenančio toje patalpoje asmens ir kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybės, paaiškėjusios, darant poėmį ar kratą.

 

192 straipsnis. Daiktų ir dokumentų paėmimas, darant poėmį ir kratą

Darydamas poėmį ir kratą, tardytojas turi griežtai apsiriboti paėmimu tik tų daiktų ir dokumentų, kurie gali turėti ryšį su byla. Daiktai ir dokumentai, kurie yra įstatymo uždrausti apyvartoje, turi būti paimami, nepriklausomai nuo jų ryšio su byla.

Visi paimtieji daiktai ir dokumentai turi būti parodomi kviestiniams bei kitiems esantiems akivaizdoje asmenims ir išvardijami poėmio ar kratos protokole arba prie jo pridedamame apyraše, nurodant jų kiekį, matą, svorį, individualias žymes, sudėvėjimo laipsnį. Paimtieji daiktai ir dokumentai turi būti kiek galima supakuojami ir užantspauduojami poėmio ar kratos vietoje.

 

193 straipsnis. Asmens krata

Asmens krata daroma sutinkamai su šio Kodekso 188–192 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Asmens krata, nepriėmus tuo reikalu atskiro nutarimo ir negavus prokuroro sankcijos, gali būti daroma:

1) sulaikant ar suimant;

2) esant pakankamam pagrindui manyti, kad asmuo, esantis patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata, slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės bylai.

Asmens kratą gali daryti tik tos pačios lyties asmuo, kaip ir kratomasis, ir esant akivaizdoje tos pačios lyties kviestiniams.

 

194 straipsnis. Sąlygos poėmiui ir kratai daryti diplomatinių atstovybių patalpose

Daryti poėmius ir kratas diplomatinės atstovybės užimamoje patalpoje, taip pat patalpoje, kurioje gyvena diplomatinės atstovybės nariai ir jų šeimos, galima tik diplomatinio atstovo prašymu ar sutikimu. Diplomatinio atstovo, sutikimas poėmiui ar kratai daryti gaunamas per Lietuvos TSR Užsienio reikalų ministeriją.

Darant poėmius ir kratas nurodytosiose patalpose, yra būtinas prokuroro ir Lietuvos TSR Užsienio reikalų ministerijos atstovo dalyvavimas.

 

195 straipsnis. Turtui arešto uždėjimas

Siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymą materialiai atsakingo už jų veiksmus asmens turtui arba turtui kitų asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas. Turtui areštas gali būti uždedamas kartu su poėmiu ar krata arba skyrium nuo jų.

Arešto turtui uždėjimo reikalu tardytojas surašo motyvuotą nutarimą. Turtas, kuriam uždedamas areštas, aprašomas, laikantis šio Kodekso 189 ir 191 straipsniuose numatytų taisyklių. Visas aprašomasis turtas turi būti parodomas kviestiniams ir kitiems esantiems akivaizdoje asmenims. Turto apyraše nurodomas aprašytųjų daiktų kiekis ir individualūs jų požymiai.- Arešto negalima uždėti daiktams, kurie yra būtini įtariamajam ar kaltinamajam, jų šeimų nariams ir jų išlaikomiems asmenims sutinkamai su Lietuvos TSR įstatymų nustatytu sąrašu.

Turtas, kuriam uždėtas areštas, tardytojo nuožiūra perduodamas saugoti namų valdybos ar vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovui, arba šio turto savininkui ar jo giminaičiui, arba kitam asmeniui, kuriems turi būti išaiškinama jų atsakomybė pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 199 straipsnį už šio turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą. Tuo reikalu iš jų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Esant reikalui, turtas, kuriam uždėtas areštas, gali būti paimamas. Uždėjus areštą piniginiams indėliams, visos operacijos su jais nutraukiamos.

Arešto turtui uždėjimas panaikinamas tardytojo nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

 

196 straipsnis. Pašto-telegrafo korespondencijos poėmis

Uždėti areštą korespondencijai ir daryti jos poėmį pašto-telegrafo įstaigose galima motyvuotu tardytojo nutarimu ir tik esant prokuroro sankcijai arba teismo nutartimi.

Gavęs prokuroro sankciją korespondencijos poėmiui padaryti, tardytojas nutarimą poėmio reikalu pasiunčia reikiamai pašto-telegrafo įstaigai, pasiūlo sulaikinėti korespondenciją ir praneša laiką, kada jis atvyks poėmio daryti. Apžiūra ir poėmis daromi, esant akivaizdoje kviestiniams iš pašto-telegrafo įstaigos darbuotojų tarpo.

Kai pašto-telegrafo korespondencijai arešto uždėjimas pasidaro nebereikalingas, tardytojas priima tuo reikalu nutarimą ir praneša apie tai pašto-telegrafo įstaigai.

 

197 straipsnis, Poėmio, kratos, turtui arešto uždėjimo protokolas

Apie poėmį, kratą, turtui arešto uždėjimą tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Paimtų ar perduodamų saugoti daiktų apyrašas taip pat sudaromas, laikantis tų reikalavimų.

Dėl paimtinų daiktų protokole turi būti nurodoma, ar jie atiduoti geruoju ar paimti prievartos būdu, kurioje būtent vietoje ir kokiomis aplinkybėmis jie surasti.

Poėmio, kratos, turtui arešto uždėjimo protokole turi būti nurodoma apie išaiškinimą esantiesiems akivaizdoje asmenims šio Kodekso 189 straipsnyje numatytų teisių, taip pat įrašomas tų asmenų padarytų pareiškimų turinys.

Jeigu, darant poėmį, kratą, uždedant turtui areštą, buvo mėginta daiktus bei dokumentus sunaikinti ar paslėpti arba buvo faktų, kad kratomasis ar kiti asmenys pažeidė tvarką,– protokole turi būti nurodoma tai ir tardytojo pavartotos priemonės.

 

198 straipsnis. Būtinumas įteikti protokolo nuorašą

Protokolo nuorašas pasirašytinai įteikiamas asmeniui, pas kuri buvo padarytas poėmis, krata, uždėtas turtui areštas, arba pilnamečiui jo šeimos nariui, o jų nesant,– namų valdybos ar vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovui.

Jeigu poėmis, krata, turtui arešto uždėjimas buvo daromi valstybinės ar visuomeninės Įstaigos, Įmonės, organizacijos užimamoje patalpoje, tai protokolo nuorašas pasirašytinai įteikiamas atitinkamam pareigūnui.

 

Aštuonioliktasis skirsnis

Apžiūra ir patikrinimas

 

199 straipsnis. Pagrindai apžiūrai daryti

Siekdamas rasti nusikaltimo pėdsakus ir kitus daiktinius įrodymus, išaiškinti įvykio situaciją, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, tardytojas daro įvykio vietos, vietovės, patalpų, daiktų ir dokumentų apžiūrą.

 

200 straipsnis. Apžiūros darymo tvarka

Darant apžiūrą, turi būti akivaizdoje kviestiniai. Reikiamais atvejais tardytojas, darydamas apžiūrą, gali kviesti dalyvauti atitinkamus specialistus, nesuinteresuotus bylos baigtimi. Apžiūros vieta gali būti apsupama iki apžiūros pabaigos.

Reikiamais atvejais tardytojas, darydamas apžiūrą, išmatuoja, nufotografuoja apžiūrimąją vietą ir atskirus objektus, sudaro planus ir schemas, pagamina pėdsakų atliejas ir atspaudus.

Daiktus ir dokumentus, rastus, darant poėmį, kratą ar įvykio vietos, vietovės ir patalpos apžiūrą, tardytojas apžiūri toje vietoje, kur atliekamas atitinkamas tardymo veiksmas. Jeigu daiktams ar dokumentams apžiūrėti reikia ilgo laiko arba jeigu yra kitų priežasčių, tardytojas juos apžiūri ten, kur daromas tardymas.

Pašto-telegrafo korespondencija apžiūrima, laikantis šio Kodekso 196 straipsnyje numatytų taisyklių.

Jeigu, darant apžiūrą, iškyla reikalas padaryti poėmį, kratą, parodymą atpažinti, tai tardytojas tuos veiksmus atlieka, laikydamasis šio Kodekso 184–194 straipsniuose numatytų taisyklių.

 

201 straipsnis. Lavono apžiūra

Išorinę lavono apžiūrą tardytojas daro, esant akivaizdoje kviestiniams ir dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, o jeigu jo dalyvavimas negalimas,– dalyvaujant kitokiam gydytojui.

Prireikus iškasti lavoną iš palaidojimo vietos, tardytojas priima tuo reikalu nutarimą. Lavonas iškasamas, esant akivaizdoje tardytojui, teismo medicinos ekspertui ir kviestiniams.

 

202 straipsnis. Patikrinimas

Tardytojas turi teisę padaryti įtariamojo, kaltinamojo ar nukentėjusiojo patikrinimą, prireikus nustatyti ant jų kūno nusikaltimo pėdsakus ar ypatingas žymes, jeigu nereikalinga teismo medicinos ekspertizė.

Patikrinimo darymo reikalu tardytojas priima nutarimą. Nutarimas padaryti patikrinimą yra privalomas tam asmenim, kurio atžvilgiu jis priimtas. Patikrinimą daro tardytojas, esant akivaizdoje kviestiniams ir reikiamais atvejais dalyvaujant gydytojui.

Tais atvejais, kai patikrinimas yra susijęs su patikrinamojo asmens apnuoginimu, šis tardymo veiksmas atliekamas, esant akivaizdoje tos pačios lyties kviestiniams. Tardytojas nebūva akivaizdoje, patikrinant kitos lyties asmenį, jeigu patikrinimas yra susijęs su šio asmens apnuoginimu. Šiuo atveju patikrinimą padaro gydytojas, esant akivaizdoje tos pačios lyties kviestiniams.

Darant patikrinimą, neleidžiami tokie veiksmai, kurie žemina patikrinamojo asmens orumą arba yra pavojingi jo sveikatai.

 

203 straipsnis. Apžiūros ir patikrinimo protokolas

Apie išorinę lavono apžiūrą ar patikrinimą tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Protokole aprašomi visi tardytojo veiksmai, taip pat visa tai, kas buvo aptikta, darant apžiūrą ir patikrinimą, ta eilės tvarka, kuria buvo apžiūrima ar tikrinama, ir tame stovyje, kuriame tai, kas aptikta, buvo stebima.

Protokole taip pat išvardijama ir aprašoma visa tai, kas, darant apžiūrą ar patikrinimą, buvo paimta.

 

204 straipsnis. Tardymo eksperimentas

Kad patikrintų ir patikslintų duomenis, turinčius reikšmės bylai, tardytojas turi teisę padaryti tardymo eksperimentą, atkurdamas tam tikro įvykio veiksmus, situaciją ar kitokias aplinkybes ir atlik-damas reikiamus bandomuosius veiksmus. Kartu tardytojas reikiamais atvejais matuoja, fotografuoja, sudaro planus ir schemas, pagamina pėdsakų atliejas ir atspaudus. Daryti tardymo eksperimentą leidžiama ta sąlyga, jeigu tuo nežeminamas jame dalyvaujančių bei aplinkinių asmenų orumas ir nesudaroma pavojaus jų sveikatai, taip pat nepadaroma esminės materialinės žalos.

Darant tardymo eksperimentą, turi būti akivaizdoje kviestiniai. Esant reikalui, tardymo eksperimente gali dalyvauti Įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai.

Tardytojas turi teisę įtraukti dalyvauti tardymo eksperimente atitinkamus specialistus, nesuinteresuotus bylos baigtimi.

Apie tardymo eksperimento padarymą surašomas protokolas, laikantis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Protokole smulkiai išdėstomos padaryto tardymo eksperimento sąlygos, eiga ir rezultatai.

 

205 straipsnis. Parodymų patikrinimas vietoje

Prireikus patikrinti ar patikslinti įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymus, kiek jie liečia įvykio vietą arba įvykio situaciją, jo dalyvių veiksmus ar kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai, tardytojas gali atvykti su asmeniu, kurio parodymai patikrinami ar patikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir, esant akivaizdoje kviestiniams, sugretinti tikrinamuosius parodymus su faktinėmis aplinkybėmis vietoje.

Tikrinant parodymus vietoje, neleidžiami veiksmai, kurie žemina esančių akivaizdoje, darant patikrinimą, asmenų orumą arba yra pavojingi jų sveikatai.

Apie parodymų patikrinimą vietoje tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

 

206 straipsnis. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas

Tardytojas turi teisę paimti iš įtariamojo ar kaltinamojo rašysenos ar kitokius pavyzdžius, reikalingus lyginamajam tyrimui. Tuo reikalu jis priima nutarimą.

Tardytojas taip pat turi teisę paimti iš nukentėjusiojo ar liudytojo rašysenos ar kitokius pavyzdžius lyginamajam tyrimui, bet tik prireikus patikrinti, ar nurodytieji asmenys nėra palikę pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktinių įrodymų.

Nutarimas paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui privalomas tiems asmenims, kurių atžvilgiu jis priimtas.

Reikiamais atvejais pavyzdžiai lyginamajam tyrimui paimami, dalyvaujant atitinkamam specialistui, nesuinteresuotam bylos baigtimi.

Apie pavyzdžių paėmimą lyginamajam tyrimui surašomas protokolas, laikantis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose nurodytų reikalavimų.

 

Devynioliktasis skirsnis

Ekspertizes darymas

 

207 straipsnis. Ekspertizės paskyrimo tvarka

Tardytojas, pripažinęs esant reikalinga padaryti ekspertizę, priima tuo reikalu nutarimą, kuriame nurodo: pagrindą ekspertizei paskirti, eksperto pareigas ir pavardę arba įstaigą, kurioje turį būtį daroma ekspertizė, klausimus, kuriais turi būti duota išvada, ir medžiagą, pateikiamą eksperto ar ekspertizės įstaigos dispozicijai.

Prieš paskirdamas ekspertą, tardytojas išsiaiškina reikiamus duomenis apie jo specialybę ir. kompetentingumą.

 

208 straipsnis. Kaltinamojo teisės, paskiriant ir darant ekspertizę

Paskiriant ir darant ekspertizę, kaltinamasis turi teisę:

1) pareikšti ekspertui nušalinimą;

2) prašyti paskirti ekspertą iš jo nurodytų asmenų tarpo;

3) prašyti įtraukti papildomus klausimus eksperto išvadai gauti;

4) pateikti dokumentus ir, tardytojo leidimu, duoti ekspertui paaiškinimus;

5) tardytojo leidimu, būti akivaizdoje, darant ekspertizę;

6) susipažinti su eksperto išvada. Tardytojas privalo supažindinti kaltinamąjį su nutarimu paskirti ekspertizę ir išaiškinti jam šiame straipsnyje nustatytas jo teises. Apie nurodytuosius veiksmus tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Protokole išdėstomas kaltinamojo padarytų pareiškimų turinys.

Jeigu kaltinamojo prašymas patenkinamas, tardytojas atitinkamai pakeičia ar papildo savo nutarimą paskirti ekspertizę.

Jeigu prašymas atmetamas, tardytojas priima nutarimą, kuris paskelbiamas kaltinamajam pasirašytinai.

Nutarimas paskirti psichiatrinę teismo ekspertizę nepaskelbiamas kaltinamajam, kai psichinė jo būsena daro tai negalima.

 

209 straipsnis. Eksperto nušalinimas parengtiniame tardyme

Nušalinimą ekspertui parengtiniame tardyme gali pareikšti Įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Eksperto nušalinimą parengtiniame tardyme išsprendžia tardytojas ar prokuroras pagal šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose išdėstytas taisykles, su tuo apribojimu, kad pirmesnis asmens dalyvavimas byloje kaip eksperto negali būti pagrindas jam nušalinti.

 

210 straipsnis. Tardytojo veiksmai, pavedant ekspertizę daryti ekspertizės įstaigai

Jeigu ekspertizę daryti pavedama ekspertizės įstaigai, tardytojas pasiunčia šiai įstaigai savo nutarimą ir reikiamą medžiagą.

 

211 straipsnis. Ekspertizės darymas ekspertizės įstaigoje

Gavęs tardytojo nutarimą, atitinkamos ekspertizės įstaigos vadovas perduoda jį vykdyti vienam ar keliems tos įstaigos ekspertams. Ekspertas ar ekspertai išvadą duoda savo vardu ir yra asmeniškai atsakingi už savo duotą išvadą.

Ekspertizės įstaigos ekspertas pagal savo pareigas laikomas įspėtu dėl atsakomybės už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas ir už žinomai melagingos išvados davimą. Apie tai pažymima ekspertizės akte prieš eksperto parašą.

 

212 straipsnis. Atidavimas kaltinamojo į medicinos įstaigą

Jeigu, darant teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, iškyla reikalas kaltinamąjį stacionariškai stebėti ar tirti, tardytojas atiduoda jį į atitinkamą medicinos įstaigą. Apie tai nurodoma nutarime paskirti ekspertizę.

Kaltinamajam atiduoti į psichiatrinę gydymo įstaigą reikalinga prokuroro sankcija, išskyrus tuos atvejus, kai kaltinamasis yra suimtas.

Kaltinamojo išbūtas psichiatrinėje gydymo įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką.,

 

213 straipsnis. Ekspertizės darymas ne ekspertizės įstaigoje

Jeigu ekspertizė daroma ne ekspertizės įstaigoje, tardytojas, priėmęs nutarimą daryti ekspertizę, šaukia pas save asmenį, kuriam pavedama daryti ekspertizę, įsitikina jo asmens tapatybe, specialybe ir kompetentingumu, išsiaiškina jo santykius su įtariamuoju, kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, taip pat patikrina, ar nėra pagrindo ekspertui nušalinti.

Tardytojas įteikia ekspertui nutarimą paskirti ekspertizę, išaiškina ekspertui jo pareigas ir teises, numatytas šio Kodekso 88 ir 89 straipsniuose, ir įspėja dėl būtinumo duoti išvadą, griežtai pagrįstą pateikta jo dispozicijai medžiaga ir tomis specialiomis žiniomis, kurias turi ekspertas.

Apie nurodytųjų veiksmų atlikimą tardytojas pažymi nutarime paskirti ekspertizę, ir tai patvirtinama eksperto parašu.

Jeigu ekspertas padaro kokius nors pareiškimus ar pareiškia prašymus byloje, tardytojas privalo surašyti protokolą, laikydamasis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Tardytojas turi teisę būti akivaizdoje, darant ekspertizę.

 

214 straipsnis. Ekspertizės aktas

Atlikęs reikiamus tyrimus, ekspertas surašo ekspertizės aktą, kuriame nurodoma: kur, kada, kieno (pavardė, vardas, tėvavardis, išsilavinimas, specialybė, mokslo laipsnis, einamosios pareigos) ir kuriuo pagrindu buvo padaryta ekspertizė; kurie klausimai buvo pateikti; kas dalyvavo ir buvo akivaizdoje, darant ekspertizę; kurią medžiagą ekspertas panaudojo ir kuriuos tyrimus atliko.

Ekspertizės akto pabaigoje išdėstoma motyvuota eksperto išvada pateiktaisiais klausimais.

Jeigu ekspertas, darydamas ekspertizę, nustato turinčias bylai reikšmės aplinkybes, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų, jis turi teisę nurodyti jas savo išvadoje.

Jeigu ekspertas pripažįsta, kad pateiktoji jo dispozicijai medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad pateiktieji klausimai išeina už specialių jo žinių ribų, jis raštu painformuoja tardytoją, kad negali duoti išvados.

 

215 straipsnis. Eksperto apklausa

Susipažinęs, su eksperto išvada, tardytojas turi teisę apklausti ekspertą jo duotai išvadai išaiškinti ar papildyti. Prieš pradėdamas apklausą, tardytojas išaiškina ekspertui jo pareigą atsakyti į duotus klausimus sutinkamai su specialiomis savo žiniomis ir įspėja ekspertą dėl jo atsakomybės, numatytos šio Kodekso 88 straipsnyj e ir Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas ir už davimą žinomai melagingos išvados. Tai pažymima protokole ir patvirtinama eksperto parašu. Ekspertas turi teisę pats surašyti savo atsakymus.

 

216 straipsnis. Eksperto išvados pateikimas kaltinamajam

Eksperto išvada arba jo pranešimas apie negalėjimą duoti išvados, taip pat eksperto apklausos protokolas pateikiami kaltinamajam tardytojo nustatomu momentu. Kaltinamasis turi teisę duoti savo paaiškinimus ir pareikšti prieštaravimus, taip pat prašyti duoti ekspertui papildomus klausimus arba paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Apie eksperto išvados pateikimą kaltina-majam surašomas protokolas, laikantis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Protokole išdėstomi kaltinamojo paaiškinimai, prieštaravimai ir prašymai.

Šio straipsnio taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai ekspertizė buvo paskirta ir padaryta, prieš patraukiant asmenį kaltinamuoju.

 

217 straipsnis. Papildomos ir pakartotinės ekspertizės paskyrimo ir darymo tvarka

Papildomos ir pakartotinės ekspertizės paskiriamos sutinkamai su šio Kodekso 85 straipsnio reikalavimais ir daromos, laikantis šio Kodekso 207–216 straipsniuose numatytų taisyklių.

 

Dvidešimtasis skirsnis

Parengtinio tardymo sustabdymas ir pabaigimas

 

218 straipsnis. Pagrindai parengtiniam tardymui sustabdyti

Parengtinis tardymas sustabdomas:

1) jeigu nežinoma, kur yra kaltinamasis;

2) jeigu kaltinamasis suserga. psichine ar kitokia sunkia liga, nustatyta gydymo įstaigos arba atitinkamos ekspertų komisijos;

3) jeigu nenustatomas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo.

Esant vienai iš šių aplinkybių, tardytojas priima motyvuotą nutarimą sustabdyti parengtinį tardymą. Jeigu byloje patraukti atsakomybėn du ar daugiau kaltinamųjų, o sustabdymo pagrindai liečia ne visus kaltinamuosius, tardytojas turi teisę išskirti ir sustabdyti bylą atskirų kaltinamųjų atžvilgiu arba sustabdyti visą bylą.

Šio straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas tik pasibaigus jo darymo terminui; šio straipsnio 2 punkte numatytais atvejais jis gali būti sustabdomas ir prieš pasibaigiant parengtinio tardymo terminui.

Prieš sustabdydamas parengtinį tardymą, tardytojas privalo atlikti visus tardymo veiksmus, kuriuos galima atlikti, nesant akivaizdoje kaltinamajam, imtis visų priemonių jam surasti arba nustatyti asmeniui, padariusiam nusikaltimą.

 

219 straipsnis. Parengtinio tardymo sustabdymo terminai

Šio Kodekso 218 straipsnio 1 punkte numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki bus surastas kaltinamasis.

Šio Kodekso 218 straipsnio 2 punkte numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki kaltinamasis pasveiks; šiuo atveju tardytojas turi teisę atiduoti kaltinamą] į į atitinkamą medicinos įstaigą gydyti. Tuo reikalu jis priima motyvuotą nutarimą.

Šio Kodekso 218 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki bus nustatytas asmuo, trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Jeigu iki to momento, kai pasibaigia baudžiamojo įstatymo nustatyti senaties terminai, neišnyksta pagrindai parengtiniam tardymui sustabdyti, tai byla turi būti nutraukiama.

 

220 straipsnis. Kaltinamojo paieška

Jeigu nežinoma kaltinamojo buvimo vieta, tardytojas skelbia jo paiešką ir paveda ją kvotos organams. Tai atitinkamai nurodoma nutarime sustabdyti parengtinį tardymą arba priimamas atskiras nutarimas. Kartu tardytojas privalo imtis betarpiškų priemonių kaltinamajam surasti.

Esant šio Kodekso 95 straipsnyje nurodytam pagrindui, tardytojas gali parinkti paieškomajam kardomąją priemonę. Paieška gali būti paskelbiama tiek parengtinio tardymo darymo metu, tiek ir jį sustabdant.

 

221 straipsnis. Priemonės nustatyti asmeniui, trauktinam baudžiamojon atsakomybėn

Tardytojas, sustabdęs parengtinį tardymą šio Kodekso 218 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais, privalo imtis tiek betarpiškai, tiek ir per kvotos organus priemonių nustatyti asmeniui, trauktinam baudžiamojon atsakomybėn.

 

222 straipsnis. Prokuroro vykdoma kaltinamojo paieškos priežiūra

Paieškos darymą ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn asmens nustatymą sustabdytoje byloje prižiūri prokuroras.

 

223 straipsnis. Parengtinio tardymo atnaujinimas

Parengtinis tardymas sustabdytoje byloje atnaujinamas motyvuotu tardytojo nutarimu, išnykus sustabdymo pagrindams arba iškilus reikalui atlikti papildomus tardymo veiksmus.

 

224 straipsnis. Parengtinio tardymo pabaigimas

Parengtinis tardymas pabaigiamas kaltinamosios išvados surašymu, arba bylos nutraukimu, arba bylos perdavimu teismui priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimui išnagrinėti.

 

225 straipsnis.     Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų supažindinimas su bylos medžiaga

Pripažinęs parengtinį tardymą byloje baigtu, o surinktuosius Įrodymus pakankamais kaltinamajai išvadai surašyti, tardytojas privalo pranešti apie tai nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams ir kartu išaiškinti jiems, kad jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir prašyti papildyti tardymą.

Kuriam nors iš nurodytųjų asmenų žodžiu ar raštu prašant, tardytojas supažindina nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus su bylos medžiaga.

Apie nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų supažindinimą su bylos medžiaga surašomi protokolai, laikantis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Protokoluose pažymima, su kuria bylos medžiaga supažindinti nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, taip pat kokie prašymai ryšium su tuo buvo jų pareikšti. Rašytiniai prašymai prijungiami prie bylos.

Nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų. atstovams prašant išaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir pirmiau neištirtas, tardytojas privalo papildyti parengtinį tardymą.

Visiškai ar dalinai atmesdamas prašymą, tardytojas priima tuo reikalu motyvuotą nutarimą, kuris pasirašytinai paskelbiamas pareiškusiam prašymą asmeniui.

 

226 straipsnis.     Paskelbimas kaltinamajam apie parengtinio tardymo pabaigimą ir pateikimas jam visos bylos susipažinti

Pripažinęs surinktuosius įrodymus pakankamais kaltinama]ai išvadai surašyti ir įvykdęs šio Kodekso 225 straipsnyje numatytus reikalavimus, tardytojas privalo paskelbti kaltinamajam, kad tardymas jo byloje pabaigtas ir kad jis turi teisę tiek pats, tiek ir su gynėjo pagalba susipažinti su visa byla, taip pat prašyti papildyti parengtinį tardymą. Po to kaltinamajam pateikiama susipažinti visa susiūta ir sunumeruota bylos medžiaga.

Jeigu byloje patraukti atsakomybėn keli kaltinamieji, kiekvienam iš jų pateikiama visa bylos medžiaga.

Kaltinamajam pabaigus susipažinti su byla, tardytojas privalo paklausti kaltinamąjį, ar prašo jis papildyti tardymą ir kuo būtent.

Kaltinamasis, susipažindamas su bylos medžiaga, turi teisę išsirašyti iš jos reikiamas žinias.

 

227 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas, kaitinamajam susipažįstant su byla

Tais atvejais, kai kaltinamasis ar įstatyminiai jo atstovai prašo šaukti gynėją, kad jis dalyvautų, susipažįstant su byla, taip pat ir tais atvejais, kai gynėjas byloje dalyvauja nuo kaltinimo pareiškimo momento, tardytojas pateikia parengtinio tardymo medžiagą kaltinamajam ir jo gynėjui. Tokiu atveju tardymo medžiagos pateikimas gali būti atidedamas, iki atvyks gynėjas, bet ne daugiau kaip penkioms dienoms, laikantis taisyklės, numatytos šio Kodekso 55 straipsnio trečiojoje dalyje. Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu, medžiaga gali būti pateikiama susipažinti gynėjui ir kaltinamajam atskirai.

Gynėjas turi teisę kaltinamajam išaiškinti pareikštojo kaltinimo prasmę ir įrodymų. reikšmę, apsvarstyti su kaltinamuoju prašymų pareiškimo klausimą.

 

228 straipsnis.     Paskelbimo kaltinamajam apie parengtinio tardymo pabaigimą ir pateikimo jam visos bylos susipažinti protokolas

Apie bylos pateikimą kaltinamajam susipažinti tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Protokole pažymima, kad kaltinamajam pareikšta apie parengtinio tardymo pabaigimą, išaiškintos jo teisės, kuri būtent medžiaga (bylos tomų ir lapų skaičius) buvo pateikta kaltinamajam susipažinti ir ar susipažino jis su byla, ar dalyvavo gynėjas, kur vyko ir _kiek laiko truko susipažinimas su byla, kuriuos prašymus pareiškė kaltinamasis bei jo gynėjas ir kuriuos pareiškimus jie padarė. Kaltinamajam atsisakius susipažinti su bylos medžiaga, tai įrašoma į protokolą ir išdėstomi atsisakymo motyvai, jeigu kaltinamasis juos nurodė.

 

229 straipsnis. Prašymai papildyti parengtinį tardymą

Prašymai papildyti parengtinį tardymą gali būti pareiškiami žodžiu ar raštu. Žodiniai prašymai įrašomi į protokolą, o rašytiniai, be to, prijungiami prie bylos.

Jeigu tardytojas visiškai ar dalinai atmeta prašymą, jis priima tuo reikalu motyvuotą nutarimą, kurį paskelbia kaltinamajam ir jo gynėjui.

Jeigu prašoma išaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir pirmiau neištirtas, tardytojas privalo papildyti parengtinį tardymą. Atlikęs papildomus tardymo veiksmus, tardytojas privalo vėl supažindinti nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus su bylos medžiaga ir pateikti kaltinamajam ir jo gynėjui susipažinti visą bylą, laikantis šio Kodekso 225–228 straipsniuose numatytų taisyklių.

 

230 straipsnis. Kaltinamoji išvada

Įvykdęs šio Kodekso 225–229 straipsniuose numatytus reikalavimus ir iš bylos medžiagos matydamas esant pakankamą pagrindą kaltinamajam atiduoti teismui, tardytojas surašo kaltinamąją išvadą.

Kaltinamoji išvada susideda iš aprašomosios ir rezoliucinės dalių.

Aprašomojoje kaltinamosios išvados dalyje išdėstoma: bylos esmė, kaltinamojo padaryto nusikaltimo vieta, laikas, būdai, motyvai, pasekmės ir kitos esminės aplinkybės, žinios apie nukentėjusįjį; Įrodymai, kurie patvirtina nusikaltimo buvimą ir kaltinamojo kaltumą. Aprašomojoje kaitinamosios išvados dalyje taip pat nurodomos aplinkybės, lengvinančios ir sunkinančios kaltinamojo atsakomybę, išdėstomi kaltinamojo paaiškinimai, jo nurodomi apsigynimui argumentai ir šių argumentų patikrinimo rezultatai.

Kaltinamosios išvados aprašomosios dalies tekste turi būti nurodomi bylos lapai, kuriuose patvirtinama tai, kas dėstoma jame.

Rezoliucinėje kaltinamosios išvados dalyje nurodoma kaltinamojo pavardė, vardas ir tėvavardis, gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, darbavietė ir užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pirmesnis teistumas ir kitos žinios apie į o asmenybę, turinčios reikšmės bylai, ir trumpai išdėstoma kaltinimo formulavimo esmė bei nurodomas baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą.

Kaltinamojoje išvadoje nurodoma jos surašymo vieta ir laikas. Kaltinamąją išvadą pasirašo tardytojas.

 

231 straipsnis. Kaltinamosios išvados priedai

Prie kaltinamosios išvados pridedamas sąrašas asmenų, kurie, tardytojo nuomone, šauktini į teisiamąjį posėdį, taip pat pažymos apie tardymo terminus, apie parinktą kardomąją priemonę, kartu nurodant, kiek laiko kaltinamasis yra laikomas suimtas, apie daiktinius Įrodymus, apie civilinį ieškinį, apie priemones, kurių imtasi civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti, apie teismo išlaidas. Šauktinų į teisiamąjį posėdį asmenų sąraše nurodoma jų gyvenamoji ar buvimo vieta ir bylos lapai, kuriuose išdėstyti jų parodymai ar išvados.

 

232 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui

Bylą su kaltinamąja išvada tardytojas perduoda prokurorui.

 

233 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas

Baudžiamoji byla nutraukiama:

1) kai yra šio Kodekso 5–9 straipsniuose nurodytų pagrindų;

2) kai neįrodytas kaltinamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme, jeigu išnaudotos visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti.

Tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje kaltinamaisiais patraukti keli asmenys, o pagrindai bylai nutraukti liečia ne visus kaltinamuosius, tardytojas nutraukia bylą atskirų kaltinamųjų atžvilgiu.

 

234 straipsnis. Nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą

Bylos nutraukimo reikalu tardytojas-surašo motyvuotą nutarimą. Nutarime pateikiami duomenys apie kaltinamojo asmenybę, išdėstoma bylos esmė ir jos nutraukimo pagrindai, kartu nurodomi įrodymai ir bylos lapai, kuriuose patvirtinama tai, kas išdėstyta tekste.

Nutarime turi būti išsprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas sutinkamai su šio Kodekso 93 straipsnyje numatytomis taisyklėmis ir nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė, taip pat ir civilinio ieškinio bei turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės.

Nutarimą pasirašo tardytojas, kartu nurodydamas nutarimo surašymo vietą ir laiką.

Prie nutarimo pridedamos pažymos apie tardymo terminus, apie tai, kiek laiko kaltinamasis yra laikomas suimtas, apie daiktinius įrodymus.

Nutarimo nutraukti bylą nuorašą tardytojas pasiunčia prokurorui. Kartu tardytojas raštu praneša patrauktajam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui, taip pat nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui bei jų atstovams ir asmeniui, įstaigai, įmonei ar organizacijai, dėl kurių pareiškimo byla buvo iškelta, apie baudžiamosios bylos nutraukimą, apie nutraukimo pagrindus ir išaiškina apskundimo tvarką. Jeigu kaltinamasis yra suimtas, nutarimo, nutraukti bylą nuorašas pasiunčiamas kalinimo vietos administracijai.

Jeigu, nutraukiant baudžiamąją bylą, turima duomenų apie kaltinamojo ar kitų asmenų padarytus administracinius ar drausminius nusižengimus arba kitokius viešosios tvarkos ar socialistinio bendro gyvenimo taisyklių pažeidimus, tardytojas turi teisę perduoti šią-medžiagą išnagrinėti atitinkamame draugiškajame teisme, visuomeninėje organizacijoje, darbo žmonių kolektyve ar komisijoje nepilnamečių reikalams arba perduoti turimą medžiagą išspręsti administracine ar drausmine tvarka.

Nutarimas nutraukti bylą gali būti per penkias dienas nuo pranešimo apie bylos nutraukimą gavimo momento apskundžiamas prokurorui.

 

235 straipsnis. Nutrauktos bylos atnaujinimas

Jeigu yra tam pagrindas, prokuroras turi teisę savo nutarimu panaikinti tardytojo nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atnaujinti ją.

Nutraukta byla gali būti atnaujinama tik tuo atveju, jeigu nepasibaigė baudžiamojo įstatymo nustatyti senaties terminai.

 

Dvidešimt pirmasis skirsnis

Prokuroro veiksmai byloje, gautoje su kaltinamąja išvada

 

236 straipsnis. Klausimai, kuriuos turi išspręsti prokuroras byloje, gautoje su kaltinamąja išvada

Nagrinėdamas gautą su kaltinamąja išvada bylą, prokuroras privalo patikrinti pagal bylos medžiagą:

1) ar buvo veika, kuria kaltinamas kaltinamasis;

2) ar yra šioje veikoje nusikaltimo sudėtis;

3) ar nėra byloje aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji byla turi būti nutraukiama ar sustabdoma;

4) ar parengtinis tyrimas padarytas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai;

5) ar pareikštasis kaltinimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais;

6) ar dėl visų parengtinio tyrimo nustatytų nusikalstamų kaltinamojo veikų pareikštas kaltinimas;

7) ar patraukti kaltinamaisiais visi asmenys, kurie parengtiniame tyrime surinktais įrodymais įkaitinami nusikaltimo padarymu;

8) ar tinkamai pritaikytas kaltinamojo veikoms baudžiamasis įstatymas;

9) ar kaltinamoji išvada surašyta sutinkamai su šio Kodekso 230 ir 231 straipsniuose numatytais reikalavimais;

10) ar tinkamai parinkta kaltinamajam kardomoji priemonė;

11) ar imtasi priemonių pareikštam ar galinčiam būti pareikštam civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti;

12) ar išaiškintos aplinkybės, padėjusios padaryti nusikaltimą, ir ar imtasi priemonių joms pašalinti;

13) ar laikytasi, darant parengtinį tyrimą,- visų kitų šio Kodekso reikalavimų.

 

237 straipsnis. Laikas, per kurį prokuroras privalo išnagrinėti bylą

Prokuroras privalo ne daugiau kaip per penkias dienas išnagrinėti gautą su kaltinamąja išvada bylą ir duoti jai reikiamą eigą.

 

238 straipsnis. Prokuroro sprendimai gautoje su kaltinamąja išvada byloje

Susipažinęs su byla ir išnagrinėjęs šio Kodekso 236 straipsnyje nurodytus klausimus, prokuroras priima vieną iš šių sprendimų:

1) patvirtinti kaltinamąją išvadą arba surašyti naują kaltinamąją išvadą;

2) grąžinti bylą tardytojui ar kvotos organui su rašytiniais savo nurodymais kaltinamajai išvadai iš naujo surašyti, jeigu nesilaikyta šio Kodekso 230 straipsnyje numatytų reikalavimų, arba tyrimui papildyti;

3) nutraukti arba sustabdyti bylą sutinkamai su šio Kodekso 218, 233 ir 234 straipsniais.

 

239 straipsnis. Kaltinamosios išvados patvirtinimas

Pripažinęs, kad yra pagrindas bylai perduoti į teismą ir kad kaltinamoji išvada byloje surašyta tinkamai, prokuroras savo rezoliucija patvirtina kaltinamąją išvadą.

Nesutikdamas su kaltinamąja išvada, surašyta tardytojo ar kvotėjo, prokuroras surašo naują kaltinamąją išvadą. Tokiu atveju pirmiau surašyta kaltinamoji išvada iš bylos išimama ir grąžinama tardytojui ar kvotos organui, kartu nurodant ras-.. tuosius netaisyklingumus.

Prokuroras turi teisę pakeisti tardytojo ar kvotėjo sudarytą šauktinų į teisiamąjį posėdį asmenų sąrašą, taip pat panaikinti ar pakeisti tardytojo ar kvotos organo parinktą kardomąją priemonę arba parinkti kardomąją priemonę, jeigu pirmiau ji nebuvo parinkta.

 

240 straipsnis. Kaltinimo pakeitimas, patvirtinant kaltinamąją išvadą

Prokuroras turi teisę, laikydamasis šio Kodekso 233 ir 234 straipsniuose numatytų reikalavimų, savo nutarimu pašalinti iš kaltinamosios išvados atskirus kaltinimo punktus ar nutraukti bylą atskirų kaltinamųjų atžvilgiu, taip pat pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą. Jeigu reikia kaltinimą pakeisti sunkesniu arba pagal faktines aplinkybes esmingai skirtingu nuo pradinio kaltinimo, prokuroras grąžina bylą tardytojui ar kvotos organui tyrimui papildyti ir naujam kaltinimui pareikšti.

 

241 straipsnis. Bylos perdavimas į teismą

Prokuroras, patvirtinęs tardytojo ar kvotėjo surašytą kaltinamąją išvadą arba surašęs naują kaltinamąją išvadą, perduoda bylą Į teismą, kuriam ji teisminga, ir praneša kaltinamajam, Į kurį teismą byla perduota.

Perduodamas bylą, prokuroras kartu praneša teismui, ar jis laiko esant reikalinga palaikyti teisme kaltinimą.

Perdavus bylą į teismą, visokie prašymai ir skundai bylos reikalu paduodami betarpiškai teismui.

 

Dvidešimt antrasis skirsnis

Tardytojo ir prokuroro veiksmų apskundimas

 

242 straipsnis. Tardytojo veiksmų apskundimo tvarka

Įtariamasis, kaltinamasis, Įstatyminiai jų atstovai, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, laiduotojas, liudytojas, kviestinis, ekspertas, vertėjas ir kiti asmenys gali paduoti prokurorui skundus dėl tardytojo veiksmų. Skundai paduodami prokurorui betarpiškai arba per tardytoją, dėl kurio veiksmų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek“ rašytiniai, tiek ir žodiniai. Žodinius skundus prokuroras ar tardytojas įrašo į protokolą, kurį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmusis asmuo.

Tardytojas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per dvidešimt keturias valandas perduoti prokurorui.

Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamojo veiksmo vykdymo, jeigu tai padaryti nepripažįsta esant reikalinga pats tardytojas ar prokuroras.

 

243 straipsnis. Prokuroro išsprendimas skundo

Prokuroras per tris dienas nuo skundo gavimo privalo išspręsti jį ir priimti nutarimą, kuriame skundo patenkinimo atveju nurodomos tardytojo padarytos pažaidos ir pasiūlymas jas pašalinti, o skundo atmetimo atveju – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu.

Spręsdamas skundą, prokuroras turi teisę išreikalauti iš tardytojo paaiškinimus, jeigu jie nebuvo pateikti pirmiau.

Prokuroro nutarimas pasiunčiamas tardytojui ir prijungiamas prie bylos. Kartu apie prokuroro sprendimą pranešama skundą padavusiam asmeniui.

 

244 straipsnis. Prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimas

Skundai dėl prokuroro veiksmų ir sprendimų paduodami aukštesniam prokurorui, sutinkamai su šio Kodekso 242 ir 243 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis tardytojo veiksmams apskųsti.

 

KETVIRTASIS SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

 

Dvidešimt trečiasis skirsnis

Kaltinamojo atidavimas teismui ir pasiruošimo teisiamajam posėdžiui veiksmai

 

245 straipsnis. Atidavimas teismui

Kai yra pakankamas pagrindas bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjas, iš anksto nenuspręsdamas kaltumo klausimo, priima nutarimą atiduoti kaltinamąjį teismui.

Jeigu teisėjas nesutinka su kaltinamojoje išvadoje daromomis išvadomis, taip pat jeigu reikia pakeisti kaltinamajam parinktą kardomąją priemonę, byla turi būti nagrinėjama tvarkomajame teismo posėdyje.

 

246 straipsnis. Teismo sudėtis tvarkomajame posėdyje

Baudžiamosios bylos tvarkomajame visų teismų posėdyje nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi.

 

247 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas tvarkomajame teismo posėdyje

Prokuroro dalyvavimas tvarkomajame teismo posėdyje yra būtinas.

 

248 straipsnis. Teismo tvarkomojo posėdžio tvarka

Prieš pateikiant bylą nagrinėti tvarkomajam teismo posėdžiui, teisėjai iš anksto susipažįsta su bylos medžiaga.

Baudžiamoji byla tvarkomajame teismo posėdyje pradedama nagrinėti teisėjo pranešimu, kuriame teisėjas pagrindžia savo nesutikimą su kaltinamojoje išvadoje daromomis išvadomis arba parinkta kardomąja priemone.

Paskui teismas išklauso prokuroro išvados. Po to teismas pasitarimo kambaryje priima nutartį.

Tvarkomojo posėdžio metu teisiamojo posėdžio sekretorius rašo protokolą, laikydamasis šio Kodekso 116 straipsnyje numatytų reikalavimų.

 

249 straipsnis. Aplinkybės; išaiškintinos, atiduodant kaltinamąjį teismui

 

Teisėjui vienasmeniškai arba teismui tvarkomajame posėdyje sprendžiant kiekvieno kaltinamojo atidavimo teismui klausimą, turi būti išaiškinamos šios aplinkybės:

1) ar byla teisminga šiam teismui;

2) ar buvo veika, kuria kaltinamas kaltinamasis;

3) ar yra šioje veikoje nusikaltimo sudėtis;

4) ar nėra byloje aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji byla turi būti nutraukiama ar sustabdoma;

5) ar parengtinis tyrimas padarytas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai;

6) ar pareikštasis kaltinimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais;

7) ar pagal visas parengtiniame tyrime nustatytas nusikalstamas kaltinamojo veikas pareikštas kaltinimas;

8) ar patraukti kaltinamaisiais visi asmenys, kurie parengtiniame tyrime surinktais įrodymais įkaitinami nusikaltimo padarymu;

9) ar tinkamai pritaikytas kaltinamojo veikoms baudžiamasis įstatymas;

10) ar kaltinamoji išvada surašyta sutinkamai su šio Kodekso 230 ir 231 straipsniuose numatytais reikalavimais;

11) ar tinkamai parinkta kaltinamajam kardomoji priemonė;

12) ar imtasi priemonių pareikštam ar galinčiam būti pareikštam civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti;

13) ar išaiškintos aplinkybės, padėjusios padaryti nusikaltimą, ir ar imtasi priemonių joms pašalinti;

14) ar laikytasi, darant parengtinį tyrimą, visų kitų šio Kodekso reikalavimų.

 

250 straipsnis.     Klausimai, išspręstini ryšium su baudžiamosios bylos paruošimu nagrinėti teisiamajame posėdyje

Pripažinęs, kad yra pakankamas pagrindas kaltinamajam atiduoti teismui, teisėjas vienasmeniškai ar teismas tvarkomajame posėdyje turi išspręsti šiuos klausimus:

1) dėl prokuroro dalyvavimo reikalingumo;

2) dėl paskyrimo gynėjo arba leidimo būti gynėju kaltinamojo pasirinktam asmeniui;

3) dėl kardomosios priemonės kaltinamajam;

4) dėl asmens pripažinimo civiliniu ieškovu, jeigu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, darant parengtinį tyrimą;

5) dėl priemonių civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti;

6) dėl asmenų, šauktinų į teisiamąjį posėdį nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu, civiliniu atsakovu ir jų atstovais, taip pat liudytojais ir ekspertais;

7) dėl vertėjo šaukimo;

8) dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

Teisėjas vienasmeniškai ar teismas tvarkomajame posėdyje turi išspręsti prokuroro pasiūlymus ir kaltinamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų pareikštus prašymus.

Teismas tvarkomajame posėdyje turi taip pat išspręsti klausimą, ar byla bus nagrinėjama viešame ar uždarame teisiamajame posėdyje ir ar bus leidžiama dalyvauti teisminiame nagrinėjime visuomeniniams kaltintojams ar gynėjams.

Jeigu prokuroras, perduodamas bylą teismui, laikė esant reikalinga palaikyti kaltinimą, tai teismas privalo leisti jam dalyvauti. Jeigu teismas pripažįsta esant reikalinga, kad prokuroras teisiamajame posėdyje stotų byloje valstybiniu kaltintoju, prokuroro dalyvavimas yra būtinas.

 

251 straipsnis. Teisėjo nutarimas atiduoti kaltinamąjį teismui

Teisėjo nutarime atiduoti kaltinamąjį teismui turi būti nurodoma: nutarimo surašymo laikas ir vieta, priėmusio nutarimą teisėjo pareigos ir pavardė; išvada apie duomenų pakankamumą bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje; atiduodamas teismui asmuo ir jo veiksmų kvalifikacija; prašymų ir pareiškimų, taip pat klausimų, išvardytų šio Kodekso 250 straipsnyje, išsprendimas. Nutarimą pasirašo teisėjas.

 

252 straipsnis. Teismo priimamų tvarkomajame posėdyje nutarčių rūšys

Tvarkomajame posėdyje teismas priima vieną iš šių nutarčių:

1) atiduoti kaltinamąjį teismui ir paskirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje;

2) nutraukti bylą;

3) grąžinti bylą tyrimui papildyti;

4) sustabdyti bylą;

5) perduoti bylą pagal teismingumą.

Teismo tvarkomojo posėdžio nutartyje nurodoma: teismo posėdžio laikas ir vieta; teismo pavadinimas; teismo sudėtis; teismo posėdžio sekretorius; prokuroro pareigos ir pavardė; nagrinėjamoji byla ir teismo priimti sprendimai dėl prašymų ir pareiškimų, taip pat dėl klausimų, išvardytų šio Kodekso 250 straipsnyje.

Nutartį pasirašo pirmininkaujantysis ir liaudies tarėjai.

 

253 straipsnis. Kaltinamojo atidavimas teismui tvarkomajame posėdyje

Kai yra pakankamas pagrindas atiduoti kaltinamąjį teismui, tvarkomajame posėdyje teismas priima nutartį atiduoti kaltinamąjį teismui ir paskirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę tvarkomajame posėdyje pašalinti iš kaltinamosios išvados atskirus kaltinimo punktus arba pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kuris numato lengvesnį nusikaltimą, tačiau tik ta sąlyga/kad naujasis kaltinimas pagal faktines savo aplinkybes esmingai nesiskirtų nuo kaltinimo, esančio kaltinamojoje išvadoje.

Sprendimas pašalinti atskirus kaltinimo punktus arba pritaikyti kitą baudžiamąjį įstatymą turi būti tvarkomojo posėdžio nutartyje motyvuojamas.

 

254 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas

Esant šio Kodekso 5–9 straipsniuose nurodytų aplinkybių, teismas tvarkomajame posėdyje bylą nutraukia.

Nutraukdamas bylą, teismas panaikina pritaikys tas kardomąsias priemones ir civilinio ieškinio, taip pat galimo turto konfiskavimo užtikrinimo priemones ir išsprendžia daiktinių įrodymų klausimą.

Teismo nutarties nutraukti bylą nuorašas įteikiamas asmeniui, kuris buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ir nukentėjusiajam.

Jeigu kaltinamasis yra suimtas, teismo nutarties nutraukti bylą nuorašas pasiunčiamas kalinimo vietos administracijai, kad kaltinamasis būtų tuojau paleistas iš suėmimo.

Jeigu, nutraukiant baudžiamąją bylą, yra duomenų apie asmens, kuris buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ar kitų asmenų administracinius ar drausminius nusižengimus arba kitokius, viešosios tvarkos ir socialistinio bendro gyvenimo taisyklių pažeidimus, teismas apie tuos duomenis praneša atitinkamam draugiškajam teismui, visuomeninei organizacijai, darbo žmonių kolektyvui ar komisijai nepilnamečių reikalams arba turimą medžiagą perduoda spręsti administracine ar drausmine tvarka.

Nutraukdamas bylą šio Kodekso 9 straipsnyje nurodytais pagrindais, teismas praneša visuomeninei organizacijai ar darbo žmonių kolektyvui apie jų prašymo patenkinimą ir atidavimą jiems pagal laidavimą asmens, kuris buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

 

255 straipsnis. Bylos grąžinimas tyrimui papildyti

Teismas tvarkomajame. posėdyje priima nutartį grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti šiais atvejais:

1) kai parengtinis tyrimas yra esmingai nepilnas, o teisiamajame posėdyje jo papildyti negalima;

2) kai, darant parengtinį tyrimą, yra esmingai pažeistas proceso įstatymas ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą;

3) kai yra pagrindas pareikšti kaltinamajam kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu, arba pakeisti kaltinimui sunkesniu ar esmingai skirtingu pagal faktines aplinkybes nuo kaltinimo, esančio kaltinamojoje išvadoje;

4) kai yra pagrindas patraukti baudžiamojon atsakomybėn toje byloje kitus asmenis, jeigu apie juos bylos medžiagos negalima išskirti;

5) kai byla yra netinkamai sujungta ar išskirta. Byla tyrimui papildyti perduodama prokurorui.

Šiuo atveju teismas privalo nutartyje nurodyti, kurios būtent aplinkybės turi būti išaiškinamos, darant parengtinį tyrimą.

Tuo atveju, kai kvotėjas ar tardytojas nėra ėmęsis priemonių, kad būtų užtikrintas nusikaltimu padarytos valstybinei ar visuomeninei įstaigai, įmonei, organizacijai materialinės žalos atlyginimas arba galimas turto konfiskavimas, tai teismas, jeigu jis tokių priemonių negali imtis betarpiškai, negrąžindamas bylos tyrimui papildyti, savo nutartimi įpareigoja tardytoją ar kvotos organą imtis atitinkamų užtikrinimo priemonių.

 

256 straipsnis. Baudžiamosios bylos sustabdymas

Jeigu, nagrinėjant bylą tvarkomajame teismo posėdyje, nustatoma, kad kaltinamasis pasislėpė nuo teismo ir nežinia kur yra, tai teismas priima nutartį sustabdyti bylą, iki bus surastas kaltinamasis, ir paskelbia kaltinamojo paiešką. Teismo nutarties nuorašas pasiunčiamas į milicijos organus paieškai daryti, o. byla grąžinama atitinkamam prokurorui.

Jeigu kaltinamasis suserga psichine ar kitokia sunkia liga, paliudyta gydymo įstaigos arba atitinkamos ekspertų komisijos, teismas sustabdo bylą, iki kaltinamasis pasveiks.

Jeigu psichinė kaltinamojo liga pripažįstama neišgydoma, tai byla išsprendžiama šio Kodekso 358-361 straipsniuose nustatyta tvarka.

 

257 straipsnis. Teismo tvarkomojo posėdžio nutarties užprotestavimas ir apskundimas

Teismo tvarkomojo posėdžio nutartis gali prokuroras užprotestuoti, išskyrus nutartį perduoti bylą pagal teismingumą.

Teismo tvarkomojo posėdžio nutartis nutraukti ar sustabdyti bylą gali apskųsti kaltinamasis ir nukentėjusysis.

 

258 straipsnis. Susipažinimas su baudžiamąja byla

Prokuroras, teisiamasis, Įstatyminis jo atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas bei jų atstovai ir visuomeninis kaltintojas bei visuomeninis gynėjas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti iš jos atitinkamus išrašus. Teisėjas privalo užtikrinti nurodytiesiems asmenims galimybę susipažinti su bylos medžiaga.

 

259 straipsnis. Kaltinamosios išvados nuorašo įteikimas teisiamajam

Teismas turi įteikti teisiamajam kaltinamosios išvados nuorašą.

Jeigu, sprendžiant atidavimo teismui klausimą, buvo pakeistas kaltinimas, arba kardomoji priemonė, arba šauktinų į teismą asmenų sąrašas, tai teisiamajam įteikiamas ir teismo nutarties ar teisėjo nutarimo nuorašas.

Teisiamajam, nemokančiam kalbos, kuria vyksta bylos procesas, nurodytieji šiame straipsnyje dokumentai įteikiami išversti į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.

Nagrinėti teisiamajame posėdyje byla gali būti skiriama ne anksčiau kaip po trijų dienų nuo šių dokumentų įteikimo teisiamajam momento.

 

260 straipsnis. Teisėjo veiksmai teisiamajam posėdžiui paruošti

 

Teisėjas paskiria baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir patvarko šaukti į teisiamąjį posėdį asmenis, nurodytus pridėtame prie kaltinamosios išvados sąraše, arba asmenis“ nurodytus teisėjo nutarime ar teismo tvarkomojo posėdžio nutartyje atiduoti kaltinamąjį teismui, taip pat imasi kitų priemonių teisiamajam posėdžiui paruošti.

Jeigu teisminio nagrinėjimo dalyvis, jau įvykus tvarkomajam teismo posėdžiui, prašo šaukti papildomus liudytojus, teisėjas patvarko šaukti į teisiamąjį posėdį teisminio nagrinėjimo dalyvio nurodytus asmenis, o paskui visa teismo sudėtis išsprendžia, ar jie apklaustini kaip liudytojai.

Tuo atveju, kai kvotėjas ar tardytojas nėra ėmęsis priemonių nusikaltimu padarytos valstybinei ar visuomeninei įstaigai, įmonei, organizacijai materialinės žalos atlyginimui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu tokių priemonių negali imtis teismas betarpiškai, teisėjas savo nutarimu įpareigoja tardytoją ar kvotos organą imtis atitinkamų užtikrinimo priemonių..

 

261 straipsnis.     Liaudies teisėjo veiksmai baudžiamojoje byloje, kurioje nebuvo daromas parengtinis tyrimas

Jeigu yra pakankamai duomenų, rodančių, kad yra padarytas nusikaltimas, nurodytas šio Kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje, teisėjas savo nutarimu iškelia bylą ir atiduoda kaltinamąjį teismui.

Prieš iškeldamas bylą dėl nukentėjusiojo skundo, teisėjas imasi priemonių nukentėjusiajam sutaikyti su asmeniu, prieš kurį paduotas skundas. Jeigu jie nesusitaiko, teisėjas priima vieną iš šių nutarimų:

1) iškelti baudžiamai ą bylą ir atiduoti teismui asmenį, prieš kurį paduotas skundas;

2) atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, jeigu nėra pakankamo pagrindo atiduoti teismui asmenį, prieš kurį paduotas skundas;

3) perduoti nukentėjusiojo skundą išnagrinėti draugiškajam teismui arba visuomenei.

Priešpriešinius kaltinimus teisėjas gali sujungti į vieną bylą..

Teisėjo nutarime iškelti baudžiamąją bylą turi būti nurodoma: vados ir pagrindai bylai iškelti; traukiamasis baudžiamojon atsakomybėn asmuo; baudžiamasis įstatymas, numatantis atitinkamą veiką; teisiamojo posėdžio data ir jo pradžios valanda; šaukiami į teisiamąjį posėdį asmenys.

Ne vėliau kaip trys dienos iki bylos nagrinėjimo teisme teisiamajam turi būti įteikiamas nukentėjusiojo skundo nuorašas, šaukimas atvykti į teisiamąjį posėdį, kartu nurodant baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį teisiamasis kaltinamas, ir šaukiamų į teisiamąjį posėdį asmenų sąrašas. Ši taisyklė taikoma taip pat ir priešpriešinio kaltinimo procesui.

Teisiamajam, nemokančiam kalbos, kuria vyksta bylos procesas, šiame straipsnyje nurodyti dokumentai įteikiami išversti į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.

 

262 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminas

Atidavimo teismui klausimą teisėjas vienasmeniškai ar teismas tvarkomajame posėdyje turi išspręsti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo bylos gavimo teisme momento.

Byla turi būti pradedama nagrinėti teisiamajame posėdyje ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo to momento, kai teisėjas priėmė nutarimą arba tvarkomasis teismo posėdis – nutartį atiduoti kaltinamąjį teismui.

 

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

Bendrosios teisminio nagrinėjimo taisyklės

 

263 straipsnis. Pirmininkaujantysis teisiamajame posėdyje

Rajono (miesto) liaudies teismo posėdyje pirmininkauja liaudies teisėjas, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo posėdyje – Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas, jo pavaduotojas ar Aukščiausiojo Teismo narys, karinio tribunolo posėdyje – karinio tribunolo pirmininkas, jo pavaduotojas ar karinio tribunolo narys.

Pirmininkaujantysis vadovauja teisiamajam posėdžiui, imasi šio Kodekso numatytų priemonių visoms bylos aplinkybėms visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištirti ir tiesai nustatyti, šalina iš teisminio nagrinėjimo visa tai, kas neturi ryšio su nagrinėjamąja byla, ir užtikrina auklėjamąjį teismo proceso poveikį.

Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių teisminiame nagrinėjime asmenų prieštarauja pirmininkaujančiojo veiksmams, tie prieštaravimai įrašomi į teisiamojo posėdžio protokolą.

 

264 straipsnis.     Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas, žodiškumas ir nepertraukiamumas

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo betarpiškai ištirti byloje įrodymus: apklausti teisiamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti ekspertų išvadų, apžiūrėti, daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitokius dokumentus.

Teisiamasis posėdis kiekvienoje byloje vyksta-. be pertraukos, išskyrus poilsiui skiriamą laiką. Nebaigus svarstyti pradėtosios bylos, tiems patiems. teisėjams neleidžiama nagrinėti kitų bylų.

 

265 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo dalyvių teisių lygybė

Kaltintojas, teisiamasis, gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas, taip pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai teisminiame nagrinėjime turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti, tiriant įrodymus, ir pareikšti prašymus.

 

266 straipsnis. Teisiamojo dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama, dalyvaujant teisiamajam. Teisiamojo atvykimas į teismą yra būtinas. Nagrinėti bylą, nesant teisiamajam, leidžiama tik tais atvejais, kai jis yra ne TSR Sąjungos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.

 

267 straipsnis. Teisiamojo teisės teisminiame nagrinėjime

Teisiamasis turi teisę:

1) gauti įstatymo nustatytu laiku kaltinamosios išvados nuorašą ir šio Kodekso 259 straipsnyje numatytais atvejais – teismo tvarkomojo posėdžio nutarties ar teisėjo nutarimo atiduoti teismui nuorašą;

2) turėti gynėją;

3) pareikšti prašymus;

4) pareikšti nušalinimą teisėjams, prokurorui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui ir ekspertui;

5) dalyvauti, tiriant visus įrodymus, jų tarpe apžiūrint įvykio vietą, daiktinius įrodymus ir dokumentus;

6) duoti klausimus liudytojams, ekspertams, kitiems teisiamiesiems, taip pat nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui bei jų atstovams;

7)bet kuriuo teisminio tardymo momentu duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę apie kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių pareikštus prašymus;

8) dalyvauti teisminiuose ginčuose, jeigu nėra gynėjo;

9) kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu;

10) pateikti pastabas dėl teisiamojo posėdžio-protokolo;

11) apskųsti teismo nuosprendi ir nutartis.

 

268 straipsnis.     Įstatyminių nepilnamečio teisiamojo atstovų dalyvavimas ir teisės teisminiame nagrinėjime.

Į teisiamąjį posėdį turi būti šaukiami nepilnamečio teisiamojo tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai. Jie turi teisę dalyvauti, tiriant teisminiame tardyme įrodymus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir nušalinimus.

 

269 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Gynėjo dalyvavimą teisminiame nagrinėjime apibrėžia šio Kodekso 53–57 straipsniai.

Gynėjas padeda teisiamajam pasinaudoti savo teisėmis ir turi šio Kodekso 58, 169, 227, 326 ir 327 straipsniuose numatytas teises.

 

270 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Prokuroras palaiko teisme valstybinį kaltinimą, dalyvauja, tiriant įrodymus, duoda- išvadas teisminio nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, pateikia teismui savo samprotavimus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir dėl bausmės skyrimo teisiamajam.

Palaikydamas kaltinimą, prokuroras vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Jeigu, išnagrinėjus bylą teisme, prokuroras įsitikina, kad teisminio tardymo duomenys nepatvirtina pareikšto teisiamajam kaltinimo, jis privalo atsisakyti nuo kaltinimo ir išdėstyti teismui atsisakymo motyvus.

Prokuroras turi teisę pats pareikšti arba palaikyti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, jeigu to reikalauja valstybės ar visuomenės interesų arba piliečių teisių apsauga.

Prokuroro atsisakymas nuo kaltinimo neatleidžia teismo nuo pareigos toliau nagrinėti bylą ir bendra tvarka išspręsti teisiamojo kaltumo ar nekaltumo klausimą.

 

271 straipsnis.     Visuomeninių kaltintojų ar gynėjų dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Darbo žmonių visuomeninių organizacijų atstovams gali būti teismo nutartimi leidžiama dalyvauti teisminiame baudžiamųjų bylų nagrinėjime kaip visuomeniniams kaltintojams ar gynėjams, remiantis reikiamai įformintu visuomeninės organizacijos visuotinio susirinkimo nutarimu.

Visuomeninis kaltintojas turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti, tiriant įrodymus, pareikšti teismui prašymus ir nušalinimus, dalyvauti teisminiuose ginčuose, išdėstydamas teismui visuomenės nuomonę apie teisiamojo veikos pavojingumą, taip pat išdėstydamas teismui savo nuomonę apie kaltinimo įrodytumą, teisiamojo ir jo veikos pavojingumą visuomenei. Visuomeninis kaltintojas gali pareikšti samprotavimus dėl baudžiamojo įstatymo bei bausmės taikymo teisiamajam ir kitais bylos klausimais. Visuomeninis kaltintojas turi teisę atsisakyti nuo kaltinimo, jeigu teisminio tardymo duomenys duoda tam pagrindą.

Visuomeninis gynėjas dalyvauja, tiriant įrodymus, pareiškia teismui prašymus ir nušalinimus, dalyvauja teisminiuose ginčuose, išdėstydamas teismui visuomenės nuomonę apie teisiamojo atsakomybę švelninančias ar teisiamąjį teisinančias aplinkybes, taip pat ir apie galimybę jį nuteisti lygtinai, atleisti nuo bausmės ar atiduoti pagal laidavimą tai visuomeninei organizacijai, kurios vardu stoja visuomeninis gynėjas.

 

272 straipsnis.     Mokymo-auklėjimo įstaigų ir visuomeninių organizacijų atstovų dalyvavimas teisiamajame posėdyje

Siekdamas sustiprinti auklėjamąjį nepilnamečio bylos teisminio nagrinėjimo poveikį, teismas praneša mokyklai ar kitokiai mokymo-auklėjimo įstaigai, kurioje mokėsi nepilnametis, taip pat jo mokymosi ar darbo vietos visuomeninėms organizacijoms apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Esant reikalui, teismas turi teisę šaukti į teisiamąjį posėdį šių organizacijų atstovus, taip pat teisiamojo tėvų, globėjo ar rūpintojo darbavietės visuomeninių. organizacijų atstovus.

 

273 straipsnis. Pripažinimo nukentėjusiuoju tvarka teisiamajame posėdyje

Teismas, iš bylos matydamas, kad nusikaltimu padaryta piliečiui moralinės, fizinės ar turtinės žalos, savo iniciatyva ar remdamasis gautu iš to asmens pareiškimu, priima nutartį pripažinti jį nukentėjusiuoju, jeigu jis nebuvo nukentėjusiuoju pripažintas, darant kvotą ar parengtinį tardymą. Kartu teismas išaiškina nukentėjusiajam jo teises, numatytas šio Kodekso 60 straipsnyje.

Nukentėjusysis ir jo atstovas dalyvauja teisiamajame posėdyje per visą bylos nagrinėjimą.

 

274 straipsnis.     Pripažinimo civiliniu ieškovu ir patraukimo civiliniu atsakovu tvarka teisiamajame posėdyje

Jeigu civilinis ieškinys pareiškiamas teisiamajame posėdyje, prieš pradedant teisminį tardymą, teismas priima nutartį pripažinti pilietį, įstaigą, įmonę ar organizaciją, turėjusius dėl nusikaltimo materialinės žalos, civiliniu ieškovu, taip pat atitinkamais atvejais patraukti civiliniu atsakovu kaltinamojo tėvus, globėjus, rūpintojus ar kitus asmenis arba įstaigas, įmones ar organizacijas, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Kartu teismas išaiškina civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams šio Kodekso 61 ir 62 straipsniuose numatytas jų teises.

 

275 straipsnis. Vertėjo dalyvavimas teisiamajame posėdyje

Tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys nemoka kalbos, kuria vyksta bylos procesas, teisiamajame posėdyje dalyvauja vertėjas. Jeigu vertėjas nebuvo pašauktas teismo tvarkomojo posėdžio nutartimi ar teisėjo nutarimu atiduoti kaltinamąjį teismui, jis kviečiamas į teisiamąjį posėdį teismo nutartimi.

Jeigu vertėjas be svarbių priežasčių neatvyksta ar atsisako atlikti savo pareigas, jis gali būti baudžiamas iki 10 rublių bauda, kuri skiriama nagrinėjančio bylą teismo nutartimi.

Už žinomai neteisingą išvertimą vertėjas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį. Baudžiamoji byla vertėjui už žinomai neteisingą išvertimą teisme iškeliama, laikantis šio Kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytų taisyklių.

 

276 straipsnis. Nutartys, teismo priimamos teisiamajame posėdyje

Visais klausimais, kuriuos teismas išsprendžia teisminio nagrinėjimo metu, jis priima nutartis.

Motyvuotas nutartis dėl uždaro teisminio nagrinėjimo, dėl bylos iškėlimo pagal naują kaltinimą arba naujam asmeniui, dėl bylos išskyrimo, dėl bylos perdavimo tyrimui papildyti, dėl bylos sustabdymo, dėl bylos nutraukimo, dėl kardomosios priemonės parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo, dėl nušalinimų, dėl ekspertizės paskyrimo, dėl teisiamojo pašalinimo iš teisiamojo posėdžio salės ir dėl baudos skyrimo šio Kodekso 88, 151, 153, 275 ir 286 straipsniuose numatytais atvejais teismas priima pasitarimo kambaryje. Tos nutartys turi būti surašomos kaip atskiri dokumentai, kuriuos pasirašo visa teismo sudėtis.

Visos kitos nutartys, priklausomai nuo bylos aplinkybių, gali būti priimamos arba šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka, arba teisėjams pasitarus vietoje ir priimtą nutartį įrašant į teisiamojo posėdžio protokolą.

Nutartys, kurias teismas priima teisminio nagrinėjimo metu, turi būti balsu perskaitomos.

 

277 straipsnis. Kardomosios priemonės klausimo išsprendimas

Teismas turi teisę teisminio nagrinėjimo metu savo nutartimi parinkti, pakeisti ar panaikinti teisiamajam kardomąją priemonę.

 

278 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas teisiamajame posėdyje

Byla turi būti teismo nutartimi nutraukiama teisiamajame posėdyje, jeigu teisminio nagrinėjimo metu išaiškinami bylai nutraukti pagrindai, nustatyti šio Kodekso 5 straipsnio 5-9 punktuose ir 6-9 straipsniuose.

Jeigu yra kitų aplinkybių, darančių baudžiamąją bylą negalimą, nurodytų šio Kodekso 5 straipsnyje, taip pat jeigu neįrodyta, kad teisiamasis dalyvavo nusikaltimo padaryme, teismas priima atitinkamai arba išteisinamąjį nuosprendį, arba apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės.

Nutraukdamas baudžiamąją bylą šio Kodekso 7-9 straipsniuose numatyta tvarka, teismas priima motyvuotą nutartį nutraukti bylą ir perduoti medžiagą išnagrinėti draugiškajame teisme, visuomeninėje organizacijoje, darbo žmonių kolektyve ar komisijoje nepilnamečių reikalams arba priima motyvuotą nutartį atiduoti teisiamąjį visuomeninei organizacijai ar darbo žmonių kolektyvui, prašantiems atiduoti jį pagal laidavimą, kad jį perauklėtų ir pataisytų.

Jeigu visuomeninė organizacija ar darbo žmonių kolektyvas, paėmusieji teisiamąjį pagal laidavimą, per vienerius metus priima nutarimą atsisakyti nuo laidavimo, teismas savo nutartimi išsprendžia klausimą dėl to asmens baudžiamosios bylos atnaujinimo.

 

279 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo ribos

Byla teisme nagrinėjama tik kaltinamųjų atžvilgiu ir tik pagal tą kaltinimą, dėl kurio jie atiduoti teismui.

Prireikus papildyti ar pakeisti kaltinimą arba iškelti baudžiamąją bylą pagal naują kaltinimą ar naujiems asmenims, laikomasi šio Kodekso 280– 282 straipsniuose nustatytų taisyklių.

 

280 straipsnis. Kaltinimo pakeitimas teisme

Pakeisti kaltinimą teisme leidžiama, jeigu tai nepablogina teisiamojo padėties ir nepažeidžia jo teisės į gynybą. Jeigu kaltinimo pakeitimas pažeidžia teisiamojo teisę į gynybą, teismas perduoda bylą parengtiniam tyrimui iš naujo daryti.

Prireikus pakeisti kaltinimą į sunkesnį arba savo faktinėmis aplinkybėmis esmingai skirtingą nuo pradinio kaltinimo, teismas priima nutartį perduoti bylą tyrimui papildyti.

Jeigu kaitinimo pakeitimą sudaro pašalinimas iš pradinio kaltinimo jo dalies arba aplinkybių, sunkinančių teisiamojo atsakomybę, teismas turi teisę toliau nagrinėti bylą ir priimti nuosprendi pagal naująjį kaltinimą.

 

281 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimas pagal naują kaltinimą

Jeigu teisminio tardymo metu nustatomos tokios aplinkybės, kurios rodo, kad teisiamasis yra padaręs kitą nusikaltimą, dėl kurio kaltinimas teisia-majam pirmiau nebuvo pareikštas, teismas, nesu-stabdydamas bylos nagrinėjimo, priima nutartį iškelti baudžiamąją bylą pagal naująjį kaltinimą ir perduoda savo nutartį bei reikiamą medžiagą parengtiniam tyrimui daryti bendra tvarka.

Tais atvejais, kai naujasis kaltinimas yra susijęs su pradiniu ir atskirai jų nagrinėti negalima, visa byla turi būti grąžinama tyrimui papildyti.

Ryšium su naujuoju kaltinimu teismas gali pakeisti arba parinkti teisiamajam kardomąją priemonę.

 

282 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimas naujam asmeniui

Jeigu teisminio tardymo metu nustatomos tokios aplinkybės, kurios rodo, kad nusikaltimą yra padaręs nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, teismas priima nutartį iškelti tam asmeniui baudžiamąją bylą ir perduoda tą nutartį bei reikiamą medžiagą parengtiniam tyrimui daryti, išskyrus šio Kodekso 81 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytus atvejus.

Tais atvejais, kai naujai iškelta byla yra susijusi su nagrinėjamąja byla ir atskirai nagrinėti šias bylas nėra galima, teismas visą bylą perduoda tyrimui papildyti.

Baudžiamoji byla liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui ar vertėjui atitinkamai už žinomai melagingą parodymą ar žinomai melagingos išvados davimą arba žinomai neteisingą išvertimą gali būti teisme iškeliama tik priimant nuosprendį.. Teismas turi teisę paskirti tam asmeniui, kuriam iškelta baudžiamoji byla, kardomąją priemonę.

 

283 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo atidėjimas ir jos sustabdymas

Kai negalima nagrinėti bylos tame teisiamajame posėdyje dėl kurio nors iš pašauktųjų asmenų neatvykimo arba ryšium su reikalingumu išreikalauti naujus įrodymus, teismas atideda bylos nagrinėjimą ir imasi priemonių neatvykusiems asmenims pašaukti arba naujiems įrodymams išreikalauti, jeigu tai galima.

Jeigu teisiamasis slapstosi nuo teismo, taip pat jeigu teisiamasis suserga psichine ar kitokia sunkia liga, dėl kurios jis negali atvykti į teismą, teismas sustabdo bylą to teisiamojo atžvilgiu, iki jis bus surastas arba pasveiks, ir nagrinėja toliau bylą kitų teisiamųjų atžvilgiu. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas apsunkina nustatyti tiesą, sustabdoma visa byla. Besislapstančio teisiamojo paieška skelbiama teismo nutartimi.

 

284 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas tyrimui papildyti

Jeigu teisminio nagrinėjimo metu yra nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Kodekso 255 straipsnyje, teismas motyvuota savo nutartimi perduoda bylą tyrimui papildyti.

Baigus papildomąjį tyrimą, byla perduodama teismui bendra tvarka.

 

285 straipsnis. Teisiamojo posėdžio tvarka

Įeinant teisėjams, teismo tvarkdarys ar teisiamojo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Visi esantieji teisiamojo posėdžio salėje atsistoja, paskui, pirmininkaujančiajam pakvietus, užima savo vietas.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų yra ligotas, pirmininkaujantysis gali leisti jam duoti parodymus ar paaiškinimus sėdomis.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi esantys teisiamojo posėdžio salėje piliečiai privalo neprieštaraudami klausyti pirmininkaujančiojo patvarkymų dėl nustatytosios teisiamojo posėdžio tvarkos laikymosi.

 

286 straipsnis. Priemonės, taikomos teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidėjams

Jeigu teisiamojo posėdžio metu teisiamasis pažeidžia tvarką, taip pat jeigu jis neklauso pirmininkaujančiojo. patvarkymų, pirmininkaujantysis įspėja teisiamąjį, kad, pasikartojus minėtiesiems veiksmams, jis bus pašalintas iš posėdžio salės. Pakartotinai pažeidęs tvarką, teisiamasis gali būti teismo nutartimi pašalinamas iš posėdžio salės, ir byla gali būti toliau nagrinėjama, jam nesant akivaizdoje. Tačiau nuosprendis paskelbiamas, teisiamajam esant akivaizdoje, arba perskaitomas jam tuojau po paskelbimo.

Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymo neklauso prokuroras, visuomeninis kaltintojas, gynėjas ar visuomeninis gynėjas, pirmininkaujantysis juos įspėja. Kuriam nors iš nurodytųjų asmenų toliau neklausant pirmininkaujančiojo patvarkymų, bylos nagrinėjimas gali būti teismo nutartimi atidedamas, jeigu negalima be žalos bylai pakeisti to asmens kitu. Kartu teismas praneša apie tai atitinkamai aukštesniam prokurorui, advokatų kolegijos prezidiumui ar visuomeninei organizacijai.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys, pažeidę tvarką teisiamajame posėdyje arba nepaklausę pirmininkaujančiojo patvarkymų, gali būti pašalinami iš teisiamojo posėdžio salės teismo nutartimi, o nedalyvaujantys byloje asmenys –pirmininkaujančiojo patvarkymu. Be to, nedalyvaujančius byloje asmenis teismas gali savo nutartimi nubausti iki 10 rublių bauda.

 

287 straipsnis. Teisiamojo posėdžio protokolas

Teisminio nagrinėjimo metu teisiamojo posėdžio sekretorius rašo protokolą, laikydamasis šio Kodekso 117 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Pastabos dėl protokolo išnagrinėjamos šio Kodekso 118 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

Dvidešimt penktasis skirsnis

Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis

 

288 straipsnis. Teisiamojo posėdžio atidarymas

Paskirtu baudžiamajai bylai nagrinėti laiku pirmininkaujantysis atidaro teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kuri byla turi būti nagrinėjama.

 

289 straipsnis. Atvykimo į teismą patikrinimas

Pirmininkaujantysis suteikia teisiamojo posėdžio sekretoriui žodį padaryti pranešimui apie prokuroro, visuomeninio kaltintojo, teisiamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų, eksperto, vertėjo atvykimą ir apie nesančiųjų neatvykimo priežastis.

Sekretorius taip pat balsu perskaito pašauktų į teisiamąjį posėdį liudytojų sąrašą ir praneša, kurie iš nurodytųjų asmenų atvyko ir kokios nesančiųjų neatvykimo priežastys.

 

290 straipsnis. Išaiškinimas vertėjui jo pareigų

Pirmininkaujantysis išaiškina vertėjui jo pareigą išversti dalyvaujantiems byloje asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta procesas, parodymų, pareiškimų, perskaitomų teisme dokumentų, taip pat pirmininkaujančiojo patvarkymų ir teismo sprendimų turinį.

Pirmininkaujantysis įspėja vertėją dėl atsakomybės, numatytos šio Kodekso 275 straipsnyje už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigas, ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį už žinomai neteisingą išvertimą. Tuo reikalu iš vertėjo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

 

291 straipsnis. Pašalinimas liudytojų iš teismo salės

Atvykusieji liudytojai pašalinami iš geismo salės. Pirmininkaujantysis imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai nesusižinotų teismo patalpoje su neapklaustaisiais liudytojais.

Nukentėjusysis iš teismo salės nepašalinamas.

 

292 straipsnis. Teisiamojo neatvykimo pasekmės

Neatvykus teisiamajam, byla turi būti atidedama, išskyrus šio Kodekso 266 straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Teismas turi teisę savo nutartimi atvesdinti neatvykusį teisiamąjį, taip pat parinkti arba pakeisti jam kardomąją priemonę.

 

293 straipsnis, Įstatyminių nepilnamečio teisiamojo atstovų neatvykimo pasekmės

Įstatyminių nepilnamečio teisiamojo atstovų neatvykimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu. teismas nepripažįsta jų dalyvavimo būtinu.

 

294 straipsnis.     Prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo neatvykimo pasekmės

Neatvykus prokurorui ar gynėjui ir nesant galimumo juos pakeisti tame posėdyje, bylos nagrinėjimas atidėdamas. Pakeisti gynėją, neatvykusį į teisiamąjį posėdį, leidžiama tik teisiamajam sutinkant.

Naujai įstojusiam į bylą prokurorui ar gynėjui turi būti duodamas laikas, reikalingas pasiruošti dalyvauti teisminiame nagrinėjime.

Apie prokuroro ar gynėjo neatvykimą be svarbių priežasčių teismas praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui ar advokatų kolegijos prezidiumui.

Neatvykus visuomeniniam kaltintojui ar visuomeniniam gynėjui, teismas išsprendžia klausimą ar galima nagrinėti bylą, jiems nesant.

 

295 straipsnis. Nukentėjusiojo neatvykimo pasekmės

Neatvykus nukentėjusiajam, teismas, išklausęs teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės, išsprendžia klausimą, ar nagrinėti bylą, ar atidėti ją, priklausomai nuo to, ar galima, nesant nukentėjusiajam, pilnutinai išaiškinti visas bylos aplinkybes ir apginti jo teises bei teisėtus interesus.

Neatvykus be svarbių priežasčių nukentėjusiajam ar jo atstovui šio Kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose bylose, byla turi būti nutraukiama, išskyrus tuos atvejus, kai prokuroras laiko esant reikalinga palaikyti kaltinimą toje byloje arba kai joje buvo daromas parengtinis tyrimas.

Teisiamojo prašymu, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą ir užtikrinti nukentėjusiojo atvykimą arba nagrinėti bylą tame pačiame posėdyje, nesant nukentėjusiajam.

 

296 straipsnis. Civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo neatvykimo pasekmės

Neatvykus civiliniam ieškovui ar jo atstovui, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju asmeniui, turėjusiam dėl nusikaltimo materialinės žalos, paliekama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teismas turi teisę, civilinio ieškovo prašymu, nagrinėti civilinį ieškinį, nesant civiliniam ieškovui.

Teismas nagrinėja civilinį ieškinį nepriklausomai nuo civilinio ieškovo ar jo atstovo atvykimo, jeigu ieškinį palaiko prokuroras, jeigu ieškinys yra pareikštas valstybinės ar visuomeninės įstaigos, įmonės ar organizacijos arba jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalinga.

Civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo.

 

297 straipsnis. Prašymų išsprendimas, prieš atidedant bylą

Prireikus bylos nagrinėjimą atidėti, remiantis šio Kodekso 292–296 straipsniuose išdėstytais pagrindais, teismas, prieš uždarydamas teisiamąjį posėdį, privalo išklausyti teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymų ir priimti dėl jų reikiamus sprendimus.

 

298 straipsnis.     Teisiamojo asmenybės nustatymas, taip pat kaltinamosios išvados nuorašo teisiamajam įteikimo savalaikiškumo nustatymas

Pirmininkaujantysis nustato teisiamojo asmenybę, išaiškindamas jo pavardę, vardą, tėvavardį, amžių, gimimo vietą, gyvenamąją vietą, užsiėmimą, šeiminę padėtį, taip pat kitus duomenis, apibūdinančius teisiamojo asmenybę.

Po to pirmininkaujantysis paklausia teisiamąjį, ar jam įteiktas ir kada būtent kaltinamosios išvados nuorašas, taip pat kiti dokumentai, nurodyti šio Kodekso 259 straipsnyje.

Jeigu šie dokumentai neįteikti arba įteikti ne tuo laiku, kuris nustatytas šio Kodekso 259 ir 261 straipsniuose, bylos nagrinėjimas turi būti atidedamas atitinkamam laikui.

 

299 straipsnis. Paskelbimas teismo sudėties ir išaiškinimas nušalinimo teisės

Pirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas yra kaltintoju ir gynėju, taip pat teisiamojo posėdžio sekretoriumi, ekspertu ir vertėju, išaiškina teisiamajam ir kitiems teisminio nagrinėjimo dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimą teismo sudėčiai ar kuriam nors iš teisėjų, prokurorui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui ir ekspertui.

Jeigu teisiamajame posėdyje yra atsarginis liaudies tarėjas, pirmininkaujantysis paskelbia apie tai. Atsarginiam liaudies tarėjui taip pat gali būti pareiškiamas nušalinimas.

Pareikštas nušalinimas išsprendžiamas pagal šio Kodekso 32, 34 ir 46 straipsniuose nustatytas taisykles.

 

300 straipsnis.     Išsprendimas klausimo, ar galima nagrinėti baudžiamąją bylą, neatvykus kuriam nors liudytojui ir ekspertui

Teismas išklauso teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės dėl galimumo nagrinėti bylą, neatvykus kuriam nors liudytojui ar ekspertui, ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba atidėti bylos nagrinėjimą reikiamam laikui.

 

301 straipsnis. Išaiškinimas teisiamajam jo teisių

Pirmininkaujantysis išaiškina teisiamajam jo teises, numatytas šio Kodekso 267 straipsnyje.

 

302 straipsnis. Išaiškinimas įstatyminiams nepilnamečio teisiamojo atstovams jų teisių

Pirmininkaujantysis išaiškina įstatyminiams nepilnamečio teisiamojo atstovams jų teises, numatytas šio Kodekso 268 straipsnyje.

 

303 straipsnis. Išaiškinimas nukentėjusiajam jo teisių ir pareigų

Pirmininkaujantysis išaiškina nukentėjusiajam ir jo atstovui jų teises ir pareigas teisminiame nagrinėjime, numatytas šio Kodekso 60 straipsnyje.

Bylose, nurodytose šio Kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje, pirmininkaujantysis išaiškina nukentėjusiajam, kad, jam susitaikius su teisiamuoju, byla būtų nutraukta, išskyrus šio Kodekso 126 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytus atvejus.

 

304 straipsnis. Išaiškinimas civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui jų teisių

Pirmininkaujantysis išaiškina civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams jų teises teisminiame nagrinėjime, numatytas šio Kodekso 61 ir 62 straipsniuose.

 

305 straipsnis. Išaiškinimas ekspertui jo pareigų ir teisių

Pirmininkaujantysis išaiškina ekspertui jo pareigas ir teises, numatytas šio Kodekso 88 ir 89 straipsniuose, ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigas ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį už žinomai melagingos išvados davimą. Tuo reikalu iš eksperto paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

Ekspertas teisminio nagrinėjimo metu būva posėdžio salėje. Atskirais atvejais teismas, išklausęs teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės, gali savo nutartimi atleisti ekspertą, jeigu jis to prašo, nuo buvimo posėdžio salėje, kol bus atliekami atskiri teismo veiksmai.

 

306 straipsnis. Prašymų pareiškimas ir išsprendimas

Pirmininkaujantysis paklausia prokurorą, visuomeninį kaltintoją, teisiamąjį, įstatyminį jo atstovą, gynėją, visuomeninį gynėją, taip pat nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, ar jie prašo šaukti naujus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti kitus įrodymus. Asmuo, pareiškęs prašymą, privalo nurodyti, kurioms aplinkybėms nustatyti reikia šaukti papildomus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti kitus įrodymus.

Prokuroras, visuomeninis kaltintojas, teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, visuomeninis gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę teisiamojo posėdžio metu pareikšti prašymus visais byloje iškylančiais klausimais, nepriklausomai nuo to, ar šie prašymai jau buvo sprendžiami, darant parengtinį tyrimą arba sprendžiant kaltinamojo atidavimo teismui klausimą.

Teismas, išklausęs kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės, turi apsvarstyti kiekvieną pareikštą prašymą, patenkinti jį, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, arba priimti motyvuotą nutartį atmesti pareikštą prašymą.

Prašymo atmetimas neapriboja to asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pareikšti jį vėliau, priklausomai nuo teisminio nagrinėjimo eigos.

Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį.

Teismas turi teisę, nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas prašymas, savo iniciatyva priimti nutartį šaukti naujus liudytojus, paskirti ekspertizę, išreikalauti dokumentus ir kitus įrodymus.

 

Dvidešimt šeštasis skirsnis

Teisminis tardymas

 

307 straipsnis. Teisminio tardymo pradžia

Teisminis tardymas pradedamas, balsu perskaitant kaltinamąją išvadą. Jeigu tvarkomajame teismo posėdyje kaltinimas buvo pakeistas, tai perskaitoma taip pat ir tvarkomojo posėdžio nutartis. Jeigu parengtinis tyrimas byloje nebuvo daromas, teisminis tardymas pradedamas, balsu perskaitant nukentėjusiojo pareiškimą. Po to pirmininkaujantysis paklausia kiekvieną teisiamąjį, ar suprantamas jam pareikštas kaltinimas, reikiamais atvejais išaiškina teisiamajam to kaltinimo esmę ir paklausia, ar jis prisipažįsta kaltas. Teisiamajam pageidaujant, pirmininkaujantysis suteikia jam galimumą motyvuoti savo atsakymą.

 

308 straipsnis. Įrodymų tyrimo tvarkos nustatymas

Apklausus teisiamuosius, ar jie prisipažįsta ar neprisipažįsta kalti, teismas išklauso prokuroro, visuomeninio kaltintojo, teisiamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo bei civilinio atsakovo ir jų atstovų pasiūlymų dėl teisiamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų apklausos ir bylos daiktinių įrodymų bei dokumentų tyrimo eilės ir priima nutartį dėl įrodymų tyrimo tvarkos.

 

309 straipsnis. Teisiamojo apklausos tvarka

Teisiamojo apklausa pradedama pirmininkaujančiojo pasiūlymu teisiamajam duoti parodymus apie pareikštą jam kaltinimą ir žinomas jam bylos aplinkybes.

Po to jį apklausia pirmininkaujantysis ir liaudies tarėjai, prokuroras, visuomeninis kaltintojas, nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, įstatyminis teisiamojo atstovas, gynėjas ir visuomeninis gynėjas. Paskui teisiamajam klausimus gali duoti kiti teisiamieji, įstatyminiai jų atstovai, gynėjai ir visuomeniniai gynėjai.

Teisėjai turi teisę apklausti teisiamąjį bet kuriuo teisminio tardymo momentu.

Apklausti teisiamąjį, nesant akivaizdoje kitam teisiamajam, leidžiama tik pagal teismo nutartį išimtiniais atvejais, kai to reikalauja tiesos nustatymo interesai. Šiuo atveju, teisiamajam grįžus į teisiamojo posėdžio salę, pirmininkaujantysis painformuoja jį apie duotų, jam nesant akivaizdoje, parodymų turinį ir suteikia jam galimumą duoti klausimus teisiamajam, kuris buvo apklausiamas, jam nesant, ir duoti savo parodymus.

Teisiamasis, pirmininkaujančiojo leidimu, gali savo parodymus duoti bet kuriuo teisminio tardymo momentu.

Teismas, išklausęs nepilnamečio teisiamojo gynėjo bei įstatyminio jo atstovo nuomonės ir prokuroro išvados, turi teisę savo nutartimi pašalinti nepilnametį teisiamąjį iš teisiamojo posėdžio salės tam laikui, kuriuo bus tiriamos aplinkybės, galinčios padaryti nepilnamečiui neigiamos įtakos.

 

310 straipsnis. Teisiamojo parodymų perskaitymas

Teisiamojo parodymai, duoti, darant parengtinį tyrimą, gali būti balsu perskaitomi šiais atvejais:

1) jeigu yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, teisiamojo duotų teisme;

2) jeigu teisiamasis atsisako arba vengia duoti parodymus teisme;

3) jeigu teisiamojo nėra akivaizdoje arba jeigu jis yra miręs, kai toje byloje yra keli kaltinamieji.

Ši taisyklė taikoma taip pat ir teisiamojo pirmiau duotų teisme parodymų perskaitymo atvejams.

 

311 straipsnis. Įstatyminių nepilnamečio teisiamojo atstovų apklausos tvarka

Prireikus apklausti nepilnamečio teisiamojo tėvus ar kitus įstatyminius jo atstovus kaip liudytojus, teismas išklauso jų parodymų. Įstatyminiai teisiamojo atstovai būva teisiamojo posėdžio salėje per visą teisminį nagrinėjimą.

Išimtiniais atvejais, kai įstatyminio atstovo buvimas teisiamajame posėdyje gali padaryti žalos nepilnamečio teisiamojo interesams, teismas turi teisę motyvuota savo nutartimi arba visiškai pašalinti įstatyminį atstovą iš teisiamojo posėdžio, arba apriboti jo buvimą tam tikroje teisiamojo posėdžio dalyje.

 

312 straipsnis.     Įspėjimas liudytojo ir nukentėjusiojo dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus

Prieš liudytojui duodant parodymus, pirmininkaujantysis nustato jo asmens tapatybę, išaiškina jo pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam byloje žinoma, ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas rašytinis tokio turinio pasižadėjimas;

„Aš,... (liudytojo pavardė, vardas, tėvavardis), pasižadu duoti teismui parodymus apie visa, kas man žinoma byloje, kurioje esu pašauktas liudytoju. Man išaiškinta, kad už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus atsakau baudžiamąja tvarka pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius“.

Rašytinis liudytojo pasižadėjimas pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo.

Liudytojui, jaunesniam kaip šešiolikos metų amžiaus, pirmininkaujantysis išaiškina jo pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, bet jis neįspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus.

Nukentėjusysis įspėjamas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus, laikantis visų taisyklių, nustatytų liudytojui įspėti.

 

313 straipsnis. Liudytojų apklausos tvarka

Liudytojai apklausiami po vieną, nesant akivaizdoje dar neapklaustiems liudytojams.

Pirmininkaujantysis išaiškina liudytojo santykius su teisiamuoju bei nukentėjusiuoju ir pasiūlo liudytojui, kad jis praneštų teismui visa, ką pats žino byloje, vengdamas dėstyti žinias, kurių šaltinio jis negali nurodyti.

Po to liudytoją apklausia teisėjai, kaltintojai, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, gynėjai, įstatyminiai teisiamųjų atstovai ir teisiamieji. Jeigu liudytojas yra pašauktas į teisiamąjį posėdį vieno iš teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, šis dalyvis tokiam liudytojui klausimus duoda pirmasis. Pirmininkaujantysis šalina tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.

Teisėjai turi teisę duoti liudytojui klausimus bet kuriuo teisminio tardymo metu.

Liudytojui gali būti duodami klausimai jo pirmiau duotiems parodymams papildyti ir išaiškinti.

Apklaustieji liudytojai lieka teismo posėdžio salėje ir negali pasišalinti iš teismo iki teisminio tardymo pabaigos. Pirmininkaujantysis gali, teismo nutartimi, leisti apklaustiems liudytojams, kai jie to prašo, pasišalinti iš teisiamojo posėdžio salės, prieš pasibaigiant teisminiam tardymui, tiktai išklausius kaltintojo, teisiamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų nuomonės.

 

314 straipsnis. Liudytojo naudojimasis užrašais ir dokumentais

Liudytojas, duodamas parodymus, gali turėti su savimi užrašus tais atvejais, kai parodymai liečia kokius nors skaitmeninius ir kitokius duomenis, kuriuos sunku atsiminti. Šiuos užrašus, pirmininkaujančiojo ar teisminio nagrinėjimo dalyvių reikalavimu, jis turi pateikti jiems susipažinti.

Liudytojui leidžiama perskaityti savo turimus dokumentus, liečiančius duotąjį parodymą. Šie dokumentai pateikiami teismui bei teisminio nagrinėjimo dalyviams ir, teismo nutartimi, gali būti prijungiami prie bylos.

 

315 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausa

Apklausiant liudytoją, jaunesnį kaip keturiolikos metų amžiaus, o teismo nuožiūra – ir apklausiant liudytoją, turintį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, šaukiamas pedagogas. Prireikus, šaukiami taip pat nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti įstatyminiai jo atstovai. Nurodytieji asmenys, pirmininkaujančiojo leidimu, gali duoti liudytojui klausimus.

Nepilnametis liudytojas išimtiniais atvejais, kai to reikalauja tiesos nustatymo interesai, gali būti, teismo nutartimi, apklausiamas, nesant akivaizdoje teisiamajam. Teisiamajam grįžus į teismo salę, jam turi būti pranešamas liudytojo parodymas, duotas, nesant akivaizdoje teisiamajam, ir suteikiamas galimumas duoti šiam liudytojui klausimus.

Liudytojas, jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus, turi būti pašalinamas iš posėdžio salės, baigus jo apklausą, išskyrus tuos atvejus, kai teismas, savo iniciatyva ar kurio nors iš teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, pripažįsta esant reikalingą tolesnį šio liudytojo buvimą posėdžio salėje.

 

316 straipsnis. Liudytojo parodymų perskaitymas

Liudytojo parodymai, duoti, darant parengtinį tyrimą, gali būti balsu perskaitomi šiais atvejais:

kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir liudytojo parodymų teisme;

kai liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus teisme;

kai liudytojo nėra teisiamajame posėdyje dėl priežasčių, kurios jo atvykimą į teismą daro negalimą.

Ši taisyklė taikoma ir liudytojo pirmiau duotų teisme parodymų perskaitymo atvejams.

 

317 straipsnis. Nukentėjusiojo apklausos tvarka

Nukentėjusysis apklausiamas pirmiau, negu liudytojai.

Esant keliems apklaustiniems nukentėjusiesiems, teismas nustato jų apklausimo eilę.

Nukentėjusysis apklausiamas, laikantis visų taisyklių, nustatytų liudytojo apklausai.

 

318 straipsnis. Asmenų ir daiktų parodymas atpažinti teisiamajame posėdyje

Teismas, savo iniciatyva ar kurio nors iš teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, gali parodyti liudytojui, nukentėjusiajam ar teisiamajam atpažinti asmenį ar daiktus, kurie pirmiau jam nebuvo parodyti.

Asmuo ar daiktas parodomas atpažinti pagal šio Kodekso 184 ir 185 straipsniuose nustatytas taisykles ir tik po to, kai liudytojas, nukentėjusysis ar teisiamasis yra davęs smulkius parodymus apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti šį asmenį ar daiktą.

Parodžius asmenį ar daiktą,-liudytojas, nukentėjusysis ar teisiamasis turi nurodyti, ar jis atpažįsta parodytą jam asmenį arba daiktą ir pagal kuriuos būtent požymius.

Teisėjai ir teisminio nagrinėjimo dalyviai gali duoti atpažįstančiajam papildomų klausimų.

Teisiamojo posėdžio protokole turi būti smulkiai užrašyta: kuriuos asmens ar daikto požymius atpažįstantysis nurodė, prieš parodant jam atpažinti; kas būtent ir kuria tvarka buvo parodyta atpažįstančiajam; parodymo atpažinti rezultatai; atpažįstančiajam duoti klausimai ir jo atsakymai į juos.

 

319 straipsnis. Ekspertizės darymas teisme

Ekspertas dalyvauja, tiriant įrodymus, ir gali, teismo leidimu, duoti teisiamajam, nukentėjusia-jam ir liudytojams klausimus apie aplinkybes, kurios turi reikšmės išvadai duoti.

Išaiškinus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės išvadai duoti, pirmininkaujantysis pasiūlo teisminio nagrinėjimo dalyviams pateikti raštu klausimus, kuriuos ekspertas turi išspręsti. Pateiktieji klausimai turi būti balsu perskaitomi ir išklausoma dėl jų kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės bei prokuroro išvados. Teismas išnagrinėja šiuos klausimus, atmeta tuos iš jų, kurie neturi ryšio su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat suformuluoja naujus klausimus.

Klausimus, kuriuos turi išnagrinėti ekspertas, pirmininkaujantysis balsu perskaito ir raštu įteikia ekspertui. Po to ekspertas pasišalina išvados surašyti. Ekspertas savo išvadą duoda raštu ir ją balsu perskaito teisiamajame posėdyje. Kartu su duotais ekspertui klausimais ji prijungiama prie bylos.

Jeigu ekspertas, darydamas ekspertizę, nustato aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų, jis turi teisę nurodyti jas savo išvadoje,

Jeigu ekspertas mano, kad pateiktoji jo dispozicijai medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad pateiktieji klausimai nepriklauso jo kompetencijai, jis raštu praneša teismui, kad negali duoti išvados.

 

320 straipsnis. Eksperto apklausa

Ekspertui balsu perskaičius savo išvadą, jam gali būti duodami klausimai jo duotai išvadai išaiškinti ar papildyti.

Iš pradžių klausimus ekspertui duoda teisėjai, po to prokuroras, visuomeninis kaltintojas, nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, teisiamasis, jo gynėjas ir visuomeninis gynėjas.

Klausimai, duoti ekspertui žodžiu, ir jo atsakymai į tuos klausimus įrašomi į teisiamojo posėdžio protokolą.

 

321 straipsnis. Papildomosios ar pakartotinės ekspertizės darymas

Šio Kodekso 85 straipsnyje numatytais atvejais teismas, savo iniciatyva ar teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, motyvuota nutartimi paskiria papildomąją ar pakartotinę ekspertizę. Šiuo atveju gali būti atidedamas bylos nagrinėjimas.

Papildomoji ar pakartotinė ekspertizė daroma pagal šio Kodekso 85–89 straipsniuose nustatytas taisykles.

 

322 straipsnis. Daiktinių įrodymų apžiūra

Daiktinius įrodymus turi apžiūrėti teismas, taip pat jie turi būti parodomi teisminio nagrinėjimo dalyviams. Prireikus, daiktiniai įrodymai gali būti parodomi taip pat liudytojams ir ekspertui. Daiktinių įrodymų apžiūra, tiek teismo iniciatyva, tiek ir teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, gali būti atliekama bet kuriuo teisminio tardymo metu. Asmenys, kuriems parodomi daiktiniai įrodymai, gali atkreipti teismo dėmesį į kurias nors aplinkybes, susijusias su apžiūra. Tai pažymima teisiamojo posėdžio protokole.

Daiktinius įrodymus, kurių negalima pristatyti į teismą, apžiūri, esant reikalui, visa teismo sudėtis daiktinių įrodymų buvimo vietoje, laikydamasi šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų taisyklių.

 

323 straipsnis. Dokumentų apžiūra ir perskaitymas

Prie bylos prijungti ar teisiamajame posėdyje pateikti teismui dokumentai, jeigu juose išdėstytos ar patvirtintos aplinkybės turi reikšmės bylai, gali būti, tiek teismo iniciatyva, tiek ir teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, pilnai ar dalinai apžiūrimi bei balsu perskaitomi bet kuriuo teisminio tardymo metu. Dokumentai, pateikti teismui teisiamajame posėdyje, gali būti, teismo nutartimi, prijungiami prie bylos.

 

324 straipsnis. Įvykio vietos apžiūra

Teismas, pripažinęs, kad reikia apžiūrėti įvykio vietą, daro apžiūrą visa teismo sudėtimi kartu su teisminio nagrinėjimo dalyviais, o jeigu to reikalauja bylos aplinkybės,– tai ir esant akivaizdoje liudytojams bei ekspertui.,

Atvykus į apžiūros vietą, pirmininkaujantysis paskelbia, kad teisiamasis posėdis vyksta toliau, ir teismas pradeda apžiūrą. Šiuo atveju teisiamajam, liudytojams, nukentėjusiajam ir ekspertui gali būti pateikiami klausimai ryšium su apžiūra.

Teisminio nagrinėjimo dalyviai, taip pat liudytojai ir ekspertas turi teisę, darant apžiūrą, atkreipti teismo dėmesį į visa tai, kas, jų nuomone, gali padėti išaiškinti bylos aplinkybes. Apžiūros darymo tvarka ir jos rezultatai pažymimi teisiamojo posėdžio protokole. Teisminio nagrinėjimo dalyviai turi teisę reikalauti, kad būtų įrašomi į protokolą jų pareiškimai ryšium su padarytąja apžiūra.

 

325 straipsnis. Teisminio tardymo pabaigimas

Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pirmininkaujantysis apklausia teisminio nagrinėjimo dalyvius, ar jie nori papildyti teisminį tardymą ir būtent kuo.

Jeigu pareikšta prašymų papildyti teisminį tardymą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį.

Išsprendus prašymus ir atlikus reikiamais atvejais papildomus veiksmus, pirmininkaujantysis paskelbia, kad teisminis tardymas yra baigtas.

 

Dvidešimt septintasis skirsnis

Teisminiai ginčai ir teisiamojo paskutinis žodis

 

326 straipsnis. Teisminių ginčų turinys ir tvarka

Baigęs teisminį tardymą, teismas pradeda klausyti teisminių ginčų.

Teisminiai ginčai susideda iš kalbų, kurias pasako dalyvaujantys byloje valstybinis ir visuomeninis kaltintojai, taip pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovai, gynėjas, visuomeninis gynėjas ar pats teisiamasis, jeigu gynėjas teisiamajame posėdyje nedalyvauja.

Valstybinio ir visuomeninio kaltintojų kalbų eilė, taip pat gynėjo ir visuomeninio gynėjo kalbų eilė kiekvieną kartą nustatoma jų savitarpio susitarimu, kurį tvirtina teismas.

Šio Kodekso 126 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai byloje nedalyvauja prokuroras, teisminiuose ginčuose dalyvauja taip pat ir nukentėjusysis ar jo atstovas. Jeigu vienoje byloje yra sujungti priešpriešiniai kaltinimai, kalbų eilę teisminiuose ginčuose tose bylose nustato teismas.

Teisminių ginčų dalyviai neturi teisės remtis įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisminiame tardyme. Esant reikalui pateikti naujų įrodymų, jie gali prašyti atnaujinti teisminį tardymą. Teismas negali apriboti teisminių ginčų trukmės tam tikru laiku, bet pirmininkaujantysis turi teisę sustabdyti dalyvaujančius ginčuose asmenis, jeigu jie savo kalbose išeina už nagrinėjamosios bylos ribų.

 

327 straipsnis. Ginčų dalyvių replikos

Po ginčų dalyvavusieji juose asmenys gali dar po vieną kartą pasisakyti replikos tvarka dėl to, kas buvo pasakyta pirmesnėse kalbose. Paskutinės replikos teisė visada priklauso gynėjui, o jeigu jo nėra,– teisiamajam.

 

328 straipsnis. Teisiamojo paskutinis žodis

Pasibaigus teisminiams ginčams, pirmininkaujantysis suteikia teisiamajam paskutinį žodį.

Teismas negali apriboti teisiamojo paskutinio žodžio trukmės tam tikru laiku, bet pirmininkaujantysis turi teisę sustabdyti teisiamąjį tais atvejais, kai jis liečia aplinkybes, aiškiai neturinčias ryšio su byla...

Klausimai teisiamajam jo paskutinio žodžio metu neleidžiami.

Jeigu paskutiniame žodyje teisiamasis praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę bylai, teismas privalo atnaujinti teisminį tardymą.

 

329 straipsnis. Teismo išėjimas į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio

Išklausęs teisiamojo paskutinio žodžio, teismas tuojau išeina į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio. Apie tai pirmininkaujantysis paskelbia esantiesiems teisiamojo posėdžio salėje.

 

Dvidešimt aštuntasis skirsnis

Nuosprendžio priėmimas

 

330 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas Lietuvos TSR vardu

Lietuvos TSR teismai nuosprendį skelbia Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vardu.

 

331 straipsnis. Nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas

Teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 76 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

 

332 straipsnis. Teisėjų pasitarimo slaptumas

 

Nuosprendį teismas- priima pasitarimo kambaryje.

Pasitarimo ir nuosprendžio priėmimo metu pasitarimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra tos bylos teismo sudėtyje. Būti kitiems asmenims pasitarimo kambaryje neleidžiama.

Teisėjai neturi teisės pagarsinti nuomonių, pareikštų, priimant nuosprendį.

 

333 straipsnis. Klausimai, teismo išsprendžiami nuosprendyje

Priimdamas nuosprendį, teismas pasitarimo kambaryje išsprendžia šiuos klausimus:

ar buvo veika, kurios padarymu kaltinamas teisiamasis;

ar yra šioje veikoje nusikaltimo sudėtis ir kuris būtent baudžiamasis įstatymas tą veiką numato;

ar teisiamasis padarė šią veiką;

ar kaltas teisiamasis šio nusikaltimo padarymu;

ar baustinas teisiamasis už savo padarytą nusikaltimą;

kokia būtent bausmė turi būti skiriama teisiamajam ir ar turi teisiamasis atlikti ją;

ar tenkintinas civilinis ieškinys, kieno naudai, iš ko būtent ir kokio dydžio;

ar atlygintina šio Kodekso 70 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta tvarka materialinė žala, padaryta nusikaltimu, jeigu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas;

kaip pasielgti su daiktiniais įrodymais;

kas turi apmokėti teismo išlaidas ir kokio dydžio;

dėl kardomosios priemonės teisiamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo;

dėl pripažinimo teisiamojo itin pavojingu recidyvistu Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 26 straipsnyje numatytais atvejais;

kurią pataisos darbų įstaigų rūšį nustatyti teisiamajam bausmei atlikti, jeigu jam paskiriama laisvės atėmimo bausmė.

Jeigu teisiamasis kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, teismas šio straipsnio 1-7 punktuose nurodytus klausimus išsprendžia dėl kiekvieno nusikaltimo atskirai.

Jeigu nusikaltimo padarymu kaltinami keli teisiamieji, teismas visus klausimus, nurodytus šio straipsnio pirmojoje dalyje, išsprendžia kiekvieno teisiamojo atžvilgiu atskirai.

 

334 straipsnis.     Apsvarstymas klausimo dėl stebėjimo ir auklėjimo lygtinai nuteisto asmens

Skirdamas lygtinį nuteisimą, teismas įstatymo nustatyta tvarka sprendžia, kam atiduoti lygtinai nuteistąjį stebėti ir auklėti.

Jeigu lygtinai nuteisti prašo visuomeninė organizaciją ar kaltininko darbavietės darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių kolektyvas, teismas gali atiduoti lygtinai nuteistąjį šiai organizacijai ar kolektyvui, kad pastarieji jį perauklėtų ir pataisytų.

 

335 straipsnis. Teisiamojo pakaltinamumo klausimo apsvarstymas

Tais atvejais, kai parengtinio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu iškyla teisiamojo pakaltinamumo klausimas, teismas, priimdamas nuosprendį, privalo dar kartą apsvarstyti šį klausimą. Pripažinęs, kad teisiamasis visuomenei pavojingos Veikos padarymo metu buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būklės, ar kad teisiamasis, nusikaltimo padarymo metu buvęs pakaltinamumo būsenoje, po to susirgo psichine liga, dėl kurios jis nebegali suprasti savo veiksmų esmės ar valdyti jų, teismas šio Kodekso 361 straipsnyje nustatyta tvarka priima nutartį nutraukti bylą ir pritaikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones arba nepritaikyti jų.

 

336 straipsnis. Teisėjų pasitarimo tvarka

Prieš priimant nuosprendį, vyksta teisėjų pasitarimas, vadovaujamas pirmininkaujančiojo. Pirmininkaujantysis pateikia teismui išspręsti šio Kodekso 333–335 straipsniuose nurodyta tvarka klausimus. Kiekvienas klausimas formuluojamas taip, kad į jį galėtų būti duodamas arba teigiamas, arba neigiamas atsakymas.

Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Pirmininkaujantysis balsuoja paskutinis.

Visi klausimai sprendžiami balsų dauguma.

 

337 straipsnis. Teisėjo atskiroji nuomonė

Pirmininkaujantysis ar liaudies tarėjas, likęs atskiros nuomonės, turi teisę išdėstyti ją pasitarimo kambaryje raštu.

Atskiroji nuomonė, skelbiant nuosprendį, neskaitoma, bet prijungiama prie bylos.

Jeigu byla, kurioje yra atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama kasacinės instancijos teisme, tai, įsiteisėjus nuosprendžiui, atskiroji nuomonė kartu su byla turi būti pasiunčiama Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad jis išspręstų nuosprendžio užprotestavimo klausimą.

Pirmininkaujantysis ar liaudies tarėjas, dalyvavęs, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminei baudžiamųjų bylų kolegijai priimant nuosprendį, ir likęs atskiros nuomonės, praneša apie tai Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis išspręstų nuosprendžio užprotestavimo klausimą.

 

338 straipsnis.     Teisminio tardymo atnaujinimas ar baudžiamosios bylos perdavimas tyrimui papildyti

Jeigu, pasitarimo kambaryje svarstydamas šio Kodekso 333–335 straipsniuose nurodytus klausimus, teismas pripažįsta, kad reikia išaiškinti kurias nors aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, tai jis, nepriimdamas nuosprendžio, atnaujina teisminį tardymą. Tuo reikalu teismas priima nutartį.

Baigęs atnaujintą teisminį tardymą, teismas vėl pradeda teisminius ginčus ir išklauso teisiamojo paskutinio žodžio.

Jeigu svarstymo metu pasitarimo kambaryje teismas prieina išvadą, kad bylą reikia perduoti tyrimui papildyti, tai jis priima tuo reikalu motyvuotą nutartį, laikydamasis šio Kodekso 255 straipsnyje numatytų reikalavimų.

 

339 straipsnis. Nuosprendžių rūšys

Teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis ar išteisinamasis. Apkaltinamasis nuosprendis ir išteisinamasis nuosprendis turi būti teismo motyvuojami.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Jis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį ir neskiria bausmės, jeigu iki to momento, kai byla nagrinėjama teisme, veika pasidarė nebepavojinga visuomenei arba jeigu ją padariusis asmuo pasidarė nebepavojingas visuomenei; teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, jeigu teisminio nagrinėjimo stadijoje iškeliama aikštėn šio Kodekso 5 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytų aplinkybių.

Išteisinamasis nuosprendis priimamas tais atvejais, kai nenustatytas nusikaltimo įvykis, kai teisiamojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, taip pat kai neįrodytas teisiamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme.

Jeigu, priimant išteisinamąjį nuosprendį dėl ne: įrodytumo, kad teisiamasis dalyvavo nusikaltimo padaryme, asmuo, padariusis šį nusikaltimą, lieka neišaiškintas, tai, įsiteisėjus nuosprendžiui, teismas perduoda bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti asmeniui, trauktinam kaltinamuoju.

 

340 straipsnis. Civilinio ieškinio išsprendimas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, priklausomai nuo civilinio ieškinio pagrindo ir dydžio įrodytumo, pilnutinai ar dalinai patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba atmeta jį.

Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio smulkiai apskaičuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

 

341 straipsnis. Civilinio ieškinio išsprendimas, priimant išteisinamąjį nuosprendį

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas:

atmeta civilinį ieškinį, jeigu nenustatytas nusikaltimo įvykis arba neįrodytas teisiamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme;

palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu teisiamasis išteisinamas dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę iš naujo pareikšti jį civilinio proceso tvarka.

 

342 straipsnis. Civilinio ieškinio užtikrinimas

Patenkinęs civilinį ieškinį, teismas turi teisę, iki nuosprendžiui įsiteisėjant, nutarti imtis priemonių šiam ieškiniui užtikrinti, jeigu tokių priemonių nebuvo imtasi pirmiau.

Jeigu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas ir žala nebuvo atlyginta, teismas, matydamas, kad nusikaitimu padaryta materialinės žalos, turi teisę, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nutarti imtis priemonių užtikrinti ieškiniui, kuris gali būti pareikštas vėliau civilinio proceso tvarka.

 

343 straipsnis. Daiktinių įrodymų ir teismo išlaidų klausimo išsprendimo tvarka

Daiktinių įrodymų ir teismo išlaidų atžvilgiu teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi šio Kodekso 93, 123 ir 124 straipsniuose išdėstytomis taisyklėmis.

 

344 straipsnis.     Nuosprendžio surašymas Išsprendęs šio Kodekso 333–335 straipsniuose nurodytus klausimus, teismas imasi rašyti nuosprendį.

Nuosprendis išdėstomas ta kalba, kuria vyko teisminis bylos nagrinėjimas, ir turi būti surašomas vieno iš teisėjų, dalyvavusių jo priėmime.

Nuosprendį pasirašo visi teisėjai, dalyvavę jo priėmime. Teisėjas, likęs atskiros nuomonės, taip pat pasirašo nuosprendį.

Ištaisymai nuosprendyje turi būti aptariami ir aptarimai pasirašomi visų teisėjų pasitarimo kambaryje, prieš paskelbiant nuosprendį.

Nuosprendis turi būti rašomas aiškiais, suprantamais posakiais ir susidėti iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių.

 

345 straipsnis. Įžanginė nuosprendžio dalis

Įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodoma:

Lietuvos TSR teismo nuosprendžio priėmimas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vardu;

nuosprendžio priėmimo laikas ir vieta;

nuosprendi priėmusio teismo pavadinimas, teisėjų, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, nukentėjusiojo ir jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų, gynėjo, visuomeninio gynėjo, vertėjo pavardės;

teisiamojo pavardė, vardas ir tėvavardis, jo gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, darbavietė ir užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pirmesnis teistumas ir kitokios žinios apie jo asmenybę, turinčios reikšmės bylai;

baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą, kurio padarymu teisiamasis kaltinamas.

 

346 straipsnis. Aprašomoji nuosprendžio dalis

Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:

nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį, nusikaltimo motyvus ir pasekmes;

įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės;

pripažinus dalį kaltinimo nepagrįsta,– to pagrindas.

Teismas privalo taip pat nurodyti kaitinimo pakeitimo motyvus, jeigu kaltinimas, buvo pakeistas teisme, o reikiamais atvejais – bausmės parinkimo motyvus. Be to, turi būti motyvuojamas atleidimas teisiamojo nuo bausmės, lygtinio nuteisimo skyrimas, taip pat skyrimas bausmės, žemesnės už žemiausiąją ribą, baudžiamojo įstatymo numatytą už tą nusikaltimą, arba perėjimas prie kitos, švelnesnės bausmės. Jeigu byloje yra daugiau kaip vienas teisiamasis, visa tai turi būti nurodoma kiekvieno teisiamojo atžvilgiu atskirai.

Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:

esmė kaltinimo, dėl kurio teisiamasis buvo atiduotas teismui;

teismo nustatytos bylos aplinkybės;

įrodymai, kurie buvo pagrindas teisiamajam išteisinti, kartu nurodant motyvus, paaiškinančius, kodėl teismas atmeta įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas.

Neleidžiama į išteisinamąjį nuosprendį įrašyti formulavimų, keliančių abejonę išteisintojo nekaltumu.

Apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžių aprašomojoje dalyje turi būti motyvai, pagrindžiantys teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio ar dėl nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo.

 

347 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinė dalis

Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:

teisiamojo pavardė, vardas ir tėvavardis;

sprendimas pripažinti teisiamąjį kaltu;

baudžiamasis įstatymas, pagal kurį teisiamasis pripažintas kaltu;

teisiamajam paskirtos už kiekvieną pripažintą įrodytu nusikaltimą bausmės rūšis ir dydis; galutinė atliktina bausmė; lygtinio nuteisimo atveju – bandomojo laiko trukmė ir kam lygtinai nuteistasis atiduotas stebėti; pavadinimas tos visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo, kuriems teismas atidavė lygtinai nuteistąjį perauklėti ir pataisyti;

sprendimas dėl parengtinio kalinimo įskaitymo, jeigu teisiamasis iki nuosprendžio priėmimo buvo laikomas suimtas kardomosios priemonės taikymo ar sulaikymo tvarka;

sprendimas dėl kardomosios priemonės teisiamajam, iki įsiteisės nuosprendis.

Jeigu teisiamajam pareikšti keli kaltinimai ir kai kurie iš jų pripažinti neįrodytais, tai nuosprendyje. turi būti tiksliai nurodoma, pagal kurį kaltinimą teisiamasis išteisinamas ir pagal kurį nuteisiamas.

Jeigu teisiamasis pripažįstamas itin pavojingu recidyvistu, teismas nurodo tai apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas taip pat nurodo, kuri pataisos darbų įstaigų rūšis teisiamajam paskiriama laisvės atėmimui atlikti.

Tuo atveju, kai teisiamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 51 straipsnyje nurodytais pagrindais, teismas tai pažymi rezoliucinėje dalyje.

Visais atvejais bausmė turi būti nurodoma taip, kad, vykdant nuosprendį, nekiltų jokių abejonių dėl teismo paskirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais rezoliucinėje nuosprendžio dalyje išdėstomas teismo sprendimas kreiptis, įsiteisėjus nuosprendžiui, į atitinkamus valstybės organus su teikimu atimti iš nuteistojo ordiną, medalį, karinį, specialųjį ar garbės vardą bei laipsnį.

 

348 straipsnis. Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinė dalis

Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti:

1) teisiamojo pavardė, vardas ir tėvavardis;

2) sprendimas išteisinti teisiamąjį;

3) nurodymas apie kardomosios priemonės panaikinimą, jeigu ji buvo pritaikyta;

4) nurodymas apie priemonių civiliniam ieškiniui ir turto konfiskavimui užtikrinti panaikinimą, jeigu tokių priemonių buvo imtasi.

 

349 straipsnis. Kiti klausimai, išspręstini rezoliucinėje nuosprendžio dalyje

Tiek apkaltinamojo, tiek ir išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be klausimų, išvardytų atitinkamai šio Kodekso 347 ir 348 straipsniuose, reikiamais atvejais turi būti:

sprendimas dėl pareikšto civilinio ieškinio ar sprendimas dėl materialinės žalos atlyginimo šio Kodekso 70 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta tvarka;

daiktinių įrodymų klausimo išsprendimas;

nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą;

nurodymas apie nuosprendžio kasacinio apskundimo ir užprotestavimo tvarką bei terminus.

 

350 straipsnis. Pagal paskyrimą stojusio advokato darbo apmokėjimas

Jeigu advokatas byloje dalyvavo pagal paskyrimą, teismas, priimdamas nuosprendį, kartu priima nutartį, kokio dydžio atlyginimą nuteistasis ar įstatyminiai jo atstovai turi sumokėti juridinei konsultacijai.

 

351 straipsnis. Teismo atskiroji nutartis

Priimdamas nuosprendį, kartu teismas gali atskirąja nutartimi atkreipti valstybinių ar visuomeninių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar kitų pareigūnų dėmesį į aplinkybes, padėjusias padaryti nusikaltimą ir reikalaujančias imtis atitinkamų priemonių.

Teismas turi teisę atskirąja nutartimi atkreipti atitinkamų pareigūnų dėmesį į pažaidas, įvykdytas, darant kvotą ar parengtinį tardymą.

Atskirosios nutarties nuorašas pasiunčiamas atitinkamai įstaigai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, kurie per vieną mėnesį privalo pranešti teismui apie priemones, kurių jie ėmėsi pagal šią nutartį.

Teismas, remdamasis teisminio nagrinėjimo medžiaga, turi teisę atskirąja nutartimi atkreipti visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvų dėmesį į netinkamą atskirų piliečių elgimąsi gamyboje ar buityje arba į jų pažeidimą savo visuomeninės pareigos. Reikiamais atvejais atskirosios nutarties nuorašas gali būti pasiunčiamas draugiškajam teismui.

Atskirąją nutartį pasirašo visi teisėjai, ir, teismo nuožiūra, ji gali būti balsu perskaitoma teisiamajame posėdyje.

 

352 straipsnis. Nuosprendžio paskelbimo tvarka

Pasirašęs nuosprendį, teismas grįžta į teisiamojo posėdžio salę, ir pirmininkaujantysis arba liaudies tarėjas paskelbia nuosprendį.

Visi esantieji teisiamojo posėdžio salėje, jų tarpe ir teismo sudėtis, nuosprendžio išklauso stovėdami.

Jeigu nuosprendis surašytas tokia kalba, kurios teisiamasis nemoka, tai paskelbtą nuosprendi tuojau pat turi dalyvaujantis teisiamajame posėdyje vertėjas išversti į teisiamojo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią moka teisiamasis.

Skelbiant nuosprendi, prokuroras ir gynėjas privalo būti teismo salėje. Paskelbus nuosprendį, pirmininkaujantysis išaiškina teisminio nagrinėjimo dalyviams nuosprendžio kasacinio apskundimo tvarką ir terminą.

 

353 straipsnis. Teisiamojo paleidimas iš suėmimo

Išteisinamasis nuosprendis ir nuosprendis, kuriuo teisiamasis atleidžiamas nuo bausmės, vykdomi tuojau po nuosprendžio paskelbimo.

Tais atvejais, kai teisiamasis išteisinamas ar atleidžiamas nuo bausmės arba nuteisiamas bausme, nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat kai teisiamajame posėdyje yra teismo priimama nutartis nutraukti bylą, teismas, jeigu teisiamasis yra suimtas, paleidžia jį iš suėmimo teisiamojo posėdžio salėje.

 

354 straipsnis. Nuosprendžio nuorašo įteikimas teisiamajam

Ne vėliau kaip per tris dienas po nuosprendžio paskelbimo jo nuorašas turi būti įteikiamas teisiamajam.

Jeigu nuosprendis surašytas tokia kalba, kurios teisiamasis nemoka, jam turi būti įteikiamas rašytinis nuosprendžio vertimas į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.

 

Dvidešimt devintasis skirsnis

Priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo procesas

 

355 straipsnis. Priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo pagrindai

Priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, nustatytas Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 59 straipsnyje, teismas skiria asmeniui, kuris padarė baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą visuomenei veiką, būdamas nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos, arba kuris padarė nusikaltimą, būdamas pakaltinamumo būsenoje, bet, iki teismui priimant nuosprendį, susirgo psichine liga, dėl kurios jis nebegali suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti, jeigu šis asmuo pagal savo padarytų veikų pobūdį ir patologinę savo būseną yra pavojingas visuomenei.

Priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo proceso tvarką nustato bendrosios šio Kodekso taisyklės ir, be to, šio Kodekso 356– 364 straipsniai.

 

356 straipsnis. Parengtinio tardymo darymo tvarka

Bylose dėl nepakaltinamų asmenų padarytų pavojingų visuomenei veikų, taip pat dėl nusikaltimų, kuriuos padarę asmenys susirgo psichinę ligą po nusikaltimo padarymo, būtina daryti parengtinį tardymą.

Darant parengtinį tardymą, turi būti išaiškinamos šios aplinkybės:

pavojingos visuomenei veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės;

ar pavojingą visuomenei veiką padarė tas asmuo;

ar padariusis pavojingą visuomenei veiką asmuo yra sirgęs praeityje psichinėmis ligomis, kokio laipsnio ir pobūdžio buvo psichinė liga pavojingos visuomenei veikos padarymo momentu ir bylos tyrimo metu;

padariusio pavojingą visuomenei veiką asmens elgesys, tiek prieš ją padarant, tiek ir po to;

pavojinga visuomenei veika padarytos žalos pobūdis ir dydis.

Pasiųsti asmenį teismo psichiatrijos ekspertizei daryti leidžiama tik esant pakankamai duomenų, rodančių, kad kaip tik šis asmuo padarė pavojingą visuomenei veiką, dėl kurios iškelta baudžiamoj į byla ir daromas tyrimas.

Jeigu dėl padariusio pavojingą visuomenei veiką asmens psichinės būsenos negalima atlikti tardymo veiksmų jam dalyvaujant, tardytojas tuo reikalu surašo protokolą.

 

357 straipsnis. Parengtinio tardymo pabaigimas

Pabaigęs parengtinį tardymą bylose, nurodytose šio Kodekso 356 straipsnio pirmojoje dalyje, tardytojas priima vieną iš šių nutarimų:

nutraukti bylą –šio Kodekso 233 straipsnyje numatytais atvejais arba tais atvejais, kai pagal padarytosios pavojingos“ visuomenei veikos pobūdį ir psichinę savo būseną asmuo, padariusis tą veiką, nėra pavojingas visuomenei;

perduoti bylą teismui,–nustačius, kad yra pagrindas skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemonės asmeniui, padariusiam pavojingą visuomenei veiką.

Nutarime perduoti bylą teismui turi būti išdėstomos visos bylos aplinkybės, nustatytos, darant parengtinį tardymą, ir pagrindas priverčiamosioms medicininio pobūdžio priemonėms skirti teisme.

Nutarimas kartu su byla pasiunčiamas prokurorui, kuris, sutikdamas su nutarimu, perduoda bylą teismui, o nesutikdamas,– grąžina bylą tardymui papildyti. Jeigu nėra pagrindo priverčiamosioms medicininio pobūdžio priemonėms skirti, prokuroras bylą nutraukia.

Kai pagal padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdį ir psichinę savo būseną padariusis tą veiką asmuo nėra pavojingas visuomenei, bet yra psichinis ligonis, tardytojas ar prokuroras, nutraukdamas bylą, praneša apie jį vietiniams sveikatos apsaugos organams.

 

358 straipsnis. Teisiamojo posėdžio parengiamieji veiksmai

Teisėjas, gavęs iš prokuroro bylą, kurioje tardymas padarytas šio Kodekso 356 ir 357 straipsniuose nustatyta tvarka, skiria ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, praneša apie tai prokurorui, to asmens, kurio byla nagrinėjama, įstatyminiams atstovams bei gynėjui ir patvarko šaukti liudytojus, nukentėjusiuosius ir ekspertus.

Teisėjas turi teisę patvarkyti, kad būtų pristatytas į teisiamąjį posėdį asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo\ jo ligos pobūdis.

Tais atvejais, kai teisėjas mato esant pagrindą priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo procesui nutraukti arba bylai grąžinti tardymui papildyti, jis pateikia bylą nagrinėti tvarkomajame teismo posėdyje.

 

359 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo tvarka ir ribos

Byloje, kuri gauta teisme šio Kodekso 357 straipsnyje nustatyta tvarka, teisminis nagrinėjimas vyksta teisiamajame posėdyje bendra tvarka, būtinai dalyvaujant prokurorui ir gynėjui.

Teisiamajame posėdyje turi būti apklausiami nukentėjusieji bei liudytoj. ai ir patikrinami kitokie įrodymai, kurie nustato ar paneigia, kad šis asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą visuomenei veiką, išklausoma eksperto išvados apie psichinę kaltinamojo būseną ir patikrinamos kitos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimui išspręsti.

 

360 straipsnis. Bylos išsprendimas teisme

Teismas bylą išsprendžia savo nutartimi, kuri priimama pasitarimo kambaryje.

Priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus:

ar buvo pavojinga visuomenei veika, numatyta baudžiamojo įstatymo;

ar šią veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

ar pavojingą visuomenei veiką tas asmuo padarė nepakaltinamumo būsenoje;

ar susirgo tas asmuo po nusikaltimo padarymo psichine liga, atimančia iš jo galėjimą suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdytį, ir ar ši liga nėra laikinas psichinės veiklos sutrikimas, dėl kurio reikia tik sustabdyti bylą;

ar skirtina priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė ir kuri būtent.

 

361 straipsnis. Teismo nutartis

Teismas, pripažinęs esant Įrodyta, kad baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą visuomenei veiką asmuo padarė nepakaltinamumo būsenoje arba kad tas asmuo po nusikaltimo padarymo susirgo chronine psichine liga, atimančia iš j, o galėjimą suprasti savo veiksmų esmę arba juos valdyti, remdamasis Lietuvos TSR, Baudžiamojo kodekso 12 straipsniu, priima nutartį atleisti. šį asmenį atitinkamai nuo baudžiamosios atsakomybės, ar nuo bausmės ir paskirti jam priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, kartu nurodydamas, kurią būtent, arba nutraukti bylą ir neskirti tokių priemonių tais atvejais, kai asmuo pagal savo padarytos veikos pobūdį ir patologinę savo būseną nėra pavojingas visuomenei ir nereikalingas priverčiamojo gydymo. Šiais atvejais teismas apie ligonį praneša vietiniams sveikatos apsaugos organams.

Pripažinęs, kad asmens, kurio byla nagrinėjama, nepakaltinamumas nenustatytas arba kad nusikaltimą padariusio asmens susirgimas nepašalina bausmės jam skyrimo, teismas savo nutartimi grąžina bylą tardymui papildyti ir toliau perduoti bendra tvarka.

Tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad neįrodyta, jog tas asmuo padarė pavojingą visuomenei veiką, arba kad yra šio Kodekso 5–9 straipsniuose numatytas pagrindas, pašalinantis baudžiamąją atsakomybę, teismas priima nutartį nutraukti bylą jo nustatytu pagrindu, nepriklausomai nuo to asmens susirgimo bei j, o ligos pobūdžio, ir reikiamais atvejais praneša apie tai vietiniams sveikatos apsaugos, organams.

Teismo nutartyje taip pat išsprendžiami klausimai; nurodyti šio Kodekso 349 straipsnyje.

 

362 straipsnis. Teismo nutarties apskundimas

Teismo nutartį paskirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones gali per septynias dienas apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo įstatyminis atstovas, artimieji giminaičiai bei gynėjas, taip pat nukentėjusysis bei jo atstovas ir užprotestuoti prokuroras aukštesniam teismui šio Kodekso 370 straipsnyje numatyta tvarka.

 

363 straipsnis.     Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės panaikinimas ar pakeitimas

Jeigu dėl pripažinto nepakaltinamu asmens pasveikimo ar dėl jo sveikatos būklės pasikeitimo išnyksta reikalas toliau taikyti pirmiau paskirtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, teismas, medicinos įstaigos, kurioje gydomas tas asmuo, administracijos teikimu, paremtu gydytojų komisijos išvada, išnagrinėja priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės panaikinimo ar pakeitimo klausimą.

Nurodytąjį klausimą išsprendžia tas teismas, kuris priėmė nutartį paskirti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, arba tokios pat rūšies teismas pagal šios priemonės taikymo vietą, o priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės taikymo rajone nesant tokios pat rūšies teismo,– Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas, būtinai dalyvaujant prokurorui, taip pat atstovui gydytojų komisijos, davusios išvadą apie pripažinto nepakaltinamu asmens sveikatos būklę. Jeigu tos gydytojų komisijos atstovas negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, šaukiamas kitas kompetentingas asmuo.

Teismo priimta nutartis panaikinti ar pakeisti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę arba atsisakyti ją panaikinti ar pakeisti gali būti apskundžiama ar užprotestuojama šio Kodekso 370 straipsnyje numatyta tvarka.

 

364 straipsnis.     Baudžiamosios bylos atnaujinimas asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė

Jeigu asmuo, kuriam dėl to, kad jis po nusikaltimo padarymo susirgo psichine liga, buvo paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė, gydytojų komisijos pripažįstamas pasveikusiu, teismas, remdamasis medicinos Įstaigos išvada, šio Kodekso 363 straipsnyje, numatyta tvarka priima nutartį panaikinti paskirtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę ir išsprendžia klausimą dėl bylos perdavimo parengtiniam tardymui daryti, tam asmeniui patraukti kaltinamuoju ir bylai perduoti į teismą bendra tvarka.

Psichiatrinėje gydymo įstaigoje išbūtas laikas įskaitomas į suėmimo laiką.

 

PENKTASIS SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS KASACINĖJE INSTANCIJOJE

 

Trisdešimtasis skirsnis

Neįsiteisėjusių nuosprendžio ir nutarties apskundimas ir užprotestavusias

 

365 straipsnis. Teisė apskųsti ir užprotestuoti nuosprendį kasacine tvarka

Teisiamasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę apskųsti teismo nuosprendį kasacine tvarka.

Prokuroras privalo užprotestuoti kasacine tvarka kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nuosprendį.

Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę apskųsti nuosprendį, kiek jis liečia civilinį ieškinį.

Teismo išteisintas asmuo turi teisę apskųsti kasacine tvarka išteisinamąjį nuosprendį, kiek jis liečia išteisinimo motyvus ir pagrindus.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiai negali būti kasacine tvarka apskundžiami ir užprotestuojami.

 

366 straipsnis. Nuosprendžio apskundimo ir užprotestavimo tvarka

Kasaciniai skundai ir protestai dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio paduodami kasacinės instancijos teismui per tą teismą, kuris priėmė nuosprendį.

Jeigu skundas ar protestas laiku paduodamas betarpiškai kasacinės instancijos teismui, tat nekliudo šiam teismui juos išnagrinėti.

Kol byla dar nepradėta nagrinėti kasacinės instancijos teismo posėdyje, asmuo, padavęs kasacinį skundą, turi teisę jį atšaukti, o prokuroras, padavęs kasacinį protestą, arba aukštesnis prokuroras turi teisę atšaukti protestą.,

Nuosprendis, priimtas, pakartotinai nagrinėjant bylą, gali būti apskundžiamas ir užprotestuojamas bendra tvarka.

 

367 straipsnis. Nuosprendžio apskundimo ir užprotestavimo terminai

Skundas ir protestas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodami per septynias dienas nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Suimtam teisiamajam terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Per nustatytą nuosprendžiui apskųsti terminą byla negali būti išreikalaujama iš teismo. Šio Kodekso 365 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti teisme su byla.

Skundas ar protestas, paduotas, praleidus terminą, grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Papildomi kasaciniai skundai bei protestai ir rašytiniai atsikirtimai į juos gali būti paduodami kasacinei instancijai, iki pradedant nagrinėti bylą.

 

368 straipsnis.     Tvarka, kuria atstatomas nuosprendžio apskundimo ar užprotestavimo terminas

Jeigu asmenys, turintys teisę paduoti kasacinį skundą ar protestą, dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo ar užprotestavimo terminą, jie ga-Ii prašyti teismą, priėmusį nuosprendi, atstatyti praleistą terminą. Praleisto termino atstatymo“ klausimą teismas išsprendžia tvarkomajame posėdyje, į kurį teismas turi teisę šaukti prašantįjį asmenį paaiškinimams duoti.

Teismo nutartis atmesti prašymą atstatyti praleistą terminą gali būti apskundžiama ar užprotestuojama kasacinės instancijos teismui} kuris tu-fri teisę atstatyti praleistą terminą.

 

369 straipsnis. Pranešimai apie paduotus protestus ir skundus

Apie protesto ar skundo padavimą teismas, kuris priėmė nuosprendį, praneša nuteistajam, išteisintajam ir kitiems proceso dalyviams, kurių interesus liečia skundas ar protestas.

Nuteistasis, išteisintasis ir kiti proceso dalyviai turi teisę susipažinti su gautais teisme protestais bei skundais ir paduoti dėl jų savo atsikirtimus.

Nuteistajam ar išteisintajam, jo prašymu, įteikiamas protesto ar nukentėjusiojo skundo nuorašas.

Gautieji dėl skundo ar protesto atsikirtimai prijungiami prie bylos arba per vieną dieną pasiunčiami bylai papildyti.

 

370 straipsnis.     Pirmosios instancijos teismo nutarčių ir teisėjo nutarimų apskundimo ir užprotestavimo tvarka

Paduoti atskiruosius skundus ir atskiruosius protestus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių ir teisėjo nutarimų gali šio Kodekso 365 straipsnyje nurodyti asmenys, išskyrus šias išimtis:

teismo nutartis paskirti administracines nuobaudas šio Kodekso 88, 151, 153, 275 ir 286 straipsniuose nurodytais atvejais gali apskųsti tie asmenys, kurių atžvilgiu jos priimtos, arba gali užprotestuoti prokuroras;

teisėjo nutarimus atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą šio Kodekso 261 straipsnyje numatytais atvejais gali apskųsti nukentėjusysis ir pareiškėjas arba užprotestuoti prokuroras;

negali būti apskundžiamos, bet gali būti prokuroro užprotestuojamos teismo nutartys ir teisėjo nutarimai atiduoti kaltinamąjį teismui (šio Kodekso 245, 252 ir 253 straipsniai), teismo nutartys iškelti baudžiamąją bylą pagal naują kaltinimą arba naujo asmens atžvilgiu (šio Kodekso 255, 281 ir 282 straipsniai), grąžinti bylą tyrimui papildyti (šio Kodekso 252, 284, 338 ir 361 straipsniai), teismo atskirosios nutartys, priimtos šio Kodekso 351 straipsnyje numatyta tvarka, teismo nutartys, priimtos, sprendžiant klausimus, sušilusius su nuosprendžio vykdymu, šio Kodekso 405– 408 ir 410–414 straipsniuose numatytais atvejais, ir teismo nutartys, priimtos teistumo išnykimo nustatymo klausimu arba dėl prašymo panaikinti teistumą prieš terminą šio Kodekso 415 straipsnyje numatyta tvarka;

negali būti apskundžiami., ir užprotestuojami teismo nutartys ir teisėjo nutarimai, priimti bylos teismingumo klausimais (šio Kodekso 37–43 ir 252 straipsniai), dėl kardomosios priemonės parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo šio Kodekso 277, 292 ir 353 straipsniuose numatytais atvejais, teismo nutartys, priimtos dėl kaltinamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo ir jų atstovų pareikštų prašymų šio Kodekso 297, 306 ir 325 straipsniuose nurodytais atvejais, teismo nutartys atvesdinti teisiamąjį sutinkamai su šio Kodekso 292 straipsniu, teismo nutartys leisti visuomeniniams kaltintojams ir visuomeniniams gynėjams dalyvauti teisminiame nagrinėjime (šio Kodekso 271 straipsnis), teismo nutartys, priimtos ryšium su teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidimu, išskyrus nutartis paskirti administracines nuobaudas (šio Kodekso 286 straipsnis), teismo nutartys dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokolo reikalu (šio Kodekso 118 straipsnis), teismo nutartys dėl galimumo nagrinėti baudžiamąją bylą, nesant kuriam nors iš dalyvaujančių byloje asmenų (šio Kodekso 292–295 ir 300 straipsniai), teismo nutartys dėl įrodymų tyrimo tvarkos (šio Kodekso 308 straipsnis), dėl teisiamojo apklausinio, nesant akivaizdoje kitam teisiamajam, ir dėl nepilnamečio teisiamojo pašalinimo iš teisiamojo posėdžio salės (šio Kodekso 309 straipsnis), dėl nepilnamečio teisiamojo įstatyminio atstovo pašalinimo ar jo dalyvavimo teisiamajame posėdyje apribojimo (šio Kodekso 311 straipsnis), dėl. leidimo liudytojams pasišalinti iš teisiamojo posėdžio salės, prieš pasibaigiant teisminiam tardymui (šio Kodekso 313 straipsnis), dėl nepilnamečio liudytoj, o apklausinio, nesant akivaizdoje teisiamajam (šio Kodekso 315 straipsnis), dėl dokumentų prijungimo prie bylos šio Kodekso 314 ir 323 straipsniuose nurodytais atvejais, teismo nutartys, priimtos, parodant teisiamajame posėdyje atpažinti asmenis ir daiktus (šio Kodekso 318 straipsnis) ir darant ekspertizę teisme (šio. Kodekso 319 straipsnis), teismo nutartys dėl kalbų eilės teisminiuose ginčuose šio Kodekso 326 straipsnyje numatytais atvejais ir teismo nutartys dėl teisminio tardymo atnaujinimo šio Kodekso 338 straipsnyje nurodytais atvejais.

Teismo nutartys ir teisėjo nutarimai apskundžiami ir užprotestuojami šio Kodekso 366– 368 straipsniuose nustatyta nuosprendžiui apskųsti ir užprotestuoti tvarka bei terminais.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutartys ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisėjų nutarimai negali būti kasacine tvarka apskundžiami bei užprotestuojami.

 

371 straipsnis. Bylos su gautu skundu ar protestu pasiuntimas

Pasibaigus terminui, kuris nustatytas kasaciniam apskundimui ir užprotestavimui, teismas per tris dienas pasiunčia bylą su gautais skundais ir protestais kasacinės instancijos; teismui ir praneša teisminio nagrinėjimo dalyviams apie dieną, kurią byla bus nagrinėjama kasacine tvarka.

Jeigu apskundžiama ar užprotestuojama pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta, vykstant, teisminiam bylos nagrinėjimui, pasibaigusiam nuosprendžio priėmimu, byla turi būti pasiunčiama kasacinės instancijos teismui tik pasibaigus septynių dienų terminui, kuris nustatytas nuosprendžiui apskųsti ir užprotestuoti.

 

Trisdešimt pirmasis skirsnis

Kasacinis procesas

 

372 straipsnis. Nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas

Neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumas ir pa-... grįstumas patikrinamas tik dėl kasacinių skundų, ir protestų, paduodamų šio Kodekso 365–368,. straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.

 

373 straipsnis.     Baudžiamosios bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme terminai

Kasacinės instancijos teismas gautas dėl kasacinio skundo ar protesto baudžiamąsias bylas išnagrinėja ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo bylos gavimo: dienos.

Bylai esant itin sudėtingai ar kitais išimtiniais atvejais, šį terminą Lietuvos TSR Aukščiausiojo. Teismo Pirmininkas gali prailginti, bet ne daugiau kaip dešimčia dienų..

 

374 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys, nagrinėjant bylą kasacine tvarka

Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, prokuroras duoda išvadą apie nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Klausimą dėl nuteistojo dalyvavimo bylą kasacine tvarka nagrinėjančio teismo posėdyje sprendžia šis teismas. Atvykusiam į teisiamąjį posėdį nuteistajam ar išteisintajam visais atvejais leidžiama duoti paaiškinimus.

Bylą kasacine tvarka nagrinėjančio teismo posėdyje gali dalyvauti gynėjas.

Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, gali dalyvauti ir kiti asmenys, nurodyti šio Kodekso 365 straipsnyje:

Nurodytųjų asmenų, laiku painformuotų apie bylos nagrinėjimo dieną, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

 

375 straipsnis. Viešas baudžiamosios bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme.

Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešame teisiamajame posėdyje, išskyrus šio Kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.

 

376 straipsnis. Naujos medžiagos pateikimas kasacinės instancijos teismui.

Patvirtinti ar paneigti argumentams, nurodytiems kasaciniame skunde ar proteste, teisminio nagrinėjimo dalyviai turi teisę pateikti kasacinės instancijos teismui papildomą medžiagą, tiek prieš pradedant nagrinėti bylą, tiek ir paties posėdžio metu, bet prieš prokurorui duodant išvadą.

 

377 straipsnis. Teisiamojo posėdžio kasacinės instancijos teisme pradžia

Pirmininkaujantysis atidaro teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kuri byla, ryšium su kieno kasaciniu skundu ar protestu ir dėl kurio teismo nuosprendžio turi būti nagrinėjama. Paskui pirmininkaujantysis įsitikina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo painformuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio Kodekso 374 straipsnyje. Priklausomai nuo to teismas išsprendžia klausimą, ar galima nagrinėti bylą. Po to pirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, prokuroro pavardę, o jeigu dalyvauja vertėjas,– vertėj. o pavardę ir paklausia at-. vykusius į posėdį asmenis, ar. turi jie pareiškimų dėl nušalinimo. Tuos pareiškimus teismas išsprendžia šio Kodekso 29–32 ir 34 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pirmininkaujantysis paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar turi jie prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį.

 

378 straipsnis. Bylos nagrinėjimo, kasacinės instancijos teisme tvarka

Bylos nagrinėjimas pradedamas vieno iš teismo narių pranešimu, kuriame išdėstoma bylos esmė ir pagrindiniai kasacinio skundo ar protesto argumentai.

Jeigu teismui pateikiama papildomos medžiagos, pirmininkaujantysis ar teismo narys perduoda ją susipažinti, prokurorui ir kitiems teisminio nagrinėjimo dalyviams.

Paskui teisminio nagrinėjimo dalyviai duoda paaiškinimus. Šiuo atveju pirmasis žodis suteikiamas asmeniui, padavusiam skundą ar protestą. Po to prokuroras duoda išvadą apie nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių pasisakymus.

Nutarties priimti teismas išeina į pasitarimo kambarį.

Teisėjams pasirašius nutartį, teismas grįžta į teisiamojo posėdžio salę ir pirmininkaujantysis arba teismo narys-balsu perskaito nutartį.

Teisiamasis posėdis kasacinės instancijos teisme vyksta sutinkamai su šio. Kodekso 285, 286, 336 ir 337 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

 

379 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribos

Nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas patikrina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal esančią byloje ir papildomai pateikiamą medžiagą. Teismas nėra saistomas kasacinio skundo ar protesto argumentų ir patikrina bylą visa apimtimi visų nuteistųjų atžvilgiu, jų tarpe ir tų, kurie nėra skundų. padavę ir kurių atžvilgiu nėra paduota kasacinio protesto.

 

380 straipsnis.     Neleidžiamumas kasacinėje instancijoje pagriežtinti nuteistajam bausmę ar pritaikyti jam įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą

Nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas gali sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę arba pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, bet neturi teisės pa griežtinti bausmės, taip pat pritaikyti įstatymo, numatančio sunkesnį nusikaltimą,

Nuosprendis gali būti panaikinamas ryšium su būtinumu pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, arba dėl bausmės švelnumo tik tais atvejais, kai šiais pagrindais prokuroras yra padavęs protestą arba nukentėjusysis – skundą.

 

381 straipsnis. Išteisinamojo nuosprendžio panaikinimas

Išteisinamasis nuosprendis gali būti kasacine tvarka panaikinamas tik dėl prokuroro protesto, arba dėl nukentėjusiojo skundo, arba dėl teismo išteisinto asmens skundo.

 

382 straipsnis. Kasacinių nutarčių rūšys

Išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, teismas priima vieną iš šių sprendimų:

palikti nuosprendį nepakeistą, o skundą ar: protestą atmesti;.

panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme;

panaikinti nuosprendį: ir nutraukti bylą;

pakeisti nuosprendį.

Teismas priima nutartį sutinkamai su šio Kodekso 336,: 337 ir 344 straipsniuose numatytais reikalavimais.

 

383 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti

Pagrindai nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, yra:

parengtinio tyrimo ar teisminio tardymo vienpusiškumas ar nepiktumas;

nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas faktinių bylos aplinkybių;

esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas;

netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas;.

teismo paskirtos bausmės neatitikimas nusikaltimo sunkumo ir nuteistojo asmenybės.

Šio straipsnio, 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nuosprendis gali būti tik panaikinamas.

 

384 straipsnis.     Parengtinio tyrimo ar teisminio tardymo vienpusiškumas ar ne-pilnumas

Vienpusiškai ar nepilnutinai atliktu pripažįstamas parengtinis tyrimas ar teisminis tardymas, jeigu jis paliko neišaiškintas tokias aplinkybes, kurių nustatymas galėjo turėti esminę reikšmę, priimant nuosprendį.

Parengtinis tyrimas ar teisminis tardymas kiek-vienu atveju pripažįstamas vienpusišku ar nepilnu, kai byloje:

1) nebuvo apklausti asmenys, kurių parodymai: turi esminę reikšmę bylai, arba nebuvo padaryta ekspertizė, kurią padaryti pagal įstatymą būtina, taip pat nebuvo išreikalauti dokumentai ar daiktiniai įrodymai, turintys esminę reikšmę bylai;

2) nebuvo ištirtos aplinkybės, kurias nutartyje buvo nurodęs teismas, perdavusis bylą tyrimui papildyti arba iš naujo nagrinėti teisme;

3) nenustatyti pakankamai pilnai duomenys apie kaltinamojo asmenybę.

 

385 straipsnis.     Nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas faktinių bylos aplinkybių

Nuosprendis pripažįstamas neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių:

jeigu teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje;

jeigu teismas neatsižvelgė į. bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas;

jeigu, esant prieštaringų įrodymų, turinčių esminę reikšmę teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodyta,. kuo remdamasis teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus;

jeigu nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė ar galėjo paveikti nuteistojo kaltumo ar išteisintojo nekaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymo tinkamumą ai bausmės nustatymą.

 

386 straipsnis. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai

Esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais pripažįstami tokie pažeidimai, kurie, atimdami ar suvaržydami įstatymo garantuotas byloje dalyvaujančių asmenų teises, nagrinėjant bylą, arba kitokiu būdu sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti tylą ir paveikė ar galėjo paveikti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Kiekvienu atvejų nuosprendis turi būti panaikinamas:

jeigu teismas nenutraukė bylos, esant šio Kodekso 5 straipsnyje numatytiems pagrindams;

jeigu buvo neteisėta teismo sudėtis;

jeigu byla išnagrinėta, nedalyvaujant teisiamajam, tais atvejais, kai pagal įstatymą jo dalyvavimas yra būtinas;

jeigu byla išnagrinėta, nedalyvaujant gynėjui, tais atvejais, kai pagal įstatymą jo dalyvavimas yra būtinas;

jeigu buvo pažeistas teisėjų pasitarimo nuosprendžio priėmimo metu slaptumas;

jeigu nuosprendis nepasirašytas kurio nors iš teisėj. ų;

į eigų byla išnagrinėta, nedalyvaujant vertėjui, kai byla buvo nagrinėjama ta kalba, kurios nemoka teisiamasis;

jeigu nėra. eksperto išvados tokioje byloje, kurioje eksperto išvada yra būtina;

jeigu nėra byloje teisiamojo posėdžio protokolo.

 

387 straipsnis. Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas

Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra:

teismo nepritaikymas to įstatymo, kuris turėjo būti pritaikytas;

pritaikymas to baudžiamojo įstatymo, kuris neturėjo būti pritaikytas;

neteisingas baudžiamojo įstatymo išaiškinimas, prieštaraujantis tiksliai jo prasmei.

 

388 straipsnis.     Teismo paskirtos bausmės neatitikimas nusikaltimo sunkumo ir nuteistojo asmenybės

Neatitinkančia nusikaltimo sunkumo ir nuteistojo asmenybės pripažįstama tokia bausmė, kuri, nors ir neišeina už ribų, numatytų atitinkamo baudžiamojo įstatymo, bet savo dydžiu yra aiškiai neteisinga tiek dėl savo švelnumo, tiek ir dėl savo griežtumo.

 

389 straipsnis.     Nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pasekmės

Panaikindamas nuosprendį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti, kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodo, ar bylos procesas turi būti pradedamas nuo parengtinio tyrimo, ar nuo atidavimo teismui, ar nuo teisminio nagrinėjimo stadijos.

Panaikindamas nuosprendį dėl reikalingumo pareikšti kaltinamajam sunkesnį kaltinimą ar kaltinimą, kuris esmingai skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo pareikšto iš pradžių, kasacinės instancijos teismas per nuosprendį priėmusį teismą perduoda bylą prokurorui tyrimui papildyti.

Jeigu nuosprendis panaikinamas dėl pažaidų,. padarytų, bylą nagrinėjant teisme, kasacinės instancijos teismas bylą perduoda priėmusiam nuosprendį teismui iš naujo nagrinėti kita teismo sudėtimi arba kitam teismui.

 

390 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimas ir bylos nutraukimas

Kasacinės instancijos teismas panaikina apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą šiais atvejais:

jeigu yra šio Kodekso 5-9 straipsniuose nurodytas pagrindas;

jeigu pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais įrodymais nenustatytas nuteistojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme ir nėra pagrindo daryti papildomą tyrimą ir iš naujo nagrinėti bylą teisme.

 

391 straipsnis. Nuosprendžio pakeitimas

Tuo atveju, kai kasacinės instancijos teismas nu-stato, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar paskyrė bausmę, neatitinkančią nusikaltimo sunkumo ir nuteistojo asmenybės, kasacinės instancijos teismas gali, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, padaryti nuosprendyje reikiamus pakeitimus, tačiau tik ta sąlyga, kad bausmė pagal pakeistą nuosprendį neviršytų bausmės, kurią yra paskyręs pirmosios instancijos teismas, taip pat kad nebūtų pritaikytas baudžiamasis įstatymas, numatantis sunkesnį nusikaltimą.

Kasacinės instancijos teismas turi teisę, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, sušvelninti bausmę.

Kasacinės instancijos teismas neturi teisės daryti nuosprendyje pakeitimų, pagrįstų tokiomis aplinkybėmis“ kurios nenustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, arba tokiais įrodymais, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atmesti.

 

392 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys

Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma:

nutarties priėmimo laikas ir vieta;

nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis, prokuroras ir kiti asmenys, dalyvavusieji, nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje;

asmuo, padavusis kasacinį skundą ar protestą;

pirmosios instancijos teismo nuteistas ar išteisintas asmuo ir nuteistajam nuosprendžiu paskirta bausmė;

trumpas nuosprendžio turinys;

trumpas kasacinio skundo ar protesto turinys, taip pat medžiaga, pateikta šio Kodekso 376 straipsnyje nustatyta tvarka;

trumpas prokuroro išvados ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų turinys;

kasacinės instancijos teismo išvados dėl skundo ar protesto.

Jeigu skundas ar protestas atmetamas, nutartyje turį būti nurodomas pagrindas, kuriuo remiantis, skundo ar protesto argumentai pripažinti neteisingais ar neesminiais.

Jeigu nuosprendis panaikinamas ar pakeičiamas, nutartyj. e turi būti nurodoma, kurie įstatymo straipsniai buvo pažeisti ir kuo pasireiškia tie pažeidimai arba kuo pasireiškia nuosprendžio nepagrįstumas.

Perduodamas bylą tyrimui papildyti arba iš-naujo nagrinėti teisme, kasacinės instancijos teismas turi nurodyti aplinkybes, kurios turi būti išaiškinamos ir patikrinamos, darant papildomą tyrimą ar teisminiame tardyme.

 

393 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nurodymų privalomumas

Teismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka, nurodymai yra privalomi, darant papildomą tyrimą ir teisme antrą kartą nagrinėjant bylą.

Teismas, nagrinėjantis bylą kasacine tvarka, neturi teisės nustatinėti ar laikyti įrodytais faktų, kurie nebuvo nustatyti nuosprendyje ar buvo juo atmesti, taip pat neturi teisės iš anksto-nuspręsti klausimų dėl kaltinimo įrodytumo ar neįrodytumo, dėl kurio nors įrodymo įtikinamumo ar neįtikinamumo ir dėl vienų įrodymų pranašumo prieš kitus įrodymus, dėl kurio nors baudžiamojo įstatymo taikymo pirmosios instancijos teisme ir dėl bausmės.

 

394 straipsnis.     Pirmosios instancijos teismo nagrinėjimas bylos, panaikinus pradinį nuosprendį

Panaikinus pradinį nuosprendį, byla turi būti-nagrinėjama bendra tvarka.

Bausmę pagriežtinti ar pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą, leidžiama tik ta sąlyga, jeigu pradinis nuosprendis buvo panaikintas dėl bausmės švelnumo arba ryšium su reikalingumu pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, prokurorui padavus kasacinį protestą arba nukentėjusiajam padavus skundą, taip pat jeigu, po nuosprendžio panaikinimo iš naujo tiriant bylą, nustatomos aplinkybės, kurios rodo, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnį nusikaltimą.

 

395 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties nukreipimas vykdyti

Kasacinės instancijos teismo nutartis kartu su baudžiamąja byla, taip pat su kasaciniu skundu ar protestu dėl nuosprendžio ir su papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jos priėmimo pasiunčiama nuosprendį priėmusiam teismui vykdyti.

Nutarties paleisti nuteistąjį iš suėmimo nuorašą kasacinės instancijos teismas per vieną dieną po nutarties priėmimo pasiunčia betarpiškai kalinimo vietos administracijai vykdyti.

Nutarties nuorašas patvirtinamas vieno iš teismo narių, dalyvavusių, nagrinėjant bylą dėl kasacinio skundo ar protesto, parašu ir teismo antspaudu. Kalinimo vietos administracija privalo per vieną dieną pranešti pirmosios instancijos teismui apie nutarties įvykdymą.

Kasacinės instancijos teismo nutartis yra galutinė ir gali būti užprotestuojama tik priežiūros tvarka.

 

396 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Kasacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi atkreipia tardymo, kvotos organų ar pirmosios instancijos teismo dėmesį į pažaidas, padarytas,. atliekant parengtinį tyrimą ar teismui nagrinėjant bylą.

Kasacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi atkreipia: valstybinių ar visuomeninių-įstaigų, įmonių, organizacijų ar pareigūnų dėmesį į aplinkybes, padėjusias padaryti nusikaltimą ir reikalaujančias imtis atitinkamų priemonių.

 

397 straipsnis.     Skundų ir protestų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių ir teisėjo nutarimų nagrinėjimo tvarka

Atskiruosius skundus ir atskiruosius protestus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių ir teisėjo nutarimų, numatytus šio Kodekso 370 straipsnyje, nagrinėja kasacinės instancijos teismas šio Kodekso 373-379 straipsniuose nustatyta kasaciniams skundams ir protestams dėl nuosprendžio nagrinėti tvarka bei terminais.,

Kasacinės instancijos teismas atskiruosius skundus ir atskiruosius protestus (nagrinėja tik tiek, kiek jie liečia asmenis, kurių atžvilgiu jie paduoti.

 

ŠEŠTASIS SKYRIUS

NUOSPRENDŽIO VYKDYMAS

 

Trisdešimt antrasis skirsnis

Nuosprendžio vykdymas

 

398 straipsnis. Nuosprendžio įsiteisėjimas ir jo vykdymas

Nuosprendis įsiteisėja, pasibaigus kasacinio apskundimo ir užprotestavimo terminui, jeigu jis nėra apskųstas ar užprotestuotas. Padavus kasacinį skundą ar kasacinį protestą, nuosprendis, jeigu jis nepanaikintas, įsiteisėja, kasacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą.

Nuosprendis, kuris negali būti apskundžiamas kasacine tvarka, įsiteisėja nuo jo paskelbimo momento.

Apkaltinamasis nuosprendis vykdomas po to, kai jis įsiteisėja.

Išteisinamasis nuosprendis ir nuosprendis, atleidžiantis teisiamąjį nuo bausmės, vykdomi tuojau pat po jų paskelbimo. Jeigu teisiamasis yra suimtas, teismas paleidžia jį iš suėmimo teisiamojo posėdžio salėje. „

 

399 straipsnis.     Pirmosios instancijos teismo nutarties ir teisėjo nutarimo įsiteisėjimas ir jų vykdymas

Pirmosios instancijos teismo nutartis ir teisėjo, nutarimas įsiteisėja ir vykdomi, pasibaigus jų apskundimo ir užprotestavimo terminui, jeigu jie nebuvo apskųsti ar užprotestuoti. Padavus atskirąjį skundą ar atskirąjį protestą dėl teismo nutarties ar teisėjo nutarimo, jeigu jie nepanaikinami, jie įsiteisėja, kasacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis ir teisėjo nutarimas, kurie negali būti apskundžiami, Įsiteisėja ir vykdomi nuo jų paskelbimo momento.

Prokuroro protestas dėl teismo nutarties atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo, lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba atleisti nuo bausmės prieš terminą ar pakeisti bausmę švelnesne sustabdo nutarties vykdymą.

 

400 straipsnis. Teismo nuosprendžio, nutarties ir nutarimo privalomumas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamoj. o proceso pagrindų 54 straipsniu, įsiteisėję teismo nuosprendis, nutartis bei nutarimas yra privalomi visoms valstybinėms ir visuomeninėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, visiems pareigūnams ir piliečiams ir turi būti be prieštaravimų vykdomi visoje TSRS teritorijoje.

 

401 straipsnis. Teismo nuosprendžio, nutarties ir nutarimo nukreipimo vykdyti tvarka

Nukreipti teismo nuosprendį, nutartį ir nutarimą vykdyti pavedama nuosprendį priėmusiam teismui. Patvarkymą vykdyti nuosprendi teisėjas pasiunčia kartu su nuosprendžio nuorašu tam organui, kuris įpareigotas tą nuosprendį vykdyti.

Jeigu nuosprendis yra pakeistas, nagrinėjant bylą kasacine ar priežiūros tvarka, prie nuosprendžio nuorašo pridedamas kasacinės ar priežiūrinės instancijos nutarties arba nutarimo nuorašas.

Vykdantieji nuosprendį organai tuojau praneša nuosprendį priėmusiam teismui apie nuosprendžio vykdymą. Pataisos darbų įstaigos administracija turi pranešti nuosprendį priėmusiam teismui apie vietą, kur nuteistasis atlieka bausmę.

Nuosprendį priėmusis teismas privalo sekti, kad nuosprendis, nutartys ir nutarimai būtų įvykdyti,

Teismas, Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 46 straipsnyje numatytais atvejais atidavęs visuomeninei organizacijai darbo žmonių kolektyvui ar atskiriems asmenims lygtinai nuteistąjį stebėti ir auklėti, privalo pasiųsti jiems nuosprendžio nuorašą ir periodiškai teirautis apie lygtinai nuteistojo elgesį.

Siekiant padidinti auklėjamąjį nuosprendžio poveikį, po to, kai nuosprendis įsiteisėja, priėmusis nuosprendį teismas reikiamais atvejais pasiunčia jo nuorašą į nuteistojo darbavietę, mokymosi ar gyvenamąją vietą.

Nuosprendis, kuriuo pareikštas viešasis papeikimas, jam įsiteisėjus, reikiamais atvejais per spaudą ar kitokiais būdais pranešamas visuomenei.

 

402 straipsnis. Leidimas giminaičiams pasimatyti su nuteistuoju

Prieš nukreipiant nuosprendį vykdyti, teisėjas privalo suimto nuteistojo artimiesiems giminaičiams, jų prašymu, suteikti galimybę pasimatyti su juo.

 

403 straipsnis. Pranešimas nuteistojo giminaičiams apie nuosprendžio vykdymą

Įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo suimtas nuteistasis yra nuteistas laisvės atėmimu ar nutrėmimu, kalinimo vietos administracija privalo pranešti nuteistojo šeimai ar kuriam nors iš artimųjų jo giminaičių apie tai, kur nuteistasis pasiunčiamas bausmės atlikti.

 

404 straipsnis. Nuosprendžio vykdymo priežiūra

Nuosprendžio vykdymo teisėtumą prižiūri prokuroras.

Prokuroras stebi, kad įsiteisėjęs nuosprendis būtų laiku nukreipiamas vykdyti.

 

405 straipsnis. Nuosprendžio vykdymas, esant kitiems neįvykdytiems nuosprendžiams

Tuo atveju, kai teisiamojo atžvilgiu yra keli neįvykdyti nuosprendžiai, o to nežinojo teismas, priėmusis paskutinį laiko atžvilgiu nuosprendį, šis teismas arba tokios pat rūšies teismas pagal nuosprendžio vykdymo vietą, o nuosprendžio vykdymo rajone nesant tokios pat rūšies teismo,–-Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas“ privalo, vadovaudamasis Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 42 ir 43 straipsniais, priimti nutartį dėl tvarkos taikyti nuteistajam bausmę pagal visus nurodytuosius nuosprendžius.

 

406 straipsnis. Nuosprendžio vykdymo atidėjimas

Nuosprendžio,: kuriuo asmuo nuteistas. laisvės atėmimu, nutrėmimu, ištrėmimu ar pataisos darbais be laisvės atėmimo, vykdymas gali būti atidedamas, esant vienam iš šių pagrindų:

kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę,– iki jis pasveiks;

kai nuteistoji yra nėščia,–ne daugiau kaip vieneriems metams po gimdymo;

kai nedelsiamas bausmės atlikimas gali sukelti itin sunkiąs pasekmes nuteistajam ar jo šeimai ryšium su gaisru ar kitokiomis gaivalinėmis nelaimėmis, vienintelio darbingo šeimos nario sunkia liga ar mirtimi arba kitomis nepaprastomis aplinkybėmis,– teismo nustatomam laikui, bet ne daugiau kaip trims mėnesiams.

Atidėti nuosprendžio vykdymą neleidžiama nuteistiesiems už sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio penktojoje dalyje.

Karo metu teismas gali atidėti nuosprendžio vykdymą taip pat Lietuvos TSR Baudžiamoj, o kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.

 

407 straipsnis. Baudos sumokėjimo atidėjimas ir išdėstymas

Jeigu tuojau sumokėti baudą nuteistajam sunku, jos sumokėjimas gali būti atidedamas ir išdėstomas iki šešių mėnesių šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

408 straipsnis. Nuteistojo atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos

Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 57 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia, taip pat jam priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones skiria teismas, prokuroro ar pataisos darbų įstaigos administracijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada.

Tas teikimas nagrinėjamas teisiamajame posėdyje šio Kodekso 414 straipsnyje – nustatyta tvarka.

 

409 straipsnis. Gydymo įstaigoje išbūto laiko įskaitymas į bausmės atlikimo laiką

Jeigu asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, buvo atiduotas į gydymo įstaigą, tai nuteistojo išbūtas joje laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką.

 

410 straipsnis.     Kalinimo pakeitimas bausmės atlikimu kolonijoje ir bausmės atlikimo kolonijoje pakeitimas kalinimu

Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio šeštojoje ir septintojoje dalyse nurodytais atvejais kalinimą pakeičia bausmės atlikimu pataisos darbų kolonijoje, taip pat ir bausmės atlikimą kolonijoje pakeičia kalinimu teismas, stebėjimo“ komisijos prie rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų įstaigų veiklai kontroliuoti teikimu arba pataisos darbų įstaigos administracijos teikimu, suderintu su stebėjimo komisija.

Tas teikimas nagrinėjamas teisiamajame posėdyje, dalyvaujant nuteistajam, taip pat stebėjimo komisijos ar pataisos darbų įstaigos atstovui, šio. Kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu teismas atsisako pakeisti kalinimą bausmės atlikimu pataisos darbų kolonijoje, teikimas šiuo klausimu gali būti nagrinėjamas pakartotinai ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai priimta nutartis atsisakyti tai padaryti.

 

411 straipsnis. Pataisos darbų ir baudos pakeitimas kitomis bausmėmis

Sutinkamai su Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 29 straipsnio septintąja ir aštuntąja dalimis, pataisos darbus be laisvės atėmimo pakeičia bauda, viešuoju papeikimu ar atleidimu iš pareigų asmenims, pripažintiems nedarbingais, arba juos atleidžia nuo bausmės, taip pat pataisos darbus darbavietėje pakeičia jų atlikimu pagal pataisos darbus tvarkančių organų nurodymą, arba pataisos darbus pakeičia laisvės atėmimu teismas, pataisos darbus tvarkančio organo teikimu.

Baudą pakeičia pataisos darbais be laisvės atėmimo teismas sutinkamai su Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 32 straipsnio trečiąja dalimi.

Pataisos darbų ir baudos pakeitimo- kitomis bausmėmis klausimą teismas išnagrinėja šio Kodekso414 straipsnyje-nustatyta tvarka.

 

412 straipsnis.     Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą bei atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimo švelnesne bausme tvarka

Bylas dėl lygtinio“ atleidimo nuo bausmės prieš: terminą ar dėl paskirtosios bausmės pakeitimo į švelnesne sutinkamai su Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, taip pat bylas dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar atleidimo nuo bausmės prieš terminą arba dėl paskirtosios bausmės pakeitimo švelnesne asmenims, kurie padarė nusikaltimą, turėdami iki aštuoniolikos metų amžiaus, sutinkamai su Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, nagrinėja rajono (miesto) liaudies teismai pagal nuosprendžio vykdymo vietą, stebėjimo komisijos prie rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomoj. o komiteto Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų įstaigų veiklai kontroliuoti teikimu arba pataisos darbų įstaigos administracijos teikimu, suderintu su stebėjimo komisija, o nepilnamečių atžvilgiu – komisijos, nepilnamečių reikalams teikimu arba pataisos darbų įstaigos administracijos teikimu, suderintu su šia komisija.

Bylas dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą arba dėl atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar dėl paskirtosios bausmės pakeitimo švelnesne asmenims, nuteistiems už valstybinius nusikaltimus, nagrinėja Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas, šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų organų teikimu.

Teikimai dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą arba dėl atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar dėl paskirtosios bausmės pakeitimo švelnesne nagrinėjami teisiamajame posėdyje, neišreikalavus teismo bylos, dalyvaujant prokurorui, nuteistajam, pataisos darbų įstaigos administracijos ar stebėjimo komisijos arba komisijos nepilnamečių reikalams atstovui.

Nutartį lygtinai atleisti nuo bausmės prieš teraminą ar atleisti nuo bausmės prieš terminą arba paskirtąją bausmę pakeisti švelnesne, taip pat atsisakyti tai padaryti priima teismas pasitarimo kambaryje. Ta nutartis kasacine tvarka negali būti į apskundžiama, bet gali būti prokuroro užprotestuojama.

Protesto padavimas sustabdo teismo nutarties lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ar atleisti nuo bausmės prieš terminą arba pakeisti bausmę švelnesne vykdymą.

Jeigu teismas priima nutartį atsisakyti lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba atleisti. nuo bausmės prieš terminą ar pakeisti bausmę švelnesne, pakartotinai šis klausimas gali būti keliamas ne anksčiau, kaip po vienerių metų nuo atsisakymo.

 

413 straipsnis.     Atleidimo prieš terminą nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą tvarka

Nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą, paskirto kaip pagrindinė bausmė, atleidžia prieš terminą teismas, visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo prašymu.

Tuos prašymus teismas nagrinėja šio Kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

414 straipsnis. Klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, išsprendimo tvarka

Klausimai dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo, dėl baudos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo- ryšium su liga, dėl kalinimo pakeitimo bausmės atlikimu pataisos darbų kolonijoj. e ir bausmės atlikimo kolonijoje pakeitimo» kalinimu, dėl pataisos darbų be laisvės. atėmimo ir baudos pakeitimo kitomis bausmėmis, dėl atleidimo prieš terminą nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą, taip pat klausimai, dėl pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo laiko įskaitymo į darbo stažą Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 29 straipsnio ketvirto-1 joje dalyje numatytais atvejais, dėl baudos pakeitimo pataisos darbais be laisves atėmimo Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 32 straipsnio trečiojoje dalyje numatytais atvejais, dėl bandomojo laiko, lygtinai nuteisus, sutrumpinimo Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 46 straipsnio šeštojoje dalyje numatytais atvejais, dėl nuosprendžio nevykdymo sutinkamai su Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, išskyrus to straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytus atvejus, dėl priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo nutraukimo alkoholikams Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytais atvejais, taip pat visokie abejojimai ir neaiškumai, kylantys, vykdant nuosprendį, išsprendžiami priėmusio nuosprendį teismo nutartimi.

Jeigu nuosprendis vykdomas ne priėmusio nuosprendį teismo veikimo rajone, tai šiuos klausimus išsprendžia tokios pat rūšies teismas, o nuosprendžio vykdymo rajone nesant tokios pat rūšies teismo,– Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas. Šiuo atveju nutarties nuorašas pasiunčiamas priėmusiam nuosprendį teismui.

Senaties taikymo klausimą Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 50 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytais atvejais išsprendžia Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas, o kariniams tribunolams teismingose bylose – atitinkamas- karinis tribunolas.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus klausimus teismas išsprendžia viešame teisiamajame posėdyje, neišreikalavęs teismo bylos, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta, tai esant reikalinga. Teisiamajame posėdyje dalyvauja prokuroras, taip pat į jį šaukiamas nuteistasis. Jeigu klausimas liečia nuosprendžio vykdymą civilinio ieškinio atžvilgiu, šaukiamas taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas bei jų atstovai. Nurodytųjų asmenų neatvykimas bylos nagrinėjimo nesustabdo.

Teismui sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo prieš terminą nuo bausmės atlikimo ryšium su liga, būtinas, gydytojų komisijos, davusios išvadą apie nuteistojo sveikatos būklę, atstovo dalyvavimas. Tos gydytojų komisijos atstovui negalint dalyvauti teisiamajame posėdyje, šaukiamas kitas kompetentingas asmuo.

Bylos nagrinėjimas pradedamas pirmininkaujančiojo pranešimu. Po to teismas išklauso atvykusių į posėdį asmenų pasisakymų ir prokuroro išvados.

Nutartį dėl klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, teismas priima pasitarimo kambaryje.

 

415 straipsnis.     Teistumo išnykimo nustatymo ir teistumo panaikinimo prieš terminą tvarka

Teistumo išnykimo nustatymo klausimą ir prašymus teistumo panaikinimo prieš terminą reikalu nagrinėja rajono (miesto) liaudies teismai pagal atlikusių bausmę asmenų gyvenamąją vietą, o nuteistų už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus asmenų bylose –-Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas.

Teistumo, išnykimo nustatymo sutinkamai su Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnio 7 punktų klausimą teismai nagrinėja atlikusio bausmę asmens prašymu arba visuomeninių organizacijų prašymu, o teistumo panaikinimo prieš terminą sutinkamai su Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnio ketvirtąja dalimi klausimą– visuomeninių organizacijų prašymu,

Teistumo išnykimo nustatymo klausimą ir prašymus teistumo panaikinimo prieš terminą reikalu teismas nagrinėja viešame. teisiamajame posėdyje, išreikalavęs nuosprendžio nuorašą ar teismo bylą, taip pat kitus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusio bausmę asmens asmenybę, darbinę veiklą ir elgesį.

Nagrinėjant teistumo išnykimo nustatymo ar teistumo panaikinimo prieš terminą klausimą, būtinai turi dalyvauti atlikusis bausmę asmuo ir prašančiosios visuomeninės organizacijos atstovas. Apie teisiamojo posėdžio dieną pranešama prokurorui, tačiau jo neatvykimas į teisiamąjį posėdį nesustabdo prašymo nagrinėjimo.

Teistumo išnykimo nustatymo klausimo ir prašymo dėl teistumo panaikinimo prieš terminą nagrinėjimas pradedamas pirmininkaujančiojo pranešimu. Po to teismas išnagrinėja esamus dokumentus, išklauso pašauktųjų asmenų pasisakymų:ir prokuroro išvados.

Jeigu teismas priima nutartį atmesti prašymą j] teistumo išnykimo nustatymo ar teistumo panaikinimo prieš terminą reikalu, šiuos klausimus teisimas gali nagrinėti pakartotinai ne anksčiau, kaip Jį po vienerių metų nuo atmetimo.

 

SEPTINTASIS SKYRIUS

ĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO NUOSPRENDŽIŲ, NUTARČIŲ IR NUTARIMŲ PERŽIŪRĖJIMAS

 

Trisdešimt trečiasis skirsnis

Bylų procesas priežiūros instancijoje

 

416 straipsnis.     Įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimas teisminės priežiūros tvarka

Įsiteisėjusį teismo nuosprendį, nutartį ir nutarimą peržiūrėti teisminės priežiūros tvarka leidžiama tik dėl protesto, paduoto prokuroro, teismo pirmininko ir jų pavaduotojų,- kuriems šią teisę. yra suteikę TSR Sąjungos įstatymai ir šis Kodeksas.

 

417 straipsnis. Asmenys, turintys teisę paduoti protestą teisminės priežiūros tvarka

TSRS Generalinis Prokuroras, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas, Lietuvos TSR Prokuroras ir jų pavaduotojai turi teisę paduoti -protestus Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminei baudžiamųjų bylų kolegijai dėl įsiteisėjusių rajono (miesto) liaudies teismo nuosprendžio ir nutarties, taip pat dėl liaudies teisėjo vien-asmeniškai priimto nutarimo.

TSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir Lietuvos TSR Prokuroras turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausioj, o Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendžio ir nutarties, taip pat dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko, Pirmininko pavaduotojų ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo narių vienasmeniškai priimtų nutarimų,

TSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, taip pat TSRS Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir jo pavaduotojai savo kompetencijos ribose turi teisę paduoti protestus TSRS Aukščiausiojo Teismo Teisminei baudžiamųjų bylų kolegijai dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendžių.

TSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir Lietuvos TSR Prokuroras turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimų.

TSRS, Generalinis Prokuroras ir TSRS Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas turi teisę paduoti, TSRS Aukščiausiojo Teismo Plenumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo ir Plenumo nutarimų.

Protestai dėl Lietuvos TSR teritorijoje veikiančių karinių tribunolų nuosprendžių paduodami Karinių tribunolų nuostatų 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka.

Padavusis protestą asmuo turi teisę atšaukti savo protestą. Prokuroro paduotą protestą gali atšaukti aukštesnis prokuroras. Atšaukti protestą leidžiama tik prieš pradedant teisiamąjį posėdį, kuriame turi būti nagrinėjamas protestas.

 

418 straipsnis.     Protestas teisminės priežiūros tvarka dėl bausmės švelnumo, bylos nutraukimo ar išteisinamojo nuosprendžio

Peržiūrėti teisminės priežiūros. tvarka apkaltinamąjį teismo nuosprendį, nutartį ir nutarimą, motyvuojant tai bausmės švelnumu ar reikalingumu pritaikyti nuteistajam įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, taip pat išteisinamąjį teismo nuosprendį arba nutartį ar nutarimą nutraukti bylą leidžiama tik per vienerius metus po jų įsiteisėjimo. Pasibaigus šiam terminui, tokios bylos gali būti peržiūrimos tik šio Kodekso 433 – 439 straipsniuose nustatyta tvarka.

 

419 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas dėl protestų priežiūros tvarka

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija nagrinėja bylas,. ryšium su protestais dėl įsiteisėjusių rajono (miesto) liaudies teismo nuosprendžių bei nutarčių ir dėl liaudies teisėjo vienasmeniškai priimtų nutarimų.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas nagrinėja bylas ryšium. su protestais dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendžių ir nutarčių, taip pat dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko, Pirmininko:pavaduotojų/ar Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo narių vien-asmeniškai priimtų nutarimų.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumas nagrinėja bylas, ryšium su protestais dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimų.

 

420 straipsnis. Teismo nuosprendžio, nutarties, nutarimo vykdymo sustabdymas

Remdamiesi TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 48 straipsniu, TSRS Generalinis Prokuroras, TSRS Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas, jų pavaduotojai, Vyriausiasis karinis prokuroras ir TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos Pirmininkas, sutinkamai su savo kompetencija, turi teisę sustabdyti, iki byla bus išspręsta teisminės priežiūros tvarka, užprotestuoto bet kurio TSRS teismo nuosprendžio, nutarties ir nutarimo vykdymą.

Tokią pat teisę užprotestuoto bet kurio Lietuvos TSR teismo nuosprendžio, nutarties ir nutarimo atžvilgiu turi Lietuvos TSR Prokuroras ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas.

 

421 straipsnis. Baudžiamosios bylos išreikalavimas

Šio Kodekso 417 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę savo kompetencijos ribose išreikalauti bet kurią baudžiamąją bylą įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo užprotestavimo klausimui išspręsti.

Teisė išreikalauti bylą iš rajono (miesto) liaudies teismo priklauso taip pat ir rajono (miesto) prokurorui, kuris savo kompetencijos ribose reikiamais atvejais kreipiasi į Lietuvos TSR Prokurorą su teikimu paduoti protestą teisminės priežiūros tvarka.

 

422 straipsnis. Sprendimo dėl išreikalautos bylos priėmimas

Esant pagrindui paduoti protestą teisminės priežiūros tvarka, asmuo, kuris išreikalavo bylą ir turi teisę paduoti protestą, perduoda bylą kartu su protestu atitinkamam teismui, kad šis ją išnagrinėtų, ir apie tai praneša piliečiui, įstaigai, įmonei ar organizacijai, kurių prašymu byla buvo išreikalauta patikrinti, taip pat nuteistajam ar išteisintajam toje byloje.

Jeigu išreikalavusis bylą asmuo neranda pagrindo protestui paduoti, jis praneša apie tai piliečiui, įstaigai, įmonei ar organizacijai, kurių prašymu byla buvo išreikalauta patikrinti, ir nurodo atsisakymo paduoti protestą motyvus. Po to byla grąžinama teismui, iš kurio ji buvo išreikalauta.

 

423 straipsnis. Protesto išnagrinėjimo terminai

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija baudžiamąją bylą, gautą dėl protesto teisminės priežiūros tvarką,-išnagrinėja ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jos gavimo dienos.

Esant itin painiai bylai, šį terminą gali prailginti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas, bet ne daugiau kaip dešimčia dienų.

Baudžiamoji byla, nagrinėtina Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenume, išnagrinėjamai eiliniame Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenume.

 

424 straipsnis.     Tvarka, kuria nagrinėjama byla dėl protesto teisminės priežiūros tvarka

Byla, gauta dėl protesto teisminės priežiūros tvarka, nagrinėjama teisiamajame posėdyje, būtinai dalyvaujant prokurorui.. Teismas, nagrinėjantis bylą teisminės priežiūros tvarką, reikiamais atvejais turi teisę šaukti į teisiamąjį posėdį nuteistąjį.

Bylą praneša Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ar, jo pavedimu, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko pavaduotojas, Prezidiumo narys arba kitas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo narys, pirmiau nedalyvavusis šios bylos nagrinėjime. Pranešėjas išdėsto bylos aplinkybes, nuosprendžio, nutarties, nutarimo ir protesto turinį. Pranešėjui gali būti duodami Mausimai.

Jeigu teisiamajame posėdyje dalyvauja nuteistasis, tai jis tūri teisę po teisėjo pranešimo duoti žodžiu savo paaiškinimus.

Prokuroras palaiko savo paduotą protestą arba duoda išvadą byloje, nagrinėjamoje dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo. Pirmininko ar jo pavaduotojo protesto.

Po to Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija priima nutartį, o Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas ir Plenumas – nutarimą.

 

425 straipsnis.     Teismo, nagrinėjančio bylą teisminės priežiūros tvarka, nutartys ir nutarimai

Išnagrinėjęs bylą teisminės priežiūros tvarka, teismas gali:

1) atmesti protestą;

2) panaikinti nuosprendį ir paskesnes teismų nutartis bei nutarimus ir nutraukti bylą arba perduoti ją iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme;

3) panaikinti kasacinę nutartį, taip pat paskesnes teismų nutartis ir nutarimus, jeigu jie yra priimti, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kasacine tvarka;

4) panaikinti nutartį ir nutarimą, priimtus priežiūros tvarka, ir palikti galioti teismo nuosprendį ir kasacinę nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų;

5) pakeisti teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą.

Teismas sprendimą priima balsų dauguma.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo-nutarimas ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimas priimamas atitinkamai Plenumo ir Prezidiumo narių paprastą balsų dauguma. Balsams pasidalijus pusiau, protestas kaip negavęs balsų daugumos laikomas atmestu.

 

426 straipsnis.     Pagimdai įsiteisėjusiems teismo nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams panaikinti

Teismas, nagrinėjantis bylą teisminės priežiūros. tvarka, panaikina ar pakeičia įsiteisėjusį nuosprendi, remdamasis šio Kodekso 383 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Pirmosios instancijos teismo nutartys, teisėjo, nutarimai, kasacinės instancijos nutartys, prie- žiūros instancijos nutartys ir nutarimai turi būti panaikinami ar pakeičiami, jeigu teismas, nagrinėjantis protestą teisminės priežiūros tvarka, pripažįsta, kad ta nutartimi ar nutarimu pirmosios instancijos teismas yra priėmęs neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą, arba kad aukštesnis teismas yra nepagrįstai nepakeitęs, panaikinęs ar pakeitęs byloje pirmesnes nutartis, nutarimus ar nuosprendį, arba kad, nagrinėjant bylą aukštesniame teisme, buvo padaryta įstatymo pažaidų, kurios paveikė ar galėjo paveikti jo priimtos nutarties ar nutarimo teisingumą.

 

427 straipsnis. Teismo teisių ribos, nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka

Nagrinėdamas bylą teisminės priežiūros tvarka, teismas nėra saistomas protesto argumentų ir privalo patikrinti visą bylą.

Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, o protestas paduotas tik vieno ar dalies nuteistųjų atžvilgiu, teismas privalo išnagrinėti bylą visų nuteistųjų atžvilgiu.

Nagrinėdamas bylą teisminės priežiūros tvarka, teismas gali sušvelninti paskirtą nuteistajam bausmę arba pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, bet neturi teisės pagriežtinti bausmę, taip pat ir pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą.

Peržiūrėdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį ar nutartį bausmės švelnumo ar reikalingumo pritaikyti nuteistajam įstatymą,- numatantį sunkesnį nusikaltimą, motyvais, taip pat išteisinamąjį. teismo nuosprendį ar nutartį nutraukti bylą, teismas, nagrinėjantis bylą teisminės priežiūros tvarka, gali panaikinti nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kasacine tvarka ar nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba perduoti bylą iš naujo tirti.

 

428 straipsnis.     Teismo, nagrinėjančio bylą teisminės priežiūros tvarka, nurodymų privalomumas

Teismo, nagrinėjančio bylą teisminės priežiūros tvarka, nurodymai yra privalomi, darant papildomą tyrimą arba teisme antrą kartą nagrinėjant bylą. Teismas, nagrinėjantis bylą teisminės priežiūros tvarka, vadovaujasi šio Kodekso 393 straipsnio antrojoje dalyje, numatytomis taisyklėmis.

Teismas, nagrinėjantis bylą teisminės priežiūros tvarka, panaikindamas kasacinę nutartį, neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti kasacinė instancija, antrą kartą nagrinėdama bylą.

 

429 straipsnis. Nuosprendžio pakeitimas teisminės priežiūros tvarka

Pakeisti nuosprendi, nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, leidžiama, laikantis šio Kodekso 391 straipsnyje numatytų taisyklių.

 

430 straipsnis.     Teismo, nagrinėjančio bylą teisminės priežiūros tvarka, nutarties ir nutarimo turinys

Nutartis ir nutarimas, priimti, nagrinėjant bylą atitinkamai Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminei baudžiamųjų bylų kolegijai, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumui ar Plenumui, turi atitikti šio Kodekso 392 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Nutartį pasirašo visa teismo sudėtis, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimą– Prezidiumo Pirmininkas“ o Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo nutarimą – Plenumo Pirmininkas ir sekretorius.

Teismo nutartis ir nutarimas prijungiami prie bylos kartu su protestu.

 

431 straipsnis.     Bylos nagrinėjimas, panaikinus pradinį nuosprendį ar kasacinės instancijos nutartį

Panaikinus pradinį nuosprendį ar kasacinę nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka.

Iš naujo-nagrinėjant bylą atitinkamai pirmosios ar kasacinės instancijos teisme, pagriežtinti bausmę ar pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, leidžiama tik ta sąlyga, jeigu pradinis nuosprendis ar nutartis yra priežiūros tvarka panaikinti dėl bausmės švelnumo ar ryšium su reikalingumu pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį -nusikaltimą, taip pat. jeigu, po nuosprendžio panaikinimo iš naujo tiriant bylą, nustatomos aplinkybės, rodančios, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnį nusikaltimą. Iš naujo nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis gali būti apskundžiamas ir užprotestuojamas bendra tvarka..

 

432 straipsnis. Pakartotinių protestų padavimas

Dėl nuosprendžio, nutarties ar nutarimo, antrą kartą priimtų ryšium su pirmesniųjų panaikinimu kasacine ar teisminės priežiūros tvarka, protestas gali būti paduodamas bendrais pagrindais, nepriklausomai nuo motyvų, kuriais. buvo panaikintas pirmasis teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas.

 

Trisdešimt ketvirtasis skirsnis

Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

 

433 straipsnis.     Pagrindai baudžiamajai bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nutartis ir nutarimas gali būti panaikinami dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Pagrindai baudžiamajai bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tokie:

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas žinotinis liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba eksperto išvados melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami teisėjų piktnaudžiavimai, buvę, nagrinėjant tą bylą;

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami dariusių byloje tyrimą asmenų piktnaudžiavimai, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas-ir nepagrįstas teismo nuosprendis arba nutartis nutraukti, bylą;

kitokios aplinkybės, kurios buvo teismui nežinomos, priimant nuosprendį ar nutarti, ir. kurios skyrium paimtos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis Įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį nusikaltimą, negu tas, už kurį jis nuteistas, taip pat, kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla buvo nutraukta, yra kaltas.

Tuo atveju, kai šio straipsnio 1–3 punktuose išvardytų asmenų atžvilgiu negalima priimti nuosprendžio dėl kaltinamojo mirties, arba dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminų suėjimo, arba dėl amnestijos ar malonės akto išleidimo, naujai paaiškėjusias aplinkybes nustato tyrimas, atliekamas šio Kodekso 436 straipsnyje numatyta tvarka.

 

434 straipsnis.     Terminai baudžiamajai bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Peržiūrėti išteisinamąjį teismo nuosprendį, nutartį ir nutarimą nutraukti bylą, taip pat peržiūrėti apkaltinamąjį teismo nuosprendį, nutartį ir nutarimą bausmės švelnumo ar reikalingumo pritaikyti nuteistajam įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, motyvais leidžiama tik per Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 49 straipsnyje nustatytus traukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminus ir ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

 

435 straipsnis. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių iškėlimas

Piliečių pareiškimai, įstaigų, įmonių, organizacijų ir pareigūnų pranešimai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pateikiami prokurorui.

Esant vienam iš šio Kodekso 433 straipsnyje numatytų pagrindų, prokuroras, savo iniciatyva, taip pat:: įstaigų,- įmonių, organizacijų“. pareigūnų ar piliečių prašymu, priima, nutarimą pradėti procesą dėl, naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, sutinkamai su šio: Kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai atlikti tardytojui.

Jeigu, prokuroras neranda pagrindo iškelti procesui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jis atsisako tai padaryti motyvuotu savo nutarimu. Prokuroro nutarimas turi būti pranešamas suinteresuotiems asmenims, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, kurie gali apskųsti jį aukštesniam prokurorui.

 

436 straipsnis. Prokuroro veiksmai, baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes

Baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir esant pagrindui baudžiamajai bylai atnaujinti, rajono (miesto) prokuroras bylą su tyrimo medžiaga pateikia Lietuvos TSR Prokurorui, kuris ją su savo išvada perduoda Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui bylai atnaujinti.

Jeigu nėra pagrindo bylai atnaujinti, rajono (miesto) prokuroras ar Lietuvos TSR Prokuroras motyvuotu savo nutarimu nutraukia procesą. Apie šį nutarimą turi būti pranešama suinteresuotiems asmenims, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, kurie gali jį apskųsti aukštesniam prokurorui.

 

437 straipsnis.     Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimo išsprendimas

Bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina:

1) jeigu nuosprendis arba. nutartis nutraukti bylą yra priimti rajono (miesto) liaudies teismo,–Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija;

2) jeigu nuosprendis arba nutartis byloje yra priimti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos,– Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas;

3) jeigu nutarimas byloje yra priimtas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo,–Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumas.

 

438 straipsnis.     Teismo nutartys ir nutarimai dėl prokuroro išvados baudžiamosios bylos atnaujinimo reikalu

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas ar Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumas, išnagrinėję iš Lietuvos TSR-Prokuroro gautą bylą su tyrimo medžiaga ir išvada proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reikalu, padaro atitinkamai nutartį ar nutarimą:

panaikinti teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo teisme nagrinėti;

panaikinti teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą ir nutraukti bylą;

atmesti prokuroro išvadą.

 

439 straipsnis.     Procesas, atnaujinus baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Atnaujinus baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, parengtinis tyrimas daromas ir teisminis nagrinėjimas vyksta, taip pat paskesnis teismo nuosprendis apskundžiamas bendrais pagrindais.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje buvo panaikintas nuosprendis ryšium su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nėra saistomas panaikintajame nuosprendyje paskirtos bausmės dydžio.

______________