LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STR 2.06.02:2001 „TILTAI IR TUNELIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2001 m. birželio 15 d. Nr. 319
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.4 punktu:
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ (pridedama).
2. Laikau netekusiais galios statybos normų ir taisyklių SNirT 2.05.03-84* „Tiltai ir pralaidos“ tiltų ir tunelių reikalavimus.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „projektavimas“, „reglamentas“.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 319
STATYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS STR 2.06.02:2001
„Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“
I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato susisiekimo statinių (toliau – statiniai) – geležinkelio ir automobilių kelių, gatvių bei pėsčiųjų tiltų, viadukų ir estakadų (toliau – tiltai), pėsčiųjų ir transporto tunelių, vandens pralaidų – projektavimo bendruosius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi visų rūšių gelžbetoniniams, plieniniams, kompozitiniams plieno ir betono, mūriniams bei mediniams statiniams.
2. Reglamentas privalomas visiems tiltų savininkams bei įmonėms, organizacijoms ir asmenims, projektuojantiems naujus ar rekonstruojantiems esamus statinius 1 520 mm vėžės pločio geležinkelyje, visų kategorijų keliuose bei gatvėse.
3. Šis reglamentas netaikomas geležinkelio statiniams, kuriais traukiniai važiuoja didesniu kaip 160 km/h greičiu.
4. Pramonės įmonių (rajonų), uostų ir aerodromų vidaus keliuose, kuriais gali važiuoti specialiosios paskirties transporto priemonės, statiniai projektuojami ir statomi vadovaujantis šiuo reglamentu bei statytojo užduotyje nurodytomis projektavimo specialiosiomis sąlygomis.
5. Šiame reglamente pateikiami bendrieji techniniai reikalavimai, kurie taikomi projektuojamiems ar rekonstruojamiems statiniams. Kartu būtina atsižvelgti į teritorijos [9.2] susisiekimo sistemų [9.6] geležinkelio linijų [9.12] ir automobilių kelių [9.5] planavimo reikalavimus. Projektai rengiami vadovaujantis statybos pagrindimo [9.8] ir projektų rengimo tvarkos [9.9] reikalavimais.
6. Susisiekimo statinių konstrukcijos ir elementai projektuojami pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus, Lietuvos standartus (LST) ar laikinuoju Lietuvos standartu perimtus laikinuosius Europos standartus (LST L ENV).
7. Susisiekimo statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką nustato reglamentas [9.10], o jų naudojimo ir priežiūros tvarką – reglamentas [9.11].
II. NUORODOS
Šiame reglamente pateiktos nuorodos į:
9.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093);
9.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427; 2000, Nr. 34-953, Nr. 42-1195, Nr. 58-1708, Nr. 92-2881; 2001, Nr. 39-1358);
9.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551; 2000, Nr. 84-2533);
9.5. Automobilių kelių projektavimo normas ir taisykles PNT-K 95, patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Susisiekimo ministerijos 1996 04 22 įsakymu Nr. 42/121;
9.6. Statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);
9.7. Techninio geležinkelio naudojimo nuostatus, patvirtintus Susisiekimo ministerijos 1996 09 20 įsakymu Nr. 297 (Žin., 1996, Nr. 98-2251);
9.8. Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.04:1998 „Statinio statybos pagrindimas“ (Žin., 1998, 71-2084; 1999, Nr. 83-2480);
9.9. Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.01: 1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 32-807, Nr. 114-2902);
9.10. Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin., 2000, 79-2401);
9.11. Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą „Tiltų naudojimo tvarka ir priežiūra“ STR 1.12.02:1998 (Žin., 1998, Nr. 23-587);
9.12. Įmonių statybos taisykles ST 1005384.1-1996 „1 520 mm vėžės pločio geležinkelio linijos, kai keleivinių traukinių važiavimo greitis iki 160 km/h“;
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
10. Šiame reglamente vartojami pagrindiniai terminai atitinka apibrėžimus, pateiktus Statybos [9.3] ir Kelių [9.4] įstatymuose, Automobilių kelių projektavimo normose ir taisyklėse [9.5] statybos techniniame reglamente [9.6] ir statybos organizaciniame tvarkomajame reglamente [9.11].
11. Kiti šiame reglamente vartojami terminai:
11.3. estakada – statinys per daubą, griovą, slėnį, virš gatvių, aikščių ar pastatų, pakeičiantis kelią (gatvę);
11.4. tunelis – statinys, pakeičiantis kelią, gatvę, pėsčiųjų ar dviračių taką po žeme, pastatais, vandens telkiniais;
11.6. prietiltis – kelio (gatvės) atkarpa, sujungianti tiltą per krantinės atramas su kelio ar gatvės sankasa;
11.7. prietunelis – prie tunelio esanti nuožulni kelio, gatvės, pėsčiųjų ar dviračių tako atkarpa iškasoje, kurios šlaitai sustiprinti atraminėmis ar prilaikančiomis konstrukcijomis;
11.8. pandusas – nuožulnuma tarp skirtingų aukščių kelio (gatvės) ar tako atkarpos automobiliams, dviračiams ir vežimėliams važiuoti, pėstiesiems eiti;
11.9. laikančiosios konstrukcijos – tilto ar tunelio elementai, atliekantys atsparumo ir stabilumo funkciją;
11.10. tilto paklotas – ant tilto perdangos laikančiųjų konstrukcijų esantys elementai (danga, hidroizoliacija, deformaciniai pjūviai, atitvarai, šalitilčiai, turėklai);
11.11. atraminis guolis – elementas tarp tilto perdangos ir atramos, perduodantis perdangos apkrovas į atramas, prireikus, ir poslinkius;
11.13. deformacinis pjūvis – tilto pakloto elementas, atskiriantis visus pakloto ir perdangos konstrukcinius elementus viename pjūvyje ir leidžiantis perdangai pasislinkti;
11.14. konstrukcijų artumo gabaritas – transporto važiavimo krypčiai statmenas kontūras skirtas tik transporto reikmėms;
11.15. inžinerinės sistemos – susisiekimo statinių sistemos, skirtos užtikrinti transporto ir pėsčiųjų saugų bei patogų eismą, naudoti statinį pagal paskirtį ir jį prižiūrėti;
11.16. balastas – biri, drenuojanti, tam tikros granuliometrinės sudėties medžiaga (skalda, smėlis, žvyras), atspari smūgiams, dilimui, atmosferos poveikiams, skirta geležinkelio kelio balasto prizmei sudaryti;
11.17. balasto prizmė – nustatytos formos ir dydžio balasto sankasa pabėgiams atremti, užtikrinanti reikiamą geležinkelio kelio stiprumą, normalų naudojimą ir ilgaamžiškumą;
11.18. tilto ilgis – atstumas išilgai tilto ašies tarp galinių jo konstrukcijos kraštų, įskaitant ramtus, be pereinamųjų gelžbetoninių plokščių ties tilto sąsaja su prietilčiu (šiame reglamente nustatyta tokia sąlyginė tiltų klasifikacija pagal ilgį: mažieji tiltai – kai jų ilgis iki 25 m, vidutinieji – 25-100 m ilgio ir didieji – ilgesni kaip 100 m arba kai atskiras tarpatramis yra ilgesnis nei 60 m).
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
12. Susisiekimo statiniai projektuojami ir statomi per vandens telkinius, daubas, skirtingų lygių sankryžose ir sankirtose remiantis susisiekimo sistemų planavimo sprendiniais [9.5], [9. 6], [9.12].
Statiniai rekonstruojami tada, kai jie netenkina funkcinių ar konstrukcinių reikalavimų, o jų remontas ir tolesnis naudojimas techniškai ar ekonomiškai nėra pagrįstas:
13. Statinių projektavimo tvarka:
13.1. nustatoma statinio statybos vieta; sudėtingesniais atvejais numatomi keli kelio trasos ar jo atkarpos variantai;
13.2. projektuojamas statinio planas, išilginis bei skersinis profiliai pagal šio reglamento 5 skyriaus reikalavimus;
13.3. pagrindžiamas kelio trasos variantas, statinio tipas (antžeminis ar požeminis), jų skaičius (vienas ar du statiniai skirtingoms eismo kryptims);
14. Projektuojant antžeminius ar požeminius (tunelius) statinius, būtina įvertinti, didesnes požeminių statinių įrengimo išlaidas, sudėtingesnę jų konstrukciją ir statybą, priežiūrą bei naudojimą. Kita vertus, yra ir tam tikrų privalumų:
- vienodesnės eismo sąlygos, mažesnė eismo nelaimių tikimybė;
- sumažėja triukšmas ir oro tarša;
- mažesnis teritorijos poreikis susisiekimo reikmėms;
- sumažėja lipimo aukštis pėstiesiems (lipimo aukštis tuneliuose 3,5 – 4 m; viadukuose virš kelių ar gatvių – 5 – 5,5 m; virš geležinkelio – 7 – 7,5 m);
- nuo neigiamo transporto poveikio išsaugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, urbanistikos paminklai, jų teritorijos.
15. Rekomenduojama rengiant techninį ir ekonominį projektuojamo statinio pagrindimą taikyti alternatyvų projektavimą. Alternatyvos palyginamos pagal:
- kainą;
- priežiūros ir remonto išlaidas;
- eismo saugą;
- statinio elementų ilgaamžiškumą;
- statinio estetinę išvaizdą;
- statybos būdą ir jos trukmę;
- nuostolius, susijusius su statinio statybos ir naudojimo poveikiu gamtai bei aplinkai, ir kitus faktorius.
16. Projektuojant naujus ir rekonstruojant esamus statinius, būtina atsižvelgti į perspektyvinį kelių ir gatvių tinklo, inžinerinių komunikacijų, miestų, miestelių ir kaimų sutvarkymą bei plėtrą.
17. Susisiekimo statiniai, kurie pagal ENV 1991-1 ir LST L ENV 1991-1 (rengiamas) priskiriami ketvirtajai statinių ilgaamžiškumo klasei ir kurių projektinis eksploatavimo laikotarpis yra 100 metų, per visą naudojimo laikotarpį turi užtikrinti:
17.2. patogią ir nereikalaujančią daug sąnaudų priežiūrą bei remontą ir saugų techninių prižiūrėtojų darbą;
18. Statinių plano ir profilio elementai bei laikančiosios konstrukcijos projektuojamos įvertinus statinio projektinį eksploatavimo laikotarpį, o pakloto elementai – jų tarpremontinį periodą.
19. Transporto projektinis greitis statiniais ar po jais turi būti toks pat kaip jungiamuosiuose keliuose ar gatvėse. Statiniai ir jo aplinka neturi trukdyti eismo dalyviams (upeiviams, vairuotojams, traukinių mašinistams) orientuotis ir saugiai važiuoti tiltais bei tuneliais. Iš matomumo lauko būtina pašalinti statinius, medžius, krūmus vadovaujantis reglamentu [9.11].
20. Projektuojamų statinių architektūriniai sprendiniai turi derėti prie miesto aplinkos ar landšafto.
21. Statybos vietos inžineriniai-geologiniai ar hidrogeologiniai tyrinėjimai atliekami vadovaujantis atitinkamo statybos techninio reglamento (rengiamas) reikalavimais.
V. PLANAS IR PROFILIAI
24. Projektuojant statinio plano, skersinio ir išilginio profilio elementus, būtina atsižvelgti į:
25. Tiltų ir tunelių planas ir profiliai turi būti priderinti prie geležinkelio [9.12] ir automobilių [9.5] kelių bei gatvių [9.6] atitinkamos kategorijos pagrindinių parametrų:
25.1. projektų sprendiniai rengiami vadovaujantis šiomis nuostatomis:
25.1.1. kiek galint statesnį statinio ir kliūties ašių susikirtimą (ašių stataus kampo nuokrypa iki 100), tiesiosiose gatvės, kelio ar vandens tėkmės atkarpose;
25.1.3. neprojektuoti statinių susikirtimo su esamomis inžinerinėmis komunikacijomis vietose ir užstatytose teritorijose. Tokiu atveju statiniui yra naudojamos paprastesnės ir pigesnės konstrukcijos, mažiausios statybos darbų apimtys, priežiūros išlaidos, geresnis matomumas ir vėdinimas, mažiausias pėsčiųjų lipimo aukštis;
26. Statinio išilginis profilis turi būti be lūžių, vienašlaitis, dvišlaitis ar išgaubtos kreivės formos:
27. Projektuojant, rekonstruojant ir naudojant statinius, būtina laikytis šio reglamento nustatytų konstrukcijų artumo gabaritų reikalavimų (A ir B priedai).
28. Požeminėms konstrukcijoms apsaugoti nuo transporto neigiamo poveikio grunto sluoksnio storis nuo pralaidos, pėsčiųjų tunelio ir užpilamo skliautinio tilto perdangos viršaus iki geležinkelio bėgių apačios arba automobilių ir pėsčiųjų kelio dangos apačios turi būti ne mažesnis už reikšmes, nurodytas lentelėje.
| Kelio tipas |
Sluoksnio storis, m virš |
||
|
|
gelžbetoninių pralaidų ir tunelių |
gofruoto metalo pralaidų |
tiltų skliautų |
| Geležinkelio:
|
|
|
|
| - bendrojo tinklo ir privažiavimo |
1,0 |
1,2 |
0,7 |
| prie įmonių keliai |
|
|
|
| - vidaus įmonių keliai |
0,4 |
1,0 |
0,7 |
| Automobilių keliai ir gatvės, pramonės įmonių |
0,5 |
0,51 |
0,2 |
| automobilių keliai |
|
|
|
| Ūkininkų ir žemės ūkio įmonių vidaus keliai |
0,22 |
|
|
| Šaligatviai ir želdiniai |
0,3 |
|
|
Pastabos: 1) Ne mažiau kaip 0,8 m iki kelio dangos viršaus.
29. Projektuojant ir rekonstruojant statinius, būtina atsižvelgti į specifinį žmonių su negalia eismą. Būtina įvykdyti statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ specialiuosius reikalavimus, taikomus statinių įėjimams, praėjimams, laiptams bei pandusams.
Automobilių ir geležinkelio kelių tiltai
30. Tiltų skersinio ir išilginio profilių parametrai nustatomi atsižvelgiant į automobilių kelių [9.5], gatvių [9.6] ir geležinkelio kelių kategorijas bei konstrukcijų artumo gabaritus, kurie pateikti A priedo A.1 ir A.2 paveiksluose bei A.1 ir A.2 lentelėse.
31. Eismo juostų skaičius ir jų plotis ant tilto turi būti toks pat kaip jungiamuosiuose keliuose (gatvėse). Automobilių kelių (gatvių) tiltų vieno šalitilčio plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,75 m, kuris apskaičiuojamas imant vienos 0,75 m pločio juostos pralaidumą iki 1 000 pėsčiųjų per valandą viena kryptimi:
32. Tilto ir gatvės skersiniai profiliai turi sutapti, jeigu tiltas yra gatvės tęsinys. Kai tiltu leidžiamas kelių gatvių eismas, jo profilis turi atlikti gatvės bendro eismo intensyvumo reikalavimus.
33. Patiltės gabaritai turi tenkinti po tiltais esančio kelio, gatvės, vandens telkinio ir paties tilto saugaus naudojimo reikalavimus.
34. Geležinkelio ir automobilių kelius bei gatves kertančių statinių patiltės gabaritai pateikti A priedo A.2 ir B priedo B.1 paveiksluose, o kertančių upes, kurios tinka laivybai – B.1 lentelėje.
35. Lauko keliams ir praginoms, kai nenumatyti specialieji reikalavimai, būtina taikyti tokius mažiausius konstrukcijų artumo gabaritus:
- lauko kelių atveju – 6 m pločio ir 4,5 m aukščio;
- galvijų bandų atveju – 4 m pločio ir 2,5 m aukščio.
36. Patiltės gabaritai per vandens telkinius, kuriuose nevyksta laivyba, patikrinami hidrauliniais bei hidrogeologiniais skaičiavimais, vadovaujantis šio reglamento 64 -73 punktų reikalavimais.
37. Tiltų per vandens telkinius atraminiai guoliai ir perdangos elementai įrengiami tokiame aukštyje, kad jų nesiektų banguojantis potvynių vanduo ir ledai ledonešio metu. Mažiausi tilto elementų atstumai virš vandens ir ledonešio ledų viršūnių nustatomi įvertinus vietines sąlygas bei pasirinktą tilto konstrukciją ir turi būti ne mažesni už nurodytuosius šio reglamento B priedo B.2 lentelėje.
38. Tilto kelio dangos išilginio profilio nuolydis turi būti ne didesnis kaip:
39. Automobilių kelių (gatvių) tiltų dangos išilginio profilio nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,5%. Skersinis profilis įrengiamas vienšlaitis arba dvišlaitis, kurio nuolydis ne mažesnis kaip 2%. Šalitilčių danga įrengiama vienšlaitė su 2% nuolydžiu į kelio (gatvės) važiuojamąją dalį.
40. Geležinkelio tiltus su bėgių keliu ant balasto, mažus ir vidutinius automobilių kelių (gatvių) tiltus, taip pat pralaidas leidžiama įrengti bet kokio profilio kelio (gatvės) atkarpoje, atitinkančioje projektuojamo kelio (gatvės) nustatytus reikalavimus.
Automobilių ir geležinkelio kelių tuneliai
42. Tunelio erdvės gabaritai turi atitikti elektrifikuoto geležinkelio arba automobilių kelių (gatvių) patiltės gabaritus pagal šio reglamento A priedo A.2 pav. ir B priedo B.1 pav. b reikalavimus:
43. Kai tunelis projektuojamas kreivo plano, tunelio erdvės gabarito plotis, nurodytas A.2 pav. ir B.1 pav. b, didinamas ir kelias įrengiamas su viražu pagal [9.5], [9.6] ar kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
44. Kelio dangos išilginio profilio nuolydis turi būti:
45. Automobilių kelių (gatvių) tiltų dangos skersinio profilio nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 2%.
46. Tunelio išilginės ašies kreivės spindulys plane turi būti ne mažesnis kaip:
Pėsčiųjų tiltai ir tuneliai
48. Pėsčiųjų eismas organizuojamas:
- transporto tiltų šalitilčiais iš vienos ar abiejų važiuojamosios dalies pusių;
- atskirais pėsčiųjų tiltais, viadukais ar tuneliais.
Bendri transporto ir pėsčiųjų tuneliai neprojektuojami:
49. Pėsčiųjų ir dviratininkų saugiam eismui užtikrinti tunelio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus vertikalų atstumą nuo tunelio grindų paviršiaus iki labiausiai išsikišusių perdangos statybinių elementų apačios, jį leidžiama sumažinti iki 2,30 m.
50. Ant tiltų užlipti ir į tunelius įeiti įrengiami laiptai, o vaikiškiems vežimėliams ir dviračiams, taip pat žmonių su negalia vežimėliams važiuoti – pandusai:
51. Tiltų ir tunelių plotis nustatomas skaičiuojant, kad 1,0 m pločio juosta gali praeiti vidutiniškai 2 000, o laiptais – 1 500 pėsčiųjų per valandą:
52. Laiptų statumas gali būti nuo 1:2,3 (pakopa 14x32 cm) iki 1:3,3 (pakopa 12x40 cm). Viename laiptatakyje turi būti ne daugiau kaip 14 pakopų. Kai pakopų daugiau, tarp laiptatakių įrengiamos 1,5 m ilgio aikštelės. Tunelių laipto viršutinė pakopa turi būti 6-15 cm aukščiau šaligatvio paviršiaus.
53. Tunelių atviros laiptinės aptveriamos parapetiniais atitvarais, kurių aukštis nuo šaligatvio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m. Laiptuose ir aikštelėse įrengiami 1,1 m aukščio turėklai.
54. Tako dangos nuolydis turi būti:
Vandens pralaidos
56. Pralaidos projektuojamos atsižvelgiant į hidrologines ir geologines vietovės sąlygas bei kelio, po kuriuo įrengiama statoma pralaida, geometrinius parametrus. Pralaidos neprojektuojamos, kai vyksta ledonešis:
57. Pralaidos angos forma (dažniausiai apskrita ar stačiakampė, rečiau – kitų formų) ir matmenys, kurie priklauso nuo vandens srauto parametrų, sankasos aukščio, inžinerinių geologinių sąlygų, turi būti nustatyti hidrauliniais skaičiavimais, atsižvelgiant į šio reglamento 64-73 punktų reikalavimus:
58. Nepatvenktosios pralaidos aukščiausias vidinio paviršiaus taškas turi būti virš didžiausio skaičiuojamojo patvinusio vandens lygio ne mažiau kaip:
58.1. apskritose ir skliautinėse pralaidose:
- kai h ≤ 3 m, tai 1/4 h (h – pralaidos aukštis);
- kai h > 3 m, tai 0,75 m;
59. Projektuojant patvenktąsias ar pusiau patvenktąsias pralaidas, būtina numatyti:
- po žiedais ir antgaliu – pamatus;
- specialios formos įtekamąjį antgalį;
- tarp žiedų, žiedų ir antgalio – vandeniui nelaidžias sandūras;
- vagos sustiprinimą;
- atsparią patvankai ir vandens filtracijai žemės sankasą:
60. Pralaidoms apžiūrėti, valyti ir remontuoti jų angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip:
- 1,0 m, kai pralaidos ilgis iki 20 m;
- 1,25 m, kai pralaida ilgesnė kaip 20 m.
61. Žemesnės kaip antrosios kategorijos automobilių keliuose pralaidos angos aukštį leidžiama sumažinti:
Hidrologiniai ir hidrauliniai skaičiavimai
64. Projektuojant ar rekonstruojant statinius per vandens telkinius, hidrologiniais ir hidrauliniais skaičiavimais būtina užtikrinti saugų tilto ar pralaidos naudojimą, kad nebūtų pakenkta normaliam vandens tekėjimo režimui, landšaftui, augmenijai bei gyvūnijai:
65. Geležinkelio tiltams ir pralaidoms projektuoti skaičiuojamųjų bei didžiausių potvynių debitų viršijimo tikimybė nurodyta lentelėje.
| Kelio kategorija |
Potvynių maksimalių debitų viršijimo tikimybė, % |
|
| skaičiuojamųjų |
didžiausių |
|
| Bendrojo tinklo I ir II |
1 |
0,33 |
| Bendrojo tinklo III ir IV |
2 |
1 |
| Privažiavimo kelių IV ir V |
2 |
- |
| Pramonės įmonių vidaus keliai |
2 |
- |
66. Automobilių kelių ir gatvių tiltams bei pralaidoms projektuoti skaičiuojamųjų debitų viršijimo tikimybė imama pagal [9.5] nuorodą.
67. Potvynių hidrografai ir vandens matavimo grafikai sudaromi atsižvelgiant į normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus specialius norminius reikalavimus. Skaičiuojant būtina taikyti tokius (lietaus ar tirpstančio sniego potvynio) debitus, kuriems esant, įvertinus nustatytą jų viršijimo tikimybę, statinys eksploatuotinas nepalankiausiomis sąlygomis. Reikia atsižvelgti į kitų, netoli ant upės esančių statinių eksploatacijos sąlygas, į šių ir kitų numatomų ant upės pastatyti statinių poveikį projektuojamam statiniui.
68. Mažų tiltų ir pralaidų angų dydį galima apskaičiuoti pagal vandens tekėjimo vidutinius greičius, leidžiamus vandens telkinio dugno gruntui vandens įtekėjimo ir ištekėjimo vietose, taip pat atsižvelgiant į dugno ir šlaitų sustiprinimo pobūdį. Kai mažų tiltų ir pralaidų angos projektuojamos įvertinus lietaus nuotėkį, esamai vandens sankaupai prie statinio apskaičiuoti prie šių statinių esančio vandens telkinio debitą leidžiama sumažinti, bet ne daugiau kaip 3 kartus.
69. Didelių ir vidutinių tiltų angų matmenys apskaičiuojami atsižvelgiant į:
69.5. šlaitus ir reguliuojančius statinius.
Miesto tiltų patiltės angos matmenys nustatomi atsižvelgiant į numatomą upės reguliavimą bei krantinių projektavimo reikalavimus. Vagos po tiltu bendrojo išplovimo koeficiento dydį būtina pagrįsti techniniais-ekonominiais skaičiavimais ir imti ne didesnį kaip 2. Būtina atsižvelgti į grunto rūšį, tilto atramų konstrukciją ir įgilinimą, tilto suskirstymą į tarpatramius, patvankos lygį, galimą vagos paplatinimą, vandens tekėjimo greitį, leidžiamą laivybai, žuvų migracijai, bei kitas vietovės sąlygas.
70. Statant tiltą ir siaurinant upės vagą, toje vandens telkinio vietoje, kurioje vyksta laivyba, srovės greitis gali padidėti ne daugiau kaip 20%, kai natūralus srovės greitis iki 2 m/s, ir ne daugiau kaip 10%, kai srovės greitis didesnis nei 2,4 m/s.
71. Vandens tėkmės skerspjūvio plotą po tiltu galima padidinti iškasant gruntą. Iškasos turi būti pakankamo ilgio, į abi tilto puses, įvertinus hidrologines sąlygas, ir sklandžiai sujungtos su esama upės vaga, kad būtų sudarytos palankios sąlygos vandens bei dugną formuojančių dalelių tėkmei.
72. Patiltės vagos dugno, šlaitų, salpų sutvirtinimo klausimus būtina spręsti įvertinant grunto savybes, didžiausią vandens tekėjimo greitį, aplinkosaugos bei kitus reikalavimus.
73. Prie tilto vandens tėkmės reguliuojančių sankasų viršaus aukštis virš skaičiuojamojo vandens lygio, atsižvelgus į bangos aukštį ir patvanką, turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Žemės sankasos briaunos aukštis, įvertinus patvanką ir vandens susikaupimą prie mažų tiltų virš skaičiuojamojo vandens lygio, turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o patvenktų ir pusiau patvenktų pralaidų atveju – ne mažesnis kaip 1,0 m.
VI. KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI
74. Statinių konstrukciniai sprendiniai turi atitikti statybos techninių reglamentų bei standartų reikalavimus. Konstrukcinės sistemos turi tenkinti gamybos, statybos, montavimo ir priežiūros reikalavimus. Statiniai ir jo dalys turi būti prieinamos apžiūrėti, tvarkyti bei remontuoti:
75. Statinių statybinės konstrukcijos projektuojamos vadovaujantis šio reglamento 6 punkto reikalavimais. Konstrukcijos turi atitikti stiprumo, stabilumo, patvarumo, tinkamumo eksploatuoti ir ilgaamžiškumo reikalavimus gamybos, statybos bei naudojimo metu:
75.1. statinių konstrukcinės sistemos, konstrukcijos bei jų medžiagos parenkamos atsižvelgiant į statinio paskirtį, vietovės sąlygas, statybos būdą bei kitus faktorius, taikant alternatyvų projektavimą pagal šio reglamento 15 punktą;
76. Galimiems statinio konstrukcijų dėl aplinkos veiksnių deformacijos atvejams, projektuojant tiltus bei tunelius, būtina numatyti:
77. Tilto suskirstymas deformaciniais pjūviais ir jų konstrukcija turi atitikti parengtą tilto schemą, kad būtų užtikrintas tilto normalus naudojimas įvairiu metų laikotarpiu, kad juos būtų galima patogiai prižiūrėti, remontuoti ir pakeisti tilto naudojimo metu.
78. Transporto ir pėsčiųjų tuneliuose, ne rečiau kaip kas 40 m, o surenkamosiose iš žiedų vandens pralaidose – ne rečiau kaip kas 6 m, turi būti įrengiamos temperatūrinės bei sėdimo sandūros.
Automobilių kelių tiltų paklotas
79. Paklotas turi apsaugoti tilto konstrukcijas nuo mechaninio, drėgmės bei kito poveikio, užtikrinti saugų eismą tiltu. Pakloto konstrukcija turi būti tokia, kad ją būtų patogu įrengti ir prižiūrėti, naudojant naujausias technologijas.
80. Tilto važiuojamosios dalies danga klojama ant gelžbetoninės ar metalinės paklotą laikančios plokštės ir bendruoju atveju susideda iš išlyginamojo, hidroizoliacinio, apsauginio bei viršutinio sluoksnių. Sluoksnių storis turi būti ne mažesnis kaip:
81. Šalitilčių betoninė ar asfalbetoninė danga įrengiama lieta ar surenkama iš atskirų gaminių (plytelių, trinkelių). Dangos storis turi būti ne mažesnis kaip 40 mm.
82. Transporto ir pėsčiųjų eismo saugumo sumetimais, ant tilto turi būti įrengti atitvarai, o šalitilčių išorinėje pusėje – turėklai (A priedo A.1 ir B priedo B.1 paveikslai). Jų aukštis turi būti ne mažesnis kaip:
82.5. atitvarų forma bei konstrukcijos parenkamos tokios, kad automobiliai neužvažiuotų ant šalitilčių, nenukristų nuo tilto, nesugadintų laikančiųjų tilto konstrukcijų. Sugadinti atitvarų elementai turi būti lengvai ir greitai suremontuojami arba pakeičiami. Tilto ir prietilčio atitvarai bei turėklai tarpusavyje sujungiami viena linija;
83. Atitvarai įrengiami:
83.4. po viadukais, kai viaduko atramos yra arčiau kaip 9 m nuo važiuojamosios kelio (gatvės) dalies krašto (B priedo B.1 pav. b); prošvaisa tarp šių atitvarų ir atramų turi būti ne mažesnė už dinaminį atitvaro įlinkį nuo 95 km/h greičiu važiuojančio automobilio smūgio 250 kampu ir visais atvejais ne mažesnė kaip 1,25 m;
84. Automobilių IV ir V kategorijų kelių tiltuose gali būti įrengiami tik bordiūrai, ne žemesni kaip 0,35 m aukščio, įmonių vidaus keliuose – ne žemesni kaip 0,30 m. Medinių tiltų bordiūrinio tašo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m.
Geležinkelio tiltų paklotas
86. Geležinkelio kelias ant tiltų įrengiamas ant skaldos pagrindo, kurio matmenys ir sudėtis turi atitikti [9.12] ir [9.13] reikalavimus. Suderinus su įmone, atsakinga už geležinkelio naudojimą, galima taikyti mažesnių matmenų balasto prizmę, taip pat kloti bėgių kelius tiesiog ant metalinės tilto plokštės, medinių tašų, specialių gelžbetoninių plokščių.
87. Trumpuose tiltuose, taip pat visuose tiltuose geležinkelio stočių teritorijų ribose, ant horizontalios kreivės arba, kai išilginis tilto nuolydis didesnis kaip 0,4%, kelią būtina tiesti tik ant balasto prizmės.
88. Tilto pakloto konstrukcija turi užtikrinti:
- galimybę traukiniui važiuoti avarijos atveju;
- prižiūrėti ir remontuoti geležinkelio kelią, naudojant mechaninius motorizuotus įrenginius.
89. Po balastu turi būti įrengta hidroizoliacija, kuri klojama ant išlyginamojo sluoksnio ir padengiama armuotu betono arba cemento skiedinio apsauginiu sluoksniu.
90. Geležinkelio tilto kraštuose įrengiami šalitilčiai, o kai reikia – ir šalitilčių vietiniai praplatinimai (saugos aikštelės) su 1,1 m aukščio turėklais pagal šio reglamento 139 punkto reikalavimus. Kai ant tilto yra keletas geležinkelio kelių, tai pėsčiųjų takai įrengiami ir tarpkeliuose, bet be turėklų.
Tilto sąsaja su prietilčiais
91. Tilto sąsaja su prietilčiu turi užtikrinti lygų kelio paviršių, eismo dalyviai neturi jausti nepatogumų ir būti saugūs, pereidami per prietiltį. Tilto ir prietilčio sąsaja turi būti atspari transporto, savojo svorio, potvynio vandens, ledonešio ir kitam atmosferos poveikiui per visą tilto naudojimo laikotarpį.
92. Prietilčių žemės sankasos viršaus plotis 10 m ilgyje nuo ramto galinės briaunos platinamas:
- prie geležinkelio tiltų – 0,5 m iš abiejų kelio pusių;
- prie automobilių kelių ir miestų tiltų – 0,5 m nuo turėklų iš abiejų kelio (gatvės) pusių.
Padidintas žemės sankasos viršaus plotis sumažinamas iki normalaus tolygiai per 15-25 m.
93. Automobilių kelių ir miesto tiltų sąsajos su prietilčiu vietoje būtina įdėti pereinamąsias iki 8 m ilgio gelžbetonines plokštes. Jų ilgis priklauso nuo grunto sėdimo po plokščių gulekšniu. Po plokščių gulekšniu turi būti įrengtas žvyro ir smėlio padėklas, atremtas į drenuojantį gruntą arba žemiau įšalo gylio.
94. Tilto sąsaja su prietilčio sankasa turi tenkinti šias sąlygas:
94.1. dalis ramto turi būti įkišta į prietilčio sankasą ne mažiau kaip 0,75 m ilgio, kai sankasos aukštis iki 6 m, ir ne mažiau kaip 1,0 m, kai sankasa aukštesnė nei 6 m;
94.2. tilto perdangos atrėmimo aikštelės turi būti aukščiau sankasos šlaito ne mažiau kaip 0,5 m geležinkelio tiltuose ir ne mažiau kaip 0,4 m automobilių kelių bei miesto tiltuose;
94.3. sankasos šoninis šlaitas, atskaitant nuo prietilčio, turi būti ne tolesnis kaip ištisinių ramtų priekinis paviršius;
94.4. spragotinių ramtų priekinio paviršiaus ir sankasos kūgio šlaito susikirtimo linija turi būti aukščiau skaičiuojamojo aukščiausio vandens lygio ne mažiau kaip per 0,5 m;
94.5. prie ištisinių ramtų sankasos kūgio šlaitai turi būti ne statesni kaip 1:1,25 per 6 m aukštį, atskaitant nuo sankasos viršaus, ir ne statesni kaip 1:1,5 – kitame 6 m aukštyje; kai sankasa yra aukštesnė kaip 12 m, jos kūgio šlaito stabilumą būtina patikrinti skaičiavimais ir šlaitą daryti ne statesnį kaip 1:1,75;
95. Už ramto sankasos daliai, kurios ilgis viršuje yra lygus sankasos aukščiui, padidintam 2 metrais, ir 2 m – sankasos apačioje, įrengti būtina naudoti smėlio arba kitokį drenuojantį gruntą, kurio filtracijos koeficientas būtų ne mažesnis kaip 2 m/parą po sutankinimo.
96. Kūgio šlaitus prie tiltų būtina sustiprinti per visą aukštį. Sustiprinimo būdas turi būti parenkamas įvertinus vandens tekėjimo greitį, atitinkantį maksimalų debitą, nustatytą geležinkelio tiltų atveju, ir skaičiuojamąjį debitą – kitų tiltų atveju, įvertinus šlaitų nuolydį bei kitas sąlygas. Sustiprinamasis viršus turi būti aukščiau skaičiuojamojo vandens lygio, įvertinus patvanką bei bangavimą, per 0,5 m didelių ir vidutinių tiltų atveju ir per 0,25 m, mažų tiltų bei pralaidų atveju.
VII. INŽINERINĖS SISTEMOS
97. Įrengiant statinius, bendruoju atveju būtina suprojektuoti:
98. Tuneliuose ir ilguose tiltuose būtina numatyti inžinerinių sistemų (elektros skydinės, vandentiekio įvado ir t. t.) bei priežiūros inventoriaus specialiąsias patalpas.
99. Draudžiama tiltais tiesti:
- naftotiekį ir didesnės kaip 1 000 V įtampos elektros tinklų linijas;
- pėsčiųjų tuneliuose ir tiltų šalitilčiuose – tranzitinius inžinerinius tinklus;
- geležinkelio tiltais – dujotiekio bei kanalizacijos vamzdynus.
100. Leidžiama visais tiltais tiesti ryšių linijas, šilumos tinklų bei vandentiekio vamzdynus; automobilių kelių ir pėsčiųjų tiltais – taip pat ir kanalizacijos vamzdynus bei iki 0,6 MPa slėgio dujotiekį.
101. Vidutiniuose ir dideliuose automobilių kelių (gatvių) bei visuose geležinkelio tiltuose, kuriais nutiestos komunikacijos, abiejuose tilto galuose komunikacijų gedimo atveju turi būti numatytos jų išjungimo priemonės.
102. Statinių laikančiosiose konstrukcijose būtina numatyti komunikacijų tvirtinimo priemones (metalines įdėtines detales, gembes, tiltelius, pakabas).
Vandens nuleidimas ir hidroizoliacija
103. Statiniai ir jų dalys, ant kurių gali patekti paviršinis ar gruntinis vanduo, turi būti apsaugoti nuo drėgmės. Tam tikslui įrengiami dangų ar konstrukcijų paviršiai su nuolydžiais bei hidroizoliacija ar drenažo sistema.
104. Vanduo nuleidžiamas latakais ar vamzdžiais, surenkamas šuliniuose. Jų skaičius ir matmenys turi būti nustatyti skaičiavimais.
105. Vamzdžio viršus ar latako dugnas visada turi būti žemiau paviršiaus, nuo kurio vanduo nuleidžiamas ne mažiau kaip per 1 cm.
106. Mažiausi kelio dangos skersinio ir išilginio profilio nuolydžiai turi atitikti šio reglamento reikalavimus:
- 39 punkto – transporto tiltų;
- 44 ir 45 punktų – transporto tunelių;
- 54 punkto – pėsčiųjų tiltų ir tunelių.
Geležinkelio tiltų dangos po balastu nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 3%.
107. Automobilių kelių (gatvių) tiltų skersinį nuolydį leidžiama sumažinti, kai išilginis nuolydis yra didesnis kaip 1%, tačiau visais atvejais abiejų krypčių nuolydžių suma turi būti ne mažesnė kaip 2%.
108. Vanduo nuo trumpesnių kaip 12 m tiltų nuleidžiamas ant kelio (gatvės) dangos prie bordiūro. Vanduo nuteka į griovius ar pakeles, o miestuose – į lietaus vandens kanalizaciją. Prietilčio sankasoje įrengiami atviri betoniniai ar gelžbetoniniai latakai.
109. Ilgesnių kaip 12 m tiltų perdangose įrengiami vandens surinkimo šulinėliai, tarp kurių atstumas išilgai tilto turi būti ne didesnis kaip 12 m:
110. Vandens surinkimo šulinėlių skersmuo tiltuose turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. Šulinėliai uždengiami grotelėmis. Šulinėliai iškišami žemiau perdangos apačios ne mažiau kaip per 100 mm:
110.1. šulinėlių vieta perdangoje ir jų ilgis po perdanga parenkami taip, kad vanduo, ištekėdamas 45° kampu nuo vertikalės, nedrėkintų žemiau esančių konstrukcijų, nesilietų ant kelių (gatvių), geležinkelio bėgių, pėsčiųjų ar dviračių takų;
111. Tiltų gelžbetoninių konstrukcijų (kraštinių sijų gembinių plokščių, šalitilčio blokų, atramų rygelių) apatiniams paviršiams nuo drėkimo apsaugoti juose būtina įrengti laštakas.
112. Atramų rygelių viršutinis paviršius ir atraminių guolių įrengimo aikštelės, ant kurių gali patekti vanduo, daromi ne mažesnio kaip 5% nuolydžio.
113. Vanduo iš tunelių nuleidžiamas ant kelio (gatvės) dangos, į lietaus vandens kanalizaciją arba drenažo sistemą. Drenažas įrengiamas tada, kai gruntinis vanduo yra aukščiau tunelio pamato pado arba po tuneliu yra vandeniui nelaidus gruntas.
114. Vanduo nuo tunelio kelio nuleidžiamas į išilgai sienų įrengtus latakus, kurių nuolydis dažniausiai sutampa su išilginiu tunelio nuolydžiu. Vandeniui surinkti pėsčiųjų tuneliuose kas 30 – 40 m, o transporto tuneliuose kas 50 – 100 m įrengiami šulinėliai su purvo sėsdintuvais.
115. Pėsčiųjų tuneliuose per visą laiptų plotį turi būti įrengta 1,5 m gylio ir 2,5 m ilgio prieduobė vandeniui iš tunelio ir nuo laiptų surinkti.
116. Kai tunelių vandens pašalinimo sistema yra aukščiau miesto lietaus kanalizacijos, vanduo iš šulinių nubėga savitaka. Priešingu atveju įrengiama siurblinė su ne mažiau kaip dviem vandens siurbliais transporto tuneliuose ir vienu siurbliu pėsčiųjų tuneliuose.
117. Tunelių ir pralaidų surenkamosios konstrukcijos turi būti sutvirtintos vandeniui nelaidžiu betonu. Perdangos ir sienos, o kai gruntinis vanduo yra aukščiau kelio paviršiaus, – ir dugnas turi būti hidroizoliuoti teptinėmis arba klijuotomis ruloninėmis (lakštinėmis) medžiagomis ar gaminiais. Hidroizoliacinio sluoksnio savybės ir įrengimas turi atitikti specialiųjų standartų reikalavimus.
118. Tunelių ir pralaidų hidroizoliacija turi būti apsaugota nuo mechaninio pažeidimo:
- ant vertikalių paviršių – betoninėmis ar mūrinėmis sienelėmis;
- ant perdangos – ne mažiau kaip 4 cm storio betono sluoksniu;
- po pagrindu – ne mažiau kaip 10 cm storio betono sluoksniu po hidroizoliacija ir ne mažiau kaip 3 cm storio sluoksniu ant hidroizoliacijos.
Apšvietimas
119. Ant visų gyvenamųjų vietovių tiltų ir visų rūšių tuneliuose turi būti įrengtas elektrinis apšvietimas. Tiltai ir trumpesni kaip 30 – 50 m tuneliai dienos metu gali būti neapšviesti:
120. Vidutinis šviesos ryškumas važiuojamosios dalies viduryje turi būti ne mažesnis kaip 15 – 20 liuksų, o maksimalaus ir minimalaus ryškumo santykis neturi būti didesnis kaip 3.
121. Šviestuvų atramos įrengiamos tiltų šalitilčiuose. Šviesos ir šviesos signalizacijos prietaisai, įrengti ant statinių, neturi trikdyti vandens kelių, automobilių ir geležinkelio kelių ženklų matomumo.
122. Tunelių kelio dangos apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip (liuksais):
transporto tuneliuose -
| naktį |
30; |
| dieną iki 100 m atstumu nuo portalų: |
|
| ties įvažiavimu |
750-30*; |
| ties išvažiavimu |
400-30*; |
| tunelyje |
30; |
| pėsčiųjų tuneliuose - |
|
| naktį |
10; |
| vakare |
20; |
| dieną |
50: |
122.1. * vairuotojo akinimui išvengti transporto tuneliuose ties įvažiavimais, 0,8 v metrų ilgio ruože (čia v – automobilio greitis km/h), turi būti laipsniškai keičiamas apšvietimo intensyvumas, keičiant šviestuvų skaičių ar galingumą, įrengiant nuo saulės spindulių apsauginius stogelius, šviesos filtrus.
Vėdinimas ir šildymas
124. Tuneliuose turi būti sudarytos sąlygos reikiamam oro apykaitos vyksmui, kuris užtikrintų šilumos, drėgmės ar degimo produktų pertekliaus pašalinimą.
125. Ilgesniuose kaip 400 m tuneliuose, o esant nepakankamam natūraliam vėdinimui – ir ilgesniuose kaip 150 m tuneliuose, turi būti įrengta privalomoji vėdinimo sistema.
127. Tunelio išorės ir aplinkos temperatūrų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 10 – 15°C:
Priešgaisrinė ir eismo reguliavimo įranga
129. Vidutiniuose ir dideliuose geležinkelio tiltuose bei ilgesniuose kaip 300 m tuneliuose turi būti gaisro gesinimo priemonės, kurių rūšis ir kiekis nustatytas tipinėse priešgaisrinės saugos taisyklėse bei instrukcijose.
130. Geležinkelio, o esant reikalui, – ir automobilių kelių bei miestų statiniai aptveriami kontroliniais įrenginiais su įspėjamąja signalizacija bei atitveriančiais šviesoforais.
131. Ilguose geležinkelio statiniuose (ant tiltų ir tuneliuose) turi būti tiesioginis telefono ar radijo ryšys su traukinių mašinistais, artimiausia stotimi arba postu, kuriuose įrengta eismo valdymo signalizacija.
132. Prie automobilių kelių (gatvių) statinių turi būti įrengti kelio ženklai bei paženklintos dangos, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis ir Lietuvos standartais (LST 1335:1994; LST 1379:1995; LST 1405:1995):
VIII. PRIEŽIŪROS ĮRENGINIAI
133. Statinių konstrukcijoms saugiai prižiūrėti ir remontuoti ant tiltų turi būti įrengti pakabinamieji takai, kopėčios ar apžiūros liukai, numatytos įdėtinės detalės laikiniems pastoliams ar lopšiams tvirtinti. Lipimo zonos turi būti aptvertos ne mažesnio kaip 1,1 m aukščio turėklais.
134. Tilto ir pralaidos abiejuose galuose, sankasos šlaite, būtina įrengti 0,75 m pločio tarnybinius laiptus:
- geležinkelyje, kai sankasa aukštesnė kaip 2 m;
- keliuose (gatvėse), kai sankasa aukštesnė kaip 4 m.
135. Statiškai neišsprendžiamose tiltų konstrukcijose, taip pat kitais projekte nurodytais atvejais būtina įrengti žymeklius ar kitus įtaisus poslinkiams matuoti.
136. Projektuojant tiltų sijines perdangas būtina numatyti galimybę atraminius guolius reguliuoti, remontuoti ar pakeisti.
137. Statinių metalinės konstrukcijos turi būti įžemintos, kai jų atstumas iki elektrifikuoto geležinkelio nuolatinės srovės kontaktinio tinklo mažesnis kaip 5 m arba iki kintamos srovės kontaktinio tinklo – mažesnis kaip 10 m. Būtina įžeminti gelžbetoninius statinius, prie kurių tvirtinami kontaktiniai tinklai.
138. Elektrifikuoto geležinkelio statiniuose, kuriais numatytas pėsčiųjų eismas, būtina ties turėklais virš laidų įrengti 2 m aukščio vertikalų arba ne trumpesnį nei 1,5 m pločio horizontalų vielos tinklą arba sienelę.
139. Geležinkelio tiltuose ir tuneliuose, kurie ilgesni nei 50 m, būtina įrengti priežiūros darbuotojams saugos aikšteles:
- kas 50 m prie vieno kelio krašto, kai statinio ilgis iki 100 m;
- kas 50 m iš abiejų kelio pusių šachmatine tvarka, kai statinys ilgesnis kaip 100 m.
Kai traukinių greitis didesnis kaip 120 km/h, saugos aikštelės įrengiamos kas 25 m.
______________
A priedas
(privalomasis)
AUTOMOBILIŲ KELIŲ, GATVIŲ IR GELEŽINKELIO TILTŲ KONSTRUKCIJŲ ARTUMO GABARITAI
A.1 pav. Automobilių kelių ir gatvių važiuojamosios dalies skersinio profilio schemos
Pastabos:
3. Tiltams su skiriamąja juosta rekomenduojama taikyti 2 schemą, statant du tiltus greta kiekvienos eismo krypties. Skersinio profilio 1 schemos taikymas turi būti techniškai bei ekonomiškai pagrįstas.
4. Kai tiltai plane kreivi, jų važiuojamoji dalis platinama ir daroma su viražu pagal [9.5] ar [9.6] reikalavimus.
A.1 lentelė. Automobilių kelių tiltų konstrukcijų artumo gabaritų parametrai
| Kelio kategorija |
Gabarito plotis, m |
Eismo juostų skaičius, |
Pločiai, m |
||||
|
|
|
|
Eismo juostos,
|
Važiuojamosios dalies, |
Mažiausias skiriamosios |
Kraštinės juostos |
|
|
|
w |
nl |
wl |
nlwl |
juostos, c |
išorinės, Hex |
vidinės, Hin |
| AM AM AM AM
|
35,50 2x15,75 28,00 2x12 |
2x3 2x3 2x2 2x2 |
3,75 3,75 3,75 3,75
|
2x11,25 2x11,252x7,50 2x7,50 |
4,00 4,00 4,00 4,00 |
3,50 3,50 3,50 3,50 |
1,00 1,00 1,00 1,00 |
| AI AI |
27,0 2x11,75 |
2x2 2x2 |
3,75 3,75 |
2x7,50 2x7,50 |
3,50 3,50 |
3,50 3,50 |
0,75 0,75
|
| BI |
17,00 |
4 |
3,75 |
15,00 |
- |
1,00
|
- |
| AII BII CII
|
10,00 |
2 |
3,75 |
7,50 |
- |
1,25 |
- |
| AIII BIII CIII
|
9,00 |
2 |
3,50 |
7,00 |
- |
1,0 |
- |
| AIV BIV CIV
|
8,00 |
2 |
3,25 |
6,50 |
- |
0,75 |
- |
| AV
|
7,00 |
2 |
3,00 |
6,00 |
- |
0,5 |
- |
Pastaba. Prie didelių miestų tiltų skiriamosios juostos plotis c gali būti padidintas pagal [9.5] nuorodos 18 punkto reikalavimus.
A.2 pav. Geležinkelio tiltu ir tuneliu konstrukcijų artumo gabaritai.
Gabaritai pavaizduoti ištisine linija, įskaitant arba pakeičiant atskirus ruožus: 
naujai statomų statinių ruožus pagal I, II ir III tarpstočiuose bei stotyse, kai riedmenų stovėjimas nenumatytas, ir pagal Ia, Ib, IIa ir IIIa kituose stočių keliuose; 
keliai, kurių elektrifikavimas nenumatytas (į skaitiklį imami matmenys, kai kontaktinė linija daroma su laikančiu lynu, o vardiklyje – kai be laikančiojo lyno); 
tunelių ir tiltų, viadukų, estakadų atitvarų; 
statinių pamatų.
A.2 lentelė. Miestų, miestelių ir kaimų gatvių tiltų konstrukcijų artumo gabaritai
| Gatvės skersinis |
Gabarito plotis, m
w |
Eismo juostų skaičius,
nl |
Pločiai, m |
||||
| profilis |
Eismo juostos,
wl |
Važiuojamosios dalies, |
Mažiausias skiriamosios juostos, c |
Kraštinės juostos |
|||
|
|
nlwl |
išorinės, Hex |
vidinės, Hin |
||||
| M29,00/100 M36,50/100 |
28,00 35,50 |
2x2 2x3 |
3,75 3,75
|
2x7,50 2x11,25 |
6,00 6,00 |
3,00 3,00 |
0,50 0,50 |
| M24,00/80 M31,50/80
|
23,00 30,50 |
2x2 2x3
|
3,75 3,75 |
2x7,50 2x11,25 |
6,00 6,00 |
0,50 0,50 |
0,50 0,50 |
| M20,50/70 M25,00/70 M27,50/70 |
19,50 24,00 26,50 |
2x2 2x2 2x3 |
3,50 3,50 3,50 |
2x7,00 2x7,00 2x10,5 |
3,50 3,50 3,50 |
0,50 0,50 0,50 |
0,50 2,75 0,50
|
| M9,00/60 M16,00/60 M20,00/60 |
8,00 15,00 19,00 |
2 4 4 |
3,50 3,50 3,50 |
7,00 14,00 14,00 |
- - - |
0,50 0,50 2,50 |
- - -
|
| M23,00/60 M26,00/60 M30,00/60 |
22,00 25,00 29,00 |
6 6 6 |
3,50 3,50 3,50 |
21,00 21,00 21,00 |
- 2,00 2,00 |
0,50 0,50 0,50 |
- 0,50 2,50
|
| M8,00/60 M13,00/60 M11,50/60 |
7,50 12,00 10,50 |
2 2 3 |
3,50 3,50 3,50 |
7,00 7,00 10,50 |
- - - |
0,25 2,50 |
- - -
|
| M15,75/60 M20,25/60 |
14,75 19,25 |
4 4 |
3,50 3,50 |
14,00 14,00 |
0,25 0,25 |
0,25 2,50 |
- -
|
| M7,50/50 M212,50/50 M10,75/50 |
6,50 11,50 9,75 |
2 2 3 |
3,25 3,25 3,25 |
6,50 6,50 9,75 |
- - - |
- 2,50 - |
- - -
|
| M14,00/50 M19,00/50 |
13,00 18,00 |
4 4 |
3,25 3,25 |
13,00 13,00 |
- - |
- 2,50 |
- -
|
| M7,00/40 M12,00/40 |
6,00 11,00 |
2 2 |
3,00 3,00 |
6,00 6,00 |
- - |
- 2,50 |
- -
|
| M6,50/30 M4,50/30 M7,25/30 |
5,50 3,50 6,25 |
2 1 1 |
2,75 3,50 3,50 |
5,50 3,50 3,50 |
- - - |
- - 2,75 |
- - -
|
______________
B priedas
(privalomasis)
AUTOMOBILIŲ KELIŲ, GATVIŲ IR GELEŽINKELIO TILTŲ
PATILČIŲ GABARITAI
B.1 pav. Automobilių kelių ir gatvių tiltų patiltės gabaritai: a – kai patiltės erdvė neapribota ir b – kai patiltės erdvė apribota (žymėjimus žr. A.1 pav. ir A.1 lentelėje)
Pastabos: 1. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus gelžbetoninių viadukų per C kategorijų automobilių kelių konstrukcinius sprendinius, aukštį galima sumažinti iki 4,5 m.
3. Rekomenduojama tiltų patiltės gabarito aukštį padidinti 0,2-0,5 m, kad būtų galima įrengti naują kelio (gatvės) dangą arba paaukštinti bėgių altitudę.
4. B.1, b pav. tuneliuose šalitiltis neįrengiamas, t. y. P + K - 1,25 = 0.
B.1 lentelė. Tiltų tarpatramių patiltės gabaritai
| Vandens kelio |
Laivų vandens kelio gylis, m |
Patiltės aukštis, |
Patiltės plotis, m |
|||
| klasė |
|
m |
nepakeliamo tarpatramio |
pakeliamo tarpatramio |
||
|
|
garantuotas |
vidutinis |
|
pagrindinio |
gretimo |
|
| IV V VI VII |
per 1,5 iki 1,9 per 1,1 iki 1,5 per 0,7 iki 1,1 per 0,5 iki 0,7 |
per 1,7 iki 2,3 per 1,3 iki 1,7 per 0,9 iki 1,3 per 0,6 iki 0,9 |
11,5 10,0 7,5 5,0 |
120 100 60 40 |
80 60 40 30 |
40 30 - - |
Pastabos: 1. Lentelėje pateikti duomenys galioja tik toms vandens kelių klasėms, kurios šiuo metu nustatytos Lietuvoje.
2. Nepakeliamų tiltų patiltės pagrindinio ir gretimo tarpatramių pločius leidžiama sumažinti ne daugiau kaip 10 m, kai upe nenumatoma plukdyti sujungtų plaustų.
B.2 lentelė. Tiltų per vandens telkinius elementų mažiausi atstumai nuo vandens paviršiaus ir ledonešio atžvilgiu
|
|
Elementų atstumas, m, nuo |
|||
| Tilto elementas |
vandens paviršiaus, atsižvelgiant į patvankos ir bangavimo poveikį didžiausio potvynio metu |
didžiausio ledonešio lygio |
||
|
|
skaičiuojamojo, kai tiltai |
maksimalus
|
||
|
|
bendrųjų geležinkelio linijų |
kitų geležinkelio ir visų automobilių kelių |
||
| Perdangos apatinis kraštas: · kai patvenkto vandens gylis ne didesnis už 1 m * kai šis gylis didesnis už 1 m * kai upėje būna ledų sangrūda · kai gali būti plukdomi krūmai bei kelmai * kai plukdomi sieliai Atraminių guolių aikštelės viršus Arkų ir skliautų atramos Medinių tiltų perdangų ar ryšių apatinis kraštas |
0,50 0,75 1,00
1,50
0,25 0,25
0,25 |
0,50 0,50 0,75
1,00 1,00 0,25 -
0,25 |
0,25 0,25 0,75
1,00 1,00 - -
-
|
- 0,75 1,00
- - 0,75 0,25
0,75 |
______________