LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ VALSTYBĖS KADASTRO STEIGIMO IR JO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2002 m. balandžio 30 d. Nr. 587
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 25 straipsniu ir Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043) 6 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
3. Paskirti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos vadovaujančiąja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga.
4. Pripažinti netekusiu galios nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio gamtos išteklių kadastro laikinųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio gamtos išteklių kadastro laikinųjų nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 28-837), 6.4 punktą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 587
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ VALSTYBĖS KADASTRO
NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro (toliau vadinama – Saugomų teritorijų kadastras; kadastras) paskirtį ir objektus, kadastro tvarkymo įstaigą, jos teises ir pareigas, šio kadastro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą.
2. Kadastro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir šiuose nuostatuose nurodytus duomenis.
3. Kadastro steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadastro steigimo pagrindas – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnis.
4. Kadastro objektai yra Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos – nustatytų aiškių ribų sausumos ir (ar) vandens plotai, kurie turi pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktuose nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą tai yra:
4.3. gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai), įskaitant gamtos paminklus;
5. Kadastre naudojami kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenys Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų nustatyta tvarka.
6. Kadastras tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2043), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo“ (Žin., 1996, Nr. 118-2743), kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
Pagrindinės sąvokos, vartojamos šiuose nuostatuose, atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II. KADASTRĄ TVARKANTI ĮSTAIGA
7. Kadastrą tvarko Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – kadastro įstaiga).
8. Kadastro įstaiga:
8.2. gauna šiuose nuostatuose nurodytus duomenis iš duomenų teikėjų, juos tikrina, kad registravimo duomenys atitiktų dokumentuose pateiktus faktinius duomenis, kad tvarkomame kadastre nebūtų įrašyta klaidingų, nereikalingų arba neišsamių duomenų;
8.3. gauna įstatymų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų nustatyta tvarka duomenis iš kitų valstybės registrų ir kadastrų;
8.4. tvirtina dokumentų formas, kurias užpildžius objektas įregistruojamas arba išregistruojamas (gamtos paveldo objektų pasai, aktai dėl objekto būklės, vertybių sunykimo dėl natūralios ekosistemų kaitos ar sunaikinimo, kitos anketos);
8.5. suteikia gautiems duomenims identifikavimo kodą ir įrašo į centrinę duomenų bazę, o aptikusi juose klaidų grąžina duomenis atitinkamam duomenų teikėjui patikslinti;
8.8. organizuoja centrinės duomenų bazės techninį aptarnavimą, priežiūrą ir modernizavimo darbus, taip pat sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais darbus;
8.10. teikia įstatymų ir šių nuostatų nustatyta tvarka duomenų naudotojams kadastro duomenis ir informaciją apie kadastre kaupiamus duomenis;
8.11. sudaro su kadastro duomenis teikiančiomis institucijomis ir duomenų naudotojais sutartis, reglamentuojančias informacijos teikimą;
8.13. turi teisę įregistruoti arba išregistruoti kadastro objektus, keisti įrašą, jeigu pasikeitė objekto duomenys ar sprendimas dėl saugomos teritorijos įsteigimo arba padaryta techninė klaida, ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl kadastro veiklos tobulinimo, reorganizavimo, spręsti organizacinius ir techninius kadastro tvarkymo klausimus, kurių sprendimas būtinas kadastro funkcionavimui užtikrinti.
III. REGISTRAVIMO DUOMENYS
10. Kadastro duomenys kaupiami ir tvarkomi vienoje centrinėje duomenų bazėje, sudarytoje iš:
11. Bendrieji kadastro duomenys yra šie:
11.1. registruojamos saugomos teritorijos identifikavimo kodas (jį sudaro skaitmenų seka, o detali kodo struktūra pateikiama kadastro įstaigos patvirtintame kadastro projekte);
11.3. saugomos teritorijos tipas – valstybiniai rezervatai, draustiniai (valstybiniai ir savivaldybių), gamtos paveldo objektai (valstybės ir savivaldybių), įskaitant gamtos paminklus; atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai, valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai), biosferos rezervatai ir biosferos poligonai;
11.8. saugomos teritorijos vieta (nurodomas adresas – savivaldybė, seniūnija; jeigu kalbama apie mišką – miškų urėdija, girininkija, miško kvartalas ir sklypas);
11.9. saugomos teritorijos, kuriai suteiktas tarptautinės svarbos (įskaitant Europos Bendrijų svarbos) teritorijos statusas, aprašymas;
11.11. saugomos teritorijos išregistravimo data (metai, mėnuo, diena) ir priežastis (kartu nurodomas ir teisės aktas);
12. Specifiniai kadastro duomenys įregistruojami ir kaupiami jį sudarančių grafinių ir atributinių duomenų bazėse laikantis šios tvarkos:
12.1. rezervatų duomenų bazėje:
12.1.1. įregistruojami ir kaupiami duomenys apie rezervatuose saugomus gamtinius kompleksus ir objektus, jų būklę;
12.2. draustinių (valstybinių ir savivaldybių) duomenų bazėje:
12.2.1. įregistruojami ir kaupiami duomenys apie draustiniuose saugomus gamtinius kompleksus ir objektus, jų būklę;
12.3. gamtos paveldo objektų (valstybės ir savivaldybių), įskaitant gamtos paminklus, duomenų bazėje:
12.3.1. įregistruojamos šių objektų apsaugos (apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualiosios apsaugos) zonų (jeigu jos nustatytos) ribos ir kaupiami duomenys apie jas;
12.3.2. pateikiama trumpa tekstinė gamtos paveldo objekto charakteristika (pagrindiniai parametrai): geologinių objektų (rieduliai, uolos, smegduobės, olos, atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės) – aukštis, ilgis, plotis ir kiti ypatumai; hidrogeologinių objektų (šaltiniai, versmės) – orografinė padėtis, uolienos, iš kurių išteka šaltiniai ir versmės, debitas, vandens fizinės ir cheminės savybės, dujų išsiskyrimo reiškiniai, nuosėdos, režimas ir kiti ypatumai; geomorfologinių objektų (kalvos, gūbriai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos) – aukštis, ilgis, plotis, plotas, kiti ypatumai; hidrografinių objektų (rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai) – formų aprašymas, plotas, raiškumas kraštovaizdyje ir kiti ypatumai; botaninių objektų (medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai) – tiksli rūšis ar rūšinė sudėtis, kamieno skersmuo ir apimtis 1,3 metro aukštyje, aukštis, lajos aukštis ir plotis, forma, projekcijos plotas, rūšinė sudėtis ir kiti ypatumai; zoologinių objektų (saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės) – rūšis, radavietės aprašymas;
12.4. atkuriamųjų sklypų duomenų bazėje įregistruojami ir kaupiami duomenys apie valstybinėje žemėje įsteigtų uogynų, grybynų, vaistažolynų, gyvūnijos, durpynų, požeminio vandens ir kitų atsinaujinančių išteklių būklę;
12.5. genetinių sklypų duomenų bazėje įregistruojami ir kaupiami duomenys apie valstybinėje žemėje įsteigtų sėklinių medynų ir kitų rūšių natūralių genetinių išteklių būklę;
12.6. valstybinių parkų (nacionalinių ir regioninių) duomenų bazėje:
12.6.1. įregistruojamos valstybinių parkų zonų – konservacinės (rezervatai ir draustiniai), rekreacinio ir ūkinio prioriteto (miškų ir žemės ūkio), ekologinės apsaugos ir kitų – ribos ir kaupiami duomenys apie jas, taip pat apie šiose zonose saugomus gamtinius kompleksus, objektus, jų būklę;
12.7. biosferos rezervatų duomenų bazėje įregistruojamos biosferos rezervatų zonų – konservacinės (gamtiniai rezervatai ir draustiniai), ekologinės apsaugos, bandymų, ekosistemų atkūrimo ir ūkinės veiklos) – ribos ir kaupiami duomenys apie jas, taip pat šių zonų aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenys;
13. Savivaldybių administravimo subjektai kaupia duomenis apie savivaldybių įsteigtas saugomas teritorijas (draustinius ar gamtos paveldo objektus). Šie duomenys teikiami kadastrui šių nuostatų nustatyta tvarka.
14. Duomenys apie kadastro objektų – saugomų teritorijų – ribas laikomi geoinformacinių duomenų bazėje, kurią sudaro grafiniai ir atributiniai duomenys. Saugomų teritorijų grafiniai duomenys tvarkomi pagal 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos (LKS-94), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ (Žin., 1994, Nr. 78-1476), reikalavimus. Duomenys aprašomi pagal integruotos geoinformacinės sistemos (InGis) geoduomenų specifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32 „Dėl integruotos geoinformacinės sistemos geoduomenų specifikacijos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 36- 1019).
IV. OBJEKTŲ REGISTRAVIMAS
16. Duomenų teikėjai yra:
16.1. kadastro įstaigai pavaldžios arba jos reguliavimo srityje esančios įstaigos – valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos;
16.2. savivaldybių institucijos, teikiančios duomenis apie savivaldybių draustinius ir gamtos paveldo objektus;
17. Kitų trūkstamų specifinių kadastrą sudarančių duomenų kaupimą organizuoja kadastro įstaiga, sudarydama sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis.
18. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Aplinkos ministerija pagal savo kompetenciją nustato naujus kadastro objektus, juos panaikina ar keičia jų statusą, kadastro tvarkymo įstaiga pati privalo įregistruoti kadastro objekto nustatymą, keitimą ar panaikinimą per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai „Valstybės žiniose“ išspausdinamas atitinkamos institucijos priimtas teisės aktas, ir įtraukti į kadastro duomenų bazes naujus duomenis, kurie skelbiami atitinkamame teisės akte.
19. Savivaldybių institucijos privalo pateikti kadastro įstaigai duomenis apie jų sprendimuose nustatytus naujus kadastro objektus (savivaldybių draustinius ar gamtos paveldo objektus), taip pat apie esamų kadastro objektų panaikinimą ar jų statuso keitimą per 10 darbo dienų nuo atitinkamo teisės akto priėmimo dienos.
20. Kadastro įstaiga privalo įregistruoti kadastro objektą per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gaunama atitinkama savivaldybių institucijų informacija apie teisės akto priėmimą.
21. Duomenys apie savivaldybių institucijų sprendimuose nustatytus kadastro objektus ir apie jų statuso keitimą įrašomi į duomenų bazes, naudojant šiuos objektų registravimo dokumentus:
22. Jeigu duomenų teikimo sutartyse su kitų valstybės registrų ir kadastrų tvarkymo įstaigomis nenustatyti kiti terminai ir tvarka, duomenų teikėjai privalo:
22.1. gavę rašytinį kadastro įstaigos paklausimą, pateikti turimus tikslius ir teisingus duomenis kadastro įstaigai per 10 darbo dienų;
22.2. pateikti pasikeitusius objekto duomenis kadastro įstaigai per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo;
22.3. kadastro įstaigos reikalavimu patikrinti duomenis, prireikus patikslinti ir ištaisytus pateikti jai per 10 darbo dienų;
23. Objektai kadastro įstaigoje registruojami laikantis šios tvarkos:
23.1. iš duomenų teikėjų gauti įrašai ir dokumentų kopijos sutikrinami su turimos duomenų bazės, kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis per 10 darbo dienų. Nustačiusi, kad registruoti pateiktuose dokumentuose (duomenyse) nurodyti klaidingi arba neišsamūs duomenys, kadastro įstaiga turi teisę atsisakyti registruoti kadastro objektus. Apie tai ji privalo nedelsdama informuoti kadastro duomenų teikėjus ir pareikalauti patikslinti duomenis per 10 darbo dienų;
24. Klaidos kadastro duomenų bazėje taisomos laikantis šios tvarkos:
24.1. jeigu duomenys neteisingai įtraukti į duomenų bazę dėl operatoriaus (asmens, įrašančio duomenis į kompiuterio duomenų bazę) kaltės, jis pats turi ištaisyti klaidą;
24.2. jeigu gauti klaidingi duomenys iš duomenų teikėjo, jie grąžinami duomenų teikėjui, kuris turi pateikti patikslintus duomenis per 10 darbo dienų;
25. Nustačiusi, kad į duomenų bazę buvo įtraukti klaidingi duomenys, kadastro įstaiga nedelsdama ištaiso klaidą ir apie tai informuoja kadastro duomenų naudotojus, kuriems šie klaidingi duomenys buvo perduoti.
26. Planavimo organizatoriai, organizuojantys jau įregistruotų kadastro objektų planavimo, projektavimo ar kitus darbus, kurių metu patikslinamos tų objektų charakteristikos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbų užbaigimo privalo apie tai informuoti kadastro įstaigą ir per 20 darbo dienų nuo rašytinio kadastro įstaigos prašymo pateikti patikslintus duomenis.
27. Pakeitus jau įregistruotų objektų charakteristikas, senieji duomenys (nurodžius jų pakeitimo datas) saugomi kadastro įstaigos nustatytą laiką duomenų bazių archyve.
28. Objektas laikomas išregistruotu, kai kadastro įstaiga gauna arba pati sužino informaciją apie teisės aktą, panaikinantį kadastro objekto priėmimą, ir išregistruoja objektą per 15 darbo dienų nuo atitinkamo teisės akto paskelbimo „Valstybės žiniose“ ar atitinkamos informacijos (teisės akto dėl savivaldybės institucijų sprendimu įsteigtos saugomos teritorijos – savivaldybių draustinio ar gamtos paveldo objekto – panaikinimo kopijos) gavimo iš savivaldybių administravimo subjektų. Išregistravimas įsigalioja nuo duomenų išregistravimo datos arba nuo datos, kuri nurodyta teisės akte dėl kadastro objekto panaikinimo.
V. SĄVEIKA SU KITAIS VALSTYBĖS REGISTRAIS IR KADASTRAIS
30. Saugomų teritorijų kadastro objekto identifikavimo kodas, kaip objektą identifikuojantis požymis, naudojamas Nekilnojamo turto kadastre, Miškų valstybės kadastre, Teritorijų planavimo dokumentų registre, kituose valstybės registruose ir kadastruose.
31. Kadastro duomenys perduodami Nekilnojamojo turto kadastrui, kitiems valstybės registrams ir kadastrams atskiru susitarimu.
32. Saugomų teritorijų kadastre naudojami šių valstybės registrų duomenys:
32.1. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro (saugomos teritorijos adresas);
33. Saugomų teritorijų kadastre naudojami šie klasifikatoriai:
33.1. vidiniai – Saugomų teritorijų kadastro klasifikatoriai:
VI. KADASTRO DUOMENŲ NAUDOJIMAS
36. Kadastro duomenys teikiami:
36.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoms valstybės valdžios, valdymo ir savivaldybių institucijoms;
37. Visiems duomenų naudotojams duomenys teikiami vadovaujantis duomenų teikimo sutartimis, kuriose numatoma duomenų perdavimo informacijos laikmenomis arba ryšių kanalais apimtis, sąlygos ir tvarka.
38. Kadastro duomenys šių nuostatų 36.1 ir 36.2 punktuose nurodytiems kadastro duomenų naudotojams teikiami neatlygintinai. Kitiems naudotojams kadastro duomenys perduodami už atlyginimą, kurio dydis reguliuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
39. Duomenų teikėjas, pateikęs prašymą, turi teisę susipažinti su kadastre esančiais jo pateiktais duomenimis, pateikti kadastro įstaigai paklausimą, o jeigu yra duomenų netikslumų, pateikęs įrodančius dokumentus, jis turi teisę reikalauti ištaisyti klaidingus arba papildyti neišsamius duomenis.
Kadastro įstaiga, gavusi reikalavimą ištaisyti duomenis, patikrina reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą ir per 10 darbo dienų raštu informuoja duomenų teikėją apie prašymo įvykdymą arba atsisakymo jį vykdyti priežastis.
40. Kadastro įstaiga nustato, kurie pirminiai, suvestiniai ar kiti registro duomenys turi būti skelbiami periodiškai, koks duomenų sąrašas turi būti skelbiamas kompiuteriniuose tinkluose ir kokiu periodiškumu.
VII. KADASTRO DUOMENŲ PERDAVIMAS Į UŽSIENIO VALSTYBES
42. Kadastro duomenys perduodami į užsienio valstybes Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais.
VIII. KADASTRO DUOMENŲ APSAUGA
44. Už centrinės kadastro duomenų bazės apsaugą atsako kadastro įstaiga.
Kadastro įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 „Dėl duomenų apsaugos valstybės ir vietos savivaldos informacinėse sistemose“ (Žin., 1997, Nr. 83-2075), Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patvirtintais teisės aktais, šiais nuostatais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais informacijos apsaugos priemones, nustato ir garantuoja administracines, technines, organizacines, programines ir kitas priemones, apsaugančias kadastro duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ir naudojimo.
IX. KADASTRO FINANSAVIMAS
X. KADASTRO LIKVIDAVIMAS
47. Kadastras reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
48. Kadastrą likviduojant, jo duomenys perduodami archyvui Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389) nustatyta tvarka. Kadastrą reorganizuojant, jo duomenys perduodami kitam valstybės kadastrui ar registrui.