LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ
1998 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 104
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 29 d. posėdžio sprendimą (protokolas Nr. 32, 42 klausimas):
Tvirtinu Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas (rekomendacijos su teisės aktų pavyzdžiais pridedamos).
Ministras Vytautas Pakalniškis
______________
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Šios rekomendacijos parengtos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114), kuris nustato bendruosius įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo reikalavimus, apibūdina šio proceso stadijas, taip pat teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
Rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 44(1)-1131), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296; 1996, Nr. 67-1604), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-992), Lietuvos Respublikos Seimo statutu (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1995, Nr. 18-408; 1996, Nr. 6-138; 1997, Nr. 104-2627), Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1997, Nr. 41-1007; 1998, Nr. 1-8) bei Raštvedybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų generalinės direkcijos 1994 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 7.
Šiose rekomendacijose išdėstytos nuostatos praktiškai apibūdina teisės aktų rengimo ypatumus pagal akto rūšį, formą, taip pat teisės aktą priimančiąją instituciją.
Ypač daug dėmesio skiriama galiojančių teisės aktų pakeitimų darymo technikai – siekiama suvienodinti praktiką šioje srityje.
Įstatymų ir kitų teisės aktų pavyzdžiuose pateikiami būdingiausi jų rengimo ir keitimo pavyzdžiai.
Šiose rekomendacijose vartojamos sąvokos:
teisės aktai – tai įstatymai ir kiti teisės aktai.
kiti teisės aktai – visi teisės aktai, išskyrus įstatymus.
II. BENDRIEJI TEISĖS AKTŲ RENGIMO PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI
1. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, teisės aktas yra parengtas, jeigu atitinka šio įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus:
1.1. teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus (jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus). Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus;
1.2. teisės akte turi būti šie duomenys: institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas; teisės akto rūšies pavadinimas; teisės akto pavadinimas (antraštė); teisės akto priėmimo data, numeris, vieta; teisės akto tekstas; teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė;
1.3. teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje, turi būti nuoroda „Projektas“.
Įstatyme eilės tvarka turi būti išdėstyti šie duomenys: įstatymo pavadinimas; įstatymo priėmimo data ir numeris; įstatymo priėmimo vieta; įstatymo tekstas; įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą.
Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje, centre.
Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis.
Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės.
Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje.
Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 140 straipsnio nuostatas;
1.4. įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai.
Visos nurodytos įstatymo sudedamosios dalys privalo turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis.
Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais, išreikštais skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas, ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.
Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai.
Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.
Įstatyme priklausomai nuo jo pobūdžio, turinio ir apimties gali būti ne visos sudedamosios dalys.
Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.
Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.
Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios;
1.5. institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi nurodyto įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai – be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnio dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais ir Respublikos Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės;
1.6. teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.
Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.
Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistina trumpinti žodžius, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas;
1.7. jeigu teisės akto straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jeigu teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Jeigu keičiamas teisės aktas, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius(skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamasis straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius), ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jeigu straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstami netekusiais galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).
Jeigu keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.
Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jeigu keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo.
Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai. Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama;
2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą:
2.1. ministras leidžia įsakymus, todėl jie vadintini ministro įsakymais (o ne ministerijos įsakymais).
Įsakymus pasirašo tik ministras. Ministro įsakymai įforminami ministro blanke;
3. Vieno asmens institucijose dėstomojoje dalyje rašoma vienaskaitos esamojo laiko forma: „laikau netekusiu (netekusiais) galios“, „tvirtinu“, „skiriu“ ir panašiai. Ministro ir kitų Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymuose žodis „įsakau“ paprastai nerašomas – šis žodis rašomas tais atvejais, kai įsakymas taikomas ministerijos ar kitos Vyriausybės įstaigos įsteigtoms ar jai priskirtoms įstaigoms bei valstybės įmonėms ir pareigūnams.
Kolegialiose institucijose rašoma veiksmažodžio bendraties forma: „pripažinti netekusiu (netekusiais) galios“, „patvirtinti“ ir panašiai.
4. Kitų teisės aktų sudedamųjų dalių (skyrių ir skirsnių) žymėjimas yra vienodas – jie žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Jeigu tokiame teisės akte nėra dviejų lygių skirstymo, laikoma, kad aktas suskirstytas skyriais.
6. Formuluojant teisės akto pakeitimą, preambulėje vietoj padalyvinės vartojama veiksmažodžio bendraties forma, t. y. vietoj „Iš dalies pakeičiant“ rašoma „Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės …… nutarimo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“.
7. Kitų teisės aktų pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduojama vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinį – „Baigiamosios nuostatos“.
8. Įstatyme vartojamos sąvokos jo straipsnyje žymimos kaip straipsnio dalys (arabišku skaitmeniu su tašku) ir sąvokos paryškinamos.
Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos dėstomos kaip punkto pastraipos ir sąvokos paryškinamos.
9. Įstatymo pavadinimas, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, ministrų ir Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymų antraštės rašomos didžiosiomis raidėmis ir paryškinamos.
III. Įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo šaltinių nurodymo tvarka, bendrieji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir ministrų, kitų valstybės institucijų vadovų teisės aktų priėmimo, keitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios reikalavimai
11. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796) 11 straipsnio 4 dalį įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodomas (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamas to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
12. Nurodant įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius, vadovaujamasi šiomis nuostatomis:
12.1. jeigu įstatyme keičiami ar pildomi keli įstatymo straipsniai, nurodomas pirminis šio įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiami ar pildomi įstatymo projekte minimi straipsniai, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
Pvz.:
Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme buvo pakeistas 17 straipsnis, todėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 1, 2, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme nurodomas pirminis šio įstatymo paskelbimo šaltinis ir įstatymo, kuriuo buvo pakeistas 17 straipsnis, oficialaus paskelbimo šaltinis:
„(Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545)“;
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnis visas buvo išdėstytas 1998 m. kovo 24 d. įstatyme (Žin., 1998, Nr. 32-854), todėl keičiant ar pildant šį straipsnį nurodomas kodekso paskelbimo šaltinis, įstatymų, kuriais kodeksas buvo papildytas 2591 straipsniu, straipsnis, išdėstytas nauja redakcija ir vėliau keičiamas, paskelbimo šaltiniai:
„(Žin., 1985, Nr. 1-1, Nr. 33-370; 1998, Nr. 32-854, Nr. 33-874, Nr. 40-1065, 1066, Nr. 41-1094, Nr. 44-1198)“.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 1998 m. balandžio 21 d. įstatymu (Žin., 1998, Nr. 44-1198) buvo papildytas 18910 straipsniu, todėl įstatyme nurodytina pirminis kodekso paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais kodeksas buvo papildytas 1891–1899 straipsniais, paskelbimo šaltiniai:
„(Žin., 1985, Nr. 1-1; 1990, Nr. 9-267; 1992, Nr. 21-610; 1993, Nr. 54-1047; 1996, Nr. 74-1769; 1997, Nr. 21-488; 1998, Nr. 6-116);
12.2. jeigu įstatymas išdėstomas nauja redakcija, turi būti nurodomas pirminis šio įstatymo paskelbimo šaltinis ir visi aktų, kuriais buvo keičiamas ar papildomas to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
Pvz.:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131), kuriuo buvo išdėstyta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo redakcija, aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi taip:
„(Žin., 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr. 115-2667, Nr. 120-2819, Nr. 121-2850, Nr. 122-2864; 1997, Nr. 30-704)“;
12.3. jeigu teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu, jo oficialaus paskelbimo šaltinis nurodomas po įstatymo pavadinimo:
„Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos centro įstatymu (Žin., 1997, Nr. 60-1398), nutaria:“;
12.4. jeigu įstatymas buvo keistas keletą kartų, teisės akte, kuris priimamas vadovaujantis tuo įstatymu, nurodomas tik pirminis įstatymo paskelbimo šaltinis:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (Žin., 1994, Nr. 102-2049), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“;
12.5. jeigu įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodomas pirminis įstatymo paskelbimo šaltinis ir įstatymo, kuriuo jis buvo išdėstytas nauja redakcija, paskelbimo šaltinis:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 29 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“;
12.6. jeigu vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo (žr. 25 pavyzdį);
12.7. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punkte yra nuoroda į kitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, turintį pakeitimų, nurodomas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis;
12.8. jeigu keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ar jo punktai, nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pirminis paskelbimo šaltinis ir tų punktų, kurie keičiami ar pildomi, oficialaus paskelbimo šaltiniai;
12.9. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra patvirtinti nuostatai, taisyklės, sudaryta komisija ir pan., keičiant nuostatus, taisykles, komisijos sudėtį, be pirminio oficialaus nutarimo paskelbimo šaltinio, nurodomi ir tų nuostatų, taisyklių, punktų, komisijos sudarymo ir pan. keitimų paskelbimo šaltiniai.
Pvz.:
„Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 449 „Dėl Valstybinės užsienio paskolų komisijos sudarymo“ (Žin., 1996, Nr. 34-845; 1997, Nr. 5-77, Nr. 27-636; 1998, Nr. 6-120) ir išdėstyti 1 punktą taip:“;
12.10. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas keičiamas ir dėstomas nauja redakcija (pirmą kartą), rašomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis ir visi to nutarimo keitimų (papildymų) paskelbimo šaltiniai.
Pvz.:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 63-1596, Nr. 66-1636) ir išdėstyti jį nauja redakcija:“;
12.11. jeigu nutarimas jau buvo išdėstytas nauja redakcija ir daromi jo keitimai, nurodomas pirminis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, jo paskelbimo šaltinis ir paskutinis naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, iki naujos redakcijos buvę keitimai neminimi.
Pvz.:
Jeigu reikėtų išdėstyti nauja redakcija akcizų tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 302 „Dėl akcizų“, paskelbimo šaltinius nurodytume taip: (Žin., 1994, Nr. 31-560; 1998, Nr. 33-887).
Jeigu konkretus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punktas dėstomas nauja redakcija ir tas punktas buvo keistas, nurodomas pirminis to nutarimo paskelbimo šaltinis ir paskutinis to punkto redakcijos paskelbimo šaltinis.
Pvz.:
„Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 13-309; 1998, Nr. 10-254), ir išdėstyti 2 punktą taip:
„2. (tekstas)“;
12.12. jeigu pildomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, dėstoma taip:
„Papildyti Žyminio mokesčio tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl Žyminio mokesčio tarifų bei Žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 89-1732; 1995, Nr. 41-1013, Nr. 66-1634, Nr. 90-2024; 1996, Nr. 48-1160), šiuo 16.19.12 punktu:
„16.19.12 (tekstas)“.
12.13. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pildomas nauju punktu, įterpiamu tarp kitų punktų, tam punktui suteikiamas prieš tai einančio punkto skaitmuo su ženkleliu (pvz., 51, 52, 53 ir pan.).
Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pildomas nauja pastraipa, įterpiama tarp kitų pastraipų, po įterpiamosios pastraipos esančios pastraipos turi būti pernumeruojamos.
Pvz.:
„Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr.... „Dėl....“ (Žin., 1998, Nr....) 2 punktą nauja trečiąja pastraipa (ankstesniąsias trečiąją ir ketvirtąją pastraipas laikant ketvirtąja ir penktąja pastraipomis);
12.14. jeigu pripažįstamas netekusiu galios visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, pripažįstami netekusiais galios ir visi to nutarimo pakeitimai bei papildymai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 346 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių ne pelno organizacijų (įmonių) steigimą ir registravimą, pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 1998, Nr. 30-799). Jeigu pripažįstamas netekusiu galios konkretus punktas, kuriuo patvirtinti nuostatai, taisyklės ir pan., pripažįstami netekusiais galios ir tų nuostatų, taisyklių ir pan. pakeitimai bei papildymai;
12.15. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punktas, jis nurodomas po paskelbimo šaltinio.
Pvz.:
„Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 777 „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 1997, Nr....) 2 punktą. Jeigu tas nutarimo punktas buvo pakeistas, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys nutarimai (ar kai kurie jų punktai).
Pripažįstant netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą (ar kitos valstybės institucijos teisės aktą), jeigu likęs galioti tik vienas to nutarimo punktas, pripažįstamas netekusiu galios visas nutarimas (ir to punkto pakeitimai);
12.16. Keičiant ministro, kitos Vyriausybės įstaigos vadovo teisės aktą, nurodoma įsakymo ar kito teisės akto data, numeris, teisės akto pavadinimas ir paskelbimo šaltinis.
Pvz.:
„Iš dalies pakeičiu žemės ūkio ministro 1998 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 79 „Dėl (įsakymo antraštė)“ (Žin., 1998, Nr....) ir išdėstau 2 punktą taip:“.
Jeigu keičiami įsakymu patvirtinti nuostatai, dėstoma taip:
„Iš dalies pakeičiu Profesijos mokytojų atestacijos nuostatus, patvirtintus švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 868 „Dėl Profesijos mokytojų atestacijos nuostatų“ (Žin., 1998, Nr. 52-1438), ir išdėstau 5 punktą taip:
„5. (Tekstas)“.
IV. TEISĖS AKTO, KURIUO KEIČIAMAS AR PILDOMAS KITAS TEISĖS AKTAS, REIKALAVIMAI
I. Keičiančiojo įstatymo pavadinimo rašymas
14. Jeigu keičiamas įstatymas (kodeksas), keičiančiojo įstatymo pavadinime nurodomi visi keičiami ar pildomi straipsniai, straipsniai, kuriais įstatymas papildomas, taip pat straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis ir paryškinamas.
Pvz.:
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 163, 164, 165, 166, 198, 199, 201, 202 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, PAPILDYMO 1631, 1632, 1633, 1634, 1635 STRAIPSNIAIS IR 17, 29, 172 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Jeigu keičiamasis įstatymas ilgas ir jame keičiama daug straipsnių, keičiančiojo įstatymo pavadinime straipsniai nenurodomi.
Pvz.:
II. Keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimo rašymas
15. Jeigu keičiant ar pildant straipsnį, jo dalį (dalis), dalies punktus, straipsnio punktus kiekviena dalis ar punktas keičiami atskirai, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinime nurodomi keičiamojo įstatymo straipsnis, dalis (dalys) ar punktai.
Pvz.:
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktų pakeitimas
Jeigu straipsnyje keičiamos kelios dalys, pildoma naujomis dalimis ir visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, straipsnio pavadinime keičiamos bei pildomos dalys ar punktai gali būti nenurodomi. Šiuo atveju straipsnio pavadinimas rašomas taip:
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Straipsnio pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis ir paryškinamas. Jeigu straipsnio pavadinimas netelpa vienoje eilutėje, kita straipsnio pavadinimo eilutė rašoma po straipsnio pavadinimu:
III. Įstatymo straipsnio, jo dalies ar punkto keitimas iš esmės
16. Jeigu įstatymo (kodekso) straipsnis, jo dalis ar punktas keičiami iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamojo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Keičiant straipsnį, jo dalį ar punktą iš esmės, laikomasi šių reikalavimų:
16.2. jeigu visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, kartu dėstomas ir straipsnio pavadinimas. Jeigu iš esmės keičiamas visas straipsnis, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis.
Pvz.:
5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas
16.6. jeigu keičiamos iš esmės kelios straipsnio dalys ar jų punktai ir visas straipsnis nedėstomas nauja redakcija, straipsnio pavadinime paprastai nurodomas keičiamasis straipsnis, keičiamosios dalys ar punktai. Kai straipsnio dalys ar punktai keičiami ar pildomi atskirai, keičiantysis straipsnis gali būti sudarytas iš kelių dalių.
Pvz.:
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimas ir 4 dalies 5 punkto pakeitimas
IV. Įstatymo papildymas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu)
17. Jeigu teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiamas naujojo straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas. Pildant nauju straipsniu (dalimi ar punktu) laikomasi šių reikalavimų:
17.2. priklausomai nuo papildymo pobūdžio keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinime ir papildymo esmėje nurodoma:
17.2.1. jeigu kodeksas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip:
Pvz.:
1 straipsnis. Kodekso papildymas 413 straipsniu
1 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu
1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas 4 dalimi
1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas 36 punktu
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies papildymas 8 punktu
1 straipsnis. 102 straipsnio papildymas ir pakeitimas
2. Buvusius 102 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 9, 10, 11 ir 12 punktais.
(Žr. 15 pavyzdžio 2, 10, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 3 straipsnį.)
Pastabos: 1. Kai įstatymas (kodeksas) pildomas nauju straipsniu ar punktu, įterpiamu tarp kitų straipsnių ar punktų, paprastai tam straipsniui ar punktui suteikiamas prieš tai einančio straipsnio ar punkto numeris su ženkleliu (pvz.: 51, 52, 53 ir pan.).
2. Kad būtų išvengta painiavos papildant įstatymą, straipsnį ar jo dalį nauju straipsniu (dalimi ar punktu), kurio numeris jau buvo, reikia atkreipti dėmesį, ar šie straipsniai (straipsnių dalys ar punktai) nebuvo susiję su kitais įstatymo straipsniais.
V. Įstatymo straipsnio (dalies, punkto) keitimas įrašant, keičiant, išbraukiant žodžius (skaičius)
18. Jeigu keičiamas teisės aktas, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamasis straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius) ir straipsnis (jo dalis ar punktas) išdėstomas nauja redakcija. Šiuo atveju laikomasi šių reikalavimų:
18.1. pakeitimų esmė pradedama dėstyti pradžioje nurodant straipsnio numerį.
Pvz.:
… straipsnyje vietoj žodžių (ir skaičių) „…“ įrašyti žodžius (skaičius) „…“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
… straipsnio … dalyje po žodžių „…“ įrašyti žodžius „…“ ir šią dalį išdėstyti taip:
… straipsnio … punkte išbraukti žodžius „…“ ir šį punktą išdėstyti taip:
(Žr. 15 pavyzdžio 3, 6, 9, 11 straipsnius.);
18.2. jeigu keičiami, įrašomi žodžiai (skaičiai) visose straipsnio dalyse (daugelyje jo dalių), norimi įrašyti, išbraukti, pakeisti žodžiai (skaičiai) išdėstomi pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis išdėstomas nauja redakcija.
Pvz.:
15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „įstatų“ įrašyti žodį „neteisėto“, išbraukti žodžius „apylinkės“, „pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą“, „arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų“, vietoj žodžių „20 dienų“ įrašyti žodį „mėnesį“, 2 dalyje po žodžio „tikrovės“ įrašyti žodžius „organizacijos steigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:
10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas
17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi:
VI. Straipsnio, jo dalių ar punktų pripažinimas netekusiais galios
19. Jeigu straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstami netekusiais galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).
Pvz.:
… straipsnį pripažinti netekusiu galios;
… straipsnio … dalį pripažinti netekusia galios;
… straipsnio … punktą pripažinti netekusiu galios;
… straipsnio … dalies … punktą pripažinti netekusiu galios.
Pastaba. Pripažinus netekusiu galios straipsnį ar punktą, paprastai po jų einančių straipsnių ar punktų pernumeruoti nereikia.
20. Jeigu straipsnio dalį ar punktą pripažinus netekusiais galios reikia pernumeruoti straipsnio dalis ar punktus, keičiančiajame straipsnyje nurodomos pernumeruojamojo straipsnio dalys ar punktai.
Pvz.:
VII. Įstatymo ar kito teisės akto pripažinimas netekusiu galios
21. Jeigu visas įstatymas (jo straipsnis ar punktas) pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas įstatymo pavadinimas ir jo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis:
Pvz.:
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos … įstatymą (Žin., 199…, Nr. …).
Jeigu įstatymas buvo pakeistas kitais įstatymais, atskirai pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys įstatymai (ar atskiri jų straipsniai);
21.1. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas (jo straipsnis), nurodoma nutarimo data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis. Pripažįstamas netekusiu galios straipsnis nurodomas po paskelbimo šaltinio.
Pvz.:
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 199… m. ……. d. nutarimo Nr. … „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 199…, Nr. …) … straipsnį.
Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas (jo straipsnis) buvo pakeistas, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys Seimo nutarimai (ar kai kurie jo straipsniai);
21.2. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Respublikos Prezidento dekretas, nurodoma dekreto priėmimo data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis.
Pvz.:
Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 199… m. …….. d. dekretą Nr. … „Dėl … (dekreto antraštė)“ (Žin., 199…, Nr. …);
21.3. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (jo punktas, pastraipa), nurodoma nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir punktas, pastraipa).
Pvz.:
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199… m. ….. d. nutarimą Nr. … „Dėl …(nutarimo antraštė)“ (Žin., 199…, Nr. …).
Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys nutarimai (ar atskiri jų punktai);
21.4. jeigu pripažįstamas netekusiu galios ministro ar kitos institucijos vadovo išleistas teisės aktas, nurodomas institucijos pavadinimas, teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jeigu pripažįstami netekusiais galios kai kurie teisės akto punktai, jie nurodomi po teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinio.
Jeigu ministerijos, kitos valstybės institucijos teisės aktas buvo pakeistas, tokia pat tvarka pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys teisės aktai ar kai kurie jų punktai.
Pvz.:
Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos … ministro 199… m. …….. d. įsakymą Nr. … „Dėl … nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 199…, Nr. …).
VIII. Teisės akto išdėstymas nauja redakcija
22. Jeigu keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių (punktų), keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.
(Žr. teisės akto išdėstymo nauja redakcija pavyzdžius: įstatymo – 22 pavyzdį, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo – 23 pavyzdį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo – 24 pavyzdį.)
IX. Įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas
23. Rengiant įstatymo pakeitimo projektą, parengiamas ir įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas, laikantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1997, Nr. 66-1616) 140 straipsnio 3 dalies reikalavimų:
23.1. įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto viršuje, lapo dešiniajame krašte, įrašoma mažosiomis raidėmis ir paryškinama:
Projekto
lyginamasis variantas
23.2. projekto lyginamasis variantas dėstomas analogiškai kaip ir parengtasis įstatymo pakeitimo projektas, jame nurodytieji daromi pakeitimai turi sutapti su įstatymo projekte keičiamų straipsnių nurodytaisiais pakeitimais;
23.3. projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija;
23.4. jeigu siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos tekstas;
23.5. jeigu siūloma papildyti nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), pateikiamas naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) paryškintas tekstas;
23.6. jeigu siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ir punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas, perbrauktas plona linija;
LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymų ir kitŲ teisĖs aktŲ bei jų PROJEKTų PAVYZDžIAI
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų projektų pavyzdžiai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114).
Pavyzdžių pradžioje pateikiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, prie kurio straipsnių ar jo dalių nurodyti rekomenduotinų teisės aktų ir jų projektų pavyzdžių numeriai.
Pavyzdžiai nėra autentiškų dokumentų kopijos.
Pavyzdžiai Nr. 1–25 pridedami.
______________
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS
ĮSTATYMAS
1995 m. gegužės 2 d. Nr. I-872
Vilnius
(Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Teisės aktas
3 straipsnis. Teisės akto rengimo stadijos
4 straipsnis. Teisės akto rengimas
1. Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios institucijos pagal savo kompetenciją.
2. Teisės akto rengėjais gali būti valstybės valdžios institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.
3. Teisės aktas yra parengtas, jei jis atitinka šio įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
4. Parengtas teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas institucijai, įgaliotai jį priimti, šios institucijos nustatyta tvarka.
5. Derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu.
6. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę.
5 straipsnis. Teisės akto reikalavimai
1. Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.
6 straipsnis. Teisės akto forma
(Žr. 2, 2a, 2b, 3, 3a, 3b, 4, 4a, 4b, 5, 5a, 5b pavyzdžius)
(Žr. 1b, 2b, 3b, 4b pavyzdžius)
7 straipsnis. Įstatymo forma
1. Įstatyme eilės tvarka turi būti:
2. Įstatymo pavadinimas išdėstomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą.
(Žr. 1, 1a, 1b pavyzdžius)
7. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 140 straipsnio nuostatas.
8 straipsnis. Įstatymo struktūra
2. Visos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo sudedamosios dalys turi turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis.
3. Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais, išreikštais skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.
4. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
5. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.
(Žr. 6, 7 pavyzdžius)
9 straipsnis. Kitų teisės aktų forma ir struktūra
1. Institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi šio įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.
2. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai – be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu.
(Žr. 2, 3, 8, 9, 10, 11 pavyzdžius)
3. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė.
(Žr. 4, 12, 13, 14 pavyzdžius)
(Žr. 9, 11, 12, 14 pavyzdžius)
10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai
3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.
11 straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas teisės aktas, reikalavimai
1. Keičiant teisės aktą, jei straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Keičiant teisės aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamas straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius) ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).
(Žr. 8, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 pavyzdžius)
(Žr. 22, 23, 24 pavyzdžius)
3. Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jei keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo.
(Žr. 25 pavyzdį)
4. Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
(Žr. 15, 16, 22 pavyzdžius)
Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo.
(Žr. 25 pavyzdį)
5. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama.
(Žr. 15, 16 pavyzdžius)
12 straipsnis. Teisės akto kalba
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
______________
1 pavyzdys (Įstatymo forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
1998 METŲ JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS DĖL KOVOS SU NETEISĖTA
NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ APYVARTA RATIFIKAVIMO
ĮSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Konvencijos ratifikavimas
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 1998 m. sausio 27 d. dekretą Nr. 1513 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 1988 metų Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“ (Žin. 1998, Nr. 12-270), ratifikuoja su išlygomis ir pareiškimais 1988 metų Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pareiškimai
Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, kad:
1) Lietuvos Respublikos ………………. ministerija ir ……………………… yra institucijos, atsakingos ir įgaliotos pagal prašymus teikti tarpusavio teisinę pagalbą arba perduoti juos vykdyti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms (Konvencijos 7 straipsnio 8 punktas);
2) prie prašymų teikti teisinę pagalbą bei su jais susijusių dokumentų, pateikiamų Lietuvos Respublikai, turi būti pridedami atitinkami vertimai į anglų, rusų arba lietuvių kalbas, jei minėti dokumentai nėra surašyti viena iš šių kalbų (Konvencijos 7 straipsnio 9 punktas);
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos išlygos
Lietuvos Respublika pareiškia, kad:
1) ši Konvencija nebus teisinis Lietuvos piliečių ekstradicijos pagrindas, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Konvencijos 6 straipsnis);
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (Vardas, Pavardė)
______________
1b pavyzdys (Įstatymo projekto forma)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
(Įstatymo pavadinimas)
ĮSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
2 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
3 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (VARDAS, PAVARDĖ)
______________
1c pavyzdys
(Įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto forma)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
(Įstatymo pavadinimas)
ĮSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
2 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
3 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
______________
2 pavyzdys (Seimo nutarimo forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
DĖL 1999 METŲ PASKELBIMO TARPTAUTINIAIS PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ METAIS
LIETUVOJE
199 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į pagyvenusių žmonių organizacijų kreipimąsi bei vadovaudamasis Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1992 m. spalio 16 d. priimta rezoliucija 47/5 – paskelbti 1999 metus Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais, nutaria:
2 straipsnis.
3 straipsnis.
Rekomenduoti miestų bei rajonų savivaldybėms, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos sudaryti teritorines komisijas Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams Lietuvoje pasirengti ir iki 1998 m. birželio 1 d. parengti veiksmų programas bei numatyti lėšas joms įgyvendinti.
4 straipsnis.
Pakviesti švietimo ir mokslo įstaigas, religines bendruomenes, kūrybines sąjungas, nevyriausybines organizacijas, radijo, televizijos, laikraščių ir žurnalų redakcijas aktyviai dalyvauti įgyvendinant Tarptautinių pagyvenusių žmonių metų Lietuvoje tikslus ir uždavinius bei sprendžiant aktualiausias pagyvenusių žmonių problemas.
(Nutarimo antraštė)
199 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1 straipsnis.
2 straipsnis.
3 straipsnis.
4 straipsnis.
(Nutarimo antraštė)
199 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1 straipsnis.
2 straipsnis.
3 straipsnis.
4 straipsnis.
DĖL UŽSIENIO POLITIKOS KOORDINACINĖS TARYBOS
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu ir 84 straipsnio 1 punktu, sudarau šią Užsienio politikos koordinacinę tarybą:
3 straipsnis.
Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1993 m. gruodžio 9 d. dekretą Nr. 191 „Dėl užsienio politikos koordinacinės tarybos“ (Žin., 1993, Nr. 70-1314).
(Dekreto antraštė)
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
3 straipsnis.
(Dekreto antraštė)
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
3 straipsnis.
Dėl Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos,
priežiūros, vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pavesti ……………… ministerijai patvirtinti Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros ir nuostolių, juos iškirtus, atlyginimo tvarką, taip pat bazinius įkainius jų vertei nustatyti.
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 456 „Dėl nepriklausančių valstybiniam miško fondui saugotinų medžių, jų grupių ir krūmų apsaugos, jiems padarytos žalos nustatymo ir nuostolių atlyginimo“ (Žin., 1991, Nr. 33-926);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 456 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 13-331).
Ministras Pirmininkas (Vardas, pavardė)
…………….. ministras (Vardas, pavardė)
______________
4a pavyzdys (Vyriausybės nutarimo forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
(Nutarimo antraštė)
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. (Tekstas)................................................................................................... ...............................
2. (Tekstas)................................................................................................... ...............................
2.1. (Tekstas)................................................................................................... ............................
(Nutarimo antraštė)
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. (Tekstas)..................................................................................................... .............................
2. (Tekstas)................................................................................................... ...............................
2.1. (Tekstas)................................................................................................... ............................
2.2. (Tekstas)................................................................................................... ............................
Ministras Pirmininkas
…………….. ministras
______________
5 pavyzdys (Ministro įsakymo forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
…………….. MINISTRAS [ ĮSAKYMAS ]
199_____________Nr.____________
Vilnius
Dėl gamtinių dujų tiekimo apribojimo
grafikų
Vadovaudamasis Gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1321 „Dėl gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2552) 9 punktu,
ĮSAKAU:
1. Valstybės įmonei „..........................“ nuolat kiekvieniems ateinantiems metams sudaryti ir iki einamųjų metų gruodžio 20 dienos nustatyta tvarka pateikti tvirtinimui gamtinių dujų tiekimo ekstremalių situacijų atveju apribojimo grafikus.
2. 1998 metams vartotojus suskirstyti į šias grupes, kuriems gamtinių dujų tiekimas ribojamas ekstremalių situacijų atveju:
I grupė – energetikos įmonės (elektrinės, šilumos tinklai, rajoninės katilinės), galinčios dirbti rezerviniu kuru;
II grupė – pramonės, žemės ūkio įmonės, galinčios dirbti rezerviniu kuru ir kurių atjungimas neturės didelės įtakos gamybai, technologijai;
III grupė – visos pramonės, maisto pramonės, žemės ūkio įmonės ir kiti neatjungti vartotojai, naudojantys gamtines dujas pagalbinių, gamybinių-administracinių patalpų šildymui, katilinės, tiekiančios karštą vandenį gyventojams;
IV grupė – maisto pramonės įmonės, transportas, dalis komunalinių-buitinių vartotojų bei likusios energetikos įmonės, neturinčios rezervinio kuro talpų ir naudojančios dujas gyvenamųjų namų šildymui;
V grupė – gyventojai ir likusi dalis komunalinių-buitinių vartotojų (švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo įstaigos ir organizacijos).
Ekstremalių situacijų atveju gamtinių dujų tiekimas ribojamas etapais, pradedant pirma vartotojų grupe.
Ministras (Parašas) (Vardas, pavardė)
______________
5a pavyzdys (Ministro įsakymo forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
…………….. MINISTRAS [ ĮSAKYMAS ]
199_____________Nr.____________
Vilnius
(Įsakymo antraštė)
1. (Tekstas)................................................................................................... ...............................
2. (Tekstas)................................................................................................... ...............................
Ministras (Parašas) (Vardas, pavardė)
______________
5b pavyzdys (Ministro įsakymo forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
…………….. MINISTRAS [ ĮSAKYMAS ]
199_____________Nr.____________
Vilnius
(Įsakymo antraštė)
2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos......................................................... ministro
PATVIRTINTA
…………………………………. ministro
199 m. …………. d. įsakymu Nr. ……
........................................................................................
I. BENDROsIos nuostatos
1. (Tekstas)................................................................................................... ...............................
....................................................................................................... .........................................................
....................................................................................................... .........................................................
....................................................................................................... .........................................................
....................................................................................................... .........................................................
....................................................................................................... .........................................................
....................................................................................................... .........................................................
....................................................................................................... .........................................................
....................................................................................................... .........................................................
....................................................................................................... .........................................................
....................................................................................................... .........................................................
______________
5c pavyzdys (Ministerijos sekretoriaus potvarkio forma)
5b pavyzdys (Ministro įsakymo forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
…………….. MINISTRIJOS SEKRETORIUS [ POTVARKIS ]
199_____________Nr.____________
Vilnius
(potvarkio antraštė)
__________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Sekretorius (Parašas) (Vardas, pavardė)
______________
6 pavyzdys (Įstatymo struktūra)
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo įmonių bei draudimo tarpininkų veiklą, kad draudimo sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Draudimo veikla – finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus šio įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams (draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei pajamų, gautų jas investavus šio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką;
3 straipsnis. Draudimo objektas
Draudimo objektai gali būti turtiniai interesai:
ANTRASIS SKIRSNIS
DRAUDIMO SUTARTIS
6 straipsnis. Draudimo sutartis
2. Draudimo sutartyje draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas), o draudimo įmonė įsipareigoja atsitikus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmokas draudėjui ar asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį.
....................................................................................................... .........................................................
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
69 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Veikiančios draudimo įmonės, vykdančios asmens ir turto draudimą, privalo per 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pertvarkyti savo veiklą pagal šio įstatymo, išskyrus 40 straipsnio 2 dalies, nuostatas, taip pat pakeisti savo įstatus ir įregistruoti juos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.
2. Draudimo įmonės šio įstatymo nustatyta tvarka privalo įregistruoti minimalų įstatinio kapitalo dydį:
1) ne gyvybės draudimą, išskyrus kredito draudimą, vykdančiose įmonėse – 2000000 Lt, ne vėliau kaip per 1,5 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos;
2) gyvybės draudimą vykdančiose įmonėse – 4000000 Lt, ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos;
70 straipsnis. Netekę galios teisės aktai
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (Žin., 1990, Nr. 28-674);
2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. I-591 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1990, Nr. 28-675);
3) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 57-1343).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
______________
7 pavyzdys
Kodekso (ar sudėtingo įstatymo) struktūra
I DALIS
(PAVADINIMAS)
I SKYRIUS
(PAVADINIMAS)
Pirmasis skirsnis
(PAVADINIMAS)
II DALIS
(PAVADINIMAS)
III SKYRIUS
(PAVADINIMAS)
Pirmasis skirsnis
(PAVADINIMAS)
antrasis skirsnis
(PAVADINIMAS)
trečiasis skirsnis
(PAVADINIMAS)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO
„DĖL VILNIAUS PILIŲ VALSTYBINIO KULTŪRINIO REZERVATO STEIGIMO“
2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
199 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1997, Nr. 66-1620)
Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1 straipsnis.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo“ 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1) Vilniaus pilių mokslinės tarybos siūlymu ir Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento teikimu pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą Vilniaus pilių teritorijos planą iki 1998 m. birželio 30 d. patvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas bei šio rezervato nuostatus;
2) reorganizuoti Vilniaus pilių direkciją bei Pilių tyrimo centrą „Lietuvos pilys“ ir įsteigti Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui valdyti juridinio asmens teises turinčią mokslo įstaigą Vilniaus pilių centrą. Vilniaus pilių centrui pavesti: atkurti, remontuoti, restauruoti, konservuoti, eksponuoti, pritaikyti lankymui Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje esančius kultūros ir gamtos kompleksus bei objektus;
3) pateikti Seimui Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų numatytos lėšos Vilniaus pilių centrui finansuoti atskira eilute;
DĖL LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO
NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
199 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymu (Žin., 1997, Nr. 60-1398), nutaria:
1 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
199 m. d. Nr.
nutarimu Nr.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžinanti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą. Centras koordinuoja šių nuostatų apibrėžtos srities tyrimo darbus, kuriuos atlieka kitos institucijos.
2. Centras vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei kitais įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimais bei šiais nuostatais.
....................................................................................................... .........................................................
II. Centro uždaviniai
5. Centro uždaviniai yra atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, tirti okupacinių režimų 1939-1990 m. vykdytą Lietuvos gyventojų fizinį bei dvasinį genocidą ir pasipriešinimą šiems režimams, įamžinti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą, inicijuoti okupacinių padarinių teisinį įvertinimą. Centras taip pat tiria 1920-1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus.
III. Centro funkcijos
6. Centras atlieka šias funkcijas:
1) formuoja okupacinių režimų vykdyto genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimų valstybės politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, darbo problematiką, sudaro ilgalaikes bei trumpalaikes genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas įgyvendina, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus;
2) renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, atskleidžia nusikalstamų totalitarinių režimų esmę, genocido bei nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą, nustato genocido organizatorius bei vykdytojus ir pateikia medžiagą apie juos;
....................................................................................................... .........................................................
IV. Centro teisės
7. Centras turi teisę:
1) gauti iš valstybės institucijų informaciją, kaip vykdomi įstatymai bei kiti teisės aktai, susiję su okupacijos padarinių teisiniu įvertinimu;
V. Centro struktūra
VI. Centro darbo organizavimas
9. Centrui vadovauja generalinis direktorius, šį Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas.
10. Departamentų direktoriai yra generalinio direktoriaus pavaduotojai; Centro ūkio reikalus tvarko generalinio direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams; Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas yra Genocido aukų muziejaus direktorius.
....................................................................................................... .........................................................
VII. Centro finansavimas
VIII. Centro veiklos nutraukimas
DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO ATSTOVO PABĖGĖLIŲ REIKALŲ TARYBOJE
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ (Žin., 1995, Nr. 63-1578; 1996, Nr. 29-707) 15 straipsniu, skiriu Respublikos Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais pavaduotoją nacionalinio saugumo klausimais atstovu į Pabėgėlių reikalų tarybą.
2 straipsnis.
Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1996 m. kovo 28 d. dekretą Nr. 895 „Dėl Respublikos Prezidento atstovo Pabėgėlių reikalų taryboje“ (Žin., 1996, Nr. 30-744).
DĖL VALSTYBINĖS ENERGETIKOS IŠTEKLIŲ KAINŲ IR ENERGETINĖS VEIKLOS KONTROLĖS KOMISIJOS NUOSTATŲ
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1996 m. lapkričio 13 d. dekretą Nr. 1097 „Dėl Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatų“ (Žin., 1996, Nr. 113-2573).
patvirtinta
Lietuvos Respublikos Prezidento
199 m. d. dekretu Nr.
Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos
kontrolės komisijos NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija (toliau – Komisija) įsteigta ir veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 32-743), yra valstybės nuolat veikianti tarnyba, atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui. Komisija ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Lietuvos Respublikos Seimui.
....................................................................................................... .........................................................
II. Komisijos funkcijos ir pareigos
8. Komisija vykdo šias funkcijas ir atlieka šias pareigas:
1) nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant investicijas, pirmiausia gamybos ir tiekimo išlaidų mažinimo klausimus;
3) nustato elektros energijos, centralizuotų šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikas bei prašymų dėl naujų energetikos išteklių ir energijos kainų suderinimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką;
....................................................................................................... .........................................................
III. Komisijos teisės
9. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas ir pareigas, turi teisę:
1) gauti iš ministerijų, departamentų, savivaldybių, tarnybų pasiūlymus bei informaciją Komisijos kompetencijai priskirtais klausimais;
2) gauti iš energetikos išteklių ir energijos tiekėjų visą būtiną informaciją, susijusią su energetikos išteklių ir energijos kainomis ir jų nustatymo metodikomis;
....................................................................................................... .........................................................
IV. Komisijos darbo organizavimas
10. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas ir Komisijos nariai yra etatiniai darbuotojai, kuriems darbo užmokestį iki valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo reguliavimo įstatymo priėmimo nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
11. Komisijos pirmininkas:
2) sudaro sutartis, susijusias su Komisijos ūkiniu aptarnavimu, taip pat dėl ekspertų ir auditorių samdymo Komisijai priskirtais klausimais;
....................................................................................................... .........................................................
16. Komisijos posėdžio metu rašomas protokolas, kurį pasirašo Komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Komisijos sprendimai įforminami nutarimais, kuriuos pasirašo pirmininkas.
______________
12 pavyzdys
DĖL VALSTYBĖS REGISTRŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo“ (Žin., 1996, Nr. 118-2743), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 927 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 56-1412);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 992 „Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 61-1539);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 536 „Dėl Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybinio registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 43-1058).
Ministras Pirmininkas
………………ministras
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
199 m. d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatai
I. Bendrosios nuostatos
1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro (toliau vadinama – registras) paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą.
2. Registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme bei šiuose nuostatuose nurodytus duomenis apie Lietuvos Respublikoje įregistruotas visuomenines organizacijas (jų sąjungas), juos atnaujinti ir apibendrinti.
II. Registrą tvarkančios įstaigos
7. Registrą tvarkančios įstaigos yra:
7.1. vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – ……………. departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga koordinuoja ir kontroliuoja registro tvarkymo įstaigų darbą, metodiškai jam vadovauja, kompiuteriu tvarko centrinę visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų registro duomenų bazę. Vadovaujančiąją registro tvarkymo įstaigą gali pakeisti tik registro steigėjas;
III. Registravimo duomenys
14. Bendrieji registro duomenys yra:
IX. Registro finansavimas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
199 m. d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos valdininkų registro nuostatai
I. Bendrosios nuostatos
1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valdininkų registro (toliau vadinama – registras) paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą.
....................................................................................................... .........................................................
II. Registrą tvarkančios įstaigos
6. Registrą tvarkančios įstaigos yra:
6.1. vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – …………………… ministerija. Vadovaujančiąją registro tvarkymo įstaigą gali pakeisti tik registro steigėjas;
X. Registro likvidavimas
30. Registro likvidavimo klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
_____________
13 pavyzdys
Dėl prekių laikinojo saugojimo
importo ir eksporto terminaluose
bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
komplekso muitinės priežiūros zonose
terminų pratęsimo tvarkos
Vadovaudamasis Muitinės kodekso (Žin., 1996, Nr. 52-1239) 50 ir 51 straipsniais bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 482 „Dėl prekių gabenimo, laikinojo saugojimo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 37-944):
1. Nustatau, kad:
1.1. jeigu pateikta bendroji deklaracija, muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti su muitinei pateiktomis ir laikinai saugomomis importo ir eksporto terminaluose arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose prekėmis, turi būti įforminti:
1.1.1. per 45 dienas nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikinai saugomus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 22.03–22.08), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 24.02–24.03) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą -17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), atgabentos jūra;
1.1.2. per 20 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikinai saugomus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 22.03–22.08), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 24.02 – 24.03) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą -17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), atgabentos ne jūra;
....................................................................................................... .........................................................
1.3. ilgesniam kaip 15 dienų laikui (arba jam pasibaigus), taip pat dėl punkte 1.2 nenurodytų priežasčių – iki 90 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo ir ne ilgiau negu tai būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes – teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas);
1.4. prekių laikinojo saugojimo terminai pratęsiami terminalo savininkui, uosto komplekso naudotojui arba asmeniui, turinčiam teisę disponuoti laikinai saugomomis prekėmis arba jas vežti, raštu pateikus prašymą, kuriame turi būti nurodyta:
1.5. jeigu per Muitinės kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai su laikinai saugomomis prekėmis (įskaitant prekes, laikinai saugomas importo ir eksporto terminaluose bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose), vadovaujantis Muitinės kodekso 54 straipsnio 1 dalimi ir 235 straipsniu kalti asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn, prekės teisės aktų nustatyta tvarka sulaikomos, konfiskuojamos ir perduodamos realizuoti;
2. Nustatau:
2.1. prašymų pratęsti prekių laikinojo saugojimo terminą priėmimo, registravimo ir saugojimo teritorinėje muitinėje tvarką;
3. Pripažįstu netekusiais galios:
3.1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 199..... m. ………. d. įsakymą Nr. … „Dėl prekių saugojimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso teritorijoje laiko pratęsimo“ (Žin., 1997, Nr. 59-1389);
3.2. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 199..... m. ……... d. įsakymo Nr. … „Dėl laikinosios Muitinės kodekso taikymo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 1-36) 1.7, 1.8 ir 1.9 punktus.
Generalinis direktorius
______________
14 pavyzdys
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
…………….. MINISTRAS [ ĮSAKYMAS ]
199_____________Nr.____________
Vilnius
Dėl pagrindinio profesinio mokymo
įstaigos bendrųjų nuostatų
Remdamasis.................................................. ministerijos kolegijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 56,
PATVIRTINTA
………………………. ministro
199 įsakymu Nr.
Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos
BENDRIEJI NUOSTATAI
I. BENDROsIos nuostatos
1. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga (visas pavadinimas lietuvių kalba, sutrumpintas pavadinimas lietuvių kalba, pavadinimas anglų kalba), toliau tekste – mokymo įstaiga, yra ugdymo institucija, kuri suteikia profesinį bei bendrąjį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinės veiklos sričiai keliamus reikalavimus. Joje sudaromos sąlygos tobulinti profesinę kvalifikaciją bei persikvalifikuoti, ugdyti asmenybės savybes, kurių prireiks būsimai profesinei žmogaus veiklai ir savarankiškam gyvenimui rinkos ir demokratijos principais grindžiamoje visuomenėje.
....................................................................................................... .........................................................
II. REIKALAVIMAI PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MOKYMO BAZEI
10. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga privalo turėti kiekvienai specialybei rengti reikalingus kabinetus, laboratorijas, mokomąsias dirbtuves, poligonus, kitas patalpas, numatytas mokymo programoje.
....................................................................................................... .........................................................
III. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS STRUKTŪRA
....................................................................................................... .........................................................
IV. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS
20. Profesinės mokyklos teisės:
20.1. nustatyti savo struktūrą pagal Bendrųjų pagrindinio profesinio mokymo įstaigos nuostatų reikalavimus;
20.4. nustatyta tvarka gauti finansus ar valstybės paramą iš Lietuvos valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių;
21. Mokymo įstaigos pareigos:
21.2. turėti rengiamoms profesijoms tinkamą materialinę bazę ir steigėjo patvirtintus mokymo planus ir programas ……………………. ministerijos nustatyta tvarka;
21.3. turėti profesijoms rengti reikalingus pedagogus, įgijusius atitinkamą profesinį ir pedagoginį išsilavinimą;
V. MOKINIŲ PRIĖMIMO TVARKA
VI. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MOKINIŲ TEISĖS,
PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
24. Mokinių teisės:
24.1. gauti Studijų ir mokymo programų registre nustatytą ir mokymo sutartyje numatytą profesinį išsilavinimą, keisti mokymo instituciją, specialybę;
24.2. burtis į įvairias visuomenines organizacijas, susivienijimus, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
....................................................................................................... .........................................................
_____________
15 pavyzdys
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ir 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545)
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas
1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „religinėms bendrijoms ir organizacijoms“ įrašyti žodžius „religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Įstatymas netaikomas politinėms partijoms, kitoms politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims, toms bendrijoms, organizacijoms ar asociacijoms, labdaros organizacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurių steigimo ir veiklos tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje“, išbraukti žodžius „(sąjunga, draugija, fondas, asociacija ir kt.)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. 4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų“ įrašyti žodžius „šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Visuomeninė organizacija, įsteigusi struktūrinį padalinį, turintį juridinio asmens teises, ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia prašymą vietos savivaldos vykdomajai institucijai pagal struktūrinio padalinio buveinės vietą dėl jo įstatų (nuostatų) įregistravimo. Struktūrinio padalinio, turinčio juridinio asmens teises, registravimui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, papildomai pateikiant visuomeninės organizacijos registravimo dokumento kopiją ir sprendimą įsteigti struktūrinį padalinį. Visuomeninė organizacija, įsteigusi tokį struktūrinį padalinį, apie jo įregistravimą ne vėliau kaip per 15 dienų praneša valstybės institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus.“
5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai
Visuomeninės organizacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kuriems yra sukakę 18 metų.
Visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.
Visuomeninių organizacijų nariai turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir nario mokestį ar teikia paramą.
Visuomeninės organizacijos nariai gali bet kada išstoti iš visuomeninės organizacijos. Tokiu atveju nario mokesčiai ar kitaip organizacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
Visuomeninei organizacijai atstovauja jos įstatuose nurodytas ir įstatuose nustatyta tvarka išrinktas asmuo.
6 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų pakeitimas
1. 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „teisiniai pagrindai“, 3 punkte išbraukti žodžius „arba dalyvius“, 4 punkte išbraukti žodžius „ar dalyvių“ ir šiuos punktus išdėstyti taip:
7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos
Valstybės institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į visuomeninių organizacijų veiklą ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų. Ginčus tarp visuomeninės organizacijos narių, tarp visuomeninės organizacijos ir jos narių, tarp visuomeninių organizacijų ir kitų juridinių ar fizinių asmenų sprendžia teismas.“
8 straipsnis. 12 straipsnio 4 punkto pakeitimas
12 straipsnio 4 punkte vietoj žodžių „švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, sportui remti“ įrašyti žodžius „mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) gauti lėšų ar kito turto, kurį skiria kitų valstybių valdžios ir valdymo institucijos ar valstybinės organizacijos, išskyrus lėšas ar kitokį turtą mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai;“.
9 straipsnis. 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas
1. 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „ar veikloje dalyvaujančių asmenų“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 14 straipsnio 3 dalies pirmajį sakinį papildyti žodžiais „bei kitais įstatymų numatytais atvejais“, antrajame sakinyje po žodžio „programoms“ įrašyti žodžius „bei kitiems tikslams, kurių įgyvendinimui buvo skirtos lėšos“, žodį „įgyvendinti“ išbraukti, papildyti dalį nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų visuomeninėms organizacijoms tik konkrečioms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms bei kitiems tikslams, kurių įgyvendinimui buvo skirtos lėšos, ir tik pagal lėšas skyrusios valstybės institucijos patvirtintą sąmatą. Už lėšų panaudojimą turi būti atsiskaitoma pareikalavus jas skyrusiai valstybės institucijai, pateikiant jų panaudojimą patvirtinančius dokumentus“.
3. 14 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „turtą, likusį“ įrašyti žodžius „turtas ir lėšos, likę“, vietoj žodžių „nustatyta tvarka sunaudoja visuomeninės organizacijos organai, kurie priėmė sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą“ įrašyti žodžius „įstatuose nustatyta tvarka sunaudojami visuomeninės organizacijos aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sprendimu“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams, išskyrus atvejį, kai visuomeninė organizacija nutraukia veiklą jos pačios sprendimu. Tokiu atveju turtas ir lėšos, likę patenkinus visų likviduojamos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, įstatuose nustatyta tvarka sunaudojami visuomeninės organizacijos aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sprendimu.“
10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas
17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių įstatus registruoja Lietuvos Respublikos ……………ministerija.
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurios buveinė yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje – miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas.
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima vieno rajono ar miesto teritoriją, įstatus registruoja savivaldybės vykdomoji institucija.
Visuomeninė organizacija ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įstatų priėmimo ir valdymo organų išrinkimo dienos paduoda atitinkamai valstybės institucijai pareiškimą dėl įstatų įregistravimo. Pareiškimą pasirašo pagal įstatus visuomeninei organizacijai atstovaujantis asmuo, nurodydamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Prie pareiškimo pridedami: steigiamojo suvažiavimo, konferencijos ar susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos įstatai keturiais egzemplioriais, steigėjų sąrašas, kuriame turi būti nurodyta kiekvieno steigėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, parašas, pažyma apie patalpų visuomeninei organizacijai suteikimą, simbolių pavyzdžiai arba jų eskizai.
Pateikiant pareiškimą įregistruoti visuomeninių organizacijų sąjungos įstatus, papildomai pateikiama: steigėjų registravimo pažymėjimų kopijos ir jų sprendimai vienytis į visuomeninių organizacijų sąjungą.
Norint įregistruoti tarptautinės visuomeninės organizacijos Lietuvos skyriaus (struktūrinio padalinio) įstatus, prie pareiškimo papildomai pateikiama: dokumentas, patvirtinantis tos organizacijos teisinę registraciją, jos įstatai ir valdymo organų sprendimas steigti savo skyrių Lietuvoje.
Įstatus registruojanti valstybės institucija išnagrinėja pareiškimą dėl įstatų įregistravimo per mėnesį nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Įstatus registruojanti valstybės institucija turi teisę tikrinti registravimui pateiktų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą.
Pareiškimą dėl įstatų pakeitimų ir papildymų įregistravimo pasirašo visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka išrinktas organizacijos vadovas. Prie pareiškimo pridedami: valdymo organo, pagal organizacijos įstatus turinčio teisę keisti įstatus, suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos valdymo organo, pagal įstatus turinčio teisę sušaukti suvažiavimą, konferenciją, susirinkimą, sprendimas jį sušaukti, įstatų pakeitimai ir papildymai.
Visuomeninių organizacijų pavadinimo ir simbolikos, jų įstatų pakeitimai ir papildymai registruojami ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais kaip ir įstatai. Įstatų ir simbolikos pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.
11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
12 straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies pakeitimas
1. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj skaičiaus „9“ įrašyti skaičių „4“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 19 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Sprendimas“ įrašyti žodį „Atsisakymas“, vietoj žodžių „per 15 dienų nuo jo gavimo dienos apylinkės teismui pagal įstatus registruojančios valstybės institucijos buveinės vietą“ įrašyti žodžius „teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
13 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
20 straipsnio l dalyje po žodžio „organizacijos“ įrašyti žodžius „jų struktūriniai padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys“, 2 dalyje vietoj žodžių „tik viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje kitoje valstybėje“ įrašyti žodžius „ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat sąskaitas užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka“, 3 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Visuomeninių organizacijų statusas
Visuomeninės organizacijos, jų struktūriniai padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys, jų sąjungos nuo įstatų įregistravimo dienos yra juridiniai asmenys.
14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „Valstybės institucija, kuri įregistravo visuomeninės organizacijos įstatus“ įrašyti žodžius „Valstybės institucija pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje“, l dalį papildyti dviem naujais sakiniais, 2 dalyje po žodžio „nepašalinamas“ įrašyti žodžius „valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją, teikimu“, 3 dalyje vietoj žodžių „įspėjimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimo gavimo dienos“ įrašyti žodžius „veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos“, 4 dalyje išbraukti žodžius „ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų, taip pat“, po žodžio „sprendimu“ įrašyti žodžius „termino pasibaigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Įspėjimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų pažeidimo
Valstybės institucija pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje nustačiusi, kad visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį bei kitus įstatymus, raštu praneša apie tai visuomeninės organizacijos valdymo organui ir nustato terminą nurodytiems pažeidimams pašalinti. Apie įspėjimą pranešama visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusiai institucijai. Pašalinusi nurodytus pažeidimus, visuomeninė organizacija praneša apie tai ją įspėjusiai ir įstatus įregistravusiai institucijoms.
Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją, teikimu visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo.
Jeigu per metus nuo veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys vėl pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus, visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimo.
15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
23 straipsnio l dalyje prieš žodį „įstatų“ įrašyti žodį „neteisėto“, išbraukti žodžius „apylinkės“, „pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą“, „arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų“, vietoj žodžių „20 dienų“ įrašyti žodį „mėnesį“, 2 dalyje po žodžio „tikrovės“ įrašyti žodžius „organizacijos steigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Skundų dėl visuomeninės organizacijos įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis nagrinėjimas
Skundus dėl visuomeninės organizacijos neteisėto įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu nagrinėja teismas. Į teismą su skundu dėl visuomeninės organizacijos neteisėto įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos valdymo organų sprendimo reorganizuoti ar nutraukti organizacijos veiklą pripažinimo negaliojančiu turi teisę kreiptis ne mažiau kaip vienas trečdalis visuomeninės organizacijos narių. Tokie skundai teismui gali būti paduodami ne vėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamų sprendimų priėmimo.
16 straipsnis. V skirsnio pavadinimo pakeitimas
17 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
27 straipsnio l dalyje po žodžio „sustabdyta“ įrašyti žodžius „ar nutraukta“, 2 dalyje išbraukti žodžius „paduodamas apylinkės teismui, pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą. Toks pareiškimas“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymas ar nutraukimas teismo sprendimu
Visuomeninės organizacijos veikla pagal ją įregistravusios valstybės institucijos pareiškimą gali būti sustabdyta ar nutraukta teismo sprendimu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
______________
15a pavyzdys
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PaPILDYMO IR 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545)
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas
1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „religinėms bendrijoms ir organizacijoms“ įrašyti žodžius „religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Įstatymas netaikomas politinėms partijoms, kitoms politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendrijoms ir organizacijoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims, toms bendrijoms, organizacijoms ar asociacijoms, labdaros organizacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurių steigimo ir veiklos tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje“, išbraukti žodžius „(sąjunga, draugija, fondas, asociacija ir kt.)“ ir ją išdėstyti taip:
„Visuomeninė organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliečių ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje savanoriškas susivienijimas (sąjunga, draugija, fondas, asociacija ir kt.), sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti“.
3 straipsnis. 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. 4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų“ įrašyti žodžius „šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2. 4 straipsnio 2 dalyje išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:
„Visuomeninės organizacijos steigimo iniciatoriai sušaukia steigiamąjį suvažiavimą, konferenciją ar susirinkimą, kuriame priimami įstatai ir išrenkami valdymo organai“. Steigiamajame suvažiavime, konferencijoje ar susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 steigėjų.
4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Apie struktūrinio padalinio, turinčio juridinio asmens statusą, įsteigimą visuomeninės organizacijos įstatuose numatytas valdymo organas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tokio struktūrinio padalinio įsteigimo raštu praneša valstybės institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus, ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra šio struktūrinio padalinio buveinė, vykdomajai institucijai.
„Visuomeninė organizacija, įsteigusi struktūrinį padalinį, turintį juridinio asmens teises, ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia prašymą vietos savivaldos vykdomajai institucijai pagal struktūrinio padalinio buveinės vietą dėl jo įstatų (nuostatų) įregistravimo. Struktūrinio padalinio, turinčio juridinio asmens teises, registravimui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, papildomai pateikiant visuomeninės organizacijos registravimo dokumento kopiją ir sprendimą įsteigti struktūrinį padalinį. Visuomeninė organizacija, įsteigusi tokį struktūrinį padalinį, apie jo įregistravimą ne vėliau kaip per 15 dienų praneša valstybės institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus.“
8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai ar šių organizacijų veikloje dalyvaujantys asmenys
Visuomeninę organizaciją sudaro jos nariai arba kiti jos veikloje dalyvaujantys asmenys. Nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų.
Visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais ar šių organizacijų veikloje dalyvaujančiais asmenimis gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.
Visuomeninių organizacijų nariai ar šių organizacijų veikloje dalyvaujantys asmenys turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir nario (dalyvaujančio organizacijos veikloje asmens) mokestį ar teikia paramą.
Visuomeninės organizacijos nariai ar šios organizacijos veikloje dalyvaujantys asmenys gali bet kada išstoti iš visuomeninės organizacijos. Tokiu atveju nario ar visuomeninės organizacijos veikloje dalyvaujančio asmens mokesčiai ar kitaip organizacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
Visuomeninei organizacijai atstovauja jos įstatuose nurodytas ir įstatuose nustatyta tvarka išrinktas asmuo (asmenys).
Visuomeninės organizacijos įstatuose nurodytas jos valdymo organas ar jos vadovas turi tvarkyti organizacijos narių ar šios organizacijos veikloje dalyvaujančių asmenų sąrašą, kuris turi būti laisvai prieinamas kiekvienam organizacijos nariui ar jos veikloje dalyvaujančiam asmeniui. Visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusiai valstybės institucijai toks sąrašas turi būti pateikiamas, kai ji tikrina, ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų. Už šios nuostatos vykdymą atsako visuomeninei organizacijai pagal jos įstatus atstovaujantis asmuo.
„8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai
Visuomeninės organizacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kuriems yra sukakę 18 metų.
Visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.
Visuomeninių organizacijų nariai turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir nario mokestį ar teikia paramą.
Visuomeninės organizacijos nariai gali bet kada išstoti iš visuomeninės organizacijos. Tokiu atveju nario mokesčiai ar kitaip organizacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
Visuomeninei organizacijai atstovauja jos įstatuose nurodytas ir įstatuose nustatyta tvarka išrinktas asmuo.
Visuomeninės organizacijos įstatuose nurodytas jos valdymo organo paskirtas asmuo ar jos vadovas turi tvarkyti organizacijos narių sąrašą, kuris turi būti laisvai prieinamas kiekvienam organizacijos nariui.“
6 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų pakeitimas
1. 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „teisiniai pagrindai“, 3 punkte išbraukti žodžius „arba dalyvius“,4 punkte išbraukti žodžius „ar dalyvių“ ir šiuos punktus išdėstyti taip:
7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos
Valstybės institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į visuomeninių organizacijų veiklą ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų. Ginčus tarp visuomeninės organizacijos narių, tarp visuomeninės organizacijos ir jos narių, tarp visuomeninių organizacijų ir kitų juridinių ar fizinių asmenų sprendžia teismas.“
Valstybės institucija, įregistravusi visuomeninę organizaciją, spręsdama klausimą dėl visuomeninės organizacijos įspėjimo, veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu ji pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ir kitus įstatymus, turi teisę tikrinti, ar visuomeninė organizacija laikosi šio įstatymo, ar jos veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams. Visuomeninei organizacijai atstovaujantis valdymo organas ar organizacijai pagal jos įstatus atstovaujantis asmuo privalo pateikti reikalaujamus dokumentus ir paaiškinimus.
8 straipsnis. 12 straipsnio 4 punkto pakeitimas
12 straipsnio 4 punkte vietoj žodžių „švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, sportui remti“ įrašyti žodžius „mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) gauti lėšų ar kito turto, kurį skiria kitų valstybių valdžios ir valdymo institucijos ar valstybinės organizacijos, išskyrus lėšas ar kitokį turtą švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, sportui remti mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai“.
9 straipsnis. 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas
1. 14 straipsnio 2 dalies l punkte išbraukti žodžius „ar veikloje dalyvaujančių asmenų“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 14 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį papildyti žodžiais „bei kitais įstatymų numatytais atvejais“, antrajame sakinyje po žodžio „programoms“ įrašyti žodžius „bei kitiems tikslams, kurių įgyvendinimui buvo skirtos lėšos“, žodį „įgyvendinti“ išbraukti, papildyti dalį nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų visuomeninėms organizacijoms tik konkrečioms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms bei kitiems tikslams, kurių įgyvendinimui buvo skirtos lėšos, įgyvendinti ir tik pagal lėšas skyrusios valstybės institucijos patvirtintą sąmatą. Už lėšų panaudojimą turi būti atsiskaitoma pareikalavus jas skyrusiai valstybės institucijai, pateikiant jų panaudojimą patvirtinančius dokumentus.“
3. 14 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „turtą, likusį“ įrašyti žodžius „turtas ir lėšos, likę“, vietoj žodžių „nustatyta tvarka sunaudoja visuomeninės organizacijos organai, kurie priėmė sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą“ įrašyti žodžius „įstatuose nustatyta tvarka sunaudojami visuomeninės organizacijos aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sprendimu“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams, išskyrus atvejį, kai visuomeninė organizacija nutraukia veiklą jos pačios sprendimu. Tokiu atveju turtą, likusį turtas ir lėšos, likę patenkinus visų likviduojamos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, nustatyta tvarka sunaudoja visuomeninės organizacijos organai, kurie priėmė sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą įstatuose nustatyta tvarka sunaudojami visuomeninės organizacijos aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sprendimu“.
10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas
17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių įstatus registruoja Lietuvos Respublikos ……………….. ministerija.
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurios buveinė yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje – miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas.
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima vieno rajono ar miesto teritoriją, įstatus registruoja savivaldybės vykdomoji institucija.
Visuomeninė organizacija ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įstatų priėmimo ir valdymo organų išrinkimo dienos paduoda atitinkamai valstybės institucijai pareiškimą dėl įstatų įregistravimo. Pareiškimą pasirašo pagal įstatus visuomeninei organizacijai atstovaujantis asmuo, nurodydamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Prie pareiškimo pridedami: steigiamojo suvažiavimo, konferencijos ar susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos įstatai keturiais egzemplioriais, steigėjų sąrašas, kuriame turi būti nurodyta kiekvieno steigėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, parašas, pažyma apie patalpų visuomeninei organizacijai suteikimą, simbolių pavyzdžiai arba jų eskizai.
Pateikiant pareiškimą įregistruoti visuomeninių organizacijų sąjungos įstatus, papildomai pateikiama: steigėjų registravimo pažymėjimų kopijos ir jų sprendimai vienytis į visuomeninių organizacijų sąjungą.
Norint įregistruoti tarptautinės visuomeninės organizacijos Lietuvos skyriaus (struktūrinio padalinio) įstatus, prie pareiškimo papildomai pateikiama: dokumentas, patvirtinantis tos organizacijos teisinę registraciją, jos įstatai ir valdymo organų sprendimas steigti savo skyrių Lietuvoje.
Pareiškimą dėl įstatų pakeitimų ir papildymų įregistravimo pasirašo visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka išrinktas organizacijos vadovas. Prie pareiškimo pridedami: valdymo organo, pagal organizacijos įstatus turinčio teisę keisti įstatus, suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos valdymo organo, pagal įstatus turinčio teisę sušaukti suvažiavimą, konferenciją, susirinkimą, sprendimas jį sušaukti, įstatų pakeitimai ir papildymai.
Visuomeninių organizacijų pavadinimo ir simbolikos, jų įstatų pakeitimai ir papildymai registruojami ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais kaip ir įstatai. Įstatų ir simbolikos pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.
11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
12 straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies pakeitimas
1. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj skaičiaus „9“ įrašyti skaičių „4“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 19 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Sprendimas“ įrašyti žodį „Atsisakymas“, vietoj žodžių „per 15 dienų nuo jo gavimo dienos apylinkės teismui pagal įstatus registruojančios valstybės institucijos buveinės vietą“ įrašyti žodžius „teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
13 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
20 straipsnio l dalyje po žodžio „organizacijos“ įrašyti žodžius „jų struktūriniai padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys“, 2 dalyje vietoj žodžių „tik viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje kitoje valstybėje“ įrašyti žodžius „ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat sąskaitas užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka“, 3 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Visuomeninių organizacijų statusas
Visuomeninės organizacijos, jų struktūriniai padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys, jų sąjungos nuo įstatų įregistravimo dienos yra juridiniai asmenys.
Visuomeninės organizacijos turi savo balansą, antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją bei valiutinę sąskaitas tik viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje kitoje valstybėje ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat sąskaitas užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka“. Visuomeninių organizacijų struktūriniai padaliniai įgyja juridinio asmens teises visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka.
14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „Valstybės institucija, kuri įregistravo visuomeninės organizacijos įstatus“ įrašyti žodžius „Valstybės institucija pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje“, l dalį papildyti dviem naujais sakiniais, 2 dalyje po žodžio „nepašalinamas“ įrašyti žodžius „valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją, teikimu“, 3 dalyje vietoj žodžių „įspėjimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimo gavimo dienos“ įrašyti žodžius „veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos“, 4 dalyje išbraukti žodžius „ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų, taip pat“, po žodžio „sprendimu“ įrašyti žodžius „termino pasibaigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Įspėjimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų pažeidimo
Valstybės institucija, kuri įregistravo visuomeninės organizacijos įstatus, Valstybės institucija pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje nustačiusi, kad visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį bei kitus įstatymus, raštu praneša apie tai visuomeninės organizacijos valdymo organui ir nustato terminą nurodytiems pažeidimams pašalinti. Apie įspėjimą pranešama visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusiai institucijai. Pašalinusi nurodytus pažeidimus, visuomeninė organizacija praneša apie tai ją įspėjusiai ir įstatus įregistravusiai institucijoms.
Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją, teikimu visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo.
Jeigu per metus nuo įspėjimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimo gavimo dienos veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys vėl pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus, visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimo.
Valstybės institucija, įregistravusi visuomeninės organizacijos įstatus, spręsdama, ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų, taip pat ar organizacija gali tęsti veiklą po jos sustabdymo teismo sprendimu termino pasibaigimo, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas.“
15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
23 straipsnio l dalyje prieš žodį „įstatų“ įrašyti žodį „neteisėto“, išbraukti žodžius „apylinkės“, „pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą“, „arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų“, vietoj žodžių „20 dienų“ įrašyti žodį „mėnesį“, 2 dalyje po žodžio „tikrovės“ įrašyti žodžius „organizacijos steigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Skundų dėl visuomeninės organizacijos įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis nagrinėjimas
Skundus dėl visuomeninės organizacijos neteisėto įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu nagrinėja apylinkės teismas pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą. Į teismą su skundu dėl visuomeninės organizacijos neteisėto įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos valdymo organų sprendimo reorganizuoti ar nutraukti organizacijos veiklą pripažinimo negaliojančiu turi teisę kreiptis ne mažiau kaip vienas trečdalis visuomeninės organizacijos narių arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų. Tokie skundai teismui gali būti paduodami ne vėliau kaip per 20 dienų mėnesį nuo skundžiamų sprendimų priėmimo.
16 straipsnis. V skirsnio pavadinimo pakeitimas
17 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
27 straipsnio 1 dalyje po žodžio „sustabdyta“ įrašyti žodžius „ar nutraukta“, 2 dalyje išbraukti žodžius „paduodamas apylinkės teismui, pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą. Toks pareiškimas“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymas ar nutraukimas teismo sprendimu
Visuomeninės organizacijos veikla pagal ją įregistravusios valstybės institucijos pareiškimą gali būti sustabdyta ar nutraukta teismo sprendimu.
18 straipsnis. 30 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
„30 straipsnis. Visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimas
Teismas gali nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą, jeigu:
1) visuomeninė organizacija, kurios veikla sustabdyta teismo sprendimu, ar jos struktūrinis padalinys pažeidžia šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytus reikalavimus;
Teismas, priėmęs sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą, įpareigoja valstybės instituciją, kuri įregistravo šios organizacijos įstatus, skirti likvidatorius ir nustatyti jų įgaliojimus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
______________
16 pavyzdys
lIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIų TEISėS PAžEIDIMų KODEKSO PAPILDYMO 18910 STRAIPSNIU IR 1631, 189, 224, 2591 STRAIPSNIų PAKEITIMO IR PAPILDYMO
įSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1985, Nr. 1-1, Nr. 33-370; 1990, Nr. 1-8, Nr. 9-267; 1992, Nr. 21-610; 1993, Nr. 54-1047; 1994, Nr. 58-1132, Nr. 59-1164, Nr. 88-1668, 1670; 1995, Nr. 36-886, Nr. 48-1162, Nr. 51-1244, Nr. 86-1942, Nr. 103-2294, Nr. 104-2325, Nr. 106-2350; 1996, Nr. 18-460, Nr. 37-930, Nr. 57-1334, Nr. 73-1741, Nr. 74-1769, Nr. 104-2362; 1997, Nr. 15-305, Nr. 21-488; 1998, Nr. 6-116, Nr. 16-337, Nr. 25-634, Nr. 32-854, Nr. 33-874, Nr. 40-1065, 1066, Nr. 41-1094, Nr. 44-1198)
1 straipsnis. 1631 straipsnio pakeitimas
1631 straipsnyje išbraukti žodžius „matuojant“ ir „skaičiuojant“, po žodžio „nustatytas“ įrašyti žodį „prekių“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„1631 straipsnis. Apgaudinėjimas pirkėjų ir klientų
Apgaudinėjimas pirkėjų ir klientų sveriant, padidinant nustatytas prekių kainas, taip pat kainas ir tarifus buitiniams ir komunaliniams patarnavimams arba kitaip apsukant juos prekybos, viešojo maitinimo, buitinio gyventojų aptarnavimo ir komunalinio ūkio įmonėse (organizacijose) -
2 straipsnis. 189 straipsnio 1, 3 dalių ir pastabos pakeitimas
1. 189 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „kiekį“ įrašyti žodį „sudėtį“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Produkcijos (paslaugų), žaliavų, kurios pagal savo kokybę ir sudėtį, komplektiškumą, ženklinimą bei įpakavimą neatitinka taisyklių, standartų, techninių sąlygų, technologinių normų ir receptūrų reikalavimų bei etalonų, taip pat produkcijos gaminimas, tiekimas ir realizavimas be būtinos dokumentacijos -
2. 3 dalyje vietoj žodžio „kiekio“ įrašyti žodį „sudėties“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Pastaboje po žodžio „kokybę“ išbraukti žodžius „matavimo priemonių išleidimą į apyvartą, jų priežiūrą ir naudojimą“ ir pastabą išdėstyti taip:
3 straipsnis. Kodekso papildymas 18910 straipsniu
Papildyti Kodeksą 18910 straipsniu:
„18910 straipsnis. Kliudymas Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų teisėtų reikalavimų nevykdymas
Neįleidimas ar kitoks kliudymas Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkinius subjektus, nepateikimas jiems dokumentų arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat šios inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas -
užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams nuo vieno tūkstančio litų iki trijų tūkstančių litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, -
4 straipsnis. 224 straipsnio papildymas
224 straipsnyje po skaičiaus „1899“ įrašyti skaičių „18910“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„224 straipsnis. Rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai)
Rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) nagrinėja šio kodekso 412, 414 straipsniuose, 415 straipsnio antrojoje dalyje, 43, 44, 441, 45, 451, 50, 501, 502, 503, 505, 506, 518, 519, 531, 941, 994, 1061, 1074 straipsniuose, 111 straipsnio šeštojoje dalyje, 1161 straipsnio pirmojoje dalyje, 1171, 1371, 1631, 1632, 16311, 164 straipsniuose, 1711 straipsnio antrojoje dalyje, 1712 straipsnio antrojoje dalyje, 1722, 1723, 1726, 17211, 17212, 17214, 17215 straipsniuose, 173 straipsnio pirmojoje dalyje, 1732 straipsnio trečiojoje dalyje, 1733, 1734, 1736, 1737, 1739, 174, 175 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 180, 181 straipsniuose, 182 straipsnio antrojoje dalyje, 1821 straipsnio antrojoje dalyje, 183 straipsnio trečiojoje dalyje, 184, 1853, 186, 1861-1865 straipsniuose, 187 straipsnio pirmojoje dalyje, 1871, 1872, 1873, 1874, 1881, 1882, 1884, 1885 straipsniuose, 1887 straipsnio pirmojoje dalyje, 1888, 1889, 18810, 18811, 1894 straipsniuose, 1895 straipsnio antrojoje dalyje, 1896, 1898, 1899, 18910, 190 straipsniuose, 191 straipsnio pirmojoje dalyje, 1921, 1932, 1933, 2011, 202, 207, 2071, 2072, 2073, 2074, 2075, 208, 214, 2143, 2146, 2147, 2148, 2149, 21410, 21412, 21413, 21414-21417, 2151-2159 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.“
5 straipsnis. 2591 straipsnio 1 dalies 1 punkto papildymas
2591 straipsnio 1 dalies 1 punkto trisdešimtojoje pastraipoje po skaičiaus „1897“ įrašyti skaičių „18910“, vietoj žodžio „straipsnis“ įrašyti žodį „straipsniai“ ir šį punktą išdėstyti taip:
vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (44, 441, 50, 502, 503, 110 straipsniai, 135 straipsnis – išskyrus pažeidimus, susijusius su vairuotojų panaudojimu transporto priemonių, 143 straipsnis – dėl pažeidimų automobilių transporte, 155, 160-162, 1631, 1632, 16311, 164 straipsniai, 1711 straipsnio antroji dalis, 1712 straipsnio antroji dalis, 17211, 17215 straipsniai, 173 straipsnio pirmoji dalis, 1733, 1736, 1737, 1739, 174, 175 straipsniai, 178 straipsnio trečioji ir ketvirtoji dalys, 179-181 straipsniai, 183 straipsnio trečioji dalis, 184, 185, 1851, 186, 1865 straipsniai, 187 straipsnio pirmoji dalis, 1874, 188 – 1882, 1885 straipsniai, 1887 straipsnio pirmoji dalis, 18811, 1899, 190, 191, 1932, 1933, 202, 207, 211, 214, 2148 straipsniai);
Aplinkos apsaugos ministerijos organų pareigūnai (45, 451, 49, 518 straipsniai, 519 straipsnis – dėl valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymo, 1899 straipsnis);
Susisiekimo ministerijos organų pareigūnai (503 straipsnis – dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo transporte, 111 straipsnio šeštoji dalis, 1161 straipsnio pirmoji dalis, 1171, 1371 straipsniai, 143 straipsnis – dėl automobilių transporte padarytų pažeidimų);
Žemės ir miškų ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (45 straipsnis – dėl savavališko miško užėmimo, 451 straipsnis – dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą mišką, 49 straipsnis, 519 straipsnis – dėl valstybinę miškų kontrolę vykdančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymo, 59, 103, 104, 162 straipsniai, 1895 straipsnio antroji dalis);
Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos pareigūnai (110, 156-158, 185, 186 straipsniai);
Revizijų departamento prie Finansų ministerijos, Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Revizijų tarnybos arba kitų prie šių ministerijų įsteigtų padalinių revizijų tarnybų pareigūnai (1888 straipsnis);
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnai (1853 straipsnis);
Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos pareigūnai (1898 straipsnis);
Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos organų pareigūnai (163, 1631, 1632, 1639, 164, 1736 straipsniai – dėl kooperatinėse įmonėse padarytų pažeidimų);
Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai (43 straipsnis, 161 straipsnis – dėl miestų ir gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo, 162, 166 straipsniai);
valstybinio turto privatizavimo komisijų pirmininkai ir jų pavaduotojai (2152 – 2157, 2159 straipsniai);
valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (414, 1632, 16311, 164 straipsniai, 1711 straipsnio antroji dalis, 1712 straipsnio antroji dalis, 1723, 17211, 17212 straipsniai, 173 straipsnio pirmoji dalis, 1736, 1739, 1932, 1933, 211 straipsniai);
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir šios komisijos nariai, miestų, rajonų, apygardų, apylinkių rinkimų komisijų ar referendumo komisijų pirmininkai ir šių komisijų nariai (2071, 2072, 2073, 2074, 2075 straipsniai);
apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų pareigūnai (45 straipsnis – dėl savavališko žemės užėmimo, 451 straipsnis – dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą žemę);
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
______________
17 pavyzdys
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL JAUNIMO REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
199 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1997, Nr. 40-970)
Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1 straipsnis.
2 straipsnis.
3 straipsnis.
1. Pakeisti Nutarimo priedėlyje išdėstytų komisijos nuostatų pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti Nuostatų 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Nuostatų 5 punktą papildyti 3, 4, 5 ir 6 papunkčiais:
4. Papildyti Nuostatų 6 punktą 6, 7 ir 8 papunkčiais, buvusį 6 papunktį pakeisti bei laikyti 9 papunkčiu ir juos išdėstyti taip:
8) rūpinasi Lietuvos ir tarptautinių kompleksinių sportinių renginių ir programų, kuriose dalyvauja Lietuvos sportininkai, įgyvendinimu;
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 893 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 893 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 75-1948):
1. Išdėstyti 12 punktą taip:
2. Išdėstyti 16.10 punktą taip:
16.10.2. terminas, nuo kurio kreditorius gali reikalauti vykdyti įsipareigojimą, – jeigu įsipareigojimas bus vykdomas pagal reikalavimą;
16.10.3. sąlyga, kuriai esant hipoteka galios, arba sąlyga, kurią įvykdžius hipoteka įsigalios, taip pat sąlygos, dėl kurių vienos iš šalių pareiškimu turi būti susitarta, – jeigu registruojama sąlyginė hipoteka;
3. Papildyti nurodytuosius nuostatus šiuo 16.11 punktu:
5. Papildyti 58 punktą šia pastraipa:
„Jeigu sutarties šalys susitaria pakeisti įkeistą turto objektą kitu, turi būti registruojama nauja hipoteka. Jeigu hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti vėliau įkeičiamas papildomas turto objektas, papildomo turto objekto įkeitimas įforminamas atskiru hipotekos lakštu ir šis lakštas pateikiamas registruoti kartu su anksčiau įregistruoto hipotekos lakšto pakeitimu tam hipotekos skyriui, kuriame buvo įregistruota pirmoji hipoteka“.
6. Papildyti 59 punktą šiuo sakiniu:
„Tais atvejais, kai hipotekos išregistravimas apskundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, hipotekos skyriaus prašymu centrinį hipotekos registrą tvarkanti įstaiga duomenis iš centrinio hipotekos registro duomenų bazės archyvo grąžina į aktualią centrinio hipotekos registro duomenų bazę ir praneša apie tai atitinkamam turto registrui“.
8. Išdėstyti 80 punkto pirmąją pastraipą taip:
9. Išdėstyti 80.1 punktą taip:
10. Išdėstyti 86.2 punktą taip:
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ dalinio pakeitimo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ (Žin., 1995, Nr. 85-1921):
1. Išdėstyti 2.1 punktą taip:
„2.1. mokesčių už valstybinius gamtos išteklius ir verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifai bei mokesčio už valstybinių gamtos išteklių naudojimą tarifo dalis, įvertinanti išteklių tyrimo išlaidas, indeksuojami kas trys mėnesiai:
2.1.1. mokesčių už gintaro išteklius – taikant suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris nustatomas ankstesniojo ketvirčio antrojo mėnesio kainas palyginus su 1997 metų balandžio mėnesio kainomis;
2.1.2. mokesčių už kitus valstybinius gamtos išteklius ir verslinį žuvų išteklių naudojimą – taikant suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris nustatomas ankstesniojo ketvirčio antrojo mėnesio kainas palyginus su 1995 metų gruodžio mėnesio kainomis.
2. Išdėstyti 3 punktą taip:
„3. Pavesti Lietuvos ………………………tarnybai prie…………………. ministerijos įvertinti ūkio subjekto lėšomis atliktų valstybinių gamtos išteklių tyrimų (geologinės paieškos ar žvalgybos darbų) dalį ir nustatytąja tvarka pranešti mokesčių už valstybinių gamtos išteklių naudojimą tarifo dalį, įvertinančią išteklių tyrimo išlaidas (šiuo nutarimu patvirtintos Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodikos 2 punktas), ………………. ministerijai ir gamtos išteklių naudotojams“.
3. Papildyti nurodytuoju nutarimu patvirtintus Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tarifus šiomis pastraipomis:
4. Išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintą Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodiką (pridedama).
5. Išdėstyti nurodytuoju nutarimu patvirtintos Mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo metodikos 3 punktą taip:
„3. Mokesčio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų įrankiams koeficientus pagal turimus duomenis apskaičiuoja ………………… ministerijos ………….. departamentas kartu su …………………. ministerijos ………………… departamentu. Perskaičiavimo koeficientai tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus pagal naujas rinkos kainas ir žvejybos situaciją“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 320
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
199 m. d. nutarimo Nr.
redakcija)
Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodika
1. Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius, ištirtus valstybės lėšomis, skaičiuojami pagal formulę:
Mn = Tn × Qn, kur
Mn – mokestis už išgautą n-tojo išteklio kiekį ar tūrį;
Tn – šiuo nutarimu patvirtintas mokesčio už n-tojo išteklio kiekio ar tūrio vienetą tarifas, kuris apima valstybinių gamtos išteklių tyrimo išlaidas ir valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, vertės dalį;
Qn – išgauto n-tojo išteklio kiekis arba tūris.
2. Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius*, ištirtus ūkio subjekto lėšomis, skaičiuojami pagal formulę:
Mn = (Tn – Tr) × Qn,
............................................................................................................. ...................................................
______________
20 pavyzdys
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1123 „Dėl žyminio mokesčio tarifų bei Žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Papildyti Žyminio mokesčio tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl žyminio mokesčio tarifų bei Žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 89-1732; 1995, Nr. 41-1013, Nr. 66-1634, Nr. 90-2024; 1996, Nr. 48-1160), šiuo 16.19.12 punktu:
| „16.19.12. teikti judriojo palydovinio ryšio paslaugas |
100 000 litų“. |
Ministras Pirmininkas
........................ ministras
______________
21 pavyzdys
Dėl Preferencinių muitų taikymo
tvarkos, patvirtintos Muitinės
departamento generalinio direktoriaus
dalinio pakeitimo
Iš dalies pakeičiu Preferencinių muitų taikymo tvarką, patvirtintą Muitinės departamento direktoriaus 199... m.......................... d. įsakymu Nr....... „Dėl preferencinių muitų taikymo tvarkos“ (Žin., 199..., Nr.......):
1. Išdėstau 1.1.7 punktą taip:
„1.1.7. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos [Airija, Austrija, Anglija (Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė), Belgija, Danija, Graikija, Ispanija (įskaitant Seutą ir Melilą), Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Suomija, Švedija] (Žin., 1995, Nr. 105-2347) nuo 1995 m. sausio 1 d.
Nuo 1997 m. balandžio 1 d. pakeistas šios sutarties 3 protokolas (Žin., 1997, Nr. 51-1224).
Nuo 1998 m. vasario 1 d. ši sutartis vykdoma kaip EUROPOS SUTARTIES dalis“.
2. Papildau nurodytąją tvarką 1.1.13 punktu:
„1.1.13. Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos (Žin., 1998, Nr. 2-46) nuo 1998 m. kovo 1 d.“.
3. Išdėstau 1.2 punktą taip:
„1.2. Laisvosios prekybos sutartyse nustatyti preferenciniai importo muitai taikomi, jei, deklaruojant prekes išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai, muitinei kartu su bendrojo dokumento importo rinkiniu pateikiamas vienas iš preferencinę prekių kilmę įrodančių dokumentų (būtinai originalas):
4. Išdėstau 1.7 punktą taip:
„1.7. Išimtiniais atvejais (pvz., kai prekės pirktos parodoje ne laisvosios prekybos sutarties šalyje, kai judėjimo sertifikatas nebuvo išduotas laiku dėl pateisinamų priežasčių arba nepriimtas importuojančioje šalyje dėl techninių priežasčių) prekių judėjimo sertifikatai gali būti pateikti muitinei ne vėliau kaip per vienerius metus po išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimo. Pavėluotai pateikus sertifikatą, sprendimas dėl muito grąžinimo priimamas Muitinės kodekso nustatyta tvarka“.
5. Išdėstau 2.1 punktą taip:
„2.1. Preferencinės prekių kilmės dokumentuose nurodyta prekių kilmės šalis turi atitikti nurodytąją bendrojo dokumento 34 langelyje, bendrojo dokumento 44 langelyje turi būti nurodyta: dokumento kodas (7), judėjimo sertifikato, sąskaitos – faktūros su prekių kilmės deklaracija serijos numeris ir išdavimo data, bendrojo dokumento 36 langelyje turi būti laisvosios prekybos sutartį atitinkantis preferencijos kodas iš Preferencijų registro“.
6. Išdėstau 2.2 punktą taip:
„2.2. Jei išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūra vienu metu įforminama ne visoms prekių kilmės dokumente nurodytoms prekėms, pvz., importuojant keliems gavėjams skirtas prekes, dalį muitinės sandėlyje saugotų, tranzitu gabentų ar laikinai įvežtų prekių, importuotojas (deklarantas) prieš pateikdamas prekes išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai įforminti privalo pakeisti tokį prekių kilmės dokumentą vienu arba keliais EUR.1 sertifikatais, skirtais prekių siuntos daliai. Prekių kilmės dokumentai pakeičiami į sertifikatą (-us) siuntos daliai teritorinių muitinių sertifikatų grupėse Muitinės departamento nustatyta tvarka. Importuotojui (deklarantui) nepakeitus prekių kilmės dokumento nustatyta tvarka, preferencinis muitas taikomas tik tai prekių siuntos daliai, kuriai pateikiamas prekių kilmės dokumento originalas. Likusiai prekių siuntos daliai preferenciniai muitai netaikomi“.
8. Ankstesnįjį 2.11 punktą laikau 2.10 punktu ir išdėstau jį taip:
„2.10. Muitinei pateiktieji preferencinės prekių kilmės dokumentų originalai, įforminus išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą, pridedami prie bendrojo dokumento importo rinkinio 6 egzemplioriaus ir saugomi nustatyta tvarka.
Kai išmontuotos ar nesurinktos prekės, pagal Harmonizuotosios sistemos bendrąją 2 (a) taisyklę klasifikuojamos Harmonizuotosios sistemos XVI ir XVII skirsniuose arba 73.08 ir 94.06 pozicijose, yra importuojamos dalimis, bendras prekių kilmės dokumentas pateikiamas importuojant pirmąją dalį ir pridedamas prie bendrojo dokumento importo rinkinio 6 egzemplioriaus. Importuojant kitas dalis, pateikiama prekių kilmės dokumento kopija ir pridedama prie bendrojo dokumento importo rinkinio 6 egzemplioriaus“.
Generalinis direktorius
______________
22 pavyzdys
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr. 115-2667, Nr. 120-2819,
Nr. 121-2850, Nr. 122-2864; 1997, Nr. 30-704)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
ĮSTATYMAS
PirmasIS skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis
2 straipsnis. Vyriausybės galios
3 straipsnis. Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai
Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Seimo priimtais teisės aktais, Vyriausybės programa, Respublikos Prezidento dekretais ir šiuo įstatymu.
AntrasIS skirsnis
VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS
Trečiasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS
IR ATSISTATYDINIMAS
............................................................................................................. ...................................................
Dešimtasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
............................................................................................................. ...................................................
46 straipsnis. Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka
1. Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių protokolai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
______________
23 pavyzdys
NUTARIMAS
DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBĖS IR VYRIAUSYBĖS VADOVŲ, SEIMO NARIŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO
199 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 109-2473)
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad atidedamas Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo terminas, nutaria:
1 straipsnis.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. I-1581 „Dėl Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo“ ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS IR VYRIAUSYBĖS VADOVŲ, SEIMO NARIŲ, VALSTYBĖS IR
SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ
DARBO APMOKĖJIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas laiku ir tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatas, n u t a r i a:
1 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1) iki 1997 m. lapkričio 1 d. parengti ir pateikti Seimui atitinkamų įstatymų, Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo nutarimų pataisų, būtinų dėl valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų naujos darbo apmokėjimo tvarkos įsigaliojimo, projektus, kuriuose būtų garantuojama vienoda valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų pareigybių (darbo), tarifikavimo ir apmokėjimo sistema, formuojama atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, socialinę reikšmę, atsakomybę, darbo sąlygas, darbuotojo kvalifikaciją ir darbo rezultatus;
............................................................................................................. ...................................................
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 M. BALANDŽIO 30 D. NUTARIMO Nr. 316 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO ŽEMĖS (SU NEKILNOJAMOJO TURTO ELEMENTAIS) KADASTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 63-1596, Nr. 66-1636) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo
1. Nustatyti, kad:
1.1. Lietuvos Respublikos valstybinis žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastras (toliau vadinama – Valstybinis žemės kadastras) yra Lietuvos valstybinio kadastro dalis, apimanti informaciją apie žemės kiekį, sudėtį, vertę, ūkinio naudojimo būklę ir teisinę priklausomybę. Sudarant Valstybinį žemės kadastrą, remiamasi žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, melioracijos, dirvožemio, miškotvarkos, nekilnojamojo turto, ekonominiais ir kitais duomenimis, taip pat teisiniais dokumentais bei aprašymais, kurie tvarkomi pagal nustatytąją sistemą;
............................................................................................................. ...................................................
1.10. šio nutarimo 1.5 punkte nurodytų institucijų, įgaliotų teikti duomenis Valstybinio žemės kadastro tvarkytojui, vadovai atsako už šių duomenų tikslumą.
2. Pavesti …………….. ministerijai ir …………….. ministerijai parengti ir iki 1998 m. liepos 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektą.
3. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatus (pridedama).
Ministras Pirmininkas
....................... ministras
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
199 m. d. nutarimo Nr.
redakcija)
Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatai
I. Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo
turto elementais) kadastro turinys
1. Lietuvos Respublikos valstybinį žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastrą (toliau vadinama – Valstybinis žemės kadastras) sudaro:
1.1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės tvarkomi Valstybinio žemės kadastro duomenų bankai, susidedantys iš šių Valstybinio žemės kadastro duomenų:
1.1.1. tekstinės informacijos apie žemės sklypą, nurodant žemės sklypo plotą, žemės sklypo vietą, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo terminą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kokybę ir įvertinimą, žemės naudojimo apribojimus, servitutus, žemės sklype esančio kito nekilnojamojo turto charakteristikas, jo vertę ir kitus rodiklius;
............................................................................................................. ...................................................
26. Kitą papildomą, nenumatytą kaupti duomenų bankuose informaciją apie žemės sklypų charakteristikas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė saugo magnetinėse (kompiuterinėse) laikmenose ir specialiosiose bylose (archyve), jeigu informacija gauta skaitmeniniu pavidalu, arba tik bylose, jeigu informacija gauta atitinkamu pavidalu; šių bylų numeriai įrašomi į Valstybinio žemės kadastro duomenų banką.
II. Valstybinio žemės kadastro rodikliai
27. Valstybinio žemės kadastro duomenų bankuose kaupiami duomenys apie:
27.1. žemės sklypo plotą ir vietą;
27.2. žemės naudmenų sudėtį, žemės ūkio naudmenų našumą, melioracinę sklypo būklę;
27.3. žemės naudojimo apribojimus, servitutus;
27.4. žemės ir kito nekilnojamojo turto vertę pinigais;
27.5. unikalius žemės sklypų ir kitų nekilnojamojo turto objektų identifikavimo numerius.
28. Lietuvos Respublikos žemės fondą apibūdinantys Valstybinio žemės kadastro rodikliai savivaldybių bei apskričių teritorijoms ir Lietuvos Respublikos teritorijai išdėstomi pagal šių nuostatų 1 priedą ir sugrupuojami pagal šių nuostatų 2 priede pateiktas žemės fondo kategorijas.
Suvestinius Valstybinio žemės kadastro rodiklius savivaldybių teritorijoms (pagal administracines ribas) ir apskričių teritorijoms bei Lietuvos Respublikos teritorijai rengia Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė.“
______________
25 pavyzdys
LIETUVOS RESPUBLIKOS
įMONIŲ įSTATYMO, VIETOS SAvIVALDOS įSTATYMO,
ŽEMėS NUOMOS įSTATYMO IR PRIDėTINėS VERTėS MOKESČIO įSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
įSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
Pirmasis skirsnis
įmoniŲ įstatymo 12, 21 ir 23 straipsniŲ pakeitimas ir papildymas
(Žin., 1990, Nr. 14-395; 1992, Nr. 52-994; 1994, Nr. 8-119, Nr. 59-1163; 1995, Nr. 8-795, Nr. 10-206, 207, Nr. 60-1503, Nr. 107-2395; 1996, Nr. 35-859; 1997, Nr. 96-2419)
1 straipsnis. 12 straipsnio papildymas 5 dalimi
2 straipsnis. 21 straipsnio 6 dalies pakeitimas
21 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje po žodžių „juridiniams asmenims ar valstybei“ įrašyti žodžius „taip pat jei įmonės pagrindu laisvoje ekonominėje zonoje steigiama zonos įmonė ar, likvidavus zoną, jos įmonė tęsia veiklą“ ir visą dalį išdėstyti taip:
„Jeigu įmonės steigimo dokumentai keičiami ar papildomi, įmonė perregistruojama pagal šio straipsnio reikalavimus. Įmonė taip pat turi būti perregistruojama, jei ji įstatymų nustatyta tvarka parduodama, išnuomojama ar kitaip perleidžiama kitiems fiziniams, juridiniams asmenims ar valstybei, taip pat jei įmonės pagrindu laisvojoje ekonominėje zonoje steigiama zonos įmonė ar, likvidavus zoną, jos įmonė tęsia veiklą“.
3 straipsnis. 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas
23 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „įstatymų“ įrašyti žodžius „o laisvųjų ekonominių zonų įmonėms – ir Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme nustatytais atvejais“ ir šį punktą išdėstyti taip:
Antrasis skirsnis
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMAS
(Žin., 1994, Nr. 55-1049; 1996, Nr. 35-869)
1 straipsnis. 17 straipsnio 4 dalies 4 punkto pakeitimas
17 straipsnio 4 dalies 4 punkte po žodžių „kitomis savivaldybėmis“ įrašyti žodžius „o jeigu savivaldybės teritorijoje yra laisvoji ekonominė zona, – taip pat sutartis ir susitarimus su šios zonos valdymo bendrove;“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) sudaro ir teikia tarybai tvirtinti sutartis ir susitarimus su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ir užsienio įmonėmis bei kitomis savivaldybėmis, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra laisvoji ekonominė zona, – taip pat sutartis ir susitarimus su šios zonos valdymo bendrove;“.
Trečiasis skirsnis
ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAPILDYMAS
IR PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS 161 STRAIPSNIU
(Žin., 1994, Nr. 3-41; 1996, Nr. 35-870)
1 straipsnis. 11 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Papildyti 11 straipsnį nauja 6 dalimi:
„Laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovės už išnuomotą valstybinę žemę moka lengvatinį – 50 procentų mažesnį žemės nuomos mokestį. Laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovių ir zonų įmonių privatus kapitalas, investuotas į zonų infrastruktūrą, į žemės vertę, nustatant jos nuomos mokestį, neįskaičiuojamas.“
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 161 straipsniu