LIETUVOS RESPUBLIKOS

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO

Į S T A T Y M A S

1990 m. liepos 31 d. Nr. I-442

Vilnius

I. MOKESČIO MOKĖTOJAI IR OBJEKTAS

1 straipsnis.

Juridinių asmenų pelno mokestį moka:

a) juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;

b) juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavusieji pajamų iš komercinės-ūkinės veiklos.

Įstaigos bei organizacijos, kurių išlaikymo išlaidos arba jų dalis finansuojamos iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, šiuo mokesčiu neapmokestinamos.

2 straipsnis.

Pelno mokestis imamas nuo apmokestinamojo pelno, kuris apskaičiuojamas II skyriuje nustatyta tvarka.

II. APMOKESTINAMOJO PELNO NUSTATYMAS

3 straipsnis.

Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas– realizavimo įplaukų suma (toliau – bendrosios įplaukos).

Realizavimo įplaukas sudaro įplaukos, gautos realizavus produkciją, darbus ir patarnavimus, kitas materialines vertybes (išskyrus pelną, gautą likvidavus pagrindines priemones), kompensaciniai priedai bei pajamos už išnuomotą turtą.

Nerealizacines įplaukas sudaro gaunamos ekonominės sankcijos ir kitos įplaukos, nesusijusios su produkcijos gamyba,realizavimu bei paslaugų teikimu.

Į nerealizacines įplaukas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neįskaitomi gauti dividendai ir palūkanos už akcijas, obligacijas, pajininkų gaunama pelno dalis, gautos iš draudimo organizacijų turto draudimo atlyginimo sumos.

4 straipsnis.

Iš bendrųjų įplaukų atskaičius 5 straipsnyje nurodytus gamybos ir cirkuliacijos kaštus, tenkančius realizuotai produkcijai, darbams ir paslaugoms, apskaičiuojamas balansinis pelnas.

Iš balansinio pelno atskaičius 6 straipsnyje nurodytas neapmokestinamąsias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas.

Juridinių asmenų, užsiimančių nekomercine veikla, apmokestinamasis pelnas nustatomas kaip skirtumas tarp pajamų už mokamas priemones ir išlaidų šioms priemonėms vykdyti.

5 straipsnis.

Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įplaukų atimami šie faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštų elementai bei išlaidos, tenkančios realizuotai produkcijai:

1) materialinės ir joms prilygintos sąnaudos;

2) amortizaciniai atskaitymai visiškam pagrindinių fondų atstatymui;

3) išlaidos darbo apmokėjimui;

4) įmokos socialiniam draudimui;

5) privalomo draudimo įmokos;

6) žemės ir pridėtos vertės mokesčiai;

7) palūkanos už banko kreditus;

8) išlaidos gamtos apsaugai.

6 straipsnis.

Išlaidos, kurios nustatant apmokestinamąjį pelną atimamos iš bendrųjų įplaukų visos arba tam tikra dalimi,yra šios:

1) labdarai, kultūrai, švietimui ir kitiems visuomenei naudingiems reikalams;

2) mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo darbų ir naujos technikos diegimo.

Šių išlaidų atėmimo iš bendrųjų įplaukų tvarką atskiru nutarimu nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

III. MOKESČIO TARIFAI

7 straipsnis.

Mokesčio tarifas – 35% apmokestinamojo pelno.

Jis yra vienodas visiems juridiniams asmenims, kuriems taikomas šis įstatymas.

IV. MOKESČIO LENGVATOS

8 straipsnis.

Juridiniams asmenims, kurių pagrindinė veikla yra žemės ūkio produktų gamyba, pajamų mokesčio tarifas – 10% apmokestinamojo pelno.

Jeigu ne žemės ūkio produkcijos dalis realizavimo įplaukose viršija 20% (bet ne daugiau kaip 40%), ją atitinkančiai apmokestinamojo pelno daliai taikomas šio įstatymo 7 straipsniu nustatytas tarifas.

Jei žemės ūkio produkcijos dalis realizavimo įplaukose mažesnė kaip 60%, visas pelnas apmokestinamas bendra tvarka.

9 straipsnis.

Gamybinės įmonės ir organizacijos,naudojančios riboto darbingumo dirbančiuosius, mažina apskaičiuotą mokestį:

Riboto darbingumo dirbančiųjų dalis tarp visų dirbančiųjų	Apskaičiuoto pelno mokesčio sumažinimas
Daugiau kaip 50 %	100 %
40–50 %	75 %
30–40 %	50 %
20–30 %	25 %

Kategorijas asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo dirbančiųjų statusas, jų dalies tarp visų dirbančiųjų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis.

Savivaldybių Tarybos turi teisę kai kuriems asmenims sumažinti mokesčio dydį arba iš viso juos atleisti konkrečiam laikotarpiui nuo pelno mokesčio, tačiau tai turi būti kompensuojama iš savivaldybių biudžetų. Dėl suteiktų lengvatų į valstybės biudžetą negautų pajamų kompensavimo tvarką nustato Finansų ministerija.

V. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS

11 straipsnis.

Mokėtojas pelno mokestį pats apskaičiuoja ir sumoka jį į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo numatytą biudžetą.

Juridiniai asmenys, turintys nesavarankiškų struktūrinių padalinių kitų savivaldybių teritorijose, apskaičiuoto pelno mokesčio dalį, priklausančią sumokėti į savivaldybės biudžetą, paskirsto tarp savivaldybių proporcingai jų teritorijose esančių nesavarankiškų struktūrinių padalinių dirbančiųjų skaičiui atitinkamo periodo pabaigoje. Taip paskirstoma tik tais atvejais, kai nesavarankiškame struktūriniame padalinyje dirba daugiau kaip 20 žmonių.

12 straipsnis.

Per metus mokami avansiniai mokėjimai, kurių dydis nustatomas naudojant išėmimo koeficientą. Šis koeficientas apskaičiuojamas kaip santykis praėjusiais metais sumokėto pelno mokesčio sumos su tų metų realizavimo įplaukomis.

Išėmimo koeficientas nustatomas pagal mokėtojo pateiktą apskaičiavimą, suderinus tai su atitinkama valstybine mokesčių inspekcija Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

Avansiniai mokėjimai skaičiuojami nuo faktinių realizavimo įplaukų taikant išėmimo koeficientą. Apskaičiuotas įmokas mokėtojas perveda į biudžetą 3 kartus per mėnesį Finansų ministerijos nustatytais terminais ir tvarka.

Naujais mokestiniais metais iki vasario 10 dienos arba kitais terminais, nustatytais valstybinės mokesčių inspekcijos, avansiniams mokėjimams taikomas praėjusiais metais naudotas išėmimo koeficientas.

13 straipsnis.

Mokėtojai, kurie didelę dalį įplaukų gauna ne per bankus, avansinius mokėjimus moka suderinta su valstybinėmis mokesčių inspekcijomis tvarka.

14 straipsnis.

Kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos ir, mokestiniams metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 1 dienos mokėtojai valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato buhalterinį balansą ir apyskaitą bei mokesčio apyskaitą. Mokesčio apyskaitos formą ir jos užpildymo tvarką nustato Finansų ministerija.

Jei mokesčio apyskaita rodo, kad per apyskaitinį laikotarpį sumokėta mažiau negu priklauso, mokėtojas per 10 dienų po mokesčio apskaičiavimui pateikti nustatyto termino privalo papildomai apskaičiuotą sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo numatytą biudžetą, o permoka mokėtojo pageidavimu grąžinama arba užskaitoma eilinėms įmokoms į biudžetą padengti.

VI. ATSAKOMYBĖ UŽ TEISINGĄ PELNO MOKESČIO

APSKAIČIAVIMĄ IR SUMOKĖJIMĄ

15 straipsnis.

Mokėtojas atsako už tai, kad pelno mokestis būtų teisingai apskaičiuotas.

Jeigu mokėtojų pateiktose mokesčių apyskaitose apmokestinamasis pelnas yra sumažintas, į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą biudžetą paimama visa sumažintoji pelno suma ir dvigubo dydžio bauda.

Sumažintoji pelno suma ir bauda sumokama per penkias dienas po pažeidimo nustatymo.

16 straipsnis.

Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų sumokėtas laiku. Mokesčio laiku nesumokėjus, už kiekvieną pavėluotą dieną imami 0,5% delspinigiai. Laiku nesumokėtas įmokas į biudžetą valstybinė mokesčių inspekcija išieško ne ginčo tvarka.

17 straipsnis.

Mokėtojo pareigūnai, pateikę neteisingas žinias, dėl kurių mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas, traukiami atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS

______________