LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
1999 m. rugsėjo 20 d. Nr. 70/403
Vilnius
DĖL DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO TRIUKŠMO POVEIKIO DARBE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 86-2049; 1997, Nr. 84-2104):
2. Pavedame Valstybiniam visuomenės sveikatos centrui iki 2000 m. liepos 1 d. organizuoti Lietuvos higienos normos HN 33-93 patikrinimą ir suderinimą su 1986 m. gegužės 12 dienos Tarybos Direktyva 86/188/EEC „Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu darbe“.
3. Pavedame Valstybinei darbo inspekcijai kontroliuoti Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų vykdymą.
4. Pavedame šio įsakymo įgyvendinimą kontroliuoti socialinės apsaugos ir darbo viceministrui R. Kaireliui ir sveikatos apsaugos viceministrui V. Kriauzai.
5. Nustatome, kad Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.
PATVIRTINTA
socialinės apsaugos ir darbo ministrės
ir sveikatos apsaugos ministro
1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 70/403
DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO TRIUKŠMO POVEIKIO DARBE NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų (toliau – nuostatų) paskirtis – nustatyti darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbo vietoje reikalavimus, numatyti prevencines priemones tokiam poveikiui atsirasti ir jam sumažinti, kad būtų užtikrinama darbuotojų sveikata ir sauga darbe.
2. Šie nuostatai taikomi visoms Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, ūkinėms bendrijoms, žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams, kooperatinėms organizacijoms ir kitiems subjektams (toliau – įmonėms), kuriose darbo santykiai turi būti grindžiami Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu, kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, ir jų darbuotojams (tarp jų ir veikiamiems jonizuojančios spinduliuotės), kurių darbo vietose triukšmo poveikio dydis viršija arba gali viršyti 85 dB(A).
Šie nuostatai netaikomi jūrų ir oro transporto darbuotojams – personalui, dirbančiam laivuose ir orlaiviuose.
3. Šie nuostatai neapriboja įmonių teisės priimti ar taikyti griežtesnius reikalavimus, užtikrinančius didesnę darbuotojų saugą nuo triukšmo poveikio, leidžiančius sumažinti triukšmo lygį darbo vietose ar triukšmo šaltinio skleidžiamo triukšmo lygį.
II. NUOSTATŲ SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
5. Šiuose nuostatuose vartojami terminai:
5.1. triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną, dB(A) – ekvivalentinis (vidutinis) triukšmo slėgio lygio dydis, veikiantis darbuotoją darbo vietoje per darbo dieną, nustatomas pagal formulę:
(1)
kur:
 |
(2)
Te - triukšmo poveikio trukmė per darbo dieną;
T0 - darbo dienos trukmė (8h);
P0- atskaitos slėgio vertė 20 Pa;
pA- „A“ charakteristikos pagrindu išmatuotas momentinis garso slėgis ore (Pa) esant atmosferiniam oro slėgiui, veikiantis darbo metu darbo vietoje esantį darbuotoją. Matavimai atliekami darbuotojo ausų lygyje, mikrofoną tvirtinant taip, kad darbuotojo poveikis akustiniam laukui būtų minimalus. Įvertinant triukšmo poveikio dydį darbuotojui, neatsižvelgiama į ausų asmeninių apsauginių priemonių naudojimą;
5.2. vidutinis dienos triukšmo poveikio dydis per savaitę, dB(A) – per darbo savaitę darbuotoją veikusio triukšmo poveikio dydžio vidurkis, kuris apskaičiuojamas naudojant formulę:
 |
(3)
čia:
N – darbo dienų skaičius savaitėje;
(LAE,Te)– i -tosios dienos triukšmo poveikio dydis.
Ši formulė naudojama ne tik vidutiniam dienos triukšmo poveikio dydžiui per savaitę apskaičiuoti, bet ir tais atvejais, kai darbo dienos metu išskiriami keli skirtingi triukšmo lygiai ir reikia nustatyti dienos triukšmo poveikio dydį. Paskaičiavimo pavyzdžiai pateikti 4 priede.
6. Šiuose nuostatuose sąvokos garso slėgis, garso slėgio lygis, impulsinis triukšmas, didžiausias (maksimalus) triukšmo lygis, ekvivalentinis garso slėgio lygis, koreguotas pagal A dažninę charakteristiką, turi tokią pat prasmę kaip ir LST ISO1996-1: 1993. Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas, 1-oji dalis. Pagrindiniai dydžiai ir metodikos, Lietuvos higienos norma HN 33-1993. Akustinis triukšmas.
III. TRIUKŠMO MATAVIMAS IR POVEIKIO DYDŽIO ĮVERTINIMAS
8. Triukšmo lygis darbo vietoje turi būti nustatytas atliekant kontrolinius matavimus. Jeigu kontrolinių matavimų rezultatai leidžia daryti prielaidą apie galimą 85dB(A) triukšmo poveikio dydžio viršijimą (momentinis triukšmo lygis daugiau kaip 80 dB(A)), tokiais atvejais turi būti nustatytas triukšmo pobūdis, išmatuotas triukšmo lygis ir atliktas triukšmo poveikio dydžio įvertinimas, kad būtų išaiškintos darbo vietos ir darbuotojai, kuriems taikytini šių nuostatų reikalavimai.
9. Darbdaviai yra atsakingi už triukšmo lygio matavimo ir triukšmo poveikio dydžio įvertinimo planavimą ir periodinį (Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais nustatyta tvarka) atlikimą.
Matavimai turi užtikrinti triukšmo poveikio dydžio darbuotojui per dieną įvertinimą.
Matavimo priemonės ir matavimo metodai turi atitikti matuotino triukšmo pobūdį, poveikio trukmę, aplinkos veiksnių poveikį.
Matavimo priemonės ir matavimo metodai turi užtikrinti 5.1, 5.2 punktuose nurodytų parametrų įvertinimą, kad būtų vienareikšmiškai daromos išvados apie 85 dB(A) triukšmo poveikio dydžio per dieną viršijimą/neviršijimą.
10. Triukšmo poveikio dydis darbuotojui nustatomas per 8h darbo dieną. Tiksliausiai triukšmo poveikio dydis nustatomas aprūpinant darbuotojus individualiais integruojančiais triukšmo matuokliais. Galimas ir priimtinas triukšmo poveikio dydžio įvertinimas darbuotojo darbo vietoje.
Nustačius triukšmo impulsinį pobūdį, privalu išmatuoti ir įvertinti šio triukšmo poveikio dydį.
11. Darbuotojams ir/arba jų atstovams turi būti sudaryta galimybė dalyvauti 8 punkte minimuose matavimuose. Iškilus pagrįstoms abejonėms dėl triukšmo lygio matavimo ir poveikio dydžio įvertinimo ar įvykus esminiams pasikeitimams technologiniame procese ar darbo vietose, matavimai turi būti kartojami.
12. Matavimo duomenys ir įvertinimo rezultatai, gauti vykdant 8 punktą, fiksuojami ir saugomi Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų nustatyta tvarka (Žin., 1998, Nr. 95-2641).
IV. REIKALAVIMAI DARBDAVIAMS
14. Esant tikimybei, kad triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną gali viršyti 85 dB(A) ar didžiausias momentinis garso slėgis gali būti didesnis negu 200 Pa, darbdaviai privalo:
14.1. informuoti darbuotojus (jų atstovus) apie tokias darbo vietas ir reikalavimus dirbant jose dėl:
-galimos darbuotojų klausos pakenkimo rizikos dėl triukšmo poveikio;
-priemonių, kurios taikomos triukšmo poveikiui sumažinti darbo vietose;
-darbų saugos reikalavimų laikymosi svarbos;
-ausų asmeninių apsauginių priemonių (toliau – ausų AAP) naudojimo ir klausos tikrinimų svarbos;
14.2. sudaryti galimybę darbuotojams (jų atstovams) susipažinti su triukšmo matavimo ir poveikio dydžio įvertinimo rezultatais, paaiškinant tokių rezultatų svarbą;
15. Jei triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną viršija 90 dB(A) ar didžiausias momentinis garso slėgis viršija 200 Pa, darbdaviai privalo užtikrinti:
15.1. kad būtų išaiškintos 15 punkte nurodytą triukšmo poveikio dydžio viršijimą sąlygojančios priežastys ir būtų numatyta techninių ir darbo organizavimo priemonių programa triukšmo poveikiui darbuotojams sumažinti;
15.2. kad darbuotojai (jų atstovai) būtų informuojami apie įvertintus triukšmo poveikio dydžius ir numatytas priemones triukšmo poveikiui sumažinti;
16. Darbdaviai yra atsakingi už triukšmo poveikio darbuotojams sumažinimą, ypač už triukšmo šaltinio skleidžiamą triukšmą, atsižvelgiant į technikos raidą ir triukšmo kontrolės priemones.
17. Naujų įmonių projektavimas, statyba ir įrengimas (veikiančių įmonių gamybinių įrengimų pertvarka, išplėtimas, perkėlimas, technologinio proceso, naudojamų medžiagų pakeitimas) turi būti vykdomas taip, kad būtų užtikrinamas triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną, ne didesnis kaip 85 dB(A).
V. ASMENINĖS APSAUGINĖS PRIEMONĖS
18. Jei triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną viršija 90 dB(A) ar didžiausias momentinis garso slėgis didesnis nei 200 Pa, turi būti naudojamos ausų AAP.
19. Jei triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną viršija ar gali viršyti 85 dB(A), darbdaviai privalo aprūpinti darbuotojus ausų AAP.
20. Darbdaviai aprūpina darbuotojus pakankamu kiekiu ausų AAP, kurios turi būti pritaikytos konkrečiam darbuotojui bei jo darbo sąlygoms ir parenkamos vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais (Žin.,1998, Nr. 43-1188). Ausų AAP laikomos tinkamomis, jei jas teisingai naudojant darbuotojų klausos pažeidimo tikimybė tampa mažesnė.
VI. DARBUOTOJŲ KLAUSOS TIKRINIMAS
22. Jei darbo vietoje nepavyksta užtikrinti mažesnio negu 85 dB(A) triukšmo poveikio dydžio darbuotojui per dieną, darbdaviai privalo sudaryti sąlygas darbuotojui pasitikrinti klausą. Darbuotojų klausos tikrinimas turi būti atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Gydytojo sprendimu darbuotojai gali būti nukreipiami pas specialistą.
23. Klausos tikrinimo tikslas – nustatyti klausos pažeidimus, atsiradusius dėl triukšmo poveikio, ir numatyti priemones klausai išsaugoti.
24. Darbuotojų klausos tikrinimo rezultatai saugomi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Darbuotojai supažindinami su klausos tikrinimo rezultatais.
VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI
26. Jei tikėtina, kad dėl naujų darbe naudojamų darbo priemonių (prietaiso, mašinos, aparato, medžiagos) darbuotojai, naudojantys jas pagal paskirtį 8 darbo valandas, patirs triukšmo poveikį didesnį nei 85 dB(A) ar didžiausias momentinis garso slėgis viršys 200 Pa, turi būti atliktas triukšmo lygio matavimas ir triukšmo poveikio dydžio įvertinimas, darbuotojai privalo būti supažindinami su darbo sąlygų pasikeitimu ir aprūpinami ausų AAP.
27. Tose darbo vietose, kur triukšmo poveikis darbuotojams darbo dienomis skirtingas ir tikėtina, kad gali būti dienų, kai viršijama 90 dB(A), darbdaviai turi užtikrinti vidutinį dienos triukšmo poveikio dydį, per savaitę neviršijantį 85 dB(A).
28. Susidarius išimtinėms sąlygoms, kai nėra galimybės aprūpinti darbuotojus ausų AAP pagal šių nuostatų 20 punkto reikalavimus, o techninėmis ar darbo organizavimo priemonėmis neįmanoma pasiekti, kad triukšmo poveikis darbuotojui būtų mažesnis negu 90 dB(A), galimas laikinas kitų AAP, užtikrinančių didžiausią ausų apsaugą, naudojimas.
29. Vykdantiems specialias operacijas darbuotojams (ekstremalios sąlygos, avarijos, stichinės nelaimės, gelbėjimo darbai) laikinai gali būti netaikomas šių nuostatų 18 punkto reikalavimų vykdymas, jeigu tai susiję su bendros rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai padidėjimu, kurios neįmanoma pašalinti bet kuriomis kitomis priemonėmis.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Triukšmo matavimas, triukšmo poveikio dydžio darbuotojui per dieną įvertinimas, darbuotojų klausos tikrinimas turi atitikti šių nuostatų reikalavimus.
32. Nurodymai dėl triukšmo matavimo ir darbuotojų klausos tikrinimo pateikti pirmame ir antrame prieduose.
33. Ginčai dėl šių nuostatų taikymo ar jų pažeidimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymais numatyta tvarka.
34. Asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, pagal pažeidimo pobūdį bei padarinius atsako Lietuvos Respublikos įstatymais numatyta tvarka.
1 priedas (privalomas)
TRIUKŠMO POVEIKIO DYDŽIO ĮVERTINIMO NURODYMAI
1. Šių nuostatų (1) formule išreikšto triukšmo poveikio dydžio matavimas ir skaičiavimas:
1.1. triukšmo poveikio dydis matuojamas tiesiogiai – integruojančiais triukšmo matuokliais (triukšmo dozimetrais),
1.2. triukšmo poveikio dydis apskaičiuojamas remiantis ekvivalentinio garso slėgio lygio ir poveikio trukmės matavimais;
1.3. matavimai atliekami pritvirtinant prie darbuotojo individualius triukšmo matuoklius arba darbuotojo darbo vietoje;
2. Matavimo prietaisai:
2.1. prietaisai, naudojami triukšmo lygio (poveikio dydžio) matavimams, privalo būti įteisinti Lietuvos Respublikoje ir sugraduoti (kalibruoti) akredituotoje kalibravimo laboratorijoje;
2.2. prieš pradedant matavimus ir juos užbaigus privalomai atliekamas matavimo prietaisų patikrinimas pagal prietaisų eksploatavimo dokumentų reikalavimus. Jei patikrinimo rezultatai parodo, kad viršijamos leidžiamos matavimo prietaisų paklaidų ribos, matavimo rezultatai anuliuojami ir matavimas darbo vietoje kartojamas;
2.3. integruojantys triukšmo matuokliai (dozimetrai) turi atitikti LST IEC 804 „Integruojantys garso slėgio matuokliai“ standarto reikalavimus (P klasė);
2.4. jei triukšmo poveikis nustatomas 1.2 metodu, triukšmo matuokliai turi atitikti LST IEC 651 „Garso lygio matuokliai“ standartą (0; 1 tikslumo klasės);
3. Triukšmo lygio matavimai:
3.1. matavimo vietos parenkamos remiantis LST ISO 1996-1: 1993 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas, 1-oji dalis. Pagrindiniai dydžiai ir metodikos“ standarto reikalavimais;
3.2. matavimo metu mikrofonai išdėstomi darbuotojo ausų lygyje (pageidautinas atstumas nuo darbuotojo galvos 0,1 m);
3.4. trumpalaikiai matavimai su įprastiniais garso matuokliais, atitinkančiais LST IEC 651 standartą, užtikrina patenkinamą matavimų tikslumą darbo vietų (darbuotojų) atžvilgiu, kai darbo vietos yra veikiamos nuolatinio 3,1 punkte nurodytu standartu apibrėžto plačiajuosčio triukšmo;
3.5. netiesiogiai triukšmo poveikio dydis įvertinamas apskaičiuojant LAE,Te, kai yra žinomas poveikio laikas ir, remiantis LST ISO 1996-1: 1993, apibrėžti garso slėgio lygių intervalai;
3.6. triukšmo lygio (poveikio dydžio) matavimų tikslumas priklauso nuo matavimo metodo ir matavimo priemonių tikslumo klasės, kartotiniai matavimai turi būti atliekami naudojant tikslesnius matavimo metodus ir aukštesnės tikslumo klasės garso lygio matuoklius;
2 priedas (privalomas)
REIKALAVIMAI DARBUOTOJŲ KLAUSAI TIKRINTI
3. Pradinio medicininio patikrinimo metu įvertinami Asmens sveikatos istorijos (forma 025/A) duomenys ir atliekama otoskopija ir audiometrinis tyrimas.
4. Profilaktinių patikrinimų apimtis ir periodiškumas priklausomai nuo darbo sąlygų nustatomi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta tvarka.
5. Kiekvieno patikrinimo metu turi būti atliekama otoskopija ir audiometrinis tyrimas, įskaitant gryno tono oro pralaidumo slenkstinę audiometriją.
3 priedas (privalomas)
ĮSPĖJANTYS ŽENKLAI
 |
|||
 |
|||
4 priedas (informacinis)
TRIUKŠMO POVEIKIO DYDŽIO ĮVERTINIMO PAVYZDŽIAI
1. Šių nuostatų formulės (1) antrojo nario 
reikšmių lentelė, priklausomai nuo poveikio laiko Te.
2. 1 pavyzdys: darbo vietoje triukšmo lygis kinta 77-81 dB(A) ribose. Remiantis LST ISO, 1996-1: 1993, toks triukšmas priskiriamas nuolatinio triukšmo kategorijai ir
dB(A). Triukšmo poveikio dydis per darbo dieną paskaičiuojamas, pasinaudojant 1 lentelės duomenimis.
 |
3. 2 pavyzdys: darbo vietoje integruojančiu triukšmo matuokliu išmatuotas per laiko intervalus:
 |
 |
|
| =88dB(A) |
=76dB(A) |
=70dB(A) |
Panaudodami (3) nuostatų formulę ir 1 lentelę, gauname:
Triukšmo poveikio dydis darbuotojui per darbo dieną bus:
 |
=82,5+0=82,5 dB(A)
5 priedas (informacinis)
NORMINIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
1. Tarybos direktyva 86/188 EEC „Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu darbe“. OJ Nr. L 137, 1986 05 24, P.0028 (anglų kalba).
2. Lietuvos higienos norma HN 33-1993. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai.
3. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768).
4. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 1994, Nr. 88-1669; 1996, Nr. 50-1195; 1997, Nr. 67-1658, Nr. 117-3001).
5. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 87-1644; 1996, Nr. 41-987; 1997, Nr. 67-1654) 4, 5, 6, 7, 8, 12, 13, 15, 18, 21, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 98-2712).
6. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai (Žin., 1998, Nr. 43-1188).
7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 561 (Žin., 1996, Nr. 13-348).
8. Lietuvos standartas LST ISO 1996-1; 1993. Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas, 1-oji dalis.
9. Lietuvos standartas LST ISO 1996-2; 1994. Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas, 2-oji dalis.